Rusija Ukrainoje naudoja hipergarsines raketas. Jos yra itin greitos ir gali išvengti perėmimo ilgiau nei įprastos balistinės raketos.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Deutsche Welle“ originalus kūrinys.
Ketvirtadienį, kovo 9 d., Ukraina patyrė vieną stipriausių apšaudymų raketomis – Rusija atakavo taikinius visoje šalyje. Ukrainos gynybos pajėgų teigimu, šios atakos metu Rusija panaudojo hipergarsines raketas.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad raketų smūgiai sostinei Kyjivui ir kitoms šalies vietoms, įskaitant rytuose esantį Charkivo miestą ir kaimus vakariniame Lvivo regione, nusinešė mažiausiai devynių civilių gyvybes.
Tai ne pirmas kartas, kai Maskva panaudoja hipergarsines raketas – Ukraina jomis buvo apšaudyta ir pirmosiomis karo savaitėmis 2022 metais. Šios raketos laikomos ypatingomis. Pasiaiškinkime, kodėl.
Ar hipergarsinės raketos yra nenugalimas ginklas?
„Nenugalimos“. Taip apie hipergarsines raketas sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, 2018 metais pristatydamas jų arsenalą.
Tiesą sakant, tai buvo gal kiek perdėtas apibūdinimas, orientuotas į propagandą, tačiau jame visgi yra dalelė tiesos. Hipergarsinės raketos nuo įprastų balistinių ginklų skiriasi tuo, kad jas sunkiau sugauti priešraketinės gynybos sistemomis. Tai lemia skriejimo greitis ir aukštis.
Kokiu greičiu gali skrieti hipergarsinės raketos?
Higarsinės raketos skrieja nuo penkių iki dešimties kartų greičiau nei garso greitis, kitaip tariant, nuo 5 iki 10 machų. Fiksuoto garso greičio nėra, nes jis priklauso nuo tokių kintamųjų, kaip terpė, kuria juda objektas arba garso banga, ir tos terpės temperatūra.
Palyginimui, komercinis lėktuvas „Concorde“ skrido maždaug dvigubai didesniu nei garso greičiu. „Concorde“ buvo viršgarsinis orlaivis, kurio maksimalus kreiserinis greitis siekė 2180 km per valandą arba 2,04 machų. Taigi hipergarsinis greitis yra bent tris kartus didesnis.
Hipergarsinės raketos, kurias Rusija naudoja Ukrainoje, vadinamos „Kinžal“ (liet. durklas). Jų ilgis siekia 8 metrus.
Kai kurių ekspertų teigimu, tokio tipo raketos skrenda net 6000 kilometrų per valandą (arba 5 machų) greičiu. Kiti gi įsitikinę, kad jos gali išvystyti 9 ar net 10 machų greitį.
Bet kuriuo atveju nenuneigsi, kad jos greitos. Tiesą sakant, tokios greitos, kad „oro slėgis priešais judančią raketą sudaro plazmos debesį, sugeriantį radijo bangas“, – aiškina ginklų ekspertai JAV tinklalapyje Military.com.
Dėl to ir dėl nedidelio skriejimo aukščio „Kinžal“ raketas ir kitus hipergarsinius ginklus labai sunku sugauti radarų sistemomis.
Nedidelis aukštis
Hipergarsinės raketos skrenda daug mažesniame aukštyje nei įprastos balistinės raketos.
Jos skrieja vadinamąja žema atmosferos balistine trajektorija. Tai reiškia, kad tuo metu, kai radarų pagrindu veikianti priešraketinės gynybos sistema šias raketas užfiksuoja, jos būna jau taip arti taikinio, kad daugeliu atvejų būna per vėlu jas perimti.
Be to, hipergarsinės raketos skrydžio metu gali pakeisti kryptį.
Koks jų skriejimo nuotolis?
Ukrainoje rusų naudojamos hipergarsinės raketos paleidžiamos iš orlaivių.
Kiti hipergarsiniai ginklai gali būti leidžiami iš laivų ir povandeninių laivų. Be to, jie gali nešti branduolines galvutes.
„Kinžal“ tipo raketos gali pasiekti taikinius, esančius iki 2000 kilometrų atstumu. Kitų hipergarsinių raketų skriejimo nuotolis siekia apie 1000 kilometrų.
Dislokavus hipergarsines raketas Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje, joms būtų pasiekiamos net kelios Europos sostinės. Kaliningradas yra atskirtas nuo Rusijos žemyninės dalies ir ribojasi su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra. Atstumas nuo jo iki Vokietijos sostinės Berlyno – mažiau nei 600 kilometrų.
Tačiau kai kurių analitikų nuomone, nepaisant hipergarsinių raketų pranašumų prieš įprastus balistinius ginklus, Rusija jų nenaudos beatodairiškai. JAV oro pajėgų generolas Glenas D. VanHerckas 2022 m. gegužę JAV Senato Ginkluotųjų tarnybų pakomitečiui sakė, kad Rusija Ukrainoje turi „problemų dėl kai kurių hipergarsinių raketų tikslumo“.
