Rusijos karas prieš Ukrainą. NATO mano, kad Maskva bandys užimti visą Donbasą, nutiesti sausumos tiltą į Krymą

41-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Ukrainos žvalgyba paskelbė sąrašą Rusijos karių, kurie vykdė karo nusikaltimus Bučoje, praneša BBC. Puslapyje paviešintame sąraše suregistruoti beveik dviejų tūkstančių Rusijos karių vardai, gimimo datos, pasų numeriai ir kariniai laipsniai.

Europos Sąjunga pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose, o JAV prezidentas Joe Bidenas ragina surengti „karo nusikaltimų teismą“ dėl Bučos žudynių Ukrainoje.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

EK vadovė pranešė, kad Bendrija imsis naujų sankcijų prieš Rusiją, uždraus anglies, cemento, medienos, dalies maisto ir gėrimų produktų importą į Bendrijos šalis. Dirbama ir prie sankcijų naftos sektoriui.

Apie pirmadienio ir antradienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 4.15

Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose pareiškė suprantanti Ukrainos prezidento nusivylimą Saugumo Taryba, kad ji, pasak Volodymyro Zelenskio, neatlieka savo funkcijos. Linda Thomas-Greenfield BBC teigė, kad Vakarų šalys turi padaryti viską, jog priverstų Rusiją atsakyti už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Atnaujinta 2.06

Jungtinės Valstijos ir sąjungininkės ketina įvesti naujas sankcijas Rusijai. Baltieji rūmai praneša, kad naujosios priemonės išplės Rusijos finansų institucijoms ir valstybinėms įmonėms taikomus apribojimus ir bus taikomos vyriausybės pareigūnams bei jų šeimų nariams. Spaudos atstovė teigia, kad plataus masto sankcijų paketas, kuris bus paskelbtas trečiadienį, derinant su G7 ir Europos Sąjungos šalimis, nuves Rusiją į ekonominę ir technologinę izoliaciją.

Atnaujinta 00.33

Turkijos ambasada Ukrainoje oficialiai patvirtino, kad grįžo į Kyjivą. Dėl karo ji laikinai buvo perkelta į Ukrainos pietvakarinį Černivcių miestą. Kyjive ambasada darbą pradės trečiadienį. Atstovybė Černivciuose veikė kaip Turkijos evakuacijų logistikos centras.

Atnaujinta 00.28

V. Zelenskio kreipimasis

Prieš vidurnaktį tradiciškai socialiniame tinkle paskelbtas naujas Volodymyro Zelenskio kreipimasis. „Mes žinome, dėl ko kovojame. Ir darome viską, kad laimėtume“, – pabrėžė prezidentas.

Atnaujinta 00.16

Smogta Mykolajivo ligoninei

Rusijos pajėgos smogė Mykolajivo ligoninei, skelbia medicinos labdaros organizacija Medecins Sans Frontieres (MSF).

MSF praneša, kad jos komanda, pirmadienį apsilankiusi Mykolajivo ligoninėje, matė Rusijos smūgius.

Balandžio 4 d. keturių žmonių komanda lankėsi pietrytiniame mieste esančioje onkologijos ligoninėje, kurioje taip pat buvo gydomi per karą sužeistieji, kai pastatas buvo apšaudytas, skelbia labdaros organizacija.

On 4 April, our four-person @MSF team visited #Mykolaiv to meet with city and regional health authorities. At around 15.30, as we entered the city’s oncology hospital, which has been treating the wounded since the beginning of the war, the area around the hospital came under fire

— MSF Ukraine (@MSF_Ukraine) April 5, 2022

Atnaujinta 00.07

Europos Sąjungoje svarstoma galimybė įvesti sankcijas Vladimiro Putino dukroms, skelbia „Bloomberg“.

Pasak su informacija susipažinusių šaltinių, Europos Sąjunga svarsto galimybę taikyti sankcijas Rusijos prezidento dukterims, nes blokas bando reaguoti į Rusijos karių vykdomas Ukrainos civilių žudynes.

Siūlomame sąraše, kurį dar turi patvirtinti Europos šalių vyriausybės ir kuris prieš tai gali pasikeisti, taip pat yra dešimtys kitų asmenų, įskaitant politinius veikėjus, magnatus ir jų šeimos narius bei kelis propagandistus.

Atnaujinta 23.58

V. Zelenskis kreipėsi į Ispanijos parlamentą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis kreipdamasis į Ispanijos parlamentą pareiškė, kad Rusijoje dirbančios Ispanijos įmonės turėtų iš šios šalies pasitraukti. V. Zelenskis taip pat sakė, kad Europa turi įvesti griežtesnes sankcijas, kad priverstų Rusiją siekti taikos.

Atnaujinta 23.51

Zaporižės miesto gubernatorius tvirtina, kad Rusijos okupuotuose regiono kaimuose žuvo 20 žmonių. Kalbėdamas per televiziją Oleksandras Starukas teigia, kad valdžia turi nužudymų įrodymų, tačiau konkrečiai neįvardijo vietovių, kur įvykdyti nusikaltimai, skelbia Sky News.

Atnaujinta 23.47

Ukrainos gynybos ministerija skelbia, kad per antradienį Ukrainos gynėjams pavyko atremti devynias priešo atakas. Skaičiuojama, kad per dieną sunaikinti keturi rusų tankai, 24 šarvuočiai, 5 artilerijos sistemos, 20 kitų karinės technikos vienetų. Numušti 6 bepiločiai orlaiviai.

Atnaujinta 23.23

Černihivo gyventojų prašoma kol kas negrįžti namo

Miestą palikusių Černihivo gyventojų prašoma kol kas negrįžti į jį ir jo apylinkes. Černihivo srities administracijos vadovas Viačeslavas Čausas kreipėsi į miesto ir aplinkinių vietovių gyventojus. Jis teigė sulaukiantis nemažai grįžti norinčių gyventojų skambučių, tačiau, pasak jo, kol kas to geriau nedaryti.

V. Čausas nurodė, kad problemų kelia miesto komunikacijos, kurios daugelyje Černihivo vietų yra sunaikintos.

„Kuo mažiau išteklių dabar sunaudos Černihivas, tuo greičiau jį atstatysime“, – rašoma paskelbtame pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad kai tik bus sudarytos sąlygos gyventojams grįžti, apie tai bus pranešta.

Atnaujinta 22.49

I. Vereščiuk: evakuoti Mariupolį galima su Turkijos pagalba

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk teigė, kad Turkija galėtų padėti parengiant Mariupolio gyventojų evakuacijos kelią. Anot vicepremjerės, Mariupolyje vis dar yra apie 120 tūkst. gyventojų, nuolat kenčiančių Rusijos karių apšaudymus.

Pasak I. Vereščiuk, antradienį per humanitarinius koridorius buvo evakuoti 3 864 žmonės. Iš jų beveik 1,5 tūkst. iš Mariupolio.

Atnaujinta 21.45

L. Truss: mes nesustosime, kol Putinas nežlugs

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss leidinyje „European Pravda“ teigė, kad „tie, kurie finansuoja Rusijos karą, turi būti kuo greičiau sustabdyti“ ir pridūrė Jungtinė Karalystė nesustos, kol Ukraina nelaimės prieš Rusiją.

Atnaujinta 21.17

Čekija į Ukrainą siunčia dešimtis tankų T-72, pėstininkų kovos mašinų

Čekijos žiniasklaida „Echo24“ pranešė, kad Čekijos vyriausybė sutiko išsiųsti sovietų pagamintus tankus bei pėstininkų kovos mašiną BMP-1.

Atnaujinta 20.45

Rusijai apšaudžius Mykolajivą žuvo 12 civilių, dar 41 sužeistas

„The Kyiv Independent“ praneša, kad Rusijos kariams pirmadienį apžaudžius Mykolajivą žuvo 12 civilių, dar 41 žmogus sužeistas. Leidinys cituoja generalinę prokuratūrą, teigiančią, kad Mykolajivas apšaudytas naudojant uždraustas kasetines bombas.

Atnaujinta 20.26

Mariupolio meras: padėtis mieste „peržengė humanitarinės katastrofos ribą“

Rusų pajėgų apsuptas Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostas tapo „netinkamas gyventi“ nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario pabaigoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė apgulto ir sugriauto miesto meras.

„Manome, kad mieste liko maždaug 120 tūkst. miesto gyventojų. Mes jau peržengėme humanitarinės katastrofos ribą, nes pastarąsias 30 dienų šie žmonės neturi šildymo, vandens – nieko“, – sakė Vadymas Boičenka.

Atnaujinta 20.05

V. Zelenskis palygino padėtį Ukrainoje su Gernikos sunaikinimu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį kreipdamasis į Ispanijos parlamentą, palygino niokojantį Rusijos puolimą prieš jo šalį su nacių 1937 m. įvykdytu Ispanijos šiaurėje esančio Gernikos miesto bombardavimu.

