Perjunkite vieną Ukrainos televizijos naujienų kanalą į kitą ir greičiausiai pataikysite į tą pačią laidą, kurios bandėte išvengti.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Daugelį metų televizija čia buvo labai įvairi – keli pagrindiniai kanalai pateikdavo naujienas, stengdamiesi pabrėžti savo nepriklausomybę arba perteikti savo itin turtingų savininkų ir jų politinių sąjungininkų darbotvarkę.
Prasidėjus karui, viskas pasikeitė radikaliai.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją, pagrindiniai kanalai transliuoja vieną ir tą patį turinį – visą parą besisukančią programą, pavadinimu „Vieningų naujienų telemaratonas“, kurią rengia kartu su aukščiausiais valstybės pareigūnais.
Iš pradžių „Telemaratonas“ buvo vertinamas kaip viena iš gynybos prieš Rusijos bandymus pavergti Ukrainą, priemonių. Tačiau karui tęsiantis jau 17 mėnesių ir, panašu, bent kol kas neartėjant link pabaigos, auga susirūpinimas dėl pernelyg griežtos valstybės kontrolės ir įtakos žiniasklaidai.
„Propagandos maratonas“ tapo „oficialių kreipimųsi ir simbolinių diskusijų platforma, neatsakančia į daugumą piliečiams kasdien kylančių klausimų“, – praėjusį mėnesį rašė nepriklausomo leidinio „Zaborona“ vyriausioji redaktorė Kateryna Serhackova.
„Nacionalinio saugumo klausimas“
Liepos 20 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė paprašęs ministro pirmininko Deniso Šmyhalo „apsvarstyti galimybę pakeisti“ kultūros ir informacijos politikos ministrą Oleksandrą Tkačenką, kuris yra vienas pagrindinių „Telemaratono“ iniciatorių. Po kelių valandų O. Tkačenka pranešė įteikęs atsistatydinimo pareiškimą ir patikino tai padaręs nieko nežinodamas apie V. Zelenskio pasiūlymą jį atleisti.
Jau kelis mėnesius O. Tkačenka sulaukia pilietinės visuomenės kritikos dėl daugelio dalykų, tačiau paskutiniu lašu tapo visuomenės nepasitenkinimas ministerijos išlaidomis, ypač valstybės remiamų filmų ir televizijos serialų gamybos planu.
O. Tkačenkos atsistatydinimui dar turi pritarti parlamentas. Kol kas neaišku, kaip tikėtinas jo pasitraukimas paveiks „Telemaratoną“.
Birželio 21 d. interviu RFE / RL O. Tkačenka atmetė bet kokią kritiką jo vykdytai žiniasklaidos politikai ir „Telemaratonui“, sakydamas, kad ji kyla dėl pasirinktos „neteisingos perspektyvos“.
„Mes kariaujame ir tai pakeitė visos Ukrainos žiniasklaidos mąstyseną bei elgesį, – sakė O. Tkačenka. – Esant karo padėčiai visi turi laikytis saugumo sumetimais kariuomenės įvestų apribojimų ir teikti pirmenybę oficialiems pareiškimams.“
2022 m. kovo 19 d. dekrete, kuriuo buvo įvesta „vieninga informacijos politika“ karo padėties sąlygomis, V. Zelenskis naująją politiką pavadino „nacionalinio saugumo klausimu“, o „Telemaratoną“ apibrėžė kaip „vieningą informacinę platformą strateginei komunikacijai“.
Ukrainos įstatymai leidžia valdžios institucijoms karo metu perimti žiniasklaidos priemonių kontrolę, sustabdyti jų darbą ir įvesti karinę cenzūrą. Atsižvelgdami į tai, šalininkai teigia, kad V. Zelenskio ir jo Vyriausybės vykdoma žiniasklaidos politika yra pakankamai nuosaiki.
Interviu RFE / RL O. Tkačenka sakė, kad „Telemaratonas“ yra veiksmingas atsakas į akivaizdų poreikį karo metu koordinuoti oficialią informaciją“.
„Kažkas panašaus į stebuklą“
Kelių didžiausių Ukrainos transliuotojų vienybę sunkiausiomis pirmosiomis invazijos dienomis, kai Rusijos pajėgos artėjo prie Kyjivo, daugelis laikė ne tik būtinybe, bet ir „kažkuo panašiu į stebuklą“, – RFE / RL sakė „BBC Monitoring“ Kyjivo biuro vyresnioji analitikė Jana Liušnevskaja.
