Naujienų srautas

Pasaulyje2018.02.25 22:44

Gruzijos prezidentas: ES ir NATO – svarbiausi mūsų ateities tikslai

Šiemet – tikri šimtmečio metai: ne tik Estija šią savaitę, o Lietuva praėjusią, minėjo savo nepriklausomybės šimtmečio šventes, bet laukia ir daugiau jubiliejų. Gruzija gegužės pabaigoje minės šimtą metų nuo tada, kai buvo paskelbta neilgai gyvavusi demokratinė valstybė. Dabar Gruzijos vardas nebeminimas taip dažnai kaip prieš kelerius metus – jos siekis stoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES) įstrigęs, vidaus politika po Michailo Saakašvilio išvykimo – įtempta, bet nebe tokia traukianti akį; šalies santykiai su Rusija nebėra tokie blogi. Gruzijos prezidentas Giorgis Margvelašvilis, kaip ir dera filosofui, į viską žiūri plačiau. 

Duodamas interviu „Savaitei“, jis pripažino, kad Vakaruose esama nuovargio nuo Rytų Europos bėdų, bet tikino, kad ima pavyzdį iš Lietuvos, kaip reikia atkakliai siekti europinių tikslų.

„Vos tik mūsų šalys gavo nepriklausomybę, abi jos sukūrė šiuolaikiškas valdymo formas, demokratines respublikas, ir savo tapatybę bei savo politinį likimą susiejo su Europos bendruomene“, – teigia G. Margvelašvilis.

– Tarp Lietuvos ir Gruzijos esama šiokių tokių simpatijų.

– Didelių.

– Su kuo tai siejate? Ar tai tik Sovietų Sąjungos palikimas, ar kažkas daugiau?

– Jei mąstau apie mūsų sovietinę praeitį, prisimenu čia atvykdavusių gruzinų jausmus — jausmus, kad jie lanko šalį, kurios požiūris toks pats: nepripažinti sovietų okupacijos, sovietinių gyvenimo taisyklių. Žinoma, tuo metu didelių politinių sąsajų būti negalėjo, bet jausmas, kad nenorime būti verčiami atsisakyti savo valstybingumo ir tapti tos sąjungos dalimi — jis mus tuo metu vienijo. Žinoma, po to vieni kitus aptikome, puolėme į glėbį. Galiu pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimas ir savitarpio parama yra labai svarbi. Gruzinai tokie dėkingi jums, nes jūsų vyriausybė, prezidentė, jūsų žmonės taip mus remia mūsų kelyje į Europos ir euroatlantinę bendriją. Tai jūs pasisakote už laisvės, valstybingumo vertybes — ir ne tik už save, bet ir už Gruziją. Noriu padėkoti kiekvienam lietuviui, kad tai darote dėl mūsų.

– Jau prieš dešimt metų NATO pareiškė, kad Gruzija taps Aljanso nare. Praėjo dešimt metų, bet nėra netgi noro suteikti jai narystės veiksmų plano. Ką manote — ar apskritai kada nors būsite priimti į Vakarų Aljansą?

– Žinoma, būsime priimti. Iš NATO pusės jau pasakytas tvirtas žodis ir pateiktas įsipareigojimas šia kryptimi. Įsipareigojimas nuo tada dešimt metų kartojamas visuose viršūnių susitikimuose. Mūsų bendradarbiavimas yra labai glaudus, nes mūsų kariai ir karės kaunasi drauge kovos laukuose, Gruzija vis labiau įsijungia į NATO, o NATO tampa vis aktyvesnis Gruzijos žemėje. Taip, atsakant į jūsų klausimą, norėtume ir džiaugtumėmės, jei NATO būtų aktyvesnis ir palankesnis, jei žengtų tvirtesnius žingsnius šia kryptimi. Bet žvelgiame į jūsų pavyzdį, į Rytų Europos šalių pavyzdį, ir matome, kad tiesiog turime būti atkaklūs, neprarasti valios, nenusivilti, neleisti, kad mus įveiktų nuovargis, kuris kartais matyti Europoje ar tarp sąjungininkų.

Reuters/ Scanpix nuotr.

– Kalbant apie Europos nuovargį, ir Europos Sąjunga atrodo šiek tiek atsitraukianti nuo atvirų durų pažadų, mėgina rasti žodžių, kurie žadėtų dar mažiau negu iki šiol. Ar jūs nepatenkintas?

– Leiskite pasakyti: mes pirmaujanti šalis Rytų partnerystės bendruomenėje. Mes į tai žiūrime ne kaip į šiaip vieną iš tikslų — europinę ir euroatlantinę partnerystę ir įsitraukimą į Europos Sąjungą ir NATO matome kaip svarbiausią mūsų šalies ateities raidos tikslą. Taigi manau, kad Europos sostinėse jau nuskambėjo varpų, manau, kad Europa ima suprasti, kokioje iš tiesų aplinkoje atsidūrusi Gruzija ir Rytų Europos šalys, koks Rusijos vaidmuo šiame procese.

– Bet pastaraisiais metais Gruzija, atrodo, ima vėl artėti prie Rusijos. Ar tai dėl nusivylimo Vakarais?

– Nepasakyčiau, kad kuriuo nors metu būtume sumažinę įtampą dėl savo nacionalinės tapatybės, suverenumo ir savo pasirinkimo laisvės bei ateities politinio likimo klausimų. Tikrai to nedarome. Leiskite patikinti, kad pažanga, kurios pasiekėme per pastaruosius metus — Asociacijos sutartis, Laisvosios prekybos sutartis su Europa, specialus paketas su NATO dėl didesnio buvimo Gruzijoje — visos šios priemonės, visi šie laimėjimai labai gerai pranešami mūsų visuomenei ir žmonėms. Žinoma, kiekvienas Gruzijoje – ir politikai, ir eiliniai žmonės – norėtų aktyvesnės Europos Sąjungos ir NATO. Bet tikėjimas mūsų likimu nesikeičia dėl šio proceso tempo. Mes ištikimi šiai krypčiai, ištikimi šiam pasirinkimui, kurį nustačiau ne aš ar mano pirmtakai, o Gruzijos tauta prieš šimtmečius.

Reuters/ Scanpix nuotr.

– Pono Saakašvilio byla. Gruzija, žinoma, sako, kad teismai nepriklausomi ir panašiai, bet Vakaruose esama suvokimo, kad prieš poną Saakašvilį vykdomas politinis kerštas. Taigi, koks jūsų požiūris į visą šią bylą?

– Manau, ponas Saakašvilis paliko Gruziją ir atsisakė Gruzijos pilietybės neatsakęs į daugelį klausimų, į kuriuos jam derėjo atsakyti. Manau, kad kaip dukart išrinktam prezidentu, jam tenka atsakomybė gerbti teismus ir teisėtvarką — nesvarbu, ar jis mano, kad tai gerai ar blogai. Jis du kartus buvo pirmasis žmogus mūsų šalyje. Ir jis turi atsakyti prieš valstybės institucijas. O kai atsakymus pateiks, spręsime, ar klausimai buvo tinkami, ar politiškai motyvuoti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi