45-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Kramatorsko mieste paskelbta apie ataką prieš vietos geležinkelio stotį, skelbiama kad žuvo dešimtys, sužeista mažiausiai apie 100 civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo „tvirto pasaulinio atsako“ į Kramatorsko traukinių stoties bombardavimą. Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba praneša, jog Rusijos pajėgos ketina ir toliau aktyviai atakuoti nekarinius objektus Ukrainoje, sutelkdama dėmesį į Donbaso regioną, Mariupolį ir Mykolajivą. Šeštadienį Kyjive lankėsi ir su Ukrainos prezidentu susitiko Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Skaičiuojama, kad mažiausiai 52 žmonės, iš kurių 5 vaikai, žuvo penktadienį per raketų ataką, kurios taikiniu tapo traukinių stotis Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, per kurią buvo evakuojami civiliai, pranešė pareigūnai. Stotyje per ataką buvo 4 tūkstančiai žmonių, kurie bandė evakuotis, paskelbė miesto meras. Donecko karinio štabo vadovas Pavelas Kyrylenka sakė, kad rusų kariai į stotį paleido „Iskander“ raketas.
Anksčiau šią savaitę rusų pajėgos jau atakavo Kramatorską, tačiau iki šiol jis nebuvo taip smarkiai nuniokotas, kaip kiti rytiniai Ukrainos miestai.
JAV karinė parama Ukrainai pasiekė 1,7 mlrd. dolerių, o ES skirs dar 500 milijonų eurų karinės paramos Ukrainai.
Į Ukrainą nuvykusi EK vadovė Ursula von der Leyen ir Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kartu su Slovakijos premjeru aplankė Bučą, kur rusų kariai brutaliai nužudė apie 400 civilių.
Penktadienį Ukraina čia pradėjo atkasti masines kapavietes, siekiant identifikuoti aukas ir jas tinkamai perlaidoti.
Apie penktadienio ir šeštadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.
Ukrainos vidaus reikalų ministras sako, kad pastangas nustatyti žuvusiųjų skaičių iš Rusijos atsikovotose teritorijose apsunkina Rusijos karių palikti užminuoti objektai.
KETURIASDEŠIMT PENKTOJI RUSIJOS AGRESIJOS UKRAINOJE DIENA
- V. Zelenskis prašo „tvirto pasaulinio atsako“ į Kramatorsko traukinių stoties bombardavimą;
- Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos kariuomenė persigrupuoja prieš Charkivo puolimą;
- Didžiosios Britanijos karinės žvalgyba skelbia, kad Rusija ketina atakuoti Rytų Ukrainą, sutelkdama dėmesį į Donbaso regioną, Mariupolį ir Mykolajivą;
- Rusija penktadienį uždarė žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ vietos padalinius;
- Vakarai skelbia didinantys karinę ir finansinę paramą Ukrainai.
Pasak Deniso Monastyrskio, užminuota daug pastatų – sprogmenys randami po šalmais, amunicijos dėžėmis, prie įėjimų į rūsius. O pastatai, kur buvo kankinami vietos gyventojai, Rusijos kariams traukiantis buvo susprogdinti.
Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos kariuomenė persigrupuoja prieš Charkivo puolimą. Šalies karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas CNN sako, kad persigrupavimas ir judėjimas vyksta per Rusijos miestą Belgorodą, kur įvedami papildomi kariai.
Rusija pakeitė dalinių Ukrainoje vadovybę. BBC skelbia, kad nuo šiol Ukrainoje esančioms Rusijos pajėgoms vadovaus armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis Rusijos operacijų Sirijoje patirties. Jis pirmiausia bus atsakingas už koordinacijos gerinimą.
BBC cituojami neįvardyti šaltiniai teigia, kad iki šiol tarp Rusijos padalinių buvo prasta veiksmų koordinacija, todėl Pietų karinei apygardai vadovaujantis A. Dvornikovas esą turės šiuos trūkumus pašalinti.
Atnaujinta 04.11
Praėjus daugiau kaip šešioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, Europos Sąjungos atstovybė vėl atidaryta Kyjive. Bendrijos ambasadorius Ukrainoje Matti Maasikas išplatino nuotrauką, kurioje matyti Kyjive vėl plevėsuojanti Europos Sąjungos vėliava.
First things first. pic.twitter.com/DwVtX8FE06
— Matti Maasikas (@MattiMaasikas) April 9, 2022
Ambasada praėjus dienai nuo karo pradžios buvo visiškai evakuota. Nuo tada pagrindinė komanda dirbo iš Žešuvo Pietų Lenkijoje.
Atnaujinta 03.24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad ir po Rusijos įvykdytų civilių žudynių, yra pasiryžęs siekti taikos diplomatinėmis priemonėmis.
Taip Zelenskis kalbėjo interviu naujienų agentūrai AP dieną po to, kai per raketų ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį žuvo mažiausiai 52 žmonės, dar per šimtą sužeista.
„Jeigu kalbėtume be emocijų, kad ir kaip sunku tai bebūtų, turime suprasti, kad kiekvienas karas turi baigtis taika arba žus milijonai žmonių. Net tada, kai aukų yra milijonai, taika vis tiek ateis, o karas baigsis. Turime padaryti išvadas. Turime kovoti, bet kovoti reikia už gyvybę. Negalima kovoti dėl dulkių, kai jau nieko nebėra, nėra žmonių. Štai kodėl svarbu sustabdyti šį karą, kad ir kaip emociškai sunku bebūtų. Niekas nenori derėtis su asmeniu ar žmonėmis, kurie kankino mūsų tautą. Ir kaip vyras, ir kaip tėvas tai puikiai suprantu. Bet nenorime prarasti galimybių, jei jas turime, rasti diplomatinį sprendimą. Negalime sau leisti nuspręsti už milijonus žmonių, norinčių sustabdyti karą“, – sakė prezidentas.
Zelenskis dar kartą paragino Vakarus Ukrainai suteikti daugiau ginkluotės, kad šalis galėtų apsiginti.
01.24
Rusijos kariuomenė įvykdė 7 raketų atakas Mykolajivo srityje, apie aukas nepranešama, skelbia UNIAN.
01.19
Charkive sprogimai nesiliauja, praneša „Ukraina 24“. „Būkite prieglaudose!“, – raginami gyventojai.
01.07
„Ukraina neturi laiko laukti. Laisvė neturi laiko laukti. Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, tas, kas palaiko taiką Europoje, reikia nedelsdamas imtis veiksmų. Būtina elgtis principingai. O naftos embargas turėtų būti pirmasis žingsnis. Visų demokratijų, viso civilizuoto pasaulio lygiu. Tada Rusija tai pajus. Tada jiems tai bus argumentas – siekti taikos, stabdyti beprasmį smurtą“, – apžvelgdamas pasibaigusią dar vieną karo dieną sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Atnaujinta 01.05
Balandžio 9 dieną Ukrainos kariai sunaikino 3 įsibrovėlių tankus, sraigtasparnį ir lėktuvą. Apie tai socialiniame tinkle pranešė operatyvinė-taktinė grupė „Vostok“. Kiek vėliau ši informacija papildyta: balandžio 9 dieną Ukrainos karinės pajėgos nukovė mažiausiai 13 Rusijos kariuomenės oro technikos – tris lėktuvus, vieną straigtasparnį, penkias bepilotes priemones, keturias raketas.
Atnaujinta 00.58
Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko teigia, kad per apšaudymą regione žuvo penki žmonės – jis sakė, kad keturi žuvo Vuhledare ir vienas Novomychailivkoje.
Jis pridūrė, kad regione dar penki žmonės buvo sužeisti – keturi Vuhledare ir vienas Krasnohorivkoje.
„Rusija žudo civilius!“, – šeštadienį paskelbė jis socialiniuose tinkluose.
Росія вбиває цивільних!
— Павло Кириленко (@Pavlo_Kyrylenko) April 9, 2022
Сьогодні внаслідок російських обстрілів на Донеччині загинуло 5 людей: 4 у Вугледарі та 1 в Новомихайлівці. Ще 5 людей одержали поранення: 4 у Вугледарі та 1 у Красногорівці.
Крім того, у Бахмуті медичну допомогу отримали 6 людей, поранених на Луганщині.👇 pic.twitter.com/KlKCFfjxNo
Atnaujinta 00.24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo, kokias tris temas jis aptaria per visas tarptautines derybas, rašo UNIAN.
„Visose tarptautinėse derybose, bendraudamas su pasaulio lyderiais, visas karo dienas keliu tris temas. Pirma – konkreti pagalba mūsų gynybai. Antra – konkreti pagalba mūsų žmonėms. Trečia – konkrečios saugumo garantijos mūsų valstybei, kuri tikrai nugalės“, – sakė prezidentas.
Tačiau, pabrėžė jis, ne iš visų išgirsta konkrečius atsakymus.
Ukrainos prezidentas paragino demokratinį pasaulį taikyti embargą Rusijos naftai.
Atnaujinta 00.14
Derybų grupės vadovas Davidas Arachamija „DniprTV“ papasakojo, kokia dabar derybų su Rusija padėtis.
Pasak Ukrainos pusės politiko, kurį cituoja UNIAN, derybų eiga sudėtinga. Kiekviena šalis reikalauja savo, sutarimo nejusti.
„Viskas priklauso nuo situacijos fronte. Jei turėsime taktinį pranašumą, tada daugiau reikalausime ir jie bus priversti sutikti“, – pabrėžė politikas.
„Jokių teritorijų mes neatidavinėsime ir nieko nepripažinsime“, – sakė D. Arachamija, turėdamas galvoje Krymą ir Donbasą.
Atnaujinta 23.43
3425 žmonės šiandien buvo evakuoti iš Berdiansko, Mariupolio, Rusijos okupuotų miestų Zaporižios regione. 529 evakuoti iš Melitopolio. 578 – iš Luhansko regiono.
Atnaujinta 23.29
Dniepropetrovsko srityje – Pavlograde, Dnipre, Sinelnykovėje – pranešama apie sprogimus. Kiek anksčiau apie sprogimus skelbta ir Charkive.
Atnaujinta 22.52
Ukraina įvedė visišką prekybos embargą prekybai su Rusija, praneša „Insider“.
Atnaujinta 22.35
️Nuo karo pradžios Ukrainos policija pradėjo daugiau nei 4200 procedūrų dėl karo nusikaltimų.
Tai paskelbė vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis.
„Šiandien atliekama nuolaužų analizė ir namų apžiūra Kijevo regiono miestuose ir miesteliuose. Žuvusiųjų kūnai ištraukiami iš po griuvėsių. Griuvėsiams atblokuoti prireiks dar mažiausiai dviejų savaičių ir tai bus tik pirmasis etapas. Tik tada galėsime įvardyti pirmąjį žuvusiųjų skaičių šiose gyvenvietėse“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Atnaujinta 22.32
Charkive šiandien užfiksuotas okupantų sviedinio kritimo su parašiutu momentas.
Anksčiau miesto meras Igoris Terechovas sakė, kad rusų įsibrovėliai mėto ant miesto parašiutines bombas ir perspėjo žmones nesiartinti prie tokių sviedinių.
Atnaujinta 22.23
Ukrainos valstybinės atominės energetikos operatoriaus „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas kartu su specialistais lankėsi viename iš vadinamojo Raudonojo miško atkarpų Černobylio draudžiamojoje zonoje ir stebėjo „neįprastai didelę“ radiaciją tose vietose, kur Rusijos kariai kasė apkasus ir bandė statyti įtvirtinimus.
„Energoatom“ pranešime „Telegram“ nurodė, kad šioje vietovėje „buvo užfiksuotas neįprastai didelis radiacijos lygis“.
Jis pridūrė, kad išorinio apšvitinimo požymiai buvo 10–15 kartų didesni nei įprastai, o galima vidinė spinduliuotė, gaunama kontaktuojant su dirvožemio paviršiumi, gali būti 160 kartų didesnė už normą.
Atnaujinta 22.06
V. Zelenskis savo socialiniuose tinkluose išplatino naują kreipimąsi į demokratinį pasaulį, ragindamas visiškai atsisakyti rusiškos naftos.
„Ukraina neturi laiko laukti. Laisvė neturi laiko laukti. Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, kas palaiko taiką Europoje, reikia nedelsiant imtis veiksmų. Reikia veikti iš principo. O naftos embargas turėtų būti pirmasis žingsnis. Ir visų demokratijų lygiu – visas civilizuotas pasaulis. Tada Rusija tai pajus. Tada jiems tai bus argumentas siekti taikos, sustabdyti beprasmį smurtą.
Atnaujinta 21.43
Vengrijos ministro pirmininko spaudos sekretorius Bertalanas Havasis pareiškė, kad Viktoras Orbanas smerkia žudynes Bučoje prie Kyjivo. Tai šeštadienį pranešė leidinys „Telex.hu“.
Pasak B. Havasio, Vengrija visiškai remia tarptautinį tyrimą, kurio tikslas – nustatyti kraujo praliejimo kaltininkus.
Anot spaudos sekretoriaus, V. Orbanas trečiadienį per spaudos konferenciją aiškiai pasakė, kad tai yra rusų pradėtas karas, jie užpuolė Ukrainą ir tai yra agresija.
„Tai bendra Europos Sąjungos pozicija, o Vengrija yra šios pozicijos dalis. Visi žiaurumai turi būti ištirti, civilius reikia ginti bet kokia kaina, o netinkamas elgesys su civiliais turi būti kuo griežčiausiai pasmerktas. Mes norime nepriklausomo ir nešališko tyrimo “, – teigė B. Havasis.
Atnaujinta 21.35
Daugelyje Ukrainos regionų aidi oro pavojaus sirenos.
Atnaujinta 21.11
Ukrainos Charkivo srityje Rusijos kareiviai pavogė Feldmano ekologijos parko gyvūnams skirtas daržoves. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi Dnipro mero pavaduotoju Michailu Lysenka.
„Feldmano ekologijos parkas yra už 300 metrų nuo rusų kareivų. Šiąnakt jie nušvilpė iš mūsų gyvūnų morkas, burokus ir kopūstus. Man trūksta žodžių“, - parašė feisbuke M. Lysenka.
Penktadienį į Dniprą buvo atvežtas tigras, kuris gyveno Feldmano ekologijos parke Charkivo srityje. Pranešama, kad gyvūnas yra ištiktas streso, nes okupantai rusai apšaudė ekologijos parką.
Atnaujinta 20.59
Charkive sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą. Balandžio 9 dieną Rusijos kariai pradėjo dar vieną raketų ataką Charkivo gyvenamajame rajone. Sprogimo vietoje susiformavo penkių metrų gylio krateris, o namas, į kurį atsitrenkė sviedinys, patyrė didelę žalą – viename iš įėjimų suniokojo lubas tarp visų aukštų, viduje įgriuvo butai.
Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, iš butų buvo išgelbėti 7, evakuoti 8 žmonės. Informacija apie aukas tikslinama. Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nebuvo.
Atnaujinta 20.45
JK garantuos papildomus 500 mln. JAV dolerių Pasaulio banko paskolų Ukrainai, jei parlamentas patvirtins, ir padidins visą paskolos garantiją iki 1 mlrd. USD, sakoma Dauningo gatvės pranešime.
JK taip pat sušvelnins muitus daugumai importuojamų prekių iš Ukrainos, kad atlaisvintų prekybą.
Atnaujinta 20.42
Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai balandžio 12 dieną Žešuve susitiks neeiliniame viršūnių susitikime, kuriame parodys solidarumą su Ukraina, pranešė Lenkijos prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovas Jakubas Kumochas.
