Pasirodė informacija apie pirmąją karui Ukrainoje užverbuotų kalinių grupę, kuriai privačios karinės bendrovės „Wagner“ savininkas, artimas Vladimiro Putino draugas, Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas „suteikė malonę“. Anot jo, kaliniams atleist bet kokie teistumai, tačiau Rusijos žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad tokia „malonė“ neturi teisinės galios.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Komentuodamas kalinių amnestavimą Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pažymėjo, kad malonė suteikiama tik prezidento dekretu. Žurnalistės ir Prezidento žmogaus teisių tarybos narės Ievos Merkačevos teigimu, įsakymai dėl bendrovės „Wagner“ užverbuotų rusų kalinių ir prezidento dekretai dėl malonės jiems suteikimo buvo pasirašyti prieš išsiunčiant juos į frontą.
Žurnalistė ir fondo „Sėdinti Rusija“ vadovė Olga Romanova pastebėjo, kad verslininkas Jevgenijus Prigožinas atstovauja ketvirtajai Rusijos valdžios šakai.
„Jevgenijus Prigožinas sakė, kad kaliniams buvo suteikta malonė, jie paleisti, amnestuoti, jis taip pat sakė, kad jų teistumas panaikintas, bet faktas tas, kad malonė gali būti suteikiama tik prezidento dekretu, o jo nebuvo. Teistumo panaikinimas ir nuosprendžio anuliavimas vyksta teisme, o to nebuvo padaryta, todėl galima teigti, kad Rusijoje veikia ketvirta valdžios šaka – Jevgenijus Prigožinas, kuris turi teisę panaikinti kalinių teistumą, išvežti juos iš kalėjimų – jam leidžiama viskas. Tai tarsi ketvirta valdžios šaka, kurią tiesiog užmiršo įrašyti į Konstituciją“, – sako Olga Romanova.
Komentuodama Rusijos visuomenės reakciją į malonės suteikimą karui užverbuotiems kaliniams, žurnalistė pažymi, kad propaganda jau pradėjo darbą jų integracijos srityje. „Kaliniai jau buvo paskelbti didvyriais. ir tai taip pat nesukels atmetimo reakcijos. Visuomenė šiandien priima bet ką – jai priimtinas ir karas, ir mobilizacija, ir konstitucijos pakeitimai, todėl ir tai neiššauks pasipriešinimo. Man atrodo, kad Rusijos visuomenė yra pasirengusi sutikti su viskuo, kas jai sakoma,“ – svarsto O. Romanova.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad fronte visi lygūs, – tiek savanoriai, tiek „vagnerovcai“. Jis pažymėjo, kad negalima skirstyti žmonių, kai kalbama apie didvyrių, žuvusių už tėvynę, atminimą.
O. Romanovos teigimu, privati karinė bendrovė „Wagner“ pradėjo verbuoti ir Rusijos kalėjimuose kalinčias moteris. „Mūsų žiniomis, moterys jau siunčiamos į frontą, pirmoji partija iš Krasnodaro krašto buvo paimta gruodžio pabaigoje, bet mes kol kas nieko konkretaus nežinome apie jų tolesnį likimą“, – sako ji.
O. Romanova taip pat pažymi, kad jos vadovaujama organizacija „Sėdinti Rusija“ nuo karo pradžios gauna moterų, prašančių tarpininkauti jas išsiunčiant į karą, laiškų.
Po naujųjų metų Čečėnijos kalėjimuose prasidėjo kalinių verbavimas į „Wagner“ gretas, nors anksčiau samdinių iš šio regiono nebuvo matyti, be to, Čečėnijos kalėjimuose kali daug politinių kalinių. „Čečėnija yra toks ekstrateritorinis darinys, kas ten darosi – niekas nežino, – pabrėžia žurnalistė. – Nemanau, kad į karą bus imami politiniai kaliniai, nes belangėse daugiausia sėdi Ramzano Kadyrovo priešininkai.“
Anot O. Romanovos, Čečėnija buvo paskutinis Rusijos Federacijos subjektas, kuriame nebuvo renkami savanoriai, verbuojami samdiniai, nevyko mobilizacija. „Tai, kad į Čečėnijos kalėjimus buvo įleisti verbuotojai, yra asmeninio J. Prigožino ir R. Kadyrovo susitarimo dalykas. J. Prigožinas rūpinasi, kad būtų paleisti čečėnų autoritetai, o R. Kadyrovas, žinoma, aprūpins bendrovę „Wagner“ žmonėmis“, – sako organizacijos „Sėdinti Rusija“ vadovė.
Be to, apie verbavimą į privačią karinę bendrovę „Wagner“ praneša ir Rusijoje kalinčių užsieniečių – uzbekų, kirgizų, azerų ir Afrikos respublikų piliečių – artimieji. Toks verbavimas yra neteisėtas. Remiantis Rusijos Federacijos federaliniu įstatymu „Dėl užsienio piliečių teisinės padėties Rusijos Federacijoje“, užsienio piliečiai negali būti šaukiami į karo tarnybą.
„Viskas, ką daro „Wagner“, yra neteisėta, todėl koks skirtumas – daugiau pažeidimų, mažiau pažeidimų, jokio vaidmens tai nebevaidina. Taip, užsieniečiai kaliniai yra verbuojami ir jie žūsta. Taip pat žinome neteisminių Tadžikijos ir Uzbekijos piliečių egzekucijų atvejų“, – sakė O. Romanova.
