Rusijos karas prieš Ukrainą. Pasirodė pranešimų apie Mariupolyje rusų panaudotą „neaiškios kilmės toksišką medžiagą“

47-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Mariupolį ginantis „Azovo pulkas“ pranešė, kad rusų pajėgos prieš civilius ir kariškius galėjo panaudoti neaiškios kilmės cheminę medžiagą. Naujausiame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas kol kas nepatvirtino šių teiginių, bet pabrėžė, kad reikia principingos pasaulio lyderių reakcijos, kad būtų užkirstas kelias tokiems galimiems Rusijos nusikaltimams.

Ukrainos vadovas anksčiau įspėjo, kad ateinanti savaitė Rusijos sukeltam karui bus ne mažiau svarbi. Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusijai vis labiau savo pajėgas telkiant Rytų Ukrainoje, ten tikimasi plataus masto operacijų ir dažnesnio bombardavimo.

„Rusija dar labiau bijos – bijos pralaimėti ir pripažinti tiesą. Iš Rusijos kariuomenės tikimės dar didesnių operacijų Rytuose. Jie gali panaudoti dar daugiau raketų, daugiau bombų. Bet mes tam ruošiamės, mes atsakysime. Dar aktyviau aprūpinsime Ukrainą ginklais, būsime aktyvesni tarptautinėje arenoje bei informaciniame lauke. Pritrauksime daugiau lėšų ir resursų padėti Ukrainai. Sieksime griežtesnių sankcijų Rusijai, kad pasiektume teisingumą ir atsakomybės prisiėmimą. Kad ir kaip Rusija bijo pripažinti savo tragiškas, siaubingas klaidas, jai teks tai padaryti“, – teigė V. Zelenskis.

Jau 42 valstybės prisijungė prie tyrimų Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje nustatyti, sekmadienį pranešė šalies teisingumo ministras Denysas Maliuska.

Jo teigimu, šios valstybės kreipėsi į Hagos teismą, visoje Ukrainoje dirba ekspertai, tačiau nusikaltimų kiekis – itin didelis.

Savo ruožtu Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova pranešė, kad Rusija iš Ukrainos prievarta išvežtiems ukrainiečiams dalija rusiškus pasus.

Pasak L. Denisovos, pareigūnai daro spaudimą labiausiai pažeidžiamoms grupėms: moterims, žmonėms su negalia, pensininkams. Jos žiniomis, ukrainiečiams jau išduota 12 tūkstančių pasų. Ukraina kaltina Rusiją prievarta išvežant gyventojus iš užgrobtų teritorijų.

JK žvalgyba įspėjo, kad rusų kariai gali panaudoti fosforo amuniciją Mariupolyje.

Kalbėdamas Pietų Korėjos parlamentarams pirmadienį šalies vadovas V. Zelenskis tikino, kad Mariupolyje galėjo žūti dešimtys tūkstančių šio miesto gyventojų.

Apie sekmadienio dienos ir pirmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 05.11

Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio meras praneša, kad uostamiestyje nuo invazijos pradžios galėjo žūti apie 10 000– 20 000 žmonių. Kalbėdamas agentūrai „Associated Press“ Vadymas Boičenka sako, kad Rusijos pajėgos į miestą atvežė mobilią kremavimo įrangą kūnams utilizuoti, ir apkaltino jas atsisakymu leisti įvažiuoti humanitariniams konvojams, taip bandant nuslėpti žudynes. Jis taip pat teigia gavęs pranešimų, kad rusai renka kūnus ir laiko juos šaldytuvuose viename didžiuliame prekybos centre. Šiuo metu Mariupolyje be vandens, maisto ir vaistų vis dar įstrigę per 120 000 gyventojų.

Atnaujinta 04.16

Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos praneša tikrinančios pranešimus dėl galimai Rusijos įvykdytos cheminės atakos Ukrainoje. Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigia, kad jei Maskva panaudojo cheminį ginklą, į tai bus griežtai atsakyta.

Reports that Russian forces may have used chemical agents in an attack on the people of Mariupol. We are working urgently with partners to verify details.

Any use of such weapons would be a callous escalation in this conflict and we will hold Putin and his regime to account.

— Liz Truss (@trussliz) April 11, 2022

Mariupolį ginantis „Azovo“ būrys pranešė, kad Rusijos pajėgų dronas vakar vakare virš miesto panaudojo nežinomą medžiagą, kuri nukentėjusiems kariams ir civiliams sukėlė rimtų kvėpavimo sutrikimų. Neoficialių šaltinių duomenimis, tai galėjo būti zarinas.

Jei informacija pasitvirtins, tai bus pirmasis žinomas Rusijos cheminio ginklo panaudojimas karo Ukrainoje metu. Zarinas - bespalvės ir bekvapės nervus paralyžiuojančios dujos. Jos buvo panaudotos Sirijoje 2017 metais.

Atnaujinta 03.25

Jungtinės Tautos teigia vis dažniau gaunančios informacijos apie Ukrainoje Rusijos pajėgų vykdomus prievartavimus ir seksualinį smurtą. Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė sako užfiksavusi siaubingus Rusijos karių seksualinio smurto aktus Bučoje ir kitur, įskaitant atvejį, kai moterys 25-ias dienas buvo laikomos ir prievartaujamos rūsyje. Liudmila Denisova teigia, kad devynios aukos šiuo metu yra nėščios.

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos pranešė tikrinančios įtarimus dėl Rusijos karių seksualinio smurto, įskaitant kaltinimus dėl grupinio prievartavimo ir prievartavimų vaikų akivaizdoje.

Atnaujinta 00.43

Ukrainos integracijos į ES parlamentinio komiteto pirmininkė Ivanna Klympush sakė, kad Rusija panaudojo „nežinomą medžiagą“ prieš Mariupolio miestą, kuris nuo karo pradžios buvo atakuojamas, skelbia „Sky News“.

Atnaujinta 00.39

„Tai bus istorinė rekonstrukcija“

Ukrainos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalis, iki šiol patyrusi didžiulę žalą per Rusijos karinę invaziją, sugebės greitai atsikurti.

„Tai bus istorinis atstatymas“, – sakė V. Zelenskis. – Projektas, kuris įkvėps pasaulį, kaip ir mūsų kova už laisvę“.

🔊 @ZelenskyyUa:
I am confident we will manage to rebuild our state quickly. Whatever the losses may be... It will be a historic reconstruction. A project that will inspire the world just as our struggle for freedom. Just as our struggle for Ukraine. pic.twitter.com/Qxpi0Fbkuf

— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 11, 2022

Atnaujinta 00.27

„New York Times“ skelbia civilių žudynių Kyjivo priemiestyje Bučoje žemėlapį, kuris buvo sudarytas padedant Ukrainoje buvusiems žurnalistams.

Atnaujinta 00.21

Svarbiausios naujo V. Zelenskio kreipimosi mintys

Pagrindiniai akcentai iš V. Zelenskio kalbos:

▪️ Dėl Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainos teritorija šiuo metu yra viena labiausiai užterštų minomis pasaulyje.

▪️ Rengiamas teisinis būdas, kaip patraukti okupantus atsakomybėn, kuris bus kuo veiksmingesnis ir greitesnis.

