Naujienų srautas

Visi įrašai
Pasaulyje2022.08.08 06:24

Rusijos karas prieš Ukrainą. Zelenskis: tik akivaizdus agresoriaus pralaimėjimas yra apsauga nuo bet kokio naujo karo

Atnaujinta 04.15
LRT.lt, BNS, ELTA 2022.08.08 06:24
00:00
|
00:00
00:00

166-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad Rusija turi būti nubausta dėl pradėto karo Ukrainoje, nes tik tai apsaugos nuo bet kokio naujo karo. Jis pabrėžia, kad negali būti „nei rusenančio, nei įšaldyto konflikto“.

„Tik akivaizdus agresoriaus pralaimėjimas, visko, ką jis užgrobė, praradimas ir tarptautinė teisinė atsakomybė už agresiją yra apsauga nuo bet kokio naujo karo“, – nurodo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas sako, kad Ukraina neketina atsisakyti laikinai okupuotų regionų, o Rusijai nusprendus šiuose regionuose surengti „pseudoreferendumus“, ši užkirs sau kelią toliau derėtis su Ukraina.

Tačiau Rusijos okupacinės administracijos Zaporižios regione vadovas Jevgenijus Balickis pasirašė dekretą, kuriuo numatoma rengti „referendumą“ dėl regiono prijungimo prie Rusijos Federacijos, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Pasirašiau įsakymą pradėti dirbti prie pasirengimo referendumui dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė J. Balickis.

Melitopolyje vykstančiame forume „Esame kartu su Rusija“ 700 delegatų iš viso regiono esą vienbalsiai pritarė „referendumo“ rengimui. J. Balyckis anksčiau leido suprasti, kad toks balsavimas galėtų būti surengtas rudenį.

Tuo tarpu JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai pažymi, kad Rusijos kariuomenė formuoja papildomus dalinius kovoti Ukrainoje, o apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies „respublikose“, pranešama, prasidėjo dar viena slaptos mobilizacijos banga.

Rusijos pajėgoms šeštadienį apšaudžius Zaporižios AE ir atlikus bandymus nustatyta, kad radiacijos fono lygis yra normalus, pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas. Branduolinė elektrinės dalis taip pat liko nepažeista.

O. Staruchas sakė, kad matavimai objekte ir netoliese esančiame Enerhodaro mieste tebėra normalūs.

ŠIMTAS ŠEŠIASDEŠIMT ŠEŠTOJI RUSIJOS KARO PRIEŠ UKRAINĄ DIENA

  • Rusijos okupacinės administracijos Zaporižios regione vadovas Jevgenijus Balickis pasirašė dekretą, kuriuo numatoma rengti „referendumą“ dėl regiono prijungimo prie Rusijos Federacijos;
  • Ukrainos prezidentas sako, kad Ukraina neketina atsisakyti laikinai okupuotų regionų, o Rusijai nusprendus šiuose regionuose surengti „pseudoreferendumus“, ši užkirs sau kelią toliau derėtis su Ukraina;
  • Radiacinis fonas Zaporižios AE, kurią šeštadienį apšaudė Rusijos pajėgos, išlieka normalus;
  • Keturiems laivams su maisto produktais sekmadienį leista išplaukti iš Ukrainos uostų;
  • Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė nukovė 42 340 rusų karių. JAV duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo arba buvo sužeista apie 70-80 tūkstančių Rusijos karių;
  • Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikisi didelio pasipriešinimo galimam visiškam savo šalies įtraukimui į Rusijos karą prieš Ukrainą;
  • Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuoti 27 203 Rusijos karo nusikaltimai, praneša agentūra „Ukrinform“;
  • Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ prasidėjo dar viena slaptos mobilizacijos banga;
  • Rusijos pajėgos skelbia sunaikinusios tonas amunicijos, kurią NATO šalys perdavė Ukrainai;
  • Iš Ukrainos uostų išplaukė dar du laivai su grūdais;
  • Rusija Donbase tikriausiai naudoja „minas peteliškes“, kurios gali padaryti daug žalos civiliams, ypač vaikams;
  • Ukrainos atominių elektrinių operatorės „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas pirmadienį paragino nustatyti Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje demilitarizuotą zoną;
  • Kremlius pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo galimam Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimui;
  • Rytų Ukrainos Donecko srityje toliau verda nuožmūs mūšiai prie Bachmuto ir Avdijivkos miestų;
  • Ukrainos saugumo tarnyba skelbia užkirtusi kelią pasikėsinimui nužudyti gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą ir karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą;
  • Pirmadienį Pentagonas paskelbė apie 1 milijardo dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai;
  • Pasaulio bankas pirmadienį paskelbė suteiksiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą Ukrainai;
  • Rengiant skandalingąją „Amnesty International“ ataskaitą apie Ukrainą, liudininkams buvo daromas spaudimas. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro atstovai;
  • Apie dvidešimt Rusijos regionų jau suformavo apie 40 savanorių batalionų vykti kautis į Ukrainą.

Apie sekmadienio įvykius skaitykite čia.

Atnaujinta 04.15

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad Turkija griauna NATO vienybę savo ypatingais santykiais su Rusija. Pasak Arestovičiaus, Vakarai yra labai nepatenkinti Ankaros politika.

Anot patarėjo, Turkijos elgesys yra itin nelojalus Aljansui. Kaip teigia Arestovičius, Turkijos valdžia NATO atžvilgiu dabar „vaikšto ant skustuvo ašmenų“, o apie būtinybę imtis priemonių jau kalba daugelis šalių.

Rugpjūčio 5 dieną Turkijos ir Rusijos prezidentai susitiko Sočyje. Netrukus buvo paskelbta, kad Turkija už rusiškas dujas iš dalies sumokės rubliais.

Atnaujinta 02.11

Po Afrikos šalis vizitą tęsiantis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra agresija prieš esminius tarptautinės sistemos principus. Entonis Blinkenas pabrėžia, jog Jungtinės Valstijos tikisi, kad Rusijos sukeltas karas bus baigtas derybomis.

Pasak valstybės sekretoriaus, jei dabar bus leista didelei šaliai įbauginti mažą ir užgrobti jos teritoriją, panašios situacijos ims susidaryti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Atnaujinta 01.27

Ukrainos prezidentas teigia, kad Rusijai ir jos branduolinei pramonei reikalingos naujos sankcijos. Reaguodamas į Rusijos smūgius Zaporižios atominėje elektrinėje, savo kreipimesi Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad Rusija nekreips dėmesio į tarptautinės bendruomenės reiškiamą susirūpinimą, todėl reikia imtis veiksmų.

Atnaujinta 00.04

Ukrainoje šių metų pabaigoje humanitarinė pagalba bus reikalinga beveik 18 mln. žmonių

Dėl intensyvių karo veiksmų Ukrainoje šių metų pabaigoje humanitarinė pagalba bus reikalinga mažiausiai 17,7 mln. žmonių.

Tai pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų koordinatorė Ukrainoje Denise Brown, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi JT atstovybe Ukrainoje.

D. Brown paragino tarptautinę bendriją toliau teikti Ukrainai gyvybiškai svarbią pagalbą.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą