Rusijos karas prieš Ukrainą. Mariupolio valdžia patvirtino pranešimus apie Rusijos „cheminę ataką“, manoma, kad mieste iš viso žuvo per 20 tūkst. žmonių

48-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Mariupolį ginantis Azovo pulkas pranešė, kad rusų pajėgos prieš civilius ir kariškius galėjo panaudoti neaiškios kilmės cheminę medžiagą. Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos praneša tikrinančios šią informaciją. Ukrainos žvalgyba įspėjo, kad Rusija gali ryžtis užpulti vieną iš savo miestų, kad padidintų antiukrainietišką isteriją“.

Ukrainos prezidentas kol kas nepatvirtino šių teiginių, bet pabrėžė, kad reikia principingos pasaulio lyderių reakcijos, kad būtų užkirstas kelias tokiems galimiems Rusijos nusikaltimams.

Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio meras praneša, kad uostamiestyje nuo invazijos pradžios galėjo žūti apie 10 000–20 000 žmonių. Šiuo metu mieste be vandens, maisto ir vaistų vis dar įstrigę per 120 000 gyventojų.

Jau 42 valstybės prisijungė prie tyrimų Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje nustatyti, sekmadienį pranešė šalies teisingumo ministras Denysas Maliuska. Jo teigimu, šios valstybės kreipėsi į Hagos teismą, visoje Ukrainoje dirba ekspertai, tačiau nusikaltimų kiekis – itin didelis.

JK žvalgyba įspėjo, kad rusų kariai gali panaudoti fosforo amuniciją Mariupolyje.

Antradienį per Lietuvos Seimo posėdį nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Apie pirmadienio dienos ir antradienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 02.13

Ukrainos prezidentas giria Jungtinių Valstijų prezidentą, po to kai Džou Baidenas Rusijos veiksmus Ukrainoje pavadino „genocidu“. Anot Volodymyro Zelenskio, norint atsispirti blogiui, būtina „daiktus vadinti tikrais vardais“

True words of a true leader @POTUS. Calling things by their names is essential to stand up to evil. We are grateful for US assistance provided so far and we urgently need more heavy weapons to prevent further Russian atrocities.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) April 12, 2022

Savo naujausiame kreipimesi Ukrainos prezidentas siūlo Rusijai mainus – sulaikytą prorusišką Ukrainos parlamentarą Viktorą Medvedčuką iškeisti į belaisviais paimtus ukrainiečius. Volodymyras Zelenskis sako, kad ciniška, jog sulaikytas Medvedčiukas vilkėjo karinę Ukrainos uniformą.

Atnaujinta 01.41

Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas Rusijos veiksmus Ukrainoje vadina „genocidu“. Tai pirmasis toks griežtas Baltųjų Rūmų pasisakymas.

Tuo metu Ukrainos prezidentas sako, kad naujos masinės kapavietės anksčiau Rusijos okupuotose teritorijose randamos kone kasdien. Volodymyro Zelenskio teigimu, tai ką daro Rusijos pajėgos - tikras genocidas.

Jungtinės Valstijos turėtų netrukus paskelbti skiriančios šimtus milijonų dolerių karinės pagalbos Ukrainai. Apie tai praneša CNN. Nors galutinė suma dar nėra patvirtinta, tikimasi, kad ji sieks beveik 700 mln. dolerių.

Atnaujinta 23.23

Pranešama apie kelis sprogimus Charkive.

Atnaujinta 22.47

Daugelyje Ukrainos regionų aidi oro pavojaus sirenos.

Atnaujinta 22.41

Mariupolio mieste vis dar vyksta kruvinos Rusijos ir Ukrainos karių kovos ir jis dar neatsidūrė rusų rankose, pranešė Pentagonas.

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė: „Akivaizdu, kad rusai nori Mariupolio dėl jo strateginės vietos, esančios Donbaso zonos pietuose ir prie Azovo jūros.“

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas pagerbė Mariupolį ginančius karius, bet sakė, kad jiems senka atsargos.

Atnaujinta 22.36

Argentina ir Čilė sustabdė ličio rūdos – žaliavos akumuliatorių gamybai – tiekimą Rusijai.

Apie tai pranešė Pramonės ir prekybos ministerijos Metalurgijos ir medžiagų departamento direktoriaus pavaduotojas Vladislavas Demidovas. Dabar, anot jo, Rusija žaliavos gali gauti tik Bolivijoje.

Atnaujinta 22.16

JAV negali patvirtinti cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje, sakė valstybės sekretorius Antony Blinken, tačiau pažymėjo, kad turima „patikimos informacijos, kad Rusijos pajėgos gali panaudoti įvairius riaušių malšinimo agentus“.

A. Blinkenas sakė, kad tai yra „ašarinės dujos, sumaišytos su cheminėmis medžiagomis, kurios sukeltų stipresnius simptomus, kad susilpnintų Ukrainos kovotojus ir civilius gyventojus“. Tai A. Blinkenas įvardijo, kaip agresyvios kampanijos Mariupolio perėmimui dalį.

„Mes tiesiogiai bendraujame su partneriais, siekdami išsiaiškinti, kas iš tikrųjų atsitiko“, – sakė A. Blinkenas Valstybės departamente.

Atnaujinta 21.35

V. Zelenskis savo socialiniuose tinkluose pasidalino trumpu įrašu, skelbiančiu apie SBU specialią operaciją. Prisegtoje nuotraukoje – Kremliui artimas Ukrainos oligarchas Viktoras Medvedčukas, su Ukrainos karine uniforma ir antrankiais.

Atnaujinta 21.05

Popiežius Pranciškus pasmerkė civilių gyventojų žudynes Ukrainoje.

„Dabartinė akimirka kelia mums didelį nerimą, nes yra paženklinta blogio jėgų“, – sakoma jo vardu perskaitytoje žinutėje.

„Kančios palietė tiek daug silpnų ir neapsaugotų žmonių, daugybę civilių, išžudytų nekaltų jaunuolių; beviltiška moterų ir vaikų padėtis... Visa tai vargina mūsų sąžinę.“

Atnaujinta 20.59

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu, aptardami Johnsono pastarąjį vizitą Kyjive ir „būtinybę paspartinti pagalbą“ Ukrainai, sakoma Dauningo gatvės pranešime.

„Lyderiai aptarė poreikį paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai, įskaitant karinės ir ekonominės paramos stiprinimą, Ukrainos pajėgos ruošiantis kitam Rusijos puolimui šalies rytuose“, – sakoma pranešime.

Johnsonas sakė Bidenui, kad naujausias JK pagalbos paketas, įskaitant priešlaivines raketas ir karines transporto priemones, į Ukrainą pasieks „artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“.

Pranešime teigiama, kad šalių lyderiai taip pat sutarė tęsti bendras pastangas didinti ekonominį spaudimą Putinui ir ryžtingai nutraukti Vakarų priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų.

Atnaujinta 20.48

Ukrainos valdžia teigia, kad sužlugdė bandymą sutrikdyti jų energetikos infrastruktūrą per kibernetinę ataką.

Jie sako, kad įsilaužėliai pirmą kartą pateko į sistemas vasario mėn. Tada jie bandė suaktyvinti kenkėjišką programinę įrangą, kurią jie įdiegė balandžio 8 d. Tai galėjo išjungti maitinimo šaltinius.

Tokio tipo atakos Ukrainoje buvo surengtos anksčiau, net 2015 m. Tačiau valdžia teigia, kad šį kartą ataka buvo sužlugdyta.

Teigiama, kad atsakingi asmenys yra įsilaužėlių grupė, žinoma kaip „Sandworm“, susijusi su Rusijos karine žvalgyba ir keletu ankstesnių operacijų (Maskva tai visada neigia).

Atnaujinta 20.23

Praėjus beveik septynioms savaitėms nuo karo pradžios, Ukrainos paštas išleido naują pašto ženklą – su aiškia žinia rusų agresoriams. Ant jo matyti ukrainiečių karys, rodantis vidurinį pirštą karo laivui. Specialus antspaudas, be to, vaizduoja Rusijos karinio laivyno užimtos Gyvačių salos Juodojoje jūroje kontūrus bei pradžią sakinio „Rusų karo laive, eik...“ Motyvas ir sakinys yra užuomina į radijo ryšiu nuskambėjusią frazę pirmosiomis karo dienomis vasario pabaigoje.

Atnaujinta 20.21

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama sako, kad V. Putinas visada buvo negailestingas šalies vadovas, turėję potencialo pradėti invaziją Ukrainoje.

