Rusijos karas prieš Ukrainą. Daugėja atakų Donetsko, Luhansko ir Charkivo srityse, Zelenskio teigimu, išvaduota 918 šalies gyvenviečių

Prasidėjo 51-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Donecko karinės administracijos vadovas pranešė, kad beveik visi fronto miestai apšaudomi rusų karių. Iziume buvo atakuoti civilius gabenantys evakuacijos autobusai, yra žuvusiųjų. Pranešta apie Rusijos pajėgų smūgį į Ukrainos raketų gamyklą. Ukrainos prezidentas penktadienį interviu CNN teigė, kad Rusija galėtų panaudoti taktinius branduolinius ginklus, todėl ne tik Ukraina, bet visos pasaulio šalys turėtų būti pasiruošusios.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainoje įvyko Rusijos ir Ukrainos apsikeitimas belaisviais. Vicepremjerė taip pat informavo, kad ketvirtadienį humanitariniais koridoriais evakuota 2 550 civilių.

Ukrainiečių pareigūnai ragino šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį vakare pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Maskva“ nuskendo, praneša UNIAN. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad „Maskva“ nuskendo dėl korpuso pažeidimo, atsiradusio per gaisrą sprogus amunicijai. Kreiseris nuskendo audringai banguojant jūrai.

Trečiadienį ukrainiečių žiniasklaida skelbė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Maskva“ užsiliepsnojo į jį pataikius dviem Ukrainos pajėgų paleistoms raketoms „Neptun“. Anot ukrainiečių žiniasklaidos, šis kreiseris vertinamas maždaug 750 milijonų dolerių.

Apie ketvirtadienio dienos ir nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 05.30

Elitinis Didžiosios Britanijos dalinys - Specialioji oro tarnyba - apmoko Ukrainos karius Kijivo regione, skelbia BBC.

Cituojamas britų dienraštis "The Times of London" , kuris remiasi Ukrainos kariniais šaltiniais. Dviejų batalionų karininkai leidiniui sakė, kad mokymai vyko pastarąsias dvi savaites.

Pasak vieno kariškio, instruktoriai rodė, kaip naudotis britų prieštankinėmis raketomis.

Tuo metu šio žiniasklaidos pranešimo apie Ukrainoje esančius britų karius Didžiosios Britanijos gynybos ministerija nepatvirtino.

Atnaujinta 03.20

Jungtinių Valstijų dienraštis "The Washington Post“ skelbia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Amerikos vadovo Džou Baideno įtraukti Rusiją į teroristinių valstybių sąrašą.

Leidinio žiniomis, Zelenskio prašymas, apie kurį anksčiau nebuvo skelbta, buvo pateiktas per šią savaitę įvykusį pokalbį telefonu. Pasak šaltinių, Amerikos vadovas nepažadėjo imtis konkrečių veiksmų, tačiau sakė, kad yra pasirengęs išnagrinėti kelis skirtingus pasiūlymus, kad galėtų dar labiau spausti Maskvą. Leidinys pastebi, kad net Šaltojo karo metu Vašingtonas susilaikė nuo tokio Sovietų Sąjungos pripažinimo.

Jei Rusija būtų įtraukta į teroristinių valstybių sąrašą, tai reikštų ekonominių sankcijų įvedimą dešimčiai kitų šalių, kurios ir toliau ekonomiškai bendradarbiauja su Rusija, Jungtinėse Valstijose būtų įšaldomas Rusijos turtas, įskaitant nekilnojamąjį.

Dabar Jungtinės Valstijos į teroristinių valstybių sąrašą yra įtraukusios keturias šalis - Kubą, Šiaurės Korėją, Iraną ir Siriją.

Atnaujinta 02.33

CNN skelbia, kad Ukrainos pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios žuvo nuo dviejų su puse tūkstančio iki 3-jų tūkstančių ukrainiečių karių.

Interviu CNN Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad yra apie 10 tūkstančių sužeistų Ukrainos karių ir sunku pasakyti, kiek iš jų išgyvens.

Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusijos karių netektys gali siekti nuo 19--os iki 20-ties tūkstančių. Iki šiol Rusija yra pripažinusi 1 351 savo kario žūtį.

Zelenskis pabrėžė, kad ypač sunku įvertinti civilių aukas, nes kai kurie miestai, pavyzdžiui, Chersonas, Berdianskas ar Mariupolis, yra atkirsti.

Atnaujinta 23.58

CNN pranešė, kad Charkivo atakos metu žuvo 10 žmonių, tarp jų – 7 mėnesių kūdikis. 35 gyventojai buvo sužeisti.

Atnaujinta 23.55

V. Zelenskio teigimu, ukrainiečiams iš viso pavyko išvaduoti 918 okupuotų gyvenviečių. Jis taip pat pridūrė, kad apie Mariupolį daug ko negalima sakyti viešai, tačiau daroma viskas, kad būtų išgelbėti žmonės. Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad okopuotuose Chersono ir Zaporižės srities rusų kariai vykdo terorą prieš taikius gyventojus.

Atnaujinta 23.28

Penktadienį vakare išplatintas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis.

„Tikslas numeris vienas – paspartinti taiką. Mūsų ginkluotosios pajėgos tai daro puikiai. Jie stabdo okupantų puolimus. Jie vykdo kontratakas. Mūsų diplomatai turi tęsti savo veiklą visomis įmanomomis kryptimis ir visais įmanomais lygiais. Ir oficialiai, ir neoficialiai“, – teigė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad ditas sankcijų Rusijai paketas turi apimti Rusijos naftos atsisakymą.

„Apskritai demokratinis pasaulis turi nuspręsti, kad Rusijos pinigai energijos ištekliams iš tikrųjų yra pinigai, skirti demokratijai sugriauti. Kai šie sprendimai bus priimti, visi pamatysime, kad artėja taika“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.