Atnaujinta 20.07
Volodymyro Zelenskio įsakymu šiandien įvyko trečiasis apsikeitimas kaliniais. 12 Ukrainos karių grįžta namo, iš kurių viena – karininkė. Rusija taip pat paleido 14 civilių, įskaitant 9 moteris, praneša „Insider“.
Atnaujinta 19.51
Borisas Johnsonas paskelbė pareiškimą iš savo vizito Kijeve, kuriame teigiama, kad JK į Ukrainą atsiųs dar 120 šarvuočių ir priešlaivinių raketų sistemų.
Jis sakė: „Tai privilegija, kad šiandien galiu keliauti į Ukrainą ir asmeniškai susitikti su prezidentu Zelenskiu Kijeve. Ukraina, nepaisant menkų šansų, atstūmė Rusijos pajėgas nuo Kijevo vartų, taip pasiekdama didžiausią XXI amžiaus kovos žygdarbį. Būtent dėl ryžtingo prezidento Zelenskio vadovavimo ir nenugalimo Ukrainos žmonių didvyriškumo bei drąsos sužlugdomi siaubingi Putino tikslai.“
B. Johnsonas teigė aiškiai pasakęs, jog JK nepajudinamai stovi su Ukraina vykstančioje kovoje.
„Mes didiname savo karinę ir ekonominę paramą ir šaukiame pasaulinį aljansą, kad užbaigtume šią tragediją ir užtikrintume, kad Ukraina išliktų ir klestėtų kaip laisva ir suvereni tauta“, – sakė JK premjeras.
Atnaujinta 19.32
V. Zelenskis per susitikimą su Austrijos federaliniu kancleriu Karlu Nehammeriu sakė, jog Mariupolį supa 10,000 okupantų karių.
„Mariupolis laikosi. Kaip ilgai laikysis? Mūsų pajėgos ten yra galingos ir stiprios. Vienos stipriausių, ir jūs tai žinote. Tai didelis testas jiems. Šiandien aplink juos yra 10,000 rusų karių. Jei išlaikysime Mariupolį, tie 10,000 ten ir pasiliks, ir nebejudės į rytus“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Atnaujinta 19.10
Jungtinė Karalystė žada skirti naują finansinės ir karinės pagalbos Ukrainai paketą, po susitikimo su V. Zelenskiu savo „Twitter“ paskyroje pranešė B. Johnsonas.
„Šiandien susitikau su savo draugu Prezidentu V. Zelenskiu, taip parodydamas mūsų nepajudinamą paramą Ukrainos žmonėms.
Teikiame naują finansinės ir karinės pagalbos paketą, kuris liudija mūsų įsipareigojimą jo šaliai kovoti su barbariška Rusijos kampanija“, – rašoma įraše.
Today I met my friend President @ZelenskyyUa in Kyiv as a show of our unwavering support for the people of Ukraine.
— Boris Johnson (@BorisJohnson) April 9, 2022
We're setting out a new package of financial & military aid which is a testament of our commitment to his country's struggle against Russia’s barbaric campaign. pic.twitter.com/KNY0Nm6NQ3
Atnaujinta 18.52
Pasaulio vyriausybės ir verslo lyderiai bei bankai įsipareigojo skirti 10,1 milijardo eurų humanitarinei paramai Ukrainai suteikti.
Įsipareigojimai buvo padaryti per Europos Komisijos, Kanados ir tarptautinės gynimo organizacijos „Global Citizen“ organizuotą renginį „Stand Up For Ukraine“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kartu surengusi renginį Lenkijos sostinėje Varšuvoje, paskelbė, kad pati Komisija įsipareigojo skirti 1 mlrd.
Iš jų 600 mln. eurų atitektų Ukrainos vyriausybei ir Jungtinėms Tautoms, o 400 mln. eurų būtų skirta pagalbai pabėgėlius priėmusioms Ukrainos kaimyninėms šalims.
Vaizdo įrašo pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija, didžiausia pagal plotą šalis pasaulyje, drąsiai užpuolė jo tautą Ukrainą, didžiausią pasaulio šalį pagal drąsą.
Jis paragino imtis tolesnių sankcijų visiems Rusijos bankams ir uždrausti pirkti rusišką naftą, kad būtų galima priversti badauti Kremliaus karo lėšų mašiną.
Atnaujinta 18.40
Mažiausiai 176 vaikai žuvo ir daugiau nei 324 buvo sužeisti dėl Rusijos agresijos, šeštadienį tviteryje pranešė Ukrainos Aukščiausioji Rada.
„Šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta darbas siekiant juos nustatyti aktyvių išpuolių vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – nurodė parlamentas.
Atnaujinta 18.34
„YouTube“ išjungė Rusijos Valstybės Dūmos kanalą dėl neseniai paskelbtų JAV vyriausybės sankcijų, šeštadienį CNN patvirtino „Google“.
„Google yra įsipareigojusi laikytis visų taikomų sankcijų ir prekybos atitikties įstatymų“, – sakė „Google“ atstovas. „Jei nustatome, kad paskyra pažeidžia mūsų sąlygas, imamės atitinkamų veiksmų.“
Rusijos telekomunikacijų priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ pareikalavo, kad „Google“ panaikintų apribojimus ir paaiškintų jų priežastis, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
TASS pareikalavo, kad „Google“ „nedelsiant atkurtų prieigą prie Rusijos Valstybės Dūmos „Duma TV“ „YouTube“ kanalo ir pridūrė, kad jo blokavimas „trukdo laisvam informacijos srautui“.
Reaguodama į ankstesnius „YouTube“ apribojimus, Rusijos telekomunikacijų priežiūros institucija ketvirtadienį Rusijoje uždraudė „Google“ reklamą ir prieigą prie „Google“ paslaugų, įskaitant „Google“ paiešką ir „Gmail“, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA-Novosti.
Atnaujinta 18.30
„Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra vienas principingiausių Rusijos invazijos priešininkų, Rusijai taikomų sankcijų ir Ukrainos gynybos paramos lyderis. Sveikas atvykęs į Kyjivą, mano drauge!“ – savo feisbuko paskyroje paskelbė V. Zelenskis.
B. Johnsono biuras pranešė, kad premjeras atvyko į Ukrainą „pademonstruoti solidarumo“ su šalies žmonėmis.
„Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pristatys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“, – teigė biuro atstovas spaudai.
Tuo metu Ukrainos Gynybos ministerija pasidalino įrašu, raginančiu būti kaip B. Johnsonas.
„Sveikiname B. Johnsoną Kyjive, pirmąjį G7 lyderį, atvykusį į Ukrainą nuo didžiulio karo pradžios. Stipriname mūsų demokratijų sąjungą. Būkite drąsūs, kaip Borisas. Būkite drąsūs, kaip Ukraina“, – rašoma „Twitter“ įraše.
We welcome @BorisJohnson in Kyiv, the first G7 leader to arrive in Ukraine since the beginning of the large-scale war. We are strengthening our union of democracies.
— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 9, 2022
Be brave, like Boris.
Be brave, like Ukraine.#BRAVEUKRAINE
Atnaujinta 18.12
Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk skelbia, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė du įstatymus, numatančius papildomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Baltųjų rūmų teigimu, buvo pasirašytas „Rusijos naftos importo nutraukimo įstatymas“. Dokumentas draudžia iš Rusijos Federacijos į JAV importuoti energiją: naftą, dujas ir anglį.
Prezidento parašas taip pat buvo padėtas dėl „Įstatymo dėl normalių prekybos santykių su Rusija ir Baltarusija sustabdymo“.
Abu įstatymai yra atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą ir jais siekiama dar labiau sugriežtinti prekybos sankcijas agresoriui. Anksčiau šiuos įstatymo projektus patvirtino JAV Kongresas.
Atnaujinta 18.05
Ukraina „vis dar yra pasirengusi“ tęsti derybas su Maskva, kurios įstrigo po aptiktų žiaurumų Bučoje ir kitose vietovėse netoli Kyjivo faktų, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukraina visada kartojo esanti pasirengusi deryboms ir ieško būdų, kaip sustabdyti šį karą“, – kalbėjo V. Zelenskis spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Bučoje apsilankiusiu Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu.
„Deja, tuo pat metu rytuose regime pasiruošimą svarbiems mūšiams, kurie, kai kurių nuomone, bus lemiami“, – teigė jis, turėdamas omenyje numatomą Rusijos puolimą.
„Esame pasirengę kovoti ir lygiagrečiai ieškoti, kaip užbaigti šį karą diplomatijos būdu“, – pridūrė V. Zelenskis.
Atnaujinta 17.59
Ukrainoje Donecko, Luhansko ir dalies Charkovo sričių gyventojai raginami nedelsiant evakuotis, nes tikimasi plataus masto Rusijos karių puolimo šalies rytuose. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad dėl Donbaso kontrolės vyks įnirtingos kovos, kurios savo mastu ir pobūdžiu prilygs mūšiams Antrajame pasauliniame kare.
Vis dėlto regionuose, esančiuose netoli dabartinės fronto linijos, vis dar yra daug žmonių.
Atnaujinta 17.55
Europos Parlamento delegacija ir ES valstybių narių parlamentų nariai lankėsi Bučos ir Irpino miestuose. Tarp delegacijos narių – ir europarlamentaras Andrius Kubilius.
„Važiavome aplankyti šias tragiškas vietas, kur žiaurūs Rusijos kariai įvykdė tikrą genocidą prieš Ukrainos žmones“, – sakė A. Kubilius.
Europarlamentaras iš Prancūzijos Rafaelis Glucksmannas pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė yra teroristų armija.
Atnaujinta 17.44
„Insider Ukraine“ skelbia apie cheminę ataką Luhansko srityje. Kaip nurodo šaltinis, orie Rubižnės Rusijos armija vėl pataikė į rezervuarą su azoto rūgštimi“, – praneša Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.
„Neišeikite iš slėptuvių! Jei esate patalpoje, uždarykite duris ir langus!“ – rašo jis.
Atnaujinta 17.35
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tai, ką matė per savo vizitą Ukrainos Bučos mieste, pavadino „siaubu“ ir kartojo besižavinti ukrainiečiais, kovojančiais su Rusijos invazija.
„Nėra žodžių apibūdinti siaubą, kurį mačiau Bučoje, bjaurus Putino armijos, terorizuojančios žmones, veidas“, – sakė von der Leyenas per pasaulinį renginį „Stand Up For Ukraine“ šeštadienį Lenkijos sostinėje Varšuvoje. – Labai žavimės mūsų drąsiais Ukrainos draugais, kovojančiais prieš tai. Jie kovoja mūsų karą.“
Atnaujinta 17.31
Britų Gynybos ministerija paskelbė dar vieną žvalgybos informaciją apie tai, kas vyksta Ukrainoje.
Matoma Rusijos pažanga pietuose ir rytuose, užimant Krymą, Donecką ir Luhanską.
Atnaujinimas taip pat patvirtina teiginius, kad rusai visiškai apleido šalies šiaurę.
The illegal and unprovoked invasion of Ukraine is continuing.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 9, 2022
The map below is the latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 09 April 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/8sbCf64ShR
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/7YPypk7nz6
Atnaujinta 17.26
Ukrainos nacionalinė policija atidarė „karštąją liniją“ per karo veiksmus Rusijoje žuvusių artimiesiems.
Operatoriai pasiruošę suteikti reikiamus patarimus ir paaiškinimus dėl laidojimo tvarkos.
Šiuo metu nuo Rusijos karių išvaduotose gyvenvietėse policija visą parą dirba ieškodama ir nustatydama žuvusius civilius.
Atnaujinta 17.14
ES per ateinančias dvi dienas susitikimuose su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru aptars savo paramą karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimams, šeštadienį pranešė Europos Komisija.
TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas sekmadienį Liuksemburge susitiks su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, o vėliau pirmadienį dalyvaus ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
Organizuojamais susitikimais pabrėžiama tvirta ES parama – išsakyta ir ketvirtadienį paskelbtame Didžiojo septyneto (G-7) šalių pareiškime – žiaurumų Ukrainoje tyrimams, raginimus dėl kurių ypač paskatino žudynės Bučos mieste netoli Kijevo.
Ukrainos vyriausybė ir kai kurios kaimyninės ES šalys pareiškė, kad Rusija, kurios kariai buvo užėmę Bučą, yra atsakinga ir kalta dėl karo nusikaltimų.
Pati Maskva tai neigia.
Atnaujinta 17.02
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Ukrainoje lankosi JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Jis Kyjive susitinka su V. Zelenskiu.
Atnaujinta 16.55
Išlaisvintame Charkivo srityje esančiame Olchivkos kaime aptikta masinė kapavietė su okupantų kūnais, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.
„Tvarkant Olchivkos gyvenvietę netoli Charkivo 92-osios mechanizuotosios brigados, kariai aptiko masinę okupantų kapavietę“, – rašoma įraše.
Atnajinta 16.39
„Bellingcat“ žurnalistas Christo Grozevas sako, jog dėl socialinės krizės Rusijoje karas Ukrainoje gali baigtis per mėnesį. Jį cituoja „Unian“.
Žurnalistas suskirstė savo prognozę į karinį ir politinį aspektus. Pirmu atveju, pasak Ch. Grozevo, Rusija karą tęsti gali tik pietų ir rytų Ukrainoje. Bet tam reikia mobilizuoti ir į karą įtraukti 150-200 tūkstančių šauktinių ar sutartinių. „Visa tai sukels politinius sukrėtimus“, – sakė jis.
Šiuo atveju, karas gali tęstis iki metų galo, teigia žurnalistas.
Politiniu aspektu, Ch. Grozevas prognozuoja, kad netrukus bus atskleistas karinių aukų skaičius Rusijos Federacijoje, o tai išprovokuos socialinę krizę. Po to Kremlius nebegalės papildyti savo išteklių karui. Grozevas sako, kad tai turėtų įvykti per mėnesį.
Atnaujinta 16.13
Lenkija įšaldo santykius su Vengrija dėl pozicijos Ukrainos atžvilgiu, rašo „Nexta“.
Tai pranešė Lenkijos valdančiosios partijos Teisė ir Teisingumas lyderis Jaroslavas Kačinskis.
„Orbanui reikia oftalmologo, kad pamatytų Buchą. Santykių atkūrimas įmanomas tik pasikeitus vertinimams apie karą Ukrainoje“, – sakė jis.
Atnaujinta 16.00
J. Bidenas padėkojo Slovakijai už oro erdvės gynybos sistemos perdavimą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį padėkojo Slovakijai už sovietinės gamybos raketų „žemė–oras“ komplekso S-300 perdavimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai ir pridūrė, kad Vašingtonas perkels oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ bateriją, kad užpildytų spragą.
„Noriu padėkoti Slovakijos vyriausybei už oro erdvės gynybos sistemos S-300 perdavimą Ukrainai, ko [ukrainiečių] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis asmeniškai manęs prašė per mūsų pokalbius“, – sakoma J. Bideno pranešime.
„Jungtinės Valstijos skiria aukščiausią prioritetą pastangoms aprūpinti Ukrainą kritiškai svarbiais kariniais pajėgumais, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Anksčiau penktadienį Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pranešė apie jo šalies turėto S-300 komplekso perdavimą Ukrainai.
Premjeras pridūrė, kad šis žingsnis nereiškia Slovakijos įsitraukimo į karą su Rusija.
„Galiu patvirtinti, kad Slovakijos Respublika padovanojo Ukrainai oro erdvės gynybos sistemą S-300, atsižvelgdama į Ukrainos pagalbos prašymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė E. Hegeris.
„Sistemos dovanojimas nereiškia, kad Slovakijos Respublika tapo ginkluoto konflikto Ukrainoje dalimi“, – nurodė jis.
E. Hegeris pridūrė, kad Slovakijos gynybos pajėgumus „artimiausiomis dienomis sustiprins papildoma raketų sistema iš mūsų sąjungininkių“.