„Tai 2022 m. balandis, bet atrodo, lyg 1937 m. balandis, kai visas pasaulis išgirdo apie vieną iš jūsų miestų – Gerniką“, – sakė jis įstatymų leidėjams, turėdamas omenyje Hitlerio „Kondoro legiono“ lėktuvų kiliminį miestelio bombardavimą per 1936–1939 m. Ispanijos pilietinį karą paremiant Francisco Franco nacionalistines pajėgas. Šimtai žmonių žuvo, daugelis jų buvo savaitiniame turguje miesto centre – šis žiaurumas sukrėtė pasaulį ir buvo įamžintas nepamirštamame Pablo Picasso antikariniame paveiksle. Istorikai nurodo, kad žuvo nuo 150 iki 300 žmonių, bet baskų valdžia pateikia daug didesnį skaičių – 1654.

V. Zelenskio 10 minučių trukmės kalba vaizdo ryšiu nuskambėjo po to, kai jis pirmą kartą kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, reikalaudamas išmesti Rusiją dėl jos žiaurios invazijos ir kad Maskva būtų patraukta atsakomybėn už savo žiaurumus prieš civilius.

„Niekada nemanėme, kad dar kartą išvysime šokiruojančius bombardavimų ir nekaltų žmonių žudynių vaizdus Europos žemėje“, – po V. Zelenskio kalbos sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

Atnaujinta 19.55

Vokietija pasisako už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos.

„Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir ypač G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė.

Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

A. Baerbock kalbėjo po konferencijos Berlyne dėl paramos Moldovai, smarkiai paveiktai konflikto kaimyninėje Ukrainoje.

Konferencijos dalyviai sutarė priimti 12 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, šiuo metu esančių Moldovoje, skirti 71 mln. eurų pagalbą ir kone 700 mln. eurų paskolų šiai šaliai, remti jos pastangas kovoti su korupcija ir mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Atnaujinta 19.41

JAV skirs paramą

Pranešama, kad JAV ketina skirti milijardo dolerių paramą karo Ukrainoje aukoms. Pinigus ketinama skirti humanitarinėms reikmėms, pabėgėliams ir juos priėmusioms valstybėms.

Atnaujinta 19.22

A. Blinkenas pasmerkė „tyčinę žudymų, kankinimų ir prievartavimų kampaniją“ Bučoje

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis.

„Šiam Rusijos [pajėgų] potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato [jo] paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A. Blinkenas.

„Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas. Tai yra tyčinė kampanija, kurios tikslas yra žudyti, kankinti, prievartauti, vykdyti žiaurumus. Pranešimai yra daugiau nei patikimi. Įrodymai yra tam, kad pasaulis galėtų tai pamatyti“, – kalbėjo jis.

„Tai sustiprina mūsų ir viso pasaulio šalių pasiryžimą užtikrinti, kad vienaip ar kitaip vieną ar kitą dieną būtų atsakingi tie, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, tie, kurie juos įsakė įvykdyti“, – pridūrė jis.

A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos kartu su kitomis šalimis renka įrodymus, kurie padėtų Ukrainos generalinei prokurorei ir JT Žmogaus teisių tarybai atlikti tyrimus.

„Informacija, kurią matėme artėjant agresijai, rodė, kad tai bus Rusijos kampanijos dalis, – kalbėjo A. Blinkenas. – Tai, ką matome Bučoje ir kitose vietose, patvirtina, kad tai siaubinga ir tragiška.“

„Tačiau visais šiais atvejais dedamos labai svarbios pastangos surinkti įrodymus“, – pridūrė jis.

„Tuo metu gyvybiškai svarbu palaikyti ir stiprinti paramą Ukrainai, palaikyti ir stiprinti spaudimą Rusijai, kad šis karas baigtųsi“, – sakė A. Blinkenas.

Atnaujinta 19.17

V. Zelenskis ragina JT Saugumo Tarybą „nedelsiant“ imtis veiksmų

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Jungtines Tautas „nedelsiant“ imtis veiksmų dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos.

V. Zelenskis paragino 15 narių tarybą, siekiančią užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, „pašalinti Rusiją kaip agresorę ir karo šaltinį, kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

Rusija, viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turi veto teisę, kuria ne kartą pasinaudojo blokuodama rezoliucijas ir derybas pasaulinėje arenoje.

„Jei nėra jokios alternatyvos ir pasirinkimo, tuomet kitas variantas būtų visiškai išsiformuoti“, – tęsė V. Zelenskis.

„Jungtinės Tautos gali būti paprasčiausiai uždarytos. Ponios ir ponai, ar esate pasirengę uždaryti JT? Ar tarptautinės teisės laikai baigėsi? Jeigu atsakymas yra „ne“, tai jums reikia nedelsiant veikti“, – sakė jis savo vaizdo kreipimesi.

V. Zelenskis taip pat reikalavo, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus jo šalyje.

Žmonės „buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio. Jie pjaustė galūnes... perrėžinėjo gerkles“, apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.

„Moterys buvo prievartaujamos ir žudomos savo vaikų akivaizdoje, joms buvo išrauti liežuviai tik dėl to, kad užpuolikai negirdėjo to, ką norėjo iš jų išgirsti“, – tęsė prezidentas.

„Taigi tai niekuo nesiskiria nuo kitų teroristų, tokių kaip „Daesh“, kurie užėmė tam tikrą teritoriją, o čia tai padarė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė“, – sakė jis, pavartodamas kitą grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) akronimą.

„Atsakomybė turi būti neišvengiama“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis pridūrė, kad „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių taip pat buvo deportuoti į Rusiją.

Ukrainos prezidentas JT Saugumo Tarybai parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti per Rusijos invaziją įvykdyti žiaurūs nusikaltimai, įskaitant sudegintus kūnus ir aukas masinėse kapavietėse.

90 sekundžių trukmės klipas, kuriame matyti negiliuose kapuose gulintys negyvi žmonės, keli lavonai kieme ir negyvi žmonės surištomis už nugaros rankomis, atremti prie sienos, buvo parodytas praėjus kelioms minutėms po V. Zelenskio kreipimosi.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, pradėdamas susitikimą, įspėjo apie pasaulines karo pasekmes, nes sparčiai kylančios maisto, energijos ir trąšų kainos paveiks iki 1,2 mlrd. žmonių 74 šalyse.

„Karas Ukrainoje turi būti nutrauktas – dabar“, – sakė A. Guterresas JT Saugumo Tarybai, pavadinęs jį „vienu didžiausių iššūkių tarptautinei tvarkai“.

„Mums reikia rimtų derybų dėl taikos, pagrįstų Jungtinių Tautų chartijos principais“, – teigė jis.

Atnaujinta 18.57

Apklausa: 95 proc. ukrainiečių tiki pergale prieš Rusiją

Apklausa rodo, kad 95 proc. ukrainiečių tiki pergale prieš Rusiją, taip pat 91 proc. ukrainiečių pritaria dėl stojimo į ES, praneša ratinggroup.ue.

Tikinčiųjų, kad Ukraina gali laimėti karą per artimiausias kelias savaites, nuo ankstesnės apklausos, paskelbtos kovo 20 d., skaičius sumažėjo nuo 47 proc. iki 35 proc.

Apklausoje dalyvavo 1500 respondentų.

Atnaujinta 18.37

Šiaurės ir Baltijos valstybės JT: negalime užmerkti akių prieš Rusijos vykdomus žiaurius nusikaltimus Ukrainoje

Šiaurės ir Baltijos valstybės (NB8) antradienį išplatino bendrą pareiškimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, jame pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomus žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą ir pakartotinai pareikalavo Rusijos nutraukti neteisėtą ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą.

Pareiškime akcentuojama, kad Rusija su bendrininkės Baltarusijos pagalba ne tik toliau renkasi ignoruoti tarptautinės bendruomenės, JT generalinio sekretoriaus ir Tarptautinio Teisingumo Teismo raginimą nutraukti karo veiksmus, tačiau tęsia itin brutalių žmogaus teisių pažeidimų seriją, įskaitant siaubingas masines žudynes, kankinimą ir seksualinį smurtą prieš civilius gyventojus, neteisėtus sulaikymus, prievartinius dingimus ir deportaciją į Rusiją.

„Sukrečiantys vaizdai iš Bučos ir kitų išvaduotų teritorijų aplink Kyjivą ir kituose Ukrainos regionuose tik dar kartą įrodo, kad Rusija nepaiso nei JT Chartijos, nei tarptautinės teisės, nei žmogiškumo siekdama savo neteisėtų tikslų“, − pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.

