Ukrainos kontrpuolimas vis labiau intensyvėja, tačiau netrūksta ir problemų jo metu. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sakė Ukrainos kariuomenės vado patarėja Oresta Brit, ukrainiečiams reikia kuo greičiau gauti naikintuvų F-16, nes vienintelė sritis, kur Kyjivas pralaimi Rusijai, yra laikas.
– Amerikiečių leidinys „The New York Times“ skelbia, kad Ukrainos valdžia informavo Jungtinių Valstijų pareigūnus apie naujo kontrpuolimo etapo pradžią ir dislokuos tūkstančius anksčiau rezerve laikytų Vakarų apmokytų karių. Ar tai reiškia, kad prasideda svarbiausias etapas?
– Pagrindinė mūsų kova vyksta nuo šių metų gegužės mėnesio, tačiau mes ginamės nuo Rusijos agresijos jau nuo 2014 metų, visus 9-erius metus tobulėjame, mokomės. Dabar mes manome, kad esame viena iš galingiausių kariuomenių pasaulyje, nes 9-erius metus kovojame beprecedentį karą. Mūsų mūšis vyksta kasdien pastaruosius 9-erius metus. Pusantrų metų jis yra labai platus, liečiantis visą valstybę, daug civilių žūsta ir kenčia, tai yra pagrindinis skirtumas. Kariuomenė kariauja nuolat.
– Trečiadienio naktį Volodymyras Zelenskis sakė, kad fronte pasiekta „labai gerų rezultatų“. Ar turėtas omeny proveržis pietuose, per „tam tikras iš anksto parengtas Rusijos gynybines pozicijas“, kurį konstatuoja JAV Karo studijų institutas?
– Viskam ateis savas laikas ir aš manau, kad bus ne viena priežastis džiaugtis, bet mūsų karo pabaiga reiškia pergalę prieš priešą ir Rusijos Federacijos žlugimą, nes kitaip jie mus kankins labai ilgus metus. Nenorėtume, kad kentėtų ir mūsų ateities kartos. Manau, kad suteiksime joms priežastį didžiuotis Ukrainos kariuomene.
– Suprasti, kas vyksta fronte, sudėtinga, nes – natūralu – Ukraina nedetalizuoja operacijų pažangos, o Rusija – per dažnai meluoja, kad būtų galima ja tikėti. Kas kelia didžiausią iššūkį fronte – artilerijos ir amunicijos ar išminavimo įrangos trūkumas?
– Aš noriu pabrėžti, kad kiekviena gyvybė – tiek karių, tiek civilių – nepaprastai vertinga. Štai kodėl visos mūsų pastangos – ir savanorių, ir valstybės – dedamos gyvybėms gelbėti ar nukentėjusiems nuo karo padėti. Pavyzdžiui, mūsų fondas iš Lietuvos gamintojo perka gan didelę partiją vadinamųjų elektroninės kovos laukų, tai padės apsaugoti gana didelį fronto ruožą. Mūsų tikslas yra būtent pirmauti fronte ir gelbėti karių gyvybes, suteikti jiems prevencinę pagalbą. Dabar bene geriausios sąlygos karui per pastaruosius metus ir mes dėjome visas pastangas, ypač pastaruosius pusantrų metų, kad aprūpintume savo kariuomenę. Ačiū Lietuvai ir kitoms šalims, kurios palaikė, tiekė ginklus. Mūsų kariuomenė ne tik gerai aprūpinta, bet nuolatos vyksta ir mokymai, taip pat ir inžinieriams. Mes stengiamės susigrąžinti savo teritorijas ir tai visiškai natūralu.
– Vakarų technika suteikia kariams geresnę apsaugą, tačiau vadai pripažįsta, kad pagrindinis darbas tenka gyvajai jėgai – kariams, kuriems tenka išvalyti kartais ir keturias eiles minų, kad galėtų pravažiuoti šarvuočiai. Ar teisinga informacija, kad šiomis savaitėmis minų sužalotų karių – daugiau nei artilerija?
– Tokios informacijos aš neturiu. Nemanau, kad kažkas apskritai jums suteiks tokią informaciją, kas ir kaip kenčia fronte. Noriu pasakyti, kad problema yra globalesnė, nuo jos kenčia ir mūsų agrarinis sektorius, tą problemą pajus ir visas pasaulis.
