Iranas išlieka Rusijos pusėje, nepaisydamas Vakarų sankcijų ir pasmerkimo dėl karo Ukrainoje. Iranas tiekia Rusijai ginklus, o vienas iš žinomiausių – dronai „Shahed-136“, tačiau kalbama, kad ateityje Rusijos karinius sandėlius papildys ir balistinės raketos. Kaip interviu LRT.lt sako Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Federico Borsari, nereiktų tikėtis, kad šis abiejų šalių bendradarbiavimas sumažės ar nutrūks.
Skelbiama, kad Iranas Maskvai gali perduoti balistinių raketų „Fateh“ ir „Zolfaghar“. Kol kas Rusija jų negavo, o pats Iranas neseniai patyrė smūgį savo gynybos pramonei, kai dronai smogė jų ginklų gamyklai, oficialiai už šį įvykį niekas atsakomybės neprisiėmė.
Kaip teigia F. Borsari, visi ženklai rodo, kad tai iš tiesų buvo Izraelio ataka, kuri tikriausiai nesusijusi su įvykiais Ukrainoje, tačiau Kyjivui tokia įvykių eiga, be abejo, naudinga.
Interviu trumpai
- Sausio 29 dieną paskelbta apie Irano atremtą dronų ataką prieš jo karinį objektą.
- Manoma, kad kariniame objekte buvo gaminami dronai „Shahed“ arba balistinės raketos, jų dalys.
- Analitiko teigimu, šią ataką tikriausiai surengė Izraelis, o Ukraina prie jos neprisidėjo.
- Irano ir Rusijos bendradarbiavimas nenutrūks, nes tai abiem valstybėms naudingas ryšys.
- Iranas Rusijai jau perdavė dronus „Shahed“ ir gali perduoti balistines raketas, kuriomis rusus reiktų mokyti naudotis.
- Iranas siekia parodyti savo ginklų gerumą, o kartu ir užsidirbti, o Rusija nori papildyti savo ginklų atsargas.
- Nors Rusijai Iranas dar neperdavė balistinių raketų, analitikas neabejoja, kad šalių bendradarbiavimas nemažės.
- Analitikas nemano, kad šie įvykiai regione išprovokuos karinę eskalaciją tarp Izraelio ir Irano.
– Kuo svarbi dronais užpulta Irano bazė Isfahane?
– Pirmiausia reikia pasakyti, kad neturime daug informacijos apie tai, kas buvo iš tiesų gaminama gamykloje. Kol kas yra dvi skirtingos versijos. Pirmoji, kad tame pastate iš tiesų buvo gamykla, kurioje Iranas gamino dronus ir kitus nuotoliniu būdu valdomus orlaivius, įskaitant garsųjį „Shahed-136“, naudojamą Rusijos Ukrainoje. Antroji versija, kad tai gamykla, kurioje gaminamos raketos arba bent jau šių sistemų komponentai. Bet kuriuo atveju esame tikri, kad tai Irano gynybos ministerijos valdomas ir jai priklausantis pastatas. Akivaizdu, kad tai tam tikra prasme buvo karinis taikinys.
Manau, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į išpuolio laiką, nes jis įvykdytas esant didelei įtampai tarp Irano ir kitų šio regiono šalių, ypač Izraelio. Šiuo laikotarpiu stebime naują įtampos tarp Izraelio ir palestiniečių padidėjimą, o tai atsiliepia ir Teherano santykiams su žydų valstybe. Kitas aspektas tas, kad šiuo metu Irano branduolinė programa yra iš esmės nesuvaržyta ir tai leidžia jam toliau ją tęsti. Izraelis ne kartą aiškiai pareiškė, kad jis neleis Iranui sodrinti urano ar juo labiau gaminti branduolinę bombą. JAV taip pat bando rasti būdą, kaip apriboti Irano branduolinę programą, bet tai vykdo nesėkmingai, ypač po buvusio prezidento Donaldo Trumpo sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo 2018 metais.
Explosions across Iran at military objects, oil refinery, ammunition & drone factory. When you are a military ally of Russia, supplying it with drones and missiles to attack Ukrainian cities and civilian infrastructure, don’t be surprised. pic.twitter.com/sjJvVRsGcx
— Maria Avdeeva (@maria_avdv) January 29, 2023
Taigi tai yra veiksniai regioniniu lygiu, bet kartu Iranas tiekia dronus ir ginklus Rusijai, kad ši kariautų Ukrainoje, o tai sukuria dar vieną įtampos tašką tarp Europos šalių ir Irano, dabar ypač tarp Kyjivo ir Teherano. Sklando gandai, kad Ukraina gali būti susijusi su išpuoliu, tačiau aš nemanau, kad taip yra. Bet tikrai žinome, kad Ukrainai šiuo laikotarpiu būtų naudinga, kad Irano objektai, kuriuose gaminami dronai, būtų apgadinami ar sunaikinti. Taigi, šiuo metu Iranas turi daug problemų tiek šalies viduje, tiek regione, tiek dar plačiau.
