Neseniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Baltarusijos karinė vadovybė paskelbė konkursą spausdinti 50 000 mobilizacijos šaukimų. Vėliau Baltarusijos žurnalistai išsiaiškino, kad tai ne vienintelis tokio pobūdžio konkursas, – taip pat ieškoma, kas galėtų atspausdinti dar 180 000 mobilizacijai skirtų blankų.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Visa tai vyksta pranešimų, kad Baltarusijoje į karinius mokymus masiškai šaukiami rezervo karininkai, fone. Be to, spalį Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie bendro regioninio karinio vieneto su Rusija formavimą – pirmieji ešelonai su Rusijos kariais, įtrauktais į šį dalinį, į Baltarusiją atvyko praėjusio mėnesio viduryje. Tuo pat metu neteisėtas Baltarusijos prezidentas nuolat grasina Ukrainai, kaltindamas ją provokacijomis ar pasienio zonose paskelbdamas, pavyzdžiui, padidintos terorizmo grėsmės padėtį.
Ar tai A. Lukašenkos bandymai užsitarnauti Vladimiro Putino palankumą, ar jis iš tiesų pasiruošęs siųsti baltarusius į karą? Analitikų, politikų ir aktyvistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Pavyzdžiui, Baltarusijos politikas Pavalas Latuško dar rugsėjo pabaigoje, pasirodžius pirmosioms žinioms, kad į Baltarusiją gali atvykti iki 120 000 Rusijos karių, kalbėjo apie realios Minsko režimo grėsmės signalus. Tuo pat metu yra manančių, kad A. Lukašenka tyčia kaitina situaciją, siekdamas nukreipti Ukrainos kariuomenės dėmesį į save, o mobilizacija, apie kurią visi kalba, tėra demonstratyvi.
Ukrainos pusėje kovojantys Baltarusijos savanoriai stebi situaciją Baltarusijos viduje ir yra linkę manyti, kad pranešimus apie mobilizaciją reikia vertinti rimtai.
„Žinome, kad yra siunčiami laiškai tiems, kurie privalo atlikti karo tarnybą, ir jie atvyksta į mobilizacijos punktus. <...> Neatmetu, kad artimiausiu metu yra ruošiama masinė mobilizacija. Turime informacijos, kad tai gali įvykti žiemą – gruodį ar sausį“, – interviu LRT radijo laidai rusų kalba sakė vienas iš didžiausio baltarusių savanorių vieneto – Konstantino Kalinausko pulko – vadų Vadimas Kabančiukas.
Paklaustas, ar mano, kad Baltarusijos karinės vadovybės konkursas atspausdinti ne mažiau kaip 180 tūkstančių mobilizacijai skirtų blankų rodo realų potencialiai mobilizuojamų Baltarusijos gyventojų skaičių, Konstantino Kalinausko pulko vadas atsakė, kad „iš principo taip, tai gana realūs skaičiai“.
Anot V. Kabančiuko, informaciją pulko kariai gauna iš Baltarusijos rekrūtų, kurie jau buvo iškviesti į mobilizacijos punktus. Atsargos karininkai Baltarusijoje šiuo metu iš tiesų masiškai šaukiami į karinius mokymus. Iš tokių mokymų grįžę kariškiai leidiniui „Flagštok“ neseniai pasakojo, kad ten dirbusi vadovybė informavo apie Baltarusijoje rengiamas bendras karines pratybas su Rusija, numatytas šių metų pabaigoje. Apie pasirengimą pratyboms kiek anksčiau pranešė ir Baltarusijos gynybos ministerija. „Flagštok“ medžiagoje rašoma, kad „jos bus ne parodomojo, o masinio pobūdžio“.
„Jų skelbiami mokymai tėra priedanga. Prisidengdami pratybomis, jie tada telkė kariuomenę įsiveržti į Ukrainą, todėl tikėtina, kad gali pasikartoti ta pati situacija, o tai (pratybos) tėra tik maskuotė“, – sako V. Kabančiukas.
Kaip priversti baltarusius kariauti?
Kalbos apie galimą Baltarusijos karių dalyvavimą kare netyla jau ne pirmą mėnesį. Vos tik Rusijos „žaibiškas karas“ ir Kyjivo užėmimas ėmė strigti Ukrainos stepėse bei pelkėse ir paaiškėjo, kad greita „rusiškojo pasaulio“ gelbėjimo operacija Ukrainoje virto tęstiniu karu, V. Putinas nedelsdamas ėmė daryti spaudimą A. Lukašenkai.