Praėjusį mėnesį Bratislava pareiškė, kad perduos Ukrainai rusišką raketų „žemė–oras“ sistemą, tačiau tik su sąlyga, kad gaus tinkamą pakaitalą.
E. Hegeris sakė, kad Slovakija perduoda zenitinių raketų kompleksą „Ukrainai ir jos nekaltiems piliečiams tikėdama, kad ši sistema padės išgelbėti kuo daugiau nekaltų ukrainiečių gyvybių“.
Atnaujinta 15.53
JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 59 tūkst. pabėgėlių
Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,4 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 59 tūkst. Tai šeštadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).
Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 8 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 441 663. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 59 348 žmonės.
Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 564 994 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 678 081, Vengrija – 413 888, Moldova – 406 611.
Atnaujinta 15.49
Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus paragino žmones nedelsiant bėgti, skelbia BBC.
Gaidajus teigė, kad Rusija didina apšaudymą rajone, sukeldama pavojų maždaug trečdalio gyventojų, kurie vis dar liko, gyvybėms.
Kalbėdamas su visuomenine televizija, jis sakė, kad Rusija „kaupia pajėgas puolimui ir matome, kad apšaudymų skaičius išaugo“.
Gaidajus sakė, kad apie 30 proc. žmonių vis dar tebėra gyvenvietėse visame regione; jų prašoma evakuotis.
Atnaujinta 15.31
Čekijos diplomatai grįš į Kyjivą artimiausiu metu. Tai šeštadienį pranešė portalas „Novinky“, remdamasis Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavsky`iu.
„Mes dedame pastangas, kad mūsų diplomatai grįžtų į Kyjivą, dabar intensyviai dirbame šiuo klausimu, tikimės, kad netrukus pavyks pasiekti šį tikslą. Mes norime suteikti Kyjivui diplomatinę paramą. Mes norime būti Ukrainos sostinėje“, – sakė žinybos vadovas.
Anot ministro, dabar mieste nebegresia tiesioginis pavojus, kaip kad buvo paskelbus nepaprastąją padėtį ir įvedus komendanto valandą.
J. Lipavsky`is taip pat pažadėjo, kad Čekija padės pabėgėliams grįžti į Ukrainą, kai ten stabilizuosis situacija.
Čekijos ambasada Kyjive buvo uždaryta vasario 24-ąją, pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną. Vėliau čekų diplomatai išvyko ir iš generalinio konsulato Lvive.
Atnaujinta 15.21
Suomija gali apsispręsti dėl narystės NATO iki birželio pabaigos
Suomija tikisi priimti sprendimą dėl narystės NATO iki birželio pabaigos, penktadienį pranešė ministrė pirmininkė Sanna Marin, šalyje tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
„Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė.
„Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.
Suomija nėra NATO narė ir oficialiai nėra prisijungusi prie organizacijos, nors kartu su kaimynine Švedija yra artima karinio aljanso partnerė bei Europos Sąjungos narė.
Nors suomiai tradiciškai pasisakydavo prieš narystę NATO, pastarosiomis savaitėmis po vasario 24 dieną prasidėjusio karo Ukrainoje visuomenės ir politinė parama narystei smarkiai išaugo.
Nuomonių apklausos parodė, kad beveik 60 proc. suomių dabar pasisako už narystę – beveik dvigubai daugiau nei prieš Rusijos surengtą invaziją.
Suomijos vyriausybė kitą savaitę turėtų paskelbti ataskaitą apie saugumo padėtį šalyje.
Tikimasi, kad ataskaita bus įžanga į nacionalinius ir parlamento debatus 5,5 mln. gyventojų ir 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinčioje šalyje.
NATO viršūnių susitikimas turėtų įvykti birželio 29–30 dienomis Madride, o Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ketvirtadienį pripažino, kad daugelis NATO narių teiravosi, ar Helsinkis ketina iki to laiko kreiptis dėl narystės.
Suomija jau paskelbė padidinsianti gynybos biudžetą 2 mlrd. eurų, arba 40 proc., iki 2026 metų.
Invazija į Ukrainą taip pat privertė kaimyninę Švediją įtraukti narystės NATO klausimą į darbotvarkę, o analitikai mano, kad abi Šiaurės Europos šalys priims vieningą sprendimą dėl prisijungimo prie NATO.
Atnaujinta 15.14
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas griauna savo šalies ateitį, skelbia NEXTA.
„V. Putino imperialistinis mąstymas mums žinomas nuo 19, 18, 17 ir kitų amžių“, – sakė O. Scholzas.
Jis ragina Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą.
Atnaujinta 15.03
Rusijos pajėgos bandys užgrobti Donbasą, sunkios kovos tikriausiai truks dvi savaites, svarstė Ukrainos prezidento V. Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
UNIAN pranešė, kad dalis Rusijos dalinių tinkamai nefunkcionuoja dėl personalui ir ginkluotei padarytų nuostolių.
O. Arestovyčius laikraščiui „Telegraph“ sakė, kad per ateinančias dvi savaites Donbase vyks aršios kovos, kurios nulems kitą karo etapą. Anot jo, okupantai šiuo metu suaktyvino savo veiksmus Zaporižės ir Chersono kryptimis. O. Arestovyčius kartojo manantis, kad Rusijos pajėgos šiuo metu sieks užimti Donbasą.
„Sprendžiant iš to, kiek žmonių jie ten (į Donbasą – UNIAN) siunčia, politinė vadovybė kelia gana sunkią užduotį. V. Putinas kampaniją pradėjo devyniomis kryptimis – Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo, Luhansko ir Donecko sritimis, taip pat Mariupolio, Chersono, Melitopolio, Zaporižės kryptimis. Šiuo metu gali būti likusios dvi kryptys – Mariupolio ir šiek tiek Zaporižės bei Chersono link. Šešiomis kryptimis jie yra nugalėti“, – dėstė O. Arestovyčius.
Atnaujinta 14.49
Rusija skelbia sunaikinusi amunicijos sandėlį centrinėje Ukrainoje
Kaip skelbia Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, Rusijos pajėgos sunaikino amunicijos sandėlį centrinėje Ukrainoje, Mirgorodo oro pajėgų bazėje.
Agentūra, cituodama Rusijos gynybos ministeriją, praneša, kad per ataką prieš bazę Poltavos srityje taip pat buvo sunaikintas Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-8.
Anksčiau „Telegram“ kanale Ukrainos Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė raketų ataką Mirgorodo mieste.
„Šiąnakt Rusijos okupantai vėl smogė raketomis Mirgorodo infrastruktūrai. Tai buvo reikšmingas smūgis. Sužeisti du žmonės, jiems suteikta pagalba“, – rašė jis.
Atnaujinta 14.44
Lenkijos pasieniečiai skelbia, kad nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios į Lenkiją pabėgo daugiau negu 2,6 mln. žmonių.
Atnaujinta 14.34
Rusijos ambasada Didžiojoje Britanijoje skelbia, kad Ukraina Rusiją apkaltins karo nusikaltimais Irpine, Kyvijo regione, informuoja „Sky News“.
Anot Rusijos ambasados, Ukrainos „nacionalistinis režimas“ „ruošia dar vieną provokaciją“, kuria „apkaltins Rusiją tariamai žudant civilius Irpine“.
Atnaujinta 14.24
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidarė specialą sąskaitą, skirtą Ukrainos finansinei paramai, informuoja NEXTA.
Kaip tviteryje skelbia TVF, per šią priemonė kitos valstybės lengviau galėts teikti paskolas, dotacijas Ukrainai, siekiant patenkinti šalies biudžeto poreikius bei padėti Ukrainai stabilzituoti savo ekonomiką.
TVF informuoja, kad Kanados Vyriausybė pareiškė norą į minėtą sąskaitą pervesti milijardą dolerių.
Atnaujinta 14.03
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris šeštadienį atvyko į Kyjivą. Jis čia susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu ir Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Kličko.
