Rusijos karas prieš Ukrainą. Ukrainos parlamentas rusų puolimą paskelbė genocidu, Navalnas ragina pradėti didžiulę kampaniją

50-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia turinčios informacijos, kad Rusijos pajėgos ruošiasi pulti Chersono, Donecko ir kitomis Rytų Ukrainos kryptimis. Ukraina paskelbė, kad po dienos pertraukos vėl turėtų veikti humanitariniai koridoriai. Ketvirtadienio popietę Ukrainos vicepremjerė pranešė, kad su Rusija buvo apsikeista belaisviais.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad Ukrainoje šiandien įvyko apsikeitimas belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Prezidento Zelenskio įsakymu šiandien įvyko ketvirtasis apsikeitimas karo belaisviais. Buvo apsikeista 5 karininkais ir 17 karių. Taip pat buvo paleisti 8 civiliai, tarp jų 1 moteris. Iš viso 30 mūsų piliečių šiandien vyksta namo“, – pranešė I. Vereščuk.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo kreipimąsi, jame darkart įspėja, kad Rusija ruošiasi pulti šalies rytuose ir pietuose.

„Jei Rusijos vadovai nesieks taikos, dėl šio karo Rusija visam laikui paliks tarptautinę areną“, – teigia V. Zelenskis.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasiūlė Rusijai mainus – sulaikytą Rusijos prezidento V. Putino aplinkai artimą oligarchą Viktorą Medvedčuką iškeisti į ukrainiečius, kurie šiuo metu yra agresorės nelaisvėje.

Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio meras pranešė, kad uostamiestyje nuo invazijos pradžios galėjo žūti apie 10 000–20 000 žmonių. Šiuo metu mieste be vandens, maisto ir vaistų vis dar įstrigę per 120 000 gyventojų.

Apie trečiadienio dienos ir trečiadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 06.05

Žiniasklaida skelbia apie sprogimus Kyjivo srityje

Žiniasklaida skelbia, kad Kyjive šiąnakt nugriaudėjo keli sprogimai. Liudininkai teigia juos girdėję vieną po kito, taip pat esą kokią valandą mieste skambėjo apie oro pavojų pranešančios sirenos. Rusijos pajėgos pastaruoju metu yra atsitraukusios iš Ukrainos sostinės apylinkių. Tačiau Maskva neseniai pagrasino, kad gali smogti pavieniams taikiniams Kyjive, pavyzdžiui taikantis į sprendimų priėmimo centrus, iš kurių Ukrainos pajėgos koordinuoja savo veiksmus.

Atnaujinta 06.03

Zelenskis giria ukrainiečius už tai, kad išgyveno 50 karo dienų

Pasak šalies prezidento, ukrainiečiai turėtų didžiuotis, kad išgyveno 50 dienų Rusijos puolimo metu. Volodymyras Zelenskis tai apibūdino kaip „milijonų ukrainiečių, visų, kurie vasario 24 d. priėmė svarbiausią savo gyvenimo sprendimą – kovoti, pasiekimą“.

Jis taip pat sakė, kad prisimena pirmąją invazijos dieną, kai Vakarų lyderiai patarė bėgti iš Ukrainos, ir pridūrė, kad „jie nežinojo, kokie drąsūs ukrainiečiai, kaip vertiname laisvę ir galimybę gyventi taip, kaip norime“.

Per savo naktinę kalbą V. Zelenskis pateikė platų sąrašą, kaip ukrainiečiai padėjo atremti Rusijos kariuomenę, įskaitant tuos, kurie „parodė, kad rusų karo laivai gali nuplaukti, net jei tai būtų jūros dugnas“ – turėdamas omenyje kreiserį „Moskva“.

Atnaujinta 23.13

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ nuskendo, praneša UNIAN.

Rusijos gynybos ministerija nurodo, kad „Moskva“ nuskendo dėl korpuso pažeidimo, atsiradusio per gaisrą sprogus amunicijai“. Kreiseris nuskendo audringo jūros bangavimo sąlygomis.

Atnaujinta 22.00

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė, kad jos ambasada Ukrainoje labai greitai iš Lvovo grįš į sostinę Kyjivą.

„Šis perkėlimas įvyks labai greitai ir leis Prancūzijai toliau gilinti savo paramą Ukrainai visose srityse, kad ji galėtų atremti vasario 24 d. Rusijos pradėtą karą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Pasak pareiškimo, Prancūzijos užsienio reikalų ministras informavo savo kolegą Ukrainoje Dmytro Kulebą apie šį sprendimą per ketvirtadienį vykusį pokalbį telefonu, kurio metu jie taip pat aptarė Prancūzijos pagalbą renkant ir dokumentuojant įrodymus apie Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus piktnaudžiavimus, taip pat humanitarines operacijas ir karinės įrangos teikimą.

Atnaujinta 21.12

Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas šią savaitę apsilankė Ukrainos Bučos ir Borodjankos miestuose, kuriuose balandžio pradžioje, pasitraukus Rusijos pajėgoms, buvo aptiktos masinės kapavietės ir nužudyti civiliai gyventojai.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime pagrįstų priežasčių manyti, kad vykdomi Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai. Turime prasiskverbti pro karo miglą, kad sužinotume tiesą“, – sakė K. Khanas.

Atnaujinta 20.40

Kanada pasiųs į Lenkiją karių, padėsiančių pabėgėliams iš Ukrainos

Kanada pasiųs iki 150 karių į humanitarinę misiją Lenkijoje, kur jie teiks pagalbą daugybei ukrainiečių pabėgusių iš savo šalies dėl Rusijos įsiveržimo, ketvirtadienį informavo gynybos ministrė Anita Anand.

Pastaraisiais mėnesiais iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 4,7 mln. prieglobsčio ieškotojų, o daugiau kaip pusė jų atsidūrė kaimyninėje Lenkijoje. Dėl šios pabėgėlių krizės Varšuva paprašė tarptautinės pagalbos.

Tik apie 100 šiai misijai išskirtų karių bus nedelsianti išsiųsti, A. Anand sakė per spaudos konferenciją Ontarijuje esančioje Trentono oro pajėgų bazėje. Ministrė pridūrė, kad jie „prisidės prie Lenkijos pastangų teikti paramą ir rūpintis ukrainiečiais, bėgančiais nuo smurto“.

Kariai, gerai mokantys ukrainiečių kalbą, bus pasiųsti dirbi priėmimo centruose visoje Lenkijoje, kur „teiks bendrą pagalbą, dvasinę paramą ir ribotą medicinos pagalbą“, aiškino A. Anand.

Be to, jie padės Lenkijos vadovaujamai humanitarinei darbo grupei ir padės kai kuriems ukrainiečiams persikelti į Kanadą.

Otava praeitą mėnesį pranešė priimsianti neribotą skaičių pabėgėlių iš Ukrainos. Iki šiol Kanada gavo 30 tūkst. prašymų, pateiktų pagal specialias naująsias imigracijos taisykles.

Tačiau nuo šių metų pradžios dar tik 12 tūkst. ukrainiečių atvyko į Kanadą, pasinaudoję šia priemone ar kitomis programomis migrantams, neseniai sakė imigracijos ministras Seanas Fraseris.

Praeitą savaitę pristatytu biudžeto projektu Kanados vyriausybė taip pat papildomai išskyrė 1 mlrd. Kanados dolerių (730 mln. eurų) paskolų Ukrainai per Tarptautinį valiutos fondą ir 500 mln. dolerių (365 mln. eurų) vertės karinės pagalbos.

Atnaujinta 20.26

CŽA direktorius įspėja, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų grėsmės nereikėtų vertinti lengvabūdiškai, rašo CNN.

Jungtinės Valstijos "nevertina lengva ranka" galimybės, kad Rusija gali siekti panaudoti taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, nes Maskva ir toliau susiduria su sunkumais mūšio lauke, ketvirtadienį pareiškė CŽA direktorius Billas Burnsas.

„Atsižvelgiant į galimą prezidento V. Putino ir Rusijos vadovybės desperaciją, į nesėkmes, su kuriomis jie iki šiol susidūrė karinėje srityje, niekas iš mūsų negali lengvabūdiškai vertinti grėsmės, kurią kelia galimas taktinių branduolinių ginklų ar mažos galios branduolinių ginklų panaudojimas“, – sakė B. Burnsas.

