Rusijos karas prieš Ukrainą. Okupantų pajėgos prievarta deportuoja Iziumo gyventojus į Rusiją, ruošiamasi didelei atakai Luhansko srityje

Tęsiasi 40-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Aiškėja Maskvos nusikaltimų mastas. Ukrainos generalinė prokurorė pranešė, kad Kyjivo regione aptikta 410 civilių gyventojų kūnų, palydovinėse nuotraukose matomos masinės kapavietės Bučoje. Pirmadienio rytą paskelbta apie apšaudymus ir sprogimus Odesos ir Mykolajivo miestuose, antroje dienos pusėje buvo pranešta apie vėl atakuojamą Charkivą, Rusijos apsuptame Chersone stinga maisto, vaistų ir kuro. Europos Sąjunga pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose, o JAV prezidentas Joe Bidenas ragina surengti „karo nusikaltimų teismą“ dėl Bučos žudynių Ukrainoje.   

Apie sekmadienio ir pirmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Vietos valdžios duomenimis, Mariupolyje per Rusijos atakas žuvo mažiausiai 5 tūkstančiai žmonių. Mieste yra likę apie 160 tūkstančių gyventojų. Jiems trūksta maisto, vandens, nėra elektros.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė esąs sukrėstas „žiaurių karo nusikaltimų“, kuriuos rusų pajėgos vykdė Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje. V. Klyčko, paminėjęs pranešimus apie sušaudytus civilius, vokiečių dienraščiui „Bild“ sekmadienį pareiškė, jog „tai, kas įvyko Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, galima apibūdinti tik kaip genocidą“. Tai, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vykdo genocidą, interviu JAV televizijai CBS sakė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Suplanuotu genocidu įvykius pavadino ir Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.

🇷🇺 came in 🇺🇦 with military bands and columns of the Rosguard. But they were followed by mobile crematories. Why do you need them if you don’t believe in resistance? Now we know - to hide war crimes. This is not a performer's mistake. This is a planned genocide. #BuchaMassacre pic.twitter.com/koRdQbtbX8

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) April 3, 2022

Sekmadienio rytą Odesoje pasirodė juodų dūmų kamuoliai. Kaip pranešė užsienio žiniasklaida, čia rusai surengė ataką prieš degalų saugyklą, tačiau ši informacija nėra oficialiai patvirtinta. Savo ruožtu Ukraina skelbia, kad Rusijos antskrydis smogė „kritinei infrastruktūrai“. Dalį raketų spėjo numušti ukrainiečių pajėgos.

Atnaujinta 03.15

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Jis kalbės skubiai sušauktame Tarybos posėdyje. Kaip skelbia AFP, tai bus pirmas Zelenskio kreipimasis į JT Saugumo tarybą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė kol kas neįvardija, ar kreipimasis vyks nuotoliu gyvai, ar bus įrašytas.

Atnaujinta 02.19

Ukrainos žvalgyba paskelbė sąrašą Rusijos karių, kurie vykdė karo nusikaltimus Bučoje, praneša BBC. Ukrainos Gynybos ministerijos puslapyje paviešintame sąraše suregistruoti beveik dviejų tūkstančių Rusijos karių vardai, gimimo datos, pasų numeriai ir kariniai laipsniai. Ministerija sako, kad šie asmenys turės būti teisiami dėl prieš Ukrainos gyventojus įvykdytus nusikaltimus.

Atnaujinta 01.45

Ukrainos prezidentas sako, kad civilių aukos Ukrainos iš Rusijos pajėgų apsiausties išvaduotuose miestuose gali būti daug didesnės nei Bučoje, kur kankinta ir nužudyta per 300-us civilių. Pasak Volodymyro Zelenskio, dar tik pradėta tirti, ką mieste padarė Rusijos kariai. Ukrainos prezidento teigimu, patikrinus visą miestą, žuvusiųjų skaičius gali dar padidėti. Naktiniame kreipimesi Volodymyras Zelenskis kviečia užsienio žurnalistus atvykti į netoli Kijivo esančią Bučą bei kitus miestus ir dokumentuoti civilių žūtis.

"Visi okupantų padaryti nusikaltimai yra fiksuojami. Rengiamas teisinis pagrindas, kad už kiekvieną padarytą nusikaltimą Rusijos kariai būtų patraukti atsakomybėn. Noriu pabrėžti, kad esame suinteresuoti kiek įmanoma labiau skaidriu ir išsamiu tyrimu, kurio rezultatai bus paskelbti ir paaiškinti visai tarptautinei bendruomenei", - sako V. Zelenskis.

Atnaujinta 00.35

Ukrainos prezidentas sako, kad ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos visą tiesą, kas iš jų bendrapiliečių dalyvavo žudymuose Ukrainoje ir kas užmerkė akis prieš žmogžudystę. Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimęsi teigia, kad Ukraina tokią informaciją pagarsins pasauliniu mastu.

Pasak Zelenskio, dabar tam yra kur kas daugiau įrankių nei tada, kai Vokietijos nacistai buvo traukiami atsakomybėn po Antrojo pasaulinio karo. Zelenskis pirmadienį lankėsi Bučoje, kur pranešta apie žiaurius Rusijos pajėgų nusikaltimus. Ukrainos vadovas teigia, kad čia įvykdyti karo nusikaltimai, kuriuos pasaulis pripažins genocidu.

Atnaujinta 00.00

Kiek vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė sunaikinusi naftos perdirbimo gamyklą ir tris degalų ir tepalų saugyklas Odesos regione. Tačiau neaišku, ar tai patikimi duomenys.

Pirmadienį Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė septynias Rusijos užpuolikų atakas Jungtinių pajėgų operacijos rajone.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ tinkle paskelbtame pranešime pranešė Jungtinių pajėgų operacijos spaudos tarnyba.

Ukrainos Jungtinės pajėgos per pastarąją parą sunaikino 7 priešo tankus, 8 šarvuotas transporto priemones ir 3 artilerijos sistemas, teigiama pareiškime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos kariai Ukrainoje jau prarado beveik 18 300 karių, 647 tankus, 1844 šarvuotas kovos mašinas ir kitą techniką.

Atnaujinta 23.58

Per Mykolajivo apšaudymą žuvo 11 žmonių, tarp jų vienas vaikas, rašo UNIAN. Dar 9 žmonės žuvo dėl į prekybos centrą pataikiusio sviedinio, 61 žmogus buvo sužeistas.

Tai paskelbė Mykolajivo regioninės valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Čia nėra jokios logikos, čia miesto centras, žmonės tiesiog ėjo savo reikalais, o rusų įsibrovėliai šaudo „Tornadais“, „Uraganais“ ar bet kuo. Smegenys kaip krevetės. Kaip suprantu, jie nori sėti paniką, išsekinti. Bet tai, kad jie apšaudo civilius, yra faktas. Suprantu, kai jie nepataikė į karinius taikinius, bet tai yra vaikų ligoninės, miesto centras... Reti keistuoliai“, – sakė jis.

Atnaujinta 23.54

Informacija apie sprogimus Lvive nepatvirtinta, pranešama „Telegram“ kanale.

Atnaujinta 23.50

Scenos Bučoje buvo „plano dalis“, teigia JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

JAV prezidentas J. Bidenas sieks, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumokėtų už karo nusikaltimus, sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Kalbėdamas apie Bučoje nužudytų surištų civilių gyventojų nuotraukas, J. Sullivanas sakė, kad JAV konsultuosis su savo sąjungininkais dėl atsakomybės, kuri galėtų būti taikoma Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje vietoje.

Jis sakė: „Mes nemanome, kad tai tik atsitiktinis nelaimingas atsitikimas ar nesąžiningas konkretaus asmens veiksmas.“

J. Sullivanas toliau pažymėjo, kad JAV įspėjo, jog Rusija sieks įkalinti ar nužudyti disidentus ar kitus asmenis, kuriuos ji laiko grėsme jos mėginimui okupuoti Ukrainą.

„Manome, kad tai buvo plano dalis“, – pridūrė jis.

Toliau patarėjas saugumo klausimais Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė, kad Rusija perkelia savo dėmesį Ukrainoje į šalies rytus ir pietus po to, kai patyrė stipresnę nei tikėtasi Ukrainos pajėgų gynybą.

J. Sullivanas taip pat sakė, kad JAV artimiausiomis dienomis paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai.

„Matėme žiaurumų, matėme karo nusikaltimų, bet dar nematėme tokio lygio sistemingo Ukrainos žmonių gyvybės atėmimo, kuris prilygtų genocidui“, – pridūrė J. Sullivanas.