„Jis visada buvo tas, kuris buvo apimtas šiuo iškreiptu, iškrypusiu nuoskaudos ir etninio nacionalizmo jausmu. Ta Putino dalis visada buvo. Per invaziją į Ukrainą pamatėme, kad jis elgėsi taip neapgalvotai, kaip prieš aštuonerius ar dešimt metų galbūt nesitikėjote, bet pavojus visada buvo šalia“, – sakė B. Obama.

Atnaujinta 20.00

JAV negali patvirtinti cheminio ginklo panaudojimo Mariupolyje

Aukštas JAV gynybos pareigūnas pareiškė, kad šalis negali patvirtinti cheminių medžiagų naudojimo Mariupolyje, rašo „Reuters“.

Pareigūnas, kalbėjęs su žurnalistais su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad JAV neturi informacijos, kuri paremtų cheminių medžiagų judėjimą Ukrainoje ar šalia jos.

JAV ir Didžioji Britanija nagrinėjo pranešimus po to, kai Ukrainos Azovo pulkas pranešė, kad trys kariai buvo sužeisti nuodinga medžiaga vakar per išpuolį.

Tačiau cheminio ginklo panaudojimą patvirtinančių įrodymų nepateikta.

Atnaujinta 19.56

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad šalis tieks ginklus Ukrainai.

Politikas pareiškė, kad Berlynas tieks ginklus karo zonai, nepaisant to, kad tai prieštarauja saugumo filosofijai, kurią Vokietija išpažino dar visai neseniai. Su tokia Rusija, išaiškėjus jos karo nusikaltimams, prie normalių santykių nebegalima grįžti.

F.-W. Steinmeieris tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Varšuvoje.

„Mes solidarizuojamės su Ukraina“, – pabrėžė jis.

Atnaujinta 19.43

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad antradienį iš kovų paveiktų pietinių ir rytinių šalies regionų buvo evakuota beveik 3000 žmonių.

I. Vereščuk sakė, kad tik 208 žmonėms pavyko palikti Mariupolį.

Ji pridūrė, kad autobusai, kurie išvyko iš Zaporižios evakuoti žmonių iš kelių kitų miestų, buvo blokuojami rusų pajėgų.

Atnaujinta 19.37

Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad kai kuriuose miestuose morgai dabar yra pilni, nes nutrūksta elektros tiekimas ir kai kuriose vietose dingsta elektra.

S. Haidajus savo „Telegram“ paskyroje teigė, kad lavonai taip pat yra regiono rūsiuose. Apšaudymo metu juos rinko savanoriai ir laidojo „naujose tam skirtose vietose“, nes buvo neįmanoma patekti į kapines.

Labiausiai nukentėjo vietovė aplink Severodonetską, kuri jau keletą savaičių nuolat apšaudoma.

„Dėl apšaudymo tam tikrose vietose kūnai lieka gulėti gatvėse“, – sakė Haidajus.

Luhansko srities gubernatorius antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios netoli fronto linijos esančiame rytų Ukrainos Severodonecko mieste palaidota apie 400 civilių gyventojų.

Jis taip pat teigė, kad antradienį iš Luhansko srities buvo evakuota daugiau nei 300 žmonių, tačiau „apie 90 000 žmonių vis dar tebėra slėptuvėse nuo bombų ​​regiono bendruomenėse. Kiekvieną dieną raginame juos išvykti“.

Atnaujinta 19.28

Rusija visą parą apšaudo rytinį Ukrainos Donecko regioną, pranešė regiono gubernatorius.

Pavlo Kyrylenko sakė, kad Rusija, pasitraukusi iš regionų aplink Kyjivą ir Černigovą, šiuo metu yra paskutiniame savo pajėgų pergrupavimo etape.

Komentaruose per nacionalinę televiziją P. Kyrylenko sakė, kad Rusijos pajėgos neleidžia piliečiams išvykti iš pietinio Mariupolio uostamiesčio net savo automobiliais.

Atnaujinta 19.04

V. Putinas antradienį teigė, kad taikos derybos su Ukraina pasiekė akligatvį.

„Saugumo reikalavimai yra vienas dalykas, o santykių reguliavimo klausimai dėl Krymo, Sevastopolio ir Donbaso yra išbraukti iš šių sutarčių taikymo srities. Tai yra mes vėl grįžome į aklavietę sau ir visiems mums“, – pridūrė jis, spaudos konferencijoje, kalbėdamas kartu su savo A. Lukašenka.

V. Putinas taip pat pasakė, jog nenutrauks karinės operacijos Ukrainoje, iki kol Maskva pasieks savo. Jis taip pat kaltinimus dėl Bučos žudynių pavadino melu.

Tuo metu Ukrainos atstovai neigia, kad derybose pasiektas akligatvis.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas sakė, kad nors derybos sunkios, jos vis dar tęsiasi darbo pogrupių lygmeniu.

„Derybos itin sunkios. Rusai laikosi savo tradicinės taktikos viešai spausti derybų procesą, taip pat ir tam tikrais viešais pareiškimais“, – sakoma Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako rašytiniame komentare reporteriams.

Atnaujinta 18.49

Donetsko regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko sakė, kad apsuptame Mariupolio mieste situacija sudėtinga. Jis teigė, kad preliminariais duomenimis, mieste gali būti 22 tūkstančiai žuvusiųjų.

„Mariupolio atveju sunku komentuoti apie aukų skaičių, miestas apgultas ir blokuojamas, – P. Kyrylenko sakė CNN. – Šiuo metu kalbame apie 20–22 tūkst. žuvusiųjų Mariupolyje.“

Nepriklausomų skaičiavimų, kiek galėtų būti Rusijos bombardavimų aukų, nėra. V. Zelenskis sakė, kad Mariupolyje žuvo dešimtys tūkstančių.

P. Kyrylenko taip pat kalbėjo apie pirmadienį galimai įvykdytą cheminio ginklo panaudojimą.

„Žinome, kad praėjusią naktį, apie vidurnaktį, bepilotis orlaivis numetė iki šiol nežinomą sprogstamąjį įtaisą Mariupolio metalurgijos gamyklos teritorijoje ir aplink ją buvę trys žmonės pradėjo blogai jaustis, – sakė jis. – Ką girdėjome, buvo trys nukentėjusieji, jie išvežti į ligoninę, suteikta medicininė pagalba, šiuo metu jų gyvybei pavojus negresia.“

Regiono karinis gubernatorius teigė, kad pranešimai iš įvykio vietos yra preliminarūs, todėl jis negali „100 proc. patvirtinti ar komentuoti jų“, bet sakė galintis patvirtinti, kad incidentas įvyko.

Atnaujinta 18.37

Mariupolio miesto taryba patvirtino „apsinuodijimą cheminėmis medžiagomis“ nuo Rusijos drono, skelbia „Insider“.

„Išsamesnės informacijos pateikti negalime, – sakė Mariupolio mero pavaduotojas Sergejus Orlovas. – Tačiau turime kariuomenės patvirtinimą, kad taip atsitiko.“

Atnaujinta 18.10

Slovakija grąžina ambasadorius į Kyjivą. Tai pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korchokas.

„Slovakija ruošiasi savo diplomatų grąžinimui į Kyjivą. Artimiausiomis dienomis į sostinę išsiųsiu mūsų diplomatų inspekcijos grupę, kuri vietoje įvertins saugumo situaciją sostinėje. Jei įmanoma, nedelsdami įtrauksime savo ambasadą“, – rašoma politiko tviteryje.

Slovensko 🇸🇰 pripravuje návrat svojich diplomatov do Kyjeva. V najbližších dňoch vyšlem do 🇺🇦 metropoly inšpekčný team zložený z našich diplomatov, ktorý priamo na mieste posúdi bezpečnostnú situáciu v hlavnom meste 🇺🇦. Ak to bude možné, sfunkčníme naše veľvyslanectvo okamžite.

— Ivan Korcok (@IvanKorcok) April 12, 2022

Atnaujinta 18.03

JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,6 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.

„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.

Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

„Vos per šešias savaites beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų turėjo palikti namus. Jie buvo priversti palikti viską: savo namus, savo mokyklas ir, dažnai, savo šeimos narius“, – JT Saugumo Taryboje sakė JT vaikų agentūros UNICEF nepaprastųjų programų direktorius Manuelis Fontaine'as.

„Iš maždaug 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusė susiduria su rizika neturėti pakankamai maisto, – sakė jis. – Laimei, kaimyninės šalys labai padeda, priima pabėgėlius.“

„Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti“, – pabrėžė M. Fontaine'as.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Atnaujinta 17.58

ES įkūrė Moldovoje pagalbos reikmenų sandėlį pabėgėliams iš Ukrainos

Europos Sąjunga steigia sandėlį Moldovoje, kuriame bus laikomi pagalbos reikmenys žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos karo Ukrainoje.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad šią savaitę bus pristatyta daugiau kaip 1 200 palapinių ir 4 000 antklodžių, skirtų žmonėms, dėl karo turėjusiems palikti namus.

