Rusijos karui Ukrainoje įžengus į ketvirtą mėnesį, ima kilti abejonių, ar ES ir NATO vis dar pasiryžusios remti užpultą šalį. Susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo ir Rusiškos naftos embargo užtruko mėnesį, o iš kai kurių šalių – bei buvusio JAV valstybės sekretoriaus H. Kissingerio – pasigirsta raginimų siekti taikos, o ne Ukrainos pergalės.
„LRT forume“ pirmadienį diskutavę buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai ir prezidentų patarėjai svarstė, kokios takoskyros ryškėja Vakarų stovykloje, ir ar Ukrainos karas atskleidė ES bei kitų tarptautinių organizacijų bejėgiškumą.
Nuogąstavimai dėl ES vienybės
„LRT forumo“ dalyvių vertinimu, nors Europos Sąjunga ir NATO remia Ukrainą kare su Rusija, šalys yra pasidalinusios į keletą stovyklų, nesutariančių, kokią paramą tiekti Kyjivui ir kokie turėtų būti karo tikslai.
„Viena stovykla akivaizdžiai mato, kad turi būti pasiekta pergalė, ir dar toje stovykloje dalis mano, kad turi būti pilnai izoliuota Rusija, – skirtis apibendrino buvusio prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška. – Kita stovykla mano, kad taika yra aukščiausia vertybė ir dėl taikos reikia viską paaukoti.“
Dėl to, pasak jo, taip sunku buvo rasti sutarimą tarp visų ES narių dėl šeštojo sankcijų paketo, kurį Europos Vadovų Taryba (EVT) patvirtino pirmadienį vakare po mėnesį trukusių derybų. Kai kurios šalys, tokios kaip Vengrija, siekė išimčių iš numatyto draudimo į ES importuoti rusišką naftą.
Tai, kad viena valstybė gali stabdyti sprendimus, kuriems pritaria visos kitos 26 narės, jau kurį laiką kelia diskusijas, kad ES galbūt vertėtų reformuoti sprendimų priėmimo EVT taisykles – atsisakyti vienbalsiškumo principo, kuris kiekvienai šaliai suteikia veto teisę, ir pereiti prie kvalifikuotos daugumos. Tokiai reformai, beje, nepritaria mažosios ES narės, taip pat ir Lietuva.
Visgi Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis mano, kad ne vienintelė Vengrija stabdo ES sprendimus.
„Vokietija atsisako nutraukti dujų pirkimą iš Rusijos. [...] Jie perka ir moka Europa 200 mln. JAV dolerių per dieną už naftą Rusijai. Tai kas tai yra? Čia yra labai baisi inercija“, – „LRT forume“ kalbėjo A. Ažubalis.
Pasak jo, ilgus dešimtmečius Europos valstybės kūrė ekonominius ryšius su Rusija, kuriuos dabar geriausiai simbolizuoja „Družba“ naftotiekis ir „Nord Stream“ dujų vamzdžiai.
„Todėl gal nereikia kaltinti vienos ar kitos valstybės, nes ir tie iš „Družbos“ minta, ir tie iš „Družbos“ minta, kiti dar iš „Nord Streamo““, – kalbėjo konservatorius.
Visgi politologo, buvusio prezidento A. Adamkaus patarėjo Ramūno Vilpišausko manymu, kai kurios Europos šalys rimčiau sprendžia savo energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemą.
„Vis dėlto teigčiau, kad Vokietijoje bent jau ne tik prasidėjo rimta diskusija apie šių energetinių išteklių iš Rusijos importo visišką atsisakymą ateityje, bet ir imamasi investicijų į suskystintų gamtinių dujų terminalus ir kitą įrangą“, – sakė politologas.
„Tuo metu Vengrijoje aš kol kas nieko panašaus nematau“, – pridūrė jis.
Be to, pasak R. Vilpišausko, Vengrijoje ir visuomenės nuomonė labiau pasidalinusi nei kitose ES šalyse, kaip reiktų vertinti Rusijos keliamą grėsmę. „To supratimo pokyčio turbūt labiausiai kol kas trūksta būtent Vengrijoje“, – mano jis.