▪️ Okupantai padarė naują pareiškimą, kuriame nurodė, kad ruošiasi naujam teroro prieš Ukrainą etapui. Kalbama apie galimą cheminio ginklo panaudojimą prieš Mariupolio gynėjus. Reikia principingos ir ryžtingos pasaulio lyderių reakcijos, kad būtų užkirstas kelias teroristinei valstybei tai daryti.

▪️ Dabar ES pradėjo svarstyti šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Rusijai būtina įvesti naftos embargą.

▪️ Kreipdamasis į Pietų Korėjos parlamentą ir žmones V. Zelenskis kalbėjo apie būtinybę sugriežtinti sankcijas Rusijai.

▪️ V. Zelenskis su Nyderlandų premjeru Marku Rutte aptarė visų asmenų, atsakingų už nusikaltimus prieš ukrainiečius, nubaudimą. Antroji svarbi pokalbio su juo tema buvo griežtesnės sankcijos Rusijai.

Atnaujinta 00.01

„Insider Ukraine“ „Telegram“ kanale skelbiama, kad „Azovo pulko“ vadas patvirtino apie tris žmones, turinčius aiškių apsinuodijimo karinėmis cheminėmis medžiagomis požymių. Anot jo, nukentėjusiųjų būklė yra patenkinama.

Atnaujinta 23.48

A. Anušauskas: gali būti, kad Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą

Ukrainos pietrytiniame mieste Mariupolyje Rusija pirmadienį galbūt panaudojo cheminį ginklą, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Azovo pulkas praneša, kad Rusija Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės nuodingą medžiagą prieš Ukrainos karius ir civilius“, – feisbuke rašė ministras.

Jo teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.

„Informacija tikslinama, tačiau tai gali būti ir pirmasis Rusijos cheminio ginklo panaudojimas Ukrainoje“, – teigė A. Anušauskas.

Anot ministro, kaip ir buvo prognozuota, Rusija naudos visas priemones skubėdama pasiekti bent lokalių karinių laimėjimų.

Mariupolyje vyko kai kurios įnirtingiausios kautynės nuo Kremliaus puolimo prieš Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Praktiškai visas miestas buvo paverstas griuvėsiais.

Manoma, kad uostamiestyje žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.

Atnaujinta 23.17

Pirmadienį evakuota daugiau nei 4 300 žmonių

Iš viso pirmadienį humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų buvo evakuoti 4 354 žmonės, įskaitant 556 iš Mariupolio, per telegramą pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk.

Atnaujinta 22.30

„Azovo“ būrys skelbia apie galimą „neaiškios kilmės medžiagos panaudojimą“ prieš civilius ir kariškius

Žiniasklaida praneša apie galimą „Zarin“ naudojimą Mariupolyje, tačiau oficalių komentarų apie tai dar laukiama.

Apie gautus grasinimus dėl galimos cheminės atakos pranešė „Azovo“ būrys. Teigiama, kad rusų pajėgos Mariupolyje galėjo panaudoti „neaiškios kilmės medžiagą prieš civilius ir kariškius“, skelbiama „Insider Ukraine“ „Telegram“ kanale. Tai nėra patvirtinta.

Teigiama, kad medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o jos paveikti žmonės jaučia dusulį, kitus simptomus. Jei informacija pasitvirtins, tai gali būti pirmasis žinomas Rusijos cheminio ginklo panaudojimas karo Ukrainoje metu.

Kaip atkreipia dėmesį nepriklausoma žurnalistė Olga Tokariuk, vienintelis šaltinis, kuris kol kas apie tai praneša, yra „Azovo pulkas“. „Šiuo metu Mariupolyje nedirba nė vienas nepriklausomas / patikimas žurnalistas, todėl labai sunku tai patikrinti. Anksčiau buvo daug perspėjimų dėl galimo Rusijos cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje“, – tviteryje rašo žurnalistė.

The only source reporting this so far is the Azov regiment. No independent/credible journalists are working in Mariupol now, so very difficult to verify. There were a lot of warnings earlier over Russia's potential use of chemical weapons in Ukraine https://t.co/TwC9pHf3tK

— Olga Tokariuk (@olgatokariuk) April 11, 2022

Atnaujinta 21.24

Maskvoje apsilankęs Austrijos kancleris paragino V. Putiną baigti karą Ukrainoje

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį sakė paraginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną baigti invaziją Ukrainoje, taip pat iškėlęs toje šalyje Rusijos pajėgų įvykdytų „sunkių karo nusikaltimų“ klausimą.

K. Nehammeris tapo pirmuoju Europos lyderiu, susitikusiu su V. Putinu Maskvoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Po šio susitikimo paskelbtame pranešime Austrijos Vyriausybės vadovas nurodė, kad jo pagrindinė žinia, išsakyta V. Putinui per „labai tiesias, atviras ir sunkias“ derybas, jog „šis karas turi baigtis, nes kare abi pusės gali tik pralaimėti“.

Atnaujinta 20.55

Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas paneigė informaciją apie „paskutinį mūšį“ už pietinį Mariupolio uostamiestį, kurį nuo karo pradžios yra apsiautusios Rusijos pajėgos, pirmadienį paskelbė miestą ginantys jūrų pėstininkai, praneša BBC.

Mero pavaduotojas S. Orlovas BBC sakė, kad „mūšiai dėl Mariupolio tęsiasi“.

„Šiandien tikriausiai bus paskutinis mūšis, nes baigiasi amunicija“, – socialiniame tinkle „Facebook“, kaip skelbiama, parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-oji jūrų pėstininkų brigada.

Tokią žinią S. Orlovas pavadino klastote: „Informacija apie jūrų pėstininkus yra netikra. Aš nekomentuoju klastočių.“

„Rusai laikinai užėmė dalį miesto. Ukrainos kariai ir toliau gina centrinę ir pietinę miesto dalis, taip pat pramonines ir kitas zonas“, – BBC sakė S. Orlovas.

Atnaujinta 20.35

Vokietijos žiniasklaida: „Rheinmetall“ pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 tankų

Karinės įrangos gamintoja „Rheinmetall“ pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 naudotų tankų „Leopard 1“, pirmadienį pranešė laikraštis „Handelsblatt“, remdamasis grupės generalinio direktoriaus žodžiais.

Jei Vokietijos Vyriausybė duos sutikimą, „Rheinmetall“ galėtų pristatyti pirmuosius tankus per šešias savaites, o likusius – per kitus tris mėnesius per savo dukterinę bendrovę „Rheinmetall Italia“, „Handelsblatt“ sakė generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

Pasak jo, Ukrainos karius, jei jie jau turi įgūdžių, galima išmokyti kariauti su „Leopard 1“ per kelias dienas.

Kai kurie Vokietijos Vyriausybės politikai teigia, kad ukrainiečių mokymas naudotis vakarietiškais ginklais užtrunka per ilgai, todėl geriau siųsti įrangą, kuria jie galėtų naudotis iš karto.

Laikraštis rašo, kad Vokietijos koalicinės vyriausybės, kurią sudaro socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai, politikai yra atviri galimam tankų „Leopard“ pristatymui.

Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pirmadienį pareiškė, kad ginklai iš Vokietijos Ukrainai turėtų būti pristatyti greitai, nes gresia Rusijos puolimas iš rytų. „Priimdama sprendimą paremti Ukrainą ginklais, Vokietija prisiėmė įsipareigojimą“, – sakė jis.

Atnaujinta 20.26

Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ atstovas Eduardas Basurinas pirmadienį pareiškė, kad nėra tikslo šturmuoti gerai ukrainiečių kontroliuojamą metalurgijos įmonę „Azovstal“, esančią Mariupolyje, o geriau esą būtų „išrūkyti juos Rusijos cheminėmis pajėgomis“.

Atnaujinta 18.48

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad derybos tebevyksta, tačiau kol jos nebus baigtos, Rusija nesustabdys savo atakų. Jis taip pat neigė, kad Rusija vykdo karo nusikaltimus, o masines nužudytų ukrainiečių kapavietes pavadino „inscenizuotomis“ ir „provokacijomis“.

Atnaujinta 18.42

Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau.

„Diskutuoti apie Ukrainą neabejotinai reiškia diskutuoti apie mūsų sankcijų veiksmingumą“, – Liuksemburge žurnalistams sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Atnaujinta 18.27

BBC praneša, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teigimu, karą Ukrainoje sukėlusi Rusija prarado jau daugiau nei 680 tankų. Be to, BBC taip pat cituoja „Oryx“ – kariuomenės ir žvalgybos tinklaraštį – teigiantį, kad Rusija prarado daugiau nei 2000 kitų šarvuočių.

Gynybos ekspertų teigimu, tokius Rusijos nuostolius lėmė ukrainiečių naudojami pažangūs prieštankiniai ginklai, kuriuos jiems suteikė Vakarų šalis, bei prastas rusų tankų naudojimas.

Atnaujinta 18.23

Prorusiški separatistai paskelbė perėmę Mariupolio uosto kontrolę

Prorusiškų Donbaso separatistų lyderis pirmadienį paskelbė, kad jų pajėgos perėmė Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uosto kontrolę, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Kalbant apie Mariupolio uostą, jis jau yra mūsų kontroliuojamas“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Donecko separatistų „liaudies respublikos“ lyderį Denisą Pušiliną.

Anksčiau pirmadienį paskelbtame Mariupolį ginančios Ukrainos jūrų pėstininkų brigados pranešime sakoma, kad uostamiestis nuo atakuojančių Rusijos pajėgų ginamas jau 47 dienas ir „daroma viskas, kas įmanoma ir neįmanoma“, siekiant išlaikyti miesto kontrolę.

Rusijos pajėgos pranešė, kad pagrindinės kautynės pastaruoju metu vyko aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uoste.

Ukrainos jūrų pėstininkai sakė, kad priešas juos „palaipsniui stūmė“ ir „apsupo mus ugnimi, o dabar stengiasi mus sunaikinti“.

Mariupolyje vyko kai kurios įnirtingiausios kautynės nuo Kremliaus puolimo prieš Ukrainą pradžios. Praktiškai visas miestas buvo paverstas griuvėsiais.

Manoma, kad uostamiestyje žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.

Evakuotieji pasakojo apie siaubingas sąlygas, badą ir šaltį. Dėl nesiliaujančių bombardavimų gyventojams tenka slapstytis rūsiuose.

Atnaujinta 17.35

Austrijos kancleris: susitikimas su Putinu buvo „labai tiesus, atviras ir griežtas“

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris šiandien lankėsi Rusijoje ir susitiko su Vladimiru Putinu.

Pasak pirmųjų K. Nehammerio pareiškimų, pokalbis su Rusijos prezidentu buvo „labai tiesus, atviras ir griežtas“.

Jis pridūrė, kad jo svarbiausia žinia V. Putinui buvo ta, kad „karas Ukrainoje turi baigtis, nes kare pralaimi abi pusės“.

Pasak kanclerio, jo vizitas nebuvo draugiškas, tačiau jis „jautė pareigą susitikti su Putinu“, kad būtų išbandytos visos priemonės.

Atnaujinta 17.20

Po smūgio į geležinkelio stotį ligoninėje atsidūrė per 90 civilių, 17 vaikų

Iš viso 92 civiliai tebėra ligoninėje po to, kai buvo apšaudyti laukiantys evakuacijos Ukrainos geležinkelio stotyje, teigia šalis.

Penktadienį per raketų smūgį į stotį rytiniame Kramatorsko mieste žuvo daugiau kaip 50 žmonių.

Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentinas Rezničenka sakė, kad du vaikai ir keturi suaugusieji buvo išrašyti iš ligoninės.

Pranešime „Telegram“ jis sakė: „Į mūsų regioną atvežėme sužeistuosius, kuriuos buvo galima pervežti. Gydytojai nepalieka vaikų ir suaugusiųjų visą parą. Turime viską, kas reikalinga jiems gydyti.“

Atnaujinta 17.00

Ukraina: Rusijos puolimas rytuose „greitai prasidės“

Ukraina prognozuoja, kad Rusija „greitai“ pradės puolimą šalies rytuose, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.

„Priešas jau beveik baigė pasiruošimus pulti rytuose, ataka greitai prasidės, – pažymėjo jis. – Tiksliai nežinome, kada, bet pasiruošimai beveik baigti.“

Atrėmusi Rusijos puolimą prieš Kyjivą, Ukraina jau kelias dienas kalbėjo, kad artimiausiu laiku Maskva gali suintensyvinti puolimą rytuose ir pietuose.

„Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje tose teritorijose vyks intensyvios kautynės, – kalbėjo O. Motuzianykas. – Negalime tiksliai nuspėti, kada tai įvyks – tai Vakarų žvalgybos šaltiniai.“

„Ukrainos kariuomenė pasiruošusi“, – teigė jis.

Atstovas sakė manąs, kad Maskva planuoja sukurti „sausumos koridorių“ į Chersono sritį, esančią šiauriau Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Jis taip pat sakė, kad nuo operacijos Ukrainos rytuose eigos priklausys, ar Rusija atnaujins puolimą prieš Kyjivą.

Kai kurie analitikai sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi kokios nors pergalės prieš gegužės 9-ąją Maskvoje rengiamą Pergalės dienos paradą, per kurią minimas nacistinės Vokietijos sutriuškinimas 1945 metais.

Pastarąją savaitė Kyjivas ragino rytinių regionų gyventojus evakuotis iš savo namų prieš numanomą Rusijos puolimą.

Mažiausiai 57 žmonės žuvo per Rusijos raketų smūgį Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, taikiniu tapo prie traukinių stoties evakuacijos laukę gyventojai.

Ukraina taip pat nurodė, kad praeitą savaitgalį per Rusijos pajėgų apšaudymus rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 11 civilių.

Atnaujinta 16.40

Bent vienas žmogus žuvo per rusų atakas Luhansko srityje

Rusijos kariai puolė Lysičanską, rytinėje Luhansko srityje, panaudodami sunkiąją ginkluotę. Raketai pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo mažiausiai vienas žmogus, praneša Ukrinform.net.