– Praėjusią savaitę pasitraukusi iš grūdų susitarimo Maskva kiekvieną naktį raketomis daužo ir Odesos uostą, grūdų saugyklas ir grūdų gabenimo infrastruktūrą. Akivaizdu, kad siekiama sunaikinti vieną iš pagrindinių Ukrainos ekonomikos arterijų. Ką tai reikštų šaliai?
– Aš į šią problemą žiūrėčiau taip pat globaliau, nei kad tai yra tiesiog Ukrainos problema ar Ukrainos ekonomikos problema. Tai viso pasaulio problema. Rusija anksčiau jau sukėlė tokioje turtingoje šalyje kaip Ukraina Holodomorą. Dabar tai galime pamatyti moderniau, kokių problemų visas pasaulis turės. Mes turime minų ne tik fronte, bet ir už fronto linijos. Privalome kaip įmanoma greičiau uždaryti dangų, nes Rusija gali toliau apšaudyti Odesą, griauti infrastruktūrą vien todėl, kad mes neturime pakankamai priešraketinės gynybos priemonių, mums reikia naikintuvų F-16. Suprantu, kad jau prasidėjo mokymai, jau vyksta derybos, procesai, tačiau laikas ne mūsų pusėje. Vienintelė sritis, kur mes pralošiame Rusijai, yra laikas.
– Kaip Ukrainos pajėgų psichologinę būklę ir motyvaciją veikia naujienos iš likusios šalies, kur, tikėtina, likę jų artimieji? Vien šiąnakt Maskva paleido 36 sparnuotąsias raketas, jos, laimė, buvo sunaikintos.
– Iš tiesų neįsivaizduoju, ką jaučia tie, kurių artimiausi žmonės didvyriškai gina frontą. Aš esu viena iš dalyvių, esu savanorė pačiame fronte, todėl man sunku net įsivaizduoti, ką jaučia mano artimieji.
Karius motyvuoja tai, kad jie turi sunaikinti priešą. Rusija savo puolimą prieš Ukrainą pradėjo nuo baisių kankinimų, jie neribojo savo žiaurumo – prievartavo vaikus ir suaugusiuosius. Baisiausia jau įvyko ir mums užtenka motyvacijos naikinti priešą ir apginti savo žemes. Mes tai darysime, kol laimėsime, net jei reikės tai daryti su lazdomis.
– Jau 9-erius metus vadovaujate humanitarinę pagalbą teikiančiam fondui, kurį įkūrėte prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui dėl Donbaso. Ar nepailsę savanoriai?
– Nepaprastai didžiuojuosi Ukrainos savanorystės reiškiniu, kai civiliai prisijungia prie tokio judėjimo, pilietinio judėjimo, ir atiduoda viską, kad gelbėtųsi kartu. Pirmuosius metus nebuvo „savų“ ir „svetimų“, mes dalindavomės viskuo. Ačiū Dievui, kad kai kuriuose miestuose gyvenimas grįžo į savo vėžes, bet baisiausia suvokti, kad tiek vaikai, tiek kiti civiliai jau priprato prie karo, priprato prie apšaudymų. Tai palieka pėdsaką mūsų psichikoje. Dabar su savanoriais ir fondais aktyviai bandome prevenciškai spręsti civilių psichoemocinės būklės problemas, todėl atidarome būstines kitose šalyse. Mums didelė garbė turėti savo būstinę Lietuvoje, Niujorke.
Aišku, jaučiame, kad lėšų gavimas sumažėjo, todėl vykdome įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje rengsime savo parodą, kad padėkotume lietuviams už mūsų ir kariuomenės palaikymą, parodysime jiems kovos trofėjus, parodysime karių dvasią per Volodymyro Zelenskio nuotraukas. Visi galės prisijungti ir suprasti, kokia svarbi yra ši pergalė.
Lietuva kaip niekas kitas supranta karo su Rusija problemą. Planuojame pritraukti lėšų ir verslininkų iš kitų valstybių, kad jie galėtų paremti Ukrainos civilių gyventojų potrauminę adaptaciją ir padėtų išvežti ukrainiečių vaikus į užsienį bent atostogoms.