Anot jo, CŽA „labai atidžiai tai stebi“. Tačiau jis pabrėžė, kad JAV dar nemato jokių ženklų, kad Rusija ruoštųsi žengti tokį žingsnį.

Atnaujinta 20.23

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad vis dar dirba su savo komanda, kad nuspręstų, ar turėtų išsiųsti į Ukrainą savo administracijos aukšto rango pareigūną, taip parodydamas paramą šaliai, kurią puola Rusija.

Atnaujinta 20.20

Šiaurės Ukrainą palikę pirmieji Rusijos kariai pasirodo šiauriniame Donbaso regione Rytų Ukrainoje, ruošdamiesi tam, kas, manoma, bus didelis tūkstančių Rusijos pajėgų puolimas, ketvirtadienį sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, kurį cituoja CNN.

„Jie jau turi nemažai pajėgų regione“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė pareigūnas.

Atnaujinta 20.12

Airija skirs 3 mln. eurų Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti

Airija skirs 3 mln. eurų Rusijos kariuomenės karo nusikaltimams Ukrainoje tirti. Tai ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney‘is, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

„Mes manome, kad ir galingiausios pasaulio šalys turi paisyti tarptautinės teisės“, – sakė S. Coveney‘is.

Turi būti ištirta daugybė „žiaurumų prieš Ukrainos gyventojus“, kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, tvirtino jis.

Airija yra viena iš 39 šalių, kurios kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą Hagoje dėl Rusijos galimai Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.

3 mln. eurų bus skirti Hagos teismo darbui paremti. Be to, Airija pasirengusi prisidėti prie galimo rusiškos naftos eksporto embargo, bendroje su kolega iš Ukrainos Dmytru Kuleba spaudos konferencijoje sakė ministras.

Atnaujinta 20.13

Jungtinė Karalystė įšaldė dar dviejų rusų oligarchų turtą

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė įšaldanti dar dviejų Rusijos oligarchų, kurie yra ilgamečiai futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus verslo partneriai, turtą už maždaug 10 mlrd. svarų sterlingų (12 mlrd. eurų).

Dėl sankcijų „Chelsea“ direktoriui Jevgenijui Tenenbaumui ir Davidui Davidovičiui bendras oligarchų, jų šeimos narių ir su jais susijusių asmenų, atsidūrusių Londono „juodajame“ sąraše dėl vasarį prasidėjusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, padaugėjo iki 106.

Pasak Londono, šis turto įšaldymas – didžiausias JK istorijoje – sumažins pagrindinius Vladimiro Putino „karo mašinos“ pajamų šaltinius.

„Didiname spaudimą V. Putino karo mašinai ir taikomės į Kremliui artimiausią aplinką“, – pareiškė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Sankcijas taikysime tol, kol V. Putinas patirs fiasko Ukrainoje. Šiuo atveju nėra nesvarstytinų priemonių“, – perspėjo ji.

Atnaujinta 19.48

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu BBC apkaltino Europos šalis, kurios ir toliau perka rusišką naftą. Anot prezidento, jos uždirba pinigus kitų žmonių krauju.

V. Zelenskis išskyrė Vokietiją ir Vengriją, kad jos blokuoja pastangas uždrausti energijos pardavimus, iš kurių Rusija šiemet gali uždirbti iki 250 mlrd. svarų – daugiau nei trečdaliu daugiau nei pernai.

Ukrainos vadovai vis labiau nusivilia Vokietija, kuri parėmė kai kurias sankcijas Rusijai, bet iki šiol priešinosi raginimams paremti griežtesnius veiksmus dėl naftos pardavimo.

„Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai nebėra verslo ir pinigų klausimas“, – sakė V. Zelenskis, kuris pridūrė, kad tai yra išlikimo klausimas.

Atnaujinta 19.27

J. Sullivanas: JAV susitelks į pastangų apeiti sankcijas Rusijai užkardymą

Jungtinės Valstijos susitelks į pastangas nubausti veikėjus, mėginančius apeiti „pagrindines“ sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Vašingtono nacionalinio saugumo patarėjas.

„Mums atrodo, kad jau ėmėmės pagrindinių priemonių, bet ateinančiomis dienomis mūsų dėmesys bus sutelktas į apeidinėjimą“, – per vieną simpoziumą sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

„Per ateinančią savaitę ar dvi paskelbsime pranešimų, kuriais įvardysime taikinius, besistengiančius skatinti šį [sankcijų] apeidinėjimą tiek Rusijoje, tiek už jos ribų“, – pridūrė jis.

Praeitą mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė atsisakančios rusiškos naftos, dujų ir anglių eksporto.

J. Sullivanas taip pat paminėjo klausimus, susijusius su Rusijos oligarchų turtu, įšaldytu sankcijomis. Patarėjas teigė, kad kalbant apie jachtas ir kitokį turtą, tikslas jų nebeatiduoti.

„Kai kurių įgaliojimų jau turime, ir galime išplėtoti tolesnių įgaliojimų – mes tai aktyviai nagrinėjame“, – sakė J. Sullivanas.

Kai kurie JAV Kongreso nariai jau ragino parduoti arba kitaip likviduoti Rusijos aktyvus, areštuotus dėl sankcijų, o už juos gautas lėšas panaudoti Ukrainai atkurti po karo.

Atnaujinta 19.04

Turkija vis dar siekia surengti Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimą, ketvirtadienį Turkijos naujienų kanalui NTV sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, kurį cituoja CNN.

Atnaujinta 18.56

Navalnas ragina pradėti didžiulę socialinių tinklų kampaniją

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“ ragina Vakarus pradėti didžiulę socialinių tinklų kampaniją prieš „beprotišką Putino režimą“. V. Putiną opozicijos lyderis vadina karo nusikaltėliu iš Kremliaus, jį cituoja CNN.

A. Navalnas teigė, kad „tiesa ir laisva informacija smogė beprotiškam Putino režimui taip pat stipriai, kaip ir JAV prieštankiniai ginklai javelinai, kuriuos Ukrainos pajėgos naudoja prieš Rusijos kariuomenės šarvuočius“.

30/31 It should be an unprecedented huge national advertising campaign. Just like in a real election. Our candidate Peace versus Putin's candidate War.
And Peace must win. We can’t allow any other outcome.

— Alexey Navalny (@navalny) April 14, 2022

Opozicijos lyderis taip pat sakė, kad Kremlius meluoja tvirtindamas, jog Rusijoje visuomenė plačiai remia karą. Jis atkreipė dėmesį į baudžiamąsias bylas, iškeltas Rusijos žmonėms, sakydamas, kad vienas žmogus Maskvoje buvo suimtas už tai, kad stovėjo gatvėje laikydamas Levo Tolstojaus knygą „Karas ir taika“.

A. Navalnas paragino surengti naują kampaniją, kad faktai pasiektų Rusijos visuomenę: „Mums reikia reklamų. Daug reklamos. Didžiulė nacionalinė antikarinė kampanija prasidės nuo reklamos kampanijos.“

Jis taip pat paragino Vakarų lyderius ir institucijas skubiai rasti sprendimą, kaip užgniaužti V. Putino propagandą pasitelkiant socialinių tinklų reklamos galią.

Atnaujinta 18.48

Ukrainos parlamentas Rusijos puolimą paskelbė genocidu

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.

450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.

Dokumente tarptautinė bendrija taip pat raginama pasmerkti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Rusija nori ne vien užgrobti mūsų teritoriją arba sutriuškinti kariuomenę. Jos tikslas – sunaikinti mūsų valstybę ir tautą. Rusijos veiksmai Mariupolyje, Bučoje, Borodiankoje ir daugelyje kitų vietų atitinka genocido nusikaltimo apibrėžimą“, – sakoma V. Viatrovyčiaus žinutėje.

Pasak deputato, naujasis nutarimas taps pagrindu Rusijos ir jos kariuomenės veiksmų tarptautiniam įvertinimui.

Atnaujinta 17.54

JAV prezidento Joe Bideno administracija plečia dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, kad būtų galima pasidalinti daugiau informacijos apie Rusijos veiklą Rytų Ukrainoje ir Kryme, rašo CNN.

JAV mano, kad Rusija keičia savo strategiją ir sutelkia dėmesį į pietus ir rytus, CNN cituoja JAV pareigūnus ir kitą su šiuo klausimu susipažinusį šaltinį.

