Antradienį Juodojoje jūroje susidūrė Rusijos naikintuvas ir JAV dronas. Amerikiečiai sako, kad dronas nukrito į jūrą, kai į jo propelerį rėžėsi Rusijos orlaivis, Maskva kontaktą neigia. Gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ teigia, kad nors pats susidūrimas ir galėjo būti rusų piloto klaida, nurodymai konfrontacijai buvo duoti iš pačios Rusijos valdžios.
„Čia yra tokia situacija, kai Rusija bando reikšti pretenzijas tam regionui aiškindama, kad yra specialiosios operacijos zona, kad yra išduoti taip vadinami pranešimai orlaivių pilotams, kad šioje zonoje skrydžiai yra neleidžiami, nors joks Rusijos suverenitetas šiuo atveju yra netaikomas, nekalbant ir apie tai, kad Krymas nėra Rusijos teritorijoje legaliai“, – sako T. Jermalavičius.
Pasak jo, šiuo atveju amerikiečių dronų buvimas Juodojoje jūroje yra gana įprastas ir legalus dalykas ypač turint omeny, kad JAV yra viena iš pagrindinių su Rusija kariaujančios Ukrainos rėmėjų.
Anot T. Jermalavičiaus, dronas yra labai lėtai, palyginus su naikintuvu, skrendantis orlaivis ir jo skridimo greitis siekia vos 300 km/h. O ir droną valdantiems operatoriams matyti situaciją aplink jį yra labai ribota, nors dronus apsaugoti priemonių yra.
„Galima apginkluoti oras-oras raketomis. <...> Kalbant apie tokias priemones, kai buvo incidentas dar spalio mėnesį, kai Britanijos vyriausybė pripažino, kad Rusijos naikintuvai nesaugiai perėmė britų pilotuojamą žvalgybinį lėktuvą, kai kuriose misijose britų žvalgybos lėktuvus dabar lydi „Typhoon“ naikintuvai“, – dėsto ekspertas.
JAV pajėgos pranešė, kad incidentas antradienį įvyko apie 8:03 val. Lietuvos laiku. Du Rusijos Su-27 naikintuvai apie 30–40 min. nesaugiai manevravo aplink droną, pylė ant jo degalus taip bandydami sugadinti jo įrangą, kirsdavo drono skrydžio trajektoriją, kol galiausiai vienas naikintuvas pažeidė „MQ-9 Reaper“ propelerį. Orlaivis patyrė žalos ir operatoriai jį sudaužė tarptautiniuose vandenyse. T. Jermalavičiaus teigimu, šiai konfrontacijai ko gero žalią šviesą uždegė pats Kremlius.
„Šioje situacijoje tikriausiai rusų chuliganiškas elgesys peržengė saugumo ribą. <...> [Susidūrimas – LRT.lt] tikriausiai buvo labiau piloto klaida, bet pats chuliganiškas, ardomasis elgesys turbūt yra instruktuotas ar nuleistas iš viršaus, nes žvalgybinė informacija tokių orlaivių yra kertinis Ukrainos įgalintojas įvairių smūgių Rusijos pajėgoms“, – aiškina analitikas.
Jis priduria, kad rusai ir toliau stengsis ardyti tokias žvalgybines operacijas, kad sumažintų Ukrainos pranašumą.
Maskva taip pat pareiškė, kad sieks numuštą droną iškelti iš jūros dugno tyrimams. Pasak T. Jermalavičiaus, tokio drono nuolaužų turėjimas Rusijai būtų naudingas.
„Šis orlaivis turi daug jautrių ir įslaptintų technologijų. Tai – viena iš priežasčių, kodėl Jungtinės Valstijos nenori svarstyti galimybės šių orlaivių perduoti Ukrainai“ – dėsto pašnekovas.
Tačiau lieka klausimas, ar amerikiečiams pavyks sutrukdyti rusams droną iškelti, be to, neaišku, ar kažkas apskritai išliko po orlaivių susidūrimo ir kritimo į jūrą.
Pasak eksperto, amerikiečių dronų skraidymas Juodojoje jūroje nėra atsitiktinis – pilotuojamų ar nepilotuojamų orlaivių veikla šiame regione yra intensyvi, be to, regione veikia ne vien JAV, bet ir daugelio NATO valstybių, turinčių tam reikalingus pajėgumus, orlaiviai.
„MQ-9 Reeper“ drono vidutinė kaina - 30 mln. dolerių Jį nuotoliu valdo 2 žmonių komanda: vienas pilotas, kitas atsakingas už jutiklius ir ginklus. Bepiločio ilgis 11 metrų, sparnų mojis - daugiau kaip 22 metrai.
„Reeper“ gali skristi 15 km aukštyje ir ore išbūti 24 valandas, todėl daugiausia naudojamas stebėjimo misijoms.
JAV, Juodosios jūros regione dislokuoti bepiločiai „Reeper“ šiam tikslui ir naudojami, tačiau gali smogti ir taikiniams. Lėktuvas paruoštas gabenti 16 raketų – o tai prilygsta sraigtasparnio „Apache“ ginkluotei.
JAV turi daugiausia šių dronų, nuo 2007-ųjų nupirkta 366. Juos naudoja ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija, Indija, Japonija, Nyderlandai.