Atnaujinta 23.44

Informuojama, kad Rivne tylu, tačiau galėjo būti numuštas kažkoks skraidantis objektas, galbūt lėktuvas. Žmonės rašo ir apie sprogimus Lvive. Kol kas laukiama oficialaus informacijos patvirtinimo.

Atnaujinta 23.37

„Telegram“ kanale pranešama apie sprogimus Dnipro rajone Sinelnykovėje, Zaporižioje, Voluinėje, Rivnėje, Charkive. Informacija dar tikrinama.

Atnaujinta 23.04

V. Zelenskis sakė, kad dabar žinoma apie tikslines mokytojų ir auklėtojų žudynes laikinai okupuotoje teritorijoje, rašo UNIAN.

Tai jis pareiškė per kalbą Rumunijos parlamente.

„Balandžio 3 dieną, kai pasaulis pasibaisėjo išvydęs Bučoje nužudytųjų kūnus, Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapyje buvo paskelbtas ukrainiečių genocidą pateisinantis straipsnis, kurio pavadinimas pakankamai iškalbingas, cituoju: „Ką Rusija turėtų daryti su Ukraina.“ Ir tai ne tik tekstas. Tai vienas iš įrodymų būsimam tribunolui prieš Rusijos karo nusikaltėlius“, – sakė šalies vadovas.

Jis teigė, kad straipsnyje aprašoma aiški ir apgalvota procedūra, kaip naikinti viską, kas ukrainiečius daro ukrainiečiais, ir pačius ukrainiečius.

Atnaujinta 23.01

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, iš viso žuvo 1430 civilių ir 2097 buvo sužeisti.

Taip teigia JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR), praneša „Ukrinform“.

Remiantis pranešimu, tarp karo aukų yra 297 vyrai, 202 moterys, 22 mergaitės ir 40 berniukų, taip pat 59 vaikai ir 810 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.

Tarp sužeistųjų yra 248 vyrai, 189 moterys, 42 mergaitės ir 38 berniukai, taip pat 98 vaikai ir 1482 suaugusieji, kurių lytis dar nežinoma.

JT pabrėžė, kad didžioji dalis užregistruotų civilių aukų įvyko dėl sprogstamųjų ginklų, turinčių didelį poveikio plotą, naudojimo, įskaitant apšaudymą iš sunkiosios artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų, taip pat raketų ir oro smūgius.

Atnaujinta 22.44

„Anonymous“ savo feisbuko paskyroje pranešė, kad paskelbė 120 tūkst. Rusijos karių, kovojančių Ukrainoje, asmeninius duomenis.

Atnaujinta 22.31

Palydovinės nuotraukos rodo, kad, nepaisant Rusijos teiginių, kūnai Bučoje gulėjo ištisas savaites, rašo „The New York Times“.

„The New York Times“ atlikta palydovinių vaizdų analizė paneigia Rusijos teiginius, kad Kijevo priemiestyje Bučoje civiliai gyventojai buvo nužudyti po to, kai jos kariai paliko miestą.

Savaitgalį pasirodžius nuotraukoms, kuriose matyti Bučos gatvėse gulintys negyvi civiliai – kai kurie jų buvo surištomis rankomis, kai kurie su šautinėmis žaizdomis galvoje – Rusijos gynybos ministerija neigė savo atsakomybę. Sekmadienį „Telegram“ žinutėje ministerija užsiminė, kad kūnai gatvėse atsidūrė neseniai, po to, kai maždaug kovo 30 dieną „visi Rusijos daliniai visiškai pasitraukė iš Bučos“.

Rusija tvirtino, kad nuotraukos yra „dar viena apgaulė“, ir paragino sušaukti neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdį dėl to, ką ji pavadino „Ukrainos radikalų provokacijomis“ Bučoje.

Tačiau atlikta vaizdo įrašų ir palydovinių nuotraukų apžvalga rodo, kad daugelis civilių buvo nužudyti daugiau nei prieš tris savaites, kai miestą kontroliavo Rusijos kariuomenė.

Viename vaizdo įraše, kurį balandžio 2 dieną nufilmavo vietos tarybos narys, matyti daugybė kūnų, išmėtytų palei Jablonskos gatvę Bučoje. Palydovinės nuotraukos, kurias „The New York Times“ pateikė bendrovė „Maxar Technologies“, rodo, kad mažiausiai 11 iš jų buvo gatvėje nuo kovo 11 dienos, kai Rusija, jos pačios teigimu, užėmė miestą.

Atnaujinta 22.21

V. Zelenskis pasirašė dekretą dėl saugumo garantijų sukūrimo delegacijos deryboms su Rusija, pranešama „Telegram“ kanale. Delegacijos vadovu buvo paskirtas Davidas Arakhamia.

Atnaujinta 22.08

„Mykolajive dėl įsibrovėlių apšaudymo žuvo 10 žmonių, dar 46 buvo sužeisti“, – sakė meras A. Senkevičius.

Taip pat nukentėjo trys Mykolajivo gydymo įstaigos – 5-oji miesto ligoninė, Regioninė klinikinė ligoninė, Profilinių ligų centras, 5 mokyklos ir iki 10 vaikų darželių, gyvenamieji kvartalai „miegamuosiuose“ rajonuose ir vaikų namai.

Atnaujinta 21.58

Ukraina atgauna sienos Černihivo srityje kontrolę, skelbiama „Telegram“ kanale.

Virš Černihivo pasienio būrio karinės stovyklos buvo iškelta Ukrainos vėliava, pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Atnaujinta 21.41

Zelenskis Rumunijos parlamentui sakė, kad ant kortos pastatyta taika Europoje

V. Zelenskis Rumunijos parlamentui sakė, kad ant kortos pastatyta taika Europoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Vakarus vienytis, siekiant užkirsti kelią Rusijos vykdomam „genocidui“ Europoje. Jis sakė, kad žemyno saugumas priklauso nuo Maskvos agresijos prieš jo šalį baigties.

„Kartu galime sustabdyti tuos, kurie nori genocido Europoje“, – sakė V. Zelenskis Rumunijos parlamente, parodęs parlamentarams Bučos gatvėse gulinčių kūnų su civilių drabužiais vaizdus.

Ukrainos lyderis lankėsi mieste, neseniai atkovotame Ukrainos pajėgų, kur jis pasmerkė Rusijos armijos veiksmus kaip „karo nusikaltimus“, kurie bus „pripažinti genocidu“. Vakarai paragino ištirti „karo nusikaltimus“, kuriais kaltinami Rusijos kareiviai, bet Maskva tai neigia.

„Ukraina nėra paskutinis Rusijos agresijos taikinys“, – sakė V. Zelenskis. Maskva „nori okupuoti Odesą, o tada lieka tik vienas žingsnis iki Moldovos“, – kalbėjo jis Rumunijos įstatymų leidėjams ir ragino šalį „ginti savo nepriklausomybę ir suverenitetą“. „Būtent Ukrainoje sprendžiamas Vidurio Europos ir Juodosios jūros regiono likimas, todėl Ukrainos ir ukrainiečių laisvės gynimas prilygsta visos Europos saugumo gynimui“, – pridūrė V. Zelenskis.Jis taip pat paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad ji „netektų visų išteklių“.

„Uždarykite savo uostus Rusijos laivams, sustabdykite prekių tranzitą į Rusiją ir iš jos, nebeimportuokite išteklių iš Rusijos“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

Atnaujinta 21.27

Ukrainos žvalgyba gavo vidinius Rusijos kariuomenės dokumentus

Ukrainos žvalgyba iš Rusijos kariuomenės gavo vidinius dokumentus, kuriuose nurodoma, kad okupantai negauna žadėtų piniginių išmokų už invaziją į Ukrainą, rašo UNIAN.

Dokumentus „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Pastebima, kad vietoje pinigų įsibrovėliams siūlomos papildomos laisvos dienos, draudžiama skųstis finansavimo trūkumu.

Taip pat iš dokumentų matyti, kad tikrinant Rusijos ir Ukrainos karo dalyvius buvo rasta nelegaliai į Ukrainą išsiųstų šauktinių.

Du civiliai žuvo per Rusijos apšaudymą Čuhujive

Pirmadienį Charkivo srities Čuhujivo mieste nuo priešo artilerijos apšaudymo žuvo 38 metų vyras ir 63 metų moteris.
Apie tai „Telegram“ parašė Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

„Tyrimo duomenimis, 2022 m. balandžio 4 d. Rusijos okupantai artilerijos ugnimi apšaudė Charkivo srities Čuhujivo miestą. Dėl to buvo apgadinta ir sugriauta daug namų. Viename iš namų buvę 38 metų vyras ir 63 metų moteris žuvo“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 21.08

Didžiojoje Britanijoje liko nedaug rusų šnipų, kuriuos būtų galima išsiųsti, sako pareigūnas

Didžiojoje Britanijoje liko nedaug rusų šnipų, kuriuos būtų galima išsiųsti, sako pareigūnas

Didžioji Britanija neplanuoja išsiųsti rusų iš ambasados Londone dėl invazijos į Ukrainą, nes sostinėje liko tik keli Maskvos šnipai, pripažįsta Vakarų pareigūnai. Tolesni veiksmai neatmetami, tačiau vienas pareigūnas užsiminė, jog po išsiuntimo dėl nuodijimo Solsberyje sostinėje liko „tik nedaug“ Rusijos žvalgybos pareigūnų.

Lietuva pirmadienį pranešė išprašanti Maskvos ambasadorių ir pasmerkė „žiaurias žudynes“ Bučos mieste, iš kurio buvo išstumta Rusijos kariuomenė. Kilo klausimų, ar ir Jungtinė Karalystė imsis veiksmų prieš Rusijos ambasadą Londone būgštaujant, kad ji užsiima propaganda. Vakarų pareigūnas sakė: „Daugelis Europos partnerių išsiuntė Rusijos diplomatus, kurie daugiausia yra žvalgybos pareigūnai. Dėl visų veiksmų, kurių ėmėmės po Solsberio, šiuo metu ambasadoje Londone neturime labai daug šios kategorijos rusų. Taigi, kol mes tai peržiūrime, kol kas tokių planų neturime.“

Atnaujinta 20.56

Ukraina: Rusijos pajėgos rengiasi didelei atakai Luhansko srityje

Rusijos kariai ruošiasi dideliam puolimui rytiniame Ukrainos Luhansko regione, pirmadienį per „Telegram“ pranešė vietos gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Matome, kad įranga atvyksta iš įvairių krypčių, atvežama žmonių, degalų“, – vaizdo įraše sakė jis.

„Suprantame, kad jie ruošiasi dideliam proveržiui“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 20.46

JAV gynybos pareigūnas teigia, kad du trečdaliai Rusijos karių perkeliami į Baltarusiją, rašo „Sky News“.

Karui Ukrainoje tęsiantis dar vieną savaitę, JAV gynybos pareigūnas pareiškė, kad maždaug du trečdaliai Rusijos karių, oficialiai dislokuotų aplink Kyjivą, dabar perkeliami į šiaurę, į Baltarusiją.

JAV mano, kad kariai yra perrengiami, aprūpinami ir galbūt sustiprinami papildomomis pajėgomis, o paskui siunčiami atgal į Ukrainą tęsti kovų.

Pareigūnas taip pat sakė, kad kariai greičiausiai bus perkelti į rytinę šalies dalį, Donbaso regioną, tačiau jie dar gali pakeisti kursą.

„Tai nereiškia, kad Kyjivui negresia pavojus“, – pridūrė pareigūnas.

Žvalgybos duomenys taip pat rodo, kad „didžioji dauguma“ iš daugiau kaip 125 Rusijos bataliono taktinių grupių (BTG) vis dar yra Ukrainoje.

Kalbėdamas apie naujausius pranešimus apie žiaurumus Bučoje, pareigūnas teigė, kad šie teiginiai „neabejotinai kelia didelį, didelį nerimą“.

Jie pridūrė: „Neturime jokio pagrindo paneigti ukrainiečių teiginių apie šiuos žiaurumus.“

Atnaujinta 20.31

Rusijos pajėgos prievarta deportuoja vietinius Iziumo gyventojus į Rusiją.

Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvine informacija, atnaujinta balandžio 4 d. 18.00 val.

„Slobožanščinos mieste Iziume priešas vykdo [...] prievartinę vietos gyventojų deportaciją į Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma pranešime.

Siverskio kryptyje padėtis nesikeičia. Tęsiamas Rusijos pajėgų veiklos padarinių likvidavimas.

Chersono srityje laikinai okupantų užimtuose rajonuose tęsiasi kovos. Aplink Novą Kachovką priešas sustiprino patikrinimus kontrolės punktuose. Užpuolikai griebiasi civilių gyventojų sulaikymo ir prievartos arba verčia juos užimti inžinerinės įrangos pozicijas. Padažnėjo neteisėto transporto priemonių atėmimo iš gyventojų atvejų.

Kartu pranešama, kad Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau stumia priešą ir išvaduoja laikinai užimtas teritorijas.

Atnaujinta 20.20

Ukrainos gubernatorius ragina gyventojus evakuotis iš regiono, kuriame laukiama Rusijos puolimo

Padėtis Ukrainos kontroliuojamame rytiniame Donbaso regione „įtempta“, pirmadienį sakė regiono gubernatorius, prašydamas žmonių evakuotis, kariuomenei ruošiantis Rusijos puolimui.

Nuo tada, kai Rusija atitraukė savo kariuomenę nuo sostinės Kyjivo šiaurėje ir pareiškė, kad susitelks į Donbaso „išlaisvinimą“, gyventojai gyvena baimindamiesi didelio karinio puolimo.

„Mes tvirtai kontroliuojame visą teritoriją, (...) bet padėtis visur įtempta“, – Kramatorsko mieste žurnalistams sakė rytinės Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko. „Sunkiausia padėtis yra Iziumo kryptimi, kur tikimės padėties paaštrėjimo“, – sakė P. Kyrylenko, turėdamas galvoje neseniai Rusijos pajėgų užimtą miestą kaimyniniame Charkivo regione. „Priešas bombarduoja visur (...) daugelis vietų palei kontrolės liniją sunaikintos bombardavimų“, – kalbėjo jis.

Vyriausybė Kyjive pareiškė, kad laukia padėties pablogėjimo, nes Rusijos kariuomenė siekia apsupti Ukrainos pajėgas, nuo 2014 m. dislokuotas palei fronto liniją tarp Donecko pietuose ir Luhansko rytuose – dviejų prorusiškų atsiskyrusių to paties pavadinimo „respublikų“ sostinių – o dabar ir nuo Iziumo į šiaurės vakarus.

Evakuacijos

Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies de facto sostinė Kramatorskas yra tarp Rusijos armijos žnyplių. „Aš tai sakiau anksčiau ir pakartosiu dar kartą: civiliai gyventojai turi palikti šią teritoriją dabar pat“, – sakė P. Kyrylenko. „Mes paskelbsime šių evakuacijų logistikos detales. Tai laipsniškas procesas, padaryti to per dieną negalime, (...) bet situacija neabejotinai blogės“, – pridūrė jis.

Atsisakęs paaiškinti evakuacijos ypatumus, P. Kyrylenko teigė, kad iki sekmadienio regioną „jau paliko“ 146 tūkst. žmonių. Dar 700 tūkst. liko Ukrainos kontroliuojamoje zonoje, pridūrė jis. „Jei priešas gerbtų karo taisykles, žinia būtų kitokia. Žinodami, kaip yra, norime, kad čia liktų kuo mažiau piliečių, kol situacija stabilizuosis“, – sakė gubernatorius.

Kramatorske šimtai žmonių vėl susirinko į traukinių stotį keliauti į šalies vakarus. Pastarąsias kelias dienas kasdien iš miesto išvyksta maždaug keturi traukiniai, vežantys apie 2000 žmonių, operacijai vadovauja savanoriai. „Be abejo, mes žinome apie priešo pajėgų sutelkimą rytuose aplink Kramatorską, – sakė P. Kyrylenko. – Po įvykių Bučos mieste į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, kur Rusijos kariuomenei pasitraukus rasta dešimtys negyvų civilių, iš priešo galime tikėtis visko.“

Po pranešimų apie žiaurumus Estija iškvietė Rusijos ambasadorių

Rusijos pajėgų įvykdytas civilių ir vietos gyventojų žudymas Bučoje yra griežčiausiai smerkiamas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Diplomatui buvo pasakyta, kad šie siaubingi smurto aktai rodo ne tik visišką tarptautinės teisės, bet ir pagrindinių žmoniškumo principų nepaisymą.

Atnaujinta 20.16

Rusų įsibrovėliai atskleidė savo „karių išvedimo“ priežastį. Jie tikisi ir bijo atkirčio iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kurios pradėjo kontrpuolimą ir išlaisvino gyvenvietes. Ukrainos saugumo tarnyba perėmė okupanto pokalbį, kuris apie tai pasakė savo žmonai.

Atnaujinta 20.14

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pripažino, kad ekonominis bendradarbiavimas su Rusija buvo didelė klaida, rašoma „Nexta“ „Telegram“ kanale.

