348-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo Niujorke į JT Generalinę Asamblėją susirinkusius lyderius, kad pasaulis sąmoningai žengia į "platesnį karą". Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą kelia neapsakomas kančias ukrainiečiams, o taikos perspektyvos vis mažėja.
Pirmadienį paskelbtame interviu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija nuo pat karo Ukrainoje pradžios ragino Vakarų partneres paremti Kyjivą ir teikti tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą.
„Istorija mus išmokė, kad Rusija negalima pasitikėti. Istorija turi išmokyti Vakarus, kad jei Kyjivas bus paliktas likimo valiai, vieną ar kitą dieną karas ateis į Berlyną ar Paryžių, visai kaip 1939 m., kai Europa paliko Varšuvą be paramos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
M. Morawieckis tvirtino, kad Kyjivą turi remti ir labiau nuo Ukrainos nutolusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, nes bendras pastangų tikslas yra išsaugoti laisvę Europoje.
Po vasario 15 d. Rusija gali pradėti naują puolimą Luhansko regione, skelbia Jungtinių pajėgų operacijos vadovas Serhijus Haidajus. Rusai bandys atitraukti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dėmesį puldami iš įvairių pusių, skelbia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, kurį cituoja „RBK-Ukraine“.
Pasak S. Haidajaus, rusai į Luhansko sritį atgabena vis daugiau atsargų, įskaitant įrangą ir šaudmenis, ir stato gynybines linijas. Rusija taip pat baigia rengti mobilizuotuosius.
Jo manymu, prireiks dar dviejų savaičių, kol naujieji kariai bus perkelti, suformuoti nauji būriai.
„Tai reiškia, kad po vasario 15 d. galime tikėtis puolimo bet kuriuo metu“, – sakė S. Haidajus.
M. Podoliakas pažymėjo, kad rusai galėjo tai daryti daugiau ar mažiau efektyviai, kai turėjo kariuomenę, kuri buvo geriausiai koordinuota ir logistiškai aprūpinta, tačiau dabar jie turi mobilizuotų karių armiją, kurios žemesnio ir vidutinio lygio vadai nukauti.
348-oji Rusijos karo Ukrainoje diena
- JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino neryžtingi karo meto sprendimai rodo jo norą vengti rizikingų sprendimų, galinčių kelti grėsmę jo valdžiai ar tarptautiniam eskalavimui;
- Šią savaitę pasikeitimų Ukrainos gynybos ministerijos vadovybėje dar nebus;
- Mychailas Podoliakas paneigė pranešimus, kad esą praėjusių metų kovą Stambule buvo pasiekta susitarimų su Rusija;
- Kyjivas gavo informacijos apie Rusijos planus per 10 dienų pradėti naują didelį puolimą;
- Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas patvirtino, kad Kyjivas nenaudos naujų vakarietiškų toliašaudžių ginklų prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
- Norvegija planuoja 6,8 mlrd. eurų vertės, 5 metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai
- Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis šią savaitę lankysis Maskvoje;
- Rusai bandys atitraukti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dėmesį puldami iš įvairių pusių, skelbia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas;
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino neryžtingi karo meto sprendimai rodo jo norą vengti rizikingų sprendimų, galinčių kelti grėsmę jo valdžiai ar tarptautiniam eskalavimui, nepaisant to, kad jo maksimalistinis ir nerealus tikslas – visiškas Ukrainos užkariavimas – greičiausiai reikalauja tolesnės rizikos prisiėmimo.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Tonight's abbreviated report focuses on Russian President Vladimir #Putin’s cautious approach to risk-taking after having thrown the dice on launching a full-scale invasion of #Ukraine on February 24, 2022, an act he likely did not see as a risk. https://t.co/diMBsAAL92 pic.twitter.com/2p4BM0ExCT
— ISW (@TheStudyofWar) February 6, 2023
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė dar 870 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 6 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 132 160 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 231 tanko, 6 415 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 231 artilerijos sistemos, 461 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 227 oro gynybos priemonių, 294 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 958 dronų, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 104 automobilių, 203 specialiosios technikos vienetų.
Apie sekmadienio įvykius galite skaityti čia.
Atnaujinta 02.45
Rusų pajėgos iš minosvaidžių ir artilerijos apšaudė Ukrainos Sumų sritį. Apie aukas ar žalą nepranešama. Sumų sritis yra atakuojama kone kasdien, ji yra prie šiaurės rytinės sienos su Rusija.
Atnaujinta 01.23
Ukrainos užsienio reikalų ministras teigia, kad šalis ketina siųsti į žemės drebėjimo nuniokotą Turkiją kelias dešimtis pagalbos darbuotojų. Pasak Dmytro Kulebos, tiek gelbėtojų leis padėti Turkijai nepakenkiant gelbėjimo tarnybų pajėgumams Ukrainoje. Ministras sako, kad dvi dešimtys ukrainiečių pranešė negalintys susisiekti su savo artimaisiais Turkijoje.
Atnaujinta 00.10
Ukraina tikisi, kad artimiausiais mėnesiais Rusija mobilizuos iki pusės milijono papildomų karių, teigia aukštas žvalgybos pareigūnas, kurį cituoja CNN.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis interviu tvirtino, kad „Rusija ketina mobilizuoti nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. žmonių, kad 2023 m. pavasarį ir vasarą galėtų vykdyti puolamąsias operacijas Ukrainos pietuose ir rytuose“.
Pasak jo, tai rodo, kad Rusija neturi planų užbaigti karo.
„Rusijos puolimas gali vykti Donecko ir Luhansko srityse ir galbūt Zaporižios srityje. Rusijos kariai pereis į gynybą Chersono srityje ir Kryme. Nauja mobilizacijos banga truks iki dviejų mėnesių“, – tvirtino jis
