2022 m. vasario 22 d. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis telefonu kalbėjosi su aukščiausiu JAV diplomatu
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Anot J. Borrellio, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas jam pasakęs, kad Rusija, kelis mėnesius prie Ukrainos sienos telkusi didžiules karines pajėgas, iš tikrųjų ketina pulti.
„Tony Blinkenas man paskambino ir pasakė: „Tai įvyks šį savaitgalį“, – po kelių mėnesių pasakytoje kalboje prisiminė J. Borrellis. – Ir, žinoma, po dviejų dienų, 5 valandą ryto, jie pradėjo bombarduoti Kyjivą. Netikėjome, kad taip nutiks.“
„Netikėjome, kad artėja karas“, – sakė jis.
Kelis mėnesius iki 2022 m. vasario 24-osios, karo būgnams vis garsiau dundant, Vakarų žvalgybos pareigūnai, karo analitikai ir politologai bandė nuspėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus. Jie stengėsi atidžiai analizuoti, kaip tuo metu manyta, modernizuotos, reformuotos ir gerai finansuojamos Rusijos kariuomenės pajėgumą, jau nekalbant apie nustekentas, nepakankamai aprūpintas Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Daugelis manė, kad Rusija nepuls. Klydo.
Ir daugelis tikėjo, kad jei visgi puls, tai Ukrainos kariuomenė bus sumušta, Kyjivas bus užimtas per kelias dienas, o Vyriausybė žlugs. Vėlgi klydo.
Šiandien, kai karas tęsiasi jau metus ir jo pabaigos dar nematyti, analitikai bando išsiaiškinti, kodėl didesnė dalis Vakarų pasaulio taip klydo, vertindama tiek daug įvairių veiksnių.
„Akivaizdu, kad nežengiau to lemtingo žingsnio ir nepalaikiau tų, kurie jau kurį laiką buvo įsitikinę, kad tuoj prasidės didelis karas, – gruodžio pabaigoje pateiktame komentare sakė Londono Karaliaus koledžo karo studijų profesorius emeritas Lawrence`as Freedmanas. – Vis labiau tikėjau tokia galimybe, tačiau visa tai atrodė tokia akivaizdžia kvailyste, jog maniau, kad V. Putinas ras kur kas geresnių galimybių.“
Interviu RFE / RL L. Freedmanas sakė, kad, žvelgiant atgal, akivaizdu, jog tiek JAV pareigūnai, tiek jų kolegos iš Didžiosios Britanijos buvo teisūs prognozuodami, kad V. Putinas įsakys pulti.
„Paaiškėjo, kad tai, ką sakė amerikiečiai ir britai, buvo tiesa,“ – teigė jis.
„Be jokios abejonės, tai buvo didžiulė žvalgybos sėkmė, – sakė Lenkijoje dirbantis gynybos analitikas Konradas Muzyka. – Mes įpratę kalbėti apie JAV žvalgybos nesėkmes – nesėkmingus bandymus nuspėti invaziją į Sakartvelą, Siriją, o Šaltojo karo metais – į Vengriją, Čekoslovakiją.“
„JAV žvalgybos prognozės buvo labai tikslios, – teigė jis. – Jie ne kartą visus įspėjo, o tai daro įspūdį, nes paprastai tokių įspėjimų nesulaukiame.“
Anot K. Muzykos, daugelio Vakarų pareigūnų nenoras tikėti perspėjimais buvo psichologinis.
„Daugelis manė: „Už lango 21 amžius. Konfliktas tęsiasi devynerius metus, aštuonerius metus, – sakė jis. – Niekas negalvojo, kad Rusija puls suverenią šalį... Visi manė, kad kariuomenės telkimas tebuvo blefas. Tai buvo psichologinis barjeras.“
Kokybė prieš kiekybę
Londone įsikūrusio Brunelio žvalgybos ir saugumo studijų centro žvalgybos studijų profesoriaus Philipo Davieso teigimu, prieš įsiveržimą buvo du žvalgybinės informacijos tipai: „įspėjamoji žvalgybinė informacija“ ir „jėgų koreliaciją“ apibūdinanti žvalgybinė informacija.
„Klausimų kyla ne dėl jos rinkimo kokybės, o dėl analizės kokybės“, – sakė Ph. Daviesas.
„Įspėjamosios žvalgybinės informacijos analizė buvo labai tiksli, – teigė jis. – Amerikiečių įspėjimų, kurie skambėjo bene garsiausiai... tikslumas buvo nuo 7 iki 10 dienų, o tai šiuo atveju yra gana tikslu.“
„Tai susiję su ketinimais, – sakė L. Freedmanas. – Niekas nekvestionavo žvalgybinės informacijos apie Rusijos prie sienos sutelktą kariuomenę. Klausimų kilo dėl to, ar ji bus naudojama. Sunkumų kyla bandant įvertinti kažkieno pasirinkimus, sprendimus, kurie galbūt dar nėra priimti.“
Modernesnė ir geresnė. Arba ne.