Galima išskirti keletą Minsko pasipriešinimo tiesioginiam dalyvavimui kare priežasčių. Pirma, A. Lukašenka, matyt, stengėsi išsaugoti galimybę derėtis su Vakarais. Tai liudija neseniai jo paskelbta amnestija. Ir nepaisant to, kad iš pradžių buvo teigiama, jog ji nepalies politinių režimo priešininkų, tai panašu į signalą Europai ir pasauliui: „Žiūrėkit, aš pasiruošęs atlaisvinti gniaužtus, su manimi galima derėtis.“ Reikia pastebėti, kad Minsko karinė retorika sustiprėjo, o amnestija atsitraukė į antrą planą tą akimirką, kai paaiškėjo, kad A. Lukašenkos „humanizmas“ nerado atgarsio Europos pareigūnų širdyse.
Be to, Minsko režimas laikosi ant durtuvų, tiksliau, ant jėgos struktūrų ir kariuomenės. Jeigu jie bus išsiųsti kariauti į Ukrainą, kas apsaugos A. Lukašenką nuo Baltarusijos žmonių? Tuo labiau, kad Baltarusijos kariškiai nenori kariauti – Minske tai puikiai suvokiama.
Konstantino Kalinausko pulko atstovas įvairiuose interviu yra ne kartą sakęs, kad jei Baltarusijos kariams būtų duotas įsakymas pulti Ukrainą, jie masiškai pasiduotų ir pereitų į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusę. Patys savanoriai ir Ukrainos karinė vadovybė nuolat ragina baltarusius elgtis būtent taip. Tačiau, pasak V. Kabančiuko, bendras dalinys Baltarusijos teritorijoje, be kita ko, kuriamas ir siekiant užkirsti kelią dezertyravimui.
„Deja, jie atsižvelgia į šį veiksnį ir mes turime informacijos, kad bandoma maišyti dalinius, atskiesti baltarusius rusų kariais ar karininkais, kad, tarkime, būtų galima griežčiau kontroliuoti Baltarusijos kariuomenę. Manau, kad jie panaudos ir kitus metodus, jei prireiks. Kaip rodo istorija, jie savo arsenale turi ir užtvaros būrių (užnugaryje suformuoti kariniai daliniai, kurie dezertyravimo ar pabėgimo iš mūšio lauko atveju gali šaudyti į savus karius. Įvairių konfliktų metu juos naudojo Sovietų Sąjunga ir kiti panašūs režimai – red.), ir karinių politrukų“, – sako V. Kabančiukas.
Be to, pašnekovas pažymi, kad jungtinės Rusijos ir Baltarusijos karių grupės invazijos grėsmė gali būti vertinama, stebint jos augimą ir stiprėjimą. Jei dalinys bus aktyviai pildomas personalu ir aprūpinamas įranga, tai bus aiškus pasirengimo invazijai signalas.
Uždaviniai
Nepaisant to, kad jau yra signalų, jog Baltarusijos kariuomenė gali įsitraukti į karą, nelabai aišku, kaip ji galėtų pasipriešinti Ukrainai. Per pastaruosius devynis mėnesius Ukrainos kariuomenė sukaupė kovinę galią, turi pažangios vakarietiškos ginkluotės ir kovoja geriau, nei kovojo šių metų vasarį – būtent dėl to Rusija yra priversta trauktis. Tuo tarpu baltarusių karius vargu ar galima pavadinti tinkamais mūšiui – jie nėra dalyvavę kariniuose konfliktuose, yra prastai aprūpinti, naudoja seną sovietinę ginkluotę.
Tad kokia yra potencialaus jungtinio karinio dalinio įsiveržimo į Ukrainą iš šiaurės prasmė? V. Kabančiuko manymu, tokia grupuotė gali vienu metu atlikti kelias užduotis.
„Jie ištemps Ukrainos pajėgas – tai minimali užduotis“, – sako Konstantino Kalinausko pulko vadas.
Jau anksčiau Ukrainos žvalgybos valdyba ne kartą kalbėjo apie tai, kad A. Lukašenkos karinė retorika ir naujų karinių vienetų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje atitraukia Ukrainos kariuomenės, kuri šiuo metu dalyvauja įnirtinguose mūšiuose šalies rytuose ir pietuose, dėmesį.
„Be to, vykdydami įvairius išpuolius palei Baltarusijos ir Ukrainos sieną, jie gali sukelti naują pabėgėlių bangą, nes iš šio regiono dar nebuvo didelio žmonių srauto. Kartu su raketų smūgiais į kritinę infrastruktūrą ir Ukrainos miestus tai gali sukelti naują didelę pabėgėlių bangą, kuri tiesiog plūstels į Europą“, – tęsia V. Kabančiukas.
