Prasidėjo 46-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba praneša, jog Rusijos pajėgos ketina ir toliau aktyviai atakuoti nekarinius objektus Ukrainoje, sutelkdamos dėmesį į Donbaso regioną, Mariupolį ir Mykolajivą. Šaliai rengiantis didelio masto mūšiams rytinė dalyje, tūkstančiai civilių bėga iš šių regionų. Netoli Buzovos kaimo, esančio šalimais Bučos, rasta masinė kapavietė su civiliais.
JAV karinė parama Ukrainai pasiekė 1,7 mlrd. dolerių, o ES skirs dar 500 milijonų eurų karinės paramos Ukrainai.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, viešėdamas Kyjive, šeštadienį pažadėjo Ukrainai perduoti 120 šarvuočių ir naujų priešlaivinių raketų sistemų, pagyręs ukrainiečių kariuomenę už „didžiausią 21 amžiaus karinį žygdarbį“.
Ukrainos vidaus reikalų ministras sako, kad pastangas nustatyti žuvusiųjų skaičių iš Rusijos atsikovotose teritorijose apsunkina Rusijos karių palikti užminuoti objektai.
Šeštadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko trečias apsikeitimas karo belaisviais: išlaisvinta 12 karių ir 14 civilių.
Apie šeštadienio dienos ir sekmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos kariuomenė persigrupuoja prieš Charkivo puolimą. Šalies karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas CNN sako, kad persigrupavimas ir judėjimas vyksta per Rusijos miestą Belgorodą, kur įvedami papildomi kariai.
Rusija pakeitė dalinių Ukrainoje vadovybę. BBC skelbia, kad nuo šiol Ukrainoje esančioms Rusijos pajėgoms vadovaus armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis Rusijos operacijų Sirijoje patirties. Jis pirmiausia bus atsakingas už koordinacijos gerinimą.
BBC cituojami neįvardyti šaltiniai teigia, kad iki šiol tarp Rusijos padalinių buvo prasta veiksmų koordinacija, todėl Pietų karinei apygardai vadovaujantis A. Dvornikovas esą turės šiuos trūkumus pašalinti.
KETURIASDEŠIMT ŠEŠTOJI RUSIJOS AGRESIJOS UKRAINOJE DIENA
- Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį pranešė, kad regione aplink sostinę Kyjivą iki šiol aptikti 1222 kūnai; JK premjeras B. Johnsonas, viešėdamas Kyjive, pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų sistemų;
- Rusijos pajėgoms, vykdančioms karinę invaziją į Ukrainą, nuo šiol vadovauja armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis patirties Sirijoje;
- Šalia Bučos esančiame kaime rasta dar viena masinė kapavietė su daugiau nei 200 kūnų;
- Britų žvalgyba skelbia, kad išaugus nuostoliams, Rusija mėgina didinti karių skaičių pasitelkdama karo prievolininkus, kurie iš karinės tarnybos buvo atleisti nuo 2012 metų, taip pat ieško norinčiųjų stoti į kariuomenę Padniestrėje, kur Rusija yra dislokavusi apie 1,5 tūkst. karių;
- Iš palydovo pastebėta beveik 13 kilometrų ilgio Rusijos karinės technikos kolona, važiuojanti iš rytų Charkivo link. „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti šarvuoti automobiliai, sunkvežimiai su artilerija ir pagalbinė įranga;
- Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija ketina atakuoti Rytų Ukrainą, sutelkdama dėmesį į Donbaso regioną, Mariupolį ir Mykolajivą;
- Rusija penktadienį uždarė žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ vietos padalinius;
- Vakarai skelbia didinantys karinę ir finansinę paramą Ukrainai.
Atnaujinta 03.55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija bijo pripažinti padarytus karo nusikaltimus. Naujausiame kreipimesi V. Zelenskis pabrėžia, kad Maskva tikrąją situaciją dengia melais ir pasiteisinimais, taip vis labiau atitolindama save nuo realybės.
Ukrainos vadovas taip pat įspėja, kad ateinanti savaite Rusijos sukeltame kare bus ne mažiau svarbi. Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusijai vis labiau savo pajėgas telkiant Rytų Ukrainoje, ten tikimasi plataus masto operacijų ir dažnesnio bombardavimo. Jis pabrėžia, kad tokiems Rusijos veiksmams Ukraina aktyviai ruošiasi.
Atnaujinta 02.23
Pasaulio Bankas skelbia, kad dėl Rusijos pradėto karo, Ukrainos ekonomika šiemet susitrauks 45,1 procento.
Sekmadienį institucijos išplatintame vertinime teigiama, kad 45,1 procento Bendrojo vidaus produkto susitraukimą lems uždarytos kompanijos, nutrūkęs arba sumažėjęs produktų eksportas ir sunaikintos gamyklos. Pasaulio bankas sako, kad uždarius laivybą iš Ukrainos Juodąja jūra, vien šalies grūdų eksportas sumažėjo 90 procentų, o tai, esą, turės neigiamų pasekmių visame pasaulyje, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Pasaulio Bankas taip pat prognozuoja, kad dėl įvestų sankcijų Rusijos BVP kris maždaug 11 procentų.
Atnaujinta 23.56
Jau 42 valstybės prisijungė prie tyrimų Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje nustatyti, sekmadienį pranešė šalies teisingumo ministras Denisas Maliuska.
Jo teigimu, šios valstybės kreipėsi į Hagos teismą, visoje Ukrainoje dirba ekspertai, tačiau nusikaltimų kiekis – itin didelis.
„Kuriama bazė, kaip patraukti atsakomybėn kiekvieną Rusijos Federacijos pareigūną, taip pat tuos, kurie davė nurodymus. Ne taip sunku – jie nesislėpė, jie buvo tikri, kad niekas negresia, jie buvo įsitikinę pergale, neslėpė pirštų antspaudų, nesislėpė nuo kamerų. Taigi, su vykdytojais ne taip ir sunku – sunkiau dėl jų vadų, nes reikia ištirti klausimą, kokie nurodymai buvo duoti, kaip jie suformuluoti <...> Mums reikia kompleksiškų įrodymų, taip pat racijų įrašų, dokumentų, vykdytojų parodymų“, – sakė D. Maliuska.
Atnaujinta 23.16
Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova pranešė, kad Rusija iš Ukrainos prievarta išvežtiems ukrainiečiams dalija rusiškus pasus.
Pasak L. Denisovos, pareigūnai daro spaudimą labiausiai pažeidžiamoms grupėms: moterims, žmonėms su negalia, pensininkams. Jos žiniomis, ukrainiečiams jau išduoti 12 tūkstančių pasų. Ukraina kaltina Rusiją prievarta išvežant gyventojus iš užgrobtų teritorijų.