K. Nehammeris taip pat lankysis Bučoje. Rusijos kariuomenei užėmus šį miestą netoli Kyjivo, ten buvo nužudyta šimtai civilių.
„Mano vizitas į Kyjivą turi pademonstruoti mūsų solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – pareiškė Austrijos vyriausybės vadovas.
Zelenskyy meets with #Austrian Federal Chancellor Karl Negammer in #Kyiv pic.twitter.com/EuNQu08vrq
— NEXTA (@nexta_tv) April 9, 2022
Atnaujinta 13.30
Zelenskis: Indija ir Kinija galėtų tapti Ukrainos saugumo garantais
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Indija ir Kinija galėtų papildyti Ukrainos saugumo garantų sąrašą.
„Mes dabar suinteresuoti turėti saugumo garantų. Mes siūlome Kinijai tapti saugumo garantu. Mes tai taip pat siūlome Turkijai“, – sakė jis interviu Indijos televizijos kanalui „Republic TV“.
„Manau, kad Indija, jeigu norėtų, taip pat galėtų prisijungti prie saugumo garantų sąrašo, mes su malonumu ją pakviestume. Indija – labai galinga pasaulio valstybė“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis dar sykį pareiškė esąs pasirengęs bet kada susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir apsvarstyti su juo visas temas.
Trečiadienį V. Zelenskis sakė esąs pasirengęs aptarti saugumo klausimus su Rusija po to, kai surengs susitikimą Ukrainos saugumo klausimais su šalimis, kurios sutiks tapti jo garantais. Tarp šių šalių prezidentas paminėjo JAV, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją ir Izraelį.
Atnaujinta 13.21
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais Olga Stefanišyna sako tikinti, kad Ukraina Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą gaus birželį.
Apie tai praneša Ukrainos žiniasklaidos kanalas „The Kyiv Independent“ .
Anot O. Stefanišynos, Ukraina tikisi ES šalės kandidatės statusą gauti birželį vyksiančiame ES vadovų aukščiausio lygio susitikime.
Atnaujinta 13.19
Pagrobtas buvęs Chersono srities regiono administracijos vadovas Andrejus Putilovas, sklebia NEXTA, remdamasi Ukrainos žiniasklaida.
Atnaujinta 13.09
Italijos kultūros ministras Dario Franceschinis paragino skubiai įtraukti Odesą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kadangi šį Ukrainos miestą gali sugriauti Rusijos kariuomenė.
„Reikia veikti nedelsiant, kad Odesa būtų paskelbta UNESCO Pasaulio paveldo objektu. Odesa – nuostabus miestas, kurio istorija susijusi su Italija, o šiandien jam gresia sunaikinimas“, – pareiškė ministras, vaizdo ryšiu kalbėdamasis su Ukrainos uostamiesčio meru Henadijumi Truchanovu.
Anksčiau D. Franceschinis pareiškė, kad Italija padės atstatyti rusų subombarduotą teatrą Mariupolyje.
Atnaujinta 13.07
Italija ketina iš karto po Velykų vėl atidaryti savo ambasadą Kijeve, sakė šalies užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio. Apie tai praneša „Sky News“.
„Mes paskutiniai palikome Kijevą ir būsime vieni pirmųjų, kurie grįš“, – sakė jis po susitikimo Ukrainoje.
„Tuo pačiu metu turime sustiprinti diplomatinį spaudimą, kad (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną privestume prie derybų stalo ir pasiektume paliaubas“, – toliau dėstė Italijos diplomatijos vadovas.
Atnaujinta 12.35
Apšaudomas Charkivas
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Syniegubovas šeštadienį sakė, kad Rusijos pajėgos tęsia regiono sostinės Charkivo apšaudymą, paneša CNN.
„Per praėjusią dieną okupantai sudavė apie 50 smūgių iš artilerijos, minosvaidžių, tankų ir daugybinių raketų paleidimo įrenginių“, – sakoma jo pranešime „Telegram“.
„Suduota Saltivkos, Cholodna Horos, Oleksiyivkos, XTZ (Charkovo traktorių gamyklos rajonas) infrastruktūrai“, – pridūrė jis.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas K. Budanovas interviu CNN teigė, kad Rusijos pajėgos persigrupuoja prie Iziumo ir Belgorodo miestų.
„Jie pasitelkia papildomas pajėgas į Belgorodą, kad kompensuotų savo netektis. Rusijos planas yra iš pradžių pulti Charkivą. Jie mėgins „pribaigti“ Mariupolį ir tada vėl puolimą prieš Kyjivą“, – dėstė V. Budanovas.
Atnaujinta 12.31
Kaip skelbia NEXTA, Danijos bankas „Saxo bank“ atsisako dirbti su Rusijos ir Baltarusijos klientais.
Bankas, atsižvelgdamas Vakarų priimtas sankcijas, informuoja, kad nuo 2022 m. birželio 6 d. neaptarnaus klientų iš Rusijos ir Baltarusijos tarpininkavimo sąskaitų.
Atnaujinta 12.23
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, jog vienos iš ES šalių vyriausybės vadovas paprašė jį pateikti įrodymų, kad žudynės Bučoje nėra inscenizacija, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.
„Blogiausia, ką V. Zelenskis girdėjo pastarosiomis dienomis? Žinomas ES politikas norėjo gauti iš Ukrainos prezidento įrodymų, kad karo nusikaltimai Bučoje nebuvo inscenizacija! Tai Kremliaus retorika. „Bild“ žurnalistui Pauliui Ronzheimeriui paklausus, ar šis politikas yra ES šalies vyriausybės vadovas, V. Zelenskis aiškiai atsakė: „Taip“, – rašo laikraštis.
Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.
Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Atnaujinta 12.10
Odesoje skelbiama komendanto valanda
Odesoje skelbiama komendanto valanda nuo šeštadienio 21 val. vietos laiku iki pirmadienio 6 val.
Odesos pareigūnai, paskelbę šią žinią feisbuke, pabrėžė, kad toks sprendimas priimtas, „atsižvelgiant į įvykius Kramatorske“ ir galimų atakų Odesai grėsmę.
Atnaujinta 12.02
JAV gynybos departamentas patvirtino, kad būtent Rusijos pajėgos paleido raketas į Kramatorsko traukinių stotį Ukrainoje, informuoja NEXTA.
Skelbiama, kad yra žinių, jog Rusija ketina pasitelkti 18-ąją motorizuotųjų šaulių diviziją, kad užpultų Kramtorsko miestą.
Atnaujinta 11.56
Rusijos laukia „irimas“ dėl vis griežtesnių Vakarų šalių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, penktadienį viešėdama Kyjive pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Rusiją apims ekonominis, finansinis ir technologinis irimas, o Ukraina žygiuoja į europinę ateitį“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu sakė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos vadovė.
„Jūsų kova taip pat yra mūsų kova. Šiandien esu čia, Kyjive, siunčiu labai stiprią žinią, kad ES – jūsų pusėje. Mes stovime kartu su jumis“, – kalbėjo U. von der Leyen.
EK vadovė pasmerkė civilių žudynes netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste. Ukraina dėl šių žiaurumų kaltina Rusiją, kelias savaites kontroliavusią tą teritoriją.
„Bučoje buvo sudaužytas mūsų žmoniškumas“, – kalbėjo U. von der Leyen ir pasmerkė „pasibaisėtiną“ dešimčių žmonių žūtį per anksčiau penktadienį surengtą raketų ataką Ukrainos rytinio Kramatorsko miesto traukinių stotyje.
„Mobilizuojame mūsų ekonominę galią, kad priverstume [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną labai, labai brangiai sumokėtume“, – sakė ji.
V. Zelenskis sakė, kad yra „asmeniškai dėkingas“ U. von der Leyen už penkis ES sankcijų Maskvai paketus, bet pridūrė, kad „to nepakanka“.