Atnaujinta 18.16

JT: yra „patikimų“ tvirtinimų, kad Rusija Ukrainoje panaudojo kasetines bombas

Antradienį aukšto rango JT pareigūnė sakė 15 narių Saugumo Taryboje, įskaitant Maskvos pasiuntinį, kad yra „patikimų“ tvirtinimų, jog Rusija dešimtis kartų panaudojo kasetinius šaudmenis gyvenamosiose Ukrainos vietose.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių organizacija „OHCHR gavo patikimų kaltinimų, kad Rusijos pajėgos kasetinius šaudmenis panaudojo apgyvendintose vietovėse mažiausiai 24 kartus“, – per susitikimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams ir taikos kūrimo reikalams Rosemary DiCarlo.

Ji sakė, kad pasaulinė organizacija yra „labai susirūpinusi dėl nuolatinio sprogstamųjų ginklų su plačiu smūgio plotu naudojimo“, ir teigė, jog tokie ginklai sukelia daugiausia civilių žūčių per karą.

Atnaujinta 17.59

Zelenskis kreipėsi į JT Saugumo Tarybą: ponai ir ponios, ar jūs pasiruošę užsidaryti?

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu ryšiu kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (JT ST) ir kritikavo organizacijos neveiksnumą Rusijai užpuolus Kyjivą.

Atnaujinta 17.38

Jungtinės Tautos gavo pranešimų, kuriuose minimi ir rusų karių vykdyti grupiniai išprievartavimai ir prievartavimai matant aukų vaikams, antradienį vykstančiame JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė organizacijos sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos kūrimo reikalams Rosemary DiCarlo.

„Taip pat yra pranešimų ir apie Ukrainos pajėgų ir pilietinės gynybos kovotojų seksualinius nusikaltimus. JT misija Ukrainoje stengiasi verifikuoti šiuos kaltinimus“,– nurodė R. DiCarlo.

Anot jos, JT taip pat matė vaizdo įrašus, kuriuose tiek rusų, tiek ukrainiečių pajėgos netinkamai elgiasi su karo belaisviais.

Atnaujinta 16.49

NATO vadovas: Rusija siekia užimti visą Donbasą

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Rusijos pajėgos tolsta nuo Kyjivo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Artimiausiomis savaitėmis tikimės, kad Rusija toliau sieks užimti visą Donbasą ir nutiesti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.

NATO vadovas J. Stoltenbergas antradienį išreiškė nuogąstavimą, kad Ukrainos rajonuose, kurie buvo okupuoti Rusijos pajėgų, paaiškės „daugiau žiaurumų“.

„Kai ir jei“ Rusija atitrauks pajėgas, teritorijas perimantys ukrainiečių kariai gali „pamatyti daugiau bendrų kapų, daugiau žiaurumų ir daugiau karo nusikaltimų pavyzdžių“, sakė jis žurnalistams.

Atnaujinta 16.42

Ukrainos žvalgybos tarnyba (SBU) perspėja, kad Rusijos pajėgos planuoja Mariupolyje surengti „didelio masto provokaciją“ ir kaltę suversti ukrainiečių kariams. Anot SBU, Rusijos pajėgos planuoja pačių nužudytų ukrainiečių palaikus surinkti į vieną vietą ir aiškinti, neva tai ukrainiečių karių aukos.

„Žudynės (...) Bučoje tapo šoku visam pasauliui. Todėl Rusijos propagandos tikslas šiandien yra kuo labiau nukreipti tiek tarptautinės, tiek namų auditorijos dėmesį“, – nurodė SBU.

Atnaujinta 16.04

Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos aukščiausiojo rango pareigūnė pirmadienį paragino Rusiją, kad jos pajėgos nebenaudotų Ukrainoje sausumos minų, nuo kurių pernelyg dažnai žūsta ar būna suluošinami civiliai gyventojai.

Alicia Arango Olmos, Kolumbijos ambasadorė prie Jungtinių Tautų Ženevoje, šįmet pirmininkaujanti 1997 metų Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų gamybos ir naudojimo uždraudimo pasirašiusioms šalims, išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl žiniasklaidos pranešimų, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudoja sausumos minas.

Ji atkreipė dėmesį į tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) kovo 29 dienos pranešimą, kad ukrainiečių sprogstamųjų šaudmenų nukenksminimo specialistai ankstesnę dieną aptiko draudžiamų priešpėstinių minų rytinėje Charkivo srityje. HRW nurodė, jog žinoma, kad Rusija turi tokių minų, kokios buvo aptiktos Charkivo srityje, o Ukraina jų neturi.

A. Arango Olmos per spaudos konferenciją pirmadienį, kai buvo minima Tarptautinė švietimo apie minų pavojų ir pagalbos, skirtos su išminavimu susijusiai veiklai, diena, sakė, kad Ukraina yra viena iš 164 šalių, pasirašiusių Otavos konvenciją, tačiau Rusija prie šio dokumento nėra prisijungusi.

„Priešpėstinės minos tik žudo ir luošina žmones, jos nesprendžia jokių problemų“, – sakė A. Arango Olmos savo kreipimesi į Rusiją.

„Todėl, rusai, prašau, nustokite jas naudoti, nes daugelis žmonių, nukentėjusių nuo sausumos minų, neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo ji.

Jordanijos princas Miredas bin Ra`adas bin Zeidas, specialusis pasiuntinys, dedantis pastangas, kad Otavos konvencija taptų visuotine, sakė, kad prie šio dokumento jau prisijungė maždaug 80 proc. pasaulio valstybių.

Atnaujinta 15.14

JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 29 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,24 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 29 tūkst. Tai antradienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 4 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 244 595. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 29 548 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 469 657 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 648 410, Moldova – 396 448, Vengrija – 394 728.

Kaip pranešė antradienį Tarptautinė migracijos organizacija, nuo vasario 24 d. iki balandžio 1 d. Ukrainoje šalies viduje perkeltais asmenimis tapo 7,1 mln. žmonių. Nuo kovo 16 d. šis skaičius padidėjo 10 proc.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 15.00

JT: visi ženklai rodo, kad Bučoje buvo tyčia taikomasi į civilius

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.

Vakarų lyderiai reiškė įtūžį, kai Rusijos pajėgoms pasitraukus iš suniokoto miesto jo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta dešimtys žmonių palaikų, dar labiau išryškinančių 40 dienų trunkančio ir tūkstančius gyvybių nusinešusio karo siaubus.

„Panašu, kad tai, apie ką mes čia kalbame, yra tiesioginis civilių žudymas ir taikymasis į juos Bučoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell.

Ji atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose nužudyti žmonės guli surištomis rankomis arba užfiksuoti apdegę pusnuogių moterų kūnai.

„Tai kelia itin didelį nerimą ir tikrai labai akivaizdžiai rodo, kad į juos buvo tiesiogiai taikomasi kaip į asmenis, o pagal tarptautinę teisę – turime pabrėžti – tyčinis civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas“, – sakė ji.

„Visi ženklai rodo, kad į aukas buvo taikomasi tyčia ir jos buvo tiesiogiai nužudytos“, – pridūrė atstovė.

„Galima būtų teigti, kad viskas įvyko karo kontekste, pavyzdžiui, [žmogus žuvo] pataikius į pastatą; bet sunku suvokti tą karinį kontekstą, kai žmogus guli gatvėje su kulka galvoje arba jų kūnai yra sudeginti“, – kalbėjo E. Throssell.

E. Throssell patikslino, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbuotojų Bučoje nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina rusų karius civilių gyventojų žudymu, tačiau Kremlius atsakomybę neigia. Maskvos teigimu, nuotraukos su lavonais Bučoje yra suklastotos.

Atnaujinta 14.47

Balandžio 5 d. Ukrainos kariškiai iš 95-osios brigados Ukrainos raketa „Stugna“ numušė priešo sraigtasparnį Ka-52 netoli Iziumo, Charkivo srityje.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Heraščenka.

Atnaujinta 14.45

Skelbiama apie sprogimus Chersone, oficialiai ši informacija nėra patvirtinta.

Atnaujinta 14.38

Kremlius: diplomatų išsiuntimas iš Europos yra „trumparegiškas žingsnis“

Kremlius antradienį pavadino daugelio Europos šalių vykdomus masinius Rusijos diplomatų išsiuntimus „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

„Diplomatinio bendravimo galimybių susiaurinimas tokioje precedento neturinčioje sudėtingoje krizės aplinkoje yra trumparegiškas žingsnis, jis dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, kuris būtinas ieškant sprendimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Atnaujinta 14.35

Vokietija didina finansinę paramą Moldovai, į kurią plūsta pabėgėliai iš Ukrainos

Vokietija antradienį paskelbė, kad suteiks Moldovai 50 mln. eurų paskolą bei 40 mln. eurų paramos paketą, kad padėtų jai susidoroti su pabėgėlių antplūdžiu iš kaimyninės karo draskomos Ukrainos.

Kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie paskolą Berlyne per tarptautinę donorų konferenciją šiai buvusiai sovietinei respublikai, sakė Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. Konferencija suorganizuota kartu su Prancūzija ir Rumunija.