„Netikėjau, kad Vladimiras Putinas dėl savo imperinės beprotybės susitaikys su visišku ekonominiu, politiniu ir moraliniu savo šalies žlugimu“, – sakė jis.

Visų pirma jie kalbėjo apie projektą „Nord Stream 2“, kurį F. W Steinmeieris anksčiau aktyviai rėmė.

Atnaujinta 19.53

Pentagonas: nuo Kyjivo atsitraukė du trečdaliai Rusijos pajėgų

Rusija atitraukė apie du trečdalius savo karių nuo Kyjivo, pranešė aukštas JAV gynybos pareigūnas. Likę kariai ir toliau dislokuoti prie Ukrainos sostinės, lieka neaišku, ar jie taip pat atsitrauks į šiaurę ir kada, sakė pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas.

„Mes ir toliau esame įsitikinę, kad šios pajėgos bus aprūpintos nauja įranga, tiekimais, galbūt netgi pastiprinimu ir tada išsiųstos atgal į Ukrainą tęsti karą kitur“, – sakė jis ir pridūrė, kad greičiausiai jos bus pasiųstos į Donbaso regioną.

Žiaurumus Bučoje pareigūnas pavadino „pasibjaurėtinais“: „Mes jau anksčiau sakėme, kad rusai šioje invazijoje bus žiaurūs, ir jie įrodė, kad tokie yra.“ Jis sakė, kad JAV Vyriausybė mato Rusijos karo nusikaltimų požymius Ukrainoje, o tai, kas įvyko Bučoje, tik sustiprina šiuos būgštavimus.

Atnaujinta 19.35

Rusijos kariuomenės apsuptame Chersone stinga maisto, kyla problemų dėl vaistų ir kuro. Tai pranešė Chersono miesto tarybos spaudos tarnyba.

„Chersoną supa įsibrovėliai. Mes negalime išvykti. Jie negali pas mus atvykti. Mieste baigiasi miltai duonai kepti, yra problemų su vaistais ir kuru. Verslas sustojo, daugelis neteko darbo. Tačiau miesto valdžia padeda žmonėms, kurie negali nusipirkti maisto sau“, – rašoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad Chersono gyventojai remia vieni kitus organizuodami savitarpio pagalbos centrus, tvarko miestą.

Gyventojai patiria spaudimą iš okupantų, kurie ne tik išsklaido taikius protestus, bet ir rengia reidus.

„Orkai įsiveržia į Chersono gyventojų namus, išsiveža dvasininkus, visuomenės veikėjus, netgi sugebėjo atimti teatro direktorių“, – rašoma pranešime.

Nepaisant to, Chersono gyventojai ir toliau vienbalsiai laikosi proukrainietiškos pozicijos, praneša miesto taryba.

„Chersonas yra Ukrainos miestas. Ir tai ne tik vieno žmogaus ar nedidelės žmonių grupės asmeninė nuomonė. Taip mano beveik 300 tūkst. Chersono gyventojų. Chersonas yra Ukraina!“ – reziumavo miesto taryba.

Atnaujinta 19.29

Ukrainos generalinei prokuratūrai pavyko užfiksuoti Rusijos karių įvykdytus nusikaltimus Kyjivo srityje. Sunkiausia padėtis dėl žmonių aukų stebima Borodiankoje. Apie tai pranešė generalinė prokurorė Irina Venediktova, rašo UNIAN.

Balandžio 4 dienos duomenimis, Generalinė prokuratūra gavo per 7 tūkst. skundų dėl Rusijos karo nusikaltimų.

Atnaujinta 19.19

Ukraina praneša apie tolesnes Rusijos artilerijos atakas prieš Charkivą

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos artilerija ir toliau atakuoja apgultą rytinį Charkivo miestą. Taip pat yra tikimybė, kad iš oro ir raketomis puolami civiliniai taikiniai Charkive, pranešė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Rusija sustiprino savo karių oro gynybą regione ir Belgorodo mieste Rusijoje, kitoje sienos pusėje. Praėjusią savaitę Belgorode degė degalų saugykla. Rusija pranešė, kad puolimą surengė Ukraina, saugyklą atakavo jos sraigtasparniai.

Ukrainos generalinis štabas nurodė toliau stebintis Rusijos karių, išvestų iš Kyjivo pakraščių, judėjimą šiaurėje Baltarusijos link. Pasak jo, iš Baltarusijos daliniai bus perkeliami toliau į Rusiją, siekiant, tikėtina, vėl panaudoti šias pajėgas kovose Rytų Ukrainoje.

Atnaujinta 19.17

Mykolajive stotelėje stovėję civiliai, taip pat mikroautobusų keleiviai pateko į rusų įsibrovėlių apšaudymą. Pranešama apie apšaudymo aukas, informuoja UNIAN.

„Dėl skeveldrų buvo sužaloti tiek gatvėje, tiek stotelėje stovėję žmonės, taip pat mikroautobusų keleiviai. Deja, yra ir žuvusiųjų. Be to, apgadintos konstrukcijos, automobiliai“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 19.00

Rusija užregistravo 130 tūkst. naujų šauktinių, kuriuos „išsiųs į Ukrainą“, perspėja Vakarų pareigūnai.

Jie teigė, kad laikas atitinka ankstesnius „pavasario projektus“, tačiau tai yra „neįprastai dideli skaičiai“.

„Manome, kad yra reali galimybė, jog šie šauktiniai bus išsiųsti į Ukrainą, nors Rusijos gynybos ministerija teigė, kad į Ukrainą vyks tik profesionalūs kariai“, – perspėjo jie.

Pareigūnas taip pat pakartojo prieš kelias dienas Jungtinės Karalystės URM išsakytą įspėjimą, kad Rusija perkelia dalį savo pajėgų iš Gruzijos, kurios ten buvo nuo 2008 m., kad sustiprintų invaziją Ukrainoje.

„Nemanome, kad tai buvo planuota, tai labai keistas dalykas Rusijos kariuomenei, todėl manome, kad tai rodo problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje“, – sakė jie.

Jie pridūrė, kad tai šiek tiek ironiška, nes tų pajėgų veikla Gruzijoje 2008 m. buvo „pripažinta nepakankama“ ir tai turėjo priversti Rusiją padidinti savo ginkluotąsias pajėgas ir įrangą.

Atnaujinta 18.58

Žytomyro srityje Ukrainos kariuomenė atmušė priešą ir šiuo metu regione nėra Rusijos karių.

Apie tai „Telegram“ parašė Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečko, praneša „Ukrinform“.

„Kiekvieną naują dieną ginkluotosios pajėgos artina mus prie pergalės. Priešas buvo išstumtas iš Žytomyro srities ir šiuo metu mūsų regione nėra Rusijos okupacinių pajėgų“, – rašė V. Bunečko.

Pasak jo, rusai paliko šiaurines bendruomenes, palikdami ne tik karinę techniką, bet ir „savo“ pėdsaką – užminuodami taikius namus.

Atnaujinta 18.47

Ukrainos kariai užgrobė galingą Rusijos užpuolikų radiolokacinę stotį, praneša UNIAN.

Radaras 30N6E yra svarbiausias mobiliosios priešlėktuvinės raketų sistemos S-300PMU komponentas.

Kaip rašo armyinform.com.ua, šis radaras leidžia automatiškai aptikti ir užfiksuoti aerodinaminius ir balistinius taikinius, kurių maksimalus greitis neviršija 2800 m/s (10080 km/h).

30N6E radaras vienu metu seka iki 100 taikinių, taip pat nukreipia ir paleidžia 12 priešlėktuvinių raketų į šešis taikinius su „draugo ar priešo“ atpažinimu.

Atnaujinta 18.28

Bidenas ragina surengti „karo nusikaltimų teismą“ dėl Bučos žudynių Ukrainoje

J. Bidenas ragina surengti „karo nusikaltimų teismą“ dėl Bučos žudynių Ukrainoje.

Pavadinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“, o žudynes – „karo nusikaltimu“, J. Bidenas sakė žurnalistams, kad turėtų būti „karo nusikaltimų teismas“.

J. Bidenas taip pat pasakė: „Taip, siekiu daugiau sankcijų.“

JAV prezidentas ragino teisti Rusijos prezidentą V. Putiną už karo nusikaltimus, kai įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Bučoje vaizdai sukrėtė pasaulį.

„Jis turi būti patrauktas atsakomybėn“, – pirmadienį Baltųjų rūmų sode sakė J. Bidenas. „Šis vyrukas yra žiaurus, o tai, kas vyksta Bučoje, yra siaubinga, ir visi tai matė“, – kalbėjo J. Bidenas. Jis pridūrė, kad tai – „karo nusikaltimas“. Dabar turi vykti tyrimai, per kuriuos būtų surinktos „visos detalės“, kad galėtume „surengti karo nusikaltimų teismą“, sakė J. Bidenas.

Jis taip pat sakė, kad Vašingtonas ir toliau griežtins sankcijas Rusijai dėl jos karo su Ukraina. „Aš ir toliau taikysiu sankcijas“, – sakė J. Bidenas. Jis taip pat pareiškė, kad JAV toliau tieks Ukrainai ginklus kovai su Rusijos agresoriais.

Atnaujinta 18.15

Kyjivas kaltina Rusiją nežmonišku elgesiu su nelaisvėn paimtais Ukrainos kariais

Kyjivas pirmadienį apkaltino Maskvą blogai elgiantis su rusų armijos į nelaisvę paimtais ukrainiečių kariais ir sakė, kad paleisti belaisviai pasakoja apie mušimą, bauginimą, prastas laikymo sąlygas.

„Ukrainiečių kariai kalbėjo apie nežmonišką elgesį su jais... Jie buvo laikomi lauke, duobėje, garaže“, – sakoma Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pareiškime, išplatintame socialinėje žiniasklaidoje.

Kai kurie rusų nelaisvėje laikyti ukrainiečių kariai buvo „mušami buožėmis“, bauginami, nurodė L. Denisova.

Atnaujinta 18.11

Rusijos įsibrovėliai dar kartą smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miestui, panaudodami kasetinius šaudmenis.

Mykolajivo miesto vadovas Oleksandras Sienkevyčius tai pranešė per „Telegram“, informuoja „Ukrinform“.

„Vėl kasetiniai šaudmenys. Laikykitės toliau nuo savo langų. Visą informaciją pateiksiu vėliau“, – socialiniuose tinkluose rašė meras.

Atnaujinta 18.06

Dešimtys žurnalistų žuvo Ukrainoje nuo Rusijos okupantų rankos, o dešimtys jų laikomi nelaisvėje.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, praneša „Ukrinform“.

„Ukrainoje jau žuvo dešimtys žurnalistų. Okupantai pagrobė dešimtis kitų Ukrainos žiniasklaidos darbuotojų. Lenkiuosi prieš uoliai spaudoje dirbančius žmones. Ačiū jums už faktus, kuriuos rinkote, rizikuodami savo gyvybe. Prašome išlikti saugius! Kad galėtumėte ne tik tęsti savo darbą, bet ir gyventi!“ – rašoma žinutėje.

Atnaujinta 18.02

Sumų srities teritorijoje nebėra rusų užgrobtų gyvenviečių, tačiau regione tebėra atskiros priešo kariuomenės grupės, vyksta jų valymas.

Rusijos technikos ir pajėgų kaupimas tęsiasi pasienyje nuo Rusijos, vieno informacinio maratono eteryje sakė Sumų OVA pirmininkas Dmitrijus Živickis, praneša „Ukrinform“.

„Šiuo metu užimtų gyvenviečių nėra, rusai didžiąją dalį savo technikos, šarvuočių, artilerijos išvežė iš Sumų srities į Rusijos Federacijos teritoriją. Tačiau vis dar yra pavieniai daliniai, nedidelės Rusijos kariuomenės grupės. dabar juos gaudo, žudo mūsų Ukrainos ginkluotosios pajėgos kartu su teritorine gynyba. Vyksta visos regiono teritorijos valymas“, – sakė jis.

Atnaujinta 17.52

„Sky News“ informuoja, kad evakuaciniai autobusai negali pasiekti Mariupolio.

Civiliams iš Mariupolio gelbėti skirti autobusai pirmadienį negalėjo pasiekti apgulto pietų Ukrainos miesto, pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk.

Komentaruose per nacionalinę televiziją ji apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus evakuacijos pastangas ir teigė, kad 100 Turkijos piliečių vis dar yra įstrigę Mariupolyje.

Pakartotinės pastangos organizuoti masinę miesto evakuaciją žlugo, dėl to kaltos abi pusės.

Atnaujinta 17.46

Vizito Bučoje metu prezidentas V. Zelenskis pripažino, kad viena iš sudėtingiausių situacijų Ukrainoje dabar yra Mariupolio klausimas.

Atsakydamas į „Ukrainska Pravda“ žurnalisto klausimą, prezidentas pabrėžė, kad tikisi Turkijos tarpininkavimo.

Į klausimą, kokie yra realūs Mariupolio gelbėjimo scenarijai, ar svarstomas deblokados variantas, šalies vadovas atsakė: „Mariupolyje yra viena sunkiausių situacijų, bijau, kad neturiu teisės papasakoti apie visus scenarijus. Su vyriausiuoju vadu bendrauju iš esmės kiekvieną dieną. Mes kalbame apie tarpininkavimą šioje konkrečioje misijoje su Turkija. Ten nėra lengva. Manau, kad artimiausiomis dienomis, o gal artimiausiomis valandomis, turėsime atsakymą į jūsų labai sunkų klausimą. Viskas priklauso, deja, žinote nuo ko.“

Atnaujinta 17.25

Rusijos įsibrovėlių įvykdytos civilių žudynės Ukrainoje bus pripažintos genocidu.

Taip sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Bučoje, Kijevo regione.

„Tai, ką matote aplinkui, ką jie padarė su šiuo moderniu miestu, būdinga Rusijos kariškiams, kurie su žmonėmis elgėsi blogiau nei su gyvūnais. Tai yra karo nusikaltimai, ir tai pasaulis pripažins genocidu“, – sakė prezidentas.

Anot jo, yra daug įrodymų apie Rusijos užpuolikų nusikaltimus.

„Yra milijonas įrodymų, kad žmonės buvo žudomi ir kankinami. Visos šios istorijos: palaukime, bus teismas. Jis bus lėtas. Spausim kaip tik galėsime viešai. Nesustosime, kol surasime visus nusikaltėlius. Ir jūs žinote, kad tai yra civilizacijos labui. Jeigu mes nerasime civilizuotos išeities, jūs pažįstate mūsų žmones, jie ras civilizuotą išeitį“, – pabrėžė šalies vadovas.

Atnaujinta 17.20

ES siūlosi padėti tirti karo nusikaltimus Ukrainoje

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi nusiųsti į Ukrainą tyrėjų grupę, kuri surinktų įrodymus apie galimus karo nusikaltimus, po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikus dešimtis nužudytų žmonių netoli Kyjivo esančioje Bučoje.

„ES yra pasirengusi sustiprinti šias pastangas siųsdama tyrimo grupes į vietą, kad padėtų Ukrainos prokuratūrai. Eurojustas ir Europolas yra pasirengę padėti“, – sakė U. von der Leyen, paminėdama ES teisėsaugos organizacijas.

Ukrainiečių pareigūnai netoli sostinės Kyjivo esančiame Bučos miestelyje sakė, kad buvo priversti kasti bendrus kapus lavonams, gulėjusiems tiesiog gatvėse, palaidoti. Pareigūnai taip pat sakė, kad kai kurie nužudytieji rasti surištomis rankomis.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus daugiau kaip mėnesiui, vaizdai iš Bučos sukrėtė visą pasaulį.

Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis.

Atnaujinta 17.16

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sustabdė supaprastintas vizų išdavimo taisykles „nedraugiškų“ Europos valstybių pareigūnams ir žurnalistams, imdamasis atsakomųjų veiksmų už sankcijas, Rusijai įvestas dėl Ukrainos.

Maskvą užgriuvo baudžiamųjų Vakarų sankcijų kruša, sukrėtusi Rusijos ekonomiką, kai ji įvedė savo karius į Ukrainą. Dekretas „dėl atsakomųjų vizų priemonių, susijusių su nedraugiškais užsienio valstybių veiksmais“ „grindžiamas būtinybe imtis skubių atsakomųjų priemonių“, teigiama Kremliaus paskelbtame tekste.

Atnaujinta 17.01

Mariupolio meras praneša: sugriauta 90 proc. apgulto miesto

Sugriauta „90 procentų“ Ukrainos pietryčiuose esančio, Rusijos pajėgų apgulto Mariupolio uostamiesčio, pirmadienį paskelbė jo meras Vadymas Boičenka.

„Liūdnos naujienos tos, kad 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Boičenka.

Pasak jo, mieste dar įstrigę maždaug 130 tūkst. žmonių.

Prieš karą šiame uostamiestyje prie Azovo jūros gyveno maždaug pusė milijono žmonių.

„Rusijos armija brutaliai griauna Mariupolį“, – sakė V. Boičenka.

