Nors rinkimų diena Belgijoje praeina pakankamai ramiai – socialiniai tinklai nelūžta nuo nuotraukų prie balsadėžių su lipdukais „Aš balsavau“ kaip Lietuvoje, prie apylinkių nekepamos vadinamosios demokratijos dešrelės kaip Australijoje, kur rinkimų diena suvokiama kaip bendruomenės šventė, Belgijoje rinkėjų aktyvumas yra itin didelis.
Kaskart rinkimuose balsuoja apie 90 proc. šalies piliečių. Balsavimas šalyje yra privalomas, neišreiškus savo valios, gresia baudos, tačiau, kaip atskleidžia LRT kalbintas Briuselio laisvojo universiteto profesorius Jeanas-Benoit Pilet, beveik nėra fiksuota atvejų, kad kas nors sulauktų baudos už nedalyvavimą. LRT domisi, kaip šaliai pavyksta pasiekti tokį rinkėjų aktyvumą.
Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje nedžiugina – svarstant, kaip padidinti rinkimuose dalyvaujančių žmonių skaičių, vis pasigirsta įvairių sumanymų, tačiau konkrečių sprendimų nėra. Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip rinkimai organizuojami kitose valstybėse ir kaip jose siekiama padidinti rinkėjų aktyvumą.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Briuselyje įsikūrusios advokatų kontoros teisininkui Sidney Lefevre`ui jau penkerius rinkimus teko matyti iš itin arti – jis buvo paskirtas vienos iš rinkimų apylinkių pirmininku ir iš pradžių dėl to visai nesidžiaugė.
„Žinote, tam turi skirti visą sekmadienį, tikrai mieliau būčiau užsiėmęs kuo nors kitu, – juokiasi jis. – Bet po pirmo karto jaučiausi labai gerai, gali iš arti pamatyti, kaip vyksta demokratijos procesai. Mano apylinkė maža, kukli, susipažįsti su žmonėmis, netgi užmezgi draugysčių.“
Apylinkėje, kuriai pirmininkavo S. Lefevre`as, balsuoti ateina apie 800–900 žmonių. Jis pasakoja, kad prie balsadėžių ateinantys žmonės tai suvokia kaip savo pareigą, nors tuo, kad balsavimas privalomas, patenkinti ne visi.
„Kai kurie nepatenkinti, jie jaučiasi esantys įpareigoti. Kiti – kaip tik laimingi ir politiškai aktyvūs. Yra daug skirtingų nuomonių. Kai kurie sako, kad privalomas balsavimas prieštarauja demokratijos vertybėms, tai gilesnė diskusija“, – sako jis.
Baudos ir kitų pilietinių teisių stabdymas 10 metų
Neatlikusiems savo pilietinės pareigos gresia baudos nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo to, kiek kartų asmuo nepasirodo rinkimuose. Bet, kaip atskleidžia politikos mokslų profesorius J.-B. Pilet, patuštinti kišenės niekam netenka.
„Sistema tokia, kad prieš rinkimus kiekvienas pilietis gauna kvietimą balsuoti, ten labai aiškiai parašyta, kad balsavimas yra privalomas ir jei nebalsuosi – laukia sankcijos. Bet realybėje bent per pastaruosius 20 metų niekas nebuvo nubaustas. Teisininkai jau seniai nusprendė, kad bausti nebalsavusius nėra jų prioritetas, ir žmonės tą žino. Tiesa, manau, kad ta žinutė, kurią jie gauna apie privalomumą atlikti pareigą, vis vien yra svarbi“, – sako jis.
Jei asmuo rinkimuose nepasirodo bent keturis kartus, gresia rimtos pasekmės – dešimčiai metų jis išbraukiamas iš rinkėjų sąrašo, o šiuo laikotarpiu negali būti paskirtas, paaukštintas ar apdovanotas valdžios. Šalyje, kur bene penktadalis žmonių dirba viešajame sektoriuje, tai rimta paskata balsuoti.
„Jeigu nori siekti darbo pozicijos viešajame sektoriuje – gali būti atmestas, taigi, tai rimta sankcija. Tu netenki balsavimo teisės, kai kurių kitų pilietinių teisių. Bet taip nelabai būna, manau, paskutinis kartas buvo maždaug 1999 metais“, – sako profesorius.
Vis dėlto su nuobaudomis tenka susidurti rinkimų stebėtojams. Teisininkas S. Lafevre`as prisimena, kaip jo pažįstamas teisininkas gavo baudą, nes nepasirodė nustatytoje apylinkėje.