Apie tai feisbuke pranešė Luhansko srities karinės administracijos viršininkas Serhijus Haidajus.

„Rusijos fašistai iš sunkiosios ginkluotės apšaudė Lysičanską... Tiesioginis smūgis į daugiaaukštį namą, VNST (Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos) ekipažas toliau šalina griuvėsius. Jau patvirtinta viena auka“, – rašo pareigūnas.

Per pastarąją parą užfiksuoti 26 Rusijos smūgiai Sievierodonecke, Lysičanske ir Kreminoje. Nukentėjo šešiolika šeimų, rašoma preliminarioje ataskaitoje.

Atnaujinta 16.25

Prancūzijos ekspertai atvyko į Ukrainą tirti Rusijos karo nusikaltimų

Prancūzijos policijos pareigūnai pirmadienį atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, aplink Kyjivą esančiuose miestuose po rusų pajėgų išvedimo likus šimtams civilių lavonų, pranešė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje.

„Didžiuojamės galėdami Lvive pasveikinti techninių ir mokslinių žandarmerijos darbuotojų komandą, kuri atvyko padėti savo kolegoms tirti karo nusikaltimus, įvykdytus netoli Kyjivo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins`as.

„Prancūzija yra pirmoji, kuri suteiks tokią pagalbą. Darbą jie pradės jau rytoj“, – nurodė jis.

Ambasadorius paskelbė nuotrauką, kurioje matyti 20 uniformuotų tyrėjų, stovinčių šalia mobilios tyrimų laboratorijos furgono vakariniame Lvivo mieste.

Ukraina pažadėjo identifikuoti ir surasti tuos, kurie yra atsakingi už civilių žudymą Kyjivo regione, ir paprašė šiame darbe tarptautinės bendruomenės pagalbos.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį sakė, kad šalia sostinės esančiuose rajonuose, iš kurių neseniai pasitraukė Rusijos kariai, rasti 1 222 žmonių kūnai.

Prokurorė taip pat nurodė, kad atlieka tyrimą dėl 5 600 įtariamų karo nusikaltimų, su kuriais susiję „500 įtariamųjų“ vadovaujančių Rusijos pareigūnų.

Nužudytų civilių vaizdai iš netoli Kyjivo esančio miestų, tokių kaip Buča ir Irpinė, sukrėtė visą pasaulį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako sukūręs specialų mechanizmą Rusijos „nusikaltimams“ Ukrainoje tirti, įtraukiant „nacionalinius ir tarptautinius ekspertus“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog esama Rusijos karo nusikaltimų prie Kyjivo „aiškių požymių“.

Maskva tai neigia, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina Ukrainą inscenizuojant civilių žudymą.

Atnaujinta 16.05

Vokietija rengia evakuaciją sužeistiems ukrainiečiams

Vokietijos ginkluotosios pajėgos, Bundeswehras, rengia sužeistų ukrainiečių evakuacijos reisą, praneša CNN.

Pirmadienį šalies ginkluotosios pajėgos iš Kelno-Vano karinio aerodromo į pietryčių Lenkijoje esantį Žešuvą, kuris yra netoli sienos su Ukraina, išsiuntė karinių oro pajėgų lėktuvą „Airbus A310 MedEvac“.

Sužeisti Ukrainos civiliai gyventojai bus nuskraidinti į Vokietiją, CNN sakė Bundeswehro atstovas spaudai.

Atnaujinta 15.55

JT: iš Ukrainos per parą pabėgo dar 45 tūkst. žmonių, nuo karo pradžios – 4,55 mln.

Iš Ukrainos per praėjusią parą pabėgo beveik 45 tūkst. žmonių, bet daug kitų ukrainiečių yra įstrigę savo regionuose ar bando išlaukti karo pabaigos, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 547 735 ukrainiečiai. Nuo sekmadienio šis skaičius padidėjo 44 781.

Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

Atnaujinta 15.45

Lavrovas: Rusija nesustabdys karinių veiksmų derybų metu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Kremliaus pajėgos nesustabdys karinių veiksmų Ukrainoje iki kito taikos derybų raundo. Jį cituoja Sky News.

Duodamas interviu Rusijos valstybinei televizijai S. Lavrovas sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas įsakė sustabdyti karinius veiksmus per pirmąjį Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimų raundą, tačiau vėliau Maskvos pozicija pasikeitė.

Ukraina ir Rusija iki šiol dalyvavo keliuose derybų raunduose, kurie prasidėjo Baltarusijoje ir neseniai vyko Turkijoje.

Tačiau joms dar nepavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo ar pasitraukimo.

Austrijos lyderis vyksta į Maskvą aptarti „humanitarinių koridorių“ Ukrainoje

Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio vizito į Maskvą metu pirmadienį bus siekiama sušvelninti „humanitarinį pragarą Ukrainoje“, ypač prašoma suformuoti „humanitarinius koridorius“, pranešė šalies užsienio reikalų ministras.

K. Nehammeris turėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Atnaujinta 15.14

Airija ragina ES svarstyti sankcijas Rusijos naftos sektoriui

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney ragina Europos Sąjungą svarstyti sankcijas Rusijos naftos pramonei, bet įspėja, kad 27 valstybių blokui svarbiausia išlikti vieningam.

Kelios ES šalys yra priklausomos nuo rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo. Po didelių debatų blokas praėjusią savaitę sutiko palaipsniui suvaržyti anglių importą iš Rusijos dėl jos karo Ukrainoje.

„Mums reikia dėl sankcijų laikytis maksimalistinio metodo ir pasiūlyti griežčiausias įmanomas priemones, atgrasančias nuo šio karo tęsimo ir brutalumo“, – sakė S. Coveney.

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį susirinkus Liuksemburge, S. Coveney sakė, kad „tai, mūsų nuomone, turi apimti naftą“.

„Žinome, kad tai kai kurioms šalims narėms labai sunku, ir turime išlaikyti vieningą poziciją visoje ES“, – pabrėžė jis.

Europos Komisija šiuo metu vertina, ką dar būtų galima padaryti.

Pasak S. Coveney, ES „išleidžia šimtus milijonų eurų iš Rusijos importuojamai naftai“ ir tai „neabejotinai prisideda prie karo finansavimo“.

„Mūsų nuomone, mums reikia nutraukti tą karo finansavimą“, – pabrėžė jis.

Atnaujinta 15.04

Slovakija negali patvirtinti, kad Ukrainai perduota raketų S-300 baterija jau sunaikinta

Slovakija pirmadienį sakė negalinti patvirtinti pranešimų, kad Ukrainai perduota jos oro erdvės gynybos sistema buvo sunaikinta per Rusijos pajėgų smūgį.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis buvo sunaikinti zenitinių raketų sistemos S-300 keturi kompleksai, esą dislokuoti Dnipro miesto pietiniame pakraštyje. Nurodoma, kad per šį smūgį žuvo apie 25 ukrainiečių kariai.

Ministerija nenurodė, kuri šalis perdavė Ukrainai raketas, sunaikintas per sekmadienį surengtą smūgį.

Paklaustas naujienų agentūros AP, ar Rusija sunaikino Bratislavos perduotas S-300, Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas atsakė: „Mes įrodymų apie tai neturime.“

„Girdėjome tokių naujienų, bet, remdamiesi Ukrainos pateikta informacija, negalima to patvirtinti. Ukrainos pusė tai atmetė“, – ministras sakė per Europos Sąjungos diplomatijos vadovų susitikimą Liuksemburge.

I. Korčokas pridūrė, kad Slovakija tiekia šias sistemas, „nes norime sustiprinti Ukrainos oro erdvės gynybą“.

Atnaujinta 14.48

Per 45 karo Ukrainoje dienas Rusijos pajėgos prarado 137 sraigtasparnius, tai yra daug daugiau nei per keturis karus, kuriuose kariavo anksčiau. Atitinkamą pareiškimą „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

Palyginimui: per 45 karo Ukrainoje dienas Rusija prarado 137 sraigtasparnius. Pirmajame Čečėnijos kare Rusija prarado 21 sraigtasparnį, antrajame Čečėnijos kare – 36 sraigtasparnius, Sakartvelo kare – 3 sraigtasparnius, kare Sirijoje – 23 sraigtasparnius. Tai yra, per keturis karus Rusija prarado 83 sraigtasparnius, pranešė Gynybos ministerija.

Atnaujinta 14.36

Kanada įveda sankcijas 33 Rusijos gynybos sektoriaus įmonėms, pranešė Kanados užsienio reikalų ministerija.

Atnaujinta 14.19

Vokietijos gynybos koncernas „Rheinmetall“ pranešė esąs pasirengęs tiekti Ukrainai iki 50 tankų „Leopard 1“ ir iki 60 pėstininkų kovos mašinų „Marder-Handelsblatt“.

Atnaujinta 14.02

Pirmadienį, balandžio 11 d., iš Luhansko srities buvo evakuota daugiau nei 600 civilių.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša „Ukrinform“.

„Ukraina neapleidžia savo žmonių! Iš Luhansko srities saugiai evakuota daugiau nei 600 žmonių‼ Su patrulių policijos, religinės organizacijos ir savanorių pagalba šiandien tapo įmanoma evakuoti 65 Kreminos, 20 Rubižnės gyventojų, 10 Popasnos gyventojų, 516 žmonių iš Lysyčansko ir Sjeverodonecko“, – rašė gubernatorius.

Atnaujinta 13.58

Japonijoje patvirtintas išmokų pabėgėliams iš Ukrainos dydis

Japonijos Vyriausybė patvirtino humanitarinių išmokų pabėgėliams iš Ukrainos dydį. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas NHK.

Gautomis žiniomis, persikėlę iš laikino apgyvendinimo viešbučių į vietos valdžios institucijų suteikiamus būstus, reguliarias pašalpas gaus tie pabėgėliai ukrainiečiai, kurie Japonijoje neturi giminaičių ar artimų draugų. Išmokų dydis priklausys nuo pabėgėlių amžiaus ir šeimos narių skaičiaus – pirmasis vyresnis kaip 12 metų asmuo šeimoje kasdien gaus 2 400 jenų (17,59 euro), antrasis ir visi kiti šios amžiaus kategorijos asmenys šeimoje – po 1 600 jenų (11,73 euro) per dieną, jaunesni kaip 12 metų vaikai – po 1 200 jenų (8,79 euro) per dieną.

Be to, išvykdamos iš laikino apgyvendinimo viešbučių, pabėgėlių ukrainiečių šeimos gaus vienkartines išmokas kasdieniam gyvenimui reikalingiems daiktams įsigyti. Vienkartinė išmoka vyresniems kaip 16 metų amžiaus asmenims sudarys 160 tūkst. jenų (1172,6 euro), vaikams iki 16 metų amžiaus – 80 tūkst. jenų (586,3 euro).

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios į Japoniją jau atvyko beveik 400 pabėgėlių ukrainiečių. Tai daugiausia žmonės, kurių giminės ar pažįstami gyvena Japonijoje. Kovo 15 d. šalies teisingumo ministras Yoshihisa Furukawa pranešė, kad pabėgėliams iš Ukrainos bus išduota metus galiosianti viza, kuri jiems suteiks galimybę įsidarbinti. Be to, Japonija per tarptautines organizacijas suteikė maždaug 200 mln. eurų humanitarinę pagalbą pabėgėliams ukrainiečiams.

Televizijos kanalo NHK surengtos apklausos duomenimis, 85 proc. japonų daugiau ar mažiau pritaria Vyriausybės sprendimui priimti pabėgėlius ukrainiečius.

Atnaujinta 13.55

Mariupolio gynėjai ruošiasi „paskutiniam mūšiui“

Ukrainos pajėgos ruošiasi „paskutiniam mūšiui“ už pietinį Mariupolio uostamiestį, kurį nuo karo pradžios yra apsiautusios Rusijos pajėgos, pirmadienį paskelbė miestą ginantys jūrų pėstininkai.

„Šiandien tikriausiai bus paskutinis mūšis, nes baigiasi amunicija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-oji jūrų pėstininkų brigada.

„Kai kurių iš mūsų laukia mirtis, likusiųjų – nelaisvė“, – nurodė brigada, pridūrusi, kad Rusijos kariuomenė ją „nustūmė atgal“ ir „apsupo“.

Pranešime sakoma, kad uostamiestis ginamas jau 47 dienas ir „daroma viskas, kas įmanoma ir neįmanoma“, siekiant išlaikyti miesto kontrolę.

Rusijos pajėgos pranešė, kad pagrindinės kautynės pastaruoju metu vyko aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uoste.

Jūrų pėstininkai sakė, kad priešas juos „palaipsniui stūmė“ ir „apsupo mus ugnimi, o dabar stengiasi mus sunaikinti“.

Brigada informavo, kad apie pusė jos karių yra sužeisti.

„Daugybė sužeistųjų sudaro beveik pusę mūsų brigados. Kurių galūnės nenuplėštos, grįžta į mūšį“, – rašo jūrų pėstininkai.

„Visi pėstininkai žuvo, ir dabar susišaudymuose dalyvauja artileristai, priešlėktuvinių pabūklų ir radijo operatoriai, vairuotojai ir virėjai. Netgi orkestras“, – pridūrė jis.

Jūrų pėstininkai skundėsi nepakankama Ukrainos kariuomenės vadovybės parama: „Su mumis niekas nebenori susisiekti, nes mes jau esame nurašyti.“

Mariupolyje vyko kai kurios įnirtingiausios kautynės nuo Kremliaus puolimo prieš Ukrainą pradžios. Praktiškai visas miestas buvo paverstas griuvėsiais.

Manoma, kad uostamiestyje žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.

Evakuotieji pasakojo apie siaubingas sąlygas, badą ir šaltį. Dėl nesiliaujančių bombardavimų gyventojams tenka slapstytis rūsiuose.

Atnaujinta 13.51

Rusijai smogus Charkivui, žuvo 11 žmonių, įskaitant septynerių metų amžiaus vaiką

Charkivo regione po dešimčių antskrydžių į miestą ir aplinkines vietoves žuvo mažiausiai 11 žmonių, tarp jų vos septynerių metų vaikas, pranešė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Atnaujinta 13.40

Kultūros ir informacijos politikos ministerija jau užfiksavo 166 kultūros paminklus, kurie Ukrainoje buvo sunaikinti arba apgriauti dėl Rusijos atakų, teigė ministras Oleksandras Tkačenka per Ukrainos televizijos kanalų teletoną visoje šalyje, praneša „Ukrinform“.