„Rusijos karinei agresijai Ukrainoje plėtojantis itin žiauriai, humanitariniai nukentėjusių civilių gyventojų poreikiai labai sparčiai auga“, – sakė už krizių valdymą atsakingas Komisijos narys Janezas Lenarčičius.

Iki šiol dėl karo į kaimynines šalis, tokias kaip Vengrija, Moldova, Lenkija ir Slovakija, buvo priversti bėgti daugiau kaip 4,5 mln. žmonių, dauguma jų – moterys ir vaikai, teigė komisija ir pavadino tai sparčiausiai augančia pabėgėlių krize pasaulyje.

Moldova sulaukia vis didesnės ES valstybių paramos pabėgėliams, pavyzdžiui, Vokietija, Vengrija ir Nyderlandai siunčia medicininių reikmenų.

Atnaujinta 17.45

Kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen pareiškė, kad plačiai palaiko sankcijas prieš Rusiją, tačiau ne tada, kai kalbama apie naftos ir dujų tiekimą.

Interiu „France Inter Radio“ ji sakė, kad nenori, jog Prancūzijos žmonės „kentėtų nuo sankcijų pasekmių“.

Prancūzija, kaip ir daugelis Europos šalių, importuoja daug natūralių dujų iš Rusijos.

Atnaujinta 17.34

Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas paskelbė apie naują finansinės pagalbos paketą Ukrainai.

Banko vadovas Ukrainai žada skirti dar 1,5 mlrd.

Pinigai būtų skirti užtikrinti, kad Ukraina galėtų ir toliau teikti itin svarbias paslaugas, įskaitant apmokėjimą gydytojams, pensininkams ir įsipareigojimų pagal socialines programas vykdymą.

Atnaujinta 17.22

Zelenskis atsisakė priimti Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį Kyjive „dėl jo artimų ryšių su Rusija“, rašoma vokiečių laikraštis „Bild“.

Atnaujinta 17.19

Australija tirs pranešimus apie Ukrainoje panaudotą cheminį ginklą

Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne pranešimus apie galimą cheminių medžiagų panaudojimą per užpuolimą Ukrainoje pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“ ir sakė, kad Australija bendradarbiaus su savo kolegomis, kad patikrintų tokius pranešimus.

„Pranešimai, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti cheminę medžiagą Mariupolyje, kelia didelį susirūpinimą. [Australija] bendradarbiauja su partneriais, kad patikrintų šiuos pranešimus. Bet koks cheminio ginklo panaudojimas būtų dar vienas didmeninis masyvus teisės pažeidimas“, – antradienį tviteryje parašė M. Payne.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje ji taip pat pranešimus, jei jie pasitvirtins, pavadino „tolimesniu požymiu, kad prezidentas Putinas ir Rusija absoliučiai pažeidžia kiekvieną vertybę ir kiekvieną taisyklėmis pagrįstą pasaulinės tvarkos aspektą.

Reports Russian forces may have deployed a chemical agent in Mariupol are deeply concerning. 🇦🇺 is working with partners to verify these reports. Any use of chemical weapons would be a further wholesale breach of international law.@AUinUA @AusArmsControl

— Marise Payne (@MarisePayne) April 12, 2022

Atnaujinta 17.00

Putinas pareiškė toliau tęsiantis Ukrainos invaziją

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva toliau vykdys Ukrainos invaziją, kurią vadina „specialiąja karine operacija“.

„Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius. Ir veiksime ritmingai, ramiai, pagal planą, iš anksto pasiūlytą Generalinio štabo“, – V. Putinas sakė per televizijos transliuotą bendrą spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą įvykių Ukrainoje kontekstu yra numatytos bausmės.

V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Atnaujinta 16.55

Po Rusijos atsitraukimo Bučoje jau aptikti 403 kūnai

Bučos meras sako, kad tarnybos iki šiol rado 403 žmonių kūnus, kuriuos, jų manymu, nužudė Rusijos pajėgos, užėmusios šią teritoriją.

Antradienį surengtoje konferencijoje Anatolijus Fedorukas taip pat sakė, kad gyventojams dar per anksti grįžti į miestą netoli Kyjivo.

Šį mėnesį Bučos gatvėse surištų ir sušaudytų civilių gyventojų scenos sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o Ukraina apkaltino rusų kariuomenę karo nusikaltimais ir genocidu.

Atnaujinta 16.30

Aukų Mariupolyje skaičius – per 10 tūkst., teigia meras

Mariupolio meras Vadimas Bojčenka teigia, kad nuo Rusijos puolimo ir apgulties pradžios mieste žuvo daugiau kaip 10 tūkst. civilių gyventojų.

Apie tai jis kalbėjo interviu agentūrai AP, praneša „Ukrinform“.

Pasak V. Bojčenkos, aukų skaičius gali išaugti iki 20 tūkst., nes rusai toliau puola miestą, o Mariupolio gyventojų kūnai padengė gatves „kaip kilimas“.

Meras apkaltino Rusijos pajėgas, kad jau kelias savaites blokuoja bandymus pristatyti į miestą humanitarinę pagalbą, iš dalies siekdami nuslėpti civilių gyventojų žudynes.

A. Bojčenka taip pat pateikė detalių apie Ukrainos pareigūnų nupasakotus mobiliuosius krematoriumus, kuriuos Rusijos pajėgos atgabeno į Mariupolį, kad juose būtų šalinami apgulties aukų kūnai.

Jis teigė, kad Rusijos pajėgos daug kūnų nugabeno į didžiulį prekybos centrą.

„Atvažiavo mobiliųjų krematoriumų sunkvežimiai: atidarai juos, o viduje yra vamzdis, ir šie kūnai ten sudeginami“, - sakė jis.

Pasak mero, Mariupolyje yra likę apie 120 tūkst. civilių gyventojų, kuriems labai reikia maisto, vandens, šilumos ir komunikacijos priemonių.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos perkelia ukrainiečius į „filtravimo stovyklas“ Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje, o tada išsiunčia į įvairius Rusijos regionus.

Pasak A. Bojčenkos, tiems, kurie nepraėjo „filtravimo“, buvo įrengti improvizuoti kalėjimai, o mažiausiai 33 tūkst. žmonių, kaip manoma, buvo išsiųsti į Rusiją arba separatistų kontroliuojamą teritoriją.

Atnaujinta 16.15

Ukraina teigia, kad Rusija neteko jau 19 600 karių

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. žuvo 19 600 Rusijos karių.

Naujausioje informacijoje Ukraina taip pat nurodė, kad invazinės pajėgos neteko 1 956 šarvuočių, 732 tankų ir 140 sraigtasparnių.

Pati Rusija paskutinį kartą oficialius skaičius apie netektis paskelbė kovo 25 d. Pasak Maskvos, tuo metu žuvusių karių skaičius buvo 1 351.

Visgi manoma, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis.

Atnaujinta 15.55

Kyjivas apgintas, bet grėsmė dar nedingo

Kyjivo gynybos operacija buvo sėkminga, tačiau dar per anksti teigti, kad sostinė saugi, teigia Kyjivo miesto karinės administracijos štabo viršininkas Serhijus Kornijčiukas, praneša „Ukrinform“, remdamasi administracijos spaudos tarnyba.

„Šiandien galime konstatuoti, kad Kyjivo gynybos operacija truko nuo vasario 24 d. iki balandžio 2 d. Operacijos tikslas buvo pasiektas. Priešas buvo sustabdytas, jis patyrė didelių nuostolių, jo logistikos sistema dezorganizuota, o personalas demoralizuotas“, - sakė A. Kornijčiukas.

Pasak pareigūno, operaciją galima laikyti baigta, tačiau grėsmė Kyjivui neišnyko. Priešas neatsisakė savo agresyvių ketinimų, todėl gynybos pajėgos turi būti pasirengusios ginti sostinę ateityje.

„Svarbu atlikti išsamią mūsų operacijos analizę tiek pasirengimo, tiek įgyvendinimo etape. Turime suprasti, ką mums pavyko pasiekti ir ko nepavyko, į ką reikia atsižvelgti, kad išvengtume trūkumų ir apskritai pagerintume mūsų sostinės gynybą“, - sakė jis.

Jis pabrėžė, kad sostinės gynyba yra daugiapakopė, kad galėtų atlaikyti ir didelės pajėgų grupės puolimą iš įvairių krypčių, ir ilgalaikę apgultį.