Atnaujinta 17.46

E. Macronas: kaltinimai Rusijai genocidu gali dar labiau įplieksti karą Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sakė, kad kaltinimas Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali dar labiau paskatinti karo plitimą, ir gynė savo sprendimą nevartoti šio termino.

„Žodis „genocidas“ turi reikšmę ir turi būti vartojamas teisiškai, o ne politiškai“, – sakė E. Macronas radijui „France Bleu“ per kelionę į Šiaurės Prancūziją.

„Valstybės, kurios mano, kad tai yra genocidas, pagal tarptautinę teisę privalo įsikišti. Ar žmonės to nori? Nemanau“, – aiškino jis.

Pasak jo, tai reikštų, kad jos taptų „kariaujančiomis šalimis“ šiame kare, o tai galėtų įtraukti į konfliktą Vakarų šalis, priklausančias NATO.

„Visi turi išlaikyti saiko jausmą, tai nepadeda Ukrainai... įsivelti į žodines eskalacijas, nepadarius visų išvadų“, – pridūrė jis.

E. Macronas atskleidė, kad ketvirtadienio rytą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris buvo pažadėjęs aptarti genocido termino vartojimą su E. Macronu. Trečiadienį V. Zelenskis nesutiko su E. Macrono atsisakymu vartoti žodį „genocidas“ ir su tuo, kad jis ukrainiečius ir rusus apibūdino kaip „broliškas tautas“.

„Tokie dalykai mums labai skaudūs“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis ne kartą yra pavadinęs Rusijos karinį puolimą „genocidu“. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau taip pat pavartojo šį žodį, tačiau kiti, pavyzdžiui, E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jo vengia.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat atsisakė kalbėti apie genocidą.

Atnaujinta 17.32

„The Associated Press“ paskelbė vaizdo reportažą iš Černihivo miesto, į kurį sugrįžta ukrainiečiai. Po Rusijos atakų mieste – griuvėsiai.

"I have nothing to do but to look and to cry, so much work has been wasted."

Residents of the Chernihiv, Ukraine, have returned to their homes to inspect the damage and destruction after shelling and airstrikes by Russian forces left the city in ruins. pic.twitter.com/R6UWrD239P

— The Associated Press (@AP) April 14, 2022

Atnaujinta 17.27

Rusijos teiginius apie tai, kad Ukraina apšaudo Briansko sritį, Ukrainos kovos su dezinformacija centras pavadino specialia antiukrainietiškos isterijos kurstymo operacija.

„Rusijos pasienyje buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai, dėl kurių Rusijos vadovybė kaltina Ukrainos diversines ir žvalgybines grupuotes“, – sakoma Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pranešime.

Atnaujinta 16.35

Putinas sako, kad Rusija energijos išteklių eksportą iš Europos nukreips Azijos kryptimi

Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, ketina savo energijos išteklių eksportą ateityje nukreipti iš Europos Azijos kryptimi.

„Mes turime diversifikuoti savo eksportą“, – sakė jis ketvirtadienį per televiziją transliuotame kabineto posėdyje.

Tiekimas Vakarų kryptimi „mažės“, o vietoj to „žingsnis po žingsnio bus aptarnaujamos smarkiai augančios rinkos Pietuose ir Rytuose“, sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas kritikavo Europos šalių sprendimą riboti ar sustabdyti rusiškos energijos naudojimą. Taip esą dar labiau „destabilizuojama“ energetikos rinka ir didinamos kainos.

Atnaujinta 16.30

Rusijos srities vadovas apkaltino Ukrainą smogus pasienio miestui

Rusijos pietvakarinės Briansko srities gubernatorius ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę apšaudžius vieną Rusijos miestą, esantį maždaug už 10 km nuo bendros sienos, ir pridūrė, kad per šį incidentą nukentėjo civilių.

„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Klimovo miestą. Per apšaudymą buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai ir buvo sužeista gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad per numanomą Ukrainos pajėgų ataką buvo sužeisti septyni žmonės.

Šie kaltinimai nuskambėjo jau 50-ą dieną tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kurią Kyjivas ir Vakarų šalys vadina nepagrįsta ir neišprovokuota.

Naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.

Atnaujinta 16.00

Kyjivas: Ukraina susigrąžino du karo pilotus, laikytus nelaisvėje Rusijoje

Ukrainos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad praėjusį mėnesį Maskvos pajėgų sulaikyti ir Rusijoje laikyti du karo pilotai buvo paleisti, bet nepateikė informacijos apie jų sugrįžimą.

„Du ukrainiečių pilotai, kuriuos Rusijos okupantai laikė nelaisvėje, buvo paleisti“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Pareiškime šie asmenys identifikuojami kaip Ivanas Pepeliaškas ir Oleksijus Čyžas. Ministerijos duomenimis, jiedu buvo paimti į nelaisvę kovo pradžioje Ukrainos šiaurinėje Černihivo srityje esančiame kaime.

Remiantis pareiškimu, lakūnai buvo laikomi keliose vietovėse, o paskui nugabenti į Rusijos Kursko sritį, kur jie buvo laikomi kartu su dar aštuoniais Ukrainos kariais. Lieka neaišku, koks yra likusių aštuonių ukrainiečių karo belaisvių statusas.

Ministerija citavo O. Čyžą, teigusį, kad nelaisvėje jie buvo priešiškai tardomi ir kad jiems buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.

„Buvome verčiami filmuotis propagandiniuose vaizdo įrašuose. Jei atsisakytume, jie grasintų nebetvarstyti mūsų draugų žaizdų“, – pareiškime cituojami O. Čyžo žodžiai.

Atnaujinta 15.58

Pentagonas: Rusijos kariniame laive „Maskva“ įvyko sprogimas

Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby CNN sakė, kad Rusijos kariniame laive „Maskva“ įvyko sprogimas, tačiau pridūrė, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos negali įvertinti, ar į laivą pataikė raketa.

„Nesame visiškai tikri, kas čia įvyko. Vertiname, kad įvyko sprogimas – bent jau vienas sprogimas, gana didelis sprogimas, dėl kurio laivas patyrė didelę žalą“, – sakė J. Kirby.

J. Kirby teigė, kad apgadintas Rusijos karo laivas plaukia per Juodąją jūrą, tikriausiai – remontui į Sevastopolį Kryme.

Atnaujinta 15.53

Medvedevas apie Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO: Baltijos regiono nebranduolinį statusą teks pamiršti

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.

„Jeigu Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO, tai Aljanso sausumos sienų su Rusijos Federacija ilgis padidės daugiau kaip dvigubai. Suprantama, šias sienas teks stiprinti. Reikės rimtai sustiprinti sausumos pajėgų grupuotę ir oro gynybą, dislokuoti dideles karines jūrų pajėgas Suomijos įlankos akvatorijoje. Tokiu atveju apie jokį Baltijos jūros nebranduolinį statusą jau nebus kalbos – balansas turi būti atkurtas“, – parašė jis ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale.

Pasak D. Medvedevo, „iki šiol Rusija tokių priemonių nesiėmė ir neketino imtis“.

Atnaujinta 15.42

„Žudikiška valstybė šantažuoja Suomiją ir Švediją dėl jų intencijų prisijungti prie NATO. Rusijos diktatoriaus bipoliniame pasaulyje nėra jokių nepriklausomų valstybių. Už savo euro-atlantinį pasirinkimą Ukraina moka kruviną kainą. Kiekvieną dieną“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerija.

Killer state blackmails 🇫🇮&🇸🇪 because of their intention to join @NATO
There are no independent states in the russian dictator’s bipolar world. Ukraine is paying a bloody price for its Euro-Atlantic choice. Every day.

— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 14, 2022

Atnaujinta 15.29

Ukraina teigia, kad Rusija paleido du į nelaisvę paimtus jos lakūnus

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad buvo paleisti du praėjusį mėnesį Maskvos pajėgų paimti į nelaisvę ir Rusijoje laikyti karo lakūnai, bet išsamios informacijos apie jų sugrįžimą nepateikė.

„Du Ukrainos lakūnai, kuriuos Rusijos okupantai laikė nelaisvėje, buvo paleisti“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Pranešime nurodoma, kad šie vyrai – tai Ivanas Pepeliaško ir Oleksijus Čyžas, ir teigiama, kad jie buvo sulaikyti kovo pradžioje Ukrainos šiaurinėje Černigivo srityje esančiame kaime.