„Jie iš mūsų daug atėmė – teritorijų, žmonių. Galime susigrąžinti teritoriją, bet niekada nebegalėsime susigrąžinti žmonių“, – pabrėžė jis.
„Už visa tai Rusija privalo prisiimti atsakomybę. Štai kodėl prašau padėti mums savo sankcijomis. Jos turėtų tik didėti“, – aiškino prezidentas.
Kalbėdama apie Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą, U. von der Leyen sakė: „Esame kartu su jumis, jums svajojant apie Europą.“
Ji simboliškai įteikė V. Zelenskiui klausimyną, tapsiantį „pagrindu“ diskusijoms dėl Kyjevo europinių siekių artimiausiomis savaitėmis.
„Čia prasideda jūsų kelias į Europą ir Europos Sąjungą“, – pabrėžė Europos Komisijos vadovė.
Atnaujinta 11.50
Ukrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serghijus Gaidajus tvirtina, kad po penktadienį įvykusio Rusijos pajėgų raketų antpuolio Kramatorsko traukinių stočiai civilių gyventojų evakuacijos planai yra koreguojami, praneša CNN.
„Deja, po vakar įvykusios nelaimės iš Kramatorsko mūsų evakuacijos maršrutai koreguojami, bet esame pasiruošę ir toliau evakuosime žmones“, – sakė S. Gaidajus.
Pareigūnas teigė, kad apšaudymai tęsiami visame regione.
„Visos gyvenvietės apšaudomos“, – sakė jis.
„Sunkiausios vietovės – Rubižnės, Popasnos ir Hirskės sritys. Hirskė apšaudoma nuo ryto iki vakaro, nuolat, priešas nė kiek nesustojo, apšaudomi visokiais ginklais, lėktuvais – irgi“, – pasakojo S. Gaidajus.
Atnaujinta 11.34
Kaip praneša „Sky News“, anot Ukrainos geležinkelių operatorių, po Rusijos pajėgų raketų smūgų į Kramatorsko traukinių stotį jos teikiamos paslaugos tebėra sutrikdytos, tačiau žmonių evakuacija kitose Rytų Ukrainos traukinių stotyse tęsiama.
Pranešama, kad žmonių evakuacija vykdoma Slovjansko ir Pokrovskio stotyse Donecke ir Novozolotarivkoje, Luhanske.
Atnaujinta 11.27
Černihivo meras Valdislavas Atrošenko teigia, kad reikės mažiausiai ketverių metų, kad būtų atstatytas Rusijos pajėgų sugriautas miestas, praneša NEXTA.
Anksčiau V. Atrošenko minėjo, kad apie 70 proc. Černihivo pastatų yra sugrauti.
Atnaujinta 10.23
Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,1 tūkst. žmonių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 705 tankų, 1 895 šarvuotųjų kovos mašinų, 335 artilerijos sistemų, 108 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 55 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 151 lėktuvo, 136 sraigtasparnių, 1 363 automobilių, 7 laivų, 112 dronų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Atnaujinta 10.05
UNIAN skelbia, kad Ukrainoje nukautas Rusijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Georgijus Petruninas. Teigiama, kad jis buvo Samaros karo komendantas, įgijęs kovinės patirties Čečėnijoje, Sirijoje.
Apie nukautą pulkininką skelbiama „Telegram“ kanale.
Atnaujinta 9.41
„Telegram“ kanale Ukrainos Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė raketų ataką Mirgorodo mieste.
„Šiąnakt Rusijos okupantai vėl smogė raketomis Mirgorodo infrastruktūrai. Tai buvo reikšmingas smūgis. Sužeisti du žmonės, jiems suteikta pagalba“, – rašė jis.
Atnaujinta 9.32
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk informavo, kad šeštadienį susitarta dėl 10 humanitarinių koridorių žmonėms iš apgultų Ukrainos regionų, praneša „Sky News“.
Jos teigimu, vienas iš koridorių yra skirtas iš Mariupolio privačiu transportu norintiems evakuotis žmonėms.
Atnaujinta 9.28
Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija ir toliau ketina atakuoti nekarinius objektus Ukrainoje, sutelkdama dėmesį į Donbaso regioną, Mariupolį ir Mykolajivą.
Britų karinė žvalgyba atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos pajėgos neleidžia Rusijai sujungti savo sausumos pajėgas tarp Kymo ir Donbaso.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį taip pat pranešė, kad Rusijos karo laivai leidžia sparnuotąsias raketas į Ukrainą.
Atnaujinta 9.21
Japonijos energetikos kompanija „Kyushu Electric Power“ ketina šįmet atsisakyti anglių iš Rusijos. Tai šeštadienį pranešė televizijos kanalas NHK.
Pastaraisiais metais kompanijos „Kyushu Electric Power“ Rusijoje perkamos anglys sudarė apie 7 proc. bendros apimties, reikalingos jos šiluminių elektrinių darbui. Kaip pranešama, bendrovei pavyko rasti alternatyvių tiekėjų.
Penktadienį ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė, kad Japonija ketina laipsniškai riboti anglių importą iš Rusijos ir galiausiai jį uždrausti, taip mažindama priklausomybę nuo energijos išteklių iš Rusijos dėl jos agresijos prieš Ukrainą. 2021 metais anglys iš Rusijos sudarė apie 11 proc. šio kuro kiekio, Japonijos perkamo užsienyje.
Balandžio 7 d. Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai pareiškė sieksią mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Įgyvendinant šiuos planus ketinama laipsniškai riboti rusiškų anglių importą ir jį uždrausti.
Atnaujinta 9.10
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienį paprašė „tvirto pasaulinio atsako“ į mažiausiai 52 žmonių gyvybes nusinešusį raketų smūgį vienai traukinių stočiai šalies rytuose, kur civiliai buvo laukė evakuacijos dėl Rusijos puolimo.
„Tai dar vienas Rusijos karo nusikaltimas. Kaip ir masinės žudynės Bučoje, kaip ir daugelis kitų Rusijos karo nusikaltimų, raketų smūgis Kramatorskui turi tapti vienu iš kaltinimų tribunole, kuris būtinai įvyks“, – savo vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje raketų smūgį, tarp kurio aukų buvo penki vaikai.
„Visos pagrindinės pasaulio galybės jau pasmerkė smūgį Kramatorskui. Laukiame tvirto pasaulinio atsako į šį karo nusikaltimą“, – pridūrė jis.
Pasaulio lyderiai pasmerkė naujausią ataką prieš Ukrainos civilius: JAV prezidentas Joe Bidenas apkaltino Rusiją įvykdžius „šiurpų žiaurumą“, o Prancūzija pareiškė, kad tai yra „nusikaltimas žmoniškumui“.
Vietos valdžia nurodė, kad per smūgį Kramatorske žuvo mažiausiai 52 žmonės, įskaitant penkis vaikus. V. Zelenskis sakė, kad dar apie 300 žmonių buvos sužeisti ir kad šis smūgis atskleidė „beribį blogį“.
V. Zelenskis pridūrė, kad Rusijoje apie smūgį buvo paskelbta dar prieš nukrintant raketoms. Prezidentas ragino pasaulį tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos agresiją.
„Esu tikras, kad Ukrainos pergalė tėra laiko klausimas, ir darysiu viską, kad šis laikas būtų sutrumpintas“, – kalbėjo jis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė prie Kramatorsko stoties mažiausiai 30 žmonių kūnų, uždengtų plastiko plėvele.
Ant žemės gulėjo sprogimų sudraskytų kūnų dalys, pliušiniai žaislai ir lagaminai.
Šalia stoties riogsojo balistinės raketos „Točka U“ galinė dalis.
Ant jos rusų kalba buvo užrašyta „Už vaikus“. Šią frazę dažnai vartoja Rytų Ukrainos prorusiški separatistai, turėdami galvoje savo nuostolius per karą Donbase, prasidėjusį 2014 metais.
„Aš buvau stotyje. Išgirdau, regis, dvigubą sprogimą. Nubėgau prie sienos, kad apsisaugočiau“, – sakė viena iš ten buvusių keleivių, vardu Natalia, ieškodama savo paso tarp pamestų daiktų.