„Turėdamas didelį gyvosios jėgos ir technikos pranašumą, ypač pirmosiomis Kyjivo gynybos dienomis, priešas vis tiek nesugebėjo perimti puolimo iniciatyvos. Taip atsitiko dėl tinkamos mūsų gynybos konstrukcijos, efektyvaus natūralių kliūčių panaudojimo ir, žinoma, mūsų gynėjų didvyriškumo“, - sakė štabo viršininkas.

Generolas leitenantas padėkojo visiems, kurie palaiko miesto gynybą, Kyjivo gynėjams ir visiems susirūpinusiems piliečiams, kurie atėjo į pagalbą kariškiams.

Balandžio 6 d. Kyjivo meras Vitalijus Kličko paragino sostinės gyventojus dar negrįžti namo, nes išlieka apšaudymo grėsmė.

Atnaujinta 15.30

Apklausa: didelė dalis suomių laiko Rusiją karine grėsme

Po Rusijos invazijos į Ukrainą didelė dalis Suomijos gyventojų laiko kaimyninę šalį karine grėsme. Tai rodo apklausa, kurią atliko Suomijos ekonomikos ir politikos forumas (EVA).

Anot duomenų, 84 proc. respondentų nurodė manantys, kad Rusija kelia didelę karinę grėsme. Tai yra padidėjimas 25 procentiniais punktais per vienerius metus. Tik 6 proc. apklaustųjų teigė nelaikantys Rusijos grėsme.

Anot ESA, niūri suomių nuomonė apie Rusiją paaiškina ir tai, kodėl dauguma gyventojų pastaruoju metu apklausose pasisako už narystę NATO. Tačiau Rusijos problema, suomių nuomone, yra ne tauta, o šalies vadovybė, pabrėžė EVA tyrimų vadovė Ilkka Haavisto. Aiški dauguma esą laiko rusus maloniais žmonėmis.

Rusijos karas Ukrainoje, vėl sukėlė debatus Suomijoje ir Švedijoje dėl prisijungimo prie NATO. Šiuo metu abi šalys yra artimos NATO partnerės, tačiau ne narės.

1 300 km ilgio sieną su Rusija turinti Suomija, anot stebėtojų, jau gegužę ar birželį gali pateikti paraišką prisijungti prie NATO.

Atnaujinta 15.27

ES Taryba priėmė teisės aktą, pagal kurį šiemet iš viso bus skirta papildomai 3,5 mlrd. eurų, kuriuos valstybės narės gaus, siekdamos palengvinti dėl Rusijos agresijos iš Ukrainos bėgančių pabėgėlių priėmimą. Tai pranešė Europos Komisijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

Atnaujinta 14.32

Charkive buvo sunaikinti 1644 daugiaaukščiai gyvenamieji namai, iš viso mieste apgadinta apie 2000 pastatų ir statinių, pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.

Atnaujinta 14.19

Kyjivo priemiestyje rūsyje rasti šeši nušauti žmonės

Netoli Kyjivo esančiame mieste vieno pastato rūsyje buvo rasti šeši nušauti žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai.

Šis šiurpus radinys veikiausiai papildys įtariamų Rusijos pajėgų žiaurumų Ukrainoje sąrašą.

„Šešių civilių kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti rūsyje tikrinant vieną privatų būstą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime. Taip pat nurodoma, kad šie žmonės buvo nužudyti netoli sostinės esančiame Brovarų mieste.

Žudynes įvykdė Rusijos pajėgos, perėmusios šios teritorijos kontrolę ankstyvuoju invazijos etapu, nurodė Generalinė prokuratūra, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti keli žibintuvėliu apšviesti kūnai, gulintys tamsioje betoninėje duobėje.

Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžiusios daug žiaurumų prieš civilius gyventojus įvairiose Ukrainos vietose, ypač Kyjivo apylinkėse, iš kurių jau atsitraukė. Maskvai šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.

Ukraina sako, kad Kyjivo regione rasta daugiau kaip 1 200 kūnų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipdamasis į Lietuvos Seimą sakė, kad pareigūnai Kyjive toliau tiria Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus.

„Beveik kasdien randama naujų masinių kapaviečių. Renkami liudijimai. Tūkstančiai, tūkstančiai aukų. Šimtai kankinimo atvejų. Nutekamuosiuose grioviuose ir rūsiuose toliau randami kūnai“, – sakė jis.

Atnaujinta 14.10

Augant spaudimui Scholzui, Vokietijos delegacija išvyko į Ukrainą

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Marie-Agnes Strack-Zimmermann iš liberaliosios partijos FDP, O. Scholzo bendrapartietis socialdemokratas Michaelis Rothas ir žaliųjų atstovas Antonas Hofreiteris susitiko su Ukrainos parlamentarais šalies vakaruose, pranešė šaltinis, patvirtindamas žurnalo „Der Spiegel“ pranešimą apie šį vizitą.

M. Rotho atstovas nurodė, kad delegacija „yra pakeliui į Ukrainą“, bet daugiau informacijos nepateikė „saugumo sumetimais“.

Vokietijos parlamento Gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų vadovų vizitas yra pirmoji aukšto lygio vokiečių delegacijos kelionė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.

Tačiau pastarosiomis dienomis užpultoje šalyje apsilankius keliems lyderiams, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, kritikai pradėjo domėtis, kodėl jų pavyzdžiu dar nepasekė O. Scholzas.

Kol B. Johnsonas šeštadienį Kyjive „vaikščiojo greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio“, „O. Scholzas mojavo per rinkimų kampanijos mitingą Liubeke“ prieš artėjančius regioninius rinkimus, pažymėjo dienraštis „Bild“.

„Norėčiau, kad mūsų kancleris pasektų [kitų lyderių] pavyzdžiu ir pats įvertintų padėtį vietoje“, – nurodė konservatyviųjų pažiūrų užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris.

O. Scholzas taip pat sulaukė kritikos dėl savo neryžtingumo siunčiant sunkiąją ginkluotę į Ukrainą, nors ir reikšmingai pakeitė Vokietijos gynybos politiką dėl Rusijos invazijos.

Berlynas dėl istorinių priežasčių iš pradžių nenorėjo siųsti ginklų Ukrainai, bet vėliau, reaguodamas į karą, perdavė šaliai prieštankinių ginklų, raketų paleidimo įrenginių ir „žemė–oras“ klasės raketų.

Tačiau kritikai nori, kad O. Scholzas žengtų dar vieną žingsnį – pristatytų sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai.

Visi trys antradienį Ukrainoje viešintys vokiečių politikai pritaria šios ginkluotės tiekimui Kyjivui.

Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose išreiškė paramą tokiam žingsniui.

M. Rothas interviu radijui „Deutschlandfunk“ A. Baerbock požiūrį pavadino „tikrai teisingu“ ir pareiškė, kad Ukraina turi turėti galimybę „derėtis su Rusija iš jėgos ir pasirengimo pozicijos“.

Atnaujinta 14.06

Ukrainos rytinė ir pietinė dalis yra tarpiniai taikiniai prieš antrąjį Rusijos Federacijos bandymą užvaldyti visą Ukrainą, tai pareiškė šalies gynybos viceministrė Anna Maljar.

„Šiandien šalies pietūs, kaip ir rytai, sutraukia į save dideles priešo pastangas užkariauti šią teritoriją. Tai yra jų tarpiniai tikslai, kuriuos jie išsikelia sau prieš antrą kartą nusitaikydami į visą Ukrainą. Pirmą kartą kartą jie tai padarė 2014 metais“, – sakė A. Maljar.

Ji taip pat pavadino situaciją, susidariusią šiuose regionuose „labai sunkia“.

Atnaujinta 13.57

Ukraina pradeda tyrimą dėl vyro žūties sprogus minai

Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusį su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai neseniai rusų pajėgų paliktame rajone.

Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime.

Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.

Atnaujinta 13.28

Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova sakė, kad į Rusiją iš Donecko ir Luhansko sričių teritorijų buvo išvežta daugiau nei 700 tūkst. ukrainiečių. Apie tai praneša „Radio Svoboda“.

„Rusijos Federacijos duomenimis, į Rusiją išvežta daugiau nei 700 000 mūsų piliečių, jų vertinimu, daugiau nei 130 000 vaikų“, – sakė L. Denisova.

Anot jos, į Rusiją kasdien išvežama apie 20 tūkst. ukrainiečių.

Atnaujinta 13.07

JT ragina atlikti nepriklausomą tyrimą dėl pranešimų apie išprievartavimus Ukrainoje

Jungtinės Tautos (JT) reikalauja atlikti nepriklausomą tyrimą dėl Rusijos invazijos metu Ukrainoje gautų pranešimų apie išprievartavimus ir seksualinį smurtą.