Pasak pranešimo, lakūnai buvo laikomi keliose vietose, o paskui išgabenti į Kursko sritį Rusijos pietuose, kur buvo laikomi kartu su dar aštuoniais Ukrainos kariais. Kitų aštuonių belaisvių statusas kol kas nežinomas.

Pareiškime cituojamas O. Čyžas teigė, kad nelaisvėje jie buvo šiukščiai tardomi, jiems buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.

„Mes buvome verčiami filmuotis propagandiniuose vaizdo įrašuose. Jei atsisakydavome, jie grasino, kad nustos tvarstyti mūsų draugų žaizdas“, – pranešime cituojami jo žodžiai.

Pasak pranešimo, grįžę į Ukrainą vyrai susitiko su gynybos ministru Kirilu Budanovu.

Nuo vasario pabaigos, kai Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į demokratinę kaimyninę šalį, Rusija ir Ukraina keletą kartų apsikeitė belaisviais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pasiūlė iškeisti prokremlišką magnatą Viktorą Medvedčiuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos paimtus į nelaisvę ukrainiečius.

Atnaujinta 15.11

Ukrainoje įvykdytas apsikeitimas kaliniais

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad Ukrainoje šiandien įvyko apsikeitimas belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Prezidento Zelenskio įsakymu šiandien įvyko ketvirtasis apsikeitimas karo belaisviais. Buvo apsikeista 5 karininkais ir 17 karių. Taip pat buvo paleisti 8 civiliai, tarp jų 1 moteris. Iš viso 30 mūsų piliečių šiandien vyksta namo“, – pranešė I. Vereščuk.

Atnaujinta 15.05

Lenkijos pasieniečiai iki šiol suskaičiavo per 2,7 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvyko 2,73 mln. žmonių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.

Vien tik trečiadienį atvyko 24 700 pabėgėlių. Tai yra padidėjimas 3 proc., lyginant su ankstesne diena.

Ukrainos kryptimi trečiadienį sieną kirto 20 000 žmonių. Nuo karo pradžios vasario 24-ąją į Ukrainą įvažiavo 629 000 žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie daugiausiai vyko į teritorijas, kurias atsikovojo ukrainiečių kariuomenė.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jau išvyko į kitas ES šalis. Ukrainoje iki Rusijos invazijos gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių.

Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio bendra siena.

Atnaujinta 14.59

Ukrainos žvalgyba gavo įrodymų apie Rusijos ketinimus perimti Kyjivo kairiojo kranto dalį

Ukrainos žvalgyba gavo dokumentinių įrodymų apie Rusijos vadovybės ketinimus perimti Ukrainos sostinės Kyjivo kairiojo kranto dalį. Tai teigia Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas, praneša „Ukrinform“.

„Ukrainos karinės žvalgybos gauti dokumentai rodo okupantų ketinimus užimti Ukrainos sostinę. Visų pirma Rusijos kariuomenės grupuotė „Centras“, veikusi Černihivo ir Sumų kryptimis, buvo įpareigota užimti kairiojo Kyjivo kranto dalį“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 14.41

Rusija per pratybas paleido raketų Japonijos jūroje, tvyrant įtampai dėl Ukrainos

Rusijos povandeniniai laivai per pratybas Japonijos jūroje paleido sparnuotųjų raketų, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija, tvyrant įtampai su Tokiju dėl pastarojo paramos Ukrainai.

Ministerija pranešė, kad prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų du povandeniniai laivai, „Petropavlovsk-Kamčiatskij“ ir „Volkov“, iš po vandens į taikinį paleido kelias sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šie sviediniai kyla iš jūros. Tuo metu povandeninių laivų įgulos imitavo reakciją į raketų ataką.

Japonija, pasekusi Vakarų šalių pavyzdžiu, paskelbė griežtas sankcijas Maskvai, taip pat priėmė kelis šimtus nuo konflikto bėgančių ukrainiečių bei perdavė Kyjivui neletalinės karinės įrangos.

Praėjusį penktadienį Tokijas sankcijas išplėtė – be kita ko, uždraudė importuoti rusiškas anglis, kurios Japonijai yra svarbus energijos šaltinis, taip pat išsiuntė aštuonis Rusijos diplomatus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Maskva kovą paskelbė dėl Tokijo atsako į konfliktą atsisakanti ilgamečių diplomatinių pastangų pasiekti taikos sutartį, kuria būtų oficialiai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas su Japonija.

Šioms pastangoms trukdė teritorinis ginčas dėl keturių Rusijos kontroliuojamų Kurilų salų, kurias japonai vadina Šiaurės teritorijomis.

Atnaujinta 14.35

Kinija gina savo poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje

Kinija ketvirtadienį gynė savo poziciją dėl karo Ukrainoje sakydama, jog ji yra „teisingoje istorijos pusėje“, JAV perspėjus Pekiną, kad nenoras prisidėti prie sankcijų Rusijai gali paveikti jo santykiams su kitomis ekonomikomis.

Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, balansuodamas ant diplomatinio lyno tarp savo artimos sąjungininkės palaikymo ir ryšių su Vakarais, vengdamas atvirai pažeidinėti Rusijai įvestas sankcijas.

Tai kelia nesutarimų tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų bei jų partnerių, kurios griežtai reagavo į septynias savaites trunkantį konfliktą ir ėmėsi sankcijų prieš Rusijos finansų sistemą bei kitus ekonomikos sektorius, siekdamos priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas ketvirtadienį tvirtino, kad Kinijos pozicija yra „objektyvi ir nešališka“. Anot jo, „reikia gerbti teisėtą Rusijos nerimą dėl jos saugumo“.

Prieš dieną JAV iždo sekretorė Jenet Yellen perspėjo, kad Kinija gali sulaukti ekonominių pasekmių, jeigu nepalaikys Vakarų šalių sankcijų Rusijai.

J. Yellen paragino Kiniją „padėti užbaigti šį karą“ ir pridūrė, kad ši Azijos milžinė gali pajusti pasikeitusį „ pasaulio požiūrį į Kiniją ir noro tęsti ekonominę integraciją“ sumažėjimą, jei Pekinas greitai nesiims veiksmų.

Kinijos URM atstovas J. Jellen perspėjimus pavadino „nepagrįstais kaltinimais ir įtarimais“.

„Laikas įrodys, kad Kinija užėmė poziciją teisingoje istorijos pusėje“, – spaudos konferencijoje sakė Zhao Lijianas.

Vašingtonas nuogąstauja, kad Kinija gali siųsti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai arba padėti jai apeiti griežtas sankcijas, slegiančias jos ekonomiką.

Nors anksčiau šį mėnesį Pekinas patikino, kad „apgalvotai nedaro nieko, kad apeitų amerikiečių ir europiečių taikomas sankcijas Rusijai“.

Atnaujinta 14.26

Rusijos „Briansko sritis yra apšaudyta“, pranešė vietos gubernatorius

Rusijos Briansko srities gubernatorius pranešė, kad gyvenamuosius pastatus neva apšaudė Ukrainos kariai, rašo „Sky News“.

Regionas ribojasi su Ukrainos šiaure, netoli tokių miestų kaip Černihivas.

Anksčiau pareigūnai tvirtino, kad „regione buvo apšaudytas pasienio postas ir apgadintos transporto priemonės“.

„Sky News“ šių teiginių nepatvirtino.

Atnaujinta 14.10

Trumpas sako, kad Rusija vykdo „genocidą“

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas prisijungė prie Joe Bideno ir įvykius Ukrainoje pavadino genocidu, pranešė „Sky News“.

Kalbėdamas per „Fox News“, D. Trumpas sakė: „Tai labai liūdna žiūrėti. Tai kas vyksta Ukrainoje yra genocidas. Kas vyksta Ukrainoje, žmonės nieko panašaus dar nebuvo matę“, – kalbėjo buvęs JAV vadovas.

Atnaujinta 13.58

Kyjivas: Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje

Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje, kur pareigūnams vis dar nepavyksta atkurti radiacijos stebėjimo sistemos, Ukrainai susigrąžinus nebeeksploatuojamos atominės elektrinės kontrolę, trečiadienį pranešė jėgainės teritoriją prižiūrinti valstybinė agentūra.

„Okupantai buvo apsikasę daugelyje vietų. Jie užkasė sunkiąją įrangą, įrengė slėptuves, net požemines virtuves, palapines, įtvirtinimus“, – sakė agentūros, atsakingos už Černobylio atskirties zonos priežiūrą, vadovas Jevhenas Kramarenka.