– Taigi jūs manote, kad šitą ataką, kaip neoficialiai skelbia JAV žiniasklaida, cituojanti valdžios šaltinius, sukėlė Izraelis?
– Mes kol kas turime per mažai informacijos, kad galėtume spręsti ir būti tikri dėl to, kas įvyko. Tačiau turime šio pastato stogo, kurį kažkas atakavo, nuotrauką ir čia užfiksuota žala neatrodo didelė. Taip pat turime Irano gynybos ministerijos paskelbtų tariamo drono, kuris buvo panaudotas išpuoliui, nuotraukų. Nuotraukose matoma, kad išpuoliui buvo naudojami gana maži įrenginiai – ten matomas įtaisas atrodo, kad gali gabenti nedidelį krovinį, pavyzdžiui, sprogmenį. Atstumas, kurį jis gali nuskristi, nėra didelis, nors, aišku, kol kas neskelbiama, koks tiksliai drono modelis buvo naudojamas. Mes nežinome, iš kur šie dronai atsirado, jie galėjo būti paleisti Irano pasienyje, aš nemanau, kad jis tiesiog skrido iš Izraelio.
Mes taip pat žinome, kad Izraelis per kelerius pastaruosius metus yra įvykdęs ne vieną panašią ataką. Kartais tai buvo vykdoma labai aiškiai parodant visuomenei, kartais bandant tai nuslėpti. Turint dabartinius duomenis galima teigi, kad tai dar vienas Izraelio ir Irano kovos epizodas. Ir pati ataka ir jos modelis yra būdingas Izraeliui, nes jis visada siekė karinių tikslų Irane, susijusių su jo branduoline programa, raketų programa, bendrais kariniais pokyčiais, įskaitant bepiločius orlaivius. Taigi manau, kad galima drąsiai teigti, jog už šį išpuolį gali būti atsakingas Izraelis.
– Kai kurie Ukrainos pareigūnai labai atvirai teigiamai suragavo į ataką Irane. Ir mes žinome, kad Iranas ir Rusija plėtoja politinę ir karinę partnerystę. Kodėl Iranui jos reikia?
– Tai interesų konvergencija. Viena vertus, Rusijai labai reikia ginklų, nes jos gynybos pramonė labai susilpnėjo dėl Vakarų sankcijų, ji negali gauti tokių pat kiekių kaip anksčiau, svarbiausių komponentų savo gynybos pramonei. Nors žinome, kad Rusija ieško būdų, kaip importuoti ir gauti svarbiausias technologijas, bet gali tai daryti ribotai. Rusijai reikia ginklų, o Iranas jų turi daug. Teheranui dešimtmečius taikomos sankcijos ir jis sugebėjo išlaikyti savo gynybos pramonę, kad galėtų gaminti gana gerus ginklus, kuriuose naudojamos civilinės technologijos ir komponentai. Iranas yra labai atsparus, kai kalbama apie autonominę ginklų gamybą, ir jis gali tiekti, kaip matėme, didelius kiekius dronų „Shahed“ į Rusiją, taip pat gali tiekti balistines raketas. Taigi, šalių interesai sutampa – viena vertus, Rusijai reikia ginklų, kita vertus, Iranas nori pagerinti savo ekonominę padėtį ir gali lengvai parduoti ginklus Rusijai.
Vos prieš kelerius metus abi šalys susiejo savo bankų sistemas, todėl dabar jos bando sukurti atsparesnį ekonominį bendradarbiavimą ir ryšius, kurie galėtų atlaikyti ir tarptautinių sankcijų spaudimą, o Iranui tai taip pat yra būdas parodyti, kad jo gaminami ginklai yra geri. Dabar Ukrainoje dronai „Shahed“ yra ne tokie veiksmingi nei prieš kelis mėnesius, tačiau iš pradžių, kai ukrainiečiai neturėjo tiek priešlėktuvinės gynybos priemonių, „Shahed“ buvo gana veiksmingi, ypač prieš statiškus taikinius. Tarp Rusijos ir Irano yra abipusiai santykiai, kurie pagrįsti nauda, kartu, žinoma, yra politinio lygmens artimumas.
– Jūs jau minėjote pranešimus, kuriuose buvo teigiama, kad Iranas siųs savo balistines raketas į Rusiją. Tačiau dabar nėra informacijos, kad jos būtų pasiekusios Rusiją. Kaip manote, kodėl Iranas taip ir nedavė šių raketų?
