Rusijos karas prieš Ukrainą. Kramatorsko mieste žuvo mažiausiai 52 žmonės, Odesoje įvedama komendanto valanda

44-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad situacija Borodiankoje yra dar blogesnė nei Bučoje. Jis taip pat ragina diplomatus grįžti dirbti į Kyjivą. Kramatorsko mieste paskelbta apie ataką prieš vietos geležinkelio stotį, skelbiama apie žuvusius ir sužeistuosius.

Mažiausiai 52 žmonės žuvo penktadienį per raketų ataką, kurios taikiniu tapo traukinių stotis Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, per kurią buvo evakuojami civiliai, pranešė pareigūnai. Kramatorsko geležinkelio stoties užpuolimo metu buvo 4 tūkstančiai žmonių, kurie bandė evakuotis, paskelbė miesto meras. Donecko karinio štabo vadovas Pavelas Kyrylenka sakė, kad rusų kariai į stotį paleido „Iskander“ raketas.

Preliminariais duomenimis, per Rusijos smūgį Kramatorsko geležinkelio stočiai, žuvo 50 civilių, iš jų 5 vaikai, pranešė regiono administracija.

Ten esantys AFP žurnalistai pranešė matę bent 20 lavonų, suguldytų šalia stoties ir uždengtų polietileno plėvele. Ant žemės telkšojo kraujo balos, o prie pastato mėtėsi kelioniniai krepšiai. Žurnalistai sakė, kad šalia stoties buvo sunaikinti keturi automobiliai, o prie pagrindinio pastato gulėjo didelės raketos, ant kurios buvo rusiškai užrašyta „Už mūsų vaikus“, nuolaužos. Vėliau jie matė, kaip lavonai kraunami į karinį sunkvežimį.

Kramatorsko ligoninės negali susidoroti su daugybe sužeistųjų, atvykusių iš stoties po Rusijos įvykdytos raketos atakos. „Daugelis žmonių yra sunkiai sužeisti, netekę rankų ir kojų. Kai kuriuos iš jų vienu metu operuoja 30–40 chirurgų“, – sakė Kramatorsko meras Aleksandras Hončarenka.

Vietos žiniasklaidos priemonės „Doneččina TB“ operatoriui Oleksijui Merkulovui pavyko nufilmuoti pirmąsias minutes po to, kai Kramatorsko geležinkelio stotyje sprogo rusų paleista raketa. Šį vaizdo įrašą savo „Twitter“ paskyroje paskelbė „Amerikos balso“ Ukrainos tarnyba.

8 квітня, кореспондент "Донеччина ТБ" Олексій Меркулов знімав на вокзалі Краматорська евакуацію мирних мешканців, коли прогримів вибух. За офіційними даними, внаслідок удару загинуло - 50, 98 - поранено. pic.twitter.com/Nrcu8Ulgd2

— Голос Америки Українською (@holosameryky) April 8, 2022

Anksčiau šią savaitę rusų pajėgos jau atakavo Kramatorską, tačiau iki šiol jis nebuvo taip smarkiai nuniokotas, kaip kiti rytiniai Ukrainos miestai.

Ukrainos pareigūnai įspėjo rytinių rajonų gyventojus skubiai trauktis į šalies vakarus prieš numatomą Rusijos didelio masto puolimą.

V. Zelenskis teigia, kad Borodiankoje yra dar blogiau nei Bučoje.

„Darbai prasidėjo nuo griuvėsių šalinimo Borodiankoje. Ten daug blogiau (nei kituose Kyjivo srities miestuose – LRT.lt). Ten dar daugiau rusų aukų. O kas bus, kai pasaulis sužino visą tiesą apie tai, ką Rusijos kariuomenė padarė Mariupolyje? Beveik kiekvienoje gatvėje yra tai, ką pasaulis pamatė Bučoje ir kituose Kyjivo srities miestuose po Rusijos kariuomenės išvedimo. Tas pats žiaurumas. Tie patys baisūs nusikaltimai“, – tikino V. Zelenskis.

Jungtinės Karalystės premjeras bei Vokietijos kancleris tarsis, kaip greičiau sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tikimasi, kad britų premjeras pasiūlys pagalbą Berlynui, kuris vis dar labai priklausomas nuo rusiškų dujų.

JAV karinė parama Ukrainai pasiekė 1,7 mlrd. dolerių, o ES skirs dar 500 milijonų eurų karinės paramos Ukrainai.

Į Ukrainą nuvykusi EK vadovė Ursula von der Leyen ir Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kartu su Slovakijos premjeru aplankė Bučą, kur rusų kariai brutaliai nužudė apie 400 civilių.

Penktadienį Ukraina čia pradėjo atkasti masines kapavietes, siekiant identifikuoti aukas ir jas tinkamai perlaidoti.

Apie ketvirtadienio ir penktadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 04.11

Ukrainos premjeras sako, kad jei Europa neuždraus rusiškos naftos importo, agresorius dar ilgą laiką galės mėtyti bombas ant taikių Ukrainos miestų. Tai Denisas Šmyhalis pareiškė po susitikimo su į Ukrainą atvykusiais Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen ir Bendrijos diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.

Ukrainos premjeras padėkojo už paramą šalies gyventojams ir kariuomenei bei už penktąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą, tačiau pabrėžė būtinybę kuo greičiau spręsti Rusijos naftos embargo klausimą. Bendrijos užsienio reikalų ministrai tai ketina aptarti pirmadienį.

Atnaujinta 03.33

Ukrainos vidaus reikalų ministras sako, kad pastangas nustatyti žuvusiųjų skaičių iš Rusijos atsikovotose teritorijose apsunkina Rusijos karių palikti užminuoti objektai.

Pasak Deniso Monastyrskio, užminuota daug pastatų – sprogmenys randami po šalmais, amunicijos dėžėmis, prie įėjimų į rūsius. O pastatai, kur buvo kankinami vietos gyventojai, Rusijos kariams traukiantis buvo susprogdinti.

Ministras sako, kad gali praeiti dar kelios savaitės, kol pareigūnai turės galutinius skaičius, kiek žmonių žuvo kovoje dėl Kyjivo.

Atnaujinta 02.19

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos kariuomenė persigrupuoja prieš Charkivo puolimą. Šalies karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas CNN sako, kad persigrupavimas ir judėjimas vyksta per Rusijos miestą Belgorodą, kur įvedami papildomi kariai.

Pasak jo, pirmiausia planuojama pulti Charkivą, tada pribaigti Mariupolio miestą ir tik po to vėl atakuoti Kyjivą. K. Budanovas paragino Ukrainos sąjungininkus skubiai teikti reikalingą ginkluotę – sunkiąją artileriją, priešlėktuvinių raketų sistemas ir lėktuvus.

Atnaujinta 01.43

Rusija pakeitė dalinių Ukrainoje vadovybę. BBC skelbia, kad nuo šiol Ukrainoje esančioms Rusijos pajėgoms vadovaus armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis Rusijos operacijų Sirijoje patirties. Jis pirmiausia bus atsakingas už koordinacijos gerinimą.

BBC cituojami neįvardyti šaltiniai teigia, kad iki šiol tarp Rusijos padalinių buvo prasta veiksmų koordinacija, todėl Pietų karinei apygardai vadovaujantis A. Dvornikovas esą turės šiuos trūkumus pašalinti.

Atnaujinta 00.20

A. Zelenskis teigia, kad smūgis Krematorskui taps dar vienu kaltinimu Rusijos pajėgoms, kaip ir žudynės Bučoje bei kiti rusų pajėgų karo nusikaltimai.

„Visos jėgos bus nukreiptos kiekvieną minutę nustatyti, kas ir ką padarė, kokius įsakymus davė. Iš kur atsirado raketa, kas ją nešė, kas davė komandą ir kaip buvo koordinuojamas šis smūgis. Atsakomybė neišvengiama“, – pranešime sakė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis savo vaizdo žinutėje pareiškė, kad Ukraina labai arti savo ilgalaikio tikslo – įstojimo į Europos Sąjungą – įgyvendinimo.

„Šiandien gavome anketą iš Europos Komisijos. Pagaliau. Klausimynas, kurio atsakymų pagrindu bus rengiama Europos Komisijos išvada dėl Ukrainos pasirengimo deryboms dėl narystės ES. Mūsų valdžia atsakymus paruoš kokybiškai ir labai greitai. Manau, per savaitę. Toliau bus Europos Komisijos išvada, kuri bus parengta per artimiausius kelis mėnesius. O tada – valstybių narių sprendimai ir stojimo derybos“, – sakė prezidentė.

Jis tikino, kad Ukrainai pasiseks šiame kelyje ir ji bus taiki, suvereni ir atstatyta valstybė.

Atnaujinta 23.52

Rusija neatsisako planų užgrobti Ukrainą, tačiau yra priversta keisti puolimo planą ir dabar okupacinė kariuomenė ruošiasi kitam puolimui, rašo UNIAN.

Puolimo grėsmė, nepaisant Rusijos karių išvedimo iš Kyjivo, Černigovo ir Sumų sričių, išlieka visoje Ukrainoje, sakė gynybos ministro pavaduotoja, Gynybos ministerijos pirmininkė Anna Malyar.

Ji pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neteko kovinio pajėgumo dėl iš Kyjivo ir Černigovo sričių pasitraukusių Rusijos dalinių.

„Prieš prasidedant karui jie turėjo tam tikrą strategiją, bet kadangi ji nepasiteisino, dabar jie priversti per labai trumpą laiką keisti taktiką“, – kalbėjo A. Malyar.

Atnaujinta 23.31

Donecko OVA viršininkas Pavelas Kyrylenka teigia, kad per raketų ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį buvo sužeisti 109 žmonės. Žuvusiųjų skaičius padidėjo nuo 50 iki 52. Avdijivkoje užpuolikai nužudė visą keturių asmenų šeimą.

Jis taip pat kalbėjo apie žmonių žūtis dėl priešo apšaudymų kituose regiono miestuose.

„Avdijivkoje rusai nužudė 5 civilius gyventojus, įskaitant visą keturių asmenų šeimą. Dar vienas žmogus žuvo Ugledare. Be sužeistųjų Kramatorske, regione buvo sužeisti dar 4 žmonės: 2 Avdijivkoje, 1 Krasnogorovkoje ir 1 Ugledare. patiksliname informaciją apie 1 žuvusį ir 3 sužeistuosius Mariupolyje, tačiau tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje kol kas neįmanoma nustatyti“, – rašoma Kyrylenkos „Telegram“ kanale.

Atnaujinta 23.30

Penktadienį humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų evakuoti 6 665 žmonės, pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Šis skaičius, kuris yra didesnis nei ketvirtadienį pabėgusių 4 676 asmenų, buvo gautas po to, kai penktadienį buvo atidaryta 10 humanitarinių koridorių civiliams gyventojams evakuoti iš rytinių Donecko, Luhansko ir Zaporožės regionų, rašo „Sky News“.

Atnaujinta 23.22

Kyjivo srities policijos vadovas Andrejus Nebytovas pažymi, kad 40 žuvusiųjų iš masinės kapavietės Bučoje yra civiliai gyventojai, kurie nesipriešino. Tai teigiama žinutėje Ukrainos vidaus reikalų ministerijos „Telegram“ kanale.

Pažymima, kad penktadienį Kyjivo srities policija atliko mirusiųjų apžiūrą vienoje didžiausių Rusijos okupantų nužudytų civilių gyventojų kapaviečių.

„Bučos okupacijos metu rusų okupantai reguliariai šaudė į civilius gyventojus. Kai kurie civiliai gyventojai žuvo per miesto apšaudymą iš artilerijos. Tarp okupantų nužudytųjų: civiliai gyventojai, vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų“, – teigė A. Nebitovas.

Jis pažymėjo, kad tyrėjai ir kriminalistai apžiūrėjo žuvusiųjų kūnus ir užfiksavo agresoriaus karo nusikaltimus. Kai kurie kūnai jau identifikuoti. Ateityje jie bus siunčiami atlikti atitinkamų ekspertizių ir nustatyti mirties priežastis.

„Teismo medicinos ekspertai anksčiau pastebėjo ant žuvusiųjų kūnų rastas šautines žaizdas galvoje ir kūne. Tai leidžia manyti, kad daugelis civilių mirė nuo šūvio iš automatinio ginklo arba snaiperio šautuvo“, – sakė Kyjivo srities policijos vadovas.