„Oficialią apskaitą vedame ministerijos tinklalapyje. Jau dabar yra 166 kultūros paveldo objektai, kurie buvo sunaikinti ar apgadinti per Rusijos invaziją. Apie kai kuriuos objektus kol kas nežinome, nes jie yra okupuotose teritorijose. Turime įrodymų, mes tikriname šiuos duomenis ir akivaizdu, kad kalbėsime apie Rusijos reparacijas, skirtas objektams atstatyti“, – pabrėžė O. Tkačenka.

Atnaujinta 13.30

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė atnaujintą žemėlapį, kuriame išsamiai vaizduojamas Rusijos karių judėjimas Ukrainoje, rašo „Sky News“.

JK žvalgybos duomenimis, Kremliaus siųsti kariai greičiausiai pajudės į Ukrainos rytus nuo sienos su Rusija.

The illegal and unprovoked invasion of Ukraine is continuing.

The map below is the latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 11 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/nZAHBJopVq

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/1fvMme61uN

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 11, 2022

Kitur numatomi judėjimai iš Krymo pietuose link Melitopolio, Berdiansko ir Chersono.

Atnaujinta 13.26

Ukrainos Generalinė prokuratūra jau užregistravo 5889 Rusijos karo nusikaltimus, skelbia Ukrainos URM.

Atnaujinta 12.53

Prancūzų žandarai atvyko į Ukrainą padėti tirti padarytų karo nusikaltimų.

Atnaujinta 12.46

Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio diplomatinis patarėjas, atsakingas už Europos integraciją, OPU vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva mano, kad Ukrainos įstojimas į ES įvyks artimiausiais metais ir tam „neprireiks penkerių metų“, rašo UNIAN.

„Mūsų įstojimas į ES tikrai įvyks per artimiausius kelerius metus“, – sakė diplomatas. I. Žovkva pripažino, kad ne visos ES valstybės yra pasiruošusios šiam sprendimui, tačiau patikino, kad derybos duoda rezultatų.

Atnaujinta 12.34

Rusų kariai verčia vaikus iš laikinai okupuotų teritorijų Volnovachos mieste, Donecko srityje, pradėti mokytis vietovėse, esančiose karo zonoje.

„Tokiu atveju vaikai iš tikrųjų taps Rusijos agresoriaus kariuomenės įkaitais ir gyvaisiais skydais“, – tikino Liudmyla Denisova, Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė.

Atnaujinta 12.13

Charkivo regionas per pastarąją dieną 66 kartus buvo apšaudytas Rusijos artilerija, minosvaidžiu ir daugkartinėmis raketų paleidimo sistemomis, informavo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Tuo pat metu per Rusijos atakas Mykolajivo srityje buvo sužeisti 25 žmonės, pranešė regiono tarybos vadovė Hanna Zamazejeva.

Atnaujinta 12.04

Ukrainoje sunaikintos 938 švietimo įstaigos ir beveik 300 ligoninių, teigia Ukrainos prezidentas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Pietų Korėjos parlamentą, tęsdamas savo kalbas įvairių šalių parlamentams dėl tarptautinės pagalbos, praneša „Sky News“.

Jis teigė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. Rusijos pajėgos sunaikino 938 mokymo įstaigas ir beveik 300 ligoninių.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Kremliaus kariai savo tankais ir artilerija sąmoningai naikina gyvenamuosius rajonus ir miestus.

„Dabar mes turime tik griuvėsius, o ne įprastus taikius miestus. Mes net negalime suskaičiuoti žuvusiųjų“, – sakė jis.

President Zelenskyy tells the South Korean parliament that Russian troops have destroyed up to "938 educational establishments" and "almost 300 hospitals".

Latest: https://t.co/EsYM2hKVQu

📺 Sky 501, Virgin 602, Freeview 233 and YouTube pic.twitter.com/Fhi7KIpdKk

— Sky News (@SkyNews) April 11, 2022

Atnaujinta 11.55

Ukrainos rytuose apšaudyta dar viena geležinkelio stotis

Ukrainos rytuose Rusijos kariai apšaudė dar vieną geležinkelio stotį. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės valdybos pirmininkas Oleksandras Kamyšinas, juo remiasi CNN.

„Vakar Ukrainos rytuose Rusijos kariai apšaudė dar vieną geležinkelio stotį“, – „Telegram“ tinkle teigė O. Kamyšinas. Jis pridūrė, kad per ataką žmonės nenukentėjo, tačiau apgadinti penki lokomotyvai, bėgiai ir elektros linijos.

Atnaujinta 11.34

Praėjusią naktį Rusijos kariai nuotoliniu būdu numetė uždelsto veikimo bombų ant Charkivo miesto. Atitinkamą pareiškimą „Suspilne“ padarė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Policija ir gelbėtojai uždarė zoną, kad galėtų pradėti valymo darbus.

Atnaujinta 11.17

Rusijos siųsti kariai Ukrainoje skelbia „sunaikinę S-300 raketų paleidimo įrenginius“, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Nepriklausomai šio fakto patikrinti neįmanoma.

Ministerija informavo, kad Rusijos iš jūros paleistos raketos „Kalibr“ sekmadienį „sunaikino keturis paleidimo įrenginius S-300, kurie buvo paslėpti angare Dnipro pakraštyje“.

Kiek anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris oficialiai paneigė Rusijos propagandinę informaciją, kad Ukrainoje esą buvo sunaikinta Slovakijos priešlėktuvinių raketų sistema S-300.

Atnaujinta 11.04

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,657 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2 657 000 pabėgėlių. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi transliuotojas BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai gerokai sumažėjo. Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 28 500 žmonių – 2 proc. mažiau nei šeštadienį ir gerokai mažiau nei kovo 6-ąją, kai atvyko 142 300 pabėgėlių. Prieš karą Lenkijos sieną kasdien kirsdavo vidutiniškai po 16 800 žmonių.

Kai kurie iš Ukrainos pasitraukę žmonės jau išvyko iš Lenkijos. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,2–1,4 mln. žmonių iš Ukrainos.

Atnaujinta 10.50

Praėjusią naktį Rusijos kariai paleido raketų smūgį į Kataro įmonės angarus, kurie yra Mykolajivo mieste. Atitinkamą pareiškimą „Telegram“ kanale padarė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Vakar išgirdome sprogimą; visi apie tai rašė. Neslėpsiu, tai buvo raketų smūgiai. Rusijos okupantai užpuolė Kataro įmonę, kuri yra mūsų regione. [...] Buvo apgadinti du tušti angarai, išdaužto stiklo šukėmis buvo sužalotas apsaugos darbuotojas“, – pasakojo V. Kimas.