Pasak jo, „bombardavimas yra nepaliaujamas“, naudojamos „reaktyvinės salvinės ugnies sistemos“.

Miestas daugiausia atakuojamas iš jūros, kur yra rusų laivų, nurodė meras.

„Planuojame evakuoti likusius gyventojus, bet šiandien to negalime daryti“, – sakė jis.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl pastaruoju metu iškilusių kliūčių žmonių evakuacijai.

Mariupolį rusų pajėgos yra apgulusios daugiau kaip mėnesį. Miesto gyventojai negauna jokios pagalbos, susidariusią padėtį smerkia tarptautinė bendrija.

Atnaujinta 16.45

Rusijos okupacinės pajėgos ruošiasi naujam puolimui – apsupti Ukrainos Jungtinių pajėgų operacijos (JFO) pajėgas ir užimti Charkivą, rašo UNIAN.

Pasak UNIAN korespondento, Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzyanykas tai pranešė per instruktažą.

„Rusijos plataus masto ginkluota agresija prieš mūsų valstybę tęsiasi. Pagrindinės priešo pastangos sutelktos į pasirengimą atnaujinti puolimo operacijas, siekiant apsupti JFO grupę ir užvaldyti Charkivo miestą“, – sakė O. Motuzyanykas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija ir toliau naudoja didelio tikslumo ginkluotę Ukrainos kritinei infrastruktūrai naikinti, imasi priemonių formuoti ir perkelti papildomus dalinius iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų Rytų ir Vidurio karinių rajonų dalyvauti karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje.

Be to, anot O. Motuzyanyko, priešas rengia karių grupės logistikos maršrutus, kuria amunicijos, raketų ir degalų bei tepalų atsargas, taip pat ruošia gydymo įstaigas gausiai sužeistiesiems priimti.

„Apskritai Rusijos okupacinės pajėgos persigrupuoja ir bando pagerinti taktinę situaciją tam tikrose pietų Ukrainos srityse“, – pridūrė O. Motuzyanykas.

Atnaujinta 16.30

Rusija skleidžia melagienas apie tariamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų chloro ir fosforo naudojimą Ukrainos pietuose ir rytuose, skelbia UNIAN.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pažymi, kad tai dar vienas įsibrovėlių bandymas pateisinti Rusijos karo nusikaltimus ir mėginimas įbauginti gyventojus.

Atnaujinta 16.10

Rusija pradeda tyrimą dėl „melagingų pranešimų“ apie Bučos žudynes

Rusijos tyrimų komitetas teigia, kad tiria, kaip jis vadina, „melagingų pranešimų“ apie civilių žudynes Bučoje, miestelyje Ukrainos sostinės Kyjivo pakraštyje, skleidimą.

Rusijos vyriausiasis tyrėjas Aleksandras Bastrykinas nurodė agentūrai įvertinti „Ukrainos provokaciją“ pagal baudžiamąją teisę, pirmadienį pranešė Tyrimų komitetas.

Pasirodžiusiose savaitgalį Bučoje darytose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti gatvėse gulintys civilių kūnai, Rusijos kareiviams pasitraukus iš rajono. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir kaltinimus, kad buvo įvykdyti karo nusikaltimai. Rusija neigia, kad gyventojus išžudė jos kareiviai.

Tyrimas, apie kurį Maskva paskelbė pirmadienį, yra ne dėl pačių įvykių, o dėl informacijos apie juos skleidimo.

Rusijos kariuomenės šmeižimas šalyje yra baudžiamas nusikaltimas. Kovo pradžioje Rusijos Valstybės Dūma priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį kriminalizuojamos „melagingos naujienos“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus užsienyje.

Ukraina dėl Bučos žudynių kaltina Rusijos pajėgas, kurios iki visai neseniai buvo okupavusios miestą. Rusija pranešimus apie skerdynes pavadino „tyčiniu Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimu“ ir teigė, kad tai inscenizavo Ukraina.

Atnaujinta 16.06

Pranešama apie sprogimus Mykolajive – miestas bombarduojamas kasetiniais šaudmenimis.

ERPB valdytojų taryba pritarė bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija nutraukimui

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų taryba pritarė šios tarptautinės finansų institucijos vadovybės siūlymui neribotam laikui nutraukti finansinį bei techninį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija.

ERPB pirmadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Rusijos ir Baltarusijos galimybės naudotis jo ištekliais stabdomos nedelsiant. Tai reiškia, kad ERPB abiejose šiose valstybėse nebefinansuos jokių naujų projektų, nebevykdys techninio bendradarbiavimo veiklos, turės teisę sustabdyti arba atšaukti vykdomų projektų finansavimą.

„Liūdna, kad po tiek metų bendradarbiavimo ir veiklos abiejose šalyse priėjome prie tokios padėties. Tačiau Rusijos sukeltas karas Ukrainoje nepaliko mums kitos išeities, kaip tik parodyti jo pasmerkimą ne vien tik žodžiais. Būtini ir veiksmais, kad abiem valstybėms nekiltų jokių abejonių, kad, mūsų vertinimu, jos pamynė vertybes, kurios svarbios mums kaip institucijai ir tarptautinei bendruomenei“, – pranešime cituojama ERPB prezidentė Odilė Renaud-Basso (Odilė Reno-Baso).

Anot pranešimo, dabar ERPB daugiausia dėmesio skiria 2 mlrd. eurų vertės atsparumo ir pragyvenimo šaltinių paramos paketui Ukrainai ir kitoms regiono šalims, kurias tiesiogiai paveikė karo pabėgėlių krizė. Šį finansavimą bankas patvirtino praėjusį mėnesį, įsipareigodamas dalyvauti Ukrainos atstatymo programoje, kai tik sąlygos leis.

„ERPB taip pat yra pasirengęs padėti visoms savo veiklos šalims įveikti karo padarinius bei jo ekonominį poveikį“, – pažymima pranešime.

ERPB anksčiau skelbė planus uždaryti savo atstovybes Maskvoje ir Minske.

Atnaujinta 15.58

JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,2 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų pirmadienį paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 215 047 žmonės – 38 646 daugiau nei ankstesnę parą.

„Humanitariniai poreikiai auga su kiekviena minute, nes vis daugiau žmonių bėga nuo karo Ukrainoje“, – nurodė JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Organizacijos duomenimis, be ukrainiečių pabėgėlių iš šalies taip pat išvyko beveik 205,5 tūkst. kitų šalių piliečių, gyvenusių, studijavusių ar dirbusių Ukrainoje.

TMO tyrimo kovo 16 dienos duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 6,48 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Krizė itin neproporcingai paveikė vaikus. JT vaikų agentūra UNICEF kovo pabaigoje skelbė, kad namus buvo priversti palikti daugiau kaip pusė iš maždaug 7,5 mln. šalies vaikų – pustrečio milijono teko palikti namus šalies viduje, o du milijonai išvyko iš šalies.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 451 342 – kirto Lenkijos sieną.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

Tačiau Lenkijos vidaus reikalų viceministras sakė, kad šalyje liko 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir kad 600 tūkst. jų jau gavo lenkiškus identifikacijos kodus, reikalingus norint naudotis paslaugomis.

UNHCR koordinatorius Lenkijoje Alexander'as Mundtas (Aleksandras Muntas) sakė, jog žmonėms kertant sieną Medykoje jis nori užtikrinti, kad jie gautų informaciją apie tai, ko gali tikėtis ir kaip išlikti saugiems.

„Visa pagalba nemokama... Čia, šioje sienos pusėje, Lenkijos pilietinės visuomenės ir savanorių atsakas kiekviename mieste stulbina. Niekada nieko panašaus nemačiau“, – sakė jis.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 643 058 žmonės iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos, kur sekmadienį buvo suduota aviacijos smūgių.

UNHCR duomenimis, šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto maždaug 394 740 ukrainiečių.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į šią 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas šalis.

Tačiau apie 93 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių liko Moldovoje. Maždaug 80 proc. jų, kaip nurodo JT plėtros programa (UNDP), priėmė privatūs asmenys.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 390 302 ukrainiečių pabėgėliai.

Rusija

Praėjusio antradienio, kovo 29 dienos, duomenimis, į Rusiją atvyko 350 632 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 301 405 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 15 281 pabėgėlis.

Atnaujinta 15.52

Ukrainos Nacionalinė gvardija (NGU) gavo svarbius dokumentus iš Rusijos karių bataliono-taktinės grupės, kovojusios viename iš Kijevo srities rajonų, praneša UNIAN.

Pažymima, kad žvalgybos metu Kijevo srities Borodiankos rajone esančios gyvenvietės teritorijoje NGU kariai rado Rusijos kariuomenės bataliono-taktinės grupės vadovybės vietą. Atliekant išsamų tyrimą vadovybės punkte, buvo rasta svarbi dokumentacija: štabo apskaitos knyga, kadrų sąrašas, skaičiavimai, taip pat bataliono-taktinės grupės šaukinių lentelė.

„Šie dokumentai jau pateikti vyriausiajam štabui tolimesniam tyrimui. Be jokios abejonės, tai yra labai svarbi ir vertinga informacija, kuri ateityje gali tapti daugelio okupantų įvykdytų karo nusikaltimų įrodymu“, – sakė Nacionalinės gvardijos karinio dalinio, kurio personalas vykdė žvalgybą, štabo vadas.

Atnaujinta 15.30

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Bučoje, kur buvo rasta civilių žudynių įrodymų.

Jis apžiūrėjo kelią su sunaikinta rusiška technika ir kalbėjosi su vietos gyventojais.

Atnaujinta 15.12

JT žmogaus teisių komisarė reiškia pasibaisėjimą žudynėmis Bučoje

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą lavonų Ukrainos Bučos miestelyje nuotraukomis, padarytomis po Rusijos kariuomenės atsitraukimo, ir įspėjo dėl įtariamų karo nusikaltimų.

„Esu pasibaisėjusi gatvėse ir paskubomis iškastuose kapuose Bučoje gulinčių negyvų civilių vaizdais“, – sakoma JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškime.

„Iš ten ir kitų rajonų ateinantys pranešimai kelia rimtų ir neraminančių klausimų apie galimus karo nusikaltimus, sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir rimtus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus“, – sakė ji.

Ukrainiečių pareigūnai Bučoje sakė, kad buvo priversti kasti bendrus kapus lavonams, gulėjusiems tiesiog gatvėse, palaidoti. Pareigūnai taip pat sakė, kad kai kurie nužudytieji rasti surištomis rankomis.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus daugiau kaip mėnesiui, vaizdai iš Bučos sukrėtė visą pasaulį.

Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.

M. Bachelet biuras sekmadienį pranešė, kad Ukrainoje esantys jo darbuotojai dar negalėjo patikrinti Ukrainos pareigūnų paskelbto aukų skaičiaus ar detalių.

„Būtina visus lavonus ekshumuoti ir identifikuoti, kad būtų galima pranešti aukų šeimoms ir nustatyti tikslias mirties priežastis, – sakė M. Bachelet. – Reiktų imtis visų priemonių įrodymams išsaugoti.“

„Gyvybiškai svarbu dėti visas pastangas ir užtikrinti nepriklausomą veiksmingą tyrimą dėl to, kas įvyko Bučoje, kad būtų užtikrinti tiesa, teisingumas ir atskaitingumas, taip pat kompensacijos... aukoms ir jų šeimoms“, – pabrėžė M. Bachelet.

Atnaujinta 14.59

Ukrainos valstybės biudžeto nuostoliai dėl karo su Rusija sudaro apie 2 mlrd. grivinų per dieną.

„Šalyje vyksta karo veiksmai, nuostoliai keičiasi kiekvieną dieną, galutiniai skaičiavimai bus atlikti po [karo]. Dabar, jei kalbėsime apie Finansų ministerijos parengtus biudžeto nuostolių skaičiavimus, tai Ukrainos nuostoliai siekia apie 2 milijardus per dieną“, – interviu NV sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas, praneša „Ukrinform“.

Pirminiais duomenimis, infrastruktūros nuostoliai sudarė 119 milijardų dolerių arba 4,25 milijardo dolerių per dieną per visą karo mėnesį.

Atnaujinta 14.45

Į Slovakiją jau atvyko daugiau kaip 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 d. į Slovakiją atvyko 303 283 pabėgėliai iš Ukrainos, iš kurių 60 801 paprašė prieglobsčio šalyje. Tai pirmadienį pranešė Bratislavos laikraštis „Pravda“.

Sekmadienį į Slovakiją atvyko 3 222 pabėgėliai iš Ukrainos, tarp jų – 1 722 moterys ir 811 vaikų. Iš sekmadienį atvykusių žmonių prieglobsčio Slovakijoje paprašė 407.

Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pareiškė, kad daugumai pabėgėlių Slovakija yra tranzito šalis. Jie stengiasi patekti į toliau vakaruose esančias Europos Sąjungos valstybes.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 14.34

Italijos URM vadovas: remsime sankcijas prieš Rusiją ir energetikos srityje

Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio pirmadienį pareiškė, kad jo šalis rems sankcijas prieš Rusiją ir energetikos srityje. Jo žodžius cituoja naujienų agentūra ANSA.

„Italija nevetuos sankcijų, taikomų Rusijos dujoms“, – sakė ministras.

L. Di Maio pabrėžė, kad po pranešimų apie žudynes Bučoje sankcijos prieš Rusiją turi būti sugriežtintos.

Visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš netoli Kyjivo esančio nedidelio Bučos miestelio, kur po Rusijos kareivių pasitraukimo gatvėse buvo rasta daugybė taikių gyventojų lavonų. Ukraina teigia, kad dėl to kalti mieste prieš tai siautėję rusų kareiviai. Maskva atsakomybės kratosi.

Atnaujinta 14.27

Europos Sąjunga pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims skiria 17 mlrd. eurų.

Europos Vadovų Taryba patvirtino teisės aktų pakeitimus, leidžiančius ES valstybėms narėms naudoti Sanglaudos politikos fondo ir Europos pagalbos fondo lėšas pabėgėliams iš Ukrainos. Iš viso šis sprendimas ES vyriausybėms 2022 metais skirs apie 17 milijardų eurų.

Atnaujinta 14.15

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Putino armijos ginklai ir tankai niekada nepalauš Ukrainos žmonių dvasios.

„Visi tankai ir ginklai, esantys Vladimiro Putino arsenale, niekada nepalauš Ukrainos žmonių dvasios ir neužkariaus jų tėvynės. Didžioji Britanija niekada neatsisakys remti mūsų draugus, ir aš neabejoju, kad pasibaigus šiam agonijos laikui, Ukraina vėl pakils ir vėl užims savo vietą tarp laisvų ir suverenių tautų“, – savo kreipimesi socialiniame tinkle „Twitter“ sakė B. Johnsonas.

Putin will never break the spirit of Ukraine’s people or conquer their homeland.

Ukraine will rise again and take her place among free and sovereign nations once more.

🇬🇧🇺🇦 pic.twitter.com/0VWziRkRGO

— Boris Johnson (@BorisJohnson) April 4, 2022

Jis pridūrė, kad ukrainiečiai savo tėvynę gynė nenugalima drąsa ir atkaklumu nuo Rusijos įsiveržimo.

Atnaujinta 13.48

Ukrainos pietuose Rusijos pajėgoms atakuojant du miestus žuvo aštuoni žmonės

Pietų Ukrainoje sekmadienį Rusijos pajėgoms atakuojant du miestus žuvo aštuoni žmonės ir dar 34 buvo sužeisti, pranešė Kyjivo prokurorai, o Vakarai perspėjo Maskvą dėl sankcijų griežtinimo atsakant į civilių gyventojų žudymą.

Rusijos ginkluotosios pajėgos užpuolė Očakivo ir Mykolajivo miestus. Artilerijos smūgiai apgriovė gyventojų namus, sugadino transporto priemonių ir civilinės infrastruktūros“, – pirmadienį sakoma Ukrainos generalinio prokuroro pranešime.

„Priešui vykdant apšaudymą žuvo septyni Očakivo gyventojai, dar 20 buvo sužeista. Mykolajivo mieste žuvo vienas žmogus, 14 buvo sužeista, tarp jų vienas vaikas“, – priduriama jame.

Mykokajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sekmadienį pranešė, kad per priešo atakas Mykolajive žuvo vienas žmogus.

Pekeliui į Odesą esantį Juodosios jūros Mykolajivo uostamiestį Rusijos kariuomenė smarkiai atakavo nesėkmingai mėgindama jį užimti invazijos į Ukrainą pradžioje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos raketai pataikius į regiono administracijos pastatą žuvo 36 žmonės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino įvesti naujų sankcijų Maskvai po pranešimų apie jos pajėgų vykdytus žiaurumus netoli Kyjivo esančioje Bučoje.

Atnaujinta 13.45

Japonija pasmerkė žiaurias civilių mirtis prie Kyjivo

Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashis pirmadienį pasmerkė „itin žiaurų“ smurtą prieš civilius gyventojus netoli Kyjivo, akivaizdžiai turėdamas omenyje žudynes Bučos mieste.

