Estijos parlamento pirmininkas: tikiuosi, kad tos pačios lyties porų santuokos įstatymą priimsime iki liepos

Kovą estai išrinko naująjį Rygikogą. O vedamas liberaliųjų jėgų jis išsirinko savo pirmininką – Lauri Hussarą iš partijos „Estonia 200“. Kartu susėdome pasikalbėti apie Estijos skaitmeninės visuomenės ateitį bei Rusijos keliamas grėsmes ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims. „Mūsų vienintelis tikslas – kad Ukraina laimėtų karą“, – pabrėžia jis.

– Naujasis Estijos parlamentas jau turėjo apšilti kojas. Kas laukia Estijos su naująja valdžia?

– Turime įvykdyti viską, ką pasirašėme koalicinėje sutartyje. Tai tikrai ambicinga koalicinė sutartis, tikriausiai viena ambicingiausių per pastaruosius 20 metų.

Turime sutvarkyti valstybės biudžetą, turime padidinti kai kuriuos mokesčius <...>. Labai greitai, po dviejų ar trijų savaičių, priimsime tos pačios lyties asmenų sąjungos ir tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymus. Dar vienas didelis žingsnis į priekį yra tai, kad iš ekonomikos ministro padarėme ekonomikos ir informacinių technologijų ministrą. Viena iš pagrindinių šio ministro užduočių bus vadinamosios Estijos asmeninės valstybės kūrimas, pradėsime kurti asmenines paslaugas kiekvienam piliečiui. <...>

Jei yra socialinis poreikis, o jūs neturite pakankamai pajamų, turėtų būti galimybė suprasti, kad jums reikia pagalbos, ir tai turėtų būti labai automatiška.

Žinoma, norime sukti žaliosios energetikos link, pastatyti didelius vėjo jėgainių parkus jūroje ir sausumoje. Norime atsikratyti taršios naftingųjų skalūnų energijos. Tam prireiks šiek tiek laiko, bet mūsų tikslas – iki 2050 m. atsikratyti jų gamyklų. Taigi tikimės, kad mums tai pavyks labai greitai. Jei kalbėtume apie perspektyvas, tikriausiai naftingieji skalūnai, kaip elektros energijos šaltinis, jau po 12–13 metų galėtų tapti istorija. Tačiau naftingųjų skalūnų [industrijos] uždarymas yra šiek tiek ilgesnės perspektyvos, bet pamatysime, kada ateis tinkamas laikas.

Vienas labai didelis žingsnis į priekį – įgyvendinti dideles švietimo reformas. Norime daugiau pinigų skirti ne tik aukštajam, bet ir žemesnio lygio mokslui, didinti mokytojų atlyginimus, investuoti į mažas mokyklas. Turi būti labai aiškūs kriterijai, kokiomis aplinkybėmis tas mokyklas uždarysime, nes norima, kad jos veiktų iki šeštos klasės.

Ir, žinoma, [planuojame] padidinti gynybos biudžetą iki 3 proc. nuo BVP. Prieš akis yra daug darbų, turime pastatyti savo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą, turime tai padaryti iš savo biudžeto, bet mes dirbame.

– Užsiminėte apie asmeninę pagalbą kiekvienam piliečiui. Gal galite duoti pavyzdį, kokia tai būtų pagalba?

– Jei yra socialinis poreikis, o jūs neturite pakankamai pajamų, turėtų būti galimybė suprasti, kad jums reikia pagalbos, ir tai turėtų būti labai automatiška. Taip pat [reikia] sujungti socialinę ir sveikatos priežiūros sistemas – labai svarbu matyti, kada žmogus jau yra patekęs į socialiai probleminę situaciją ir kada jis turi sveikatos priežiūros problemų. Jei padėtume jiems socialiniu lygmeniu, tikriausiai nekiltų tokių didelių sveikatos problemų. Taigi [sistemos] turi būti derinamos. Tai ilgas procesas, bet turime pradėti, nes tai leidžia šiuolaikinės technologijos, ir turime dirbti.