„Vis dažniau girdime apie išprievartavimus ir seksualinį smurtą. Šie tvirtinimai turi būti nepriklausomai ištirti, kad būtų galima užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje teigė JT moterų agentūros vadovė Sima Bahous.

Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova prieš tai pranešė, kad Rusijos kariai taip pat prievartauja nepilnamečius. Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas savo ruožtu nurodė, kad tarp seksualinio smurto aukų Chersono srityje – 16-metė paauglė ir 78-erių moteris.

Rusijos kariuomenę karo nusikaltimais taip pat kaltina tokios žmogaus teisių grupės, kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ (HRW). Pastaroji organizacija kiek anksčiau pranešė, kad Charkivo srityje rusų karys vienoje mokykloje kelis kartus išprievartavo 31-erių moterį. Tuo metu „Amnesty“, remdamasi liudininkais, skelbė, kad Rusijos kariai gatvėse ir privačiuose namuose šaudo civilius. Vienu atveju moteris buvo išprievartauta kelis kartus, kai buvo nužudytas jos vyras.

Atnaujinta 12.55

Europos Sąjunga spartina ginklų tiekimą Ukrainai, tačiau reikia dirbti dar greičiau, „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Kaip pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas, po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo visos 27 ES valstybės narės pritarė ginklų tiekimui Ukrainai. ES spartina pastangas, bet reikia dirbti dar greičiau. Kartu mes laimėsime“, – rašė A. Jermakas.

Atnaujinta 12.51

Rusijos kariai nužudė daugiau nei 400 Bučos bendruomenės gyventojų. Tai „Telegram“ kanale paskelbė Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Pavliukas, rašo UNIAN.

„Okupacijos laikotarpiu įsibrovėliai nužudė daugiau nei 400 Bučos bendruomenės gyventojų“, – rašoma jo pranešime.

Atnaujinta 12.45

Į Slovakiją jau atvyko daugiau kaip 320 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 d. į Slovakiją atvyko 324 133 pabėgėliai iš Ukrainos, iš kurių 65 972 paprašė prieglobsčio šalyje. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra TASR.

Pirmadienį Slovakijos sieną kirto 2 526 pabėgėliai iš Ukrainos, tarp jų – 1 298 moterys ir 628 vaikai. Iš pirmadienį atvykusių žmonių prieglobsčio Slovakijoje paprašė 751.

Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pareiškė, kad daugumai pabėgėlių Slovakija yra tranzito šalis. Jie stengiasi patekti į toliau vakaruose esančias Europos Sąjungos valstybes.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 12.34

Putinas: Rusijos karinės pajėgos veikia drąsiai ir efektyviai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad „karinę operaciją Ukrainoje vykdančios jo šalies ginkluotosios pajėgos veikia drąsiai, efektyviai ir naudoja pačius moderniausius ginklus“. Tai praneša transliuotojas BBC, remdamasis Rusijos naujienų agentūromis „Interfax“ ir TASS.

V. Putinas tvirtino, kad Maskva neturėjo „jokio kito pasirinkimo, tik Ukrainoje pradėti karinę operaciją, ir ten įgyvendins visus savo tikslus“.

„Dėl to nėra jokių abejonių. Tikslai yra visiškai aiškūs ir kilnūs“, – sakė V. Putinas Vostočnyj kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur vyko ceremonija Kosmonautikos dienai paminėti.

„Pagrindinis tikslas yra padėti Donbaso žmonėms“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 12.25

Rusijos specialiosios tarnybos planuoja Rusijos teritorijoje „surengti teroristinius išpuolius, kad padidintų antiukrainietišką isteriją“, teigia Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos atstovas, rašo „Ukrinform“.

„Rusijos specialiosios tarnybos planuoja įvykdyti daugybę teroristinių išpuolių, skirtų minuoti ir susprogdinti gyvenamuosius namus, ligonines ir mokyklas Rusijos gyvenamose vietovėse, taip pat paleisti raketų ir bombų smūgius Belgorodui ar vienam iš Krymo miestų“, sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas generolas majoras Kyrylas Budanovas.

Atnaujinta 12.20

Rusija teigia, kad jos kariuomenė naktį į antradienį Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams

Rusija pareiškė, esą naktį į antradienį jos kariuomenė Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo, be kita ko, sunaikinta Ukrainai priklausiusi raketų sistema „Buk-M1“, amunicijos sandėlis ir lėktuvų angaras. Be to, Mariupolio uostamiestyje vyko intensyvios kautynės ir neva nukauta maždaug 50 Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos teritorijoje prieš tai įstrigusių ir iš miesto mėginusių ištrūkti ukrainiečių karių, pridūrė I. Konašenkovas.

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima.

Rusija anksčiau jau skelbė, kad beveik visiškai užėmė Mariupolį. Likusios Ukrainos pajėgos yra įsitvirtinusios kitoje plieno gamykloje „Azovstal“. Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas pirmadienį pareiškė, kad prieš ten esančius ukrainiečius, ypač „Azov“ pulko narius, reikėtų panaudoti cheminį ginklą.

„Azov“ vėliau pranešė, kad mieste buvo panaudotos nuodingos dujos, tačiau to Ukrainos vadovybė oficialiai dar nepatvirtino.

Atnaujinta 12.05

„Azovo“ pulkas: nukentėjusiųjų būklė gera

„Azovo“ pulkas, pranešęs apie galimą cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje, teigia, kad nukentėjusiųjų būklė gana gera.

„Sužeistųjų, nukentėjusių nuo priešo Mariupolio mieste paskleistos neaiškios kilmės toksinės medžiagos, būklė yra gana gera. Civiliai gyventojai su šia medžiaga susidūrė minimaliai, nes išpuolio epicentras buvo tam tikru atstumu nuo žmonių buvimo vietos“, - „Azovo“ pulko pranešimą socialiniame tinkle „Twitter“ cituoja Unian.net.

Atnaujinta 11.55

Žiniasklaida: Putinas išsiuntė beveik 100 tūkst. ukrainiečių į Rusijos rytus

Prezidentas Vladimiras Putinas išsiuntė beveik 100 tūkst. ukrainiečių į regionus Rusijos rytuose, rodo dokumentai, su kuriais susipažino dienraštis „The Independent“.

Praėjusį mėnesį Kremlius nurodė 95 739 civilius gyventojus iš Donecko ir Luhansko sričių perkelti už tūkstančių kilometrų nuo jų namų į Rusijos teritorijas, įskaitant Sibirą ir Arkties ratą.

Dekrete, kurį matė mini „The Independent“, Maskva teigia, kad pritaria piliečių paskirstymui.

Naujausias pranešimas pasirodė po to, kai JAV ambasada Kyjive pareiškė, kad Rusijos pajėgos atiminėja tūkstančius ukrainiečių vaikų ir veža juos į Rusiją.

Praėjusį mėnesį ambasada, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministerija, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad 2 389 ukrainiečių vaikai iš Donecko ir Luhansko buvo „neteisėtai išvežti“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį kreipdamasis į Lietuvos Seimą, taip pat sakė, kad šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežti į Rusiją, bandant juos nutildyti.

„Jie masiškai deportuoja žmones iš užimtų rajonų, jau išvežė šimtus tūkstančių žmonių, juos siunčia į specialias filtracines stovyklas, atiminėja dokumentus, tardo, žemina, ar žudo – neaišku“, – iš Kyjivo kalbėjo Ukrainos lyderis.

„Daug deportuotų siunčia į Rusijos regionus, draudžia išvažiuoti. Tai yra bandymas atsikratyti visų liudininkų dėl karo nusikaltimų“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 11.50

Zelenskis kreipėsi į Seimą

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu būdu kreipiasi į Lietuvos Seimą.

„Gerbiamoji Lietuvos tauta, aš esu dėkingas, kad galiu kreiptis į jus Ukrainos tautos vardu, kuri visą laiką prisimins jūsų nuoširdumą ir palaikymą, kai mūsų valstybė susidūrė su pačiu sunkiausiu jai laiku“, – kreipdamasis į Lietuvos parlamentą sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas kalbėjo, kad Lietuva buvo pirmoji, atėjusi į pagalbą Ukrainai, bei lieka ta valstybe, kuri labiausiai rūpinasi taika ir saugumu Europoje.

Atnaujinta 11.44

Ukrainos humanitarinės pagalbos centras Sjeverodonecke, Luhansko srityje, buvo sunaikintas dėl įvykdyto Rusijos apšaudymo.