„Net ir Italijos premjeras vienu metu lyg ir buvo išraiškingai pasakęs, kad galima atsisakyti kondicionierių ar pataupyti ant šilumos, vardan to, kad padėtume Ukrainai, galime sau leisti sumokėti šiokią tokią kainą. Bet dabar iš paskutinių pasisakymų vėl nėra iki galo aišku, kiek mes – Europos Sąjungos piliečiai – galime sau leisti pataupyti, pakeisti savo gyvenimo būdą vardan to, kad nebūtų uždirbama Maskvoje iš prekybos su Europos Sąjunga“, – mano R. Vilpišauskas.
Maskvos pastangos skaldyti ES
Buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio teigimu, Rusija jaučia, kad Ukrainos kariniai pajėgumai didės, ir todėl bando įtvirtinti savo pergales iki šiol užgrobtose teritorijose.
„Jiems reikia užimti ribas bent jau Donecko ir Luhansko sričių, jas kontroliuoti, o tada įtakoti Europos Sąjungą ir visus politikus, kuriuos gali, kad jie sustabdytų Ukrainą, – tvirtino A. Valionis. – Ir mes tuos bandymus matom. Rusija yra tokioje situacijoje, kai maksimalų šantažą, spaudimą daro visoms valstybėms. Ir matom lūžinėjimus, galim žymėti paukščiukus ties pasisakančiais. Ties Kissingeriu, kuris ką sakė 2017-18 m., tą sako ir šiandien. Kiek, 99 metai senukui?“
Buvęs JAV valstybės sekretorius (1973-77) Henry Kissingeris praeitą savaitę Europos ekonomikos forume Davose pasakė, kad būtina per ateinančius kelis mėnesius pradėti derybas dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos, o pradinės derybinės pozicijos turėtų būti „status quo ante“, tai yra, padėtis iki karo pradžios, kai Maskva kontroliavo Krymą ir dalį Donbaso. Daug kas H. Kissingerio komentarus sukritikavo kaip raginimus Ukrainai atiduoti dalį savo teritorijos.
Alternatyvios sąjungos
Tuo tarpu iš Londono ateina pasiūlymai Ukrainai jungtis į naują sąjungą su Jungtine Karalyste, galbūt ir kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, kurias esą vienija nusivylimas Briuselio ir Berlyno politika bei griežtas Rusijos grėsmės vertinimas.
Apie tokį JK premjero Boriso Johnsono pasiūlymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praeitą savaitę pranešė Italijos dienraštis „Corriere della Sera“, esą tai galėtų būti alternatyva narystei ES ir NATO.
Buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus nuomone, visgi Kyjivui „nereikėtų mesti kelio dėl takelio“.
„Taip jau išeina, kad šitos alternatyvios schemos pasirodo praktiškai vos ne išvakarėse, kai reikia duoti aiškų atsakymą dėl Europos Sąjungos kandidatės statuso birželio mėnesį, NATO viršūnių susitikimas gale birželio taip pat. Ir dabar prasideda visokie pasiūlymai kaip migla tam tikra“, – mano L. Linkevičius.
R. Vilpišauskas, kuris B. Johnsono idėją lygina su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlyta „Europos politine bendruomene“, mano, kad britų premjeras taip bando laimėti taškų savo šalies viduje.
„Reikia kažkaip pateisinti Brexitą prieš savo rinkėjus, nes jis buvo ekonomiškai vienareikšmiškai žalingas Jungtinei Karalystei, – mano jis. – Tai tarsi parodymas, kad JK išstojusi iš ES gali veikti aktyviau, negu būdama ES, ir, aš manau, neatsitiktinai Ukrainos prezidentas Zelenskis niekaip viešai nesureagavo į šią idėją.“
Nei Ukraina, nei Baltijos šalys neturėtų rimtai svarstyti jokių alternatyvų ES ir NATO, teigia R. Vilpišauskas. „Bendroji rinka yra daug svarbesnė Baltijos šalims negu ekonominiai ryšiai su tomis minėtomis valstybėmis. Saugumo prasme, NATO vienareikšmiškai yra pagrindinė organizacija ir reikia galvoti, kaip ją stiprinti, ypač kai Suomija ir Švedija prisijungs, – tvirtina politologas. – Kažkokių alternatyvių formatų kūrimas, man atrodo, nėra naudingas visų pirma pačių ukrainiečių interesams.“
Vis dėlto, L. Linkevičiaus teigimu, ES išgyvena rimtą krizę, kurią tik paryškino Ukrainos karas.