Atnaujinta 22.56
Ukrainos Vyriausybė paskirstė pirmąjį milijardą grivinų karo nuniokotoms vietoms atstatyti. Didžiąją dalį šios sumos, 400 milijonų grivinų, gaus Kyjivo regionas, likę pinigai padalinti Černihivo, Sumy ir Žytomyro regionams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė užsitikrinęs Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai po karo atstatyti.
Atnaujinta 22.45
Kyjivo meras Vitalijus Kličko neatmeta galimybės, kad Kyjivas bus atakuojamas dar kartą, sakė politikas interviu JAV televizijai ABC.
Pasak jo, puolimas galėtų prasidėti „po kelių dienų“.
„Sostinė turi būti pasirengusi gynybai“, – pridūrė Kyjivo meras.
Ukrainos okupuotų teritorijų reintergracijos ministrė Irina Vereščiuk sekmadienio vakare pareiškė, kad „karas galbūt tęsis ilgiau, nei galvojame“ ir paragino laikytis vienybės.
Atnaujinta 21.13
Jungtinė Karalystė gali paskelbti sankcijas rusų generolams ir kareiviams, kurie įtariami karo nusikaltimais Ukrainoje, informuoja dpa. Viešosios tvarkos palaikymo ir kovos su nusikalstamumu ministras Kitas Malthouseas televizijai „Sky News“ sakė, kad Jungtinė Karalystė pasiryžusi įvesti sankcijas kariams, vadovaujantiems generolams ir kitiems prie karo nusikaltimų prisidėjusiems asmenims. Ministras teigia, kad taip būtų įvertintas šių asmenų vaidmuo siaubingame demokratiškos valstybės užpuolime.
„Ukrainiečius jų kovoje remiame, kiek tik galime. Tą patį darysime ir tam, kad atsakomybėn būtų patraukti iš tikrųjų siaubingus nusikaltimus šiuo baisiu metu įvykdę asmenis“, – sakė jis.
Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive lankėsi Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, kuris pareiškė, kad karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiems laikams susigadino reputaciją. B. Johnsonas taip pat žadėjo, kad Vakarai tieks tiek ginklų, kiek reikia, kad Rusija niekada nebeįsiveržtų į Ukrainą.
Atnaujinta 20.57
Ukraina derasi su Slovakija dėl savaeigių haubicų „Zuzana“ įsigijimo, paskelbė naujienų agentūra dpa. Apie tai Slovakijos transliuotojui RTVS sakė šios šalies gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
Slovakijoje gaminamos haubicos apginkluotos 155 mm pabūklu. Abiejų valstybių atstovai taip pat tariasi dėl apgadintų Ukrainos tankų T-72 remonto Slovakijoje. Taip pat būta svarstymų, kad kaimyninė šalis galėtų Ukrainai perduoti naikintuvus MIG-29, bet Slovakijos vidaus reikalų ministras Romanas Mikulecas televizija TA3 sakė, kad šiuo metu apie tai nediskutuojama. Tuo metu gynybos ministras minėjo, kad tampa vis sudėtingiau eksploatuoti Tarybų Sąjungoje sukurtus lėktuvus nes rusų technikai grįžta į Rusiją. Be to, neseniai Slovakija Ukrainai perdavė savo turėtas oro gynybos sistemas S-300.
Atnaujinta 20.13
Aiškėja daugiau detalių apie Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio vizitą Maskvoje pirmadienį. Ten jis susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė Viena.
Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Vizitas įvyks informavus Berlyną, Briuselį ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį“, siekiant paskatinti dialogą, teigė šeštadienį Ukrainoje viešėjusio K. Nehammerio atstovas spaudai.
Kanclerio atstovas spaudai patvirtino, kad K. Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis, susitikęs su Putinu nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.
K. Nehammeris pats ėmėsi iniciatyvos ir susitikimą suorganizavo būdamas Ukrainoje, norėdamas „padaryti viską, kad būtų pasiekta pažanga taikos link“, net jei tikimybė yra minimali, pažymėjo jis.
Kancleris ketina pasikalbėti su Kremliaus vadovu apie „karo nusikaltimus“ Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur lankėsi šeštadienį.
Prieš savaitę Bučoje, pasitraukus Rusijos kariuomenei, buvo aptikti kelių dešimčių civiliais drabužiais vilkinčių asmenų palaikai.
Šie vaizdai sukrėtė pasaulio visuomenę. Maskva neigia kaltinimus žiaurumais prieš civilius gyventojus.
Ukrainoje K. Nehammeris taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Svarbu, kad savo neutralumo rėmuose palaikytume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygiu“, – teigė jo atstovas spaudai.
Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO. Viena pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir šią savaitę iš šalies išsiuntė keturis Rusijos diplomatus.
Atnaujinta 20.10
Karas Ukrainos ekonomikai kainuos daugiau nei trilijoną JAV dolerių, sekmadienį pranešė Aukščiausioji Rada. Ukrainos parlamentas taip pat pateikė skaičiavimus, kad šalies BVP sumažės 35 procentais, o ekonomikos atsigavimas įvyks tik po 3 ar 4 metų.
Atnaujinta 19.56
Nuo karo su Rusija pradžios Ukrainos pasieniečiai neleido 2 200 karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrų išvykti iš šalies, informuoja naujienų agentūra dpa.
Iš Ukrainos bėga šimtai tūkstančių moterų su vaikais, tačiau vyrams išvykti neleidžiama nes jų pareiga – ginti tėvynę. Kai kurie iš šalies išvykti norėję vyrai bandė papirkti pareigūnus arba turėjo suklastotus dokumentus.
Dėl tokių bandymų bėgti buvo keli incidentai Karpatuose, įskaitant pasienį su Rumunija, kai žmonės nušalo galūnes. Sienos apsaugos tarnyba taip pat paskelbė, kad ant vandens telkinių krantų pasienyje neseniai buvo rasti mirę vyrai.
Be to, Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Austrijos sostinėje Vienoje nufotografuotas buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, 59 metų Oleksandras Tupickis. Ukraina paskelbė nubausianti iš šalies pabėgusius karinei tarnybai tinkamus vyrus.
Atnaujinta 19.21
Austijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį keliauja į Maskvą, kur susitiks su Vladimiru Putinu. Anksčiau šią savaitę jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Karą Ukrainoje K. Nehammeris anksčiau šią savaitę pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Atnaujinta 18.06
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Kremliaus propaganda padėjo pagrindą civilių žudynėms per Maskvos invaziją. Jis taip pat apkaltino Rusijos žiniasklaidą, kad ji daugelį metų sėjo neapykantą ukrainiečiams.