Naująja kredito linija siekiama ne tik padėti pabėgėliams iš Ukrainos, bet ir suteikti platesnę finansinę paramą, pavyzdžiui, dėl padidėjusių energijos sąnaudų, sakė S. Hebestreitas. „Iki šiol nė viena šalis nepriėmė daugiau pabėgėlių iš Ukrainos proporcingai savo gyventojų skaičiui nei Moldovos Respublika“, – sakė jis. Plėtros ministrė Svenja Schulze anksčiau padidino Moldovai skiriamos paramos paketo sumą nuo 5 mln. iki 40 mln. eurų.

Moldova tapo ypač pažeidžiama per Rusijos ir Ukrainos konfliktą, nes ji beveik 100 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų, sakė ji. Dujų kainos per pastaruosius šešis mėnesius išaugo beveik aštuonis kartus, o infliacija pakilo iki 18 procentų. Finansinė parama apima lėšas socialinei infrastruktūrai, mokykloms, darželiams ir apgyvendinimui savivaldybėse, kurios priima pabėgėlius, plėtoti. Taip pat akcentuojama parama Ukrainos praktikantų integracijai į šalies profesinio mokymo sistemą, sakė ji.

Prancūzijos prokurorai inicijavo tris tyrimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Prancūzijos prokurorai antradienį pranešė, kad inicijavo tris tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų prieš Prancūzijos piliečius Ukrainoje.

Pasak prokurorų, įtariami nusikaltimai įvykdyti Mariupolio, Hostomelio ir Černihivo miestuose.

Šalyje prieš tai jau inicijuotas tyrimas dėl prancūzų ir airių kilmės kanalo „Fox News“ operatoriaus Pierre`o Zakrewskio žūties netoli Kyjivo. Jis buvo nušautas, kai nušvietė karą.

Atnaujinta 14.29

Mūšyje dėl Mala Rohanės kaimo Charkivo srityje rusų pajėgos panaudojo baltojo fosforo amuniciją ir termobarinius ginklus. Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos nacionalinės gvardijos Rytų operatyvinis taktinis padalinys, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Rusų okupantai mūšiuose už Mala Rohanę Charkivo srityje naudojo baltojo fosforo amuniciją ir termobarinius ginklus. Tai liudija ne tik Ukrainos kariškiai, išdegusi žemė ir sugriauti pastatai, bet ir pagrobtos priešo mašinos. Šie įrodymai itin svarbūs būsimam tarptautiniam tribunolui dėl Rusijos, kaip agresorės, vaidmens“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 14.15

Austrijos kancleris paskelbė planus vykti į Kyjivą

Po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Austrijos kancleris Karlas Nehammeris tapo naujausiu Europos lyderiu, paskelbusiu apie planus vykti į Ukrainą.

K. Nehammerio biuras patvirtino, kad kancleris artimiausiomis dienomis lankysis Kyjive, siekdamas suteikti Ukrainai kuo geresnę humanitarinę ir politinę paramą.

Austrija iš savo Užsienio nelaimių fondo iki šiol skyrė Ukrainai apie 17,5 mln. eurų, taip pat 10 tūkst. šalmų ir daugiau nei 9 100 apsauginių liemenių civiliams. Austrija, kuri nėra NATO narė, netrukus taip pat teiks tolesnę humanitarinę pagalbą, nurodė kanceliarija.

Saugumo sumetimais daugiau informacijos apie kelionę neatskleidžiama.

Atnaujinta 13.47

Maskva kaltina Ukrainą „sufalsifikavus naują vaizdo įrašą su nužudytais civiliais“

Rusija antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši sufalsifikavo naujos vaizdo medžiagos su tariamais civilių lavonais keliose šalies vietovėse, siekdama suversti kaltę Maskvai.

Rusijos gynybos ministerija tai paskelbė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareikalavus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, išprovokavusių įtūžį visame pasaulyje.

Ministerija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė sufalsifikavo vaizdo įrašą, siekdama įtikinti, kad ten matomi „Rusijos ginkluotųjų pajėgų tariamai nužudyti taikūs civiliai“.

Anot Maskvos, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas pirmadienio vakarą už maždaug 20 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Moščuno gyvenvietėje ir buvo skirtas platinti per Vakarų žiniasklaidą.

„Panašius dalykus Ukrainos specialiosios tarnybos dabar organizuoja Sumuose, Konotope ir kituose miestuose“, – sakė Rusijos gynybos ministerija, paminėdama Ukrainos šiaurės rytuose esančius miestus.

Ministerija savo pranešime nenurodė, kaip ji gavo šią informaciją.

Praėjusį savaitgalį šalia Kyjivo esančioje Bučoje atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse.

Ukraina kaltina rusų pajėgas dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, V. Zelenskis vadina tai karo nusikaltimais ir genocidu.

Maskva kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.

Atnaujinta 13.30

Rubižnėje, Luhansko srityje, rusų kariai pataikė į talpyklą su azoto rūgštimi.

Karinė administracija ragina žmones likti slėptuvėse, neatidaryti langų ir durų, ruoštis šlapius tvarsčius.

Azoto rūgštis yra labai pavojinga įkvėpus, prarijus arba susilietus su oda.

Atnaujinta 13.16

Kol kas nėra šalių, kurios yra pasirengusios 100 procentų garantuoti saugumą Ukrainai, sąrašo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu žurnalistams.

„Kol kas negavome nei konkretaus sąrašo tų garantų, nei tų šalių, kurios yra 100 proc. pasirengusios prisijungti prie mūsų. Mums reikia rato valstybių, kurios yra pasirengusios per 24 valandas pateikti bet kokius ginklus, reikia atskirų šalių, nuo kurių tikrai priklauso sankcijų politika, kad sankcijos būtų parengtos iš anksto ir kad jos būtų įgyvendintos iš karto“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Atnaujinta 13.09

Kyjivas: Mariupolyje skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas

Apsiausto Mariupolio miesto uoste skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas, antradienį pareiškė Kyjivas.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad laivui buvo smogta per Rusijos „bombardavimą iš jūros“, sukėlusį gaisrą mašinų skyriuje. VRM duomenimis, įgula buvo išgelbėta, nors vienas narys buvo sužeistas.

Ministerija pranešė, kad laivas plaukiojo su Dominikos Respublikos vėliava, ir paskelbė krovininio laivo nuotrauką. Pranešime nepatikslinama, kiek žmonių buvo viduje ir kokios tautybės yra įgulos nariai.

Maskvos pajėgos jau kelias savaites bombarduoja Mariupolį, mėgindamos perimti visos Ukrainos pietrytinės pakrantės kontrolę.

Atnaujinta 12.48

U. von der Leyen ir J. Borrellis vyksta į Kyjivą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis šią savaitę vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai tviteryje pranešė ES atstovas.

Kelionė numatyta prieš šeštadienį Varšuvoje planuojamą donorų konferenciją, kurioje bus renkami pinigai milijonams Ukrainos karo pabėgėlių. Tiksli kelionės data neįvardijama.

Praėjusią savaitę Kyjive lankėsi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji susitiko su prezidentu V. Zelenskiu bei Ukrainos Vyriausybės atstovais. R. Metsola per savo vizitą pažadėjo šaliai tolesnę ES paramą. „Mes padėsime jums atstatyti jūsų miestus“, – sakė ji.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šalyje lankėsi tik nedaug aukštų politikų. Kovo viduryje pademonstruoti solidarumo su Ukraina į Kyjivą vyko Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai.

Atnaujinta 12.44

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Europos politikus nutraukti visus ekonominius ryšius su Rusija, nes bet kokie mokėjimai Maskvai yra sutepti ukrainiečių krauju ir naudojami Rusijos kariuomenei finansuoti.

„Kiekvienas euras, kiekvienas centas, kurį jūs gaunate ar siunčiate Rusijai, yra išteptas krauju. Tai kraujo pinigai, o tas kraujas yra ukrainiečių. Ukrainos žmonių kraujas“, – sakė V. Klyčko.

Jis sakė matęs Kyjivo priemiesčiuose nužudytų civilių kūnus, sušaudytą automobilį su užrašu „vaikai“, todėl Rusijos karių veiksmus Ukrainoje V. Klyčko pavadino „ukrainiečių genocidu“ .

Atnaujinta 11.57

Vokietijos prezidentas: grįžti prie normalių santykių su Rusija prezidentaujant V. Putinui – neįmanoma

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sako, kad grįžti prie normalių santykių su Rusija nebus įmanoma, kol valdžioje yra Vladimiras Putinas. „Prezidentaujant V. Putinui, prie normalių santykių grįžta nebus“, – pareiškė jis ZDF laidai „Morgenmagazin“. F W. Steinmeieris pridūrė šiuo metu negalįs pasakyti, ar Rusija turi ateitį Europoje.