Atnaujinta 23.08

CNN cituoja Donestko regioninės karinės administracijos vadovą Pavlą Kyrylenko, kuris pranešė apie rusų atakas Donetsko, Luhansko ir Charkivo srityse. Anot jo, situacija tampa „vis labiau įtempta“, o apšaudymų ir oro antskrydžių skaičius daugėja. Tačiau P. Kyrylenko pabrėžė, kad atakas pavyko atremti.

Pastarosiomis dienomis pranešama apie Rusijos armijos pasiruošimą pulti rytinę Ukrainos dalį.

Atnaujinta 22.35

Anot „Sky News“, intensyvūs mūšiai ir toliau vyksta Mariupolio uosto bei metalurgijos gamyklos teritorijoje.

Atnaujinta 22.31

Ukrainiečiai Vokietijos sostinėje Berlyne atėjo prie dienraščio „Die Welt“ redakcijos, reikalaudami atleisti Mariną Ovsianikovą – buvusią Rusijos „Pirmojo kanalo“ darbuotoją. Ji dėmesio centre atsidūrė, kai surengė protesto akciją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje.

Kaip viename tinklaraščio įraše pažymi Atlanto taryba (Atlantic Council), kai kurie „Twitter“ vartotojai kėlė versiją, kad M. Ovsianikovos pasirodymas tiesioginiame eteryje buvo surežisuotas, nes „Putino Rusijoje viskas iš anksto suplanuota“, kad būtų „panaikintos sankcijos“ arba „pridengtos paprastų rusų nuodėmės“.

Tuo metu „The Guardian“ ir „Meduza“ paskelbė straipsnius, kuriuose aiškinama, kaip M. Ovsianikovai galėjo pavykti sutrikdyti tiesioginę transliaciją.

Atnaujinta 21.49

Kyjivo policija kiek anksčiau penktadienį skelbė, kad iki šios dienos aptikta 900 žuvusių civilių ukrainiečių kūnų. Penktadienį vakare Ukrainos Rada „Telegram“ kanale paskelbė, kad 350 iš jų buvo Bučos gyventojai.

Atnaujinta 21.44

Pasak „The New York“, Ukraina paprašė JAV suteikti priešlaivines raketas.

Atnaujinta 21.23

„Sky News“ skelbia, kad penktadienį, remiantis Ukrainos vicepremjerės pateiktais duomenimis, pavyko evakuoti 2,8 tūkst. žmonių iš konflikto zonų.

Atnaujinta 21.02

„The Washington Post“ skelbia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV prezidento Joe Bideno įtraukti Rusiją į teroristinių valstybių sąrašą,

Atnaujinta 20.33

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad šalyje nėra nė vienos saugios vietos nuo apšaudymo raketomis. Apie tai praneša UNIAN. Jis pridūrė, kad į užminuotas Kyjivo, Černihivo ir Sumų sritis vietos valdžios nerekomenduoja sugrįžti.

Atnaujinta 20.25

Ukrainos Rada „Telegram“ kanale skelbia, kad rusų pajėgos apšaudė gyvenamąjį kvartąlą Mykolajivo mieste. Žuvo 5 žmonės, 15 – sužeista.

Atnaujinta 20.09

Vokietijos konservatyviosios opozicijos lyderis Friedrichas Merzas griežtai kritikavo kanclerį Olafą Scholzą už tai, kad jis neduoda leidimo tiekti sunkiąją ginkluotę, kuri padėtų Ukrainai apsiginti nuo gresiančio Rusijos puolimo rytuose.

Vokietijos Vyriausybė plačiai kritikuojama už tai, kad nepasirašė sutikimo tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai ir už tai, kad blokavo visuotinį ES Rusijos naftos ir dujų importo embargą.

„Savo elgesiu jis kelia grėsmę visos valstybių bendrijos susitelkimui prieš Rusiją“, – penktadienį laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė F. Merzas.

„Mes norime žinoti, kas pristatoma ir, svarbiausia, dėl kokių priežasčių Vokietijos Vyriausybė nenori pristatyti turimos ginkluotės“, – sakė konservatyviųjų krikščionių demokratų lyderis F. Merzas.

Vokietija tiekia Ukrainai karinius reikmenis, įskaitant granatas, priešlėktuvines raketas, kulkosvaidžius ir šaudmenis, bet ne sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, sraigtasparnius ir naikintuvus.

„Jei mums nepavyks sustabdyti Putino Ukrainoje ir nustumti jo atgal, jis ir toliau tęs savo veiklą, – sakė F. Merzas laikraščiui ir pridūrė: „Mes turime jį sustabdyti dabar.“

Atnaujinta 19.37

Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova leido suprasti, kad sulaikytas prokremliškas oligarchas Viktoras Medvedčukas gali būti iškeistas į ukrainiečius karo belaisvius dar iki teismo. Apie tai praneša UNIAN.

„Jeigu sulaikytas V. Medvedčukas sutiks būti iškeistas į ukrainiečius karo belaisvius, toks apsikeitimas įmanomas dar iki teismo“, – sakė I. Venediktova.

Atnaujinta 19.23

Kyjivas: Maskva keršys už nuskandintą kreiserį

Ukraina penktadienį pareiškė, kad Rusija keršys už nuskandintą jos raketinį kreiserį „Maskva“, į kurį, Kyjivo teigimu, buvo pataikyta raketomis „Neptun“.

„Smūgis kreiseriui „Maskva“ pataikė ne tik į patį laivą: jis pataikė į priešo imperines ambicijas. Visi suprantame, kad už tai mums nebus atleista“, – per spaudos konferenciją sakė Ukrainos pietinių karinių pajėgų atstovė Natalia Humeniuk.

„Suvokiame, kad atakos prieš mus suintensyvės ir kad priešas keršys. Mes tai suprantame“, – pridūrė ji, paminėdama besitęsiančius smūgius į Ukrainos Odesos ir Mykolajivo miestus.