Rusijai masiškai skleidžiant dezinformaciją, žurnalistams išvykstant iš Kyjivo, o paprastiems žmonėms susiduriant su sunkumais gaunant tikslią ir patikimą informaciją, „Telemaratonas“ užtikrino tiesioginių transliacijų tęstinumą ir, jo šalininkų teigimu, padėjo užkirsti kelią pradiniam Rusijos puolimui bei išsaugoti Ukrainos valstybingumą.
24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę transliuojamą laidą sudaro šešių valandų blokai, kuriuos nepriklausomai rengia „Telemaratoną“ transliuojantys kanalai. Dėl to, anot J. Liušnevskajos, kai kurie reportažai yra nenuoseklūs ir nevienodos kokybės, tačiau, jos teigimu, tuo metu, kai sistema buvo sukurta, valdžios institucijų ir kariuomenės nuolat atnaujinama informacija, taip pat patikrintos vietoje dirbančių reporterių perduodamos žinios buvo labai svarbios ir kartais net padėdavo gelbėti gyvybes.
„Telemaratono“ prodiuserių sukurta karo televizijos formulė numato tiesioginius perspėjimus apie oro atakų grėsmę, ekrane rodomus QR kodus, skirtus rinkti lėšas kariuomenei, reguliarią informacijos iš fronto analizę su žemėlapiais ir duomenimis apie Rusijos nuostolius, itin patriotiškus reklamas primenančius animacinius klipus ir ilgus neobjektyvių pasisakymų intarpus.
Naujienų vedėjai studijos svečius sveikina šūksniu „Šlovė Ukrainai!“, į kurį tie atsako: „Šlovė didvyriams!“, o interviu dažnai baigiami žodžiais: „Mirtis priešui!“ Nuolat skamba tokios frazės kaip „kartu stipresni“, „po pergalės“ ir „mūsų berniukai“, o Rusijai ir rusams apibūdinti dažnai naudojami menkinantys epitetai, kaip antai „orkai“ ar „rašistai“.
Tik kvietimas
Iš pradžių „Telemaratoną“ transliavo šeši kanalai: parlamentinis kanalas „Rada“, visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ ir keturi komerciniai kanalai: ICTV / STB, „1+1“, „Inter“ ir „Ukraina 24“, kuriuos atitinkamai kontroliuoja arba kurie yra siejami su magnatais Viktoru Pinčiuku, Ihoriu Kolomojskiu, Dmytro Firtašu ir Rinatu Achmetovu.
Pasak O. Tkačenkos, kuris praeityje ilgą laiką vadovavo pagrindinei žiniasklaidos grupei „1 + 1“, „Telemaratono“ idėja kilo „vieno iš kanalų vadovui“. Tačiau daugelis žiniasklaidos sektoriaus atstovų tuo abejoja, o kai kurie – įskaitant su šiuo klausimu susipažinusį, tačiau dėl galimo keršto tik anonimiškai kalbėti sutikusį asmenį, – tvirtina, kad vieningą transliaciją inicijavo V. Zelenskio biuras ir O. Tkačenka.
Žiniasklaidos stebėsenos organizacijos „Detector Media“ vadovo pavaduotoja ir „Suspilne“ stebėtojų tarybos pirmininkė Svitlana Ostapa RFE / RL pasakojo, kad pirmąją plataus masto invazijos dieną O. Tkačenka ją informavo, jog visuomeninio transliuotojo eterį perims valstybinė „Rada TV“, tačiau nepateikė oficialaus sprendimo dėl tokio perėmimo.
Kliūna ne tik ne visiškai skaidri pradžia, bet ir tai, kad „į vakarėlį“ buvo pakviesti ne visi stambiausi veikėjai. Pažymėtina, kad su buvusiu prezidentu Petro Porošenka siejami „5 kanalas“ ir „Priamij“ nebuvo įtraukti į „Telemaratoną“, kaip nebuvo įtraukta ir opozicinė televizija „Espreso TV“. Be to, šie trys kanalai 2022 m. balandį buvo pašalinti iš nacionalinės skaitmeninio transliavimo sistemos, todėl jie gali transliuoti tik per palydovą ir internetu.
Interviu RFE / RL O. Tkačenka sakė, kad šie kanalai nebuvo įtraukti į „Telemaratoną“, nes jų vadovams ir ministerijai „nepavyko rasti kompromiso“. Išsamesnės informacijos ministras nepateikė.
„Espreso TV“ vyriausioji redaktorė Anastasija Ravva RFE / RL sakė, kad prasidėjus plataus masto invazijai kanalas negavo pasiūlymo prisijungti prie „Telemaratono“.