Vokietijos prezidentas pakartojo pripažįstąs savo klaidas Rusijos politikoje. „Iš tiesų liūdna, kad mums nepavyko daugelis punktų“, – sakė jis, paminėdamas pastangas įtraukti Rusiją į Europos saugumo architektūrą ir remti ją kelyje į demokratiją.

V. Putinas virto „bunkeryje užsidariusiu karo kurstytoju“, sakė F. W. Steinmeieris. „Mes, įskaitant mane, neteisingai manėme, kad 2021 metų V. Putinas dėl savo imperinės beprotybės nesitaikstys su visišku politiniu, ekonominiu ir moraliniu šalies žlugimu“, – pažymėjo prezidentas.

„Turėjome rimčiau vertinti savo partnerių iš Rytų Europos perspėjimus“, – tęsė F. W. Steinmeieris. Anot jo, klaida visų pirma buvo Vokietijos laikymasis „Nord Stream 2“ projekto“ – „tai mums kainavo daug pasitikėjimo mūsų europiečių partnerių akyse“, sakė jis.

Atnaujinta 11.34

Meras: surengdama žudynes Bučoje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą

Surengdama masines žudynes Ukrainos Bučos miestelyje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą invazijai, interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Serra“ sakė šio miestelio meras Anatolijus Fedorukas.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi gatvėse arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukrainos pareigūnai teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi ir vadina šiuos vaizdus „inscenizuotais“.

„Mano žmonės buvo sušaudyti savo malonumui arba iš įniršio, – „Corriere della Serra“ teigė A. Fedorukas. – Rusai šaudė į viską, kas juda: praeivius, žmones ant dviračių, automobilius su ženklu „vaikai“.

„Buča yra Rusijos karių kerštas už Ukrainos pasipriešinimą“, – kalbėjo meras ir pridūrė, kad kai kurios miesto dalys buvo paverstos koncentracijos stovyklomis, kuriose nebuvo nei vandens, nei maisto, o „jas palikti išdrįsę žmonės buvo sušaudomi“.

Atnaujinta 11.25

Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos Kramatorsko miestui

Ankstų antradienio rytą Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos rytuose išsidėsčiusiam Kramatorsko miestui. Prieš tai Maskvos pajėgos paskelbė, kad dabar visą savo dėmesį skirs rytinei šalies daliai.

Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusį mėnesį Kramatorskui pavyko išvengti smarkių smūgių, kurie fiksuoti kituose rytiniuose miestuose, pavyzdžiui, Charkive. Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad apie 3 val. vietos laiku per vieną iš atakų apgadinta miesto centre, netoli policijos komisariato, esanti mokykla.

Pasak korespondento, po smūgių prie mokyklos buvo išmuštas maždaug 10 metrų skersmens krateris ir išdaužta daugybė pastato langų. Oficialių duomenų apie aukas ar sužeistuosius kol kas nėra, tačiau, anot vietos gyventojų, atakos metu mokykla buvo tuščia ir niekas nebuvo sužeistas.

Ukrainos vadovybė prieš tai perspėjo, kad kautynės Rytų Ukrainoje gali suintensyvėti, nes Maskva išvedė savo pajėgas iš sostinės Kyjivo apylinkių, kad galėtų susitelkti į Donbaso srities „išlaisvinimą“.

Pirmosiomis invazijos dienomis vasario pabaigoje Kramatorske buvo surengtos kelios Rusijos raketų atakos, per vieną jų nusitaikyta į miesto oro uostą. Naktį iš pirmadienio į antradienį surengti smūgiai buvo pirmieji miesto centre per kelias savaites.

Atnaujinta 11.17

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažįsta, kad jo susitikimas su Vladimiru Putinu gali taip ir neįvykti.

Anot jo, net ir po tragiškų įvykių Bučoje būtina tęsti derybas su Rusijos Federacija.

„Lengviau pasakyti, kad nenorime su jais kalbėtis. Sunkiausia pasakyti, ką jie padarė, pripažinti juos kaip priešus ir kartu rasti galimybę susitikti ir rasti išeitį šiame susitikime neprarandant savo teritorijos“, – tikino Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 11.12

Balandžio 5-osios naktį du Rusijos naikintuvai Su-35 iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą paleido sparnuotųjų raketų, tačiau Ukrainos oro gynyba raketas perėmė.

„Rašistai galėjo nusitaikyti į civilinę infrastruktūrą keliuose šalies Vakarų regionuose“, – „Facebooke“ paskelbė „Vakarų“ oro pajėgų vadavietė, praneša „Ukrinform“.

Trys sparnuotosios raketos buvo sunaikintos priešlėktuvinėmis sistemomis, o ketvirtoji buvo apgadinta, todėl jai nepavyko tiksliai pataikyti į taikinį.

Atnaujinta 10.44

Pokalbyje su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijai nėra vietos JT Žmogaus teisių taryboje.

„Kalbėjomės su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu apie dabartinę saugumo situaciją ir Bučos žudynes. Pabrėžta, kad Ukraina naudos visus turimus JT mechanizmus, kad rinktų įrodymus ir patrauktų Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn. Rusijai nėra vietos JT Žmogaus teisių taryboje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė D. Kuleba.

Spoke with UN Secretary General @AntonioGuterres on the current security situation and the Bucha massacre. Stressed that Ukraine will use all available UN mechanisms to collect evidence and hold Russian war criminals to account. No place for Russia on the UN Human Rights Council.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) April 4, 2022

Atnaujinta 10.41

Mykolajivo meras: civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys

Rusijos kariai tęsia Ukrainos Mykolajivo miesto apšaudymą, transliuotojui BBC sakė šio miesto meras Oleksandras Sjenkevyčius .

Pasak O. Sjenkevyčiaus, civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys, kurie neturi jokios karinės reikšmės ir greičiau yra skirti pasėti paniką ir pasiruošti karinei sausumos operacijai.

Meras kartu paragino visas moteris ir vaikus išvykti iš Mykolajivo, kad būtų išvengta civilių aukų.

„Mus bombarduoja kasdien. Vakar užfiksuoti du bombardavimai, – teigė O. Sjenkevyčius. – Kalbant apie vakarykštį bombardavimą, jie mus apšaudė kasetinėmis bombomis ir raketomis, jos nukrito ant gyvenamųjų rajonų, kuriuose yra tik namai, kur žmonės eina miegoti, o ryte eina į darbą.“

Atnaujinta 10.39

V. Putinas panaikino supaprastintą vizų išdavimo tvarką ES pareigūnams

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sustabdė supaprastintų vizų išdavimo taisyklių taikymą „nedraugiškų“ Europos šalių pareigūnams ir žurnalistams, taip atsakydamas į sankcijas, įvestas jo šaliai dėl invazijos į Ukrainą.

Kremliui vasarį pasiuntus karių į kaimyninę šalį, Vakarų valstybės paskelbė Maskvai virtinę baudžiamųjų priemonių, sudavusių skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.

Įsakas „dėl atsakomųjų vizų priemonių, susijusių su nedraugiškais užsienio valstybių veiksmais“, yra „pagrįstas būtinybe imtis skubių atsakomųjų priemonių“, nurodoma Kremliaus paskelbtame tekste.

Pagal naująsias priemones vizų išdavimo išimtys nebetaikomos oficialioms delegacijoms iš visų ES valstybių narių, taip pat iš Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino.

Įsaku sugriežtintas dokumentų pateikimo procesas ir atsisakyta supaprastintos daugkartinių vizų išdavimo tvarkos pareigūnams bei žurnalistams.

Be to, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms agentūroms nurodyta nuspręsti, ar įvesti atskirus atvykimo ribojimus užsienio piliečiams, „vykdantiems nedraugiškus veiksmus Rusijos atžvilgiu“.

Praėjusį mėnesį Maskva, reaguodama į Vakarų sankcijas, išplėtė vadinamųjų „nedraugiškų“ šalių sąrašą. Jame, be kita ko, atsidūrė visos 27 ES šalys, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.

ES paskelbė sankcijas daugeliui rusų pareigūnų, įskaitant V. Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, taip pat uždarė savo oro erdvę šios šalies avialinijoms.

Be to, blokas uždraudė Rusijos valstybinių transliuotojų RT ir „Sputnik“ transliacijas, apkaltinęs jas prisidedant prie Kremliaus „manipuliavimo operacijos“

Atnaujinta 10.10

Ukrainoje šiandien suplanuoti 7 humanitariniai koridoriai.

Atnaujinta 10.03

Vien Kyjivo regione teisėsaugos pareigūnai jau užregistravo daugiau nei 1200 karo nusikaltimų bylų.