Kaip pranešė UNIAN, išlaisvinus Kyjivo srities Bučos miestą iš Rusijos okupantų, mieste buvo rasta šimtai žuvusių gyventojų kūnų, daugelis jų buvo mirtinai nukankinti.

Atnaujinta 23.08

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova teigia, kad Bučos mieste, Kijevo pakraštyje, Rusijos kariai išprievartavo 14 metų mergaitę ir 11 metų berniuką.

Pareiškime socialinėje žiniasklaidoje L. Denisova taip pat teigė, kad šiauriniame Irpino mieste okupantų pajėgos išprievartavo 20 moterį.

Šie kaltinimai pasirodė po to, kai JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas perspėjo, kad atsiranda patikimų pranešimų apie Rusijos pajėgų Ukrainoje vykdomus kankinimus, prievartavimus ir žudymus.

Praėjusį mėnesį Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje vyriausiasis prokuroras pradėjo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Atnaujinta 23.06

Jungtinė Karalystė Ukrainai siųs daugiau karinės paramos. Kaip pranešė premjeras Borisas Johnsonas, šioje siuntoje bus oro gynybos bei prieštankinių sistemų. Apie tai paskelbta po Londone įvykusio B. Johnsono susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Vokietijos kancleris savo ruožtu pranešė, kad Vokietija dar šiemet gali atsisakyti rusiškos naftos importo. Jis sakė, kad ieškoma alternatyvių importo šaltinių, tačiau atsiriboti nuo Rusijos dujų didžiausiai Europos ekonomikai gali užtrukti.

NEW: The UK will provide more military aid to Ukraine.

This package amounts to £100 million, and will help Ukraine defend itself from Russia's barbaric attacks. #StandWithUkraine pic.twitter.com/OMXU1zXsDM

— UK Prime Minister (@10DowningStreet) April 8, 2022

Atnaujinta 22.56

JAV Pentagonas teigia, kad raketų smūgis Ukrainos traukinių stočiai tėra Rusijos brutalumo apraiška, rašo CNN. Pentagonas laiko neįtikinamais Rusijos teiginius, kad jos pajėgos nedalyvavo šiandien surengtame smūgyje prieš traukinių stotį Ukrainoje, per kurį žuvo ir buvo sužeista daug civilių gyventojų, sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby per susitikimą su žurnalistais.

Atnaujinta 22.53

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola CNN sakė, kad raketų smūgis geležinkelio stočiai Kramatorske ir kiti išpuoliai prieš civilius Ukrainoje yra „tarptautiniai karo nusikaltimai, vykdomi prieš suverenius žmones, kurie paprasčiausiai kovoja už demokratiją ir savo šalį“.

Penktadienį kalbėdama su CNN R. Metsola sakė, kad Europa nepakankamai greitai teikia įrangą, finansinę ar logistinę pagalbą, „todėl šiandien, šiomis valandomis, mes turime atsistoti ir būti suskaičiuoti, neatsukti nugaros“.

Ji taip pat teigė, kad Europa finansuoja šį karą „tiesiogiai ar netiesiogiai“ ir turi prisiimti atsakomybę už tai, kad anksčiau nesiėmė veiksmų karui sustabdyti.

Atnaujinta 22.46

Kipras yra atviras Jungtinių Valstijų prašymui perduoti Ukrainai Sovietų Sąjungoje pagamintus ginklus, praneša UNIAN.

Kipro prezidentas Nikos Anastasiadesas palankiai įvertino JAV prašymą perduoti Ukrainai sovietų gamybos ginklus.

Kipro kariuomenė yra ginkluota priešlėktuvinėmis raketų sistemomis „Tor“ ir „Buk“. Kipras taip pat pasirengęs perduoti Ukrainai tankus T-80, kuriuos ji pirko iš Rusijos dešimtojo dešimtmečio antrojoje pusėje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

Atnaujinta 22.21

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Europos Sąjungos vadovams pareiškė, kad naujausias bloko sankcijų Rusijai paketas vis dar yra nepakankamas, rašo CNN.

„Norėčiau padėkoti visam pasauliui, ES, asmeniškai Ursulai von der Leyen už penktąjį sankcijų paketą, bet manau, kad jo nepakanka“, – sakė jis, kalbėdamas Kyjive kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio politikai ir saugumui Josepu Borrellu.

Nors Ukraina gali susigrąžinti teritorijas, ji negali „sugrąžinti tų žmonių į gyvenimą", sakė jis. „Prašome ir toliau padėti mums taikant sankcijas“, – Ukrainos prezidentas.

Šią savaitę buvo priimtas penktasis ES sankcijų raundas, į kurį įtrauktas draudimas importuoti rusišką anglį ir blokuojamas Rusijos patekimas į ES uostus.

ES vyriausiasis diplomatas J. Borrellas pažadėjo, kad ES delegacija grįš į Kyjivą, ir pripažino, kad Ukrainai reikia daugiau ginklų.

Jis sakė, kad tikisi, jog „per artimiausias porą dienų“ galės pažadėti dar 500 mln. eurų (543 mln. JAV dolerių) karinės pagalbos, kuri papildys jau skirtą 1 mlrd. eurų (1,09 mlrd. JAV dolerių).

V. Zelenskis susitiko su į Ukrainą atvykusiu Slovakijos ministru pirmininku Eduardu Hegeriu.

Prezidentas padėkojo Slovakijos žmonėms ir Ministrui Pirmininkui ne tik už žodinę paramą Ukrainai, bet ir už realią pagalbą ginklais, kuri leidžia Ukrainai priešintis Rusijos invazijai.

Atnaujinta 22.16

Penktadienį ukrainiečių kariškiai sunaikino 4 rusų užpuolikų tankus ir sraigtasparnį, skelbia UNIAN.

„Mūsų kariai sunaikino: personalo – iki 50, tankų – 4, pėstininkų kovos mašinų – 1, šarvuotų kovos mašinų – 1, artilerijos sistemų – 3, AT – 4, sraigtasparnių – 1“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 22.14

Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius įvardijo kelis požymius, rodančius, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pasirengęs užbaigti karą Ukrainoje, rašo UNIAN.

„Jie nori užbaigti karą, nes pralaimėjimų mūšio lauke ir jų ekonomiką laužančių sankcijų derinys verčia suabejoti socialine ir politine padėtimi pačioje Rusijos Federacijoje“, – sakė A. Arestovičius.

Jis pažymėjo, kad rusai pralaimėjo šešiose iš aštuonių operatyvinių sričių, be kita ko, tai paaiškėjo, kai Rusija paskelbė, kad nenori šturmuoti Kyjivo, o tik nukreipia karius.

Atnaujinta 22.08

Ukrainos Aukščiausioji Rada praneša, jog tęsiamas barbariško rusų buvimo miestuose padarinių šalinimas. Iki šiol elektros energijos tiekimas visiškai atkurtas 16 Aukštutinio ir Brovarų rajonų gyvenviečių. Borodiankoje visiškai sugriauti 8 namai, dar 21 – iš dalies. Penktadienį pavyko išardyti 3 namų griuvėsius.

Atnaujinta 22.05

Slovakija siunčia Ukrainai raketų sistemą, rašo BBC. Kaip minėjo JAV prezidentas J. Bidenas, Slovakija teigia nusiuntusi Ukrainai visą savo priešlėktuvinių raketų sistemą S-300, kad padėtų sustiprinti šalies oro gynybą nuo Rusijos puolimo.

Tai pirmas žinomas atvejis, kai šalis siunčia oro gynybos sistemą į Ukrainą nuo Rusijos įsiveržimo vasario mėnesį.

Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris patvirtino šią žinią: „Tikiu, kad ši gynybos sistema padės išgelbėti kuo daugiau nekaltų žmonių gyvybių nuo Putino režimo agresijos.“

Tačiau E. Hegeris pabrėžė, kad sistemos dovanojimas Ukrainai „nereiškia, kad Slovakija tapo ginkluoto karo dalimi“.

Atnaujinta 21.47

Paskelbtos naujos ES sankcijos Rusijai, praneša „Nexta“.

Sankcijos bus taikomos šiems asmenims: Kesajevui, Bažajevui, Berezkinui, Bogdanovui, Šulginui, broliams Rotenbergams, Tichonovai ir Voroncovai (V. Putino dukterims), I. Konašenkovui, Sungorkinui, Korotčenkai, Šamalovui. Įmonės: koncernas „Kalašnikov”, STLC, UEC. ES taip pat įšaldė VTB, „Novikombank”, „Sovcombank”, “Otkritie Bank“ ir 14 pramonės ir transporto įmonių turtą.

Į sąrąšą įtrauktų asmenų turtas įšaldomas, jiems taip pat įvedamas draudimas atvykti į ES valstybes. JAV ir JK sankcijas Putino dukroms įvedė jau seniau.

Taip pat paskelbtas rusiškų anglių importo draudimą, o Rusijos laivai nuo šiol negalės patekti į Europos uostus.

Atnaujinta 21.40

Premjerė Ingrida Šimonytė socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš Kramatorsko geležinkelio stoties su prierašu „Kremliaus orda, dek pragare!”.

Кремлёвская орда, гори в аду! pic.twitter.com/UaBFnh3hff

— Ingrida Šimonytė (@IngridaSimonyte) April 8, 2022

Atnaujinta 21.30

Ukrainos deputatas Oleksijus Gončarenko teigia, kad šiuo metu Bučoje rasta 360 žuvusių civilių, tarp jų mažiausiai 10 vaikų, kūnų.

Atnaujinta 21.25

ES įteikė prezidentui V. Zelenskiui klausimyną, pagal kurį Kijeve vyksiančioje konferencijoje Ukraina žengs dar vieną žingsnį, kad jai būtų suteiktas ES kandidatės statusas.

Kalbėdama Ukrainos prezidentui, EK vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad ES rems Ukrainą, siekdama užtikrinti, kad šis procesas užtruktų „savaites, o ne metus“, nes dėl karo jis šiek tiek paspartėjo.

„Rusija pasiners į ekonominį, finansinį ir technologinį nuosmukį, o Ukraina žygiuos Europos ateities link, štai ką aš matau“, – sakė ji.

Gavęs klausimyną voke, V. Zelenskis patikino žurnalistus, kad jis bus parengtas per savaitę.

Atnaujinta 21.15

Atsakydamas į „Sky News“ interviu su Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu, Mariupolio meras sakė manantis, kad jo miestas ne išvaduojamas, o baudžiamas.

Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas ketvirtadienį interviu Markui Ostinui sakė: „Mariupolis bus išlaisvintas nuo nacionalistinių batalionų, ir mes tikimės, kad tai įvyks greičiau nei vėliau.“

Mariupolio meras Vadimas Boičenka klausė: „Kaip tai galima suderinti su tuo, kad 90 proc. miesto buvo sugriauta?“

Jis mano, kad tikroji priežastis, dėl kurios jo miestas buvo taip negailestingai nuniokotas, yra 2014– 2015 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Tuo metu Mariupolio gyventojai priešinosi, rašo „Sky News“.

Meras sakė: „Manau, kad tai ir yra to pykčio prieš Mariupolį, tų žiaurumų ir naikinimo bei tūkstančių nužudytų Mariupolio gyventojų ištakos.

„Visa tai dėl to, kad Mariupolis tada nenusilenkė didžiajai, kabutėse, žinoma, Rusijos federacijai ir liko nepriklausomoje, demokratinėje Ukrainoje“, – pažymėjo jis.

Atnaujinta 20.57

Rusija penktadienį pareiškė, kad pridės Jungtinėje Karalystėje įsikūrusį analitinį centrą „Chatham House“ į savo „nepageidautinų organizacijų“ sąrašą, pavadinusi jį neva keliančiu „grėsmę saugumui“.

Nors Rusijos pranešime nenurodyta jokia konkreti priežastis, jis buvo paskelbtas po to, kai JK, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tvirtai parėmė Kyjivą.

Atnaujinta 20.55

Prancūzijos diplomatijos vadovas penktadienį pareiškė, kad ataka prieš Kramatorsko stotį gali būti laikoma nusikaltimu žmoniškumui.

„Smogta stočiai, kurioje yra pabėgėlių, civilių gyventojų, todėl tai gali būti vertinama kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – televizijai „France 5" sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Atnaujinta 20.50

„Medecins Sans Frontieres“ (MSF) pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip prieš geležinkelio stoties bombardavimą traukinio perone susibūrę keleiviai, rašo „Sky News“.

Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė pranešė, kad penktadienį į Kramatorsko geležinkelio stotį pataikė dvi Rusijos raketos.

Iš filmuotos medžiagos, kuria pasidalijo MSF, galima spręsti, kiek žmonių galėjo būti traukinių stotyje sprogimo metu, rašo „Sky News“.

Just before horrific reports of station bombing.
Medical evacuation of 57 patients from #Luhansk region by @MSF medical train. 2 referrals from #Kramatorsk town.
05 April – 17 patients to #Dnipro
06 and 07 April – 40 patients, one transferred in #Kyiv and 39 transferred in #Lviv pic.twitter.com/E3rRuDSgfH

— MSF Ukraine (@MSF_Ukraine) April 8, 2022

MSF skubios pagalbos koordinatorius Ukrainoje Christopheris Stokesas sakė: „Esu pasibaisėjęs pranešimais apie bombardavimą ar raketų smūgį Kramatorsko stotyje. Vakar buvome ten ir matėme šimtus žmonių, kurie bandė išvykti iš stoties. Ligoninės skubiai skambino mums, kad evakuotume jų pacientus traukiniu. Dauguma jų atvyko iš Sievierodonestko ir kitų Luhansko srities miestų. Su šiuo traukiniu atvykome kaip tik laiku. Didelės abejonės, ar galėsime grįžti ir evakuoti daugiau žmonių.“

Atnaujinta 20.26

Ukrainos tarnybos mano, kad į Rusiją jėga buvo deportuota šimtai tūkstančių ukrainiečių. Ombudsmenė Liudmila Denisova teigia, kad okupantai prievarta į Rusiją išvežė daugiau kaip 600 tūkst. ukrainiečių, tarp kurių 120 tūkst. vaikų, rašo „Nexta“.

Atnaujinta 20.17

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris penktadienį išvyko į Kyjivą, pranešė jo biuras.

„Federalinis kancleris Karlas Nehammeris šįvakar išvyko vizito į Ukrainą“, – nurodoma jo biuro pranešime.

K. Nehammeris bus vienas pirmųjų Europos Sąjungos šalių vadovų, apsilankiusių Ukrainoje po to, kai į viešumą iškilo žiaurumų Bučos mieste vaizdai.

Atnaujinta 20.15

Kancleris O. Scholzas teigia, kad Vokietija turėtų būti pajėgi nutraukti rusiškos naftos importą „šiais metais“, rašo CNN.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku B. Johnsonu per vizitą Londone, F. Scholzas sakė, kad Vokietija aktyviai dirba, siekdama tapti nepriklausoma nuo Rusijos naftos importo. Vokietijos kancleris sakė tikįs, kad Vokietija sugebės nutraukti importą šiais metais, tačiau pridūrė, kad Vokietijai prireiks daugiau laiko atsisakyti rusiškų dujų.

Norint nutraukti Rusijos energijos importą, reikia investicijų ir infrastruktūros, sakė Scholzas ir pridūrė, kad Vokietija parengė žingsnius, kaip tapti nepriklausoma nuo Rusijos energijos importo, „prieš prasidedant karui, nes žinojome, kad ši problema iškils“.

Atnaujinta 20.10

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venedyktovae penktadienį atskleidė, kad Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur po Rusijos kariuomenės išvedimo buvo atskleistos civilių gyventojų žudynės, rasti 164 kūnai, rašo CNN.

„Nuo vakar (balandžio 7 d.) Bučoje rasti 164 žuvusieji“, – sakė ji. „Plius šiandien 21, kurį ekshumavome iš masinės kapavietės prieš prasidedant smarkiam lietui“, – pridūrė generalinė prokurorė.

I. Venediktova sakė, kad vakar iš po sugriuvusio pastato griuvėsių kitame Kijevo priemiestyje, Borodiankoje, buvo ištraukti 26 kūnai, o penktadienį ištraukti dar du kūnai. Ji perspėjo, kad sugriautuose miesto pastatuose gali būti rasta ir daugiau kūnų.

Atnaujinta 20.06

V. Zelenskis interviu JAV CBS televizijai teigė, kad ukrainiečiai šiuo metu gina savo teisę gyventi.

„Jie sako, kad giname vakarietiškas vertybes. Kas yra vakarietiškos vertybės? Ar kas nors, gyvenantis JAV ar Europoje, nemėgsta vaikų? Ar jie nenori, kad jų vaikai lankytų universitetus? Ar jie nenori, kad jų seneliai gyventų 100 metų? Mes dalijamės tomis pačiomis vertybėmis, mes giname savo teisę gyventi. Niekada negalvojau, kad tai gali tiek kainuoti. Tai yra žmogiškos vertybės. Rusija negali nuspręsti, ką mums daryti, kaip naudotis savo teisėmis. Ši teisė man buvo duota Dievo ir mano tėvų“, – sakė V. Zelenskis.

Atnaujinta 19.56

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį apkaltino Rusiją surengus ataką prieš traukinių stotį Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, o šį išpuolį pavadino „siaubingu žiaurumu“.

Per smūgį stotyje, kur evakuacijos laukė iš Rytų Ukrainos pabėgti norintys asmenys, žuvo mažiausiai 50 žmonių.

„Išpuolis Ukrainos traukinių stotyje yra dar vienas siaubingas žiaurumas, kurį įvykdė Rusija, smogdama civiliams gyventojams, mėginusiems evakuotis ir pasiekti saugią vietą“, – tviteryje parašė J. Bidenas.

The attack on a Ukrainian train station is yet another horrific atrocity committed by Russia, striking civilians who were trying to evacuate and reach safety.

— President Biden (@POTUS) April 8, 2022

Atskirame pareiškime J. Bidenas padėkojo Slovakijai, kad suteikė Ukrainai rusiškos gamybos priešlėktuvinę oro gynybos sistemą S-300, ir pareiškė, kad „dabar ne laikas nusiraminti“. „Rusijos kariuomenei gal ir nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kyjivą, bet ji ir toliau vykdo siaubingus žiaurumus“, – sakė jis ir pridūrė, kad V. Zelenskis asmeniškai kėlė klausimą, kaip Ukraina galėtų gauti sistemą S-300.

„Rusijos kariškiams persiorientuojant kitam šio karo etapui, aš nurodžiau savo administracijai ir toliau negailėti pastangų nustatyti ir aprūpinti Ukrainos kariuomenę reikiamais pažangių ginklų pajėgumais“, – sakė J. Bidenas.

Atnaujinta 19.54

Makarivo kaime, Kijevo regione, buvo rasti 132 civilių, kuriuos nužudė Rusijos kariuomenė, kūnai. Tai pareiškė kaimo vadovas Vadimas Tokaras, skelbia meduza.io. Anot jo, mirusieji buvo rasti ir masinėse kapavietėse. Pačiame Makarive sugriauta daugiau nei 40 proc. pastatų, daugelis jų net nebegali būti atstatyti. Prieš karą kaime gyveno 15 tūkst. žmonių.

Atnaujinta 19.48

Odesos verslininkas Andrejus Stavniceris paaukojo savo namus Kijeve, kad sunaikintų Rusijos karius.

Netoli savo namų Kijeve verslininkas per internetinę vaizdo kamerą pamatė 12 vienetų priešo karinės technikos, įskaitant MLRS, „Tornado-G“ ir „Grads“, ir pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų koordinates.

„Aš atstatysiu namą, mes atstatysime šalį, svarbiausia – išgelbėti kuo daugiau gyvybių“, – savo poelgį „Facebook“ paaiškino jis.

Atnaujinta 19.46

A. Lukašenka teigia, kad V. Putinas Ukrainoje patyrė visišką nesėkmę, Baltarusijos diktatorius bando išvengti atsakomybės ir ima žvalgytis į Vakarus, skelbia „Nexta“.

Atnaujinta 19.44

Rusijos Federacijos teisingumo ministerija uždarė „Amnesty International“, „Human Rights Watch“, „Bell Foundation“, „Carnegie Endowment“, visų Vokietijos fondų ir kitų tarptautinių bei užsienio organizacijų Rusijos filialus. Iš viso uždaryta 15 atstovybių, skelbia „Nexta“.

Atnaujinta 19.33

Ukraina teigia, kad nuo karo pradžios žuvo 19 tūkst. Rusijos karių ir buvo sunaikintas 1 891 šarvuotasis transporteris, praneša „Sky News“. Tarp kitos sunaikintos karinės technikos yra 135 sraigtasparniai, 700 tankų ir 150 lėktuvų.

Praėjusį mėnesį Rusija teigė, kad žuvo 1 351 jos karys.

Information on Russian invasion

Losses of the Russian armed forces in Ukraine, April 8 pic.twitter.com/MkQmPylhvx

— MFA of Ukraine 🇺🇦 (@MFA_Ukraine) April 8, 2022

NATO apskaičiavo, kad nuo vasario 24 d., kai Maskva pradėjo karinę invaziją, žuvo iki 15 tūkst. Rusijos karių.

Naujausias skaičius pateiktas po to, kai Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vakar pripažino, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariai neteko „daug“ karių, ir naujienų kanalui „Sky News“ sakė, kad jų žūtis yra „tragedija“.

Atnaujinta 19.28

Ukrainos tyrėjai penktadienį pradėjo ekshumuoti masinę kapavietę Bučoje, rengdami, kaip sako policija, karo nusikaltimų bylą prieš Kyjivo priemiestį okupavusią Rusijos kariuomenę.

Kape – purve iškastame ilgame giliame griovyje už bažnyčios su auksiniu kupolu – ukrainiečiai laidojo kaimynus, kurie, jų teigimu, žuvo nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų, atvykusių vasario 26 d., rankos.

Penktadienį komandos su baltais kriminalistų kombinezonais iškėlė lavonus iš griovio naudodamos bortinį sunkvežimį su mechaniniu kranu. Kūnai buvo suguldyti ant žemės ir juos apžiūrėjo ekspertai, įskaitant policijos pareigūnus, sutelkusius dėmesį į dokumentaciją. Dauguma iš juosta aptverto kapo iškeltų palaikų buvo sudėti į juodus plastikinius maišus. Vienas ten dirbęs vyras vilkėjo liemenę su užrašu „karo nusikaltimų prokuroras“.

Kyjivo regiono policijos viršininkas Andrijus Niebitovas sakė, kad kape buvo 40 kūnų, tarp jų – du Ukrainos karinių pajėgų nariai. Jis sakė, kad ant kūnų yra šautinės žaizdos, o tai patvirtina teiginius, kad į juos aiškiai taikėsi kareiviai ir jie žuvo ne dėl oro antskrydžių ir artilerijos ugnies. „Galiu apibrėžti šiuos įvykius kaip karo nusikaltimą, – sakė jis. – Tarptautinė teisė civilių gyventojų žudymą bet kokio karinio konflikto metu apibrėžia kaip karo nusikaltimą. Šie palaikai bus ištraukti teismo tyrimui, jie bus pristatyti teismo medicinos ekspertizei ir skrodimui“.

Atnaujinta 19.15

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė CNN, kad Vengrija pažeis ES sankcijas, jei įvykdys savo pažadą mokėti už Rusijos energiją rubliais.

„Atlikome V. Putino dekreto analizę, ir teisinis pagrindas yra labai aiškus. Tai, ką siūlo Putinas, t. y. paversti eurus rubliais ir tada apmokėti sąskaitas už dujas, būtų sankcijų pažeidimas. Jei taip elgsitės, mokėsite rubliais, pažeisite sankcijas, apeisite sankcijas, kurias taikome Rusijai“, – penktadienį interviu CNN sakė L. von der Leyen.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis norėtų mokėti už rusiškas dujas rubliais po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, reikalaujantį, kad „nedraugiškos šalys“ privalėtų mokėti už dujas šia valiuta.

Atnaujinta 19.12

Jungtinės Valstijos Slovakijai atsiųs vieną priešlėktuvinę raketų sistemą „Patriot“.

Atnaujinta 19.10

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad penktadienį išsiunčia iš Rusijos 45 lenkų diplomatus, atsakydama į tai, kad Lenkija išsiuntė 45 rusų diplomatus.

„Kaip atsakas į nedraugiškus Lenkijos veiksmus išsiunčiant Rusijos diplomatus, remiantis abipusiškumo principu, 45 Lenkijos Respublikos ambasados ir Lenkijos Respublikos generalinių konsulatų Irkutske, Kaliningrade ir Sankt Peterburge darbuotojai buvo paskelbti „persona non grata“, – sakoma „Telegram“ paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Atnaujinta 19.05

Ukrainos paraiška dėl narystės ES bus apsvarstyta iki vasaros, sako Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Atnaujinta 19.03

Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio pareigūnai penktadienį pranešė apie sprendimą paskelbti komendanto valandą dėl Rusijos keliamos „raketų smūgių grėsmės“.

Toks sprendimas priimtas po to, kai Kramatorsko mieste buvo apšaudyta geležinkelio stotis, kur žuvo dešimtys žmonių.

„Nuo balandžio 9 dienos 21 val. iki balandžio 11 dienos 6 val. bus įvesta komendanto valanda Odesoje ir Odesos srityje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Odesos regiono karinė administracija.

Remiantis pranešimu, sprendimas priimtas „atsižvelgiant į įvykius Kramatorske“, taip pat į „raketų smūgių Odesai grėsmę“.

Atnaujinta 19.02

11,4 mln. ukrainiečių paliko savo namus dėl karo, rašo UNIAN. Remiantis naujausia ataskaita, apie 7,1 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje.

Atnaujinta 18.52

Suomija penktadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje išsiunčia iš šalies du Rusijos diplomatus, panašų žingsnį žengus ir daugeliui kitų Europos valstybių.

Atnaujinta 18.50

Karui Ukrainoje tęsiantis jau šeštą savaitę, šiauriniame Černigovo mieste pasirodė vaizdai, kuriuose matyti masinės kapavietės.

Vaizdais, kuriais pasidalijo Ukrainos parlamento deputatė Lesia Vasylenko, pasirodė tuo metu, kai teismo medicinos tyrėjai šiandien pradėjo ekshumuoti masinę kapavietę Ukrainos Bučos mieste, rašo „Sky News“.

Mass graves in #Chernihiv. 700 killed. Seems like each discovery is worse than the previous one pic.twitter.com/49qRj5VSX5

— Lesia Vasylenko (@lesiavasylenko) April 8, 2022

Praėjusį mėnesį Černigovo meras Vladyslavas Atrošenko sakė, kad Rusijos pajėgoms apsupus regioną, miesto gyventojai liko įkalinti be elektros, šildymo ir vandens.

Atnaujinta 18.45

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo susitikimą su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrellu.

J. Borrellas ir M. von der Leyen į Ukrainą atvyko anksčiau penktadienį.

Apsilankiusi Bučoje von der Leyen sakė, kad už ten įvykdytus žiaurumus atsakingi asmenys „bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.

„Buvo svarbu savo vizitą pradėti Bučoje. Nes Bučoje buvo sudaužytas mūsų žmogiškumas. Mano žinia Ukrainos žmonėms: Už žiaurumus atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – penktadienį savo oficialioje "Twitter" paskyroje pareiškė L. von der Leyen.

„Jūsų kova yra mūsų kova. Šiandien esu Kijeve, kad pasakyčiau jums, jog Europa yra jūsų pusėje“, – pridūrė ji.

Atnaujinta 18.39

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad yra „pasibaisėjusi“ dėl „niekingos“ raketų atakos prieš geležinkelio stotį.

The missile attack this morning on a train station used for evacuations of civilians in Ukraine is despicable.

I am appalled by the loss of life and I will offer personally my condolences to President @ZelenskyyUa

My thoughts are with the families of the victims.

— Ursula von der Leyen (@vonderleyen) April 8, 2022

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis taip pat pasmerkė raketų ataką prieš geležinkelio stotį.

Horrifying to see Russia strike one of the main stations used by civilians evacuating the region where Russia is stepping up its attack.

Action is needed: more sanctions on Russia and more weapons to #Ukraine are under way from the EU. 5th package of EU sanctions just approved.

— Charles Michel (@eucopresident) April 8, 2022

Prancūzijos finansų ministras CNN teigė, kad Prancūzija yra pasirengusi „žengti dar toliau“ ir uždrausti rusišką naftą.

Bruno Le Maire'as išpuolį Kramatorsko geležinkelio stotyje, per kurį žuvo mažiausiai 50 žmonių, pavadino „žudynėmis“ ir sakė, kad atsakingi asmenys turi būti „nustatyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir galbūt nuteisti už šiuos nusikaltimus“.

Prancūzija nenori laukti, o draudimas naudoti naftą „pakeistų žaidimą“, sakė M. Le Maire'as, tačiau pridūrė, kad norint įgyvendinti griežtesnes sankcijas energetikos srityje būtina Europos vienybė.

Atnaujinta 18.35

Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Estija, Latvija ir Lietuva prašo Europos Sąjungos pagalbos priimant pabėgėlius iš Ukrainos.

Kaip pranešė penktadienį naujienų agentūra ČTK, remdamasi Čekijos regionų plėtros ministru Ivanu Bartošu, šios šalys ruošiasi nusiųsti Europos Komisijai laišką su atitinkamu prašymu.

Devynios rytinės ES dalies šalys, kurioms teko didžiausias pabėgėlių srautas, dėkoja EK už finansinę pagalbą juos priimant ir apgyvendinant, bet laiko ją nepakankama, kadangi vis daugiau žmonių stengiasi palikti Ukrainą. Pasak ČTK, šios šalys sveikintų sprendimą pervesti joms daugiau lėšų iš ES fondų, skirtų migracijos krizei įveikti.

Atnaujinta 18.30

Odesos regiono administracijos pirmininkas patvirtino sprogimus mieste.

Atnaujinta 18.25

Didžioji Britanija siunčia Ukrainai daugiau „aukštos kokybės karinės įrangos“, įskaitant priešlėktuvines raketas „Starstreak“ ir 800 prieštankinių raketų, po „protu neaprėpiamos“ atakos geležinkelio stotyje, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Ataka Kramatorske „parodo, kiek giliai įklimpusi Vladimiro Putino kadaise šlovinga armija“, sakė B. Johnsonas žurnalistams greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, pavadinusio Rusijos smūgį „žiauriu“.

Atnaujinta 18.16

Nuo karo pradžios Černigovo mieste žuvo apie 700 žmonių, tiek kariškių, tiek civilių, sako Černigovo meras Vladislavas Atrošenko.

Atnaujinta 18.11

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį aplankė masinę kapavietę Bučoje – netoli Kyjivo esančiame mieste, kur, kaip teigia Ukraina ir jos sąjungininkai, Rusijos pajėgos įvykdė žiaurumus prieš civilius gyventojus.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad U. von der Leyen šiauriau sostinės esančioje Bučoje lankėsi kartu su bloko užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu per kelionę, kuria siekiama sutelkti paramą Ukrainai.

Atnaujinta 18.10

Lietuva siunčia 15,4 tūkst. atropino ampulių Ukrainos kariams gydyti, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Atnaujinta 18.06

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija tikisi iki metų pabaigos tapti nepriklausoma nuo naftos tiekimo iš Rusijos.

O. Scholzas apibūdino karą Ukrainoje kaip niokojantį ir sakė, kad jis sukėlė nesuvokiamų kančių Ukrainos civiliams, rašo „Sky News“.

Jis sakė, kad Vokietija ir toliau padės stiprinti Ukrainos gynybą, o prieš tai paragino Rusiją sutikti nutraukti ugnį ir išvesti savo karius.

„Tai žiaurus karas, kuris Ukrainoje sukelia siaubingus sugriovimus ir turi daugybę aukų“, – sakė F. Scholzas.

„Civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas ir Rusijos prezidentui tenka atsakomybė už šiuos karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 18.06

Ukrainos policija atidarė „karštąją liniją“ žuvusiųjų per karo veiksmus Rusijoje artimiesiems.

Operatoriai pasirengę suteikti reikiamų patarimų ir paaiškinimų dėl laidojimo tvarkos.

Šiuo metu iš Rusijos kariuomenės išlaisvintose gyvenvietėse policija visą parą dirba ieškodama ir identifikuodama žuvusius civilius gyventojus.

Atnaujinta 17.53

Prancūzijos prezidentas E. Macronas paskelbė, kad Europa yra pasirengusi įvesti naujas sankcijas Rusijai.

„Ukrainos civiliai bėga nuo blogiausio. Jų ginklai? Vaikiški vežimėliai, pliušiniai meškiukai ir lagaminai. Šį rytą Kramatorsko geležinkelio stotyje išvykti laukiančios šeimos patyrė neįsivaizduojamus dalykus. Dešimtys žmonių žuvo, šimtai sužeisti. Tai bjaurastis.

Mūsų mintyse – Kramatorsko, Bučos, Mariupolio ir Charkovo aukos. Visoje Ukrainoje remsime tyrimus, kad būtų užtikrintas teisingumas. Mūsų mintys yra susijusios su šeimomis, kurios toliau bėga. Priimsime jas į savo Sąjungą, mūsų taikos Sąjungą.Kaip europiečiai, mes priimame naujas sankcijas. Ir toliau teiksime Ukrainai humanitarinę, karinę ir finansinę paramą“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo E. Macronas.

Atnaujinta 16.44

Rusijos metalurgijos kompanijos „Rusal“ valdybos pirmininkas viešame pareiškime kvietė vykdyti nepriklausomą tyrimą dėl civilių žudynių Bučoje, rašo „Sky News“.

Atnaujinta 16.02

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad, kai Ukraina priims neutralų statusą, Baltarusija turėtų tapti viena iš jos saugumo garantų, praneša agentūra „Reuters“.

„To paprašius Ukrainos pusei, jos neutralų, ne bloko ir nebranduolinį statusą turėtų lydėti saugumo garantijos“, – teigė S. Lavrovas.

„Mes pasiūlėme, kad, be abejo, Baltarusijos Respublika turėtų tapti viena iš saugumo garantų“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 15.53

Turkijos pareigūnas: nepaisant Bučos, Rusija ir Ukraina „nori surengti derybas“ Turkijoje

Rusija ir Ukraina nori tęsti derybas, nepaisant to, kad negyvų kūnų, rastų Bučos mieste, vaizdai sustabdė procesą, penktadienį sakė Turkijos pareigūnas.

„Tiek Rusija, tiek Ukraina nori surengti derybas Turkijoje, bet jos yra toli nuo susitarimo dėl bendro teksto“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, liko „keletas neišspręstų klausimų“, įskaitant Donbaso ir Krymo regionų statusą ir saugumo garantijas. Kito derybų raundo data nenustatyta, pridūrė minimas pareigūnas.

Atnaujinta 15.27

Zelenskis ragina paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį

Penktadienį kreipdamasis į Suomijos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį ir paprašė atsiųsti jo šaliai daugiau ginklų.

V. Zelenskis savo kalboje kritikavo „visus tuos, kurie verčia mus laukti mums taip reikalingų priemonių“ ir ragino Vakarų šalių lyderius paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį, „kurį galėtume prisiminti kaip Molotovo kokteilius“. Šiuos padegamuosius įtaisus Antrojo pasaulinio karo metu išpopuliarino būtent suomiai.

27 ES šalių atstovai ketvirtadienį pritarė jau penktajam sankcijų Maskvai paketui, kuris apima rusiškos anglies embargą ir Europos uostų uždarymą Rusijos laivams. Tačiau Kyjivas prašo imtis daugiau priemonių, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms.

„Kiek dar laiko Europa gali ignoruoti rusiškų naftos išteklių embargą? Kiek dar turime laukti?“, – klausė V. Zelenskis ir pridūrė, kad visi Rusijos bankai turėtų būti atjungti nuo SWIFT sistemos.

Ukrainos prezidentas taip pat kelis kartus užsiminė apie 1939–1940 metais vykusį Žiemos karą, kurio metu Suomija nuožmiai priešinosi sovietų invazijai. „Rusijos karas preš Ukrainą sprendžia ne tik mūsų šalies ir tautos, tačiau ir visų sieną su Rusija turinčių šalių ateitį. Ukraina dabar ginasi turėdama tiek pat drąsos, kiek jūs prieš 83 metus“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskio kreipimasis vyko tą pačią dieną, kai Suomijoje buvo užfiksuoti keli saugumo incidentai. Penktadienio rytą Suomijos oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas „IL-96-300“ ir čia išbuvo tris minutes. Be to, penktadienio rytą buvo nepasiekiami šalies Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų tinklapiai.