„Balandžio 11 dieną vienas iš humanitarinės pagalbos centrų, kuriuos savanoriai įkūrė Sjeverodonecke, buvo smarkiai apšaudytas. Iš karto aštuoni sviediniai pataikė į patalpas, kuriose buvo centras, ir sunaikino sienas. Gaisras kilo sandėlyje. Laimei, nebuvo aukų“, – „Telegram“ paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Atnaujinta 11.39

Ukrainos gynybos ministerijos atstovė teigia, šalis tikrina informaciją, kad Rusija Mariupolyje galimai panaudojo cheminį ginklą.

„Šiuo metu šią informaciją tikriname. Bandome suprasti, kas tai buvo. Tačiau iš pirminių duomenų galiu pasakyti, kad yra prielaidų, kad fosforo šaudmenys galėjo būti panaudoti. Galutinė oficiali informacija bus paskelbta vėliau. Tačiau turime suprasti, kad cheminio ginklo panaudojimo rizika tikrai egzistuoja, ji yra gana didelė“, – per visą šalies teletoną sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Paklausta, ar Ukrainoje jau prasidėjo antrasis karo etapas, ji patvirtino, kad karštasis etapas jau vyksta.

Atnaujinta 11.27

JK ministras: Rusijos cheminė ataka Ukrainoje sulauktų Vakarų atsako

Jungtinės Karalystės ministras antradienį įspėjo, kad Rusijai panaudojus cheminį ginklą per jos pajėgų atakas Ukrainoje, šalis „sulauktų atsako ir būtų svarstomos visos galimybės“.

Šis įspėjimas nuskambėjo Londonui kiek anksčiau pareiškus, kad jis mėgina patikrinti pranešimus, esą Rusija pirmadienį panaudojo cheminį ginklą apsiaustame Mariupolio uostamiestyje.

„Jei jie apskritai panaudoti, [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas turėtų žinoti, kad svarstomi visi variantai, kaip Vakarai galėtų reaguoti“, – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey televizijai „Sky News“.

„Kai kurie dalykai yra neleistini. Cheminio ginklo panaudojimas sulauks atsako“, – sakė jis.

Kiek anksčiau JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss nurodė, kad Britanija drauge su partneriais tikrina pranešimus, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti cheminį ginklą per ataką Mariupolyje.

„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – parašė ji tviteryje.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos batalionas „Azov“ pareiškė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje numetė „nuodingą medžiagą“.

„Azov“ teigė, kad žmonės patyrė kvėpavimo ir neurologinių problemų.

„Trys žmonės turi aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino rusus panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Tokiais pat pranešimais dalijosi ir ukrainiečių įstatymų leidėjai.

Naujienų agentūra AFP negali patvirtinti šių pranešimų.

Atnaujinta 11.03

Kyjivas: Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą

Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą, antradienį pareiškė Kyjivas ir Jungtinė Karalystė (JK).

Puolimo metu Rusija sieks užimti apsiaustą Mariupolį ir nedidelį Popasnos miestą Luhansko srityje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad iš ten veikiausiai bus puolamas Kurachovo miestas. Štabas kartu nurodė, kad Maskva šiuo metu baigia karių dislokavimą Belgorodo ir Voronežo srityse prie Ukrainos sienų.

Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azovo“ pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo panaudotas cheminis ginklas. Ši informacija nepriklausomai dar nepatvirtinta. Tačiau Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas prieš tai buvo užsiminęs apie galimą tokio ginklo pasitelkimą.

JK gynybos ministerija savo ruožtu nurodė prognozuojanti, kad karo veiksmai Rytų Ukrainoje suintensyvės per artimiausias 2–3 savaites. Pasak ministerijos, Rusijos atakos šiuo metu tebėra sutelktos į Ukrainos pozicijas netoli Donecko ir Luhansko.

Atnaujinta 10.28

Antradienį Ukrainoje planuojami devyni humanitariniai koridoriai, tikina šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Balandžio 12 dieną Ukrainoje susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių, skirtų žmonėms evakuoti iš Rusijos invazijos nukentėjusių gyvenviečių Zaporižios, Luhansko ir Donecko srityse. Tai paskelbė vicepremjerė – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

Atnaujinta 10.24

Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova užsienio žiniasklaidai papasakojo apie masinį prievartavimą Bučoje. Okupantai rūsyje laikė apie 25 mergaites nuo 14 iki 24 metų ir reguliariai jas kankino bei vykdė seksualinį smurtą. Daugelis jų dabar yra nėščios.

Atnaujinta 10.12

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 19,6 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,6 tūkst. žmonių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 732 tankų, 1 946 šarvuotųjų kovos mašinų, 349 artilerijos sistemų, 111 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 63 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 157 lėktuvų, 140 sraigtasparnių, 1 406 automobilių, 7 laivų, 124 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 09.53

Reguliariais JT Saugumo Tarybos posėdžiais dėl Ukrainos daromas spaudimas Rusijai

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, pirmadienį surengusi posėdį dėl sunkios moterų ir vaikų padėties Ukrainoje, kitą savaitę vėl susitiks aptarti humanitarinės situacijos šioje karo purtomoje šalyje, siekdama toliau spausti Rusiją, nors ji turi veto teisę šioje institucijoje, sakė diplomatai.

Kitos savaitės posėdyje, kurį surengti pasiūlė Prancūzija ir Meksika, „daugiausiai dėmesio bus skiriama pabėgėliams, trečiųjų šalių piliečiams ir prekybai žmonėmis“, sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pirmadienio susitikimas buvo surengtas Jungtinių Valstijų ir Albanijos iniciatyva. Albanijos ambasadorius prie JT Feritas Hoxha pareiškė, kad jis su partneriais toliau smerks vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją, net jei Maskva, „turėdama veto teisę, laiko Saugumo Tarybą įkaite, neleisdama jai užtikrinti saugumo Ukrainoje“.

Nuo karo pradžios Saugumo Taryba surengė 15 posėdžių, o Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tris kartus balsavo dėl karo: kovo 2 dieną pasmerkė invaziją, kovo 24-ąją paragino užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, o balandžio 7 dieną sustabdė Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Pasak kelių diplomatų, uoliausiai Ukrainą palaikančios Saugumo Tarybos narės netgi po tokių žudynių, kaip praėjusį penktadienį Rusijos pajėgų surengtas raketų smūgis Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešęs daugiau kaip pusšimtį gyvybių, nusprendė nebešaukti skubių susitikimų, o rengti reguliarius posėdžius dėl karo ir kiekviena proga grįžti prie Ukrainos klausimo.

Tačiau kai kurios kitos šalys, pasak diplomatų, mano, kad būtų kontrproduktyvu dar labiau izoliuoti Rusiją, o itin griežtos sankcijos gali sužlugdyti bet kokią viltį dėl daugiašališkumo. Jos tvirtina, kad Saugumo Taryba turėtų užsiimti diplomatija, o ne viešaisiais ryšiais.

Kai Generalinė Asamblėja balsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos, tik šešios iš 15-os Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija, Norvegija ir Albanija – palaikė šią iniciatyvą.

Trys narės – Rusija, Kinija ir Gabonas – balsavo prieš pašalinimą, o Indija, Brazilija, Kenija, Gana, Meksika ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė.

Atnaujinta 09.25

Rusija iš Irako gauna amunicijos ir karinės technikos karinėms operacijoms Ukrainoje, padedama Irano ginklų kontrabandos tinklų.

Apie tai rašo „The Guardian“, remdamasis informacija iš Irako kovotojų, remiamų Irano ir regioninių žvalgybos tarnybų.

Pranešama, kad Brazilijoje pagamintos prieštankinės raketos, taip pat Brazilijoje pagaminti daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai buvo išsiųsti į Rusiją iš Irako po nesėkmingos Maskvos kampanijos Ukrainoje kovo mėnesį.

Atnaujinta 09.05

ES diplomatijos vadovas: Rusija karu Ukrainoje „provokuoja badą pasaulyje“

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.

„Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis, pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Pasak jo, Rusijos kariuomenė „sėja bombas Ukrainos laukuose, o Rusijos karo laivai blokavo dešimtis prekybos laivų, pilnų kviečių“.

„Jie bombarduoja ir naikina kviečių atsargas, neleidžia šių kviečių eksportuoti“, – sakė J. Borrellis.

ES diplomatijos vadovas įspėjo, kad be žiaurių mūšių Ukrainoje „vyksta dar vienas mūšis – naratyvų mūšis“.

Jo žodžiais, nors Maskva bando pavaizduoti Vakarų sankcijas kaip „atsakingas už maisto stygių ir kainų augimą“, tačiau būtent Rusija „provokuoja badą pasaulyje, blokuodama uostus, kviečių tiekimą, naikindama kviečių atsargas Ukrainoje“.