„Jeigu kalbėtume apie plėšikus, baudžiamosios bylos iškeltos, jos taip pat registruojamos kaip karo nusikaltimai. Vien Kyjivo srityje esame užregistravę daugiau nei 1200 karo nusikaltimų bylų. Jos susijusios su plėšikavimu ir „orkų“ įvykdytais nusikaltimais mūsų teritorijose“, – Ukrainos televizijos kanalų eteryje sakė šalies vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, praneša „Ukrinform“.

Atnaujinta 09.58

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba praneša, kad į Lenkiją atvyko daugiau nei 2,5 milijono pabėgėlių iš Ukrainos.

Atnaujinta 09.57

Bendri Rusijos personalo koviniai nuostoliai siekia apie 18,5 tūkst. karių.

Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo vasario 24 d. Rusijos pajėgos prarado 676 tankus,
1858 šarvuotąsias kovos mašinas, 332 artilerijos sistemas, 107 daugkartines raketų paleidimo sistemas, 55 oro gynybos sistemas, 150 lėktuvų, 134 sraigtasparnius, 1 322 transporto priemones, 7 laivus ar valtis, 76 talpyklas su kuru ir tepalais, 94 operatyvinio-taktinio lygio dronus, 25 vienetus specialiosios įrangos.

Atnaujinta 09.52

Medvedevas: Rusija „simetriškai“ atsakys į jos diplomatų išsiuntimą iš Vakarų šalių

Rusija proporcingai atsakys į jos diplomatų išsiuntimą iš kai kurių Vakarų šalių, vėlų pirmadienio vakarą pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

„Atsakas pažįstamas visiems: jis bus simetriškas ir destruktyvus dvišaliams santykiams, – tinkle „Telegram“ parašė D. Medvedevas. – Ką jie nubaudė? Visų pirma save pačius.“

Pirmadienį Prancūzija paskelbė dėl karo Ukrainoje išsiunčianti 35 Rusijos diplomatus. Analogišką žingsnį žengė ir Vokietija.

„Jei visa tai tęsis, kaip jau rašiau vasario 26-ąją, bus tinkama užtrenkti ambasadų Vakaruose duris, – tvirtino D. Medvedevas. – Visiems bus pigiau. O tada vienas į kitą galėsime žiūrėti tik pro ginklų taikiklius.“

Atnaujinta 09.22

V. Klyčko įspėja gyventojus kol kas negrįžti į Kyjivo priemiesčius

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino namus palikusius priemiesčių gyventojus „dar mažiausiai savaitę“ negrįžti. „Kai kuriuose Kyjivo srities rajonuose visą parą galioja komendanto valanda“, – sakė jis pirmadienį. Be to, po rusų dalinių atsitraukimo „rasta daug sprogmenų, kurie gali kelti didelį pavojų“.

V. Klyčko įspėjo ir dėl tolesnių raketų atakų. „Todėl prašau žmonių kiek palaukti ir negrįžti“, – sakė jis.

Rusijos ginkluotosios pajėgos praėjusią savaitę paskelbė, kad smarkiai sumažins savo karinį aktyvumą aplink sostinę. Ukrainos kariuomenė įspėja, kad tai gali būti apgaulingas manevras. Po rusų karių pasitraukimo iš kelių Kyjivo priemiesčių rasta daug nužudytų civilių, ypač – Bučoje.

Dėl to Vakarų šalys kaltina rusus karo nusikaltimais. Maskva kaltinimus neigia.

Atnaujinta 09.08

Į Japoniją vyriausybiniu lėktuvu išskraidinta 20 ukrainiečių

Antradienį vyriausybiniu lėktuvu kartu su Lenkijoje besilankiusiu užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashiu į Tokiją atskrido 20 ukrainiečių, Japonijai atsargiai priimant nuo Rusijos invazijos bėgančius žmones.

Japonija paprastai per metus priima tik kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašytojų ir, atvėrusi duris ukrainiečiams, vadina juos „evakuotaisiais“, o ne pabėgėliais.

20 ukrainiečių kartu su Y. Hayashiu atskrido iš Lenkijos, kur jis buvo išvykęs į kelių dienų kelionę siūlyti paramą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.

„Sužinojome apie keletą žmonių, kurie labai norėjo evakuotis į Japoniją, tačiau jiems buvo sunku patiems susiorganizuoti tokią kelionę, – antradienį spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis Vyriausybės atstovas žiniasklaidai Hirokazu Matsuno. – Iš humanitarinių paskatų 20 šių žmonių buvo pakviesti skristi vyriausybiniu lėktuvu.“

Pasak H. Matsuno, Japonija iki šiol jau buvo priėmusi 404 ukrainiečius, kai ministras pirmininkas Fumio Kishida praėjusį mėnesį paskelbė planą priimti nuo karo bėgančius asmenis.

Tačiau jie nėra priskirti pabėgėlių kategorijai, kuri suteiktų jiems teisę pasilikti šalyje bent penkerius metus, o vėliau – prašyti leidimo pasilikti ilgesniam laikui.

Vietoj to „evakuotieji“ gauna 90 dienų vizą, kuri gali būti pakeista į vienerių metų trukmės leidimą gyventi ir dirbti.

Japonija prisijungė prie griežtų Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos ir antradienį paskelbė apie papildomą 100 mln. JAV dolerių humanitarinę pagalbą Kyjivui. Praėjusį mėnesį jau buvo skirta 100 mln. dolerių parama Ukrainai ir kaimyninėms šalims.

2020 metais Japonija priėmė tik 47 pabėgėlius ir 44 asmenis humanitariniais pagrindais iš beveik 4 000 prašytojų. Žmogaus teisių gynimo organizacijos jau seniai priekaištauja Tokijui, kad šis per mažai padeda nuo konfliktų bėgantiems žmonėms.

Atnaujinta 09.06

JK žvalgyba teigia, kad daugeliui Rusijos dalinių, atitrauktų iš šiaurės Ukrainos, reikės gerokai perstatyti ir susitvarkyti, norint tęsti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

JK žvalgyba taip pat skelbia, kad Ukrainos pajėgos atkovojo svarbų sektorių šiaurės Ukrainoje, atimdamos iš Rusijos galimybes užtikrinti savo taikinius ir priversdamos Rusijos karius pasitraukti iš teritorijų aplink Černihivą ir į šiaurę nuo Kyjivo.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 5 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/C605aP9hlX

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/t8wlPfCrqd

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 5, 2022

Atnaujinta 09.00

Australija uždraudžia prabangos prekių eksportą į Rusiją

Australija dėl karo Ukrainoje įveda naujas sankcijas Rusijai – draus prabangos prekių eksportą į šalį. Tai pirmiausia bus vyno ir prabangių automobilių eksporto sustabdymas, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Šios sankcijos nukreiptos prieš prezidentą V. Putiną ir jo turtingus rėmėjus, ne prieš paprastus rusų vartotojus, – pabrėžė užsienio reikalų ministrė Marise Payne. – Jos įgyvendinamos pasitarus su svarbiais partneriais, kad būtų apribota rusų elito prieiga prie tokių prekių.“

Vyriausybė Kanberoje jau netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas Maskvai ir praėjusiomis savaitėmis jas vis praplėtė. Tai daugiausia tikslinės baudžiamosios priemonės, be kita ko, Vyriausybės nariams, kariniams vadams ir dešimtims „propagandistų bei dezinformacijos aktyvistų“. Šalis į Ukrainą nusiuntė ir karinės įrangos.

„Australijos Vyriausybė tvirtai pasiryžusi priversti Rusiją sumokėti aukščiausią kainą už prezidento V. Putino neteisėtą ir neišprovokuotą karą“, – sakė M. Payne.

Atnaujinta 08.51

Kinija siūlo konfliktą Ukrainoje išspręsti derybomis

Per pokalbį telefonu su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi vėl paragino konfliktą Ukrainoje išspręsti derybomis.

Pekino teigimu, pokalbį inicijavo Ukrainos pusė.

Atnaujinta 08.48

Rusija: „nedraugiškas“ Vokietijos sprendimas išsiųsti diplomatus pablogins ryšius

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogui palaikyti, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietija paskelbė apie masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą, Europai reiškiant pasipiktinimą Maskvos puolimu Ukrainoje, dar labiau padidėjusį prieš kelias dienas Bučos mieste aptikus daugybę nužudytų civilių lavonų.

Kremlius „kategoriškai“ atmetė kaltinimus, susijusius su Bučoje rastais nužudytų civilių gyventojų palaikais. Rusijos teigimu, Kyjivas surengė „provokaciją“, siekdamas diskredituoti Maskvą.

„Išreiškėme kategorišką nepritarimą vienašališkiems Berlyno kaltinimams, jis paskubėjo stoti Kyjivo pusėn, net nesulaukęs nepriklausomo tyrimo dėl įvykių Bučoje“, – nurodė Rusijos ambasada.

Atstovybė patvirtino, kad 40 Vokietijoje dirbančių rusų diplomatinių misijų liepta išvykti iš šalies, kaip anksčiau sužinojo naujienų agentūra AFP.