[Estijoje] yra daug asmeninių paslaugų, pavyzdžiui, elektroninis balsavimas arba tai, kad viskas vyksta per mūsų skaitmenines tapatybes. Turime kurti [skaitmeninę asmens valstybę], turime ją kurti greitai ir būti priekyje. Pateiksiu pavyzdį: jau kelerius metus turime skaitmeninius vaistų receptus. Prieš dvi savaites iš kolegos latvio išgirdau, kad Latvija ketina įdiegti šią sistemą, ir žinau, kad Lietuva naudoja tą pačią [sistemą], taigi tai iš tikrųjų yra dalykai, kurie mus stumia toliau. Tai reiškia, kad jei man reikės nusipirkti vaistų čia, Lietuvoje, aš galėsiu tai padaryti su savo receptu, kuris išrašytas Estijoje.

– Labai pasitikite technologijomis.

– Taip, bet kaip maža šalis turėtume būti priekyje. 1996 m. buvęs prezidentas, kuris tuo metu buvo ambasadorius Jungtinėse Valstijose, Toomas Hendrikas Ilvesas parašė straipsnį apie Estijos „Tigro šuolį“ IT srityje. Ir pati pirmoji jo idėja buvo ta, kad mes turėtume eiti su IT į mokyklas, kad mokiniai daugiau sužinotų apie IT ir technologijas, ir tai buvo gana sėkminga, nes per penkerius metus mes iš tikrųjų įdiegėme savo skaitmeninę tapatybę <...> ir iš tikrųjų ši tapatybės kortelė daug ką pakeitė visuomenėje. Tai mums buvo tikras „Tigro šuolis“, bet dabar turime daryti dar vieną šuolį į priekį. Skaitmeninė asmens valstybė – tai dalykas, kurį turime įgyvendinti.

Kaip maža šalis turėtume būti priekyje.

– Taip pat paminėjote tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje svarstomas Civilinės partnerystės įstatymas, o jūs jau kalbate apie tos pačios lyties asmenų santuokas. Ar Estija galėtų būti pirmoji iš Baltijos šalių, kuri leis tos pačios lyties asmenų santuokas?

– Tai pamatysime tikriausiai po keturių savaičių. Tikiuosi, kad taip, nes turime liberalią vyriausybę, turime liberalią Reformų partiją, turime socialdemokratus, o aš pats esu iš partijos „Estonia 200“. Iš tikrųjų esame vienintelė partija, kurios programoje yra numatytos tos pačios lyties asmenų santuokos. Todėl manau, kad mes tai padarysime. Be to, paskutinių apklausų duomenimis, daugiau nei 50 proc. estų pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms. Taigi tai nėra toks klausimas, koks buvo prieš šešerius ar septynerius metus, nuotaikos pasikeitė. Manau, kad nuotaikos pasikeitė ir dėl to, kas įvyko Ukrainoje, nes karas mus atvedė prie tikrųjų problemų ir to, kas mums iš tikrųjų svarbu. Jis suvienijo mus padėti Ukrainai, taip pat priartino mus prie liberaliosios demokratijos šaknų, todėl, manau, jis paskatino mus susimąstyti apie tai, kas mums, kaip visuomenei, yra svarbu.

– Ši tema Estijoje nepriešina visuomenės?

– Žinoma, vis dar priešina. Buvo daug žmonių, nusiteikusių prieš, Bažnyčia ir konservatoriai sakė, kad yra prieš, vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo 1000–2000 žmonių. Taigi, nusistatymas vis dar yra, bet negalima lyginti su tuo, kas buvo prieš šešerius ar septynerius metus.

Noriu atkreipti dėmesį į vieną labai įdomų dalyką – kiekvienoje visuomenėje, kurioje buvo įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, nebeliko jokių problemų, nes šis klausimas buvo išspręstas ir visuomenė judėjo į priekį. Ir beveik visi pajuto, kad visuomenė tapo šiek tiek lygiateisiškesnė nei anksčiau. Ir aš manau, kad būtent tai ir turime daryti, nes jei mes priimtume sprendimą dėl civilinės partnerystės, tuomet prieš akis dar bus kitas sprendimas – sprendimas dėl tos pačios lyties asmenų santuokos, o jį vis tiek teks priimti. Tad kam daryti du žingsnius? Be to, tai pernelyg politinis klausimas. <...> Tikimės, kad įstatymą priimsime iki liepos mėnesio, kad tai padarysime vienu kartu, manau, kad tai pakankamai protinga.

– Visgi tokios jautrios temos gali suskaldyti visuomenę, tai matome ir Lietuvoje, o tuo gali pasinaudoti mūsų kaimynė Rusija. Ar čia įžvelgiate problemą?

– Taip, bet problema yra ta, kad Rusija visada bando pasinaudoti visų visuomenių silpnybėmis, nuteikti mus vienus prieš kitus, tai matėme ir koronaviruso laikais, ir daugelyje kitų klausimų. Todėl manau, kad mūsų tikslas iš tikrųjų yra tam pasipriešinti, būti pakankamai stipriems, kad galėtume kovoti su šiuo psichologiniu karu. Šiame informaciniame kare turime žinoti apie jų ginklus, turime būti taktiškai ir strategiškai stiprūs, turime suprasti, kas yra ši įtaka ir informacinės operacijos, kaip jas vykdo ir kaip joms vadovauja Rusija, ir turime su tuo kovoti. Gyvename informacinėje visuomenėje, kurioje pagrindinė jėga, kuri viską gali pakeisti, yra informacija. Tai reiškia, kad turime labai gerai žinoti, kaip informacija naudojama prieš mus, ir turime su tuo kovoti.

Tiesą sakant, jei kalbame apie demokratinę visuomenę, atsakingi piliečiai turėtų žinoti, kaip rinkti subalansuotą ir patikimą informaciją. Todėl turime keisti mokyklas, kad mūsų vaikai gautų tokią informaciją. Svarbu, kad jie sektų ne tik socialinius tinklus, bet ir gautų informaciją iš tradicinės žiniasklaidos apie tai, kas vyksta visuomenėje, kad galėtų priimti subalansuotus ir išmintingus sprendimus.

Tiesą sakant, jei kalbame apie demokratinę visuomenę, atsakingi piliečiai turėtų žinoti, kaip rinkti subalansuotą ir patikimą informaciją.

– Kaip buvęs žurnalistas, kuris supranta informacijos vertę, ar manote, kad Estija laimi prieš Rusijos propagandą? Ypač turint omenyje, kad Estijoje yra labiau pažeidžiama gyventojų dalis – rusai ir rusakalbiai.

– Karas Ukrainoje daug ką pakeitė Estijoje. Prieš karą Kremliaus įtaka Estijoje buvo daug, daug didesnė nei dabar. Matau reikšmingų pokyčių, nes uždarėme visus rusiškus kanalus. Žinoma, tikriausiai jie juos žiūri internetu ir kitais būdais, bet vis tiek manau, kad gerokai mažiau nei anksčiau. Jaunoji karta pradėjo žiūrėti daugiau estiškų kanalų. Estijos visuomeninis transliuotojas turi rusakalbį kanalą, turime radiją, įvairius internetinius naujienų kanalus, ir šių kanalų sekimas padidėjo po to, kai uždarėme rusiškus televizijos kanalus. Taigi, sakyčiau, kad susidomėjimas subalansuota informacija apie tai, kas vyksta Estijoje, išaugo, ir tikiuosi, kad taip bus ir toliau. Žinoma, mes turime daug dirbti, kad ypač jaunoji karta atsigręžtų į Europą, į Estiją. Jau jaučiame sėkmę, tačiau to nepakanka. Po kelerių metų turime užbaigti mokyklų reformą, pagal kurią rusakalbių mokyklas paversime vieningomis estiškomis mokyklomis, kuriose vaikai mokysis estų kalba. Tai didelis uždavinys ir manau, kad mums pavyks, tačiau tam reikia didžiulių išteklių.

– Kokias grėsmes, jūsų nuomone, Rusija kelia Estijai ir Baltijos šalims?

– Iš tikrųjų mums [Baltijos šalims] kyla tie patys klausimai. Žinoma, yra karinė, psichologinė grėsmė, taip pat hibridinė grėsmė, pavyzdžiui, migracijos krizė prie mūsų sienų. <...> Žinau, kad jūs daug ruošėtės, mes darome tą patį ir mūsų partneriai Latvijoje ruošiasi, kad išvengtume tokio pobūdžio krizės iš Rusijos pusės.

Bet, žinoma, pagrindinis mūsų tikslas yra padėti Ukrainai. Baltijos šalys yra didžiausios Ukrainos rėmėjos, skaičiuojant vienam gyventojui tenkantį BVP, ir manau, kad turime tuo didžiuotis. Mūsų vienintelis tikslas – kad Ukraina laimėtų karą, kad Rusija atsidurtų tokioje situacijoje, kai ji turėtų išvesti visus savo karius iš Ukrainos teritorijos, kad Ukraina galėtų sukurti naują, demokratišką ir modernią valstybę, kuri būtų ES ir NATO narė. Jei tai įvyks, pasikeis visas žemynas. O tada teks laukti, ar Rusijoje bus pasirengta kokiems nors pokyčiams. Bet pažiūrėkime, pirmas žingsnis, žinoma, kad Ukraina laimėtų karą.

Mūsų vienintelis tikslas – kad Ukraina laimėtų karą, kad Rusija atsidurtų tokioje situacijoje, kai ji turėtų išvesti visus savo karius iš Ukrainos teritorijos, kad Ukraina galėtų sukurti naują, demokratišką ir modernią valstybę, kuri būtų ES ir NATO narė.

– Tačiau atrodo mažai tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Ukrainai bus pasiūlyta narystė NATO. Toks sprendimas nuviltų ar būtų racionalus?

– Manau, kad Ukrainai bus perduota žinia ir mes labai stengiamės, kad ši žinia būtų perduota. Jūsų parlamentas jau priėmė sprendimą šiuo klausimu balandžio mėnesį, mes tai padarėme gegužę, Latvijos parlamentas taip pat tai padarė. Neseniai išgirdome, kad 20 NATO šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų padarė tokį patį pareiškimą, tai padarė ir JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Todėl manau, kad tai yra gana stiprus signalas. Todėl tikiuosi, kad iki liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio viršūnių susitikimo dar turime pakankamai laiko, kad būtų [paruošta] labai aiški žinia.

Tačiau turime išspręsti ir kitą problemą – mūsų labai artima kaimynė Švedija taip pat nėra NATO narė. Ir čia turime rasti sprendimą su Turkija ir naująja Turkijos vyriausybe, kad Švedija galėtų kuo greičiau įstoti į NATO, nes mes esame suinteresuoti užtikrinti didesnį saugumą Baltijos jūros regione.

– Kaip manote, kas dabar laukia kare?

– Bus Ukrainos kontrataka ir manau, kad šiandien tam yra labai geros sąlygos. O tada pamatysime, koks iš tikrųjų yra abiejų pusių balansas. Bet aš vis tiek manau, kad ukrainiečiai turi vieną labai, labai didelį pranašumą – jie žino, už ką kovoja. Ir manau, kad ukrainiečių dvasia yra kur kas stipresnė nei rusų.

Manau, kad ukrainiečių dvasia yra kur kas stipresnė nei rusų.

– Estija įvairiuose demokratijos reitinguose užima aukštą vietą, su tuo Jus ir sveikinu. Tačiau noriu paklausti, kokias grėsmes dabar įžvelgiate savo demokratijai?

– Manau, kad didžiausia problema demokratijai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje yra ta, kad žmonės pavargsta nuo politikos, jiems ji nebeįdomi. Jei yra per daug skandalų arba jie per daug nusivilia, tada jiems nebesvarbu ir pasirinkimas tampa palankesnis populistams. Jei populistų bus per daug, o išmintingų sprendimų – mažai, tai gali tapti problema visam demokratiniam pasauliui. Taigi turime dirbti, kad žmonės nepavargtų nuo politikos, nuo išmintingų sprendimų priėmimo, [renkant] kas jiems atstovauja.