Neseniai Ukrainos susigrąžintose teritorijose aptikta daugybė nužudytų civilių kūnų, kas sukrėtė visą pasaulį. Kijevas tai vadina karo nusikaltimais ir pažadėjo nubausti kaltininkus.
„Buča neįvyko per vieną dieną, – tviteryje parašė ministras, paminėdamas civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje. – Daugelį metų Rusijos politinis elitas ir propaganda kurstė neapykantą, nužmogino ukrainiečius, skatino rusų viršenybę ir ruošė dirvą šiems žiaurumams.“
D. Kuleba paragino tyrėjus išsiaiškinti, kas lėmė civilių žudynes Bučoje.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje Kyjivo valdžia vaizduojama kaip fašistai, o Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad savo kariniu puolimu Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.
Atnaujinta 17.46
Netoli pasienio su Ukraina esančioje Rusijos Kursko srityje nuo pirmadienio įvedama „geltonoji“, paskutinė prieš aukščiausią „raudonąją“ parengtis, kaip priežastį nurodant „Ukrainos nacionalistų provokacijas“, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS.
Atnaujinta 17.00
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį pranešė, kad regione aplink sostinę Kyjivą iki šiol aptikti 1222 kūnai.
„Iš tiesų iki šio ryto mes vien tik Kyjivo regione aptikome 1222 mirusius žmones“, - per interviu britų televizijai „Sky News“ sakė ji.
Ji taip pat pranešė, kad Ukraina tiria 500 Rusijos lyderių, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, tariamą kaltę dėl tūkstančių karo nusikaltimų.
Su britų televizijos kanalo „Sky News“ žurnalistais kalbėjusi prokurorė taip pat padėkojo Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui už netikėtą šeštadieninį vizitą į Kyjivą.
Su prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs B. Johnsonas pažadėjo daugiau Jungtinės Karalystės karinės pagalbos, o prieš tai griežtai saugomi abu lyderiai pasivaikščiojo po Kyjivo centrą.
„Manau, kad ukrainiečiai pademonstravo liūto drąsą, o jūs, Volodymyrai, suriaumojote kaip liūtas“, –B. Johnsonas sakė per bendrą spaudos konferenciją, kurią rodė per televiziją.
I. Venediktova sakė, kad B. Johnsono vizitas suteikė mums „tikrai didelę paramą“. Ji išsamiai nupasakojo įtariamus rusų pajėgų žiaurumus, įskaitant ir geležinkelio stotis apšaudymą tuo metu, kai joje buvo daug bėgančių civilių gyventojų.
„Žinoma, tai, ką matome visuose Ukrainos regionuose, yra karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui“, – angliškai kalbėdama pridūrė prokurorė.
Jos teigimu, esama „daugybės įrodymų“, siejančių Rusijos pajėgas su raketine stoties Kramatorske ataka, per kurią, pareigūnų teigimu, žuvo 52 žmonės.
„Todėl tai bus viena iš mūsų didelio atgarsio bylų“, – sakė I. Venediktova.
„Jūs žinote, kad dabar Ukrainoje pradėjome 5600 bylų dėl minėtų karo nusikaltimų“, susijusių su „500 įtariamųjų“ iš Rusijos vyriausybės ir kariuomenės, sakė ji.
„Vladimiras Putinas yra pagrindinis XXI a. karo nusikaltėlis“, –sakė pareigūnė ir pridūrė, kad būdamas prezidentu jis pagal tarptautinę teisę gali naudotis imunitetu nuo baudžiamojo persekiojimo, tačiau tai nesitęs amžinai.
Prieš savaitę V. Zelenskis pareiškė, kad sukūrė „specialų mechanizmą“ Rusijos „karo nusikaltimams“ Ukrainoje tirti, ir pažadėjo surasti ir nubausti „visus“ atsakingus asmenis. Jo teigimu, šiame mechanizme dalyvaus nacionaliniai ir tarptautiniai ekspertai, tyrėjai, prokurorai ir teisėjai.
Didžiosios Britanijos ekspertai šiuo metu teikia ekspertinę pagalbą, Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui Hagoje atliekant savo tyrimą dėl invazijos į Ukrainą.
Atnaujinta 15.31
Ukraina skelbia, kad Rusijos pajėgos iš Černobylio AE pavogė radioaktyvių medžiagų
Už Černobylio apsauginę zoną atsakinga Ukrainos valstybinė agentūra paskelbė, kad Černobylio atominę elektrinę (AE) okupavę Rusijos kariai atsitraukdami pavogė pavojingas radioaktyvias medžiagas iš tyrimų laboratorijos, o jas pavogę asmenys nuo radiacijos gali mirti, praneša AFP.
Rusijos kariuomenė Černobylio AE užėmė pirmąją karo dieną, vasario 24 d., o iš itin radioaktyvios vietovės pasitraukė po mėnesio – kovo 31 d.
Ukrainos valstybinė agentūra, atsakinga už Černobylio apsauginę zoną, feisbuke pranešė, kad rusų kariai apiplėšė dvi laboratorijas. Anot jos, rusai pateko į valstybinės specializuotos įmonės „Ekocentr“ saugyklą ir pavogė 133 vienetus itin radioaktyvių medžiagų.
„Net ir mažas jų kiekis gali būti mirtinai pavojingas elgiantis neprofesionaliai“, – paskelbė agentūra.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka sakė, kad prie Černobylio dislokuoti ir apkasus išsikasę kariai per mėnesį gavo šokiruojančią radiacijos dozę ir kai kuriems gyventi liko ne daugiau nei metai.
Atnaujinta 15.25
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį „Sky News“ apibūdino Rusijos prezidentą V. Putiną kaip „pagrindinį 21-ojo amžiaus karo nusikaltėlį“, tačiau paaiškino, kad dėl savo pareigų jis turi tam tikrą imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
I. Venediktova taip pat pažymėjo, kad Ukraina nustatė 500 įtariamų karo nusikaltėlių ir pridūrė, kad yra mažiausiai 5600 įtariamų karo nusikaltimų atvejų.
Ukraine's Prosecutor General @VenediktovaIV says Russian President Vladimir Putin is the "main war criminal of the 21st century."#Ridge: https://t.co/ZdNU8MMDia
— Sophy Ridge on Sunday (@RidgeOnSunday) April 10, 2022
📺 Sky 501, Virgin 602, Freeview 233 and YouTube pic.twitter.com/51vALDbVLD
Atnaujinta 15.12
Rusijos pajėgos smogė Dnipro oro uostui
Rusijos kariuomenė vėl užpuolė Dnipro oro uostą. Objektas ir šalia jo esanti infrastruktūra sunaikinta. Apie tai „Telegram“ paskelbė Dnipro srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka, praneša „Ukrinform“.