„Vienas iš tokių įtvirtinimų buvo netoli laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietos“, esančios vadinamajame Raudonajame miške, kalbėjo jis per spaudos konferenciją.

„Radiacijos stebėjimo sistema atskirties zonoje vis dar neveikia“, – nurodė J. Kramarenka ir pridūrė, kad „serveriai, kurie apdorodavo šią informaciją, dingo“.

„Šiuo metu negalime pasakyti, ar visiškai saugu“, – sakė agentūros vadovas.

„Kol nebus elektros ir kol darbuotojai negaus ginkluotųjų pajėgų leidimo lankytis radiacijos stebėsenos punktuose, nežinosime, kiek padaryta žalos“, – pabrėžė J. Kramarenka.

Pasak jo, Rusijos kariai „labai greitai“ pajus radioaktyviosios apšvitos poveikį dėl kasinėjimo ir sunkiosios technikos sukeltų dulkių debesų.

„Kai kurie galbūt po mėnesio, kai kurie – po kelerių metų“, – sakė J. Kramarenka.

Jo duomenimis, šioje teritorijoje kelias savaites buvo dislokuota apie 1 tūkst. Rusijos karių ir maždaug 50 šarvuočių.

Černobylio elektrinėje 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Atnaujinta 13.48

Rusijos kariai Mariupolį „bando paversti ukrainiečių getu, sako mero patarėjas

Rusijos kariai Mariupolį „bando paversti ukrainiečių getu, o civiliai raginami nešioti baltą kaspiną – norima, kad žmonės būtų „masalu“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Piotras Andriuščenka.

„Okupantai verčia mariupoliečius užsidėti baltą juostelę kaip „savo“ ženklą. Tiesą sakant, tokiu būdu rusai eilinį kartą naudoja civilius gyventojus kaip masalą“, – sakė P. Andriuščenka.

Atnaujinta 13.36

Baltieji rūmai: Rusija ir Putinas dėl savo elgesio tapo parijais

Dėl Rusijos karių agresijos Ukrainoje Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas pasaulyje tapo parijais. Tai pasakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki per spaudos konferenciją Vašingtone, praneša „Ukrinform“.

„Sakyčiau, Rusija ir prezidentas Putinas parodė save kaip parijus pasaulyje. Prezidento nuomone, jam nėra vietos tarptautiniame forume“, – sakė ji, paklausta apie Rusijos dalyvavimą G20 viršūnių susitikime.

Atnaujinta 13.15

Apklausa: Estiją su ginklu rankoje pasirengę ginti 30 proc. moterų ir 61 proc. vyrų

Jeigu Estija būtų užpulta, ją su ginklu rankoje pasirengę ginti 30 proc. moterų ir 61 proc. vyrų, turinčių Estijos pilietybę. Tai rodo bendrovės „Norstat“ surengtos apklausos rezultatai.

Rusijos agresija prieš Ukrainą paskatino Estijos visuomenėje aktyvią diskusiją, kiek žmonių ryžtųsi dalyvauti kovos veiksmuose, kad apgintų savo tėvynę. Nors yra daug būdų prisidėti prie gynybos, sociologai aiškinosi, kiek žmonių pasirengę imti į rankas ginklą, jeigu reikėtų ginti savo valstybę, pranešė ketvirtadienį „Norstat“ atstovai.

Respondentams buvo pateiktas toks klausimas: „Jeigu Estija būtų užpulta, ar jūs imtumėte ginklą, kad apgintumėte savo šalį?“ 44 proc. tyrimo dalyvių atsakė „Tikrai taip“ arba „Greičiausiai taip“, 35 proc. – „Greičiausiai ne“ arba „Tikrai ne“. 20 proc. apklaustųjų atsakė „Nežinau“.

Imti ginklą į rankas pasirengę 47 proc. estų tautybės respondentų ir 32 proc. kitų tautybių respondentų.

Tarp vyrų stoti į ginkluotą kovą pasirengę 61 proc. apklaustųjų, tarp moterų – 30 proc. Tarp estų tautybės respondentų imti ginklą į rankas pasirengę 65 proc. vyrų ir 31 proc. moterų.

„Norstat“ apklausa buvo surengta internetu balandžio 5-9 dienomis Visuomenės tyrimų instituto užsakymu. Joje dalyvavo 942 Estijos piliečiai, vyresni kaip 18 metų amžiaus.

Atnaujinta 12.43

Į Kyjivą atvyko Čekijos ir Lenkijos parlamentų vadovai

Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas kartu su keliais kolegomis atvyko į Kyjivą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko kvietimu. Tai ketvirtadienį pranešė Čekijos portalas „Novinky“.

Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“ žiniomis, tuo pačiu traukiniu kartu su M. Vystrčilu atvyko keli Lenkijos parlamentarai su Senato pirmininku Tomaszu Grodzkiu priešakyje.

Jsou pozvání, která se neodmítají. #SenátNaUkrajině pic.twitter.com/Wo5zueusEa

— Miloš Vystrčil (@Vystrcil_Milos) April 14, 2022

„Mes pasirengę kalbėti Ukrainos parlamente. Manau, kad mes taip pat apsilankysime gyvenvietėse prie Kyjivo, kurias sugriovė agresoriai rusai, vykdę ten genocidą“, – sakė žurnalistams Čekijos Senato pirmininkas.

Jis nekomentavo kelionės į Ukrainą detalių dėl saugumo.

Ketvirtadienio rytą M. Vystrčilas paskelbė tviteryje bendrą delegacijos narių nuotrauką su prierašu: „Būna kvietimų, kurių negalima atsisakyti“.

Atnaujinta 12.37

Mariupolio meras teigia, kad miestas toliau kausis

Apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio meras Vadymas Boičenka ketvirtadienio rytą sakė Vokietijos transliuotojui ARD, kad „Mariupolis buvo, yra ir bus Ukrainos miestas“.

V. Boičenka melagienomis pavadino Rusijos pranešimus, neva jos kariai užėmė Mariupolio jūrų prekybos uostą ir kad čia pasidavė daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių. Miestą toliau gina „Azovo“ pulkas ir jūrų pėstininkai, tvirtino V. Boičenka.

Mariupolis apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Iki šiol jau sunaikinta didžioji jo dalis, o vietos gyventojai susiduria su katastrofiškomis humanitarinėmis sąlygomis.

Tuo pat metu Rusijos kariuomenė toliau smūgiuoja kitiems Ukrainos miestams. Naktį į ketvirtadienį rusų kariai tęsė Charkivo, Donecko ir Zaporižios bombardavimą, ketvirtadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Manoma, kad Ukrainos rytuose netrukus gali prasidėti didelio masto Rusijos puolimas.

Atnaujinta 12.35

Ukrainos URM: yra grėsmė, kad į Rusiją išvežti šalies vaikai bus neteisėtai įvaikinti

„Rusija, pažeisdama tarptautinę humanitarinę teisę, dalyvauja Ukrainos vaikų grobime valstybiniu lygiu“, teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime, cituoja „Ukrinform“.

Ministerija pažymėjo, kad Rusijos kariai, pažeisdami tarptautinę teisę, ir toliau imasi nepriimtinų veiksmų – neteisėto ir priverstinio Ukrainos piliečių, tarp jų vaikų, vežimo į Rusijos teritoriją.

„Grėsmė, kad Rusijos piliečiai neteisėtai įsivaikins Ukrainos vaikus, nesilaikydami visų būtinų Ukrainos teisės aktuose nustatytų procedūrų, yra akivaizdūs“, – sakoma ministerijos pranešime.

Atnaujinta 12.02

Kyjivas: į sostinę grįžti dar anksti, išlieka raketų smūgio grėsmė

Dėl didelės raketų smūgių tikimybės ir didelio masto Rusijos pajėgų puolimo ukrainiečiai turi laikinai susilaikyti nuo grįžimo į savo apleistus namus, įskaitant Kyjivo miestą. Taip teigė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar, praneš „Ukrinform“.

„Grįžti į Kyjivą dar anksti, nes vis dar egzistuoja raketų smūgių grėsmė visoje Ukrainoje, o priešas nepalieka tikslo užimti visą Ukrainą ir konkrečiai Kyjivą. Situacija gana sunki, todėl verta palaukti. šiek tiek ilgiau ir pamatysime, kaip klostysis situacija, taip pat ir rytuose“, – sakė H. Maljar.