Atnaujinta 10.38

Rusija žino, kad Ukrainai reikia tiekiamų ginklų, ir telkia visas pajėgas, kad pakenktų perduoti ginklus, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Maskva parengė didžiulę informacinę kampaniją, skirtą užsienio žiniasklaidai ir politikams. Jų trolių fabrikas gali siųsti elektroninius laiškus ir užtvindyti komentarus dezinformacija apie Ukrainą. Neapsigaukite“, – „Twitter“ tinkle rašė jis.

Russia knows arms supplies are essential for Ukraine and mobilizes all efforts to undermine them. Moscow prepared a massive info campaign targeting foreign media and politicians. Their troll factory may spam emails and flood comments with disinfo on Ukraine. Don’t fall for it.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) April 11, 2022

Atnaujinta 10.29

Luhansko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos pajėgų amunicijos sandėlį, paskelbė srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Haidajus.

„Mūsų gynėjai sunaikino sandėlį su orkų amunicija prie okupuotos Luhansko srities gyvenvietės. Tai, kad rusai per savo separatistinius šaltinius paskleidė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė gyvenamąjį sektorių, yra melas!“ – rašė S. Haidajus.

Atnaujinta 10.19

Vaizdai iš Ukrainos karių išlaisvinto Olchivkos miesto.

Atnaujinta 10.11

Balandžio 11 dieną Ukrainoje turėtų veikti 9 humanitariniai koridoriai, paskelbė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Tarp galimų koridorių įvardyti Mariupolis–Zaporižia, Berdianskas–Zaporižia, Tokmakas–Zaporižia.

Atnaujinta 10.07

Naujoji Zelandija skiria Ukrainai lėšų ir siunčia į Europą transporto lėktuvą

Naujoji Zelandija nusiųs į Europą transporto lėktuvą C-130 „Hercules“ ir 50 kariškių, kurie padės gabenti ir skirstyti karinę pagalbą Ukrainai, taip pat skirs 8 mln. eurų, už kuriuos Kyjivui bus suteikta pagalba įvairiose srityse.

Tai pirmadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.

„Mūsų C-130 prisijungs prie kitų karinių lėktuvų iš šalių partnerių, jie skraidys po Europą, gabendami tokią reikalingą įrangą ir medžiagas į svarbiausius skirstymo centrus“, – sakė premjerė televizijos kanalui „1 News“. Ji pridūrė, kad dar aštuoni logistikos specialistai bus nusiųsti į Vokietiją, kad padėtų pervežti įrangą ir žmones prie Ukrainos sienos.

Be to, pasak ministrės pirmininkės, šalies Vyriausybė nusprendė skirti 13 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (apie 8 mln. eurų) kaip pagalbą Ukrainai. Iš šios sumos 7,5 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (4,69 mln. eurų) bus skirti ginkluotei ir šaudmenims Didžiojoje Britanijoje pirkti.

Iki šiol Naujoji Zelandija jau suteikė Ukrainai maždaug 18,85 mln. eurų vertės pagalbą.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 09.34

Rusija Ukrainoje jau prarado apie 19 500 karių, „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai taip pat sudarė 725 tankus, 1 923 šarvuotus kovos automobilius, 347 artilerijos sistemas, 111 daugkartinių raketų sistemų, 55 priešlėktuvines karo sistemas, 154 orlaivius, 137 sraigtasparnius, 1387 motorines transporto priemones, 7 valtis arba katerius, 76 degalų bakus, 119 nepilotuojamų orlaivių, 25 specialiosios įrangos vienetus ir keturias mobiliąsias SRBM sistemas.

Atnaujinta 09.26

Klyčko: Rusijos karinės pajėgos gali dar kartą bandyti užimti Kyjivą

Rusijos karinės pajėgos gali dar kartą bandyti užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai sekmadienio vakarą pareiškė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, jį cituoja portalas „Euronews“.

„Nors priešas pasitraukė iš Kyjivo, tai dar nereiškia, kad jis nebenori užimti sostinės“, – tinkle „Telegram“ teigė V. Klyčko. Jis pabrėžė, kad negalima atmesti galimybės, jog „po dviejų dienų Maskva gali dar kartą bandyti užimti Kyjivą“.

Kiek anksčiau V. Klyčko paprašė miestą palikusių žmonių dar negrįžti į sostinę dėl su saugumu susijusio neapibrėžtumo ir Kremliaus planų atnaujinti puolimą.

Atnaujinta 09.16

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 1 793 civiliai ir 2 439 buvo sužeisti. Tai teigiama balandžio 10 d. OHCHR paskelbtoje informacijoje, praneša „Ukrinform“.

Tarp žuvusiųjų yra 458 vyrai, 294 moterys, 27 mergaitės ir 46 berniukai, taip pat 69 vaikai ir 899 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

Atnaujinta 09.14

Rusija panaudojo fosforo amuniciją Rytų Ukrainoje ir gali vėl tai padaryti prieš Mariupolį. Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba.

JK žvalgyba pranešė, kad mūšis dėl Mariupolio intensyvėja, todėl iškyla galimybė Rusijai panaudoti fosforo amuniciją.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 11 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/3RYc4QJBuG

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/p6jpNvs1eU

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 11, 2022

Be to, britų žvalgybos pareigūnai teigia, kad Rusija ir toliau naudoja nevaldomas bombas. Tai labai padidina tolesnių civilių aukų riziką.

Atnaujinta 09.06

Ukraina: šalia Kyjivo rasta per 1 200 lavonų

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Kyjivo regione, kur Rusijos kariai įtariami vykdę žiaurius nusikaltimus, buvo rasta daugiau kaip 1 200 kūnų.

Tuo metu Rytų Ukrainos gyventojai ruošėsi palikti namus ar jau tai padarė prieš numatomą Rusijos pajėgų didelio masto puolimą.

Visą savaitgalį Ukraina buvo intensyviai bombarduojama ir toliau sparčiai augo jau septintą savaitę besitęsiančio karo aukų skaičius.

Sekmadienio rytą šiaurės rytuose esančiame Charkive per apšaudymą artilerijos sviediniais žuvo du žmonės, pranešė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ankstesnę dieną per bombardavimą į pietryčius nuo Charkivo žuvo dešimt civilių, tarp jų vienas vaikas.

„Rusijos armija toliau kariauja prieš civilius gyventojus, nes trūksta pergalių fronte“, – rašė O. Synjehubovas platformoje „Telegram“.

Apie milijoną gyventojų turinčiame pramoniniame Dnipro mieste per rusų pajėgų raketų smūgius buvo praktiškai sunaikintas vietos oro uostas ir žuvo nenustatytas skaičius žmonių, pranešė vietos pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs virš oro uosto juodų dūmų stulpus. Tačiau vėliau sekmadienį iš oro uosto pakilo lėktuvas – tai rodo, kad jo kilimo ir tūpimo takas vis dar tinkamas naudoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir po pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pareiškė, kad jie sutarė, jog „visi karo nusikaltėliai turi būti išaiškinti ir nubausti“.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad šalis tiria 500 vadovaujančių Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, numanomą kaltę dėl tūkstančių karo nusikaltimų.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas pažadėjo, kad „JAV kartu su tarptautine bendrija dės pastangas užtikrinti atsakomybę“ už įvykdytus „masinius žiaurumus“.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino paskelbti Ukrainoje velykines paliaubas, kad būtų atvertas kelias taikai. Jis taip pat pasmerkė karą, kuriame „kasdien prieš mūsų akis vyksta baisios žudynės ir žiaurumai, nukreipti į beginklius civilius gyventojus“.