„Pakartotinis išpuolis prieš Dniepro oro uostą. Iš jo nieko neliko. Sugriautas pats oro uostas ir šalia esanti infrastruktūra. Raketos skrenda ir skrenda. Aukų skaičių aiškinamės“, – rašė jis.
Atnaujinta 15.07
Ukraina nori įsigyti vokiškų šarvuočių
Ukraina norėtų įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.
Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle“.
Iš pradžių „Rheinmetall“ siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder“, o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija. Ministerija nevertino šių šarvuočių būklės ar jų priežiūros ir remonto poreikio.
Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.
Berlyno poziciją sukritikavo Ukrainos ambasadorius Andrejus Melnikas. Laikraščiui „Bild am Sonntag“ jis sakė, kad bus skandalinga, jeigu paaiškės, kad Vokietijos gynybos ministerija netikrino karinės technikos būklės. Jis taip pat apgailestavo, kad Berlynas neskuba, nors Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta jau pusantro mėnesio.
Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlė Kyjivui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei.
Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.
Atnaujinta 14.53
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų tik po numatomo didelio mūšio dėl rytinio Donbaso regiono, pranešė CNN cituodama Ukrainos prezidento patarėją Michailą Podoliaką.
„Ukraina yra pasirengusi dideliems mūšiams“, – sakė M. Podoliakas per televiziją.
„Ukraina turi juos laimėti, ypač Donbase. O po to Ukraina įgis galingesnę derybinę poziciją ir galės diktuoti tam tikras sąlygas. Po to susitiktų prezidentai. Tai gali užtrukti dvi ar tris savaites“, – kalbėjo jis.
Atnaujinta 14.35
Jungtinės Tautos: pabėgėlių iš Ukrainos – daugiau nei 4,5 mln.
Iš Ukrainos dėl karo jau pasitraukė daugiau nei 4,5 mln. gyventojų, apie tai paskelbė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), informuoja dpa.
Ženevoje įsikūrusios Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, 4 503 954 gyventojai išvyko iš Ukrainos po to, kai vasario 24 d. ją užpuolė Rusija.
Apie 2,59 mln. ukrainiečių pasitraukė į kaimyninę Lenkiją – daugiausiai nei į bet kurią kitą šalį. Daugiau nei 686 tūkst. išvyko į Rumuniją, o 419 000 – į Vengriją.
JT pabėgėlių agentūra teigia, kad dalis žmonių, pasiekusių šias valstybes, keliavo toliau į kitas Europos šalis, kuriose nebuvo užregistruoti po atvykimo. Be to, nežinoma, kiek žmonių galėjo grįžti į Ukrainą.
Atnaujinta 14.12
Prorusiškos akcijos sukėlė pasipiktinimą Vokietijoje
Nuo karo Ukrainoje pradžios Vokietijoje padažnėjo išpuolių prieš rusų bendruomenę – nuo dažais apipurkštų parduotuvių vitrinų iki įžeidimų gatvėje.
Dėl to kai kurie rusai surengė demonstracijų „prieš rusofobiją“, kurių metu visoje šalyje, turinčioje didžiausią rusų diasporą Europos Sąjungoje, buvo organizuotos automobilių kolonos.
Tačiau šios demonstracijos sukėlė priešišką reakciją, nes daugelis jas suprato kaip paramos Rusijos karinei agresijai Ukrainoje demonstravimą. Dienraštis „Bild“ demonstraciją pavadino „gėdos paradu“.
„Dėl Dievo meilės, kaip jūs galėjote leisti šią gėdos eiseną vidury Berlyno?“ – Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas paklausė Berlyno merės Franziskos Giffey.
Ši atsakė, kad supranta jo pyktį, bet negali bausti žmonių vien už tai, kad jie mojavo Rusijos vėliavomis.
Atnaujinta 14.00
Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienį tviteryje pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė papildomų sankcijų Rusijai, gynybos ir finansinės paramos Ukrainai galimybę.
Pasak V. Zelenskio, pokalbio metu buvo akcentuojama, kad „visi karo nusikaltimų vykdytojai turi būti nustatyti ir nubausti“.
Had a phone conversation with @OlafScholz. We emphasized that all perpetrators of war crimes must be identified and punished. We also discussed anti-Russian sanctions, defense and financial support for Ukraine.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) April 10, 2022
Zelenskio biuras taip pat nurodė, kad prezidentas surengė konferencinį pokalbį su Ukrainos pareigūnais, per kurį buvo parengti Kijevo pasiūlymai dėl šeštojo Europos Sąjungos sankcijų paketo.
Atnaujinta 13.48
Šulinyje netoli Kyjivo rasti mažiausiai dviejų žmonių kūnai
Netoli Kyjivo vienos greitkelio degalinės teritorijoje esančiame šulinyje sekmadienį buvo rasti mažiausiai dviejų žmonių lavonai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Anot jo, kai kurie žuvusiųjų drabužių elementai yra civiliai, o kai kurie – kariniai.
Reporteris matė, kaip policijos pareigūnai ir kariškiai, pasitelkę autocisterną, siurbia vandenį iš šulinio. Viduje, regis, yra du lavonai, vienas iš jų – po miegojimo kilimėliu. Kūnai buvo rasti greitkelyje į vakarus nuo Kyjivo prie Buzovos kaimo.
Vietos gyventojai teigia, kad žuvusieji galėjo dalyvauti teritorinėje gynyboje.
Ukraina teigia, jog prie Kyjivo esančiose gyvenvietėse po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo rasta daugybė civilių kūnų, ir kaltina Maskvą karo nusikaltimais.
Policija laukia išminuotojų, kad šie patikrintų šulinį prieš ištraukiant kūnus. Improvizuotas kapas yra už sunaikintos degalinės pastato.
Ant kelio matyti tanko vikšrų žymių. Be to, netoli degalinės stovi du sunaikinti tankai.
Atnaujinta 13.33
Popiežius ragina Ukrainoje sudaryti velykines paliaubas
Popiežius Pranciškus paragino Maskvą ir Kyjivą sudaryti velykines paliaubas Ukrainoje, taip siekiant paskatinti derybas dėl ilgalaikės taikos, praneša „Sky News“.
„Nuleiskite ginklus!“ – pasakė jis, baigdamas Verbų sekmadienio pamaldas, skirtas dešimtims tūkstančių žmonių Šventojo Petro aikštėje, Vatikano mieste.
„Tegul prasideda velykinės paliaubos. Bet ne dėl papildomo apsiginklavimo ir persigrupavimo siekiant atnaujinti kovas, o tam, kad būtų pasiekta taika per tikras derybas“, – ragino popiežius.
Atnaujinta 13.21
V. Zelenskis susitiko su Austrijos kancleriu
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį Kyjive susitiko su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu, informuoja dpa.
V. Zelenskis sako siekiąs taikos derybų su Maskva, nepaisant to, kad paaiškėjo Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai.
„Deja, tuo pačiu metu mes regime pasiruošimą svarbiam, o kai kurie sako lemiamam, mūšiui mūsų šalies rytuose“, – Ukrainos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Austrijos kancleriu.
Nors stebimas Rusijos pajėgų sukoncentravimas Ukrainos rytuose ir pietuose, Ukraina bent jau šiuo metu vis tiek pasiruošusi derėtis su Rusija.
V. Zelenksis dėkojo K. Nehammeriui už apsilankymą Kyjive, teigdamas, kad Europos lyderių vizitai yra puikus paramos ženklas ne vien žodžiais.
Politikai taip pat aptarė Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą. Austrijos kancleris pareiškė paramą „aiškiai Ukrainos narystės perspektyvai kaip įmanoma greičiau“.
Šeštadienį Kyjive lankėsi ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, o penktadienį – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė naują interneto svetainę, kurioje galima pranešti apie Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus. Tikimasi, kad tai padės įvykdyti teisingumą ir kad kaltieji bus nubausti. Šiame puslapyje pateikiami vaizdai ir liudininkų pranešimai apie Rusijos pajėgų įvykdytas civilių žudynes, kankinimus ir prievartavimus.
Atnaujinta 13.15
Charkovo srityje per apšaudymą žuvo du žmonės
Charkovo regiono gubernatorius teigia, kad sekmadienį Derhačio mieste žuvo du, o dar keli buvo sužeisti, skelbia „Sky News“. Olehas Synyehubovas tvirtina, kad Rusijos pajėgos sekmadienį surengė 66 artilerijos atakas keliuose Ukrainos regionuose.
Jis sakė: „Žuvo du žmonės, yra nukentėjusių. Kaip matote, Rusijos kariuomenė toliau „kariauja“ su civiliais gyventojais, nes fronte nepasiekia pergalių.“
Anksčiau Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova televizijai „Sky News“ sakė, kad praėjusią naktį Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse tęsėsi Rusijos apšaudymai.
Atnaujinta 13.05
Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius sekmadienį pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame pristatė naujausią informaciją apie karo eigą. Jis pažymi, kad mūšiai tęsiasi Mariupolyje, o Charkive rusai pasitelkė rezervą.
Prezidento patarėjas taip pat dėkojo Ukrainos pasieniečiams, kurie pirmieji pasitinka Rusijos kariuomenę. „Nuo konflikto pradžios nesitraukė nei vienas pasienietis, į kovą stojo visi. Šiandien Mariupolyje vienas iš vyresniųjų pasienio karininkų buvo apsuptas priešų ir sužeistas, jis susisprogdino kartu su radijo stotimi, kad ji nepatektų į priešų rankas. Paskutiniai jo žodžiai buvo „Šlovė Ukrainai“, – sakė A. Arestovičius.
Atnaujinta 12.31
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Kijeve gimė daugiau nei tūkstantis vaikų – 1190, per tą patį laikotarpį susituokė beveik 1,5 tūkst. porų, praneša „UNIAN“ remdamasi Kyjivo miesto administracijos informacija.
Atnaujinta 12.05
Per pastarąją parą fiksuota daugybė antskrydžių Dnipro srityje
Dnipro regiono karinės administracijos Ukrainos rytuose ir centrinėje dalyje vadovas Valentynas Rezničenka sekmadienį sakė, kad per pastarąją parą regione buvo surengta daugybė antskrydžių, rašo CNN.
„Sirenos skambėdavo beveik kas valandą“, – pažymėjo V. Rezničenka ir pridūrė, kad sviediniai fiksuoti įvairiose vietose.
Rusijos smūgis regiono sostinei Dnipro sunaikino infrastruktūrą, sakė jis, daugiau detalių nepateikdamas. Jis taip pat pridūrė, kad gelbėtojai valandų valandas dirbo gesindami gaisrą, o vienas žmogus buvo sužeistas.
V. Rezničenkos teigimu, Pavlohrado rajone, į rytus nuo Dnipro, raketa pataikė į pramonės objektą, suniokojo patalpas ir sukėlė gaisrą, sakė Rezničenka, o Dnipro rajone apdegė žemės ūkio paskirties pastatas. Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra.
Atnaujinta 11.55
Ukrainos ginkluotosios pajėgos įveikė didžiulę rusų kariuomenės koloną netoli Izyumo-Sinegubovo, praneša „UNIAN“.
Naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino didelę priešo technikos ir karių koloną, kuri judėjo link Izyumo. Tai paskelbė Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas.
Jis pažymėjo, kad Olchovkoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai baigė teritorijos valymą, ten buvo aptikta duobė su rusų karių kūnais. „Tai pavyzdys, kaip šie nežmonės elgiasi net su „saviškiais“, – pridūrė jis.
O. Sinegubovas taip pat nurodė, kad tęsiasi žmonių evakuacija iš Lozovos, esančios Charkivo srityje, iš kurios jau išvyko apie 20 tūkst.
Atnaujinta 11.41
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia sunaikinusios Rusijos amunicijos sandėlį Donbase, pranešė ginkluotojų pajėgų vadovybė. Sandėlis buvo Novomajorsko mieste.
Atnaujinta 11.17
Mariupolio mero patarėjas: mieste rusų įsibrovėliai surengė civilių „valymą“
Mariupolyje rusų kariai surengė civilių „valymą“, skelbia „UNIAN“ cituodama Mariupolio mero patarėją Petro Andriuščenką.
„Pirmiausia tai yra „nacių“ paieška. Naciai, rusų supratimu, yra kiekvienas, kuris myli Ukrainą ir nepasidavė okupantui. Šis „valymo“ etapas vyksta ne tik filtravimo stovyklose, bet ir visame mieste“, – sakė jis.
Anot P. Andriuščenkos, šiam tikslui įsibrovėliai įrengė keletą kontrolės punktų, daugiausia Kalmiuso ir Centriniuose regionuose.
„Valymo“ procese okupantai nedvejodami žudo civilius tiesiog gatvėse, o paskui fotografuojasi, girdamiesi „pergale“, – „Telegram“ socialiniame tinkle pranešė mero patarėjas.
Jis pridūrė, kad valymas turėtų būti suprantamas ir kaip žuvusiųjų ir nužudytųjų pašalinimas iš gatvių.