2008 m. Rusijos invazija į Sakartvelą buvo žaibiška – beveik visos kovos baigėsi per penkias dienas, tačiau konfliktas išryškino akivaizdžias Rusijos ginkluotųjų pajėgų problemas, paskatinusias modernizuoti kariuomenę ir atsisakyti sovietinės įrangos bei praktikos.
Po mažesnio masto sėkmių Ukrainoje 2014 m., o vėliau Sirijoje, Vakarų stebėtojai padarė išvadą, kad reformos pagerino Rusijos kariuomenės gebėjimą greitai judėti, koordinuoti judėjimą tarp skirtingų dalinių, leido patobulinti susižinojimą ir sėkmingiau išnaudoti „išmaniąsias“ technologijas.
2020 metais Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad buvo modernizuota net 70 procentų ginkluotųjų pajėgų transporto priemonių, ginkluotės ir įrangos.
O tada prasidėjo pasiruošimas 2022 metų invazijai į Ukrainą.
Kelis mėnesius iki 2022 m. vasario 24 d. JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros ir diplomatai viešai aptarinėjo, jų teigimu, Kremliaus invazijos planus. 2021 m. lapkritį CŽA direktorius Williamas Burnsas nuvyko į Maskvą tiesiogiai perspėti Rusijos pareigūnus dėl galimų invazijos pasekmių. Tačiau, kaip vėliau sakė pats W. Burnsas, išvyko „labiau susikrimtęs“ nei atvyko.
Buvo manoma, kad su Ukraina besiribojančiuose regionuose dislokavusi daugiau nei 175 000 karių ir dominuojantį karinį jūrų laivyną Juodojoje jūroje turinti Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, per kelias dienas užims Kyjivą ir nuvers prezidento Volodymyro Zelenskio Vyriausybę.
Tačiau Rusijos bandymai staigiai užgrobti Kyjivą iš šiaurės žlugo daugiausia dėl sėkmingos į šiaurę nuo sostinės esančio aerodromo gynybos, sutrukdžiusios desantininkų išsilaipinimą. Pietuose Rusijai sekėsi kiek geriau – pavyko užimti Chersono srities administracinę sostinę, o vėliau, po kelias savaites trukusios apgulties, ir Azovo jūros uostamiestį Mariupolį.
Pavasarį Rusijos daliniai pasitraukė iš šiaurinių rajonų ir persidislokavo naujam puolimui Rytų Ukrainoje.
„Kodėl Rusijai nepavyko – kodėl ji buvo sustabdyta, neprileista prie didžiųjų miestų ir priversta pereiti į gynybą – tapo vienu iš svarbiausių klausimų tiek JAV užsienio politikoje, tiek tarptautinėse saugumo diskusijose“, – šį mėnesį „Foreign Affairs“ publikuotame straipsnyje rašė JAV tyrimų centro „Rand Corporation“ Rusijos kariuomenės ekspertė Dara Massicot.
„Buvo suklysta vertinant Rusijos kariuomenę, – sakė L. Freedmanas. – Nebuvo iš anksto numatyta, kad rusai taip stipriai susimaus.“
„Potiomkino kaimas“
„Mane nustebino tai, kaip gerai veikė ukrainiečiai ir kaip prastai atrodė rusai, – sakė buvęs rusų kalbos vertėjas JAV kariniame jūrų laivyne ir Gynybos departamente, o šiuo metu „Rand Corporation“ gynybos ekspertas Clintas Reachas. – Nepaisant prasto Rusijos plano, Rusija pasirodė nesanti tokia kariuomenė, kokią tikėjomės pamatyti šiame kare. Mūsų lūkesčiai Rusijos atžvilgiu buvo grįsti prielaidomis, kad dešimtmetį trukęs modernizavimas ir apmokymai duos rezultatų mūšio lauke. Mes to nenumatėme.“
„Rusai labai sunkiai dirbo kurdami tai, ką galima pavadinti karinių pajėgų Potiomkino kaimu“, – teigė Ph. Daviesas.
Jis pateikė naujausio Rusijos tanko – „T-14 Armata“ – pavyzdį, kuris, nepaisant išliaupsintų technologijų ir pajėgumų, kol kas dar nebuvo dislokuotas Ukrainoje.
„Lengva vertinti priešininką popieriuje, pažvelgti ir suskaičiuoti [įrangą]…. Galima pridaryti tiek palydovinių nuotraukų, kiek tik širdis geidžia. Galima suskaičiuoti visus tankus ir šarvuotas kovos mašinas, orlaivius ir kitą turimą techniką ir palyginti, kuri pusė jos turi daugiau, – kalbėjo jis. – Tačiau noro ja naudotis, gebėjimo ja naudotis ir įgūdžių ja naudojantis palydovinėje nuotraukoje nepamatysime.“
„Deja, aš taip pat klydau, neteisingai įvertinau Rusijos ginkluotųjų pajėgų galimybes surengti ataką prieš Ukrainą“, – sakė K. Muzyka.