Duda: Rusija Ukrainoje vykdo totalinį karą

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po vizito Kyjive apkaltino Rusiją, kad ši Ukrainoje vykdo „totalinį karą“.

A. Duda ketvirtadienį pareiškė niekada nepamiršiąs to, ką matė nuniokotoje Borodiankoje, ir išreiškė viltį, kad jo bendras vizitas Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais pasiųs šalies gynėjams aiškų solidarumo ženklą.

A. Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir Estijos prezidentas Alaras Karisas į Ukrainą atvyko antradienio vakarą.

Atnaujinta 11.33

Per Rusijos raketos ataką Kramatorsko traukinių stotyje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 59 – dar du vaikai mirė ligoninėje. Tai pranešė Kramatorsko miesto taryba „Telegram“ paskelbtame pranešime, praneša „Ukrinform“.

„Per Kramatorsko traukinių stoties apšaudymą žuvusių vaikų skaičius išaugo iki 7. Dar du vaikai mirė ligoninėje... Taigi bendras žmonių, žuvusių per Rusijos apšaudymą Kramatorsko traukinių stotyje, skaičius išaugo iki 59“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 11.28

Airijos užsienio reikalų ministras apsilankys Kyjive

Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Simonas Coveney ketvirtadienį turi nuvykti į Kyjivą susitikti su ukrainiečių užsienio reikalų ir gynybos ministrais, pranešė jo biuras.

S. Coveney vizitas yra pirmasis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinių narių užsienio reikalų ministrų apsilankymas Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios.

Per jo derybas su ukrainiečių užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu didžiausias dėmesys bus skirtas tam, „kaip Airija gali toliau teikti politinę, saugumo ir humanitarinę paramą Ukrainai“, sakoma pareiškime.

Ministrai taip pat aptars, kaip Airija gali „padėti Ukrainai siekti kandidatės į Europos Sąjungos nares statuso, stumti tolesnes ES sankcijas Rusijai ir pareikalauti Rusijos atsakomybės už brutalią ir nepateisinamą invaziją“.

S. Coveney taip pat „apsilankys rajonuose, tiesiogiai paveiktuose Rusijos invazijos“, nurodoma pareiškime.

Airija jau suteikė Ukrainai ir ukrainiečių pabėgėliams 20 mln. eurų vertės pagalbą, taip pat 33 mln. eurų vertės pagalbą Ukrainos kariuomenei, nesusijusią su letalia ginkluote.

Atnaujinta 11.05

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios rusų pajėgos galimai prarado 19 900 karių, paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo „Ukrinform“.

Be to, nuo vasario 24 iki balandžio 14 dienos Rusijos kariai neteko:
Tankų – 753 vienetų;
Šarvuotų kovinių mašinų – 1968 vnt.;
Artilerijos sistemų – 366 vnt.;
MLRS daugkartinių paleidimo sistemų – 122 vnt.;
Oro gynybos sistemų – 64 vnt.;
Lėktuvų – 160 vnt;
Sraigtasparnių – 144 vnt;
Transporto priemonių – 1437 vnt.;
Laivų/valčių – 7 vnt.;
Degalų bakų – 76 vnt.;
Operatyvinio ir taktinio lygio dronų – 134 vnt.;
Specialios įrangos – 25 vnt.;
Mobiliųjų SRBM sistemų – 4 vnt.

Atnaujinta 10.49

Nuo kovo 1 d., Melitopolio mieste Rusijos kariai pagrobė daugiau nei 100 žmonių. Apie tai teletono metu pranešė meras Ivanas Fiodorovas, rašo UNIAN.

„Manau, kad žmonių grobimas šiandien yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės šiandien palieka okupuotas teritorijas. Jie gali būti pagrobti iš namų, iš gatvės be jokio paaiškinimo, ir tai jau daroma sistemingai. Melitopolio mieste buvo pagrobta daugiau nei 100 žmonių.

Kai kurie buvo laikomi valandomis, kai kurie buvo laikomi kelias dienas. Yra pavyzdžių, kai žmonės laikomi ilgiau nei mėnesį. Pavyzdžiui, Melitopolio rajono tarybos pirmininkas Serhijus Prima buvo laikomas nelaisvėje daugiau nei mėnesį“, – sakė I. Fiodorovas.

Atnaujinta 10.37

Ukrainos pajėgos sunaikino tiltą su Rusijos technikos kolona

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino tiltą su Rusijos karinės technikos kolona, ​​vykstančia į Iziumo miestą Charkivo srityje.

Tai „Facebook“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

Atnaujinta 10.28

Ukraina sako atnaujinanti civilių evakavimo pastangas

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad po vienos dienos pertraukos, kurią Kyjivas aiškina Rusijos pažeidimais, vėl atidaro humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų regionų evakuojami civiliai gyventojai.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad devyni maršrutai šalies rytuose ir pietuose bus vėl naudojami gyventojams evakuoti. Išvakarėse ji sakė, kad „padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga“, todėl trečiadienį jie nebuvo atverti.

„Humanitariniai koridoriai Luhansko regione veiks su sąlyga, kad okupacinės pajėgos nutrauks apšaudymą“, – ketvirtadienį sakė I. Vereščuk.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos pajėgos, kaip įtariama, neseniai smogė evakuacijai naudojamai traukinių stočiai; ataka pareikalavo daugiau kaip 50 žmonių gyvybių. Maskva neigia esanti susijusi su šiuo išpuoliu.

Atnaujinta 10.18

Ukrainos gynyba Mariupolyje pritraukia daug Rusijos karių – JK žvalgyba

Naujausioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos pajėgos gina Mariupolį, todėl į šį rajoną traukia dar daugiau Rusijos karių, rašoma „Twitter“ paskyroje.

Taip pat teigiama, kad kai kurių Ukrainos miestų centrai susidūrė su dideliais Rusijos išpuoliais, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar žvelgia į Donbaso regioną, norėdamas ten atnaujinti puolimo veiksmus.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 14 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/vFayCbnSMF

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/tmpiigcR8c

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 14, 2022

Atnaujinta 10.07

„Liaudies tarno“ frakcija Ukrainos parlamente nepritars į tėvynę negrįžusių vyrų baudžiamajam persekiojimui

Partijos „Liaudies tarnas“ frakcija Ukrainos parlamente nepritars įstatymo projektui dėl vyrų, negrįžusių į tėvynę po karinės padėties paskelbimo, baudžiamosios atsakomybės.

Kaip praneša ketvirtadienį „Ukrinform“, tai pareiškė frakcijos pirmininkas, Ukrainos delegacijos derybose su Rusija vadovas Davydas Arachamija.

„Partijos „Liaudies tarnas“ frakcija nepritars pasiūlymui dėl šaukiamojo amžiaus vyrų, išvažiavusių iš Ukrainos ir negrįžusių į ją įstatymo nustatytu laiku, baudžiamosios atsakomybės“, – parašė jis „Telegram“ kanale.

„Mes manome, kad ši teisinė norma tokiu pavidalu kenksminga ir pavojinga tiek Ukrainos gynybai šiandien, tiek jos atkūrimui ateityje. Šimtai tūkstančių ukrainiečių grįžo namo, kad gintų savo šalį karo metu. Daugelis tų, kurie liko užsienyje, dirba ir siunčia į Ukrainą pinigus – kaip pagalbą savo šeimoms arba kaip aukas į šalies gynybos fondus“, – paaiškino D. Arachamija.

Jis taip pat teigė, jog įstatymo projektas jokiu būdu nepadeda spręsti to uždavinio, kurį iš tikrųjų reikia įgyvendinti: nubausti kelias dešimtis valdininkų ir deputatų, kurie paspruko iš Ukrainos prasidėjus karui.

„Ieškosime kitų būdų šiems asmenims nubausti. O kitiems žmonėms jokių sankcijų nebus ir negali būti. Mes esame suinteresuoti, kad pasibaigus karo veiksmams, po mūsų pergalės, visi piliečiai grįžtų į Ukrainą, dirbtų jos atstatymo labui ir galėtų gyventi įprastą gyvenimą“, – pridūrė D. Arachamija.

Atnaujinta 09.55

Ukrainoje ketvirtadienį suplanuoti 9 humanitariniai koridoriai

2022 m. balandžio 14 d. Ukrainoje buvo susitarta dėl 9 humanitarinių koridorių, pranešė šalies vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos vadovė Iryna Vereščuk.