Atnaujinta 15.26

Danija ketina steigti pabėgėliams „ukrainiečių kaimelius“

Danija planuoja apgyvendinti ukrainiečių pabėgėlius laikinuose „ukrainiečių kaimeliuose“, kurie būtų įrengti buvusiose mokyklose ir ligoninėse, penktadienį pareiškė ministrų kabinetas, šaliai rengiantis priimti iki 100 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių.

Šis požiūris laužo įprastą praktiką Skandinavijoje, kuri dešimtmečius laikosi labai ribojančios migracijos politikos ir kur prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai gyvena tarp 5,8 mln. šalies gyventojų. „Pradėjome nuo įprastos integracijos politikos, tačiau turint prieš akis esamus skaičiavimus, jei tiesiog tęsime, nebeatpažinsime savo gerovės visuomenės“, – interviu dienraščiui „Berlingske“ sakė migracijos ministras Mattiasas Tesfaye.

Ministro teigimu, iki balandžio 17 dienos į Daniją atvykstančių ukrainiečių skaičius gali viršyti 40 tūkst. – tai dvigubai daugiau nei sirų, kurie nuo 2015 m. pabėgo nuo karo toje šalyje. „Ukrainiečiai bus apgyvendinti tam tikro tipo ukrainietiškame kaimelyje, kuriame gali būti vaikų dienos priežiūra ir ugdymas ukrainiečių kalba, tai padaryti padės patys ukrainiečiai“, – sakė jis.

Ministras teigė, kad šie „kaimeliai“, kurių galėtų būti visoje Danijoje, būtų įkurti buvusiuose ligoninių kompleksuose, mokyklose, kareivinėse ar senelių namuose. Kiekviename gyventų apie 100 žmonių, tačiau M. Tesfaye nenurodė, kiek Danijos vyriausybė tikisi jų sukurti.

Praėjusį mėnesį Danija priėmė įstatymą, leidžiantį Ukrainos prieglobsčio prašytojams greitai pradėti dirbti ar mokytis, ir atleido juos nuo prieštaringai vertinamos priemonės, skirtos kitiems prieglobsčio prašytojams, pagal kurią konfiskuojamas jų turtas, siekiant finansuoti jų priėmimą Danijoje. 2015 m. priimta priemonė leidžia Danijai konfiskuoti grynųjų pinigų, viršijančių 10 tūkst. Danijos kronų (1 340 eurų), arba daiktus, kurių vertė didesnė, nei reikia finansuoti būsto išlaidas, kol svarstomi jų prašymai.

Nuo kovo mėnesio beveik 19 tūkst. ukrainiečių kreipėsi dėl leidimo gyventi Danijoje, daugiau nei 2 600-ams jis buvo suteiktas.

Atnaujinta 15.12

JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pažadėjo patraukti Rusiją ir prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn po penktadienį Rusijos raketos smūgio Kramatorsko geležinkelio stočiai.
L. Truss apie tai pranešė savo „Twitter“ paskyroje, praneša „Ukrinform“.

„Esu pasibaisėjusi siaubingais pranešimais apie Rusijos raketų atakas prieš civilius Kramatorsko geležinkelio stotyje Rytų Ukrainoje. Taikymasis į civilius yra karo nusikaltimas. Mes patrauksime Rusiją ir Putiną atsakomybėn“, – tviteryje parašė ji.

Atnaujinta 15.00

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusiją „tyčia išžudžius“ dešimtis civilių gyventojų po atakos Kramatorsko geležinkelio stotyje.

„Rusai žinojo, kad Kramatorsko traukinių stotis pilna civilių, laukiančių evakuacijos. Tačiau jie smogė ją balistine raketa, žuvo mažiausiai 30 ir buvo sužeista mažiausiai šimtas žmonių. Tai buvo tyčinis žudymas. Kiekvieną karo nusikaltėlį patrauksime atsakomybėn“, – „Twitter“ tinkle rašė D. Kuleba.

Russians knew that the train station in Kramatorsk was full of civilians waiting to be evacuated. Yet they stroke it with a ballistic missile, killing at least 30 and injuring at least a hundred people. This was a deliberate slaughter. We will bring each war criminal to justice. pic.twitter.com/cq0CX9wovV

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) April 8, 2022

Atnaujinta 14.48

Černihive nuo karo pradžios per apšaudymus žuvo apie 700 žmonių. Kaip praneša UNIAN korespondentas, Černihivo meras Vladislavas Atrošenko tai pasakė per internetinį instruktažą.

„Galiu pateikti apytikslį skaičių – tai yra 700 žmonių. Tai žuvę kariškiai ir civiliai. Be to, yra 70 neatpažintų mirusiųjų“, – sakė meras.

Atnaujinta 14.40

Slovakija perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300

Slovakija perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300. Tai penktadienį pranešė interneto leidinys „TV Noviny.sk“.

Oro gynybos kompleksas jau yra Ukrainoje. Pasak leidinio, jis buvo nugabentas ten per dvi dienas didžiulio slaptumo sąlygomis.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis anksčiau sakė, kad šalis negali perduoti Ukrainai jos pačios oro erdvę ginančio S-300, jeigu negaus deramo pakaitalo.

Kaip rašo „TV Noviny.sk“, Ukrainai perduotas sovietų gamybos kompleksas komunistų valdymo laikais saugojo Prahos padangę.

Atnaujinta 14.30

Rusijos pajėgos atakavo degalinių tinklus visoje Ukrainoje, o per antskrydžius jau nukentėjo daugiau nei 30 tokių objektų. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis apie tai kalbėjo teletone, praneša „Ukrinform“.

„Pagrindinė vyriausybės užduotis šiandien yra aprūpinti mūsų kariuomenę kuru. Ir mes tai darome 100 procentu. Tai taip pat siekiant užtikrinti mūsų sėjos sezoną, nes tai mūsų ateities išlikimo, taip pat eksporto ir įsipareigojimų kitoms šalims, susijusių su aprūpinimo maistu, vykdymo klausimas. Ir trečia užduotis – aprūpinti mūsų piliečius kuru, nors rusai griauna ir mūsų degalinių infrastruktūrą. Jau sunaikinta daugiau nei 30 degalinių. Visiškai sunaikinta. Ir aš užduodu klausimą: kaip šie objektai kėlė grėsmę Rusijai?“, – retoriškai klausė D. Šmyhalis.

Atnaujinta 14.23

Rusija teigia, kad „pabėgėliams iš Ukrainos jau išdavė 12 tūkst. pasų“

Rusijos vidaus reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad „pabėgėliams iš Ukrainos jau išdavė 12 tūkst. pasų“.

Ministerija taip teigė šalies valstybinei naujienų agentūrai TASS, neva iki kovo 30 dienos dėl Rusijos pilietybės „kreipėsi daugiau kaip 18 tūkst. žmonių iš Ukrainos“.

Atnaujinta 14.11

Rusijos kariuomenė apšaudė katerį su žmonėmis, kurie bandė evakuotis iš okupuotos Chersono srities teritorijos į Dniprą. Atakos metu žuvo keturi žmonės, tarp jų ir vaikas.

Apie tai pranešė Ukrainos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Atnaujinta 14.01

Vokietija iki šiol registravo per 320 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 300 000 karo pabėgėlių. Vidaus reikalų ministerijos penktadienio duomenimis, iki šiol registruotas 320 231 pabėgėlis.

Rusija vasario 24 dieną pradėjo karą prieš kaimyninę šalį – tai sukėlė pabėgėlių bangą. Vienu metu į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių skaičius siekė 15 000 per parą. Tačiau dabar skaičiai yra daug mažesni.

Kadangi ukrainiečiai gali atvykti be vizų, Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Vokietijoje iš tikrųjų gali būti didesnis. Paprastai nefiksuojamos ir tolesnės kelionės į kitas ES šalis, nes prie vidaus sienų kontrolė nėra vykdoma.

Atnaujinta 13.31

ES apkaltino Rusiją Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje surengus „šiurpinančią“ ataką

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles`is Michelis penktadienį apkaltino Rusiją Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje surengus „šiurpinančią“ ataką.

„Rusija surengė šiurpinančią ataką prieš vieną pagrindinių stočių, kuria naudojosi civiliai, evakuodamiesi iš stiprinamą Rusijos puolimą patiriančios srities“, – tviteryje parašė Ch. Michelis.

„Griežtai smerkiu šįryt Rusijos įvykdytą beatodairišką ataką“, – atskirame tviterio įraše teigė Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis.

Horrifying to see Russia strike one of the main stations used by civilians evacuating the region where Russia is stepping up its attack.

Action is needed: more sanctions on Russia and more weapons to #Ukraine are under way from the EU. 5th package of EU sanctions just approved.

— Charles Michel (@eucopresident) April 8, 2022

Atnaujinta 13.17

Dėl rusų karių įvykdyto apšaudymo Kramatorsko stotis Donecko srityje buvo uždaryta. Ukrainos geležinkelių bendrovės teigimu, piliečių evakuacija toliau bus vykdoma iš Slovjankos.

Atnaujinta 12.54

ES įveda sankcijas Putino dukterims

Europos Sąjunga įvedė sankcijas dviem suaugusioms Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims, sakė du ES pareigūnai.

Sankcijos Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai yra naujų priemonių prieš Rusiją dėl jos invazijos Ukrainoje dalis.

ES M. Voroncovą ir K. Tichonovą įtraukė į atnaujintą asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir kelionių draudimas, sąrašą. Minėti du ES pareigūnai iš skirtingų bloko narių su naujienų agentūra AP kalbėjosi paprašę anonimiškumo, nes atnaujintas sankcijų sąrašas dar nepaskelbtas.

Prieš dvi dienas panašias sankcijas V. Putino dukterims paskelbė Jungtinės Valstijos.

Pasirodžius įrodymams apie kankinimus ir žudymą karo zonose netoli Kyjivo, ES nusprendė paskelbti penktą sankcijų dėl Rusijos karo paketą.

Be sankcijų asmenims, 27 valstybių Bendrija pritarė anglių importo embargui. Tai bus pirmos dėl karo Ukrainoje paskelbtos ES sankcijos, nukreiptos prieš pelningą Rusijos energijos sektorių; jos vertinamos 4 mlrd. eurų per metus, nurodo bloko vadovai.

ES taip pat pradėjo rengti papildomas sankcijas, įskaitant priemones prieš naftos importą.

JK įvedė sankcijų Putino ir Lavrovo dukterims

Jungtinė Karalystė penktadienį įvedė sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukterims dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

JK Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad šie suvaržymai yra nutaikyti į „Kremliaus vidinio rato prabangų gyvenimo būdą“.

Sankcijos bus taikomos V. Putino dukterims Katerinai Tichonovai ir Marijai Voroncovai, taip pat S. Lavrovo dukteriai Jekaterinai Vinokurovai. Joms bus uždrausta atvykti į JK, taip pat bus įšaldytas jų turtas.

Kiek anksčiau analogiškų veiksmų šių moterų atžvilgiu ėmėsi Jungtinės Valstijos.

„Kartu su G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis siekiame nutraukti rusiškų energijos išteklių naudojimą ir dar labiau suvaržyti Putino galimybes finansuoti savo neteisėtą ir nepagrįstą invaziją Ukrainoje“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Bendromis jėgomis veržiame kilpą Rusijos karo mašinai, atkirsdami Putino pinigų šaltinius“, – pridūrė ji.

JK nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, jau paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 200 fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų 67 oligarchams.

Atnaujinta 12.47

Artimiausiomis dienomis Rusijos kariai bandys padaryti proveržį Luhansko srityje, tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Gaidajus, rašo UNIAN.

„Mes ir toliau kaupiame pajėgas ir priemones. Jie vis dar negali apsispręsti dėl to puolimo, kuris, deja, vis tiek vyks. Jie bando pulti, bet nuolat gauna į dantis“, – sakė jis.

Atnaujinta 12.43

Borrellis: Kyjive vėl atidaroma ES atstovybė

Praėjus daugiau kaip šešioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, penktadienį Kyjive vėl bus atidaryta Europos Sąjungos (ES) atstovybė. Tai paskelbė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen traukiniu vykstantis į Kyjivą. Kartu keliauja ir ambasadorius Mattis Maasikosas. Jis atnaujins darbą Ukrainos sostinėje su nedidele komanda.