„Turėtume suvokti, kad Europos Sąjunga tampa neveiksni ir mes jau matėme keletą tokių pavyzdžių. Apie tai diskutuojama ir Europos Parlamente, žinau, gana aktyviai. Kaip čia baigsis ta diskusija, sunku dabar pasakyti“, – „LRT forume“ kalbėjo L. Linkevičius.
Todėl, jo nuomone, nereikėtų atmesti idėjos atsisakyti vienbalsiškumo principo EVT.
„Vienybė yra svarbu, bet man labai primena ir tą laikotarpį, kai pirmininkavom Europos Sąjungai (2013 m. – LRT.lt) ir buvo toks užkeikimas, kad svarbiausia vienybė. Tai mes ir sakome, kad gal svarbu ir sprendimus priimti, ne tik ta vienybė. Nes vienybė gali eiti niekur, visi susitars niekur neiti ir būsime vieningi. [...] Taigi ta vienybė tikrai neturi būti panacėja ar šventa karvė“, – mano L. Linkevičius.
Norinčiųjų koalicija uostams atblokuoti
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešėdamas Londone pasiūlė suburti „norinčiųjų koaliciją“, kuri kariniais laivais galėtų atblokuoti Ukrainos uostus Juodojoje jūroje ir leisti eksportuoti grūdus bei kitas prekes.
Pasak politologo Alvydo Medalinsko, kuris „LRT forume“ dalyvavo nuotoliu iš Odesos, ukrainiečiai į tokias idėjas žiūri teigiamai.
„Reikia turėti omeny, kad apie 70 proc. Ukrainos eksporto eina per šiuos uostus, kurie dabar yra užšaldyti, taigi šia prasme Rusija tęsia ne tik karo politiką, bet ir ekonominio smaugimo politiką“, – sakė jis.
Tarptautinės organizacijos perspėja, kad jei Ukraina negalės eksportuoti grūdų, pasauliui gresia rimta maisto saugumo krizė, o neturtingoms šalims net ir badas.
Pasak A. Januškos, G. Landsbergio pasiūlymas yra svarbus pirmiausia tuo, kad atskiria Rusijos karą Ukrainoje nuo maisto saugumo krizės kurstymo, ką būtų galima laikyti atskiru karu prieš visą pasaulį.
„Problema ta, kad yra paskelbta, kad NATO nekariauja Ukrainoje. Bet visa gudrybė URMo [...] – čia yra kitas karas, kuriame galbūt gali dalyvauti NATO. Rusija kariauja prieš visą pasaulį (neleisdama išvežti Ukrainos grūdų – LRT.lt), kelia badą pasaulyje, – pabrėžė A. Januška. – Aš manau, kad šitas Lietuvos išradimas [...] yra labai svarbus ir padėkime šitą realizuoti toliau.“
„LRT forumo“ dalyviai pabrėžė, kad grasindama pasauliui badu, Rusija bando šantažuoti Europą ir priversti ją panaikinti kai kurias sankcijas.
„Kitas klausimas – yra užminuota prieiga prie Ukrainos krantų, užminuota savisaugos tikslais. Tai dabar Rusija reikalauja: jūs, ukrainiečiai, išminuokite visą šitą prieigą. Klausimas yra: jeigu ukrainiečių išminuotojai visą tą prieigą atidengia ir atsidengia galimam desanto išsilaipinimui į Ukrainos teritoriją – ar gali Vakarai garantuoti, kad apsinuoginus vėliau nebus desanto operacijos?“ – svarstė A. Medalinskas.
Pasak L. Linkevičiaus, Ukrainos grūdų eksportas yra „žaizda, kurios dabar niekas negydo, tik apie ją visi kalba“.
„Nuolaidos Rusijai būtų visiška katastrofa, mano požiūriu. Nes čia iš tikrųjų jau kažkaip girdėta, prekyba tokiais dalykais yra visiškai kontraproduktyvu“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Jo manymu, Ukrainos uostų atvėrime tam tikrą vaidmenį galėtų atlikti ir NATO.
„Aš tai jau ir anksčiau sakiau: kodėl NATO niekada net nesvarstė – jeigu visą dangų (virš Ukrainos – LRT.lt) uždengti yra gana problematiškas dalykas – humanitarinį koridorių saugojimo arba atominių elektrinių saugojimo. Arba, šiuo atveju, šito koridoriaus nustatymo“, – kalbėjo L. Linkevičius
„Aišku, čia eiliškumas svarbu, – pridūrė jis. – Tikrai ukrainiečiai ten nieko neišminuos, kol nebus garantuotas saugumas, įsipareigota viešai ir tikrai tie pajėgumai kažkaip deklaruoti. Tada bendromis jėgomis galima išminuoti ir tada vykdyti tą eksportą. Bet dabar to nevyksta, visi tiktai kalba, tai yra labai blogai.“
Taikos derybų pasiūlymai
Neseniai skelbta, kad Italija JT vadovui pateikė taikos planą, kuriuo būtų galima užbaigti karą. Pasak pranešimų, šiame plane numatyti keturi pagrindiniai punktai: paliaubos ir fronto linijų demilitarizacija; Ukrainos neutralumas; dvišaliai susitarimai tarp Kyjivo ir Maskvo dėl Krymo bei Donbaso, kurie išliktų Ukrainos sudėtyje, tačiau turėtų plačią autonomiją; daugiašalis susitarimas tarp ES ir Rusijos dėl rusų karių išvedimo iš Ukrainos ir Vakarų sankcijų panaikinimo.
Pasak A. Valiono, toks planas labai nepalankus Ukrainai, nes „įšaldytų konfliktą pačioje nepatogiausioje ir nemaloniausioje fazėje“.
„Aš manau, kad Vakarams visiškai nereikalingas dabar toks planas, kuris ilgam laikui pratęstų karą, leistų Rusijai sutelkti jėgas, – „LRT forume“ kalbėjo A. Valionis. – Pasaulis galbūt lengviau atsikvėptų, nusisuktų prie savo reikalų, bet Ukrainos padėtis būtų katastrofiška.“
L. Linkevičiaus manymu, tokie planai atspindi kai kurių šalių norą leisti Kremliui „išsaugoti veidą“.
„Jeigu pamenate, buvo šalys, kurios (karo pradžioje – LRT.lt) manė, kad greitai baigsis konfliktas, todėl nereikia palaikyti Ukrainos, bus tik dar daugiau aukų. Po to jos nutilo, nes pamatė, kad priešinasi Ukraina, todėl reikia padėti. Dabar, manau, tos šalys daro prielaidą – vėl išsigando – kad Ukraina eis toliau ir atsiiminės Donbasą, o gal net ir Krymą, ir jos nenori, kad taip būtų, ir todėl pristabdo paramą“, – teigė L. Linkevičius.
Pasak M. Medalinsko, taikos derybos tokiomis sąlygomis prilygtų „Minskas 3“ susitarimui ir būtų dar žalingesnis Ukrainai nei ankstesnieji Minsko susitarimai.
„Minskas 2 ir buvo toks dalykas, kad Donbasas kaip vėžys įvaromas į Ukrainos kūną, kurį vėliau sugraužia, nes paliekama prorusiška struktūra ir ji atsiranda Ukrainos kūne. Antras dalykas, sukeliamas didelis sąmyšis Ukrainos valstybės viduje. Minskas 3 sukeltų dar didesnį, negu kėlė Minskas 2“, – įsitikinęs M. Medalinskas.