„Maskva“ vadovavo Rusijos jūrų pajėgų operacijoms Juodojoje jūroje nuo invazijos pradžios prieš septynias savaites, o kreiserio nuskendimo aplinkybės ir įgulos likimas tebėra migloti.

„Matėme, kad kiti laivai bandė jam padėti, tačiau net gamtos jėgos buvo Ukrainos pusėje, nes dėl audros tiek gelbėjimo operacija, tiek įgulos evakuacija tapo neįmanoma“, – teigė ginkluotųjų pajėgų atstovė.

Kyjivo apylinkėse esanti gamykla, kur buvo gaminamos raketos, kuriomis, kaip įtariama, buvo smogta į kreiserį „Maskva“, buvo iš dalies sunaikinta per naktinius Rusijos smūgius, prieš pat A. Humeniuk spaudos konferenciją.

Atnaujinta 19.11

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu CNN penktadienį sakė, kad visos pasaulio šalys turėtų būti pasirengusios tikimybei, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus kare. Anot V. Zelenskio, V. Putinas gali pasitelkti branduolius arba cheminius ginklus, nes jis nevertina Ukrainos žmonių gyvybių.

„Ne tik aš – visas pasaulis, visos šalys turėtų būti susirūpinusios, nes tai gali būti ir netikra informacija, bet tai gali būti ir tiesa“, – teigė V. Zelenskis.

„Mes manome, kad neturėtume bijoti, bet turime būti pasirengę. Bet tai nėra tik Ukrainos klausimas, tai – viso pasaulio klausimas“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 18.38

„The Guardian“ cituoja Ukrainos vidaus reikalų ministerijos atstovą Antoną Geraščenko, kuris „Telegram“ kanale pranešė, jog kreiserio „Maskva“ sprogimo metu žuvo laivo kapitonas.

Atnaujinta 18.09

Anot UNIAN, rusų okupantai pirmą kartą panaudojo TU-22M3 naikintuvus. Jie apšaudė Mariupolio miestą. Apie tai pranešė Gynybos ministerijos atstovas Aleksandras Motuzianikas.

Jo teigimu, rusai ir toliau koncentruojasi puolimui Ukrainos rytuose, siekiant kontroliuoti Donecko ir Luhansko sritis ir turėti sausumos koridorių su Krymu.

Atnaujinta 18.01

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ kanale pasidalino jautria žinute apie karą.

„Tai dviejų skirtingų pasaulių susidūrimas. Paprastų žmonių pasaulio, kur žmonės tiesiog gyveno taikiai, siekė harmonijos sau ir savo vaikams, svajojo apie savo ateitį. Ir pasaulio, kurio žmonės dešimtys metų buvo ypač pažeminti savo valstybės, tyčia nuskurdinti, o įstatymų savivalė tokia, kad valdžia gali privesti elgtis bet kaip“, – teigė V. Zelenskis.

Atnaujinta 17.23

UNIAN praneša, kad rusų armija per pastarąją parą 26 kartus apšaudė Luhansko srities miestus.

Atnaujinta 16.55

Ukrainos užsienio reikalų ministerija „Twitter“ skelbia, kad karo šalyje metu jau žuvo 20 tūkst. karių. Taip pat teigiama, kad ukrainiečiai sunaikino 756 rusų tankus, 1976 šarvuotąsias pėstininkų mašinas, 366 artilerijos sistemas, 122 raketų sistemas (MLRS), 66 priešlėktuvines sistemas, 163 lėktuvus, 144 sraigtasparnius, 1443 mašinas, 76 kuro talpyklas, 8 laivus.

Information on Russian invasion

Losses of the Russian armed forces in Ukraine, April 15 pic.twitter.com/LyGXKoDBqi

— MFA of Ukraine 🇺🇦 (@MFA_Ukraine) April 15, 2022

Atnaujinta 16.27

Rusijos pajėgos praeitą mėnesį pradėjo trauktis iš teritorijų aplink Ukrainos sostinę ir buvo perkeliamos ruošiantis suintensyvinti puolimą šalies rytuose. Tačiau Kyjivas išliko pažeidžiamas raketų smūgių.

„Raketų smūgių prieš taikinius Kyjive skaičius ir mastas didės, atsakant į bet kokias teroristines atakas ar diversijas, vykdomas Kyjivo nacionalistinio režimo Rusijos teritorijoje“ – perspėjo Ukrainos gynybos ministerija.

„Per smūgį Žulianų mašinų gamybos įmonei „Vizar“ ilgo ir vidutinio nuotolio zenitinių raketų sistemų, taip pat priešlaivinių raketų gamybos ir remonto cechai buvo sunaikinti“, – teigė ministerija.

Atnaujinta 16.25

NEXTA cituoja Kyjivo srities policijos vadovą Andrejų Nebitovą, kuris teigė, kad, balandžio 15 d. duomenimis, rasta 900 žuvusių civilių kūnų.

Atnaujinta 15.55

Zerkalio.io „Telegram“ kanale pranešė, kad Kyjive žmonės stovi eilėje, kad galėtų įsigyti pašto ženklą, kuriame pavaizduotas rusų karinis laivas ir nurodoma kryptis, kur jam eiti.

Atnaujinta 15.44

Charkive situacija vis dar sudėtinga, sako gynybos pajėgų vadovas Sergėjus Naevas, kurį cituoja naujienų agentūra UNIAN. Anot jo, ukrainiečiai stiprina gynybines pozicijas, o miestiečiai, drauge su komunalinėmis tarnybomis, daro viską, kas įmanoma, kad mieste būtų įmanoma gyventi.

Atnaujinta 15.25

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 milijonus

Jau daugiau kaip 5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną, penktadienį parodė Jungtinių Tautų duomenys.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad per minėtą laikotarpį iš Ukrainos pasitraukė 4 796 245 mln. šios šalies piliečių. Tuo metu JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) sako, kad į kaimynines šalis pabėgo dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Atnaujinta 15.11

Rusijos kariai apšaudė Mykolajivą, naudodami daugkartinio paleidimo raketų sistemas

Rusijos kariai apšaudė Mykolajivo miesto gyvenamuosius rajonus, naudodamiesi daugkartinio paleidimo raketų sistema (MLRS). Pranešta apie aukas.

Tai per „Telegram“ parašė miesto srities tarybos vadovė Hana Zamazejeva, praneša „Ukrinform“.

„Niekšai apšaudė Mykolajivo gyvenamųjų rajonus, kur nėra karinių objektų! Civiliai apšaudomi!!! Vienas iš miesto rajonų buvo apšaudytas naudojant MLRS. Deja, yra aukų“, – rašė H. Zamazejeva.

Atnaujinta 14.37

Rusijos pajėgos smogė raketų gamybos įmonei Ukrainoje

Rusijos pajėgos praeitą naktį smogė Ukrainos gynybos pramonės įmonei netoli Kyjivo, kurioje esą buvo pagamintos raketos, panaudotos nuskandinti rusų Juodosios jūros laivyno flagmanui, pranešė penktadienį įvykio vietoje apsilankęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Netoli Kyjivo tarptautinio Žulianų oro uosto esančios įmonės „Vizar“ vienas cechas ir administracinis pastatas buvo smarkiai apgadinti.

Rusija anksčiau pranešė smogusi šiai gamyklai.

Smūgis įvyko kitą dieną po Ukrainos pranešimo, kad ji sunaikino Juodojoje jūroje plaukiojųsi Rusijos raketinį kreiserį „Moskva“. Maskva vėliau pripažino, kad laivas nuskendo.

Kaip nurodoma Ukrainos valstybinio ginkluotės gamybos susivienijimo „Ukroboronprom“ tinklalapyje, fabrike „Vizar“ Vyšnevėje buvo gaminamos raketos „Neptun“.

47 metų Andrijus Sizovas, netoliese esančių medžio dirbtuvių savininkas, pasakojo, kad ginkluotės fabrikui buvo smogta naktį.

„Apie 1 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) mano sargas man paskambino, nes įvyko smūgis iš oro“, – vyras sakė AFP.

„Buvo penki pataikymai. Mano darbuotojas buvo biure ir buvo parblokštas sprogimo bangos“, – pridūrė A. Sizovas.

Jis pridūrė manąs, kad Rusija tokiu būdu keršijo už „Moskva“ nuskandinimą.

Pietinės Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė paleido į „Moskva“ dvi Ukrainoje sukurtas priešlaivines raketas „Neptun“.

Atnaujinta 14.07

Rusija įspėjo JAV dėl Ukrainos apginklavimo

Rusija perspėjo JAV, kad jei Vašingtonas toliau apginkluos Ukrainą, jų laukia „nenuspėjamos pasekmės“.

„The Washington Post“ citavo Rusijos diplomatinę notą JAV.

Notoje pranešama: „Raginame Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes sustabdyti neatsakingą Ukrainos militarizaciją, kuri reiškia nenuspėjamus padarinius regioniniam ir tarptautiniam saugumui“.

JAV iš viso skyrė 1,7 mlrd. dolerių (1,572 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai.

Atnaujinta 13.53

Ukraina: Rusijai atakavus evakuojamų civilių autobusus, žuvo septyni žmonės

Ukraina penktadienį pranešė, kad septyni žmonės žuvo, o daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti per Rusijos išpuolį prieš autobusus, vežusius civilius gyventojus iš karo draskomų šalies rytų.

„Balandžio 14 dieną Rusijos kariškiai apšaudė evakuacijos autobusus su civiliais gyventojais Iziumo rajono Borovos kaime. Preliminariais duomenimis, žuvo septyni žmonės. Dar 27 žmonės buvo sužeisti“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Atnaujinta 13.40

Paviešinti vaizdai iš apgriauto Mariupolio

Vaizdai iš Rusijos pajėgų sugriauto Mariupolio. Kiek anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad mieste sunaikinta 95 proc. pastatų.

Atnaujinta 13.20

Donecko srityje beveik visi fronto miestai ir kaimai šiuo metu yra puolami Rusijos karių, tai per „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka, praneša „Ukrinform“.

„Rusai naikina Donecko sritį! Beveik visas apgyvendintas Donecko srities teritorijas palei fronto liniją puola Rusijos ginkluota orda“, – rašė gubernatorius.

Kaip vieną pavyzdį jis nurodė Marinkos bendruomenę.

Atnaujinta 13.15

Rusija perspėja dėl „pasekmių“, jei Suomija, Švedija taptų NATO narėmis

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį perspėjo dėl neįvardytų „pasekmių“, jei Suomija ir Švedija įstotų į JAV vadovaujamą NATO gynybos aljansą po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Dėl Maskvos karo Ukrainoje Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė visuomenių ir politikų nuomonė dėl ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

Šią savaitę Suomija pareiškė, kad per kelias savaites nuspręs, ar pateikti prašymą dėl narystės NATO, o Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso.

„Pasirinkimas priklauso nuo Švedijos ir Suomijos valdžios institucijų. Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Ji pridūrė, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO „vargu ar prisidės prie jų tarptautinio prestižo stiprinimo“.

M. Zacharova sakė, kad abiejų šalių neprisijungimo politika „užtikrina patikimą saugumo lygį“, o narystė kariniame aljanse „negali sustiprinti jų nacionalinio saugumo“.

„Jos automatiškai atsidurs NATO fronto linijoje“, – pareiškė M. Zacharova.

Buvęs Rusijos prezidentas, Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

Atnaujinta 12.55

Rusija tvirtina kontroliuojanti Mariupolyje esančią Iljičiaus vardo plieno gamyklą

Rusijos kariuomenė tvirtina visiškai perėmusi Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančios Iljičiaus vardo plieno gamyklos kontrolę.

„Mariupolio mieste per Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir Donecko liaudies respublikos dalinių atakas iš Ukrainos nacionalistų visiškai išlaisvinta Iljičiaus vardo plieno gamykla“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukraina šių pranešimų nepatvirtino, tačiau šalies jūrų pėstininkų 36-osios brigados vadas Serhijus Volyna sakė laikraščiui „Ukrainskaja Pravda“, kad situacija mieste šiuo metu „kritiška“. Pasak jo, Mariupolį pavyktų išlaisvinti tik įvykdžius sparčią karinę operaciją ar radus politinį sprendimą.

Atnaujinta 12.42

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko 20 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 15 d. jau neteko apie 20 tūkst. žmonių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 756 tankų, 1 976 šarvuotųjų kovos mašinų, 366 artilerijos sistemų, 122 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 66 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 163 lėktuvų, 144 sraigtasparnių, 1 443 automobilių, 8 laivų, 135 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 12.33

Rusų kariai pakeitė Ukrainos vėliavą Rusijos trispalve virš miesto tarybos pastato laikinai okupuotame Skadovske pietinėje Chersono srityje. Apie tai Skadovsko miesto vadovas Oleksandras Jakovlievas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.

„Šį rytą Skadovske okupantai nuo miesto tarybos pastato ir miesto centre esančio vėliavos stiebo nuėmė Ukrainos vėliavas. Iškabino savo trispalves. Taigi jie sako, kad yra visiškai atsakingi už viską, kas ateityje vyksta mieste ir bendruomenėje“, – rašė O. Jakovlievas.

Jis pridūrė, kad „Skadovsko miesto taryba su okupantais nebendradarbiaus, todėl nuo šiandien su priešo vėliava esančiame pastate nebedirbs nė vienas vykdomojo komiteto darbuotojas“.

Atnaujinta 12.18

Rusų kariai apšaudė teritoriją netoli Ukrainos sienos

Černihivo srityje Rusijos kariuomenė iš minosvaidžių apšaudė teritoriją, esančią greta Ukrainos valstybės sienos, praneša UNIAN, cituodama Valstybės sienos tarnybą.

„Šiandien, 08:25 ir 09:00, iš Rusijos Federacijos teritorijos buvo užfiksuotas minosvaidžių apšaudymas prie Ukrainos valstybės sienos prie Senkovkos kaimo“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad iš Rusijos teritorijos buvo paleista 13 šūvių.

Atnaujinta 11.34

Ukraina skelbia, kad Rusija apšaudė savo teritorijas

Rusija, siekdama apkaltinti Ukrainą karine provokacija, apšaudė savo teritoriją – Klimovo kaimą, Briansko srityje, rašo „Ukrinform“.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) gavo perimtą vieno iš Rusijos karių skambutį savo žmonai, patvirtinantį, kad naujausia „ukrainietiška“ ataka iš tikrųjų buvo rusų surengta apgaulė.

„Ten mūsų vaikinai puola“, – paaiškino savo žmonai karys iš Rusijos, dislokuotas Ukrainos Donecko srityje.

Atnaujinta 11.23

Rusija tvirtina Ukrainoje nukovusi iki 30 „samdinių“ iš Lenkijos

Rusija penktadienį pareiškė, kad jos kariuomenė „Ukrainos Charkivo srityje nukovė iki 30 ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų gretose kovojusių „samdinių“ iš Lenkijos“.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, Maskvos strateginės pajėgos per smūgį Iziumui netoli Charkivo miesto „eliminavo iki 30 samdinių iš Lenkijos“.

Nepriklausomai šis faktas nėra patvirtintas.

Atnaujinta 11.10

Maskva grasina suintensyvinti smūgius Kyjivui

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pagrasino, kad, reaguodama į bet kokias atakas Rusijos teritorijoje, suintensyvins smūgius Ukrainos sostinei Kyjivui.

Prieš tai Maskva apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas surengus atakas Rusijos pasienio miestuose.

„Reaguojant į bet kokias nacionalistinio režimo Kyjive teroristines atakas ar sabotažą Rusijos teritorijoje, Kyjive padaugės raketų atakų“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, esą Rusijos kariuomenė vėlų ketvirtadienį „Kalibr“ raketomis smūgiavo netoli Kyjivo esančiai karinei gamyklai.

Atnaujinta 10.59

Rusija greičiausiai „peržiūrės“ jūrinę padėtį Juodojoje jūroje po dviejų „pagrindinių“ karinio jūrų laivyno nuostolių

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje „Twitter“ tinkle, teigia, kad „Slava“ klasės kreiseris „Moskva“ atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų Rusijos jūrų laivyne ir pridūrė, kad Rusija nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios prarado du svarbius karinio laivyno išteklius, įskaitant ir laivą „Saratov“.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 15 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/QSfJvjINwD

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/y0p4n4J46U

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 15, 2022

Atnaujinta 10.42

Luhansko gubernatorius paragino gyventojus išvykti

Ukrainos Luhansko srities gubernatorius šalies rytuose paragino šešių miestų gyventojus nedelsiant evakuotis.

Serhijus Haidajus paragino žmones palikti teritoriją po to, kai pasakė, kad vienas žmogus žuvo ir penki buvo sužeisti per Rusijos apšaudymą Kreminos mieste.

„Nedvejokite ir išvykite, kol tokia galimybė išlieka.. Rinkitės gyvenimą, autobusai jūsų laukia paėmimo punktuose“, – „Telegram“ kanale rašė S. Haidajus.

Atnaujinta 10.39

Ukraina praneša, kad per naujus Rusijos antskrydžius šalies rytuose žuvo penki žmonės

Ukraina penktadienį pranešė, kad per naujus Rusijos kariuomenės antskrydžius šalies rytuose žuvo penki žmonės.