ES atstovybė praėjus dienai nuo karo pradžios buvo visiškai evakuota, nuo tada pagrindinė komanda dirbo iš Žešuvo Pietų Lenkijoje.

ES delegacijos kelionė ir ambasadoriaus grįžimas pademonstruos, „kad Ukraina egzistuoja, kad ten yra sostinė, yra vyriausybė ir kitų šalių atstovybės“, – teigė J. Borrellis, pabrėždamas, kad Ukraina vis dar kontroliuojama ukrainiečių. Komentuodamas kelionę traukiniu per šalį, ES diplomatijos vadovas sakė: „Nesijaučia, kad esi kare“.

Jis paskelbė, kad bus skirta 7,5 mln. tyrimui, kurį Ukraina vykdo po karo nusikaltimų Kyjivo Bučos priemiestyje ir kitose vietose.

Per vizitą Kyjive, anot J. Borrellio, taip pat bus tariamasi, kaip geriau valdyti ES karinę paramą Ukrainai kovoje su Rusija. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad ES šalys ateinančiomis dienomis pritars jo pasiūlymui skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms papildomai 500 mln. eurų. Tada skiriamų lėšų apimtis padidėtų iki 1,5 mlrd. eurų.

Atnaujinta 12.42

Japonija skelbia išsiunčianti aštuonis Rusijos diplomatus ir pareigūnus

Japonija penktadienį paskelbė išsiunčianti aštuonis Rusijos diplomatus ir pareigūnus, pareiškusi, kad Maskvos veiksmai Ukrainoje yra „kategoriškai nepriimtini“.

Anksčiau panašius žingsnius žengė virtinė kitų šalių, Ukrainos sąjungininkėms didinant spaudimą Rusijai po pranešimų apie jos karių įvykdytus karo nusikaltimus Kyjivo srityje.

„Paprašėme išsiųsti aštuonis diplomatus iš Rusijos ambasados Japonijoje ir pareigūnus iš Rusijos Federacijos prekybos atstovo biuro“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hikariko Ono.

Rusijos ambasadorius Tokijuje Michailas Galuzinas apie šį sprendimą buvo informuotas per susitikimą su užsienio reikalų viceministru Takeo Mori, sakė atstovė.

Ambasadoriui buvo pasakyta, kad civilių žudymas yra „rimtas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir karo nusikaltimas“, nurodė H. Ono.

„Tai kategoriškai nepriimtina ir mes tai griežtai smerkiame“, – pabrėžė ji.

Tarp išvaromų diplomatų M. Galuzino nėra, sakė pareigūnai.

Japonija prisidėjo prie Vakarų griežtų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos Ukrainoje, įskaitant ketvirtadienį paskelbtas naujas Didžiojo septyneto (G-7) priemones.

Atnaujinta 12.00

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apskaičiuoti įsibrovėlių nuostoliai pasiekė 19 000 karių. „Ukrinform“ žiniomis, tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Bendri apskaičiuoti Rusijos pajėgų nuostoliai nuo vasario 24 d. iki balandžio 8 d.:

Tankai – 700 vienetai;
Šarvuotos kovos mašinos – 1891;
Artilerijos sistemos – 333;
MLRS raketų paleidimo sistemos – 108;
Oro gynybos priemonės – 55;
Lėktuvai – 150;
Sraigtasparniai – 135;
Kitų transporto priemonių – 1361;
Laivų/valtys – 7
Dronai – 112;
Specialioji technika – 25;
Mobiliųjų SRBM sistemų – 4.

Atnaujinta 11.18

Macronas perspėja, kad Donbase dar bus „sunkių vaizdų“

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad, jo manymu, artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos suintensyvins savo atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, o po pranešimų apie žiaurumus prieš civilius gyventojus netoli Kyjivo „sunkių vaizdų“ bus dar daugiau.

„Deja, šis karas artimiausiomis dienomis nesibaigs“, – sakė E. Macronas radijo stočiai RTL ir pridūrė, kad nemato didelių galimybių, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiu metu padarys „diplomatinių nuolaidų“.

E. Macronas, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, pripažino, kad V. Putino atsitraukimas iš teritorijų netoli Kyjivo gali reikšti, jog jis sutelks pajėgas teritorijų užėmimui rytuose ir pietuose, kad sukurtų sausumos jungtį tarp Krymo ir Maskvos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“ Donbase.

„Gegužės 9-oji Rusijai yra nacionalinė šventė, svarbus karinis įvykis, ir beveik neabejotina, kad Putinui gegužės 9-oji turi būti pergalės diena“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje šventę, skirtą Rusijos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare pažymėti.

„Jie ketina sutelkti savo pastangas Donbase, ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis mūsų laukia labai sunkūs vaizdai“, – sakė jis.

E. Macronas ne kartą telefonu kalbėjosi su V. Putinu nuo vasario 24 dienos, kai šis pradėjo invaziją į Ukrainą, ypač dėl humanitarinės pagalbos bombarduojamų miestų gyventojams, tačiau kol kas tai nedavė jokių rezultatų.

Jis paminėjo, kad Rusija vis dar „visiškai atsisako“ leisti Prancūzijos, Turkijos ir Graikijos siūlomus humanitarinius koridorius.

Tačiau jis atmetė kritikų teiginius, kad jo diskusijos su V. Putinu buvo bevaisės, ir sakė, kad dialogas bus labai svarbus siekiant užtikrinti geopolitinį stabilumą, kai karas baigsis.

„Europoje nebus taikos, jei nesugebėsime pasiruošti dienai, kuri ateis [po karo]“, – sakė jis.

E. Macronas Ukrainos krizės sprendimų paiešką pavertė svarbiausiu savo rinkimų kampanijos akcentu. Ateinantį sekmadienį prancūzai eis prie balsadėžių į pirmąjį prezidento rinkimų turą.

Apklausos rodo, kad balandžio 24 dieną jis pateks į antrąjį rinkimų turą kartu su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen, kurią E. Macronas praeityje kaltino nuolaidžiavimu V. Putinui.

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Parlamente nebūna nė vieno Nacionalinio fronto deputato, kai kalbama apie sankcijas Rusijai, o tai rodo, kad kai kurie žmonės vis dar dviprasmiškai vertina šią šalį, nepaisant karo“, – sakė E. Macronas, pavartodamas buvusį M. Le Pen partijos „Nacionalinis sambūris“ pavadinimą.

Atnaujinta 11.15

Dvi rusų paleistos raketos pataikė į geležinkelio stotį Rytų Ukrainoje, kurią naudoja evakuotieji

Dvi Rusijos raketos pataikė į geležinkelio stotį Kramatorske Rytų Ukrainoje ir nusinešė aukų, pranešė Ukrainos valstybinė geležinkelių įmonė, rašo „Sky News“.

Stotis naudojama civiliams evakuoti iš teritorijų, kurias puola Rusijos kariuomenė.

Atnaujinta 11.10

Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, 149 tarptautinės bendrovės tęsia veiklą Rusijoje, rašo „Ukrinform“.

Savo „Telegram“ kanale A. Jermakas paskelbė JAV Yale`io vadybos mokyklos analitikų duomenis, kurie paskelbė šalių, kurių įmonės vis dar tęsia veiklą su Rusija, sąrašą.

Sarąše yra 42 Kinijos, 28 Prancūzijos, 22 JAV, 21 Indijos, 13 Vokietijos, 13 Japonijos ir 10 Italijos įmonės.

Atnaujinta 11.03

U. von der Leyen ir J. Borrellis skelbia vykstantys į Kyjivą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paskelbė, kad drauge su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu keliauja į Ukrainos sostinę Kyjivą.

„Laukiame, [kol atvyksime] į Kyjivą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė U. von der Leyen ir paskelbė bendrą savo nuotrauką su J. Borrelliu ir Slovakijos premjeru Eduardu Hegeriu.

ES užsienio politikos vadovas savo ruožtu tvirteryje parašė, kad „vyksta į Kyjivą“.

U. von der Leyen apie šią penktadienio kelionę paskelbė anksčiau šią savaitę, nurodydama, kad „Ukrainos žmonės nesipelnė mūsų solidarumo“.

Looking forward to Kyiv.@JosepBorrellF @eduardheger pic.twitter.com/YFAgGr5Tlc

— Ursula von der Leyen (@vonderleyen) April 8, 2022

„Noriu pasiųsti itin tvirtą žinią apie nesvyruojančią paramą Ukrainos žmonėms ir jų drąsiai kovai už mūsų bendras vertybes“, – sakė ji.

U. von der Leyen ir J. Borrellis turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o šeštadienį suplanuotas jų dalyvavimas paramos Ukrainai renginyje Varšuvoje.

Praėjusį penktadienį Ukrainoje viešėjo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji tapo pirmąja ES institucijų vadove, apsilankiusia Ukrainoje prasidėjus karui.

Kovo 15 dieną Kyjive lankėsi Čekijos, Lenkijos ir Slovėnijos premjerai. Tai buvo pirmasis ES lyderių apsilankymas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Šio vizito metu Rusijos pajėgos dar nebuvo pasitraukusios iš Kyjivo apylinkių.

Atnaujinta 10.52

Ukrainos Vyriausybė rengia dokumentus, kad būtų pradėtas Rusijos nuosavybės Ukrainoje nacionalizavimo procesas.

Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai paskelbė visos šalies teletono eteryje.

„Ukrainoje yra nemažai Rusijai priklausančių verslų. Mechanizmai surašyti įstatyme, dabar priimama poįstatyminė dokumentacija. Visus šiuos procesus jau pradėjome. Žinoma, nacionalizuosime visą Rusijos turtą, siekiant kompensuoti nuostolius, kuriuos mums daro Rusija“, – pabrėžė D. Šmyhalis.

Atnaujinta 10.49

Baigtas pirmasis Irpinės išminavimo etapas, skelbia policijos atstovas Ihoris Klymenko.

Pasak jo, išminavimo metu aptiktos oro bombų, raketų sistemos „Iskander“ liekanos, kasetinės amunicijos, priešpėstinių minų ir savadarbių sprogstamųjų užtaisų.

Atnaujinta 10.40

Mažiausiai vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas per rusų apšaudymą Donecko srities Avdijivkos bendruomenėje. Tai „Facebook“ tinkle pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka, praneša „Ukrinform“.

„Šį rytą Avdijivkos bendruomenė buvo užpulta – mažiausiai vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas, apgadinti 5 namai“, – rašė srities karinės administracijos vadovas.

Jis pažymėjo, kad padėtis regione yra nuolat įtempta. Sunkiausia padėtis Mariupolyje, kur Ukrainos gynėjai jau beveik pusantro mėnesio didvyriškai gynė miestą nuo rusų karių atakų.

Atnaujinta 10.30

Buvęs NATO pareigūnas sako, kad aljansas turi padaryti „daug daugiau“, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas

Fabrice`as Pothier, buvęs NATO politikos planavimo direktorius, sako, kad NATO turi padaryti „daug daugiau“, įskaitant daug greičiau aprūpinti Ukrainai didesnes ginklų sistemas, praneša „Sky News“.

„Sky News“ jis teigė: „Tai įmanoma ir būtina, nes pasirinkimas yra toks, ar mes pradedame labai ilgą sekinantį karą, kai iš esmės bus sunaikinti ištisi miestai Donbase ir Rytų Ukrainoje, o civiliai akivaizdžiai žus tūkstančiais, ar mes stengsimės padėti Zelenskiui užbaigti šį karą tokiomis sąlygomis, kurios iš tikrųjų yra priimtinos jam ir Ukrainos gyventojams“.

Atnaujinta 09.59

JT paskelbė duomenis apie žuvusiuosius Ukrainoje

Jungtinės Tautos (JT) patvirtino, kad nuo karo pradžios Ukrainoje viso žuvo 1611 civiliai, iš jų 131 vaikas. 2227 žmonės buvo sužeisti.

Atnaujinta 09.34

Odesoje surengti raketų smūgiai

Penktadienį Ukrainos Odesos uostamiestyje surengti raketų smūgiai. Tai pranešė miesto pareigūnai, kuriuos cituoja BBC.

Pasak jų, Rusijos kariai smūgiavo miestui iš Juodosios jūros.

„Nukentėjo infrastruktūros objektai Odesos srityje“, – tinkle „Telegram“ parašė jie.

