42-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. JAV ir sąjungininkės, Europos Sąjunga svarsto naujas sankcijas Rusijai, kurios gali paliesti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukras. Ukrainos žiniasklaida pranešė apie sprogimus Lvivo regione šalies vakaruose ir Dnipro regione šalies pietryčiuose. Trečiadienio dieną pranešta apie humanitarinio punkto apšaudymą Vuhledare ir Charkivui naktį suduotus smūgius. Mariupolyje pradėjo dirbti mobilūs Rusijos krematoriumai.
Mariupolyje pradėjo dirbti Rusijos mobilūs krematoriumai, siekdami sunaikinti bet kokius Rusijos kariuomenės nusikaltimų mieste įrodymus, rašo „Ukrinform“.
„Žudikai slepia pėdsakus. Mariupolyje pradėjo dirbti Rusijos mobilūs krematoriumai. Po didelio tarptautinio genocido Bučoje nušvietimo Rusijos aukščiausia vadovybė įsakė pašalinti bet kokius savo kariuomenės nusikaltimų Mariupolyje įkalčius“, – sakė Mariupolio miesto taryba „Telegram“ kanale.
Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.
Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk teigė, kad Turkija galėtų padėti parengiant Mariupolio gyventojų evakuacijos kelią. Anot vicepremjerės, Mariupolyje vis dar yra apie 120 tūkst. gyventojų, nuolat kenčiančių Rusijos karių apšaudymus.
KETURIASDEŠIMT ANTROJI RUSIJOS AGRESIJOS UKRAINOJE DIENA
- JAV paskelbė dar 100 mln. dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai;
- Prancūzijos ir Ukrainos prezidentai aptarė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Bučoje įvykdytos žmogžudystės neliktų nenubaustos;
- Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“;
- JAV prezidentas Joe Bidenas ragina surengti „karo nusikaltimų teismą“ dėl Bučos žudynių Ukrainoje;
- Aukščiausios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova skelbia, kad Rusijos nelaisvėje kankinamos Ukrainos karės ir su jomis buvo elgiamasi netinkamai;
- Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose pareiškė suprantanti Ukrainos prezidento nusivylimą Saugumo Taryba;
- Turkijos ambasada Ukrainoje oficialiai patvirtino, kad grįžo į Kyjivą;
- Rusijos pajėgos smogė Mykolajivo ligoninei;
- Mariupolyje pradėjo dirbti Rusijos mobilūs krematoriumai;
- JT balsuos dėl Rusijos pašalinimo iš žmogaus teisių tarybos;
- Kyjivo mieste nuo karo pradžios žuvo 89 civiliai;
- JT: per 24 valandas Ukrainą paliko dar 35 tūkst. žmonių;
- NATO vadovas: karas gali tęstis mėnesius;
- ES ketina taikyti sankcijas Putino dukterims dėl karo Ukrainoje;
- Jungtinė Karalystė paskelbė naujų sankcijų Rusijos bankams, energetikos pramonei;
- Rusijos pajėgos netoli Kyjivo ir Černihivo visiškai pasitraukė;
- V. Zelenskis išvardijo septynias šalis, pasirengusias svarstyti saugumo garantijas Ukrainai;
- Pentagonas: neįmanoma pasakyti, kiek ilgai tęsis karas, bet Ukraina gali laimėti.
Apie antradienio ir trečiadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.
Atnaujinta 03.23
Lenkijos prezidento teigimu, sunku paneigti, jog rusų pajėgos Ukrainoje vykdo genocidą, pasirodžius vaizdams iš Bučos, liudijantiems apie masines egzekucijas. Kalbėdamas interviu CNN televizijai, Andžejus Duda pareiškė, kad Rusijos propaganda, skelbianti apie Maskvos tikslą „denacifikuoti“ Ukrainą, tik įrodo, jog šalis ieško melagingo preteksto surengti žudynes.
Lenkijos vadovas priduria, kad dialogas su Rusija yra beprasmis ir tik padeda Maskvai „laimėti laiko“. Jis taip pat ragina įvesti griežtesnes sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, nors teigia suvokiantis, kad kai kurioms šalims tai gali būti sudėtinga, nes jos neturi infrastruktūros kitoms alternatyvoms.
