Prie Bakhmuto miesto kovojantis Ukrainos karys savanoris Borisas Čerkas sako, kad čia vyksta įnirtingi mūšiai, tačiau, nepaisant visų agresoriaus pastangų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos garbingai vykdo savo pareigą ir atremia priešo atakas. Pašnekovas sako besižavintis savo karių drąsa ir tvirtumu ir yra įsitikinęs tikslo sėkme bei pergale.
– Bachmuto miestas ir netoliese esantis Soledaro miestas yra tos fronto linijos vietos, kur Rusijos pajėgos toliau vykdo puolimą. Pone Čerkas, ar pavyks šiame fronto ruože ukrainiečių pajėgoms atsilaikyti?
– Manau, taip. Manau, išlaikysime frontą, todėl viskas bus gerai. Reikia suprasti, o civiliams sunku suprasti, kad kariuomenė nesiremia gyvenviečių pavadinimais, kariuomenė remiasi topografinėmis vietovės ypatybėmis ir panašiai. Todėl mūsų ginkluotosios pajėgos gynybos pozicijas užima ten, kur kariniu požiūriu tai naudinga, o gyvenamosios vietovės pavadinimas yra antraeilis dalykas. Tai daugiau žiniasklaidos darbas, kad žmonės suprastų, kur kas vyksta. Pats frontas, statomi įtvirtinimai, pozicijos laikomos remiantis karo realybe, konkrečia topografija, kariuomenės išsidėstymu, todėl net jei, tarkime, gali būti tam tikras vieno ar dviejų metrų pasislinkimas, jis pagrįstas tik vietovės ypatumais, situacija, nes kariškiai mąsto kitomis kategorijomis nei civiliai.
– Pone Čerkas, kiek toli nuo Soledaro miesto yra rusų kariai?
– Kalbant apie pačią gyvenvietę, nors esu netoli jos, negaliu atsakyti į jūsų klausimą. Girdime, kas ten vyksta, mano dalinio gynybos ruože padėtis stabili, nesame atsitraukę nė per metrą ir atrėmėme visas priešo atakas.
- Pone Čerkas, o ar ukrainiečių pajėgos tebekontroliuoja visą Bachmuto miestą?
– Taip, žinoma. Padėtis ten yra stabilesnė, kiek žinau, miestą visiškai kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nepaisant visų rusų pareiškimų.
– Skelbiama, kad kitaip nei per ankstesnius mūšius dėl Ukrainos miestų, prie Bachmuto ir Soledaro liko nedaug civilių. O iš tiesų, šiuose miestuose dar gyvena žmonių?
– Gyvenvietėse šalia šių miestų, kuriose lankiausi, – taip. Kad ir kaip būtų keista, kai kuriose gyvenvietėse gyvybė teberusena ir tebeegzistuoja civilių gyventojų grupės. Kita vertus, aplink jūsų išvardytus miestus yra ištisi kaimai, kurie jau virto dykuma, iš jų liko tik pavadinimas, neliko net namų sienų, tik kaminai ir pamatai, daugiau nieko. Taigi kai kuriose vietovėse vis dar yra žmonių, o kitose jų visai nėra.
– Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjo Mychailo Podoliako teigimu, jeigu Mariupolyje 90 procentų žuvusiųjų yra civiliai, tai Soledare ir Bachmute – kariai. Pone Čerkas, ką jūs galite papasakoti apie rusų karių netektis čia?
– Negaliu pasakyti konkrečiai apie šiuos miestus. Tame ruože, kur kovoju aš ir mano kariai, nuostoliai tikrai dideli, jie tikrai puola gyvąja jėga, tikrai nepaiso patiriamų nuostolių, puola žmonių bangomis. Kadangi esu vakarietiško auklėjimo žmogus, save laikau progresyviu žmogumi, užaugusiu po karo, taikioje Europoje, mane sukrečia visa tai matant 21-ame amžiuje, bet tai tiesa. Iš tiesų jie patiria didelių nuostolių ir negaili savo žmonių.
– Putinas stiprina savo pajėgas paskelbęs dar apie trijų šimtų tūkstančio vyrų mobilizaciją. Ir nors stebėtojai sako, kad daugelis rezervistų neturi patirties mūšio lauke, menkai apmokyti, prastai aprūpinti, pone Čerkas, ar juntama jėgų persvara mūšio lauke?
– Ukrainos karių kovos dvasia ir valia yra daug aukštesnė. Kalbant apie ekipuotę, tai priklauso nuo to, su kuo susiduriame, esu matęs negyvų rusų kareivių ir su neperšaunamosiomis liemenėmis, ir prastai apsirengusių, bet esu matęs ir gerai apginkluotų, su puikia amunicija. Negalima sakyti, kad jie yra visiškai nuogi arba kad jie visi ginkluoti labai modernia ginkluote. Kaip ir bet kurioje kitoje didelėje kariuomenėje, jie pasirengę skirtingai, turi skirtingą ginkluotę. Kita vertus, turėtume prisiminti, kad kovojame už savo laisvę, nepriklausomybę, išlikimą, todėl Ukrainos karių kovos dvasia ir valia yra aukštesnės, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkų pasirengimo lygis apskritai aukštesnis. O Vakarai suteikia galimybę naudoti naujausius laisvojo pasaulio mokslo ir technologijų pasiekimus. Dėl to galime panaikinti Rusijos karių skaičiaus persvarą, o daugelyje krypčių net dominuoti panaudodami artileriją ir kitus šaunamuosius ginklus.