„Jie slepia pėdsakus. Vakar gavome pirmąją nuotrauką, patvirtinančią masinį žuvusiųjų kūnų kaupimą Sadkovo rajone, Kalmiuso rajone. Tai dar kartą patvirtino informaciją apie krematoriumų dislokavimą ir masinių kapų paruošimą ne vienoje vietoje, o pagal rajonus“, – teigė jis.
Atnaujinta 11.05
Tarptautinis valiutos fondas sukūrė saugų būdą siųsti finansinę pagalbą Ukrainai
valiutos fondas (TVF) atidarė specialią sąskaitą, siekdamas šalims donorėms užtikrinti saugų būdą tiesiogiai siųsti finansinę pagalbą karo draskomai Ukrainai.
Fondas pranešė tokią sąskaitą atidarantis kelių valstybių narių prašymu.
Tokios priemonės imtasi siekiant padėti Ukrainai vykdyti savo mokėjimų įsipareigojimus ir padėti stabilizuoti šalies ekonomiką naudojant paskolas ar dotacijas iš bendrų išteklių, rašoma Fondo paskelbtame pranešime.
TVF pažymėjo, jog Kanada yra pasiūliusi Ukrainai per naująją sąskaitą nukreipti iki 1 mlrd. Kanados dolerių (795 mln. JAV dolerių).
Praėjus dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną, TVF Ukrainai skyrė 1,4 mlrd. JAV dolerių skubų finansavimą.
Atnaujinta 10.57
Ukrainos Generalinis ginkluotųjų pajėgų štabas paskelbė Rusijos kariuomenės nuostolius iki balandžio 10 d.
Skelbiama, kad Ukrainos kariams pavyko sunaikinti 19,3 tūkst. personalo, 722 tankus, 1911 šarvuotų kovos mašinų, 342 artilerijos sistemas, 108 raketų paleidimo sistemas, 55 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 152 orlaivius, 137 malūnsparnius, 1384 transporto priemones, 7 laivus ir katerius, 76 degalų cisternas, 112 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių, 25 specialiosios įrangos vienetus, 4 balistinių raketų paleidimo sistemas.
Nurodoma, kad duomenys nuolat tikslinami.
Atnaujinta 10.19
Sekmadienį bus atverti devyni humanitariniai koridoriai
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas šįryt patvirtino, kad sekmadienį bus atidaryti devyni humanitariniai koridoriai, informuoja „Sky News“. Tai apims ir evakuaciją asmeniniais automobiliais iš apgulto Mariupolio miesto.
Atnaujinta 09.27
Devyni traukiniai sekmadienį paruošti gyventojų evakuacijai iš apgulto Luhansko regiono, „Telegram“ socialiniame tinkle pranešė Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidai.
Atnaujinta 09.15
Britų žvalgyba: išaugus nuostoliams, Rusija bando sustiprinti savo ginkluotąsias pajėgas
Rusijos pajėgų pastangos sustiprinti savo kovinę galią apima bandymus verbuoti karius iš Moldovos Padniestrės regiono, kur dislokuotos Rusijos pajėgos, skelbia JK Gynybos ministerija remdamasi žvalgybos informacija.
Taip pat teigiama, kad reaguodama į augančius nuostolius, Rusija siekia padidinti karių skaičių personalu, išėjusiu į atsargą nuo 2012 m.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 10 April 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 10, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/8yjYrVmzHe
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/Xd1tmsCDme
Atnaujinta 09.05
J. Stoltenbergas: NATO pasirengusi dislokuoti dideles pajėgas, kad apgintų savo sienas
NATO rengia planus dislokuoti nuolatines „pilno masto“ pajėgas Aljanso Rytų flange, kurios būtų pajėgios sustabdyti besiveržiančią kariuomenę. Apie tai duodamas interviu britų laikraščiui „The Sunday Telegraph“ sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša dpa.
NATO vadovas atskleidė, kad Aljansas patiria esminę transformaciją, kuri atspindės ilgalaikius Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų padarinius.
„Nepaisant to, kada ar kaip baigsis karas Ukrainoje, jis jau turi ilgalaikių padarinių mūsų saugumui. NATO turi prisitaikyti prie naujos realybės, ir mes darome būtent tai“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot NATO generalinio sekretoriaus, nedidelės Aljanso pajėgos Rytų flange itin padidės, ir tai bus pozicijos „perkrovimo“ dalis.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad šiam „perkrovimui“ taip pat reikia, kad NATO narės padidintų savo gynybos finansavimą. Jis paminėjo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pažadą didinti Vokietijos gynybos finansavimą nuo 1,5 proc. iki 2 proc. BVP.
„Turint omenyje Vokietijos ekonomikos dydį, tai tikrai turės didelę įtaką ir bendroms NATO gynybos išlaidoms“, – teigė J. Stoltenbergas.
Atnaujinta 09.00
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje iki šiol žuvo 177 vaikai
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą žuvo 177 vaikai, o daugiau nei 336 buvo sužeisti, skelbia „UNIAN“ remdamasi Ukrainos Generalinės prokuratūros duomenimis.
Pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai, vyksta jų tikslinimas aktyvaus karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Atnaujinta 08.37
Donecko administracijos vadovas: Rytų Ukrainoje per apšaudymą žuvo penki žmonės
Dviejuose Rytų Ukrainos miestuose per Rusijos artilerijos apšaudymą šeštadienį žuvo penki civiliai, o dar penki buvo sužeisti, pranešė Donecko srities administracijos vadovas.
„Per Rusijos artilerijos apšaudymą Donecko srityje šiandien žuvo penki žmonės“, – parašė Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“.
Keturi iš jų žuvo Vuhledaro mieste, o dar vienas – Novomichailovskos mieste, pridūrė pareigūnas.
Srities valdžia yra paraginusi gyventojus evakuotis iš regiono, kuriame, kaip baiminamasi, Rusijos pajėgos netrukus pradės puolimą ir kuriame verda vis nuožmesnės kovos.
Tuo tarpu Charkivo srityje „dėl [Rusijos artilerijos] apšaudymo Slatynės gyvenvietėje žuvo mažiausiai du žmonės, o dar vienas buvo sužeistas“, feisbuke parašė kaimyninės Derhačių savivaldybės meras Viačeslavas Zadorenka.
Atnaujinta 08.27
Kosmoso technologijų įmonės „Maxar Technologies“ surinktose ir išanalizuotose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip balandžio 8 d. apie 13 km ilgio karinė vilkstinė judėjo į pietus per Rytų Ukrainos miestą Velykyi Burluk, praneša CNN.
Velykyi Burluk yra į rytus nuo Charkivo. Nuotraukose matyti koloną sudarantys „šarvuoti automobiliai, sunkvežimiai su artilerija ir pagalbinė įranga“, skelbė „Maxar Technologies“.
