Rusija bando atsigauti po pernai Vakarų valstybių vykdyto koordinuoto rusų žvalgybininkų, dirbusių po diplomatine priedanga, išsiuntimo. Dabar daugėja įrodymų, kad Rusijos užsienio žvalgybos (SVR) ir karinės žvalgybos (GRU) tarnybos agresyviai bando atkurti šnipų tinklus ir ypač taikosi į pagalbą Ukrainai, rašo „Politico“.
Maskvai pradėjus invaziją Ukrainoje, Vakarų šalys išsiuntė virš 400 Rusijos diplomatų, kurių veikla „buvo nesuderinama su diplomatiniu darbu“ – tai yra, jie dirbo žvalgybinį darbą. Jungtinės Karalystės žvalgybos MI5 vadovas Kenas McCallumas tai pavadino „svarbiausiu strateginiu smūgiu“ Maskvai.
Ketvirtadienį Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) nurodė, kad Rusijos žvalgybininkų išsiuntimas ir vizų neišdavimas juos turėjusiems pakeisti asmenims smarkiai pakirto Maskvos žvalgybines operacijas Šiaurės regione.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis „Politico“ sakė, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos siekia atkurti arba sukurti naujas galimybes savo žvalgybinei veiklai Europoje“, taip pat ieško „kitų žvalgybinės informacijos rinkimų metodų: kibernetinių, netradicinės priedangos, operacijų internete“.
Anot jo, svarbus Rusijos žvalgybos taikinys – Europos kritinė infrastruktūra – teikiamas prioritetas stebėti „vakarietiškų ginklų gamybą ir tiekimą Ukrainai“. „Prieinama prie Lietuvos piliečių, jie verbuojami keliaujant į Rusiją ir Baltarusiją“ – pažymėjo VSD vadovas.
Lenkija neseniai paskelbė, kad išardė šalyje veikusį Rusijos šnipų tinklą, kurie slėpė kameras svarbiuose geležinkelių vietose ir stebėjo Vakarų ginkluotės, amunicijos gabenimą į Ukrainą. Lenkijos vidaus reikalų ministras pažymėjo, kad šnipai rengėsi vykdyti sabotažą.
„Rusijos karinės žvalgybos tarnyba reguliariai renka taktinę ir operacinę žvalgybinę informaciją apie karinę ir civilinę strateginę infrastruktūrą, esančią Lietuvoje ir kitose Rusijos kaimyninėse šalyse: nuo karinių vienetų iki karinės infrastruktūros, – „Politico“ sakė D. Jauniškis. – Ukraina yra geras pavyzdys, kaip tokia taktinė žvalgyba gali būt naudojama taikantis į civilinę infrastruktūrą.“
Europos žvalgybos tarnybos mano, kad Rusija yra atsakinga už ne vieną keistą pernai vykusį sabotažo atvejį – šiaurės Vokietijoje nukirstus kabelius, kuriais traukinių konduktoriai komunikuoja, Danijos salai elektrą tiekiančius povandeninius kabelius. Lietuva ir Norvegija pranešė apie neatpažintus dronus, skraidžiusius netoli oro uostų ir energetikos infrastruktūros. Europos žvalgybų vadovams nerimą kelia ir vadinamieji „miegantys“ agentai arba „nelegalai“, gyvenantys iš pažiūros normalius gyvenimus.
