Lenkijos zlotas dar labiau susilpnėjo dolerio ir euro atžvilgiu. Mažmeninės prekybos atstovai trina rankomis, nes tai gali paskatinti kaimyninių šalių gyventojus toliau keliauti apsipirkti į šalį prie Vyslos.
Nulinis PVM tarifas reiškia, kad Lenkijos lankytojai šalyje paliko daug daugiau pinigų. Lenkijos centrinės statistikos tarnybos (CSO) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį užsieniečių Lenkijoje įsigytų prekių ir paslaugų vertė siekė 6,5 mlrd. zlotų (1,3 mlrd. eurų). Kita vertus, Lenkijos gyventojų išlaidos užsienyje šiuo laikotarpiu sudarė 4,0 mlrd. zlotų (0,8 mlrd. eurų). Tai buvo atitinkamai 60,9 proc. ir 78,6 proc. daugiau nei prieš metus. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užsieniečių išlaidos sumažėjo 2,8 proc., o lenkų padidėjo 1,7 proc.
Lenkijoje vietiniai lankytojai 81,3 proc. savo išlaidų skyrė ne maisto prekėms, 13,3 proc. – maistui ir nealkoholiniams gėrimams ir 5,2 proc. – kitoms išlaidoms (paslaugoms).
Tačiau 0 PVM negelbsti šalies nuo didėjančios infliacijos. Vyriausioji statistikos tarnyba (VST) paskelbė duomenis, iš kurių matyti, kad darbo užmokestis Lenkijoje vis labiau mažėja. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis lenko darbo užmokestis buvo 11,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 6 156 zlotus (1 313 eurų). Tuo tarpu antrąjį ketvirtį infliacija svyravo nuo 12,4 proc. balandžio mėn. iki 15,5 proc. birželio mėn. ir vidutiniškai sudarė 13,9 proc. Tai reiškia, kad gyventojų darbo užmokestis didėjo, tačiau per lėtai, kad kompensuotų kainų augimą. Dėl to vidutinis darbo užmokestis per metus sumažėjo daugiau kaip 2 proc.
Tai pirmas toks sumažėjimas nuo 2012 m. ir kartu didžiausias sumažėjimas nuo 1995 m., kai buvo pradėta rinkti tokia statistika. Pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis augo 9,7 proc., o infliacija – 9,7 proc.
„Bloomberg“ praneša, kad Lenkijos zlotui, Vengrijos forintui ir Čekijos kronai, kurie jau susilpnėjo po Rusijos karo prieš Ukrainą, dar vieną smūgį suduos gresianti recesija euro zonoje. Agentūros analizėje teigiama, kad investuotojai neigiamai vertina tik šių trijų valiutų perspektyvas, o ne kitų besivystančių šalių valiutų, išskyrus Rusijos rublį ir Turkijos lirą, perspektyvas.
Kitų analitikų vertinimu, susilpnėjus eurui Rytų Europa nukentės labiau nei kitos besiformuojančios rinkos. Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pasaulio ekonomika netrukus gali atsidurti ties recesijos riba. Euro zona labiausiai nukentės dėl rekordinės infliacijos ir padidėjusios tikimybės, kad bus nutrauktas energijos tiekimas iš Rusijos.
Nuo karo pradžios forintas dolerio atžvilgiu susilpnėjo 17 proc. Per šį laikotarpį zlotas JAV valiutos atžvilgiu prarado 12 proc., o krona – 9,4 proc.
Analitikas: situacija gali būti patogi eurų turėtojams
Tarpininkavimo įmonės „Noble Securities“ analizės ir konsultacijų vadovas Sobieslawas Kozłowskis pažymi, kad zloto silpnėjimo euro atžvilgiu lygis yra istoriškai aukštas, o euro zonoje esantiems asmenims ši padėtis tikrai bus naudinga.
„Dabar už vieną eurą mokame 4,70 zlotų. Jei euras sustiprės, mokėsime 4,40 ar 4 zlotus, o jei bus silpnesnis – net 5. Žvelgiant iš kliento, kuris ateina apsipirkti, perspektyvos, matyti, kad kuo silpnesnis zlotas, tuo pelningiau jam apsipirkti. Todėl įtariu, kad vadinamasis apsipirkimo turizmas didės", – sako analitikas.
S. Kozłowskis teigia, kad kainų didėjimas taip pat yra svarbus veiksnys.
„Kai kurie produktai, pavyzdžiui, degalai, Lenkijoje tikriausiai yra pigesni, tačiau, pavyzdžiui, cukrus čia gali būti brangesnis. Tačiau infliacija Lenkijoje, kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse, didėja. Euro neįsivedusios šalys turi savotišką amortizatorių – savo valiutą. Taip, zlotas susilpnėjo, bet ar tai gali kaip nors sustabdyti kainų kilimą? Sunku pasakyti, nes kai kuriems žmonėms dėl to apsipirkimas atrodys patrauklesnis", – mano S. Kozłowskis.
LRT RADIJO pašnekovas priduria, kad pagrindinė zloto, taip pat Vengrijos forinto ir Čekijos kronos, smukimo priežastis yra bendras pasaulinės rinkos sulėtėjimas.
„JAV pinigų politikos institucijos didina palūkanų normą. JAV obligacijų pajamingumas yra rekordiškai aukštas, o tai pritraukia kapitalą į dolerį, silpnindama kitas valiutas. Antroji priežastis – reakcija į riziką, ypač karą Ukrainoje. Tebesitęsia įtampa tarp Kinijos ir Taivano arba tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Rinkose ieškoma stabilumo, o jį užtikrina doleris. Taigi yra rizika, kad rugpjūčio antroje pusėje arba rugsėjo mėnesį doleris sustiprės, o tai padidins spaudimą eurui", – aiškina jis.
„Europos Centrinis Bankas laikosi atsargesnio požiūrio, didindamas arba mažindamas savo prognozes, tačiau tai iš dalies susiję su tuo, kad jis nori išvengti susiskaidymo, t. y., pavyzdžiui, daug mažesnio Vokietijos obligacijų pajamingumo ir didesnio Italijos arba Graikijos obligacijų pajamingumo. Ar zloto kurso kritimas bus dar didesnis, priklauso nuo dolerio kurso pokyčių. Jei jis toliau stiprės, padidės spaudimas eurui ir kitoms valiutoms. Blogiausiu atveju euras smuks žemyn, tačiau investuotojai patys sprendžia, ar rizika pasitvirtins, ar ne", – pastebi ekspertas.
S. Kozłowskis primena, kad Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tebesitęsia infliacinis spaudimas.
„Šiek tiek sumažėjusios maisto produktų kainos gali jį apriboti, tačiau netikrumas dėl galimo Rusijos žaliavų šantažo jį tik pagreitina. Rudenį ir žiemą šis šantažas bus patikrintas, tačiau neaišku, kaip tai paveiks Europos Centrinio Banko sprendimus ir valiutų judėjimą“, – pažymi ekspertas.
Analitikas pabrėžia, kad pagrindinis žemyno iššūkis šiuo metu yra energijos ir dujų kainų augimas.
„Kai kurioms įmonėms, kuriose energijos sąnaudos yra didelės, šie pokyčiai gali būti nemenkas iššūkis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje bankrutavo elektros ir dujų tiekimo įmonės. Jei turi fiksuotą pardavimo kainą ir perka dujas kylančiomis kainomis, tiekėjas patiria dramą. Apskritai pasaulio ekonomika patiria nuosmukį, o kai kurios šalys net atsidūrė ties recesijos riba. Nuosmukis jau savaime yra iššūkis įmonėms. Makroekonominiu požiūriu vyksta savotiškas ekonomikos valymas nuo šių silpnesnių žaidėjų, o mikroekonominiu lygmeniu – kai kurių įmonių krizė. Todėl antrasis šių metų pusmetis ir pirmasis kitų metų pusmetis ekonomikai gali būti sunkus. Esame ties sunkiausios recesijos riba", – sako „Noble Securities“ atstovas.