„Belgijoje privaloma ne tik balsuoti, bet ir padėti, pavyzdžiui, mums, teisininkams, reikia savanoriauti per rinkimus. 4–5 žmonės turi padėti pirmininkui. Kiek pamenu, nors už nebalsavimą niekas nebuvo nubaustas, nepasirodę stebėtojai buvo nubausti 1000–2000 eurų baudomis“, – sako S. Lefevre`as.
Baudų negauna, bet vis tiek balsuoja
Nors sankcijų nesulaukia, šalies piliečiai vis tiek noriai dalyvauja rinkimuose, kaskart dalyvavusiųjų – apie 90 proc. Profesorius J.-B. Pilet mano, kad per daugiau nei 100 metų, kai šalyje galioja privalomas balsavimas, susiformavo tradicija, gilus pareigos jausmas.
„Belgija – pirmoji šalis, kur įvesta tokia prievolė, tai įvyko dar 1893-iaisiais. Tiesa, moterys balsavimo teisės turėjo palaukti 55-erius metus. Įpareigoti balsuoti nuspręsta baiminantis, kad didesnių, gal radikalesnių partijų rėmėjai nustelbs mažesnių partijų rėmėjus ir šie, manydami, kad jų balsas ne toks svarus, savo valios rinkimuose nepareikš, – paaiškina jis.
Jis mano, kad pagrindinis variklis, skatinantis rinkėjus keliauti prie balsadėžių, – pareiga.
Tai didesnis socialinis reiškinys, svarbu gerai pasirodyti ne tik prieš valstybę, bet ir prieš kaimyną.
J. B. Pilet
„Jei žmonės jaučia, kad tai jų pareiga, ir ne tik prieš save, bet ir prieš visuomenę, jie eina balsuoti. Ypač tai matoma mažesniuose miesteliuose, ten tai gera proga ir su kaimynais susitikti, pabendrauti, žmogus jaučia, kad jis yra bendruomenės dalis ir tai didesnis socialinis reiškinys, svarbu gerai pasirodyti ne tik prieš valstybę, bet ir prieš kaimyną“, – sako jis.
Dalyje rinkimų gali balsuoti net užsieniečiai
Kad balsuoti būtų patogu, tiek nacionalinius, tiek regionų, tiek atstovų į Europos Parlamentą rinkimus šalyje stengiamasi surengti tą pačią dieną.
O kitąmet laukia ir naujovė – rinkti atstovus į Europos Parlamentą galės ir 16-mečiai, taip norima paskatinti jaunimą būti aktyvų.
Be to, į kai kuriuos rinkimus įtraukiami ir Belgijos pilietybės neturintys, bet čia priregistruoti ir gyvenantys užsieniečiai.
Ne Belgijos piliečiai gali rinkti Belgijos atstovus į Europos Parlamentą, taip pat atstovus vietos valdžios rinkimuose, vadinamojoje komunoje. Savivalda šalyje labai stipri – ir ne tik atskiruose miestuose, bet ir juose esančiuose rajonuose, vadinamuose komunomis. Būtent jos atsakingos už atliekų tvarkymą, darželius ar šaligatvius.
Kadangi Belgijoje yra ypač daug užsieniečių, į politinę vietos bendruomenę siekiama įtraukti ir juos.
Norintiems dalyvauti rinkimuose užsieniečiams reikia patiems prisiregistruoti rinkimų apylinkėje. Bet kurios ES šalies pasą turintys ir Belgijoje registruoti žmonės gali dalyvauti rinkimuose iškart, o kilę iš trečiųjų šalių čia turi gyventi mažiausiai penkerius metus, kad galėtų balsuoti.
Vis dėlto ne Belgijos piliečių dalyvavimas rinkimuose labai žemas. Manoma, kad taip yra dėl informacijos stokos, kai kurie atsisako balsuoti bijodami, kad užsiregistravus apylinkėje balsavimas taps privalomas, o neatlikus šios pareigos grės sankcijos, kiti tiesiog nėra politiškai aktyvūs ir nesidomi politikais.
Dabar balsuoti tu esi įpareigotas, bet gali už nieką nebalsuoti.
S. Lefevre`as
Dėl to, kad piliečiams privalomas balsavimas, šalyje matomas ir kitas reiškinys – didelis sugadintų biuletenių skaičius.
Tai, anot S. Lefevre`o, visiškai normalus, šalyje nekeliantis nuostabos reiškinys.
„Dabar balsuoti tu esi įpareigotas, bet gali už nieką nebalsuoti. Tai yra labai priimtina Belgijoje. Svarbiausia, kad eitum balsuoti, o nebalsuoti už nieką, sugadinti biuletenį yra tavo teisė. Laikoma, kad tu vis tiek atlieki savo pareigą ir taip pareiški savo nuomonę“, – sako S. Lefevre`as.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