- Lenkija derasi dėl šalių koalicijos sukūrimo, jog Ukrainai perduotų tankus „Leopard 2“. O sprendimą dėl šių tankų tiekimo gali priimti valstybės, turinčios per šimtą tankų. Kaip pvz. Suomija, Vokietija, Švedija, Ispanija, Lenkija. Be kita ko, Vokietijos kancleris susitarė su Amerikos lyderiu tiekti Ukrainai pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Jūsų žiniomis, pone Čerkas, Ukraina yra gavusi sunkiosios ginkluotės ar kol kas dar ne?
– Nemačiau jūsų minėtos ginkluotės, bet mačiau daug kitų modelių, kurie buvo anksčiau pristatyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Mačiau, kaip jie veikia, žaviuosi technologijų lygiu, šių modelių techniniais pasiekimais, o ginklai, kuriuos turime ir kuriuos mums tiekia Vakarai, leidžia kovoti kokybiškiau, efektyviau, sumaniau ir išsaugoti mūsų karių gyvybes, visų pirma išgelbėti mūsų karius, nes kovojame ne žmonėmis, o technologijomis, pažangesniais ginklais. Kalbant apie Ukrainai pažadėtą ginkluotę – tankus, pėstininkų kovos mašinas, galiu tik pasveikinti tai ir pasakyti, kad tai dar labiau padidins mūsų pajėgumus mūšio lauke ir priartins mus prie pergalės bei išsaugos mūsų karių gyvybes.
– Britų dienraštis „The Guardian“ rašo, kad Ukraina negalės išlaisvinti Rusijos užgrobtų teritorijų neturėdama reikiamo skaičiaus tankų ir kitos sunkiosios ginkluotės. Jūsų matymu, kodėl vakarai tiek ilgai derasi kokią ginkluotę tiekti Ukrainai, kai tą jau seniai turėjo būti padarę?
– Manau, Vakarai apskritai ir Vakarų pasaulis, kuris mąstė kūrimo kategorijomis, pasirodė esąs psichologiškai nepasirengęs tokio lygio karui, invazijai, nes Vakarų eilinio žmogaus požiūriu tai neturi jokios logikos. Be to, Vakarai jau seniai nekariavo, o po Šaltojo karo praėjo daugiau nei 30 metų, todėl visa pramonė, orientuota į masinę ginklų gamybą, buvo palaipsniui sumažinta. Todėl dabar Vakarams prireikė laiko, kad eilinis Vakarų pilietis suprastų grėsmę ir kad teks mokėti, nes už Vakarų piliečio, mokesčių mokėtojo pinigus turi būti atnaujinta masinė sviedinių, ginklų, technikos gamyba, ir nereikia pamiršti, kad visus 30 metų karai buvo vietiniai, o technika gaminta mažomis partijomis ir labai brangiai. Mūsų atveju vyksta globalus karas, kuriame dalyvauja šimtai, tūkstančiai technikos vienetų, taigi būtina grįžti prie Šaltojo karo laikų logikos, t. y. grįžti prie tam tikrų rūšių ginklų, kurių reikia, gamybos. Vakarams reikėjo laiko, ir Vakarams prireikė metų, kol jie pajudėjo iš vietos. Tačiau tai normali situacija. Prisiminkime lendlizą, kai 1939 – 1940 metus, kada JAV spartino savo pramonės apimtis, kas vėliau nulėmė pergalę prieš nacistinę Vokietiją. Tas pats ir dabar – Vakarų mokesčių mokėtojams, Vakarų pramonei prireikė metų, kad suprastų, pertvarkytų ir pradėtų masinę tokių ginklų, kokių reikia mūšio lauke, gamybą. Manau, nuo šiol padėtis šioje srityje vis gerės.
– Ukrainos prezidentas skelbia, kad vasario mėnesį Putinas rengia naują karinį puolimą. Pone Čerkas, kas jums apie tai daugiau žinoma?
– Manau, kai tik jie surengs dar vieną mobilizaciją, vėl pereis į puolimą. Tačiau esame tam pasiruošę, toliau keliame savo kovinio pasirengimo lygį, tobuliname ginkluotę ir panašiai. Esu kuopos lygio karys ir mąstau savo pasaulio kategorijomis. Mano pasaulis paprastas: kovojame, dirbame savo darbą, mums seksis vis geriau, visi jų puolimai baigsis rusų pralaimėjimu ir mūsų pergale.
Prie Bakhmuto miesto kovojantis Ukrainos karys savanoris Borisas Čerkas taip pat yra Ukrainos istorikas, ir vadas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