Berlynas nepateikė konkretaus diplomatų skaičiaus, bet pabrėžė, kad jų bus išsiųsta „daug“.

Atnaujinta 08.41

Ukraina baiminasi „didelio“ rytinio Luhansko regiono puolimo

Rusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos duomenimis, rengiasi „dideliam“ ukrainiečių dalinių puolimui rytiniame Luhansko regione. Gabenama technika ir degalai, stiprinamos pajėgos, pirmadienį sakė regiono gubernatorius Serhijus Haidajus. „Manome, kad jie ruošiasi dideliam puolimui“, – pridūrė jis.

„Bombardavimai tankėja“, – vaizdo žinutėje toliau kalbėjo S. Haidajus. Jis paragino gyventojus kiek įmanoma greičiau išvykti iš regiono. „Nelaukite, kol jūsų namai bus subombarduoti“, – ragino jis žmones.

Daug žmonių pirmadienį pajudėjo Vakarų kryptimi. Šimtai jų Kramatorsko – Donecko srities didmiesčio – geležinkelio stotyje laukė traukinių.

Ukrainos institucijos mano, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš Ukrainos šiaurės tam, kad susitelktų į puolimą šalies rytuose ir pietuose.

JAV gynybos ministerijos atstovas pirmadienio vakarą pranešė, kad du trečdaliai rusų pajėgų, kurios nuo karo pradžios buvo užėmusios pozicijas apie Kyjivą, atsitraukė į Baltarusiją. Tai esą veikiausiai yra persigrupavimas prieš naują puolimą kitoje Ukrainos vietoje.

Rusija savo ruožtu neseniai paskelbė, kad puolimą sutelks į Donbasą.

Atnaujinta 08.36

Dėl ginkluotos Rusijos agresijos Ukrainoje žuvo 165 vaikai, o daugiau nei 431 vaikas Ukrainoje buvo sužeistas.

Atnaujinta 08.32

Naktį Ukrainos oro gynyba virš Dnipro srities numušė dvi Rusijos paleistas raketas. Tai pareiškė regiono karinio štabo vadovas Valentynas Rezničenka.

Atnaujinta 08.26

Nei gelbėtojai, nei greitosios medicinos pagalbos medikai negali pasiekti kai kurių Popasnos ir Rubižnės rajonų.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Situacija sunki. Nei gelbėtojai, nei greitosios medicinos pagalbos automobiliai negali pasiekti kai kurių Popasnos ir Rubižnės rajonų. Apšaudymai toliau vyksta, tęsiasi gatvės kovos. Rubižnėje žuvusieji laidojami kiemuose“, – sakė jis.

Atnaujinta 08.24

Ukrainoje rasti kaimo seniūnės ir dar keturių žmonių lavonai surištomis rankomis

Ukrainiečių pareigūnai kaime į vakarus nuo Kyjivo aptiko penkių civilių surištomis rankomis lavonus.

Tarp aukų yra kaimo seniūnė, jos vyras ir sūnus.

Policija naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė keturis lavonus, tarp jų kaimo seniūnės, gulinčius pusiau žemėmis užverstoje duobėje pušyne šalia moters namo Motyžyne.

Penktas kūnas buvo surastas nedideliame šulinyje sode.

Visoms aukoms, įskaitant du vyrus, kurie nebuvo seniūnės šeimos nariai, buvo už nugaros surištos rankos.

50-metė seniūnė Olha Suchenko, jos vyras ir sūnus buvo pagrobti rusų karių kovo 24 dieną, nurodė policija.

Vietos gyventojai sakė, kad seniūnė ir jos vyras atsisakė bendradarbiauti su rusų pajėgomis.

Kovo 11 dieną rusų kariai pagrobė pietinio Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, tačiau po penkių dienų paleido jį į laisvę.

Bučoje, esančioje už maždaug 30 km į šiaurę nuo Motyžyno, atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių, jų lavonai buvo palikti tiesiog gatvėse arba masinėse kapavietėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.

Atnaujinta 08.13

Per rusų atakas Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai 11 žmonių

Per Rusijos atakas Mykolajive, pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 11 žmonių ir 62 buvo sužeisti, pirmadienį vakare „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Vitalijus Kimas.

Meras Oleksandras Sjenkevyčius anksčiau „Telegram“ buvo sakęs, kad žuvo 10 žmonių ir 46 buvo sužeisti.

O. Sjenkevyčius sakė, kad buvo šaudoma į namus, ligonines, vaikų darželius, mokyklas ir našlaičių globos namus. Pirmadienį iš miesto evakuacijos autobusais išvyko apie 120 žmonių.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Pirmadienį Avdijivkoje rytų Ukrainoje žuvo du žmonės, pranešė laikraštis „Ukrajinska pravda“, remdamasis Donecko srities gubernatoriumi Pavlo Kyrylenka.

Atnaujinta 08.10

Rusų pajėgos turi didelių problemų dėl kovinių dalinių komplektavimo.

Apie tai pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ paskyroje.

„Rusijos kariai ir toliau patiria nuostolių. Jie turi didelių problemų dėl kovinių ir paramos dalinių komplektavimo. Priešo personalas yra demoralizuotas, dėl to padaugėjo kariuomenės karinio personalo dezertyrų ir atsisakymų dalyvauti kare Ukrainos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 08.07

Vaizdai iš apgriauto Mariupolio miesto.

Atnaujinta 07.56

Rusijos kariai pergrupuoja kariuomenę ir sutelkia savo pastangas rengdami puolimo operaciją Rytų Ukrainoje.

Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo balandžio 5-osios ryto ataskaitoje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Jų tikslas – visiškai perimti Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 07.45

JAV dar šią savaitę ketina įvesti naujas sankcijas Rusijai

Po žiaurumų Ukrainos Bučos mieste JAV Vyriausybė dar šią savaitę ketina paskelbti apie naujas sankcijas Rusijai. Šiuo metu derinami veiksmai su sąjungininkėmis ir šalimis partnerėmis, pirmadienį Baltuosiuose rūmuose sakė prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas. Tačiau jis nenorėjo įvardyti detalių apie planuojamas ar svarstomas naujas baudžiamąsias priemones.

Atsakydamas į klausimą apie galimą rusiškos naftos ir dujų importo į Europą sustabdymą, J. Sullivanas sakė, kad ir su ES, ir su šalimis narėmis vyksta pokalbiai dėl „viso spektro sankcijų“. Esą siekiama konsensuso, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai.

JAV, ES, Didžioji Britanija ir kitos sąjungininkės dėl Rusijos karo Ukrainoje jau įvedė Maskvai daugybę sankcijų. Sankcijų taikinys iki šiol, be kita ko, buvo Rusijos finansų sistema, technologijų sektorius bei aukšti politikai ir oligarchai, kurie laikomi Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjais.

Atnaujinta 07.38

JK: Zelenskis kreipsis į JT Saugumo Tarybą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje apie karą jo šalyje, pranešė Jungtinės Karalystės diplomatinė atstovybė. Tai bus pirmasis jo kreipimasis į JT instituciją nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į šalį.

Po pirmadienio pranešimo JK, balandžio mėnesį pirmininkaujanti Tarybai, negalėjo pasakyti, ar kalba bus transliuojama tiesiogiai, ar įrašyta iš anksto.

Antradienio posėdis buvo numatytas dar prieš paskelbiant apie V. Zelenskio pasirodymą; jame dalyvaus JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Dabar posėdyje tikriausiai dominuos savaitgalį aptikti negyvi kūnai civiliais drabužiais, išmėtyti Bučos miesto, esančio netoli Kyjivo, gatvėse. Siaubingi vaizdai, užfiksuoti nuotraukose, sukėlė tarptautinio Rusijos pasmerkimo bangą.

„Tarybai pirmininkaujanti JK užtikrins, kad būtų išklausyta tiesa apie Rusijos karo nusikaltimus. Mes atskleisime [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karą tokį, koks jis yra iš tikrųjų“, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje pranešė JK atstovybė JT.

Atnaujinta 07.36

JAV gynybos pagalba Ukrainai bus pristatyta kuo didesniais kiekiais ir kuo greičiau.
Tai pranešė Pentagono atstovas Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Per artimiausias 24 valandas atvyks dar viena siunta. Mes teikiame pirmenybę toms siuntoms, kurių, kaip žinome, ukrainiečiams labiausiai reikia – „Javelin“, „Stinger“ raketų ir dronų“, – sakė J. Kirby.

Atnaujinta 07.16

JAV leido parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Siūlomas pardavimas pagerins Bulgarijos galimybes atsakyti į dabartines ir ateities grėsmes, leisdamas Bulgarijos karinėms oro pajėgoms įprasta tvarka naudoti modernius naikintuvus Juodosios jūros regione“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pranešime.