– Nežinome, ar Iranas iš tikrųjų pristatė šias balistines raketas, ar ne, bet iki šiol nematėme įrodymų, kad rusai būtų jas panaudoję Ukrainoje. Nepasakyčiau, kad Irano balistinės raketos pažangesnės už Rusijos. Rusijos sparnuotosios ir balistinės raketos yra gana geros kokybės, nors dabar matome, kad jų komponentai vis labiau vienodėja dėl sankcijų, tačiau reikia pabrėžti, kad šie komponentai nėra vienodi visoms Rusijos naudojamoms raketoms. Tai reiškia, kad Maskvai kyla problemų, kai raketoms tenka naudoti skirtingas mikroschemas ir skirtingus elektroninius komponentus.
Manau, kad Irano sistemos yra vidutiniškai geros. Jų yra daug rūšių, visų pirma, skirtingo nuotolio, kai kurios iš jų gali smogti už 1000 kilometrų. Jos galėtų būti labai geras pastiprinimas Rusijai, nors dabar Ukraina sustiprino savo oro gynybą vakarietiškomis sistemomis, taigi ir smogti ukrainiečių taikiniams dabar yra sudėtingiau. Žinoma, svarbu ir kiekis – jei siųstų daug raketų viena banga, tada problemų Ukrainai tikrai kiltų, tačiau tokios pačios problemos kiltų ir Europos valstybėms, jei jas užpultų.
Nemanau, kad Irano raketos yra geresnės už rusiškas. Be to, praeityje buvo bendradarbiaujama technologijų ir ginklų sistemų srityje, todėl Iranas naudoja daug sovietinių ir rusiškų ginklų.
– Jūs minite, kad Iranas turi daug sovietinių komponentų, pažįsta šias technologijas. Kaip jos yra suderinamos su rusiškais ginklais?
– Rusijai su Irano raketomis reikėtų ir jų paleidimo įrenginių. Iranas sugebėjo pasigaminti įvairių paleidimo įrenginių ir kai kurie iš jų nėra labai brangūs, Rusija tikrai gali sau leisti nusipirkti jų atsargų ir panaudoti jas Ukrainoje.
Rusijai būtų lengva jas šias raketas integruoti į savo arsenalą. Kaip matėme su dronais „Shahed“, rusus reikėjo mokyti, todėl iraniečiai kurį laiką mokė Rusijos karius, kaip naudotis šiomis sistemomis, nes jos dar nebuvo integruotos. Taip ir su raketomis – Rusijai reiktų šiek tiek laiko, kad išmoktų jas naudoti. Bet rusai sugebėjo efektyviai naudoti dronus, todėl tą patį galėtų padaryti su raketomis.
– Pastaruosius mėnesius mes nematome tokio Rusijos ir Irano viešo bendradarbiavimo nei politinėje, nei karinėje srityje. Kaip jau minėjau, Rusija, atrodo, negavo ir balistinių raketų. Kaip manote, kodėl šis bendradarbiavimas bent viešai atrodo pristojęs?
– Keletą savaičių buvo tyla dėl bendradarbiavimo, ypač karinio, tačiau taip pat žinome, kad tarp Irano ir Rusijos kariniai lėktuvai su krovininiais skraido pirmyn ir atgal. Taigi, manau, kad karinis bendradarbiavimas vis dar vyksta, ypač atsižvelgiant į tai, kad Iranas planuoja įsigyti rusiškų naikintuvų Su-35 ir kitų sistemų.
Manau, kad bendradarbiavimas tikrai tęsis, o politiniu lygmeniu yra abipusė parama prieš Vakarus, prieš Jungtines Valstijas, todėl nemanau, kad šalių bendradarbiavimas nutrūks ar sumažės. Jis vyksta ir dabar, tik turime mažiau informacijos apie tai, kas vyksta, bet kažkas tikrai vyksta.
– Grįžtant prie Irano, Izraelio ir netgi sudėtingos Palestinos situacijos, kaip manote, ar regione įvyks didesnė eskalacija, nei buvo iki šiol?
– Žinoma, mes matome didėjančias saugumo problemas, ypač aštrėjant susidūrimams tarp Izraelio ir palestiniečių, dėl to į regioną atvyko JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir bandė sušvelninti gana įtemptą situaciją. Mes pastarąsias keletą savaičių matėme didėjančius smurto protrūkius, ypač tarp palestiniečių ir izraeliečių, raketas, leidžiamas iš Gazos Ruožo. Taigi visada yra eskalacijos pavojus, bet reikia nepamiršti, kad regione yra ir kitų karštųjų taškų, pavyzdžiui, Sirija, kur Izraelis ne kartą taikėsi į Irano objektus ir grupes. Prieš porą dienų, manoma, Izraelis surengė ataką palei sieną su Iraku, kur buvo taikomasi į tariamą Irano ginklų konvojų.
Kaip minėjau, Irano branduolinė programa tęsiasi, o regiono šalys nesugebėjo jos apriboti, JAV taip pat nesugebėjo jos apriboti. Taigi, esama eskalacijos rizikos, tačiau nemanau, kad ji dabar tokia, kad išprovokuotų tikrai karinę eskalaciją, tam kol kas nėra sąlygų.