Atnaujinta 09.33

Penktadienį planuojama 10 humanitarinių koridorių Ukrainoje veikla, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Atnaujinta 09.31

JAV kariniai ekspertai: Mariupolis „tikriausiai“ bus visiškai užimtas ateinančiomis dienomis

Rusijos daliniai, Ukrainos duomenimis, toliau aktyviai siekia užkariauti pietinį Mariupolio uostamiestį. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. JAV karo studijų instituto (ISW) ekspertai naujausioje savo analizėje rašo, kad rusų ginkluotosios pajėgos „tikriausiai“ ateinančiomis dienomis baigs Mariupolio užėmimą.

Rusijos televizija pranešė, kad prie Azovo jūros esančio Mariupolio centras jau užimtas. Tačiau mieste esą vis dar yra apie 3 000 ukrainiečių karių.

Ukrainos duomenimis, Mariupolyje dar gali būti 100 000 gyventojų. Humanitarinė padėtis čia katastrofiška. Miestas esą „90 proc. sugriautas“.

Atnaujinta 09.25

Kanada didina išlaidas gynybai, reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje

Kanada, reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje, ketvirtadienį naujajame biudžete numatė per penkerius metus papildomai skirti 8 mlrd. Kanados dolerių ( 5,9 mlrd. eurų) karinėms išlaidoms, tačiau nepasiekė NATO reikalaujamų dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies išlaidų gynybai.

Rusijos prezidento Vladimiro „Putino invazija į Ukrainą mums priminė, kad mūsų taiki demokratija – kaip ir visos pasaulio demokratijos – galų gale priklauso nuo gynybos kietąja galia“, – sakė finansų ministrė Chrystia Freeland.

„Žinome, kad laisvė neateina veltui, o taiką garantuoja tik mūsų pasirengimas už ją kovoti“, – kalbėjo ji.

„Štai kodėl šiame biudžete numatytos neatidėliojamos papildomos investicijos į mūsų ginkluotąsias pajėgas ir siūloma greitai peržiūrėti gynybos politiką, kad Kanada būtų pasirengusi vis pavojingesniu tampančiam pasauliui“, – kalbėjo ministrė.

NATO duomenimis, Kanada šiuo metu karinėms reikmėms skiria 1,36 proc. savo BVP – šiek tiek mažiau nei prieš kelerius metus.

Pasak ekspertų ir parlamento nepriklausomos fiskalinės priežiūros tarnybos, norėdama pasiekti NATO užbrėžtą tikslą Otava savo išlaidas gynybai turėtų padidinti dar mažiausiai 0,5 proc. BVP.

Ch. Freeland teigimu, Otava netrukus galėtų užpildyti šią spragą. Ji pasiūlė „greitai persvarstyti gynybos politiką, kad Kanada būtų pasiruošusi pasauliui, kuris tampa vis pavojingesnis“.

Atnaujinta 09.22

Kremlius: NATO plėtra nekelia egzistencinės grėsmės Rusijai

NATO plėtra, anot Kremliaus, nekelia egzistencinės grėsmės Rusijai. Prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį britų stočiai „Sky News“ paneigė, kad tai būtų „egzistencinė grėsmė“. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija NATO plėtros atveju turėtų iš naujo įvertinti situaciją ir labiau saugoti savo vakarinį flangą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje tradiciškai neutraliose šalyse Suomijoje ir Švedijoje kilo diskusijos dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse.

D. Peskovas pavadino NATO „konfrontacijos mašina“, Aljansas esą nėra taikus. Pagrindinis NATO tikslas yra konfrontacija, sakė Kremliaus atstovas.

Jis pridūrė, kad Rusija egzistencine grėsme nelaiko ir ekonominių sankcijų. Rusija esą jau daug metų pripratusi prie baudžiamųjų priemonių. Kartu D. Peskovas pripažino, kad sankcijos skausmingos Rusijos ekonomikai. „Tačiau ekonomika dar funkcionuoja“, - pabrėžė jis. Rusija esą dabar net mėgina gauti naudos iš situacijos.

Rusijos kariai pavogė Melitopoliui skirtus humanitarinius krovinius

Rusijos kariai pavogė visus Melitopoliui skirtus humanitarinius krovinius, teigia miesto meras Ivanas Fiodorovas.

Kyjive nuo karo pradžios apgadinti 208 namai

Kyjivo miesto valstybinės administracijos duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Kijeve buvo apgadinti 208 namai, 46 mokyklos, 29 vaikų darželiai ir 1 vaikų globos namai.

Taip pat apgadinta 13 administracinių pastatų, 2 sporto, 5 socialinių, 17 sveikatos priežiūros įstaigų, 10 kultūros objektų, 48 transporto infrastruktūros objektai.

Vokietijoje uždrausti Rusijos kariuomenės simboliai, bet leidžiamos prorusiškos demonstracijos

Šį savaitgalį mažiausiai dviejuose Vokietijos miestuose planuojama surengti demonstracijas Maskvos karui prieš Ukrainą paremti, nors praėjusį savaitgalį kilo pasipiktinimas, kai Berlyno gatvėmis važiavo prorusiška kolona su 400 automobilių.

Sekmadienį tokia automobilių kolona važiuos per Hanoverį. Miesto policijos atstovas spaudai kalbėjo apie registruotų dalyvių skaičių „nuo vidutinio iki didesnio triženklio skaičiaus“. Vietinė asociacija paragino surengti priešpriešinę demonstraciją.

Tačiau sekmadienį Frankfurte turėjusi vykti 700 automobilių akcija, apie kurią iš pradžių buvo pranešta, neįvyks.

Kita vertus, mieste pranešama, kad prorusiškas renginys, kurio šūkis „Prieš neapykantos kalbą ir rusakalbių tautiečių diskriminaciją“, gali būti surengtas laikantis griežtų sąlygų, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir tvarką. Į jį registravosi iki 2 000 dalyvių.

Be to, draudžiama nešioti tam tikrus simbolius ir ženklus, pavyzdžiui, raides V ir Z bei Rusijos kariuomenės Šventojo Jurgio juostelę. Visi jie naudojami siekiant parodyti paramą Rusijos vykdomam Ukrainos puolimui.

Praėjusį sekmadienį per Berlyną važiavusi automobilių kolona šokiravo gyventojus. Ant daugybės automobilių buvo galima pamatyti Rusijos baltos, mėlynos ir raudonos spalvų vėliavas. Taip pat buvo demonstruojamas simbolis Z.

JK žvalgyba: masinis rusų karių perskirstymas truks savaitę

Šiaurinėje Ukrainos dalyje Rusijos kariai jau įvykdė pasitraukimą į Baltarusiją ir Rusiją. Bent dalis šių pajėgų vėliau bus dislokuota į rytus nuo Ukrainos kovoti Donbase.

Taip teigiama rytiniame Jungtinės Karalystės žvalgybos pranešime.

„Daugeliui šių pajėgų reikės gerokai sustiprėti, kol jos bus pasirengusios būti dislokuotos toliau į rytus, o bet koks masinis perskirstymas iš šiaurės greičiausiai užtruks mažiausiai savaitę“, – rašoma JK žvalgybos pranešime.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 8 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/lrfW1pqwQe

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/WPHtWTQEnp

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 8, 2022

Macronas: Prancūzija galėtų tapti viena iš Ukrainos saugumo garantų

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mano, kad jo valstybė turėtų būti viena iš Ukrainos saugumo garantų pasibaigus karui su Rusija. Anot jo, Ukraina „tam tikru momentu“ galės pasiekti paliaubas. Tada reikės kurti taiką, o Prancūzija yra pasirengusi tapti viena iš Ukrainos saugumo garantų, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Le Parisien“.

„Tai negali būti padaryta be garantijų, o Prancūzija gali būti viena iš jų“, – sakė E. Macronas.

JAV paskelbė ginkluotės sąrašą, skirtą Ukrainai

JAV patvirtino tūkstančių „Stinger“ ir „Javelin“ kompleksų, šimtų bepiločių orlaivių „Switchblade“ perdavimą Ukrainai, tai teigiama JAV gynybos departamento pranešime, rašo UNIAN.

Pranešimas apie ginklus buvo paskelbtas po to, kai JAV patvirtino dar 100 milijonų dolerių (92 mln. eurų) paramą Ukrainai.

Pentagonas paskelbė ginklų, kurie jau atkeliavo į Ukrainą, ir tų, kurie bus pristatyti, sąrašą.

Ukrainai skirtų ginklų sąraše yra:

Daugiau nei 1400 „Stinger“ priešlėktuvinių sistemų;
Daugiau nei 5000 „Javelin“ prieštankinių sistemų;
Daugiau nei 7000 kitų prieštankinių sistemų;
Šimtai taktinių „SwitchBlade“ dronų;
Keturi radarai priešartilerinėms ir nepilotuojamoms oro sistemoms sekti;
Keturios minosvaidžių radarų sistemos;
Šarvuotos labai mobilios daugiafunkcės ratinės transporto priemonės;
Daugiau nei 50 milijonų šovinių;
45 tūkstančiai šarvų ir šalmų komplektų;
Raketų sistemos su lazeriu;
Nepilotuojamos oro sistemos „Puma“;
Naktinio matymo prietaisai, šiluminio vaizdo ir ryšių sistemos, optika;
Komercinės palydovinių vaizdų paslaugos.

Ukraina: ketvirtadienį į saugias vietas evakuota per 4 500 žmonių

Ukrainos duomenimis, ketvirtadienį iš Rusijos dalinių apsiaustų teritorijų evakuota daugiau kaip 4 500 žmonių. Apie 1 200 jų buvo iš Mariupolio uostamiesčio, dar 2 000 – iš miestų Zaporižios srityje, vaizdo įraše pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk. 1 400 žmonių evakuota iš Lysyčansko, Sjeverodonecko, Rubižnės ir Keminos miestų Luhansko srityje šalies rytuose.

Maskva pranešė, kad iš Mariupolio per 24 valandas be Ukrainos institucijų pagalbos evakuota per 2 000 žmonių. Rusija ir Ukraina vis kaltina viena kitą sabotuojant vietovių ir miestų evakuaciją.

Tuo tarpu trys iš Ukrainos rytų kursuojantys evakuaciniai traukiniai, pasak internetinio laikraščio „Ukrajinska Pravda“, vėl atnaujino reisus. Prieš tai pranešta, kad paskutinioji ukrainiečių kontroliuojama geležinkelio linija į vakarus buvo apšaudyta rusų pajėgų. Traukiniai tada sustojo Sloviansko ir Kramatorsko miestuose. Keleiviai esą nenukentėjo.

Ukrainos gynybos ministerija tikina, kad šalis pasiruošusi galimoms cheminėms atakoms

Ukraina yra pasirengusi potencialiam Rusijos kariuomenės cheminio ginklo panaudojimui, o šalies kariuomenės ligoninės ir daliniai turi pakankamai priešnuodžių atsargų, sako šalies gynybos ministerijos atstovas.

„Anksčiau buvo kalbama, kad rusai gali paruošti cheminę ataką prieš ginkluotąsias pajėgas ir kai kuriuos mūsų miestus. Buvo atlikti atitinkami darbai, apmokytas medicinos personalas. Šiandien ligoninės ir mūsų gynybos pajėgos turi pakankamai priešnuodžių“, – sakė krašto apsaugos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Bučos meras: nustatėme 163 nužudytų gyventojų tapatybes

Išvaduotame Bučos mieste netoli Kyjivo buvo nustatytos 163 vietos gyventojų tapatybes, kuriuos nužudė rusų kariai – tai maždaug pusė gatvėse rastų kūnų. Bučos meras Anatolijus Fedorukas tai pasakė interviu „Voice of America“.

„Šiai dienai pavyko nustatyti 163 žuvusius. Tai mūsų miesto piliečiai, kuriuos ciniškai nužudė, žiauriai kankino rusai. Žinome jų pavardes, vardus, kur jie gyveno, kas jie buvo“, – sakė A. Fedorukas.

Anot jo, iki šiol mieste surinkta apie 320 Rusijos užpuolikų nužudytų Bučos gyventojų kūnų.