Leidimas buvo suteiktas tęsiantis spėlionėms, ar kuri nors iš Vašingtono sąjungininkių NATO bloke galėtų perduoti Ukrainai naikintuvų MIG-29, kad šie galėtų būti naudojami kovai su Rusijos pajėgomis. JAV savo ruožtu tokiai sąjungininkei parūpintų amerikiečių pagamintų lėktuvų.

Bulgarija – viena iš trijų NATO šalių, turinčių MIG-29, kuriuos pilotuoti moka Ukrainos karo lakūnai. Šių lėktuvų taip pat turi Lenkija ir Slovakija.

Tačiau Pentagono atstovas Johnas Kirby, pirmadienį paklaustas apie F-16 pardavimą, nesureikšmino spėlionių, jog šis žingsnis gali būti susijęs su Bulgarijos MIG-29 perdavimu Ukrainai.

Kovo 19 dieną per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizitą Bulgarijoje šalies premjeras Kirilas Petkovas sakė, kad tokio susitarimo nėra.

„Tačiau turiu pasakyti, kad būdami taip arti konflikto šiuo metu negalėsime pasiųsti karinės pagalbos Ukrainai“, – aiškino jis ir pridūrė, kad tokiai pagalbai turėtų pritarti Bulgarijos parlamentas.

Atnaujinta 07.14

Tarppartinė Amerikos įstatymų leidėjų grupė bando įtikinti JAV prezidento Joe Bideno administraciją išplėsti Ukrainai tiekiamų ginklų sąrašą.

Prašyme taip pat minimos raketos „Stinger“ ir „Javelin“ prieštankinės raketos, kurių Ukrainoje senka, taip pat tolimojo nuotolio dronai, galintys sutrikdyti Rusijos tiekimo linijas ir atremti apgulties taktiką.

Atnaujinta 07.11

Zelenskis: Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

„Ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos tiesą apie tai, kas iš jo bendrapiliečių žudė [Ukrainoje]. Kas davė įsakymus. Kas žudant užmerkė akis“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pakvietė žurnalistus iš viso pasaulio apžiūrėti sugriautus miestus. „Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija“, – sakė jis.

Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

V. Zelenskis vaizdo kreipimesi papasakojo apie savo apsilankymą Bučoje ir Irpinėje. „Miestai tiesiog sugriauti“, – teigė jis. Lavonai iš daugumos gatvių jau surinkti. Tačiau kiemuose ir namuose vis dar guli žuvusiųjų kūnai.

Anot prezidento, jam skauda širdį, kad jis tik dabar „iš visų aukštų pasaulio politikų girdi tai, kas turėjo būti pasakyta jau seniai, kai viskas buvo aišku“. Jis dar kartą pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai. „Bet ar tikrai reikėjo laukti (...) Ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti kankinančia mirtimi?“ – klausė V. Zelenskis.

Atnaujinta 06.45

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste pavadino „inscenizuota provokacija“.

„Tai bjauri režimo Kyjive provokacija“, – sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Niujorke.

Rusų kariai, anot jo, nepadarė to, kuo yra kaltinami, jie nevykdė žiaurumų prieš civilius Ukrainoje.

„To nėra, to nebuvo ir to niekada nebus“, – pažymėjo ambasadorius.

V. Nebenzia tikino, kad Rusija turi visa tai patvirtinančių įrodymų ir juos kuo greičiau pateiks JT Saugumo Tarybai. Rusija, anot jo, jau pirmadienį paprašė surengti specialų JT Saugumo Tarybos posėdį. Tačiau šiuo metu pirmininkaujanti Didžioji Britanija nusprendė tai palikti jau paskirtam posėdžiui antradienį – tai N. Nebenzia griežtai sukritikavo.

Atnaujinta 06.30

Rusija ragina Ukrainos pajėgas Mariupolyje kapituliuoti

Rusija dar kartą paragino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Mariupolyje sudėti ginklus. Ukrainos kariuomenės batalionai ir užsienio samdiniai antradienio rytą evakuacijos koridoriumi galės saugiai palikti miestą Kyjivo Vyriausybės kontroliuojamų teritorijų kryptimi, pirmadienį pareiškė generolas majoras Michailas Mizincevas iš Rusijos gynybos ministerijos.

„Visiems, kurie sudės ginklus, bus garantuota gyvybė“, – pridūrė jis.

Antradienį vėl turėtų būti mėginama iš miesto evakuoti ir civilius bei užsienio piliečius, kalbėjo M. Mizincevas. Anot jo, praėjusiomis dienomis Ukrainos pusė vis trukdė išvežti žmones iš Mariupolio.

Atnaujinta 03.15

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Jis kalbės skubiai sušauktame Tarybos posėdyje. Kaip skelbia AFP, tai bus pirmas Zelenskio kreipimasis į JT Saugumo tarybą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė kol kas neįvardija, ar kreipimasis vyks nuotoliu gyvai, ar bus įrašytas.

Atnaujinta 02.19

Ukrainos žvalgyba paskelbė sąrašą Rusijos karių, kurie vykdė karo nusikaltimus Bučoje, praneša BBC. Ukrainos Gynybos ministerijos puslapyje paviešintame sąraše suregistruoti beveik dviejų tūkstančių Rusijos karių vardai, gimimo datos, pasų numeriai ir kariniai laipsniai. Ministerija sako, kad šie asmenys turės būti teisiami dėl prieš Ukrainos gyventojus įvykdytus nusikaltimus.

Atnaujinta 01.45

Ukrainos prezidentas sako, kad civilių aukos Ukrainos iš Rusijos pajėgų apsiausties išvaduotuose miestuose gali būti daug didesnės nei Bučoje, kur kankinta ir nužudyta per 300-us civilių. Pasak Volodymyro Zelenskio, dar tik pradėta tirti, ką mieste padarė Rusijos kariai. Ukrainos prezidento teigimu, patikrinus visą miestą, žuvusiųjų skaičius gali dar padidėti. Naktiniame kreipimesi V. Zelenskis kviečia užsienio žurnalistus atvykti į netoli Kyjivo esančią Bučą ir kitus miestus ir dokumentuoti civilių žūtis.

„Visi okupantų padaryti nusikaltimai yra fiksuojami. Rengiamas teisinis pagrindas, kad už kiekvieną padarytą nusikaltimą Rusijos kariai būtų patraukti atsakomybėn. Noriu pabrėžti, kad esame suinteresuoti kiek įmanoma labiau skaidriu ir išsamiu tyrimu, kurio rezultatai bus paskelbti ir paaiškinti visai tarptautinei bendruomenei“, – sako V. Zelenskis.

Atnaujinta 00.35

Ukrainos prezidentas sako, kad ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos visą tiesą, kas iš jų bendrapiliečių dalyvavo žudymuose Ukrainoje ir kas užmerkė akis prieš žmogžudystę. Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi teigia, kad Ukraina tokią informaciją pagarsins pasauliniu mastu.

Pasak V. Zelenskio, dabar tam yra kur kas daugiau įrankių nei tada, kai Vokietijos nacistai buvo traukiami atsakomybėn po Antrojo pasaulinio karo. Zelenskis pirmadienį lankėsi Bučoje, kur pranešta apie žiaurius Rusijos pajėgų nusikaltimus. Ukrainos vadovas teigia, kad čia įvykdyti karo nusikaltimai, kuriuos pasaulis pripažins genocidu.

Atnaujinta 00.00

Kiek vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė sunaikinusi naftos perdirbimo gamyklą ir tris degalų ir tepalų saugyklas Odesos regione. Tačiau neaišku, ar tai patikimi duomenys.

Pirmadienį Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė septynias Rusijos užpuolikų atakas Jungtinių pajėgų operacijos rajone.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Jungtinių pajėgų operacijos spaudos tarnyba.

Ukrainos Jungtinės pajėgos per pastarąją parą sunaikino 7 priešo tankus, 8 šarvuotas transporto priemones ir 3 artilerijos sistemas, teigiama pareiškime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau prarado beveik 18 300 karių, 647 tankus, 1844 šarvuotas kovos mašinas ir kitą techniką.

Atnaujinta 23.58

Per Mykolajivo apšaudymą žuvo 11 žmonių, tarp jų vienas vaikas, rašo UNIAN. Dar 9 žmonės žuvo dėl į prekybos centrą pataikiusio sviedinio, 61 žmogus buvo sužeistas.

Tai paskelbė Mykolajivo regioninės valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Čia nėra jokios logikos, čia miesto centras, žmonės tiesiog ėjo savo reikalais, o rusų įsibrovėliai šaudo „Tornadais“, „Uraganais“ ar bet kuo. Smegenys kaip krevetės. Kaip suprantu, jie nori sėti paniką, išsekinti. Bet tai, kad jie apšaudo civilius, yra faktas. Suprantu, kai jie nepataikė į karinius taikinius, bet tai yra vaikų ligoninės, miesto centras... Reti keistuoliai“, – sakė jis.