„Nustokite kaltinti sankcijas. Tai Rusijos kariuomenė formuoja maisto trūkumą“, – pabrėžė J. Borrellis.

Tokius komentarus jis pateikė po to, kai Jungtinės Tautos praėjusią savaitę paskelbė, kad kovo mėnesį, po Rusijos invazijos į žemės ūkio milžinę Ukrainą, pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų rekordą.

Atnaujinta 08.56

Rusijos pajėgų paleista raketa Dnipro srityje pataikė į seną malūną, kitą raketą numušė Ukrainos kariai.

Tai per „Telegram“ pranešė srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas, rašo „Ukrinform“.

Skelbiama, kad per ataką žmonės nenukentėjo.

Atnaujinta 08.40

Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 186 vaikai, dar 344 buvo sužeisti, paskelbė šalies generalinė prokuratūra.

Atnaujinta 08.29

Jungtinės Karalystės žvalgyba prognozuoja karo veiksmų eskalavimą Donbase per artimiausias 2–3 savaites. Taip rašoma jos kasdienėje ataskaitoje „Twitter“ tinkle.

Pranešime teigiama, kad Rusija ir toliau atitraukia karius iš Baltarusijos, kad perkeltų juos į Ukrainos rytus.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 12 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/kt8tMUxq3P

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/vGy3y0iSjJ

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 12, 2022

Atnaujinta 08.19

Rubižnės, Lysyčansko, Sjeverodonecko ir Novodružesko gyvenamieji rajonai šią naktį nukentėjo nuo Rusijos pajėgų apšaudymo, sakė Luhansko regiono valstybės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Apgadinta 17 objektų – 12 gyvenamųjų pastatų ir 4 infrastruktūros objektai. Vienas žmogus žuvo, dar 3 buvo sužeisti.

Atnaujinta 08.15

JAV valstybės sekretorius paragino Indiją užimti aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu

JAV valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas paragino Indiją „priimti sprendimus“ dėl iššūkių, kurių sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, ir užimti aiškią poziciją bendro verslo su Rusija atžvilgiu.

Jis tai pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Vašingtone, kurioje dalyvavo JAV ir Indijos užsienio politikos ir gynybos žinybų vadovai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Indija turi priimti savo sprendimus dėl [Rusijos karo prieš Ukrainą] iššūkių“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.

Pasak A. Blinkeno, ši Rusijos agresija yra išpuolis ne tik prieš ukrainiečių tautą, bet ir prieš pasaulio tvarką, kurios JAV, Indija ir kitos pasaulio šalys laikosi ir kurią gina.

„Mūsų nuomone, svarbu, kad visos šalys, ypač tos, kurios turi poveikio svertų, darytų spaudimą Putinui, kad karas būtų nutrauktas. Bet taip pat svarbu, kad demokratijos būtų kartu“, – pažymėjo valstybės sekretorius.

Kaip rašo „Ukrinform“, Indija palaiko partneriškus santykius su Rusija, tebeperka iš jos naftą, o praėjusią savaitę susilaikė per balsavimą dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje.

Atnaujinta 08.02

Strateginės Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesėkmės negalima ištaisyti paprasčiausiai keičiant vadovybę įsiveržti į Ukrainą, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Jennifer Psaki, praneša CNN.

Anot jos, cheminio ginklo panaudojimu Sirijoje pagarsėjusio generolo Aleksandro Dvornikovo paskyrimas nieko nepakeis – personalo ar vadovybės pasikeitimas viršūnėse nekeis fakto, kad Rusija Ukrainoje patyrė strateginę nesėkmę.

J. Psaki pažymėjo, kad JAV puikiai žino Dvornikovo vaidmenį Rusijos kariuomenės žiauriam elgesiui Sirijoje. Manoma, kad Ukrainoje jis bandys padaryti tą patį.

„Manome, kad tai bus žiaurumų, kurių jau matėme Ukrainoje, tęsinys. Tačiau viskas klostėsi ne taip, kaip planavo prezidentas Putinas, ir nesitikime, kad personalo pasikeitimas tai išspręs“, – apibendrino ji.

Atnaujinta 07.48

Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų

Antradienį Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų ir įšaldė 398 šios šalies piliečių turtą.

Tokiam veiksmui pritarė šalies ministrų kabinetas. Tai apima sankcijas, be kita ko, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukroms ir šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.

Penktadienį premjeras Fumio Kishida paskelbė, kad Japonija planuoja visiškai atsisakyti rusiškų anglių importo ir paskelbti Rusijai naujų sankcijų. Pasak F. Kishidos, siekdamas nustatyti, kokios turėtų būti naujausios sankcijos, Tokijas glaudžiai konsultavosi su savo partneriais Didžiojo septyneto (G7) grupėje.

G7 grupę sudaro Japonija, JAV, Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK), Italija ir Vokietija.

Atnaujinta 07.46

Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos pajėgos masiškai kankina ir žudo pagyvenusius žmones. Tai pareiškė šalies Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova, praneša „Ukrinform“.

L. Denisova dalyvavo JT Generalinės Asamblėjos 76-osios sesijos 12-ojoje atviroje darbo grupėje senėjimo klausimais, kuri pradėjo savo darbą JT būstinėje Niujorke.

„Savo kalboje akcentavau, kad per karą Ukrainoje vyresnio amžiaus žmonės, negalintys keliauti į saugius regionus, yra priversti gyventi okupacijos sąlygomis arba apgultuose miestuose, kur juos kankina ir žudo rusų okupantai“, – sakė L. Denisova.

Atnaujinta 07.40

Rusų kariai savo karo nusikaltimus, įvykdytus Mariupolyje, planuoja „paslėpti per septynias dienas“.

Tai pareiškė miesto meras Vadymas Boičenka, rašo UNIAN.

Anot jo, dabar mieste rusai renka mariupoliečių kūnus. Lavonai išvežami į specialius sandėlius.

„O ten jie turi du ciniškus planus, sako, kad galbūt jau turi ir trečią. Jie planuoja šiuos kūnus sukrauti ir sudeginti, slėpti savo ciniškus nusikaltimus“, – sakė V. Boičenka.

Atnaujinta 07.27

Rusija greičiausiai bandys perimti Mariupolį ir Popasną ir pradės puolimą Kurachovo kryptimi, kad pasiektų Donecko srities administracines sienas. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas balandžio 12 dienos 6 valandos ryto ataskaitoje, rašo UNIAN.

„Priešas bando užbaigti padalinių pergrupavimą ir judėjimą į koncentracijos zonas Rusijos Federacijos Belgorodo ir Voronežo srityse, taip pat aviacijos ir kosmoso pajėgų perkėlimą į aerodromus, esančius visai netoli rytinių Ukrainos sienų“, – sakoma pranešime.

Pastebima, kad Rusijos kariai, nepaisydami tarptautinės humanitarinės teisės normų, ir toliau taiko technikos ir karių dislokavimo gyvenamuosiuose rajonuose taktiką.

Atnaujinta 07.10

Nuo Rusijos invazijos pradžios beveik du trečdaliai Ukrainos vaikų paliko savo namus, o pusei šalyje likusių vaikų gresia maisto trūkumas, teigė UNICEF ekstremalių situacijų programų direktorius Manuelis Fontaine`as per JT Saugumo Tarybos posėdį Niujorke, cituoja „Ukrinform“.

Pasak jo, pusė iš 3,2 milijono Ukrainoje likusių vaikų rizikuoja neturėti pakankamai maisto.

„Dėl vandens tiekimo sistemos infrastruktūros sutrikdymų ir elektros energijos tiekimo nutraukimo Ukrainoje vandens tiekimas liko maždaug 1,4 milijono žmonių. Dar 4,6 milijonai žmonių turi ribotą prieigą“, – sakė M Fontaine`as.

Jis pabrėžė, kad padėtis Mariupolyje ir Chersone yra dar blogesnė, šiuose miestuose vaikai ir šeimos jau kelias savaites gyvena negaudami vandens, neturėdami normalių sanitarinių sąlygų, reguliaraus maisto ir medicininių priemonių. „Jie slepiasi namuose ir rūsiuose ir laukia smurto ir bombardavimo pabaigos“, – kalbėjo M. Fontaine`as.

Atnaujinta 06.56

Zelenskis: Ukraina negauna pakankamai ginklų, kad galėtų kuo greičiau užbaigti šį karą

Ukraina negauna tiek ginklų, kiek reikia, kad galėtų atblokuoti Mariupolį ir kuo greičiau užbaigti šį karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi, apibendrindamas 47-osios karo dienos rezultatus, praneša UNIAN.

