Pareigūnai Maskvoje ir okupuotame Kryme suskubo pareikšti, kad liepos 17 d. sprogimas, apgadinęs vienintelį Rusiją ir Juodosios jūros pusiasalį jungiantį tiltą, nebuvo rimtas ir kad traukinių bei automobilių eismas per tiltą netrukus bus atnaujintas. Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas tvirtino, kad atraminės konstrukcijos nebuvo pažeistos ir kad iki lapkričio 1 d. tiltas bus visiškai sutvarkytas
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Nepaisant to, buvo suduotas rimtas smūgis pagrindiniam logistikos maršrutui, kuriuo aprūpinamos ne tik Krymo pusiasalyje, bet ir visoje pietų Ukrainoje esančios Rusijos karinės pajėgos, įsitvirtinusios šioje teritorijoje nuo pat plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį ir bandančios atlaikyti ukrainiečių kontrpuolimą.
„Krymo tiltas yra pagrindinė logistinė jungtis, – teigė Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Strategy XXI“ karo analitikas Pavlo Lakijčiukas. – Net jei geležinkelio tiltas būtų uždarytas, tarkime, šešioms valandoms ar panašiai ir analogiškam laikotarpiui būtų sustabdyta laivyba, mūsų kariai turėtų šešių valandų pertrauką, kai jiems ant galvų kristų gerokai mažiau sviedinių. Tai jau yra pliusas.“
P. Lakijčiukas atmetė liepos 17 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytą teiginį, kad tiltas „jau seniai nenaudojamas“ kariniam transportui.
„Tiltas buvo ir tebėra viena iš pagrindinių tiekimo arterijų Rusijos pajėgoms pietų Ukrainoje, įskaitant Krymą, – sakė jis. – Įskaitant ir tuos dalinius, kurie ginasi nuo mūsų pajėgų atakų Chersono ir Zaporižios srityse.“
Pasak jo, tiltas naudojamas sunkiajai technikai, amunicijai, pavyzdžiui, artilerijos sviediniams, degalams gabenti ir kitiems svarbiems nuolatiniams Rusijos pajėgų Ukrainoje poreikiams tenkinti.
„Tiekimo uždelsimas valanda, dviem, trimis, šešiomis ar dvylika yra gyvybiškai svarbus mūsų kariams, dalyvaujantiems sunkiose kovose“, – sakė P. Lakijčiukas.
„Rusams tiekiamų karinių atsargų srautas virto menka srovele“, – pridūrė jis.
Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) atstovas spaudai Andrijus Jusovas liepos 17 d. pateikė panašų vertinimą. „Bet kokios logistikos problemos yra dar viena komplikacija okupantams, sukurianti potencialų pranašumą Ukrainos gynybos pajėgoms“, – sakė jis.
Ankstų liepos 18-osios rytą Rusijos vicepremjeras M. Chusnulinas, kuriam buvo pavesta vadovauti remonto darbams, savo „Telegram“ kanale parašė, kad viena tilto juosta vėl atidaryta transporto priemonių eismui.
Tiesioginis poveikis
Tilto sugadinimas taip pat turėjo tiesioginį poveikį civiliams Krymo gyventojams. Maisto ir kitų būtiniausių prekių tiekimas per tiltą buvo bent laikinai sustabdytas, o Rusijos okupacinė valdžia įspėjo, kad gali praeiti kelios dienos, kol sunkvežimių eismas bus atnaujintas. Sunkvežimiai buvo nukreipiami į keltus, kurių grafikas gali būti nenuspėjamas dėl dažnai sąsiauryje siautėjančio stipraus vėjo. Šį mėnesį, dar prieš išpuolį, sunkvežimių vairuotojai skundėsi, kad patikrinimai ir persikėlimas keltu užtrunka apie tris valandas.
Kai liepos 9 d. Krymo pusėje esančiame Kerčės mieste pasigirdo sprogimai, pareigūnams teko skubiai nuraminti žmones pranešant, kad taikytasi buvo ne į tiltą.
„Krymo gyventojai pagrįstai nerimauja dėl Kerčės tilto, nes tranzitas per Rusijos okupuotą Ukrainos teritoriją nėra saugus“, – aiškino P. Lakijčiukas.
Birželį naujienų portalas „Kerch.fm“ pranešė, kad sunkvežimių vairuotojai saugumo sumetimais atsisako važiuoti iš Rusijos į Krymą per okupuotą pietų Ukrainos teritoriją palei Azovo jūros pakrantę ir reikalauja didesnio užmokesčio už laukimą prie vėluojančių keltų.
„Kadangi eilėje prie kelto tenka laukti kelias valandas, jie reikalauja „prastovų apmokėjimo“, – tinklalapyje cituojami Krymo mėsos parduotuvės darbuotojo žodžiai. – Vairuotojai atsisako vykti į Krymą arba už tai ima dvigubą mokestį.“
Tuo tarpu Krymas vis labiau primena karo zoną – 2023 m. pusiasalis vis dažniau tampa dronų ir kitų sprogmenis gabenančių įrenginių taikiniu. Okupacinė valdžia ėmėsi įgyvendinti plataus masto tranšėjų ir kitų įtvirtinimų statybos programą. Tačiau Ukrainos karo analitikas, atsargos pulkininkas Mychailo Prytula RFE / RL sakė, kad Kyjivas siekia kuo labiau izoliuoti pusiasalį.
„Tam tikru momentu Krymas taps tiesiog sala, neturinčia jokio ryšio su žemynu ar Kerčės tiltu, – teigė jis. – Įsivaizduokite Krymą be vandens. Be karinio aprūpinimo.... Veiks tik oro uostai ir uostai. Automobilių eismas bus uždarytas ir žmonės negalės evakuoti savo turto.“
„Tuomet vienintelis pasirinkimas bus pasiduoti arba bėgti“, – sakė M. Prytula.
Apie 4 mlrd. JAV dolerių kainavęs 19 km ilgio Krymo tiltas, palengvinantis automobilių ir geležinkelių eismą, buvo baigtas statyti 2018 m. gegužę. Tai buvo itin svarbus projektas, užtvirtinantis Maskvos pretenzijas į Ukrainai priklausantį Krymo regioną, kurio inauguracijoje dalyvavo pats V. Putinas.
Kyjivas neprisiėmė atsakomybės už sprogimą – jau antrą išpuolį per 10 mėnesių, smarkiai apgadinusį tiltą, – tačiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad šiai operacijai saugumo tarnybos panaudojo du bepiločius jūrinius orlaivius.
P. Lakijčiuko teigimu, Kyjivui tai galėtų reikšti svarbų technologinį proveržį. Pasak jo, jūrinius dronus Ukraina pradėjo kurti tik po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį, darbai vyko „karo sąlygomis“.
„Jei tai tiesa, Rusijos pusė nebuvo pasiruošusi Ukrainos kariuomenės galimybėms panaudoti tokius dronus taip toli nuo savo karinių bazių“, – sakė jis.
Krymas atsidūrė ties fronto linija?
Jis pridūrė, kad tokios operacijos suteikia vertingos informacijos Ukrainos žvalgybos tarnyboms ir sudaro palankias sąlygas ateityje imtis panašių veiksmų.
„Žvalgyba turės darbo“, – pridūrė P. Lavijčiukas.
Liepos 17-osios išpuolis buvo jau antras bandymas pažeisti Krymo tiltą – pirmasis sprogimas, po kurio tiltas kelis mėnesius negalėjo veikti visu pajėgumu, nugriaudėjo 2022 m. spalį. P. Lakijčiuko teigimu, abiem atvejais sugriuvo tilto tarpatramiai, o tai gali reikšti, kad konstrukcijos pamatuose yra pažeistų vietų.
„Sugriuvus tarpatramiams, pasislenka po jais esančios atramos“, – aiškino jis.
Sprogimas, kurio metu, Rusijos teigimu, žuvo automobiliu važiavusi sutuoktinių pora ir buvo sužeista jų keturiolikmetė dukra, tikriausiai dar labiau sustiprins įspūdį, kad Krymas atsidūrė „ties fronto linija“, kaip kad sakė Kyjive gyvenantis Pasaulinio Krymo totorių kongreso prezidentas ir Krymo totorių medžliso – savivaldos institucijos, kurią 2014 m. pusiasalį okupavusi Rusija paskelbė neteisėta, – pirmininkas Refatas Čubarovas.
Po 2022 m. spalį įvykusio sprogimo ant tilto Rusija buvo priversta sugriežtinti saugumo patikras ir imtis kitų, keliaujančiųjų abiem kryptimis nepasitenkinimą keliančių priemonių, birželio 30 d., likus kelioms dienoms iki antrojo sprogimo, RFE / RL sakė R. Čubarovas.
„Šios priemonės bus taikomos tol, kol tiltas stovės, kol jį sunaikins ukrainiečių raketos, – sakė jis. – Tikiuosi, kad tai įvyks netrukus.“