„Tuo metu „Espreso“ nedalyvavimas „Telemaratone“ atrodė keistas“, – sakė ji ir pridūrė dabar mananti, kad viskas išėjo į gera, nes Ukrainos žiūrovai „turi bent kokią nors alternatyvą“.
A. Ravvos teigimu, valdžios institucijos taip ir nepaaiškino, kodėl kanalas neteko prieigos prie skaitmeninio eterio, o su ja ir dalies savo auditorijos, ir išreiškė viltį, kad jos „pripažins savo klaidą“.
Valstybės ranka?
Kritikų nuomone, Vyriausybė ne tik neįtraukė kai kurių svarbių žiniasklaidos priemonių į „Telemaratoną“, bet ir įvedė valstybinę jame dalyvaujančių organizacijų kontrolę, koordinuodama jų darbą ir jas kofinansuodama.
O. Tkačenka tai neigia.
„Nėra vienos didelės redakcijos, kurią galėčiau kontroliuoti, – sakė jis RFE / RL, – yra šeši kanalai su savo žurnalistais ir redakcinėmis tradicijomis.“ Šešių valandų blokai, anot ministro, atspindi šių kanalų autonomiją.
S. Ostapos teigimu, „Telemaratone“ dalyvaujantys kanalai savo redakcinius planus formuoja savarankiškai, o „Suspilne“, pradėjęs veiklą po 2014 m. Euromaidano protestų, privertusių pasitraukti Maskvai palankų prezidentą Viktorą Janukovyčių, ir pastaruoju metu įgaunantis vis didesnę reikšmę, stengiasi būti žurnalistikos standartų ir nešališkumo pavyzdžiu kitiems kanalams.
Anot jos, pasitraukimas iš „Telemaratono“, nors teoriškai ir įmanomas, sukeltų didelių problemų ir sutrikdytų „Suspilne“ pagrindinio kanalo „Peršyj“, kuris nebūtų įtrauktas į vieningą transliaciją, o turėtų transliuoti atskirai, plėtrą.
Be to, su „Telemaratono“ veikla susipažinęs, tačiau dėl temos jautrumo savo pavardės skelbti nepanoręs asmuo teigė, kad O. Tkačenka „rankiniu būdu įtakoja“ redakcinius sprendimus.
Savo ruožtu O. Tkačenka sakė, kad „palaiko ryšius“ su keliomis grupėmis ž
monių, dirbančių su „Telemaratonu“, tačiau tokio pobūdžio kaltinimus atmetė. Jis taip pat tvirtino, kad dalinis kanalų finansavimas iš valstybės lėšų – 2023 m. biudžete per įvairias priemones „Telemaratonui“ numatyta apie 600 mln. grivinų (16 mln. JAV dolerių) – neturi įtakos jų redakcinei nepriklausomybei.
„Tiesą sakant, valstybinis Ukrainos televizijos finansavimas yra menkniekis, palyginti su tuo, ką daro rusai, finansuodami savo propagandą“, – sakė ministras.
O. Tkačenkos teigimu, „skaičiai kalba patys už save“. Jis atkreipė dėmesį į nepriklausomos žiniasklaidos plėtros organizacijos „Internews“ atliktą apklausą, kurios rezultatai parodė, kad iš 36 proc. ukrainiečių, gaunančių naujausią informaciją iš televizijos, apie 94 proc. žino apie „Telemaratoną“, 96 proc. žinančiųjų žiūri jį kasdien, o 84 proc. juo pasitiki.
„Tai labai aukšti pasitikėjimo žiniasklaida Ukrainoje rodikliai, kurie rodo, kad „Telemaratonas“ yra sėkmingas projektas“, – sakė jis.
Tačiau kritikai ragina neskubėti daryti išvadų.
„Detector Media“ atlikta apklausa, kurioje buvo užduoti kiek kitokie klausimai, pateikė visai kitokį vaizdą. Šios apklausos duomenimis, apie 45 proc. ukrainiečių mano, kad vieno oficialaus požiūrio transliavimas yra nepriimtinas net karo metu, ir net 70 proc. ieško informacijos iš kitų šaltinių, nes „Telemaratone“ pasigenda nuomonių įvairovės.
„Didžiulė viešųjų ryšių operacija“
Kritikų manymu, karui tęsiantis „Telemaratonas“ tampa, J. Liušnevskajos žodžiais tariant, didžiule V. Zelenskio, jo politinių sąjungininkų ir jo partijos „Tautos tarnas“, turinčios daugumą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, „viešųjų ryšių operacija“. Opozicinės jėgos, ypač su P. Porošenka ir jo partija „Europos solidarumas“ susijusi frakcija, dažnai yra puolamos ir iš esmės neturi galimybės apsiginti „Telemaratone“.
„Detector Media“ atliktos analizės duomenimis, apie 65 proc. šių metų sausio-kovo mėnesiais į studiją pakviestų Rados deputatų buvo iš 241 vietą (apie 59 proc.) įstatymų leidžiamojoje valdžioje turinčios partijos „Tautos tarnas“. 17 proc. „Telemaratono“ svečių buvo iš partijos „Balsas“, 6 proc. – iš „Batkivščina“, 4 proc. – iš partijos „Dovira“ ir 4 proc. – iš „Europos solidarumo“ – šios partijos atstovų „Telemaratone“ buvo gerokai per mažai, nes ji turi 27 vietas (6 proc.) parlamente.
Tuo tarpu keli artimi V. Zelenskio bendražygiai iš jo ankstesnės komiko ir aktoriaus karjeros šiandien veda laidas „Telemaratone“. Kai kurie iš jų vaidino „1+1“ prodiusuotoje situacijų komedijoje apie atsitiktinį prezidentą „Tautos tarnas“, kurioje būsimasis prezidentas atliko pagrindinį vaidmenį. Politinės partijos pavadinimas kaip tik ir buvo pasiskolintas iš šio serialo.
„Tautos tarno“ veteranai Jevhenas Koševojus ir Oleksandras Pikalovas veda satyrinę naujienų laidą „Bayraktar News“, kurioje tyčiojamasi iš Rusijos propagandos ir transliuojami politiniai pranešimai, menkai teatitinkantys tariamai apolitišką ir telkiančią „Telemaratono“ dvasią. O V. Zelenskio įkurta ir praeityje aštriu politiniu humoru garsėjusi „Studio Kvartal 95“ toliau rengia ir transliuoja humoristines laidas, giriančias valdžią ir išjuokiančias jos oponentus.
„Telemaratonas“ taip pat kritikuojamas dėl eterio laiko skyrimo anksčiau su prorusiška žiniasklaida sietiems žurnalistams, ypač tiems, kurie buvo susiję su turtingiausio Ukrainos žmogaus R. Achmetovo kontroliuojamais kanalais. Kai kurie iš jų pasitraukė po to, kai dešimtys garsių Ukrainos žiniasklaidos atstovų pasirašė juo pašalinti raginančią peticiją, tačiau kiti liko, nepaisant R. Achmetovo sprendimo nuo 2022 m. liepos stabdyti visų savo kanalų veiklą.
Lapkritį buvę jo televizijos „Ukraina 24“ darbuotojai sukūrė naują kanalą „My-Ukraine“, kuris dalyvauja „Telemaratone“ ir, kaip teigia S. Ostapa, palaiko šiltus santykius su V. Zelenskio biuru.
„Tektoninis lūžis“
Su „Telemaratono“ atsiradimu greičiausiai baigėsi era, kai Ukrainos transliuojamąją žiniasklaidą valdė saujelė oligarchais vadinamų milijardierių. Tai, kad magnatai prarado įtaką televizijai, yra „tektoninis lūžis Ukrainos žiniasklaidai“, – RFE / RL sakė žurnalo „Forbes“ ukrainietiškojo leidimo vyriausiasis redaktorius Borisas Davydenka.
Magnatams skaudžiai smogė plataus masto invazija – dalies jų įmonės buvo sugriautos, o šalies ekonomiką ištiko krizė.
„Todėl jie per daug nesipriešino faktiniam, bent jau laikinam jų žiniasklaidos turto, kuris daugiausia buvo susijęs su išlaidomis, o ne su pelnu, perėmimui“, – sakė B. Davydenka.
R. Achmetovo žiniasklaidos imperijos žlugimas tapo baigiamuoju dar prieš plataus masto invaziją prasidėjusios dramatiškos konfrontacijos tarp anksčiau Donecke gyvenusio verslininko ir V. Zelenskio dėl vadinamojo „antioligarchinio“ įstatymo, siekiančio pažaboti magnatų įtaką žiniasklaidai, akcentu.
2021 m. vasarį, dar prieš prasidedant politinei kovai dėl minėto teisės akto, V. Zelenskis atjungė tris televizijos tinklus, kuriuos kontroliavo Viktoras Medvedčiukas, – aukščiausio rango politikas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vėliau suimtas dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir perduotas Rusijai apsikeitimo karo belaisviais metu. Po mėnesio Ukrainoje pradėjo veikti valstybinis rusų kalba transliuojamas kanalas „Laisvės TV“, tebeveikiantis iki šiol.
Kiek anksčiau, 2014 m., Rusijai okupavus Krymą ir sukėlus karą rytiniame Donbaso regione, Ukraina uždraudė daugumą Rusijos televizijos kanalų. 2017 m. Vyriausybė įvedė kalbų kvotas radijo ir televizijos laidose ir uždraudė populiariausius rusiškus socialinius tinklus, tokius kaip „VKontakte“.
Anot J. Liušnevskajos, prasidėjus plataus masto karui, televiziją ir kitą tradicinę žiniasklaidą palaipsniui išstūmė „Telegram“. „Internews“ apklausos duomenimis, 74 proc. ukrainiečių, norėdami sužinoti naujienas, renkasi socialinius tinklus, daugiausia „Telegram“. Naujienų portalų, televizijos, radijo ir spausdintinės žiniasklaidos rodikliai atitinkamai yra 42, 36, 11 ir 3 procentai.
O. Tkačenka teigė esąs įsitikinęs, kad „televizijos aukso amžius baigėsi“ ir kad po karo Ukrainos žiniasklaida atrodys „visiškai kitaip“. Atmesdamas kritiką dėl išaugusios televizijos kontrolės, jis sakė, kad Ukrainai „reikia daugiau priemonių kovai su Rusijos dezinformacija“, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos platformų ir komunikatorių reguliavimo bei strateginės informacijos koordinavimo su Europos Sąjunga ir NATO.
B. Davydenka, priešingai, perspėjo, kad karui tęsiantis visuomenėje gali atsirasti stipraus vado – galbūt tokio kaip V. Zelenskis – poreikis, o „Telemaratonas“ gali būti naudinga priemonė autokratinių polinkių turintiems politikams.
„Tačiau ši perspektyva dar labai tolima“, – pridūrė jis.
„Tragiškiausias išbandymas“
Kyjivo žiniasklaidos instituto analitikės Katerynos Djačiuk teigimu, šiuo metu galima pastebėti tam tikrų Ukrainos žiniasklaidai vilčių teikiančių ženklų.
Pirmaisiais Rusijos puolimo mėnesiais vienybė buvo tokia stipri, kad kritika Vyriausybei, galima sakyti, išsisklaidė kaip dūmas. Daugelis žurnalistų prisipažino daugiausia dėmesio skyrę karo realybei ir kartais taikydavę savicenzūrą.
Tačiau žiniasklaida pamažu grįžo prie savo tradicinio vaidmens, vėl atsirado korupcijos tyrimų ir pranešimų apie vidaus problemas, nors ir toliau stengiamasi atskleisti žudynių, prievartos ir įvairių neteisėtų rusų veiksmų ukrainiečių atžvilgiu detales.
Nepaisant karo ir ekonominių sunkumų – dėl Rusijos okupacijos, fizinių grasinimų ar finansinio spaudimo buvo uždaryta daugiau nei 230 žiniasklaidos priemonių – 2023 m. organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) kasmet sudaromame Pasaulio spaudos laisvės indekse Ukraina pakilo iš 106 į 79 vietą.
Ir tai įvyko, K. Djačiuk žodžiais tariant, „tragiškiausio išbandymo Ukrainos žiniasklaidos istorijoje“, fone.
Organizacijos vykdomos Rusijos karo nusikaltimų stebėsenos programos duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos nužudė 63 Ukrainos žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus – 10 iš jų nužudyti darbo metu, o kiti – karo tarnyboje arba kitomis aplinkybėmis. Be to, 18 žurnalistų buvo sužeisti, 14 dingo be žinios, o 22 buvo pagrobti.
Rusijos pajėgos taip pat užėmė arba sugriovė 10 redakcijų, apšaudė 16 televizijos bokštų ir išjungė Ukrainos televizijos ir radijo transliacijas okupuotose teritorijose.
Nuo plataus masto karo pradžios organizacija užfiksavo 519 nusikaltimų prieš žurnalistus ir žiniasklaidą Ukrainoje.
„Ukrainos žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai jaučia didžiulį skausmą ir pyktį, bet taip pat nestokoja ir optimizmo, – sakė K. Djačiuk. – Praradimai mus tik dar labiau sustiprina.“