Atnaujinta 08.55

Remiantis Ukrainos ikiteisminių tyrimų registro duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 183 vaikai, o 342 jų buvo sužeisti.

Atnaujinta 08.46

Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris oficialiai paneigė Rusijos propagandinę informaciją, kad Ukrainoje esą buvo sunaikinta Slovakijos priešlėktuvinių raketų sistema S-300.

#Slovakia categorically denies #Russian propaganda, that S-300 defence system in #Ukraine was destroyed. It's a #hoax. Officially confirmed by 🇺🇦.

— Eduard Heger (@eduardheger) April 10, 2022

Atnaujinta 08.26

Bundesvero lėktuvas gabens sužeistus ukrainiečius į Vokietiją

Bundesveras organizuoja specialų reisą sužeistiems ukrainiečiams į Vokietiją nugabenti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra DPA.

Jos žiniomis, VFR karinių oro pajėgų lėktuvas „Airbus A310 MedEvac“ turi išskristi iš Kelno (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinė žemė) į Lenkijos pietryčiuose esantį Žešuvą, o iš ten atgabenti vaikus ir suaugusiuosius į Vokietiją gydyti. Tai bus pirmas toks reisas nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, nors anksčiau sužeisti Ukrainos kariai jau buvo gydomi Vokietijoje.

Šiuo metu Vokietijoje oficialiai užregistruota daugiau kaip 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Atnaujinta 08.22

Puolimas prie Zolotės miesto buvo atremtas, tačiau rusai apšaudė Luhansko srities miestą, „Telegram“ tinkle pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Anot jo, rusų kariai įsiveržė į Zolotės apylinkes, o pasitraukdami apšaudė vietos gyventojų namus.

Atnaujinta 08.18

42 šalys jau kreipėsi į tarptautinį Hagos tribunolą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, paskelbė šalies teisingumo ministras Denysas Maliuska.

Atnaujinta 08.05

Ukrainos pareigūnė: Rusija tęsia pasirengimą siekdama užimti Rytų Ukrainą

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar teigia, kad Rusija tęsia pasirengimą siekdama įgyvendinti savo minimalų tikslą užimti Ukrainos rytus.

Rusija šiuo metu, be kita ko, mobilizuoja ir apmoko naujus karius, naujienų agentūra UNIAN cituoja viceministrę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ruožtu nurodė, kad Rusijos pajėgos galimai inicijuos naują puolimą, kad visiškai užimtų Rytų Ukrainą. Šiam tikslui pasiekti prie Ukrainos sienų gabenami nauji kariai iš įvairių Rusijos dalių, teigė ukrainiečių generolai.

Pasak jų, kitos Rusijos atakos gali būti nutaikytos į teritorijas netoli Charkivo ir Slovjansko.

Atnaujinta 07.38

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas neatmeta provokacinių Rusijos kariuomenės veiksmų Padniestrės (Rusijos okupuotos Moldovos dalies) teritorijoje, rašo UNIAN.

Apie tai buvo pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyviniame pranešime.

„Neatmetama galimybė, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos Moldovos Respublikos Padniestrės regiono teritorijoje vykdys provokacinius veiksmus, siekdamos apkaltinti Ukrainą agresija prieš kaimyninę valstybę“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 07.31

Ambasadorius: Australija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą

Australija suteiks Ukrainai papildomą 20 mln. dolerių vertės karinę pagalbą, ją sudarys ir prieštankiniai ginklai bei jų užtaisai. Tai pirmadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos ambasadoriumi Australijoje Vasiliu Mirošnyčenka.

Diplomatas pažymėjo, kad Australija taip pat perduoda Ukrainai 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“, kurių kaina – 38 mln. dolerių. „Pirmosios mašinos jau skrenda į Ukrainą, o kitos bus pristatytos netrukus“, – sakė ambasadorius.

Kovo 31 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Australijos federalinio parlamento deputatus. Savo kalboje jis paragino teikti Ukrainai pagalbą ir griežtinti sankcijas Rusijai.

Atnaujinta 07.29

Ukrainos teisėsaugininkai ir toliau renka įrodymus apie Rusijos kariuomenės įvykdytus žiaurumus prieš civilius išlaisvintuose Kyjivo srities miestuose ir kaimuose. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, praneša „Ukrinform“.

Anot jo, Buzovos kaime buvo rasta masinė kapavietė su civiliais ukrainiečiais, nužudytais rusų karių.

Jis pridūrė, kad vietos valdžia mano, kad Rusijos kariai nužudė mažiausiai 50 vietos gyventojų.

Atnaujinta 07.13

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas priekaištavo savo kolegai Sakartvele Šalvai Papuašviliui, kad šis atsisakė lankytis Rusijos kariuomenės sunaikintuose Kyjivo regiono Bučos ir Irpinės miestuose. R. Stefančukas tai rašė savo „Facebook“ paskyroje, praneša „Ukrinform“.

„Nederama. Taip mano kvietimą aplankyti Bučą ir Irpinę apibūdino Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis. […] Vienintelis dalykas, dėl kurio jaučiuosi neapsakomai gėdingai, yra klausimas: ar tinka kvietimą vadinti „netinkamu“, kuomet matai draugišką šalį ir jos vargus, pasidalyti savo užuojauta, išsakyti palaikymo žodžius? Man atrodo, kad draugas turėtų tai padaryti be jokio kvietimo“, – sakė R. Stefančukas.

Atnaujinta 07.00

D. Kuleba: jei Ukraina būtų NATO narė, šio karo nebūtų

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.

Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą.

„Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, toliau kalba apie skirtumą tarp gynybos ir puolimo ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje, pozicijoje“, – kalbėjo ministras.

Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.

Atnaujinta 06.29

Visoje Ukrainoje aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos

Pirmadienio rytą visoje Ukrainoje aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, remdamasis vietos žiniasklaida, praneša transliuotojas BBC.

Sirenos, be kita ko, aidi Lvivo, Kyjivo, Dnipro ir Zaporižios srityse.

Atnaujinta 06.04

ES ministrai tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai.

Bendrija diskutuoja apie šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

Praėjusią savaitę ES įvedė penktąjį sankcijų paketą, atsisakydama rusiškų anglių importo, tačiau griežtesnių sankcijų šalininkės, įskaitant Lietuvą, ragina bendriją sutarti dėl rusiškos naftos ir dujų embargo.

ES ministrai taip pat aptars padėtį Malyje, Libijoje ir Jemene, pranešė ES Taryba.

Jie pasikeis nuomonėmis apie „Global Gateway“ – naują Europos strategiją, kuria siekiama skatinti pažangumo, netaršumo ir saugumo siekiais grindžiamas sąsajas skaitmeniniame, energetikos ir transporto sektoriuose ir visame pasaulyje stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas.

Per pietus ES užsienio reikalų ministrai surengs neformalią diskusiją su Norvegijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrėmis.