Rusiškoji Paris Hilton, vakarėlių liūtė ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino buvusio viršininko bei bendražygio Anatolijaus Sobčiako dukra Ksenija trečiadienį atvyko į Lietuvą. LRT trumpai pristato, kas yra ši televizijos žvaigždė, pabėgusi iš Rusijos.
Tėvai politikai ir V. Putino draugai
K. Sobčiak yra antrasis A. Sobčiako ir Liudmilos Narusovos vaikas. Abu K. Sobčiak tėvai – politikai. A. Sobčiakas buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Sankt Peterburgo meras, o dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo metu ėjo jo pavaduotojo pareigas. Kaip rašo „Euronews“, V. Putinas ne kartą sakė, kad A. Sobčiakas buvo jo mokytojas.
Jos motina L. Narusova – Rusijos aukštųjų parlamento rūmų narė, atstovaujanti Tuvai. Ji Rusijos karo prieš Ukrainą metu išgarsėjo išsakoma kritika valdžiai dėl karių padėties. Dar kovą ji teigė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelių praradimų. Ji tuomet pasakojo, kad žino karių grupes, kuriose iš 100 žmonių liko tik 4 gyvi.
Ji ir toliau nevengia pasakoti apie prastą Rusijos kariuomenės padėtį – prieš savaitę ji aiškino, kad mobilizuotieji priversti pirkti karines priemones, o jų kainos išaugo.
V. Putinas yra senas K. Sobčiak tėvų draugas, būta gandų, kad jis Ksenijos krikštatėvis, bet šeima juos neigė. Per A. Sobčiako laidotuves 2000-aisiais V. Putinas stovėjo šalia Ksenijos ir jos motinos, taip rodydamas savo artimą santykį su šeima.
Rusijos Paris Hilton
K. Sobčiak studijavo Sankt Peterburgo valstybiniame universitete Tarptautinių santykių fakultete, o 2001–2002 m. studijavo Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Tarptautinių santykių programą ir politikos magistrantūrą.
Tačiau Rusijoje K. Sobčiak buvo geriau žinoma kaip elito vakarėlių liūtė, rusų populiarių kurortų princesė, milijonierė, dėl išvaizdos ir kitų panašumų ji buvo vadinama „rusiškąja Paris Hilton“.
Ji žinoma kaip žurnalistė, aktorė, televizijos laidų vedėja. Vienas jos žinomiausių projektų, kuris ypač buvo žinomas Rusijoje, – „Dom-2“ per kanalą TNT.
Flirtas su Rusijos opozicija
2011 metų gruodį K. Sobčiak dalyvavo protestuose, surengtuose reaguojant į įtariamą rezultatų klastojimą per Rusijos parlamento rinkimus. 2012 metais ji dalyvavo kampanijoje prieš V. Putino perrinkimą, nors viešai jo nekritikavo.
Buvo svarstoma, kad į Kremliaus priešininkų gretas ją galbūt atvedė meilė jaunam opozicijos lyderiui Iljai Jašinui. Romanas baigėsi, ambicijos liko, po vieno protesto ji buvo sulaikyta kartu su A. Navalnu, bet išleista, nepateikus jokių kaltinimų.
2015 metais ant tilto šalia Kremliaus buvo nužudytas Rusijos opozicijos lyderį Borisas Nemcovas. Jo laidotuvėse dalyvavo ir K. Sobčiak, kur, kaip teigiama, ji sulaukė grasinimų. Tuomet moteris pasakojo, kad per laidotuves prie jos priėjo nepažįstamas žmogus ir pasakė, jog ji bus kita.
Vėliau žiniasklaidoje paplito gandai apie vadinamąjį „pasmerktų nušauti sąrašą“, kurį neva sudarė B. Nemcovo žudikai, jame, be K. Sobčiak, buvo radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas, užsienyje gyvenantis buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis. B. Nemcovo nužudymu neoficialiai kaltinta Maskva, kuri vėliau tokius kaltinimus ir esą egzistuojantį sąrašą pavadino tiesiog absurdu.
Po šių grasinimų K. Sobčiak trumpam išvyko iš Rusijos, tačiau sugrįžo.
Kremliaus sąmokslas ar tikra kandidatė į prezidentus?
2017 metų spalį, sakydama, kad palaiko Rusijos opoziciją, ji pareiškė dalyvausianti 2018 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Atsakingai vertinu visus veiksmus visuomeninėje sferoje ir, apsvarsčiusi visas rizikas ir neįtikėtinus tokios užduoties sunkumus, nusprendžiau, kad mano dalyvavimas prezidento rinkimuose iš tiesų gali būti žingsnis itin būtinų mūsų šaliai pokyčių link“, – laiške „Vedomosti“ rašė K. Sobčiak.
Jos kandidatavimas politologų buvo vadinamas realybės šou, ji pati – popierine kandidate, tačiau ypač ryškus motyvas buvo tai, kad K. Sobčiak esą kandidatavo su Kremliaus parama. Viena vertus, rinkimai tada galėjo daliai atrodyti kaip tikrai demokratiški, kita vertus, jos dalyvavimas netrukdė V. Putinui, bet buvo neparankus A. Navalnui ir kitai opozicijai. Buvo manoma, kad K. Sobčiak turėjo suskaldyti ir šiaip nevienodus Rusijos opozicijos balsus.
„Vedomosti“, cituodamas šaltinius Kremliuje, rašė, kad 2018 metų prezidento rinkimams buvo ieškoma moters varžovės. Šaltinis Kremliuje sakė, kad K. Sobčiak buvo vadinama idealia kandidate. Kremlius manė, kad taip būtų patrauktas jaunimas, nes juos sudomins jauna moteris, kuri siekia savo tikslo.
Pati K. Sobčiak neigė bet kokius ryšius su Kremliumi ir V. Putinu, tuo metu V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas spaudai teigiamai atsiliepė apie kandidatę ir varžovę.
„Nepaisant valdininkų mėginimų mane sukompromituoti ir pasinaudoti manimi savo tikslais, nepaisant dalies mano draugų liberalų užpuolimų, nepaisant „sofos“ politologų spekuliacijų, mano kandidatavimas gali būti ir bus naudingas tiek opozicijai, tiek visai visuomenei“, – 2018-aisiais „Vedomosti“ aiškino K. Sobčiak.
Žurnalistė kritiką bandė paversti savo rinkimų kampanijos arkliuku.
„Kad ir ką jie žadėtų, kad ir ką palaikytų, mes prieš visus. Ksenija Sobčiak – kandidatė prieš visus“, – rinkimų kampanijos metu aiškino K. Sobčiak.
Rusijos žiniasklaida ir opozicija tuo metu ironizavo, kad visiems rūpi labiau tai, kuo K. Sobčiak apsirengusi, o ne ką turi pasakyti.
V. Putinas ir pats buvo paklaustas apie K. Sobčiak sprendimą dalyvauti rinkimuose – ar moteris gali tapti Rusijos prezidente?
„Pas mus viskas įmanoma“, – žurnalistams tada atsakė jis, tačiau toliau kalbėjo taip, lyg nekiltų abejonių, kad jis bus išrinktas prezidentu.
Kiek vėliau Rusijos žiniasklaidai K. Sobčiak prisipažino, kad kai įrašinėjo V. Putino interviu filmui apie savo tėvą, ji jam atskleidė savo planus dalyvauti prezidento rinkimuose. Jis neva atsakė, kad kiekvienas žmogus turi teisę spręsti ir būti už savo sprendimus atsakingas.
K. Sobčiak kandidatūrą cirku pavadino ir A. Navalnas. Pasak jo, Kremliaus idėja paprasta – karikatūriškas liberalus kandidatas. K. Sobčiak tada tvirtino, kad pasitrauktų iš rinkimų, jeigu būtų leista dalyvauti A. Navalnui.
Per rinkiminę kampaniją daug dėmesio susilaukė K. Sobčiak teiginys, kad Krymas priklauso Ukrainai. Ji tuomet žurnalistams aiškino, kad Rusija pažeidė 1994 metų Budapešto memorandumą.
„Tarptautinės teisės požiūriu Krymas yra Ukrainos teritorija“, – pabrėžė K. Sobčiak.
Toliau ji aiškino, kad Rusijai Ukraina – svarbi partnerė, su kuria reikia atkurti normalius dvišalius santykius.
Po ambicingų K. Sobčiak pareiškimų vieni ją lygino su 2012 metais prezidento rinkimuose dalyvavusiu oligarchu Michailu Prochorovu, kiti – net su Vladimiru Žirinovskiu, kuris taip pat kadaise į politiką įsiveržė kaip kandidatas „prieš visus“.
Rusijos analitikai tuo metu svarstė, kad K. Sobčiak kandidatavo į prezidento rinkimus, nes norėjo tapti „pageidaujama“ pagrindiniuose Rusijos televizijos kanaluose, į kuriuos kelias dėl dalyvavimo protestuose buvo uždarytas.
K. Sobčiak rinkimų rezultatai neturėjo nudžiuginti – pagal pateikiamą Rusijos centrinės rinkimų komisijos informaciją, ji surinko esą tik 1,68 proc. balsų, o tai – kiek daugiau nei 1,2 mln. balsų.
Po rinkimų – žurnalistinė karjera
Po 2018 metų K. Sobčiak tęsė savo žurnalistinę karjerą. Nuo 2019 metų ji kūrė laidą „Atsargiai, Sobčiak“, kurioje kalbindavo Rusijos žvaigždes, vaidino rusiškuose serialuose.
Vasario 24 dieną ji savo socialiniuose tinkluose parašė, kad „mes, rusai, su šiandienos pasekmėmis susidursime dar daug metų“.
2022 metų balandį buvo paskelbta, kad žurnalistė ir jos sūnus gavo Izraelio pilietybę, kadangi politikės senelis – žydas. Ji pati yra pasakojusi, kad išpažįsta judaizmą.
2022 metų spalio 26 dieną buvo paskelbta, kad žurnalistės namuose vyko kratos, buvo skelbiama, kad tai atlikta vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo. Trečiadienį buvo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. K. Suchanovas yra K. Sobčiak kontroliuojančiosios bendrovės „Ostorozhno. Media“ komercijos direktorius.
Pareigūnai teigia, kad K. Sobčiak šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso. Ji savo bendražygio sulaikymą pavadino „dar vienu spaudimo žiniasklaidai pavyzdžiu“ Rusijoje.
Žurnalistas ir apžvalgininkas Serhijus Parkhomenko sakė, kad K. Sobčiak kratų formalus pretekstas, atrodo, slepia asmeninį kažkieno pyktį ar pavydą, skelbia „Unian“.
Pačioje Rusijoje vyrauja du požiūriai: vieni teigia, kad sistema nusprendė susidoroti su K. Sobčiak, o kiti, kad tai inscenizacija ir pretekstas K. Sobčiak vėl prisišlieti prie Rusijos opozicijos.
LRT.lt negali patikrinti šio vaizdo įrašo tikrumo.
Rusijos žiniasklaida trečiadienį netikėtai paskelbė, kad K. Sobčiak per Baltarusiją išvyko į Lietuvą. Šį atvykimą oficialiai patvirtino Valstybės saugumo tarnybos (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