Kita akivaizdžiai sukrėsta moteris AFP reporteriams sakė: „Mačiau į stotį einančius krauju apsipylusius žmones ir visur ant žemės gulinčius kūnus.“
Rusija neigė atsakomybę už šį raketų smūgį. Jis buvo įvykdytas kaip tik tuomet, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis atvyko į Kyjivą derybų su V. Zelenskiu, taip pat ketindami aplankyti civilių žudynių vietas netoli sostinės esančiame Bučos mieste.
Rusijos laukia „irimas“ dėl jai taikomų vis griežtesnių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, per spaudos konferenciją su V. Zelenskiu sakė U. von der Leyen.
Atnaujinta 9.07
Kaip praneša NEXTA, Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas teigia, kad Vakarų valstybių veiksmai yra pavojingi ir provokatyvūs.
Pasak A. Antonovo, Vakarų veiksmai gali išprovokuoti tiesioginę karinę kontrontaciją tarp Rusijos ir JAV.
Atnaujinta 9.02
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serghijus Gaidajus ragina evakuoti daugiau žmonių iš Luhansko regiono, nes pastarosiomis dienomis čia suintensyvėjo apšaudymai, į Luhansko sritį atvyksta vis daugiau Rusijos karinių pajėgų, praneša „Reuters“.
„(Rusija) telkia pajėgas puolimui, matome, jog daugėja apšaudymų“, – komentavo S. Gaidajus.
Anot jo, apie 30 proc. žmonių visame regione tebėra likę savo gyvenvietėse.
Atnaujinta 8.45
Rusija penktadienį pranešė uždariusi žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ (HRW) ir „Amnesty International“ vietos padalinius, dirbusius šalyje pastaruosius 30 metų.
Šis pranešimas buvo paskelbtas Rusijos karinės kampanijos prieš provakarietišką Ukrainą 44-ąją dieną. Šis puolimas jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar 11 mln. privertė palikti savo namus arba šalį, todėl Europoje išsivystė didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė.
HRW Rusijoje dirbo 30 metų, o „Amnesty“ veikė nuo 1993-iųjų.
Iš viso 15 organizacijų buvo išbrauktos iš Rusijoje veikiančių tarptautinių organizacijų ir užsienio nevyriausybinių organizacijų registro dėl „dabar galiojančių Rusijos Federacijos įstatymų pažeidimų“, sakom Teisingumo ministerijos pranešime, kuriame daugiau detalių nepateikiama.
Rusija taip pat uždarė Carnegie fondo už tarptautinę taiką, Friedricho Naumanno laisvės fondo, Agos Khano fondo, Lenkų bendrijos ir kitų organizacijų vietos biurus.
HRW Europos ir Centrinės Azijos padalinio direktoriaus pavaduotojas Rachel Denber sakė, kad beveik neabejotina, kad šis žingsnis yra atsakas į organizacijos pranešimus apie brutalią Rusijos invaziją Ukrainoje.
„Rusijos vyriausybė jau labai aiškiai parodė, kad jai jokios naudos iš bet kokių faktų, susijusių su civilių apsauga Ukrainoje. Tai tėra dar vienas mažas to įrodymas“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime rašo R. Denber.
R. Denber, kuri anksčiau vadovavo HRW biurui Maskvoje, sakė, kad „Human Rights Watch“ tęs darbą Rusijoje.
„HRW dirbo Rusijoje nuo sovietinių laikų, kai ji buvo uždara totalitarinė valstybė, – pridūrė ji. – Rasdavome būtų dokumentuoti žmogaus teisių pažeidimus anuomet ir toliau darysime tai ateityje.“
Atnaujinta 8.41
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina stabdyti Rusijos narystę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO).
„Nepateisinama Rusijos agresija ir žiaurumai sugriovė Helsinkio susitarimus. Rusijos dalyvavimas ESBO yra grėsmė saugumui ir bendradarbiavimui Europoje.
Jei ESBO trūksta Rusijos narystės organizacijoje stabdymo mechanizmų, tai nustatykite naujas procedūras ir pašalinkite juos“, – tviteryje skelbė D. Kuleba.
Atnaujinta 8.07
Kaip interviu „Deutsche Welle“ sakė Ukrainos Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvitskis, išlieka didelė grėsmė, kad į minėtą regioną gali vėl įsiveržti Rusijos pajėgos.
„Sieną kontroliuojame iš dalies, tačiau iš dalies ji yra atvira. Čia turime vieną ilgiausių sienų su šalimi agresore – jos ilgis 564 kilometrai, tad ją kontroliuoti yra sudėtinga“, – aiškino jis.
Vis dėlto D. Žyvitskis teigė, kad ukrainiečiai yra pasiruošę atremti bandymus veržtis į šalį.
„Mes ruošiamės „karštam priėmimui“, jei jie vėl norės veržtis per Sumų regioną. Stiprinami kontrolės punktai, įtvirtinimai, suprantame, kad artimiausiu metu, net, jei ir greičiau laimėtume karą, Rusijos pokyčiai neįvyks, tad ir negalėsime gyventi ramiai“, – aiškino pareigūnas.
Atnaujinta 7.59
Kaimanų Salų valdžia įšaldė daugiau kaip 7 mlrd. dolerių aktyvų, priklausančių Rusijos piliečiams, kuriems taikomos Didžiosios Britanijos sankcijos.
Tai pranešė portalas „Cayman Compass“, remdamasis Kaimanų Salų finansinės informacijos agentūra.
„Atsižvelgdamos į Rusijai paskelbtas sankcijas, Kaimanų Salos įšaldė 7,3 mlrd. dolerių vertės turtą ir lėšas. Kaimanų Salos taiko sankcijas, kurias įvedė Jungtinė Karalystė, ir priėmė daugiau kaip 800 sprendimų įšaldyti Rusijos fizinių ir juridinių asmenų lėšas ir turtą“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad Kaimanų Salų vyriausybė taip pat sudarė specialią darbo grupę, kuri koordinuos sankcijų, paskelbtų Rusija dėl agresijos prieš Ukrainą, taikymą. Joje dirbs gubernatoriaus, finansų sistemos, civilinės aviacijos ir jūrų transporto įstaigų atstovai. Grupė posėdžiaus kiekvieną savaitę.
Kaimanų Salos – Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija Vest Indijoje, viena svarbiausių lengvatinio apmokestinimo zonų.
Atnaujinta 07.46
JAV prezidentas Joe Baidenas pasirašė sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos naftą ir prekybą su Rusija bei Baltarusija, įstatymus, skelbia CNN.
Penktadienį J. Bidenas pasirašė du įstatymų projektus, kuriais nustatomos papildomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, pranešė Baltieji rūmai.
Šios sankcijos yra naujausias administracijos žingsnis siekiant nubausti šias dvi šalis už tebesitęsiančią mirtiną Rusijos invaziją į Ukrainą ir pirmas kartas, kai sankcijos, reaguojant į karą, buvo priimtos iš Kapitolijaus kalvos.
Ketvirtadienio rytą Senatas vienbalsiai priėmė šias dvi priemones. Nors Atstovų Rūmai didžiąja balsų dauguma pritarė teisės aktams, juose sulaukta daugiau pasipriešinimo.
Atnaujinta 07.26
Ukrainos kariai Donbase atrėmė 7 priešo atakas, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvine informacija skelbia naujienų agentūra UNIAN.
Pažymima, kad Donecko ir Lugansko sričių teritorijoje Ukrainos gynėjai ir gynėjai per praėjusią parą atrėmė 7 priešo atakas, sunaikino 9 tankus, 7 šarvuočius ir 5 priešo transporto priemones.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų grupė per praėjusią parą smogė keturiems oro taikiniams: dviem sraigtasparniams, vienam nepilotuojamam lėktuvui ir vienai sparnuotajai raketai. Informacija tikslinama.