Iš Mariupolio, Berdiansko, Tokmako ir Enerhodaro miestų iki Zaporižios šalies gyventojai galės vykti nuosavu transportu, pridūrė I. Vereščuk.

Atnaujinta 09.40

ERR: Estija suteikė laikiną apsaugą 20 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios į Estiją atvyko apie 30 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių, iš jų daugiau kaip trečdalis – vaikai. Šiuo metu būstas reikalingas maždaug 5 500 žmonių, tarp jų – beveik 2 tūkst. vaikų, praneša portalas ERR.

Per pastarąjį mėnesį Policijos ir sienos apsaugos departamentas suteikė laikiną apsaugą, t. y. leidimą metus gyventi šalyje, beveik 20 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Laikina apsauga suteikiama siekiant užtikrinti pabėgėliams ukrainiečiams ir jų šeimų nariams tokias pat teises, kokias turi kiti Estijos gyventojai.

„Siekdamas paspartinti leidimų gyventi Estijoje išdavimą, Policijos ir sienos apsaugos departamento Aptarnavimo biuras dabar dirba vakarais ir poilsio dienomis. Šiuo tikslu parengėme policijos pareigūnų, paprastai dirbančių kitose srityse, komandą. Be to, pastarąjį mėnesį pabėgėlių įkurdinimo vietose taip pat dirbo mobilieji prašymų suteikti laikiną apsaugą priėmimo punktai“, – sakė žurnalistams policijos atstovas Egertas Beličevas.

Atnaujinta 09.20

Ukrainos prokuratūra: nuo karo pradžios šalyje žuvo 197 vaikai

Remiantis Ukrainos generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, per Rusijos karą Ukrainoje žuvo 197 vaikai.

„197 vaikai žuvo ir daugiau nei 350 buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta darbas aktyvių karo veiksmų srityse, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – „Telegram“ rašė prokuratūros spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

Atnaujinta 09.01

JT: nuo karo pradžios nukentėjo 4,5 tūkst. civilių

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras (OHCHR) užfiksavo 4521 civilių auką Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios, iš jų 1932 žuvo ir 2589 buvo sužeisti, praneša „Ukrinform“.

Atnaujinta 08.58

Kanada suteikė Ukrainai 500 mln. dolerių paskolą

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados Vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų).

„Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras.

S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti.

Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln. Kanados dolerių – nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams paremti, taip pat 620 mln. Kanados dolerių paskolų finansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti bei valdymo reformoms remti.

Kitų fiskalinių metų (prasidėsiančių liepos 1 d.) biudžete nurodyta, kad Otava pasiūlys Kyjivui naujų kreditinių išteklių – 1 mlrd. Kanados dolerių per naują Ukrainai skirtą sąskaitą Tarptautiniame valiutos fonde ir dar 500 mln. Kanados dolerių vertės karinės pagalbos, sakė S. Marčenka.

Atnaujinta 08.53

„Save the Children“: karas Ukrainoje beveik neabejotinai pražudė daugiau vaikų, nei skelbiama

Nors skelbiama, kad Rusijos Ukrainoje sukeltas karas iki šiol pražudė mažiausiai 153 vaikus, tarptautinė labdaros organizacija „Save the Children“ baiminasi, kad šis skaičius gali būti kur kas didesnis, praneša portalas „Euronews“.

Jungtinės Tautos (JT) iki šiol patvirtino 153 vaikų mirtis. Tačiau „Save the Children“ ketvirtadienį paskelbtame pranešime teigė, kad šis skaičius beveik neabejotinai yra kur kas didesnis. „Visi Ukrainos vaikai šiuo metu patiria pavojų, nes atakuojama vis daugiau mokyklų ir ligoninių“, – teigė organizacija.

Naujausiais JT duomenimis, savo namus Ukrainoje iki šiol paliko 4,8 mln. vaikų. Iš jų 2 mln. pasitraukė į kaimynines šalis.

Atnaujinta 08.48

Kirby`is: JAV perduos Ukrainai 11 sraigtasparnių „Mi-17“

Į naują JAV karinės pagalbos Ukrainai paketą įeis ir 11 sraigtasparnių „Mi-17“, kuriuos anksčiau buvo ketinama išsiųsti į Afganistaną. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby`is, praneša „Amerikos balsas“.

„Šie 11 sraigtasparnių „Mi-17“ buvo skirti Afganistanui. Jie yra iš mūsų atsargų, – sakė jis. – Dabar mes juos siunčiame į Ukrainą.“

Pentagono atstovas priminė, kad Jungtinės Valstijos neseniai perdavė Ukrainai penkis „Mi-17“.

J. Kirby`is patikslino, jog Amerikos karo lakūnai neprisideda prie sraigtasparnių nuskraidinimo į Ukrainos teritoriją.

Anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas informavo Ukrainos valstybės vadovą Volodymyrą Zelenskį, kad Vašingtonas nusprendė suteikti Kyjivui dar 800 mln. dolerių vertės karinę pagalbą. Ji apims sraigtasparnius, šarvuočius ir artileriją.

Kaip pažymi UNIAN, anksčiau buvo pranešta, kad JAV pasirengusios apsvarstyti galimybę tiekti Ukrainai vidutinio nuotolio ginkluotę, galinčią smogti aerodromams Rusijos teritorijoje.

Atnaujinta 08.46

Valstybės departamentas gina Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje

JAV Valstybės departamentas trečiadienį gynė prezidento Joe Bideno poziciją, kad Rusija vykdo genocidą Ukrainoje, o rusų pajėgos bando sunaikinti valstybę ir jos civilius gyventojus.

J. Bidenas antradienį pirmą kartą apkaltino Vladimiro Putino pajėgas vykdant Ukrainoje genocidą, tačiau pridūrė, kad teisininkai turės nuspręsti, ar Rusijos elgesys iš tikrųjų kvalifikuotinas kaip genocidas.

„Prognozuoju, kad tai, ką įvardijo prezidentas J. Bidenas, galiausiai tikriausiai nustatysime, kai galėsime surinkti visus įrodymus“, – televizijai CNN sakė trečia pagal rangą Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland.

„Nes tai, kas ten vyksta, nėra atsitiktinumas, – sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams. – Tai yra iš anksto apgalvotas Rusijos, jos pajėgų sprendimas sunaikinti Ukrainą ir jos civilius gyventojus.“

1948 metų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kelio genocido nusikaltimui užkirtimo ir baudimo už jį genocidas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Teisininkai atsargiai vartoja šį žodį, o Vakarų lyderiai nesutaria, ar kaltinti Rusiją genocidu. Kremlius J. Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje pavadino „nepriimtinu“.

JAV diplomatai stengėsi nesureikšminti prezidento komentarų poveikio, jie pabrėžė, kad jis iš esmės laikosi „moralinės“, o ne griežtai teisinės pozicijos.

„Prezidentas kalbėjo veikiamas įspūdžio, kurį jam paliko mūsų visų matyta siaubinga filmuota medžiaga iš tokių vietovių kaip Buča, Mariupolis, Charkivas“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price`as. Jis paminėjo Ukrainos miestus, kur rusų pajėgos kaltinamos įvykdžiusios brutalių nusikaltimų prieš civilius gyventojus.

„Svarbu ne tai, kaip tai pavadinsi, o tai, kaip į tai reaguosi, ir mes į tai reaguojame ryžtingai, suteikdami savo partneriams Ukrainoje būtent tai, ko jiems reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė N. Price`as.

„Kas tai bebūtų – karo nusikaltimas, žiaurumai ar genocidas, tai nekeičia mūsų strategijos“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 08.34

JT sekretorius: karas penktadalį žmonijos gali pasmerkti badui ir skurdui

Karas Ukrainoje gali pasmerkti nemažą žmonijos dalį badui ir skurdui, kokio dar dešimtmečius nebuvo. JT generalinis sekretorius António Guterresas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Karas Ukrainoje gali nustumti daugiau nei penktadalį žmonijos į skurdą, nepriteklių ir badą, kokio nematėme dešimtmečius. Vienintelis ilgalaikis karo ir jo padarinių skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems pasaulio žmonėms sprendimas yra taika“, – rašė jis.

The war in Ukraine could throw more than 1/5 of humanity into poverty, destitution & hunger on a scale not seen in decades.