Penktadienį paskelbtoje prezidentūros ataskaitoje teigiama, kad du žmonės žuvo Luhansko, o dar trys – Donecko srityje. Joje priduriama, kad „mūšiai tęsiasi prie visos fronto linijos“ Donecke.

Atnaujinta 10.36

Rusija tęsia apšaudymus Kyjivo srityje

Pranešama apie daugybę sprogimų Kyjivo srities Vasilkovo rajone, Charkivo srities gyvenamieji rajonai pateko į Rusijos apšaudymą, o karo veiksmai taip pat tęsiasi visoje Donecko srities fronto linijoje, pranešama bendroje regioninių karinių administracijų ataskaitoje, cituoja „Ukrinform“.

Kyjivo srityje Vasilkovo bendruomenėje pasigirdo sprogimai. Preliminariais duomenimis, tai buvo Ukrainos oro gynyba, smogusi į atskrendančias raketas.

Charkive toliau tęsėsi apšaudymai gyvenamuosiuose rajonuose, kur per naktį kilo keli gaisrai. Dienos metu Rusijos kariai apšaudė Zoločivą ir Derhačį, kur pranešama apie aukas. Toliau vyksta mūšiai Iziumo kryptimi.

Atnaujinta 09.54

Ukrainoje penktadienį veiks 9 humanitariniai koridoriai

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paskelbė, kad šalyje balandžio 15 dieną veiks 9 humanitariniai koridoriai.

Iš Mariupolio, Berdiansko, Tokmako ir Enerhodaro miestų į Zaporižią bus galima vykti nuosavu transportu.

Atnaujinta 09.39

JT: masinis pabėgėlių grįžimas į Ukrainą komplikuoja humanitarines problemas

Į Ukrainą jau grįžo 870 tūkst. pabėgėlių, palikusių šalį prasidėjus plataus masto karui su Rusija. Kasdien grįžta apie 30 tūkst. žmonių.

Tai pranešė JT, remdamosi Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis.

Pasak organizacijos atstovų, masinis pabėgėlių grįžimas komplikuoja humanitarines problemas Ukrainos teritorijoje.

JT duomenimis, nuo karo pradžios savo namus turėjo palikti mažiausiai 11,7 mln. ukrainiečių. Iš jų daugiau kaip 4,6 mln. išvyko į kitas šalis, o 7,1 mln. tapo perkeltaisiais asmenimis Ukrainoje.

JT prognozuoja, kad migracija atgal į Ukrainą toliau didės. „Tai neišvengiamai sukels naujų problemų humanitariniam reagavimui į krizę, kadangi žmonėms bus reikalinga parama reintegruojantis į savo bendruomenes arba ieškant priimančių bendruomenių, jeigu grįžti į savo namus yra neįmanoma arba netikslinga“, – sakoma JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pranešime.

UNIAN primena JT prognozes, kad devyni iš dešimties ukrainiečių gali susidurti su skurdu, jeigu karas su Rusija nesibaigs kitąmet.

Atnaujinta 09.23

Duda pasirašė įsakymą, įtvirtinantį embargą Rusijos anglims

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, nustatantį embargą Rusijos anglims.

Be to, įstatymas numato galimybę įšaldyti Rusijos agresiją palaikiusių asmenų turtą.

Atnaujinta 09.00

JAV: Rusija telkia taktinio bataliono grupes Donbase

Šiaurės Ukrainą palikę Rusijos karių daliniai Donbase pradėjo pasirodyti prieš Rusijos bandymus inicijuoti puolimą.

„Jie jau turi nemažai pajėgų regione. Vertintume, kad pačioje Ukrainoje iš viso veikia 65 taktinio bataliono grupės. Ir jie iš 65 tikrai yra tose rytinėse ir pietinėse Ukrainos dalyse... Artimiausiomis dienomis jie bandys įterpti papildomų grupių“, – ketvirtadienį sakė neįvardytas aukštas JAV gynybos pareigūnas, praneša CNN.

Atnaujinta 08.58

Ukraina: Rusijos karinių pajėgų smūgiai dabar daugiausiai nukreipti į miestus Luhansko srityje

Rusijos karinių pajėgų smūgiai dabar daugiausiai nukreipti į Rytų Ukrainą, siekiant užimti Luhansko srityje esančius Popasnos ir Rubižnės miestus. Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Tačiau, štabo duomenimis, jų pastangos iki šiol buvo bevaisės.

Kyjivas prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis Ukrainos rytuose įvyks didelio masto Rusijos puolimas.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad per pastarąją parą Luhansko ir Donecko srityse buvo atremtos atakos aštuoniose vietovėse. Per jas sunaikinti keli rusų tankai ir viena artilerijos sistema.

Atnaujinta 08.52

Ukrainoje nuo karo nukentėjo 553 vaikai

Ukrainoje per ginkluotą Rusijos agresiją nukentėjo 553 vaikai. Karinių veiksmų metu žuvo 198 vaikai ir daugiau nei 355 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Atnaujinta 08.10

Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai

Naktį į penktadienį Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai, praneša BBC.

Ukrainos parlamento narė Lesia Vasylenko tviteryje parašė, kad „vienas po kito“ pasigirdo trys sprogimai.

Vienas liudininkas sakė BBC korespondentui, kad jie įvyko sostinės pietvakariuose.

Atnaujinta 08.03

Chersono srityje įvyko apsikeitimas kaliniais

Pranešama, kad Ukraina atgavo 5 savo karius, iškeitusi juos į keturis rusų karius.

Atnaujinta 07.41

Bučos meras: ant beveik 85 proc. mieste žuvusių žmonių kūnų aptiktos šautinės žaizdos

Ant beveik 85 proc. Ukrainos Bučos miestelyje žuvusių žmonių kūnų aptikta šautinių žaizdų. Tai, remdamasis miestelio meru Anatolijumi Fedoruku, praneša portalas „Ukrinform“.