JAV: Putinas atsisakė tikslo užkariauti Kyjivą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot JAV vyriausybės, atsisakė savo tikslo užkariauti Ukrainos sostinę Kyjivą. „V. Putinas galvojo, kad jis labai greitai perims Ukrainą, labai greitai užims šią sostinę. Jis klydo, – ketvirtadienį per klausymus Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. – Manau, kad V. Putinas atsisakė savo mėginimų užimti sostinę ir dabar koncentruojasi į šalies pietus ir rytus“.

Tačiau praėjus šešioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą tolesnė karo eiga nėra aiški, tuose pačiuose klausymuose pabrėžė JAV Generalinio štabo vadas Markas Milley‘is. „Pirmoji karo dalis“, Ukrainos nuomone, „tikriausiai buvo sėkminga“, – kalbėjo aukštas kariškis. „Tačiau pietryčiuose, Donbaso regione, kur rusai telkia savo pajėgas ir ketina tęsti puolimą, dar laukia svarbus mūšis“ , – teigė M. Milley‘is. Anot jo, „šiuo metu neaišku, kaip viskas baigsis“.

Pasak M. Milley`io, JAV žvalgyba teikia Ukrainos pajėgoms informaciją. Tačiau Ukrainai, be to, kovai pietryčiuose reikės ir kitokių ginklų nei iki šiol, t.y. tankų. „Teritorija yra kitokia nei šiaurėje, – aiškino Generalinio štabo vadas. – Ji daug atviresnė ir tinkama tankams, mechanizuotoms puolamosioms operacijoms abiejose pusėse“. Ukraina jau prašo sąjungininkių tankų ir artilerijos ir „tikriausiai galėtų tai panaudoti“.

Į Lenkiją atvyko apie 2,55 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos Lenkijoje prieglobstį rado apie 2,55 mln. žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje.

Vien trečiadienį užregistruota 23 400 žmonių, t. y. 16 proc. daugiau nei dieną anksčiau, ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Varšuvoje vykusiame susitikime padėkojo savivaldybių atstovams už bendradarbiavimą padedant pabėgėliams iš Ukrainos.

„Susiduriame su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė premjeras, praneša naujienų agentūra PAP. Lenkija nori suteikti Ukrainos pabėgėliams dalelę normalumo, sakė jis. Todėl sklandus vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimas yra „nepaprastai svarbus“.

Pasak M. Morawieckio, vyriausybė skyrė 500 mln. zlotų (120,1 mln. JAV dolerių), kad padėtų savivaldybėms priimti pabėgėlius.

Šiuo metu nėra oficialios informacijos, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jų išvyko į kitas ES šalis.

Premjeras pažymėjo, kad dauguma ukrainiečių nori grįžti į savo šalį. Tačiau dabar jiems reikia pagalbos, o jų integracija taip pat duoda naudos Lenkijos ekonomikai ir visuomenei.

Pasak jo, noras padėti taip pat suteikia unikalią galimybę perteikti teigiamą Lenkijos įvaizdį visame pasaulyje.

Pasak pasieniečių, nuo karo pradžios sieną į Ukrainą kirto 502 000 žmonių, daugiausia ukrainiečių, norėjusių kovoti prieš rusus. Dalis grįžo, kad pasirūpintų vaikais ar giminaičiais, kuriems reikia pagalbos.

Lenkija ir Ukraina turi daugiau kaip 500 km ilgio sieną.

O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį konsultavosi su 16 šalies federalinių žemių premjerais dėl karo Ukrainoje padarinių. Susitikime buvo nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos gaus finansinę paramą taip pat, kaip ir pripažinti prieglobsčio prašytojai.

O. Scholzas sakė, kad federalinė vyriausybė šiemet skirs savivaldybėms 500 mln. eurų pabėgėlių apgyvendinimo išlaidoms padengti. Be to, vyriausybė 1 mlrd. eurų prisidės prie integracijos į vaikų dienos centrus ar mokyklas išlaidų.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietijos federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras (BAMF) savo paskirstymo sistemoje užregistravo apie 370 000 Ukrainos piliečių, t. y. atvejų, kai ukrainiečiai kreipėsi į Vokietijos valdžios institucijas, norėdami gauti, pavyzdžiui, apgyvendinimą ar kitą paramą. Apie 104 000 iš jų jau užregistruoti kaip prieglobsčio prašytojai.

Ukrainos generalinis štabas: Rusijos karių pastangos toliau sutelktos į Mariupolio užėmimą

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė balandžio 8-osios dienos ryto operatyvinę informaciją apie Rusijos invaziją.

Pranešime teigiama, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos tęsia ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Rusijos kariai ruošiami puolimui Rytų Ukrainoje.

Pagrindinės Rusijos karių pastangos ir toliau sutelktos į Mariupolio užėmimą, puolimą Iziumo miesto rajone, proveržį sąjungininkų pajėgų gynyboje Donecko kryptimi.

Sumų sritis išlaisvinta iš Rusijos pajėgų rankų, sako regiono karinės administracijos vadovas

Sumų srities teritorija jau išlaisvinta iš Rusijos pajėgų rankų. Pastarosiomis dienomis regione vis dar girdimi sprogimų garsai – rusišką amuniciją utilizuojančių gelbėtojų ir sprogmenų technikų darbas.

Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis paskelbė atitinkamą pranešimą „Telegram“ kanale.

Jis pabrėžė, kad regiono teritorija nėra saugi, nes dar yra daug užminuotų ir neištirtų teritorijų. D. Žyvyckis paragino vietos gyventojus nesiartinti prie sunaikintų transporto priemonių ar buvusių Rusijos karių pozicijų.

Borodiankoje surasti 26 kūnai

Ukrainos Borodiankos mieste gelbėtojai vien tik iš po dviejų susprogdintų gyvenamųjų namų griuvėsių ištraukė 26 kūnus.

Visą aukų skaičių sunku įvertinti, sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, paskelbusi šią žinią socialiniame tinkle „Facebook“.

Priėmus penktąjį sankcijų paketą, ES vadovai traukiniu vyksta į Kyjivą

Ankstų penktadienio rytą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, kur susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ją lydi ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.

U. von der Leyen – buvusi Vokietijos gynybos ministrė – išvyko iš nedidelio pietinio Lenkijos miesto Pšemyslio, esančio vos už 13 km nuo Ukrainos sienos. Dėl karo oro erdvė virš Ukrainos uždaryta.

U. Von der Leyen bus pirmoji Vakarų šalių vadovė, apsilankiusi Ukrainoje po to, kai pastarosiomis dienomis buvo atskleisti žiaurumai Kyjivo priemiestyje Bučoje.

Kovo viduryje Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos ministrai pirmininkai traukiniu buvo atvykę į Kyjivą. Praėjusią savaitę mieste lankėsi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Reaguodama į šimtų civilių gyventojų nužudymą Bučoje, U. von der Leyen antradienį pasiūlė penktąjį sankcijų paketą Rusijai.

Ketvirtadienį vakare 27 ES valstybių narių atstovai tam pritarė, įskaitant draudimą importuoti anglis, medieną ir degtinę, pranešė šaltiniai naujienų agentūrai dpa.

Aukščiausi ES pareigūnai teigė, kad jei Rusija ir toliau tęs karą prieš Ukrainą, ilgainiui gali būti uždraustas viso iškastinio kuro importas.

Kad naujosios sankcijos įsigaliotų, jos turi būti paskelbtos ES oficialiajame leidinyje. Šis žingsnis laikomas formalumu ir turėtų būti atliktas penktadienį.

Šaltiniai teigė, kad ES narės nesutarė, ar anglių embargas turėtų įsigalioti po trijų, ar po keturių mėnesių. Galiausiai kai kurių šalių, įskaitant Vokietiją, prašymu valstybės narės nusprendė, kad tai įvyks po keturių mėnesių.

JAV karinė parama Ukrainai pasiekė 1,7 mlrd. dolerių

Jungtinės Valstijos nusprendė perduoti Ukrainai beveik pusantro tūkstančio priešlėktuvinės gynybos sistemų „Stinger", 12 tūkstančių prieštankinių raketų sistemų „Javelin", dešimtis tūkstančių kitų įvairių gynybai skirtų ginklų, šovinių, raketas fiksuojančių lazerių, naktinio matymo priemonių bei dronų. Apie tai pranešta po to, kai šią savaitę Vašingtonas iš atsargų patvirtino dar 100 milijonų dolerių Ukrainai skirtai ginkluotei. Bendra amerikiečių pagalba Kyjivui nuo Rusijos invazijos pradžios siekia maždaug 1.7 mlrd. dolerių.

JAV prezidentas teigia, kad Kremliaus skleidžiamas melas neprilygsta nepaneigiamiems įrodymams to, kas vyksta Ukrainoje. Kaip rašoma Baltųjų Rūmų pranešime, Joe Bideno teigimu, ženklai, rodantys, kad žmonės yra prievartaujami, kankinami, išniekinami jų kūnai, kelia pasipiktinimą visai žmonijai. Amerikos vadovas taip pat sveikina Jungtines Tautas, kad jos ryžosi pašalinti Maskvą iš šios organizacijos Žmogaus teisių tarybos.

Per 100 išpuolių prieš medicinos darbuotojus

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje metu sveikatos priežiūros tarnybos patyrė daugiau nei šimtą išpuolių. Per juos žuvo 73 žmonės, 51 sužeistas. Organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat ragina medikus ir savanorius suteikti humanitarinę pagalbą apgultame Mariupolio mieste. Keik anksčiau šios institucijos vadovas Europoje pareiškė, kad dalis subombarduotų Ukrainos regionų tebėra nepasiekiami pagalbos organizacijų atstovams.

Zelenskis pagyrė JT sprendimą

Ukrainos vadovas teigia, kad Jugntinių Tautų sprendimas išbraukti Rusiją iš Žmogaus teisių tarybos narių yra logiškas ir teisingas. Kartu V. Zelenskis teigia, kad Europos Sąjungos sankcijos yra pirmas žingsnis, tačiau dar nestabdantis Kremliaus. Pasak Ukrainos vadovo, Kyjivui reikia ginklų.

„Tam tikrų rezultatų jau yra. Visų pirma, jie pasireiškia dabartinėmis sankcijomis Rusijos Federacijai. Tačiau rezultatai vis dar tam tikri. Dar ne tie, kurių reikia sustabdyti Rusiją, sustabdyti karą. Todėl dar kartą pabrėžiu: reikia daugiau sankcijų. Reikia dar drąsesnių sankcijų. Drąsa turi būti sprendimų vertinimo kriterijus. Drąsa ir praktiškumas. Pirmiausiai Ukrainai reikia ginklų, kurie leistų mums laimėti mūšio lauke. Ir tai būtų pati griežčiausia sankcija Rusijai iš visų galimų“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas ragina diplomatus grįžti dirbti į Kyjivą

Ukrainos prezidentas savo vaizdo kreipimesi ragina užsienio diplomatus grįžti į Kyjivą. Anot prezidento, tai būtų aiškus signalas, kad Kyjivas yra Ukrainos sostinė, o ne Rusijos provincijos miestas.

Jis taip pat pabrėžė, kad į Kyjivą grįžo Lietuvos ir Slovėnijos ambasadoriai.

Prezidentas taip pat teigė, kad jei pasaulyje visi turėtų bent 10 proc. drąsos, kurią turi ukrainiečiai, tarptautinei teisei pavojus nekiltų.

V. Zelenskis pabrėžė, kad yra duomenų, jog Rusijos kariai renka ukrainiečių kūnus tam, kad galėtų kurti propagandinį turinį.

Jungtinės Karalystės ir Vokietijos lyderiai tarsis, kaip mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų

Jungtinės Karalystės premjeras bei Vokietijos kancleris tarsis, kaip greičiau sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Agentūra AP praneša, kad Borisas Johnsonas Olafą Scholzas asutiks Londone. Tikimais, kad britų premjeras pasiūlys pagalbą Berlynui, kuris vis dar labai priklausomas nuo rusiškų dujų, kad sumažintų savo priklausomybę nuo Maskvos energijos eksporto. Jungtinė Karalystė įsipareigojo iki 2022-ų metų pabaigos nutraukti rusiškos anglies ir naftos importą, o dujas – kuo greičiau. Tuo metu Vokietija sulaukė kritikos iš Ukrainos ir kitų Europos šalių, kad ji per lėtai atsisako Rusijos energijos. Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministras yra išsakęs planus šiais metais nutraukti rusiškos naftos ir anglies importą, o dujų – iki 2024-tų metų vidurio.