The only lasting solution to the war & its impact on the poorest & most vulnerable people in the world is peace.https://t.co/SiH7eBkQ9R

— António Guterres (@antonioguterres) April 13, 2022

Atnaujinta 08.17

Arestovyčius: Rusijos pajėgos sulaikė jūrų pėstininkų

Per 36-osios jūrų pėstininkų brigados susijungimą su Azovo pulku Mariupolyje kai kurie jūrų pėstininkai buvo pagauti Rusijos karių, paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, praneša UNIAN.

Kartu jis paneigė Rusijos propagandistų skleidžiamą informaciją apie didžiulį sulaikytų Ukrainos karių skaičių.

Atnaujinta 08.02

Australija paskelbė apie sankcijas Rusijos įmonėms

Australija įvedė sankcijas „Gazprom“, „Transneft“, „Kamaz“, „Rostelecom“ ir dar 10 Rusijos įmonių.

Atnaujinta 07.41

Zelenskis: Berlynas nebuvo pateikęs oficialios užklausos dėl galimo F. W. Steinmeierio vizito

Paaiškėjus, kad Ukraina galimai atmetė Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Berlynas niekuomet nebuvo pateikęs oficialios užklausos dėl galimos kelionės.

„Nei aš, kaip prezidentas, nei mano biuras nėra gavęs oficialios Federalinio prezidento ir Federalinės prezidentūros užklausos dėl vizito į Ukrainą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis.

Trečiadienį Kyjive lankėsi Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos prezidentai. Pasak Varšuvos, vizitą bendra iniciatyva organizavo Lenkija. F. W. Steinmeieris norėjo prisijungti prie šių keturių šalių vadovų, tačiau pats vėliau atskleidė, kad „tai Kyjive buvo nepageidaujama“.

F. W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.

Atnaujinta 07.34

Ukrainos generalinis štabas paskelbė informaciją apie Rusijos invaziją

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė 2022 m. balandžio 13 d. ryto operatyvinę informaciją apie Rusijos invaziją.

Pranešime teigiama, kad Rusijos kariai toliau kuria aviacijos grupę prie rytinės valstybės sienos, stiprina artilerijos dalinius, optimizuoja esamas valdymo sistemas, žvalgybą ir medicinos pagalbą.

Priduriama, kad visoje Ukrainoje nuolat kyla grėsmė, kad Rusijos pajėgos panaudos raketinius ginklus.

Pranešama, kad Rusijos kariai tęsia sistemingus raketų ir bombų smūgius karinei ir civilinei infrastruktūrai Charkivo, Donecko ir Zaporižios srityse.

Atnaujinta 07.22

Du trečdaliai Kyjivo gyventojų grįžo į miestą, sako Klyčko

Du trečdaliai sostinės Kyjivo gyventojų, išvykusių prasidėjus plataus masto karui su Rusija, jau grįžo į miestą. Tai visos Ukrainos teletono eteryje paskelbė meras Vitalijus Klyčko.

„Du trečdaliai Kyjivo gyventojų jau grįžo. Jie grįžta kasdien, nepaisydami rekomendacijų. Bet mes negalime uždrausti, galime tik rekomenduoti“, – sako meras ir priduria, kad grįžti į miestą kol kas neapsimoka – viešasis transportas neveikia, o kontrolės punktuose atliekami patikrinimai.

Atnaujinta 07.14

JAV pristatė, kokius ginklus skirs Ukrainai

JAV gynybos departamentas pristatė Ukrainai naują 800 milijonų dolerių (733 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą.

BREAKING: US announces further package of $800m in arms to be provided to Ukraine, including suicide drones, APCs, ATGMs, helicopters and artillery.pic.twitter.com/KS9shtIVio

— Conflict News (@Conflicts) April 13, 2022

Atnaujinta 07.00

Kanados premjeras Justinas Trudeau mano, kad yra „visiškai teisinga“ Rusijos veiksmus Ukrainoje vadinti genocidu, praneša televizijos kanalas CBC.

„Yra oficialūs procesai, susiję su genocido apibrėžimu, bet aš manau, jog visiškai teisinga, kad vis daugiau žmonių vartoja žodį „genocidas“, kalbėdami apie tai, ką daro Rusija, ką padarė Vladimiras Putinas“, – sakė J. Trudeau per spaudos konferenciją Lavalyje (Kvebeko provincija).

J. Trudeau priminė Rusijos karinius išpuolius prieš civilius, įskaitant medicinos įstaigų ir geležinkelio stočių apšaudymą, taip pat seksualinį smurtą konflikto metu. Pasak jo, Rusija atakuoja „ukrainiečių tapatybę ir kultūrą“.

„Visa tai yra karo nusikaltimai, už kuriuos atsakingas V. Putinas, visa tai yra nusikaltimai žmoniškumui“, – pabrėžė Kanados Vyriausybės vadovas.

Anksčiau Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu pavadino JAV prezidentas Joe Bidenas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susilaikė nuo tokio apibrėžimo. „Aš būsiu atsargus su tokiais terminais, nes šios dvi tautos (rusai ir ukrainiečiai) yra broliškos“, – teigė jis.

Atnaujinta 06.56

Rusijai apšaudžius antrą pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą, trečiadienį žuvo keturi civiliai, pranešė šiaurės rytinio regiono gubernatorius.

„Deja, dieną per apšaudymą žuvo keturi ir buvo sužeista 10 civilių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė srities administracijos vadovas Olegas Synjehubovas.

Atnaujinta 06.31

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė ketinąs aptarti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jo žodžius, kad Rusijos veiksmai nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai – broliai, praneša UNIAN.

V. Zelenskis tai sakė per spaudos konferenciją, skirtą susitikimo su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais rezultatams aptarti.

„Aš negirdėjau pono Prancūzijos prezidento. Šis pareiškimas, jeigu tai tiesa... Mes nepraleidžiame nė vienos detalės. Tokie dalykai mums labai skausmingi. Todėl aš būtinai padarysiu viską, kad šiandien ar rytoj aptarčiau su juo šį klausimą“, – teigė V. Zelenskis.

Kaip pranešė UNIAN, Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.

Atnaujinta 06.27

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“.

„Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A. Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kova už Europos ateitį vyksta Ukrainos žemėje, teigia Kyjive viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kova už Europos ateitį vyksta čia, Ukrainos žemėje“, – trečiadienio vakarą per spaudos konferenciją Kyjive sakė Lietuvos vadovas.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais lankėsi karo niokojamos Ukrainos sostinėje.

Ukrainiečius bei šios šalies prezidentą V. Zelenskį didvyriais pavadinęs G. Nausėda per spaudos konferenciją teigė, kad Ukrainai šiuo metu labiausiai reikalinga karinė pagalba.

„Kviečiu mūsų partnerius ir sąjungininkus didinti karinę pagalbą Ukrainai“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Diplomatinės pastangos taip pat sveikintinos, bet Ukrainos ateitis bus sprendžiama mūšio lauke“, – pridūrė G. Nausėda.

Jis taip pat paragino teikti ekonominę, finansinę ir humanitarinę pagalbą. G. Nausėdos teigimu, be karinės pagalbos, Lietuva Ukrainai jau yra skyrusi 14 mln. eurų vertės humanitarinę ir finansinę pagalbą.

Atnaujinta 04.24

Jungtinių Valstijų Vyriausybė tariasi, kas iš aukščiausiųjų šalies pareigūnų artimiausiu metu turėtų apsilankyti Kyjive. Leidinio „Politico“ žiniomis, tarp realiausių kandidatų – valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas. Šaltinių teigimu, vizitu į Kyjivą norima parodyti solidarumą su kariaujančia Ukraina.

Atnaujinta 03.20

Rusija pripažino, kad Juodojoje jūroje plaukiojančiame jos kariniame laive „Maskva“ buvo kilęs gaisras. Pasak rusų gynybos ministerijos, kreiseris stipriai apgadintas, o tai lėmė amunicijos sprogimas. Įgulą esą spėta evakuoti.

Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad kreiserį „Maskva“ raketomis atakavo ukrainiečių pajėgos. Tai tas pats laisvas, kurį Rusijos invazijos pradžioje Gyvatės salos gynėjai pasiuntė „ant trijų raidžių“.

Atnaujinta 02.25

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paviešino dar vieną vaizdo kreipimąsi, jame darkart įspėja, kad Rusija ruošiasi pulti šalies rytuose ir pietuose.