„Ant beveik 85 proc. kūnų, kuriuos iki šiol iškėlėme iš masinių kapaviečių ar individualių kapų soduose, parkuose, aikštėse ir namų kiemuose, aptikta šautinių žaizdų. Tai reiškia, kad Bučoje vyko sąmoningos, tyčinės žudynės“, – teigė A. Fedorukas.

Meras nurodė, kad kūnų iškėlimas iš masinės kapavietės Šv. Andriejaus bažnyčios teritorijoje veikiausiai bus užbaigtas penktadienį, balandžio 15 d.

Atnaujinta 07.35

Zelenskis paaiškino, kodėl nepalieka Kyjivo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu BBC papasakojo, kodėl nuo Rusijos įsiveržimo pradžios neišvyko į užsienį, nors gavo tokių pasiūlymų.

„Man ne vis tiek, kas vyksta mano šalyje. Man ne vis tiek, kas nutinka ukrainiečiams. Aš esu vienas iš jų. Kaip aš galiu juos palikti? Tai tiesiog neįmanoma, neįmanoma. Net tokios minties negalėjau turėti. Neturėčiau tokios minties, jei ir nebūčiau prezidentu. Būčiau Ukrainoje. Kaip aš galiu visa tai palikti? O dabar, kai jaučiu didelę atsakomybę, aš negalėjau to padaryti. Tai pirma“, – sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo išvykimas būtų buvęs naudingas priešui.

„O antra, tai būtų destabilizavę mūsų šalį. Tai būtų tikrai ją suskaldę. Ir tada nebūtų buvę tokios vieningos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, prezidento ir tautos pozicijos“, – paaiškino V. Zelenskis.

Atsakydamas į patikslinantį žurnalisto klausimą, prezidentas taip pat pareiškė, kad jis ne tikisi, o neabejoja Ukrainos pergale kare su Rusija.

Atnaujinta 07.29

Ukraina teigia, kad Rusija toliau vykdo raketų ir bombų atakas

Rusijos pajėgos ir toliau vykdo raketų ir bombų atakas prieš Ukrainos civilinių vietovių infrastruktūrą, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitoje.

Per praėjusią parą Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje buvo atremtos aštuonios Rusijos karių atakos.

Kaip pranešama, Ukrainos kariai per parą sunaikino 4 rusų tankus, 6 šarvuočius, 4 pėstininkų kovos mašinas ir vieną artilerijos sistemą.

Atnaujinta 07.24

Ukrainos parlamentarai pripažino Rusiją teroristine valstybe

Ukrainos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe ir uždraudė šalyje naudoti su Maskvos pradėtu karu susijusius simbolius.

Ketvirtadienį atitinkamam įstatymui pritarė 354 parlamentarai, „Telegram“ tinkle pranešė parlamento narys Jaroslavas Železniakas. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, buvo reikalingi tik 226 balsai.

„Rusijos Federacija yra teroristinė valstybė, vienas jos politinio režimo tikslų yra Ukrainos žmonių genocidas, fizinis Ukrainos piliečių naikinimas ir masinis jų žudymas“, – teigiama įstatyme.

Juo taip pat uždraudžiamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir kitų Rusijos valdžios institucijų simbolių naudojimas, o Rusijos režimas pripažįstamas „neonacistiniu totalitariniu režimu“.

Atnaujinta 07.21

Per 50 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios beveik penki milijonai žmonių pabėgo iš Ukrainos, praneša „Ukrinform“, remdamasi JT pabėgėlių agentūra.

Nauja statistika, kurią UNHCR paskelbė balandžio 14 d., rodo, kad 4 736 471 ukrainiečių paliko šalį dėl karo, o tai rodo, kad žmonių skaičius padidėjo 80 000, palyginti su ankstesniais duomenimis.

Atnaujinta 07.17

Navalnas ragina kovoti su Rusijos propaganda

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ketvirtadienį paragino Vakarų technologijų milžines atverti „informacinį frontą“ ir rengti reklamos kampanijas, skirtas rusams.

„Raginu Jungtinių Valstijų prezidentą, [britų premjerą] Borisą Johnsoną, Europos Komisiją, [EK pirmininkę] Ursulą von der Leyen, [„Meta“ vadovą] Marką Zuckerbergą... skubiai rasti sprendimą, kaip užgniaužti [Vladimiro] Putino propagandą, pasinaudojant viešumo galimybėmis socialinėje žiniasklaidoje“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Mums reikia viešumo. Daug viešumo“, – pridūrė A. Navalnas.

Kritikuodamas neseniai atliktas apklausas, rodančias, kad parama prezidentui V. Putinui pastaruoju metu išaugo, jis sakė manantis, kad tai „melas“.

„Tikrai beprotiškos propagandos derinys... per visus kanalus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, nepriklausomos žiniasklaidos ir portalų uždarymas, blokavimas pamažu daro savo“, – rašė jis.

„Faktas tas, kad dauguma Rusijos piliečių turi visiškai iškreiptą supratimą apie tai, kas vyksta Ukrainoje“, – pabrėžė A. Navalnas.

Vasario 24 dieną Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos užblokavo „Twitter“, „Instagram“ ir daugumą nepriklausomos žiniasklaidos priemonių.

Atnaujinta 06.57

Ukrainos Charkivo regione nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 500 civilių

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šalies rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 503 civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė gubernatorius.

Srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra 24 vaikai.

„Tai nekalti civiliai gyventojai, mes jiems neatleisime už jokią [atimtą] gyvybę!“ – rašė jis.

O. Synjehubovas sakė, kad per praėjusią parą Rusijos pajėgos Charkive sudavė 34 raketų ir artilerijos smūgius, per juos vienas žmogus žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.

Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 1,5 mln. gyventojų, yra maždaug už 40 km nuo Rusijos sienos.

Jis buvo svarbus Maskvos invazijos pajėgų, kurios bombardavo miestą, bet nesugebėjo jo užimti, taikinys.

Atnaujinta 06.41

Ukraina praneša, kad ketvirtadienį humanitariniais koridoriais evakuota 2 550 civilių

Ketvirtadienį Ukrainoje humanitariniais koridoriais pavyko evakuoti 2 550 civilių, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pasak jos, apie 2 300 žmonių, įskaitant 290 Mariupolio gyventojų, atvyko į Zaporižią, o dar 220 žmonių evakuota Luhansko srityje.

Atnaujinta 06.26

Pentagonas: karo laivo nuskendimas – „didelis smūgis“ rusų karinėms jūrų pajėgoms

Pentagonas ketvirtadienį pareiškė, kad karinio laivo „Moskva“ nuskendimas po to, kai jį apėmė liepsnos, yra „didelis smūgis“ Rusijos karinėms jūrų pajėgoms Juodojoje jūroje. Maskva pripažino, kad laivas nuskendo.

„Tai didelis smūgis Juodosios jūros laivynui, tai... pagrindinė jų pastangų užtikrinti tam tikrą dominavimą Juodojoje jūroje dalis“, – CNN sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Tai turės įtakos jų galimybėms“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau teigė, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, sprogo šaudmenys, ir pridūrė, kad dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą.

„Dėl neramios jūros laivas nuskendo“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo ministeriją.

Ukrainos Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bračukas sakė, kad į laivą pataikė ukrainietiškos priešlaivinės raketos „Neptun“.

J. Kirby teigė negalįs patvirtinti nė vienos versijos.

„Mes taip pat negalime paneigti Ukrainos pozicijos, – kalbėjo jis. – Žinoma, tikėtina ir įmanoma, kad jie iš tikrųjų pataikė į šį objektą raketa „Neptun“, o gal ir daugiau.“

Atnaujinta 06.24

Prancūzija skelbia, kad Ukrainai suteiks 24 ugniagesių mašinas, greitosios pagalbos automobilių, taip pat įrangos gelbėtojams, kurių bendras svoris 50 tonų.

To support Ukraine, our firefighters and rescue workers are sending 24 fire trucks and ambulances as well as 50 tons of emergency equipment. This is the second convoy in a month.

— Emmanuel Macron (@EmmanuelMacron) April 14, 2022

Atnaujinta 06.05

Žiniasklaida skelbia apie sprogimus Kyjivo srityje

Žiniasklaida skelbia, kad Kyjive šiąnakt nugriaudėjo keli sprogimai. Liudininkai teigia juos girdėję vieną po kito, taip pat esą kokią valandą mieste skambėjo apie oro pavojų pranešančios sirenos. Rusijos pajėgos pastaruoju metu yra atsitraukusios iš Ukrainos sostinės apylinkių. Tačiau Maskva neseniai pagrasino, kad gali smogti pavieniams taikiniams Kyjive, pavyzdžiui, taikydamasi į sprendimų priėmimo centrus, iš kurių Ukrainos pajėgos koordinuoja savo veiksmus.

Atnaujinta 06.03

Zelenskis giria ukrainiečius už tai, kad išgyveno 50 karo dienų

Pasak šalies prezidento, ukrainiečiai turėtų didžiuotis, kad išgyveno 50 dienų Rusijos puolimo metu. Volodymyras Zelenskis tai apibūdino kaip „milijonų ukrainiečių, visų, kurie vasario 24 d. priėmė svarbiausią savo gyvenimo sprendimą – kovoti, pasiekimą“.

Jis taip pat sakė, kad prisimena pirmąją invazijos dieną, kai Vakarų lyderiai patarė bėgti iš Ukrainos, ir pridūrė, kad „jie nežinojo, kokie drąsūs ukrainiečiai, kaip vertiname laisvę ir galimybę gyventi taip, kaip norime“.

Per savo naktinę kalbą V. Zelenskis pateikė platų sąrašą, kaip ukrainiečiai padėjo atremti Rusijos kariuomenę, įskaitant tuos, kurie „parodė, kad rusų karo laivai gali nuplaukti, net jei tai būtų jūros dugnas“, jis turėjo omenyje kreiserį „Moskva“.

Atnaujinta 23.13

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ nuskendo, praneša UNIAN.

Rusijos gynybos ministerija nurodo, kad „Moskva“ nuskendo dėl korpuso pažeidimo, atsiradusio per gaisrą sprogus amunicijai“. Kreiseris nuskendo audringai banguojant jūrai.

Atnaujinta 22.00

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė, kad jos ambasada Ukrainoje labai greitai iš Lvovo grįš į sostinę Kyjivą.

„Šis perkėlimas įvyks labai greitai ir leis Prancūzijai toliau gilinti savo paramą Ukrainai visose srityse, kad ji galėtų atremti vasario 24 d. Rusijos pradėtą karą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Pasak pareiškimo, Prancūzijos užsienio reikalų ministras informavo savo kolegą Ukrainoje Dmytro Kulebą apie šį sprendimą per ketvirtadienį vykusį pokalbį telefonu, jie taip pat aptarė Prancūzijos pagalbą renkant ir dokumentuojant įrodymus apie Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus piktnaudžiavimus, taip pat humanitarines operacijas ir karinės įrangos teikimą.

Atnaujinta 21.12

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas šią savaitę apsilankė Ukrainoje, Bučos ir Borodiankos miestuose, kuriuose balandžio pradžioje, pasitraukus Rusijos pajėgoms, buvo aptikta masinių kapaviečių ir nužudytų civilių gyventojų.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime pagrįstų priežasčių manyti, kad vykdomi Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai. Turime prasiskverbti pro karo miglą, kad sužinotume tiesą“, – sakė K. Khanas.