Remiantis vienu pranešimu, beveik trys dešimtys rusų tankų ir šarvuočių buvo paversti smilkstančia metalo laužo krūva. Remiantis kitu, galėjo žūti net 500 Rusijos karių. Vieno dalinio karių artimieji įnirtingai susirašinėja trumposiomis žinutėmis ir tikrina įrašus socialiniuose tinkluose, bandydami surasti savo artimuosius
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po didelio susirėmimo tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų, pamažu ima aiškėti, kas iš tiesų įvyko Vuhledare šio mėnesio pradžioje.
Anot Ukrainos ir Vakarų žvalgybos pareigūnų, Rusijos ir Ukrainos karo tinklaraštininkų, palydovinių nuotraukų ir kitų atvirų šaltinių, iš rusų jūrų pėstininkų ir kitų karinių vienetų atstovų sudarytas dalinys patyrė katastrofiškų nuostolių, antrą kartą nuo parėjusių metų lapkričio bandydamas užimti šį Donecko srities miestą.
„Jei tai nėra karo nusikaltimas, tai kas tuomet yra karo nusikaltimas?“ – klausė vienas Rusijos „Telegram“ kanalas, garsėjantis ryšiais su „Wagner“ samdinių grupuote, po piktu įrašu, skelbiančiu, panašu, ukrainiečių iš oro darytas mūšio lauko nuotraukas.
Štai ką reikia žinoti apie mūšį dėl Vuhledaro ir ką jis byloja apie Rusijos kovinį pajėgumą, praėjus vieneriems metams nuo invazijos pradžios.
Kas tai per miestas?
Mažiau nei už 2 kilometrų į šiaurę nuo Pavlivkos įsikūręs Vuhledaras yra anglių kasybos miestas, kur niūriuose sovietų statybos daugiabučiuose, išsimėčiusiuose plokščiame reljefe, iki invazijos gyveno apie 14 000 gyventojų.
Rusijos pajėgos kontroliuoja Pavlivką maždaug nuo 2022 m. lapkričio, kai keli kariniai vienetai, įskaitant Ramiojo vandenyno laivyno 155-ąją karinio jūrų laivyno pėstininkų brigadą, surengė puolimą ir atsikovojo miestą iš prieš kelis mėnesius jį užėmusių Ukrainos karių.
Karinio jūrų laivyno daliniai patyrė tokių didelių nuostolių, kad grupė jūrų pėstininkų išplatino atvirą laišką, adresuotą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančios Primorės krašto, iš kurio šis dalinys atvyko, gubernatoriui. Populiariame Rusijos kariniame „Telegram“ kanale paskelbtame laiške užsipuolami karo vadai ir teigiama, kad per keturias dienas žuvo, buvo sužeista arba dingo be žinios 300 karių ir buvo sunaikinta pusė brigados turėtos įrangos.
Lapkričio 14 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad miestas yra kontroliuojamas Rusijos.
Po to fronto linija tarp Pavlivkos ir Vuhledaro išliko daugiau ar mažiau stabili, kol praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos pajėgos pradėjo dar vieną puolimą.
Kodėl Rusija nori jį kontroliuoti?
Pagrindinė priežastis, kodėl Rusija taip geidžia Vuhledaro, panašu, yra jo reljefas.
Miestas išsidėstęs santykinai aukščiau už aplinkinius rajonus, todėl yra optimali vieta artilerijos ir raketų sistemų, galinčių pasiekti ne tik Pavlivką, bet ir rytų-vakarų magistralinį kelią T-0509, vedantį į Mariupolio uostą ir Donecką jungiantį greitkelį, dislokavimui.
Iš jo taip pat pasiekiama pagrindinė geležinkelio linija, kuri gali būti naudojama Donecke ir Mariupolyje esantiems kariuomenės daliniams aprūpinti ir tiekti atsargas toliau į vakarus, į Rusijos kontroliuojamą Zaporižią.
Kai kurie karo analitikai spėja, kad Zaporižia gali atsidurti planuojamo Ukrainos kontrpuolimo epicentre.
Kas įvyko Vuhledare?
Po kelias savaites sklandžiusių gandų apie Rusijos pajėgų telkimą regione, prasidėjus paskutinei sausio savaitei Rusijos daliniai (iš 155-osios brigados ir Ramiojo vandenyno Kamčiatkos pusiasalyje įsikūrusios 40-osios karinio jūrų laivyno pėstininkų brigados) vėl atakavo Vuhledarą. Puolime dalyvavo ir mobilizuoti kariai iš Tatarstano.
Viskas susiklostė ne taip, kaip tikėtasi.
Pirmosios vasario savaitės pabaigoje Rusijos puolimas sustojo.
Su Rusijos gynybos ministerija siejamo „Telegram“ kanalo „Rybar“ duomenimis, tuomet Rusijos vadai bandė veržtis flangais iš šiaurės, tačiau ir čia juos sustabdė aukštesnėse vietose dislokuotos Ukrainos artilerijos ir bepiločių orlaivių atakos bei gausiai užminuotos miesto prieigos.