„Esminis uždavinys tiek šiandien, tiek kiekvieną dieną pastaruoju metu – imtis konkrečių gynybinių priemonių. Konkrečiai didinti mūsų galimybes atremti visas Rusijos kariuomenės atakas. Esu įsitikinęs, žmonės tai irgi mato. Kaip mato ir tai, kad priešo karinės ir techninės galimybės vis dar gana didelės. Taip, ukrainiečiai nepalyginamai narsesni. Mūsų ginkluotosios pajėgos muša okupantus Rusijos kariškiams nepasiekiamu sumanumu ir apgalvota taktika. Bet jei kalbėsime apie būtiną ginkluotę, mes vis dar esame priklausomi nuo tiekimo, nuo mūsų partnerių. Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje. Ir kad įvykdytume tuos uždavinius, kurie kiekvienam Ukrainos žmogui akivaizdūs. Pavyzdžiui, kad atblokuotume Mariupolį“, – sakė prezidentas.

Anot V. Zelenskio, jeigu Ukraina gautų lėktuvų ir sunkiosios šarvuotosios technikos, artilerijos, ji galėtų tai padaryti.

„Bet vis dar tenka dėl to tartis. Vis dar tenka įtikinėti. Vis dar tenka išspausti reikiamus sprendimus. Neabejoju, kad mes gausime beveik viską, ko reikia. Bet prarandamas ne tik laikas. Prarandamos ukrainiečių gyvybės. Gyvybės, kurių jau nebesugrąžinsi. Ir už tai atsakingi ir tie, kurie iki šiol laiko sandėliuose Ukrainai reikalingą ginkluotę. Ši atsakomybė amžiams liks istorijoje. Kaip liks istorijoje ir mūsų dėkingumas. Dėkingumas toms valstybėms ir tiems politikams, kurie realiai padėjo, kurie nedelsė“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Atnaujinta 06.36

JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby televizijos kanalui CNN teigia, kad „Pentagonas negali patvirtinti pranešimų, kad Rusija panaudojo Mariupolyje cheminį ginklą, bet jeigu tai tiesa, kyla didelis susirūpinimas ir būgštaujama, kad Rusija gali panaudoti Ukrainoje įvairias riaušių slopinimo priemones, tarp jų – ašarines dujas, sumaišytas su nuodingosiomis medžiagomis“.

Pasak jo, Pentagonas atidžiai stebi situaciją.

Atnaujinta 06.28

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame kreipimesi sako, kad naujasis sankcijų paketas Maskvai turėtų būti toks, kad Rusija net nekalbėtų apie masinio naikinimo ginklus. V. Zelenskis darsyk pabrėžė, kad naftos embargas Rusijai – būtinas.

„Europos Sąjunga dabar pradėjo svarstyti šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Atėjo laikas padaryti šį paketą tokį, kad iš Rusijos pusės nebeliktų net minties apie masinio naikinimo ginklus. Naftos embargas Rusijai yra privalomas. Bet koks naujas sankcijų Rusijai paketas, nesusijęs su nafta, Maskvoje bus sutiktas su pašaipa“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 05.11

Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio meras praneša, kad uostamiestyje nuo invazijos pradžios galėjo žūti apie 10 000–20 000 žmonių. Kalbėdamas agentūrai „Associated Press“ Vadymas Boičenka sako, kad Rusijos pajėgos į miestą atsivežė mobiliąją kremavimo įrangą kūnams utilizuoti, ir apkaltino jas atsisakymu leisti įvažiuoti humanitariniams konvojams, taip bandant nuslėpti žudynes. Jis taip pat teigia gavęs pranešimų, kad rusai renka kūnus ir laiko juos šaldytuvuose viename didžiuliame prekybos centre. Šiuo metu Mariupolyje be vandens, maisto ir vaistų vis dar įstrigę per 120 000 gyventojų.

Atnaujinta 04.16

Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos praneša tikrinančios pranešimus dėl galimai Rusijos įvykdytos cheminės atakos Ukrainoje. Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigia, kad jei Maskva panaudojo cheminį ginklą, į tai bus griežtai atsakyta.

Reports that Russian forces may have used chemical agents in an attack on the people of Mariupol. We are working urgently with partners to verify details.

Any use of such weapons would be a callous escalation in this conflict and we will hold Putin and his regime to account.

— Liz Truss (@trussliz) April 11, 2022

Mariupolį ginantis Azovo būrys pranešė, kad Rusijos pajėgų dronas vakar vakare virš miesto panaudojo nežinomą medžiagą, kuri nukentėjusiems kariams ir civiliams sukėlė rimtų kvėpavimo sutrikimų. Neoficialių šaltinių duomenimis, tai galėjo būti zarinas.

Jei informacija pasitvirtins, tai bus pirmasis žinomas Rusijos cheminio ginklo panaudojimas karo Ukrainoje metu. Zarinas – bespalvės ir bekvapės nervus paralyžiuojančios dujos. Jos buvo panaudotos Sirijoje 2017 metais.

Atnaujinta 03.25

Jungtinės Tautos teigia vis dažniau gaunančios informacijos apie Ukrainoje Rusijos pajėgų vykdomus prievartavimus ir seksualinį smurtą. Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė sako užfiksavusi siaubingus Rusijos karių seksualinio smurto aktus Bučoje ir kitur, įskaitant atvejį, kai moterys 25-ias dienas buvo laikomos ir prievartaujamos rūsyje. Liudmila Denisova teigia, kad devynios aukos šiuo metu yra nėščios.

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos pranešė tikrinančios įtarimus dėl Rusijos karių seksualinio smurto, įskaitant kaltinimus dėl grupinio prievartavimo ir prievartavimų vaikų akivaizdoje.

Atnaujinta 00.43

Ukrainos integracijos į ES parlamentinio komiteto pirmininkė Ivanna Klympush sakė, kad Rusija panaudojo „nežinomą medžiagą“ prieš Mariupolio miestą, kuris nuo karo pradžios buvo atakuojamas, skelbia „Sky News“.

Atnaujinta 00.39

„Tai bus istorinė rekonstrukcija“

Ukrainos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalis, iki šiol patyrusi didžiulę žalą per Rusijos karinę invaziją, sugebės greitai atsikurti.

„Tai bus istorinis atstatymas, – sakė V. Zelenskis. – Projektas, kuris įkvėps pasaulį, kaip ir mūsų kova už laisvę“.

🔊 @ZelenskyyUa:
I am confident we will manage to rebuild our state quickly. Whatever the losses may be... It will be a historic reconstruction. A project that will inspire the world just as our struggle for freedom. Just as our struggle for Ukraine. pic.twitter.com/Qxpi0Fbkuf

— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 11, 2022

Atnaujinta 00.27

„New York Times“ skelbia civilių žudynių Kyjivo priemiestyje Bučoje žemėlapį, kuris buvo sudarytas padedant Ukrainoje buvusiems žurnalistams.

Atnaujinta 00.21

Svarbiausios naujo V. Zelenskio kreipimosi mintys

Pagrindiniai akcentai iš V. Zelenskio kalbos:

▪️ Dėl Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainos teritorija šiuo metu yra viena labiausiai užterštų minomis pasaulyje.

▪️ Rengiamas teisinis būdas, kaip patraukti okupantus atsakomybėn, kuris bus kuo veiksmingesnis ir greitesnis.

▪️ Okupantai padarė naują pareiškimą, kuriame nurodė, kad ruošiasi naujam teroro prieš Ukrainą etapui. Kalbama apie galimą cheminio ginklo panaudojimą prieš Mariupolio gynėjus. Reikia principingos ir ryžtingos pasaulio lyderių reakcijos, kad būtų užkirstas kelias teroristinei valstybei tai daryti.

▪️ Dabar ES pradėjo svarstyti šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Rusijai būtina įvesti naftos embargą.

▪️ Kreipdamasis į Pietų Korėjos parlamentą ir žmones V. Zelenskis kalbėjo apie būtinybę sugriežtinti sankcijas Rusijai.

▪️ V. Zelenskis su Nyderlandų premjeru Marku Rutte aptarė visų asmenų, atsakingų už nusikaltimus prieš ukrainiečius, nubaudimą. Antroji svarbi pokalbio su juo tema buvo griežtesnės sankcijos Rusijai.

Atnaujinta 00.01

„Insider Ukraine“ „Telegram“ kanale skelbiama, kad Azovo pulko vadas patvirtino apie tris žmones, turinčius aiškių apsinuodijimo karinėmis cheminėmis medžiagomis požymių. Anot jo, nukentėjusiųjų būklė yra patenkinama.