Atnaujinta 02.49
Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Hostomelio mieste, esančiame netoli Kyjivo, įvedama savaitės trukmės komendanto valanda. Ji prasidės nuo šiandienos 6 valandų ryto ir tęsis iki balandžio 14 dienos. Anot parlamentarės, tai būtina, siekiant išminuoti miestą ir leisti saugiai grįžti gyventojams. Komendanto valanda paskelbta pasirodžius pranešimams, kad po daugiau nei mėnesį trukusios Rusijos pajėgų okupacijos mieste dingo šimtai žmonių.
Week long curfew in #Hostomel as of 07.04. Necessary measure to demine the city and allow the safe return of its people home
— Lesia Vasylenko (@lesiavasylenko) April 6, 2022
Atnaujinta 02.06
Ukrainos lyderio teigimu, jei Rusija nuspręs toliau tęsti karą, tai bus savižudybė. Anot Volodymyro Zelenskio, pasauliui pradėjus svarstyti rusų pajėgų veiksmus Ukrainoje vadinti genocidu, tiesos paieškų sustabdyti nebeįmanoma. Ukrainos vadovas naujausiame vaizdo kreipimesi paragino Rusijos piliečius reikalauti nutraukti karą.
„Bučoje, Irpinėje ir kituose Ukrainos miestuose nužudyti ukrainiečiai ir ukrainietės yra paskutinis argumentas kiekvienam Rusijos piliečiui galutinai apsispręsti, už karą jie ar už taiką. Jei už karą, tai amžinai, iki gyvenimo pabaigos, būsite atstumti ir galiausiai prarasite viską. O jei už taiką, jei jums nors šiek tiek gėda dėl to, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, dabar yra esminis momentas.
Reikia reikalauti, būtent, reikalauti karo pabaigos. Geriau dabar, reikalaujant taikos, ką nors prarasti, susidurti su Rusijos represine mašina, nei visą likusį gyvenimą būti prilygintiems naciams“, – pabrėžė prezidentas.
Atnaujinta 01.54
Baltieji rūmai teigia, kad Jungtinės Valstijos ir sąjungininkės sieks, jog Rusija ilgainiui negautų jokių pajamų iš naftos ir dujų eksporto. Apie tai skelbia UNIAN.
Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas stambiems Rusijos bankams ir dviem Vladimiro Putino dukterims, taip didindami spaudimą Maskvos ekonomikai ir jos elitui dėl karo Ukrainoje. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Džen Psaki teigia, kad niekam neturėtų kilti iliuzijų, jog Kremliaus tikslai pasikeitė, nepaisant rusų pajėgų atsitraukimo iš kai kurių Ukrainos teritorijų.
Atnaujinta 00.32
Šimtai žmonių trečiadienį Berlyne atėjo į akciją, skirtą žudynių Bučoje aukų atminimui.
Atnaujinta 00.29
Filmuota medžiaga, kurioje Čekijos tankai, kaip pranešama, vyksta į Ukrainą
Čekijos televizija parodė nuotraukas, kuriose matyti traukiniuose Jihlavos miesto stotyje esanti karinė technika, kuri, kaip pranešama, važiuoja į Ukrainą, rašo BBC.
Antradienį Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova pareiškė, kad Čekija siunčia Ukrainai „būtiną karinę įrangą“. „Reuters“ antradienį skelbė, kad Čekija Ukrainai siunčia sovietinius tankus T-72 ir buvusios Rytų Vokietijos pėstininkų kovos mašinas BMP-1.
Trečiadienį kalbėdamas Briuselyje NATO užsienio reikalų ministrams, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad nesileis į detales, kokią ginkluotę sąjungininkai teikia Ukrainai.
Atnaujinta 06.54
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Bučoje įvykdytos žmogžudystės neliktų nenubaustos.
Prancūzija Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sumokėjo specialią 490 tūkst. eurų įmoką, kad padėtų išaiškinti nusikaltimus, pranešė šaltiniai Eliziejaus rūmuose Paryžiuje po maždaug valandą trukusio prezidentų pokalbio. Prancūzija taip pat galėtų teismui deleguoti du teisėjus ir 10 policininkų.
Pasak šaltinių, E. Macronas taip pat paminėjo, kad Prancūzija yra sukrėsta ir susijaudinusi dėl šių žiaurių nusikaltimų. Per pokalbį telefonu abu prezidentai taip pat kalbėjo apie prievartavimus, kuriuos Ukrainoje, kaip įtariama, įvykdė Rusijos kariai. Prancūzija pasirengusi nusiųsti į Ukrainą techninę komandą, kuri ištirtų įrodymus apie įvykdytus nusikaltimus.
Atnaujinta 06.48
Lavrovas: Kyjivas kaltinimais Rusijai dėl žudynių Bučoje siekia sužlugdyti derybas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą.
„Kyla klausimas: kokia yra šios šios atviros, melagingos provokacijos, kurios tikrumo pagrįsti tiesiog neįmanoma, priežastis? – Rusijos televizijos parodytame vaizdo pranešime klausė S. Lavrovas. – Esame linkę manyti, kad priežastis yra noras rasti dingstį sužlugdyti dabar vykstančias derybas.“
S. Lavrovas sakė, kad pranešimais apie padėtį Bučoje siekiama „nukreipti dėmesį nuo derybų proceso, nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Ukrainos pusė po [susitikimo] Stambule pradėjo atsitraukinėti, mėgino kelti naujas sąlygas“.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Rusija „pasiruošusi“ derybas tęsti.
Atnaujinta 06.40
Ukrainos Aukščiausios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova skelbia, kad Rusijos nelaisvėje kankinamos Ukrainos karės ir su jomis buvo elgiamasi netinkamai.
Atnaujinta 04.15
Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose pareiškė suprantanti Ukrainos prezidento nusivylimą Saugumo Taryba, kad ji, pasak Volodymyro Zelenskio, neatlieka savo funkcijos. Linda Thomas-Greenfield BBC teigė, kad Vakarų šalys turi padaryti viską, jog priverstų Rusiją atsakyti už karo nusikaltimus Ukrainoje.
Atnaujinta 02.06
Jungtinės Valstijos ir sąjungininkės ketina įvesti naujas sankcijas Rusijai. Baltieji rūmai praneša, kad naujosios priemonės išplės Rusijos finansų institucijoms ir valstybinėms įmonėms taikomus apribojimus ir bus taikomos vyriausybės pareigūnams bei jų šeimų nariams. Spaudos atstovė teigia, kad plataus masto sankcijų paketas, kuris bus paskelbtas trečiadienį, derinant su G7 ir Europos Sąjungos šalimis, nuves Rusiją į ekonominę ir technologinę izoliaciją.
Atnaujinta 00.33
Turkijos ambasada Ukrainoje oficialiai patvirtino, kad grįžo į Kyjivą. Dėl karo ji laikinai buvo perkelta į Ukrainos pietvakarinį Černivcių miestą. Kyjive ambasada darbą pradės trečiadienį. Atstovybė Černivciuose veikė kaip Turkijos evakuacijų logistikos centras.
Atnaujinta 00.28
V. Zelenskio kreipimasis
Prieš vidurnaktį tradiciškai socialiniame tinkle paskelbtas naujas Volodymyro Zelenskio kreipimasis. „Mes žinome, dėl ko kovojame. Ir darome viską, kad laimėtume“, – pabrėžė prezidentas.
Atnaujinta 00.16
Smogta Mykolajivo ligoninei
Rusijos pajėgos smogė Mykolajivo ligoninei, skelbia medicinos labdaros organizacija Medecins Sans Frontieres (MSF).
MSF praneša, kad jos komanda, pirmadienį apsilankiusi Mykolajivo ligoninėje, matė Rusijos smūgius.
Balandžio 4 d. keturių žmonių komanda lankėsi pietrytiniame mieste esančioje onkologijos ligoninėje, kurioje taip pat buvo gydomi per karą sužeistieji, kai pastatas buvo apšaudytas, skelbia labdaros organizacija.
Atnaujinta 00.07
Europos Sąjungoje svarstoma galimybė įvesti sankcijas Vladimiro Putino dukroms, skelbia „Bloomberg“.
Pasak su informacija susipažinusių šaltinių, Europos Sąjunga svarsto galimybę taikyti sankcijas Rusijos prezidento dukterims, nes blokas bando reaguoti į Rusijos karių vykdomas Ukrainos civilių žudynes.
Siūlomame sąraše, kurį dar turi patvirtinti Europos šalių vyriausybės ir kuris prieš tai gali pasikeisti, taip pat yra dešimtys kitų asmenų, įskaitant politinius veikėjus, magnatus ir jų šeimos narius bei kelis propagandistus.