Ukrainos generalinio štabo skaičiavimais, Rusija prarado mažiausiai 130 šarvuočių, įskaitant 36 tankus, nors kai kurie stebėtojai teigia, kad šie skaičiai greičiausiai perdėti.
Tačiau „Telegram“ kanaluose platinami neoficialūs pranešimai, taip pat iš oro ir ant žemės laukuose netoli Vuhledaro filmuoti vaizdo įrašai rodo, kad Rusijos daliniai iš tiesų patyrė didelių nuostolių – prarado nuo 20 iki 40 tankų ir kitų transporto priemonių.
Vasario 13 d. Rusijos tinklalapyje 7x7 paskelbtame interviu 155-osios brigados 3-iosios kuopos kariu prisistatęs vyras sakė, kad puolimą išgyveno vos aštuoni dalinio kariai, o iš viso galėjo žūti iki 500 rusų kareivių.
„Tie, kurie išgyveno, vadinami dezertyrais, – sakė neįvardytas karys. – Būtų buvę geriau, jei būčiau buvęs paimtas į nelaisvę ir niekada negrąžintas. Nuotaikos pačios blogiausios. Jie jau pražudė 500 žmonių, o gal ir daugiau.“
Dar daugiau galimų didžiulių nuostolių įrodymų pasirodė vasario 8 d., kai socialinio tinklo VK puslapyje „Alga“, kas totorių kalba reiškia „Pirmyn“, buvo paskelbtas įrašas apie Tatarstano batalioną.
„Reiškiame nuoširdžią užuojautą 2023 metų vasario 6 dienos mūšyje žuvusių bataliono „Alga“ karių šeimoms, – rašoma pranešime. – Konkretesnė informacija apie aukas vis dar tikslinama.“
„Kažkas blogo vasario 6 d. fronte nutiko totorių batalionui „Alga“, – savo „Telegram“ kanale rašė ukrainiečių tinklaraštininkas Denysas Kazanskis. – Jie rašo, kad dėl nesėkmingo Ukrainos pozicijų puolimo vienu metu žuvo kelios dešimtys žmonių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas, nes lavonai guli laukuose ir jų išvežti neįmanoma.“
Nuogąstavimai, kad batalionas iš Tatarstano patyrė didelių nuostolių, netrukus pasklido per VK ir kitas socialinės žiniasklaidos priemones. Kalbėdami su RFE / RL, du bataliono „Alga“ karių giminaičiai apkaltino kuopos vadus palikus karius likimo valiai; vienas jų apskaičiavo, kad nuostoliai prilygsta dviem Rusijos kuopoms, t. y. apie 250–300 žmonių.
Trečias giminaitis piktinosi, kad Tatarstano regiono vadovai nepaskelbė viešo gedulo ir viešai nepripažino nuostolių.
Visi trys sutiko kalbėti tik garantavus anonimiškumą, nes baiminosi teisėsaugos dėmesio.
„Apskritai Vuhledaro frontas šiuo metu itin kruvinas. Visi mūšiuose dalyvaujantys daliniai patiria didelių nuostolių, todėl pranešimai apie „Algą“ atitinka „platesnį vaizdą“, – RFE / RL pasakojo atvirojo kodo tyrėjas iš „Conflict Intelligence Team“ Ruslanas Levijevas.
Buvęs Rusijos karinės žvalgybos karininkas Igoris Girkinas, šiuo metu nevengiantis kritikuoti Rusijos karo vadų elgesio, taip pat užsiminė apie didelius nuostolius. Jis tvirtino, kad buvo sunaikinta daugiau nei 30 šarvuočių, kuriuose žuvo „dešimtys“ įgulos narių, tačiau „dar didesni“ nuostoliai buvo tarp jūrų pėstininkų specialiųjų pajėgų ir motorizuotų šaulių.
„Be didesnio vargo priešas vėl išlaikė savo pozicijas įtvirtintoje teritorijoje, kurią jau ne kartą buvo bandoma užimti praėjusių metų pavasarį ir vasarą“, – savo „Telegram“ kanale rašė I. Girkinas, nuteistas už „Malaysia Airlines“ orlaivio, skridusio reisu MH17, numušimą 2014 metų vasarą.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas vasario 10 d. pateiktame vertinime nurodė, kad išplatinta vaizdo medžiaga liudija apie „itin neveiksmingą taktiką“.
Vertinant taktiką, kaip rašoma pranešime, „panašu, kad 155-ąją karinio jūrų laivyno pėstininkų brigadą sudaro prastai apmokyti mobilizuoti kadrai; nėra duomenų, rodančių, kad buvo padaryta rimtų vadovavimo klaidų“.
„Vadų baimė, nenoras taisyti klaidas, negebėjimas pasinaudoti per metus trunkantį karą įgyta patirtimi ir įsišaknijusi biurokratija – tokios yra pagrindinės to, kas nutiko, priežastys“, – vasario 11 d. skelbė „Telegram“ kanalas „Rybar“. – Reikia sisteminių pokyčių požiūryje į karo veiksmų vykdymą.“
Antraip, kaip rašoma „Rybar“ kanale, „Vuhledaras kartosis ir kartosis“.
Rusijos gynybos ministerija Vuhledaro mūšio nekomentavo.