NEW: Russia is sending an 8-mi long convoy of 100s of vehicles, including armored vehicles and artillery southbound through the Ukrainian town of Velykyi Burluk.
— Jack Detsch (@JackDetsch) April 10, 2022
The convoy is moving about 60 mi east of Ukraine’s 2nd-largest city of Kharkiv, as 🇷🇺 focuses on Donbas.
📷:@Maxar pic.twitter.com/4EJRHSQZvk
Atnaujinta 08.11
Severodonetske apšaudyta mokykla ir keli daugiabučiai
Ryte Severodonetske rusai apšaudė mokyklą ir du daugiaaukščius pastatus, buvo išgelbėti du pagyvenę žmonės, remdamiesi Luhansko srities karinės administracijos vadovo Sergejaus Gaidai informacija praneša Ukrainos naujienų agentūra „UNIAN“.
Du aukšti pastatai naujajame miesto rajone, taip pat vidurinės mokyklos pastatas smarkiai apdegė nuo atakų.
Apšaudymas įvyko sekmadienio ryte. Vienoje iš laiptinių išdegė butai nuo pirmo iki penkto aukšto. Ugniagesiai lokalizavo gaisrą ir evakavo du vietos gyventojus, kurie vis dar liko šiame ne kartą nukentėjusiame name.
Dar vienas gaisras nuo Rusijos karių sviedinio kilo kaimynystėje. Dėl to penktame aukšte išdegė trys butai. Aukų nėra. Taip pat buvo apgadintas vienos iš netoliese esančių mokyklų pastatas.
Atnaujinta 07.40
Ukrainos valstybinės atominės energetikos operatoriaus „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas kartu su specialistais lankėsi viename iš vadinamojo Raudonojo miško atkarpų Černobylio draudžiamojoje zonoje ir stebėjo „neįprastai didelę“ radiaciją tose vietose, kur Rusijos kariai kasė apkasus ir bandė statyti įtvirtinimus, praneša CNN remdamiesi „Energoatom“ pranešimu.
Skelbiama, kad išorinio apšvitinimo požymiai buvo 10–15 kartų didesni nei įprastai, o galima vidinė spinduliuotė, gaunama dėl sąlyčio su dirvožemio paviršiumi, gali būti 160 kartų didesnė už normą.
Be kita ko nurodoma, kad Černobylio elektrinės teritoriją užėmę Rusijos kariai „taip pat apiplėšė ir niokojo Branduolinės saugos instituto biurus ir laboratoriją, išvežė kompiuterius, biuro įrangą, daužė ar sunaikino laboratorinę įrangą, matavimo prietaisus. Apvogė ir garažus su transporto priemonėmis.
Atnaujinta 07.21
Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos kariai bando prasibrauti per ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą netoli Izyumo miesto, visiškai kontroliuoti Mariupolio miestą ir pagerinti savo padalinių taktinę padėtį Nikolajaus kryptimi. Charkivas ir toliau iš dalies blokuojamas.
Donecko ir Tavrijos rajonuose rusai vykdo artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą, atlieka puolimo operacijas Mariupolio mieste, bandydamas užimti centrinę miesto dalį.
Dėl daugybės sanitarinių personalo ir įrangos nuostolių rusai laikinai okupuotose Charkivo, Zaporožės ir Chersono regionų teritorijose dislokavo karo ligonines ir karinės technikos remonto dirbtuves.
Skelbiama, kad Nova Kachovkos mieste Rusijos kariai naudojasi vietinių spaustuvių pajėgumais rengdami kampanijos medžiagą (brošiūras, plakatus), kad surengtų „referendumą“ dėl vadinamosios „Chersono liaudies respublikos“ sukūrimo.
Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą Donecko ir Luhansko srityse Ukrainos kariuomenė atmušė 8 atakas, sunaikino 4 tankus, 8 šarvuočius ir 7 transporto priemones. Ukrainos karinių oro pajėgų daliniai pataikė į 13 oro taikinių: 3 lėktuvus, 1 malūnsparnį, 5 bepiločius orlaivius ir 4 sparnuotąsias raketas.
Atnaujinta 06.35
Zelenskis: JK pasibaigus karui pasirengusi atkurti Kyjivą
Kreipimesi į tautą Volodymyras Zelenskis sakė, kad Jungtinė Karalystė yra „pasirengusi globoti Kyjivo ir Kyjivo regiono atkūrimą“ po karo.
Savo kalboje jis taip pat pagyrė britų premjerą Borisą Johnsoną už netikėtą vizitą į Kijevą.
„Šiandien man buvo didelė garbė visų ukrainiečių vardu pasitikti mūsų sostinėje, Bankovos gatvėje, nuoširdų Ukrainos draugą, Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, – sakė V. Zelenskis. – Jo vizitas į mūsų šalį kuo aiškiausiai parodo, kad laisvei kliūčių nėra. Nėra jokių kliūčių lyderystei. Borisas buvo tarp lyderių, kurie nė akimirkos nedvejojo, ar paremti Ukrainą.“
Atnaujinta 06.18
Buvęs Italijos premjeras „labai nusivylęs“ V. Putino elgesiu
Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi pareiškė, kad yra „labai nusivylęs ir nuliūdęs“ dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesio.
Būdamas valdžioje S. Berlusconi artimai bendravo su V. Putinu ir kvietė jį atostogauti į savo vilą Sardinijoje.
„Pažinojau jį maždaug 20 metų ir jis man visada atrodė demokratas ir taikus žmogus“, – sakė 85 metų milijardierius, kreipdamasis į savo konservatyvios partijos „Forza Italia“ suvažiavimą Romoje.
Atnaujinta 04.15
Ukraina Rusijai įvedė prekybos embargą
Prekių įvežimas iš Rusijos Federacijos į Ukrainos muitų teritoriją draudžiamas. Tai pareiškė Vyriausybės atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničukas, „Telegram“ kanale skelbia „Zerkalo“.
Ukraina teigia, kad užsienio prekybos apyvarta su Rusija pernai siekė 10,1 milijardo dolerių, o Rusija kalba apie 12,3 milijardo dolerių, rašo „Current Time“.
Atnaujinta 04.11
Praėjus daugiau kaip šešioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, Europos Sąjungos atstovybė vėl atidaryta Kyjive. Bendrijos ambasadorius Ukrainoje Matti Maasikas išplatino nuotrauką, kurioje matyti Kyjive vėl plevėsuojanti Europos Sąjungos vėliava.
First things first. pic.twitter.com/DwVtX8FE06
— Matti Maasikas (@MattiMaasikas) April 9, 2022
Ambasada praėjus dienai nuo karo pradžios buvo visiškai evakuota. Nuo tada pagrindinė komanda dirbo iš Žešuvo Pietų Lenkijoje.