„Pagal tai, ką matėme per pratybas, pagal rusų investicijas nuo 2012 metų, sprendėme, kad jie turėtų pasirodyti daug geriau, – pridūrė jis. – Manėme, kad visos ginkluotųjų pajėgų atšakos pasirodys daug geriau, ypač šiaurinėje šalies dalyje.“
Lygiai taip pat nepasitvirtino ir prognozės apie Ukrainą, kurios ginkluotosios pajėgos, daugelio ekspertų manymu, buvo nepajėgios ilgesnį laiką atsilaikyti prieš didesnę ir geriau aprūpintą Rusijos kariuomenę. Gavusios tam tikros Vakarų ginkluotės ir žvalgybos duomenis Ukrainos pajėgos sužlugdė Rusijos bandymą užimti Kyjivą.
„Mes nenumatėme, kad Ukraina taip veiksmingai priešinsis“, – spalį pasakytoje kalboje teigė J. Borrellis.
„Aš pervertinau Rusijos pajėgumus, – prisipažino K. Muzyka. – Kita vertus, nereikėtų pamiršti pradinio sumišimo ir chaoso Ukrainos pusėje pirmosiomis karo dienomis.“
„Juk rusų veržimasi Kyjivo link sustabdė kelių šimtų savanorių grupė, kuri kelis mėnesius ruošėsi šiai invazijai, o jų pasipriešinimas Bučoje ir Irpinėje sutrukdė rusams judėti pirmyn“, – teigė jis.
Vėliau Ukraina nustebino Rusiją ir išorės stebėtojus, surengusi žaibišką atsakomąjį puolimą Charkivo srityje šiaurės rytuose ir pradėjusi spausti Rusijos pajėgas Chersono srityje pietuose, kol šios buvo priverstos apleisti vienintelę nuo invazijos pradžios užimtą srities sostinę ir pasitraukti į kitą Dniepro upės krantą, kur įsitvirtino gynyboje.
„Nemaniau, kad ukrainiečiams taip gerai seksis, – sakė Ph. Daviesas. – Iš tiesų buvau labai pesimistiškai nusiteikęs ir maniau, kad net davus ukrainiečiams visus geriausius „žaislus“ pasaulyje, jie tepajėgs sukruvinti rusams nosį ir padaryti taip, kad šis karas jiems labai brangiai atsieitų su 20 metų trunkančiomis sankcijomis.“
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į kitą gluminantį Rusijos invazijos aspektą – Maskvos negebėjimą ar nenorą agresyviau išnaudoti savo oro pajėgas. Vakarietiška priešlėktuvine ginkluote apsirūpinusi Ukraina ir toliau sėkmingai eksploatuoja savo kur kas mažesnį nei Rusijos sovietų gamybos reaktyvinių ir kitų karo lėktuvų parką, tokiu būdu apsaugodama savo sausumos pajėgas nuo Rusijos orlaivių atakų.
„Manėme, kad rusai ne tik turi pranašesnes oro pajėgas, bet ir žino, kaip efektyviai jas panaudoti, – sakė L. Freedmanas. – Tačiau jie to nedemonstruoja.“
Šnipas prieš šnipą
Tačiau ne vien Vakarų vyriausybės ir analitikai prognozavo, kaip klostysis invazija į Ukrainą. Remiantis daugybe Rusijos spaudos pranešimų ir viešų Vakarų pareigūnų pareiškimų, Rusijos žvalgyba taip pat klydo.
Bene dažniausiai minimas pavyzdys yra pagrindinės Rusijos vidaus saugumo agentūros – Federalinės saugumo tarnybos – departamentas, atsakingas už Ukrainos vidaus politikos analizę. Praėjus keliems mėnesiams po invazijos pasirodė nepatvirtinta informacija, kad pradėtas tyrimas dėl departamento direktoriaus ir jo pavaduotojo veiklos, o jiems abiem paskirtas namų areštas neva už tai, kad teikė Kremliui nepagrįstai optimistinius vertinimus apie netrukus žlugsiančią V. Zelenskio Vyriausybę.
Be to, anot Ph. Davieso, kyla klausimas, kiek pati Ukraina žinojo apie Rusijos ketinimus.
„Turiu slaptą įtarimą... kad ukrainiečiai tikriausiai turėjo pakankamai geros žvalgybinės informacijos apie rusus, – sakė Ph. Daviesas, – ir turėjo gana ilgą laiką dosniai investuoti, kad tokios informacijos turėtų. Panašu, kad [jie] geriau nei bet kas kitas žinojo apie prastą Rusijos pasirengimą.“
„Lieka neaišku, kiek patikima ir kiek detali buvo ukrainiečių žvalgybos informacija apie rusus ir kokia tai buvo informacija – ypač apie žmogiškąsias rusų operacijas, – sakė jis. – Manau, kad kai po daugelio metų pasirodys visi dokumentai, paaiškės, jog visa tai buvo daug svarbiau karo eigai, nei kad šiandien galime įsivaizduoti.“