Karo pradžioje išvykę tokių miestų kaip netoli sienos su Baltarusija esantis Černihivas gyventojai jau spėjo grįžti atgal. Sunkiausias metas Černihivo srities ir kitų pasienio regionų gyventojams buvo pradinis plataus masto invazijos etapas, kai Rusijos kariai iš Baltarusijos žygiavo į Kyjivą. Šios vietovės buvo užimtos kiek daugiau nei mėnesį, tačiau didelės pabėgėlių bangos iš Šiaurės Ukrainos kol kas nebuvo.
Na, o trečioji naujos invazijos į Ukrainą iš šiaurės užduotis, anot V. Kabančiuko, gali būti siejama su Vakarų ginkluotės tiekimo komplikavimu.
„Galbūt jie planuoja atkirsti iš Vakarų į Rytus vedančius logistikos kelius“, – sako V. Kabančiukas.
„Ten mums ir gamta pažįstama“
Konstantino Kalinausko pulko kariai šiuo metu kovoja sunkiausiuose fronto sektoriuose. „Kur šiandien vyksta žiauriausi mūšiai, ten yra mūsiškių“, – teigia V. Kabančiukas.
Tuo pačiu metu pulko savanoriai ne kartą yra sakę, kad jei Baltarusijos kariai pultų Ukrainą, jie norėtų su jais susitikti.
„Mes greičiausiai judėsime šia kryptimi ir Ukrainos vadovybė žino, kad turime tokių pageidavimų. Nes mes vis dar esame tikri, kad sugebėsime juos suskaidyti arba patraukti į savo pusę didžiąją dalį Baltarusijos karių, jei jie savarankiškai puls. Iš principo norime būti ties šia kryptimi, nes ten mums ir gamta pažįstama, ir vietovė beveik kaip mūsų, baltarusiška“, – sako V. Kabančiukas.
Prieš dvejus metus Baltarusijoje vyko masiniai protestai, o prasidėjus plataus masto invazijai, žmonės išėjo į gatves, rinkosi į antikarinius mitingus. Baltarusijos režimo karinis aktyvumas taip pat kelia įtampą visuomenėje, tačiau represijų lygis šalyje auga sulig kiekvienu A. Lukašenkos pranešimu apie Rusijos karių dislokavimą Baltarusijoje ar kaltinimu Ukrainai rengiant puolimą.
Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, šiuo metu politinių kalinių skaičius artėja prie pusantro tūkstančio, be to, tūkstančiai žmonių buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis politiškai motyvuotose bylose. Nuolat pasirodo pranešimų apie tai, kad režimas savo politinius oponentus, kuriais šiandieninėje Baltarusijoje gali tapti bet kas, laiko nežmoniškomis sąlygomis perpildytose, ilgam kalinimui nepritaikytose izoliatorių kamerose. Žmonės patiria fizinę ir psichologinę prievartą.
Nauja represijų banga, anot V. Kabančiuko, kyla ir dėl A. Lukašenkos planų pasiųsti baltarusius į karą. „Jie iš tikrųjų ruošia užnugarį, kad apsisaugotų“, – aiškina jis.
Pašnekovas mano, kad tokiomis sąlygomis sunku tikėtis, jog Baltarusijos žmonės sugebės pasipriešinti galimai mobilizacijai.
„Griežtų represijų sąlygomis labai sunku prognozuoti, ar vėl kils masinių neramumų, nes žmonės iš tiesų įbauginti. Tačiau tuo pačiu suprantame, kad jei įvyks invazija ir bus patirti dideli nuostoliai, kurių Baltarusijoje nuslėpti tiesiog neįmanoma, nes šalis maža ir informacija plinta greitai, viskas gali atsisukti prieš patį režimą. Mes, tiesą sakant, tam ruošiamės“, – sako V. Kabančiukas.
Pokalbyje su Konstantino Kalinausko pulko vadu, be kita ko, aptariame naujausius įvykius, kai masinių Ukrainos apšaudymų metu lapkričio 15 d. Lenkijos teritorijoje nukrito greičiausiai Ukrainos oro gynybos sistemos raketa, pražudžiusi du žmones. V. Kabančiuko manymu, yra tikimybė, kad konfliktas išplis į kaimynines šalis, tačiau tokiu atveju karas baigsis labai greitai.
„Žinoma, yra galimybė, kad šis konfliktas peraugs į pasaulinį ir kyla branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė. Tuo pačiu suprantame, kad jei karas vyks įprastiniais metodais, tai po savaitės ar dviejų rusų grupuotė ir prie jos prisijungę baltarusių daliniai bus tiesiog sunaikinti“, – neabejoja V. Kabančiukas.
Paklaustas, ko šiuo metu labiausiai trūksta kariams Ukrainoje, V. Kabančiukas atsako trumpai: „Kaip sako kariai: „Ginklų niekada nebūna per daug.“ Kuo daugiau jų bus pristatyta, tuo greičiau bus iškovota pergalė.“