Atnaujinta 03.24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad ir po Rusijos įvykdytų civilių žudynių, yra pasiryžęs siekti taikos diplomatinėmis priemonėmis.
Taip V. Zelenskis kalbėjo interviu naujienų agentūrai AP dieną po to, kai per raketų ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį žuvo mažiausiai 52 žmonės, dar per šimtą sužeista.
„Jeigu kalbėtume be emocijų, kad ir kaip sunku tai bebūtų, turime suprasti, kad kiekvienas karas turi baigtis taika arba žus milijonai žmonių. Net tada, kai aukų yra milijonai, taika vis tiek ateis, o karas baigsis. Turime padaryti išvadas. Turime kovoti, bet kovoti reikia už gyvybę. Negalima kovoti dėl dulkių, kai jau nieko nebėra, nėra žmonių. Štai kodėl svarbu sustabdyti šį karą, kad ir kaip emociškai sunku bebūtų. Niekas nenori derėtis su asmeniu ar žmonėmis, kurie kankino mūsų tautą. Ir kaip vyras, ir kaip tėvas tai puikiai suprantu. Bet nenorime prarasti galimybių, jei jas turime, rasti diplomatinį sprendimą. Negalime sau leisti nuspręsti už milijonus žmonių, norinčių sustabdyti karą“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis dar kartą paragino Vakarus Ukrainai suteikti daugiau ginkluotės, kad šalis galėtų apsiginti.
Atnaujinta 01.25
Oficiali Ukrainos tviterio paskyra paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas Boriso Johnsono ir V. Zelenskio pasivaikščiojimas po Kyjivą.
because they bloody can pic.twitter.com/FaTUt0lvP6
— Ukraine / Україна (@Ukraine) April 9, 2022
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas B. Johnsonas, viešėdamas Kyjive, šeštadienį pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų, pagyręs ukrainiečių kariuomenę už „didžiausią 21 amžiaus karinį žygdarbį“.
„Dėl ryžtingo prezidento [Volodymyro] Zelenskio vadovavimo ir nenugalimo Ukrainos žmonių didvyriškumo bei drąsos, [Vladimiro] Putino siaubingi tikslai žlunga“, – pareiškė jis po susitikimo su V. Zelenskiu, teigiama Downing gatvės pranešime.
B. Johnsonas pristatė papildomą karinę pagalbą – 120 šarvuočių ir naujų priešlaivinių raketų sistemų, „skirtą paremti Ukrainą šiuo svarbiu etapu, kol tęsiasi neteisėtas Rusijos puolimas“, sakoma pranešime.
Ši parama papildys JK penktadienį paskelbtą pagalbą, kurią sudaro papildomos priešlėktuvinės raketos „Starstreak“, dar 800 prieštankinių raketų, taip pat bepiločiai orlaiviai, skirti „tiksliems smūgiams“ prieš rusų pajėgas.
Atnaujinta 01.24
Rusijos kariuomenė įvykdė 7 raketų atakas Mykolajivo srityje, apie aukas nepranešama, skelbia UNIAN.
Atnaujinta 01.19
Charkive sprogimai nesiliauja, praneša „Ukraina 24“. „Būkite slėptuvėse!“, – raginami gyventojai.
Atnaujinta 01.07
„Ukraina neturi laiko laukti. Laisvė neturi laiko laukti. Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, tas, kas palaiko taiką Europoje, reikia nedelsiant imtis veiksmų. Būtina elgtis principingai. O naftos embargas turėtų būti pirmasis žingsnis. Visų demokratijų, viso civilizuoto pasaulio lygiu. Tada Rusija tai pajus. Tada jiems tai bus argumentas – siekti taikos, stabdyti beprasmį smurtą“, – apžvelgdamas pasibaigusią dar vieną karo dieną sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Atnaujinta 01.05
Balandžio 9 dieną Ukrainos kariai sunaikino 3 įsibrovėlių tankus, sraigtasparnį ir lėktuvą. Apie tai socialiniame tinkle pranešė operatyvinė-taktinė grupė „Vostok“. Kiek vėliau ši informacija papildyta: balandžio 9 dieną Ukrainos karinės pajėgos nukovė mažiausiai 13 Rusijos kariuomenės oro technikos – tris lėktuvus, vieną straigtasparnį, penkias bepilotes priemones, keturias raketas.
Atnaujinta 00.58
Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko teigia, kad per apšaudymą regione žuvo penki žmonės – jis sakė, kad keturi žuvo Vuhledare ir vienas Novomychailivkoje.
Jis pridūrė, kad regione dar penki žmonės buvo sužeisti – keturi Vuhledare ir vienas Krasnohorivkoje.
„Rusija žudo civilius!“ – šeštadienį paskelbė jis socialiniuose tinkluose.
Росія вбиває цивільних!
— Павло Кириленко (@Pavlo_Kyrylenko) April 9, 2022
Сьогодні внаслідок російських обстрілів на Донеччині загинуло 5 людей: 4 у Вугледарі та 1 в Новомихайлівці. Ще 5 людей одержали поранення: 4 у Вугледарі та 1 у Красногорівці.
Крім того, у Бахмуті медичну допомогу отримали 6 людей, поранених на Луганщині.👇 pic.twitter.com/KlKCFfjxNo
Atnaujinta 00.14
Derybų grupės vadovas Davidas Arachamija „DniprTV“ papasakojo, kokia dabar derybų su Rusija padėtis.
Pasak Ukrainos pusės politiko, kurį cituoja UNIAN, derybų eiga sudėtinga. Kiekviena šalis reikalauja savo, sutarimo nejusti.
„Viskas priklauso nuo situacijos fronte. Jei turėsime taktinį pranašumą, tada daugiau reikalausime ir jie bus priversti sutikti“, – pabrėžė politikas.
„Jokių teritorijų mes neatidavinėsime ir nieko nepripažinsime“, – sakė D. Arachamija, turėdamas galvoje Krymą ir Donbasą.
Atnaujinta 00.01
Dar viena masinė kapavietė
Tarp Kyjivo srities Kyjivo–Sviatošinsko rajonų Milo ir Mrijos kaimų buvo apšaudyta apie 10 automobilių su žmonėmis, o Buzovoje aptikta masinė kapavietė su civiliais. Tai nacionalinio informacinio maratono eteryje paskelbė Dmytrivkos bendruomenės pirmininkas Tarasas Didyčas, rašo „Unian“.
„Netoli Buzovos degalinės šiandien duobėje radome daugiau nei du šimtus civilių. Buvo šaudymo faktų“, – teigė jis.
