Pasimokęs iš Rusijos invazijos Ukrainoje, NATO jau sukūrė naujus gynybos planus Rytų flango valstybėms, taigi ir Baltijos šalims. Artimoje ateityje Rusija demokratiniu keliu nepasuks, liks grėsme visam Aljansui, o savo karinius pajėgumus gali atkurti gana greitai, išskirtiniame interviu LRT.lt sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur.
– Grėsmių vertinimo ataskaitoje Estijos žvalgyba pažymėjo, kad jei Rusija laimės karą Ukrainoje, tai padidins Rusijos ir NATO konflikto tikimybę. Kaip jūs matote dabartinę Estijos saugumo padėtį, ar Rusija tebėra pajėgi kelti karinę grėsmę šaliai?
– Situacija lieka tokia pati, kaip ir anksčiau. Šiandien situacija visose Baltijos šalyse, ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje, Lietuvoje yra tokia pati, grėsmės lieka tos pačios. Rusija tebeturi pakankamai pajėgumų kelti grėsmę Baltijos šalių ir šio NATO regiono saugumui.
Pernai Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljansas aiškiai nurodė, kad Rusija kelia didžiausią grėsmę. Tad šia prasme niekas nepasikeitė. Taip, Rusija yra susilpnėjusi, bet mes manome, kad ji savo pajėgumus gali atkurti gana greitai. Tad situacija tebėra tokia pati, kokia buvo ir prieš kelis mėnesius.
– Estija skyrė daug karinės pagalbos Ukrainai, ar dėl to jūsų gynybiniai pajėgumai nesusilpnėjo, ar planuojate įsigyti naujos įrangos?
– Žinoma, vos prasidėjus karui mes ėmėme stiprinti savo kariuomenę ir teikti pagalbą Ukrainai. Mes visi gerai supratome, kad Ukrainoje šiuo metu vyksta karas dėl laisve, demokratija ir taisyklėmis paremto pasaulio.
Pernai mes susitarėme dėl 4 didelių paketų, kurie stiprina mūsų armijos „raumenis“. Jų visų vertė – maždaug 1,2 mlrd. eurų, priimti sprendimai dėl amunicijos, naujų sistemų, tokių kaip HIMARS, vidurinio ir artimojo nuotolio oro gynyba, priešlaivinės, prieštankinės raketos, daug kitų. Dabar vyksta įsigijimo procesai, daug įrangos jau yra Estijoje, daug mus pasieks dar šiemet.
Mes ir toliau stiprinsime savo kariuomenę, neseniai nusprendėme formuoti naują diviziją, nusprendėme didinti gynybos biudžetą iki 3 proc. BVP. Be viso to, mes esame sąjungininkus priimanti šalis ir kai matau, kiek sąjungininkai į šalį perkėlė savo pajėgumų, galiu pasakyti – Estija yra saugiausia, kokia kada nors buvo.
– Ar jus nustebino tai, kaip Rusija kariauja, tai, ką pamatėte mūšio lauke. Ar tai paveikė Estijos gynybos planus?
– Kai pradėjau eiti pareigas, pasakiau, kad turime išmokti visas karo Ukrainoje pamokas. Pernai priimti sprendimai ir visi dar ilgai priimami sprendimai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Iš karo su sąjungininkais renkame visą informaciją, kurią tik galime, kad sustiprintume savo karines pajėgas. Tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje turime suprasti, kad šis karas mums suteikia labai daug žinių, kaip Rusija elgiasi ir ką sugeba padaryti.
Manau, kad visas civilizuotas pasaulis į rusų karių vykdytus žiaurumus žiūrėjo kaip į baisiausias šio karo pasekmes. Mes manėme, kad tokie dalykai yra likę Pirmajame ar Antrajame pasauliniuose karuose. Bet realybė tokia, kad Rusijos armija elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Antrajame pasauliniame kare. Ne tik taktiniame karo lygmenyje, bet ir karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui, nusikaltimų taikai lygmeniu.
Šie žiaurumai netoleruotini – yra žmonių, kurie nueina ir prievartauja keturių metų amžiaus mergaites, šaudo nekaltus žmones – juk įvyko tūkstančiai karo nusikaltimų, įrodymai apie juos renkami. Tai tik parodo, kad Rusijos armija negerbia tarptautinės teisės ar pamatinių žmogaus teisių ir žmogiškumo.
– Buvusi Estijos prezidentė sakė, kad anksčiau Baltijos šalių planuose buvo numatyta, jog NATO pajėgos atkariautų šias teritorijas, jas užėmus rusams. Ar suvokimas, kaip rusai kariauja, pakeitė Aljanso požiūrį?
– Taip, visi matome, kad tai pasikeitė ir NATO tai jau pabrėžė pernai Madride. Aljanso požiūris naujas. Po mažiau nei mėnesio SACEUR (Vyriausioji sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė) pristatys naujus regioninius gynybos planus. Neabejotinai šie nauji planai reaguos į naują situaciją ir naują supratimą, ką NATO turi padaryti, kad apsaugotų Rytų flangą.
– Suomija veikiausiai greitai taps NATO nare. Kaip tai veikia jūsų saugumo situaciją ir gynybos planus?
– Norime, kad Suomija ir Švedija kuo greičiau taptų NATO narėmis. Tai Rytiniam Aljanso flangui atneš naujos karinės galios. Suomijos ir Švedijos armijos yra labai stiprios, ypač jūrų pajėgos. Tai suteikia naujas galimybes ir opcijas mūsų regiono gynybos planuose. Matome didesnį bendradarbiavimą ne tik NATO lygmenyje, bet ir dvišaliame – Estijos su Suomija ir Estijos su Švedija.
Manau, visas NATO bus saugesnis. Nepamirškime, mes visi esame NATO nariais ir galioja „vienas už visus, visi už vieną“ principas. Mes tikime, kad Suomija su savo karine galia sustiprins visą mūsų regioną, ne tik Estiją.
– Lietuvoje netyla diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo šalies teritorijoje. Ar Estija siekia daugiau NATO karių savo teritorijoje, ar užtenka dabartinės sistemos, atnaujintų planų visam Baltijos regionui?
– Estijoje mes gerai suvokiame, ką ir kaip norime padaryti. Mes kuriame Estijos diviziją, jau sukurta divizijos struktūra. Sąjungininkų (priešakinių pajėgų batalionui) vadovauja britai, jie yra čia ir mes nereikalaujame, kad čia būtų dislokuota pilna brigada, bet turime dislokuotus brigados elementus. Bendradarbiaujame ir su JAV, kurie čia perkels pilną batalioną, todėl galų gale turime daugiau sąjungininkų pajėgų Estijoje.
Visos Estijoje dislokuotos pajėgos bus mūsų regioninių gynybos planų dalis. Mūsų bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas su britų draugais yra puikūs, turime veiksmų planą, kada ir ką darysime.
– Kitaip tariant, sąjungininkų karių dislokavimas šalies teritorijoje yra mažiau svarbus nei planai, įgalinančios įrangos perkėlimas į Estiją ir panašiai?
– „Ant žemės“ turime daugiau karių nei kada nors anksčiau, čia klausimo nėra. Viena karo Ukrainoje pamokų – kaip svarbu turėti iš anksto dislokuotos amunicijos, įrangos ir, aišku, NATO planus. Mes turime ir savo nacionalines pajėgas, esame pajėgūs kovoti, apsaugoti ir ginti Estiją.
Mes pasitikime savo sąjungininkais, kad, jei reikės, jų pajėgų čia bus daugiau, bet mes jau turime NATO sąjungininkų karių, kartu su sąjungininkais viską planuojame. Nėra jokio tikslo peštis Aljanso viduje. Čia turime rasti geriausią sprendimą. Manau, Baltijos šalims svarbiausia suprasti, kaip greitai pajėgos gali judėti NATO viduje, kaip greitai galime perkelti įrangą. Nes net kai turi vieną pilną brigadą, pilno masto eskalacijos ar konvencinio karo situacijoje jos nepakaks. Tad vienaip ar kitaip mums reikės daugiau karių, o mes patys turime sugebėti apginti savo šalį savo kariais.
– Ko Estija tikisi iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo? Ar įmanoma pasiekti susitarimą, kaip siūlo Lietuva ir kitos valstybės, gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP, ar daugiau dėmesio bus skiriama amunicijos klausimams, Ukrainai?
– Pirmiausiai mums būtina patvirtinti regioninius gynybos planus, jie yra labai labai svarbūs. Antra, mes tikrai turėsime pažvelgti į išlaidas gynybai. Mūsų nuomone, [barjeras] turėtų būti dar aukštesnis nei 2 procentai, mes siūlome minimalią 2,5 proc. ribą. Estija, kaip minėjau, skirs 3 procentus, dar prisidės sąjungininkus priimančios šalies išlaidos. Žinoma, veikiausiai vyks diskusijos ir dėl Ukrainos narystės.
– Anksčiau buvo diskusijų, kad Baltijos šalys galėtų kartu pirkti brangią karinę įrangą, ar dabar tam atsiranda daugiau pagrindo?
– Tikrai taip ir bendri pirkimai yra susiję ne tik su Baltijos šalimis, bet su visu NATO. Šiandien Europoje turime apie 180 skirtingų ginklų sistemų, JAV armija turi 30 sistemų. Dabar Ukrainoje matome naudojamas skirtingas ginkluotės sistemas ir, atsižvelgus į tai, būtini NATO žingsniai – [sistemų] suvienodinimas, jungtiniai įsigijimai, kurie apimtų ir amuniciją.
Žvelgiant į regioną, mes jau kartu su latviais perkame vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, su lenkais – trumpojo nuotolio oro gynybą. Baltijos šalys turi „Trijų B bendradarbiavimo susitarimą“ ir tikiuosi, kad artimoje ateityje galėsime grįžti prie jo pasirašymo.
– Grįžtant prie Rusijos, jūsų žvalgybos vertinimu Kremlius virsta į totalinės kontrolės režimą Rusijoje. Kaip matote Rusijos ateitį, ar ir tuo atveju, jei pralaimės karą, šalis liks revanšistine jėga, toliau kels grėsmę Estijai ir NATO, kaip tada gyventi tokioje kaimynystėje?
– Kaimynų juk nepasirinksi, tai reiškia, kad mes negalime patraukti Rusijos ir turime gyventi tokioje situacijoje. Todėl turime stiprinti rytinį NATO flangą, paradinės durys turi būti užvertos, kai taip yra, visi NATO sąjungininkai gali jaustis saugesniais.
Artimiausioje ateityje nėra tokios opcijos, kad Rusijos režimas pasikeis. Putinas vis labiau ir labiau kontroliuos visuomenę. Deja, realybė tokia – artimiausiu metu Rusijoje demokratijos iškilimo nepamatysime.
(...) Aišku, komunikavimo kanalai liks, nematau tokių variantų, kai jie būtų visiškai sustabdyti. Bet ar Rusija liks grėsme NATO? Taip, be jokių abejonių.
– Kaip matote karo Ukrainoje ateitį, ar jums nekelia susirūpinimo pranešimai, kad Vakarų parama gali blėsti?
– Sunku prognozuoti. Mes daug padėjome Ukrainai, Estija tebėra daugiausiai pagalbos procentaliai nuo BVP perdavusi šalis. Žinau, kad daug kitų šalių didina paramą, taip pat ir kariniame lygmenyje yra visiškai aišku, ką reikia padaryti. Ukrainos kariuomenė labai stengiasi atkariauti teritorijas ir surengti kontrpuolimą. Kai jis vyks, tada matysime, kaip vystysis karas, o dabar turime dėti visas pastangas paremti Ukrainą.
(...) Tik nuo ukrainiečių priklauso, kada jie bus pasirengę pradėti derybas. Niekas iš užsienio negali pasakyti „Dabar jūs turite kalbėtis“. Tik ukrainiečiai gali tai nuspręsti, o mes turime padėti Ukrainai.