„Esu giliai sukrėstas žinios apie itin žiaurų smurtą prieš civilius gyventojus netoli Kyjivo. Nekaltų civilių žudymas yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir yra nepriimtinas, todėl griežtai smerkiu šiuos veiksmus“, – sakė jis žurnalistams per vizitą Lenkijos sostinėje.

Atnaujinta 13.42

Lenkijos premjeras ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl „genocido Ukrainoje“

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį.

„Šios kruvinos žudynės, įvykdytos rusų, rusų karių, nusipelno būti vadinamos tuo, kas yra. Tai genocidas, ir už jį privaloma teisti“, – reporteriams sakė M. Morawieckis.

„Štai kodėl siūlome tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui ištirti. [Tokia komisija] būtina, jei norime sužinoti tiesą apie Rusijos fašistinių nusikaltimų mastą“, – pabrėžė jis.

M. Morawieckis taip pat paragino Vakarus paskelbti naujų sankcijų Rusijai ir lygino jos prezidentą Vladimirą Putiną su praeities diktatoriais.

„Būtinos aiškios ir ryžtingos sankcijos. Šios sankcijos neveikia“, – sakė jis.

Lenkijos premjeras taip pat kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną: „Kiek kartų jūs derėjotės su Putinu ir ką pasiekėte? Mes nediskutuojame, mes nesiderame su nusikaltėliais. Su nusikaltėliais reikia kovoti.“

„Niekas nesiderėjo su Hitleriu. Ar jūs derėtumėtės su Hitleriu, su Stalinu, su Pol Potu?“ – pridūrė M. Morawieckis.

Kreipdamasis į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, M. Morawieckis sakė: „Berlyne šiandien reiktų klausytis ne vokiečių verslo lyderių balsų, ne vokiečių milijardierių, kurie tikriausiai kliudo jums imtis veiksmų, o nekaltų moterų ir vaikų balsų.“

Ukraina ir Vakarų lyderiai prarūko pykčiu, kai iš rusų pajėgų atkovotame nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą genocidu.

Atnaujinta 13.35

Rusai kuria sankcionuotų prekių, tarp jų ir karinių, kontrabandos kanalą per Sakartvelo teritoriją, sutikus šios šalies politinei vadovybei, rašo UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas.

„Dėl tarptautinių sankcijų įvedimo Rusijos Federacija prarado galimybę tiekti daugybę karinių, dvejopo naudojimo ir civilinių prekių. Siekdami apeiti sankcijas, Rusijos agentai kuria kontrabandos kanalus, kurie eina visų pirma per Sakartvelo teritoriją. Tuo pačiu metu Sakartvelo specialiųjų tarnybų atstovai gavo politinės vadovybės nurodymus nesikišti į kontrabandininkų veiklą“, – nurodė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas.

Atnaujinta 13.29

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas paskelbė Rusijos Federacijos 64-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados karių, kurie tiesiogiai dalyvavo civilių gyventojų žudynėse Bučoje, asmens duomenis.

Atnaujinta 13.18

Čekija išsiuntė į Slovakiją 250 karių, prisidėsiančių prie NATO kovinės grupės

Iš viso 250 Čekijos kariuomenės oro desantininkų pirmadienį išvyko į kaimyninę Slovakiją, besiribojančią su karo krečiama Ukraina, kad prisidėtu prie ten kuriamos NATO kovinės grupės, pranešė Gynybos ministerija..

Kovinę grupę sudarys iki 2,1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinių Valstijų.

Čekija šiam daliniui vadovaus.

„Esminis šios misijos uždavinys – skelbti NATO narių pasirengimą, ryžtą ir vienybę ginant Aljanso teritorinį vientisumą“, – sakė pulkininkas Tomašas Unzeitigas, vadovausiantis kovinei grupei.

„Tai tarptautinė NATO operacija, turinti sustiprinti Slovakijos kariuomenės gynybos pajėgumus“, – pridūrė jis.

NATO stengiasi sustiprinti savo rytinio sparno gynybą po vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Gynybos ministerija informavo, kad čekų oro desantininkai Slovakijoje liks iki birželio ir bus pakeisti šarvuočių daliniu.

Čekija į NATO įstojo 1999-aisiais, o Slovakija tai padarė 2004 metais. Abi šalys anksčiau sudarė vieną valstybę – Čekoslovakiją, bet 1993 metais jos taikiai atsiskyrė.

Atnaujinta 13.13

Rusijos pajėgos pagrindines savo pastangas sutelkia Ukrainos rytuose, dislokuodami puolamosios grupuotės operatyvinio formavimo elementus ir kurdami vadovavimo ir kontrolės sistemą.

Tai rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo dienos suvestinėje, praneša UNIAN.

„Įsibrovėliai persigrupuoja ir bando pagerinti taktinę situaciją tam tikruose pietų Ukrainos rajonuose. Tęsiamas papildomų Rusijos Federacijos padalinių, dalyvaujančių karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje, formavimas ir judėjimas“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 13.08

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias pareiškė, kad jo šalis prisijungs prie Odesos miesto atkūrimo po Rusijos sukelto karo Ukrainoje.

„Vienintelis dalykas, kurį dabar galiu pasakyti šiais sunkiais laikais, yra tai, kad mes būsime šios ateities dalis, padėdami jums rekonstruoti šį miestą ir padaryti jį dar gražesnį, dar geresnį“, – sakė Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias.

Odesoje vėl atidarytas Graikijos konsulatas

Pirmadienį, kitą dieną po Rusijos pajėgų apšaudymo, vėl atidarytas Graikijos konsulatas Odesoje, pranešė konsulas, esantis pietvakarių Ukrainos uostamiestyje.

Konsulas Dimitrios Dohtsis, pranešdamas graikų radijo stočiai „Skai“, kad „konsulatas vėl atsidarė“, nurodė, kad Odesoje ir jos apylinkėse gyvena „didelė 2 500 graikų bendruomenė“.

Šis žingsnis žengtas praėjus dienai po to, kai Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias apsilankė Odesoje ir perdavė humanitarinę pagalbą.

Sekmadienį pirmą kartą per beveik dvi savaites Rusijos oro pajėgos smogė Odesai, akivaizdžiai taikydamosi į miesto infrastruktūrą. „Miesto puolimas yra nepriimtinas, tai karo nusikaltimas“, – pareiškė N. Dendias.

Atnaujinta 13.04

Rusija „kategoriškai“ atmeta savo atsakomybę už žudynes Ukrainoje

Kremlius pirmadienį atmetė kaltinimus, kad Rusijos pajėgos atsakingos už civilių žudynes netoli Kyjivo ir pareiškė, kad Ukrainos pajėgų išvaduotose teritorijose padarytos lavonų nuotraukos yra „klastotės“.

„Kategoriškai atmetame visus kaltinimus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusija padidina uždraustų minų naudojimą Ukrainoje ir netgi išbando naujus šių ginklų modelius.

„Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, minų problema tapo ypač opi, nors Rusija jau pastaruosius aštuonerius metus teršė Ukrainos žemę“, – rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, informuoja „Ukrinform“.

Teigiama, kad iki šiol, preliminariais skaičiavimais, apie 80 000 kvadratinių kilometrų teritorija Ukrainoje buvo užminuota.

Atnaujinta 12.28

Rusijos pajėgos atsitraukia Černihivo ir Sumų regionuose, siekdamos persigrupuoti ir pakeisti atakų kryptį.

Tai „Facebooke“ paskelbtame kreipimesi sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jis pažymėjo, kad dabar Charkivo, Luhansko ir Donbaso regionuose vyksta sunkios kovos.

„Mūsų kariai stumia atgal okupantus Chersono srityje. Černihivas tebėra sunkioje padėtyje. Mariupolio gynėjai, jau tapę šių dienų legendomis, kovoja didvyriškai“, – teigė O. Reznikovas.

Atnaujinta 12.24

Du kunigai buvo sužeisti per Rusijos apšaudymą Rubižnėje, Luhansko srityje, pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Anot S. Haidajaus, rusų sviedinys pataikė į Šv. Luko Simferopolio bažnyčią Rubižnėje.

„Per apšaudymą buvo sugriautas bažnyčios stogas. Bažnyčios rektorius ir dar vienas kunigas, buvęs bažnyčios teritorijoje, nukentėjo nuo skeveldrų“, – pažymėjo S. Haidajus.

Atnaujinta 12.21

Lenkija pakvietė Europos Sąjungą įvesti sankcijas visiems partijos „Vieningoji Rusija“ nariams.

Tai pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Atnaujinta 12.09

ES skubiai tariasi dėl naujų sankcijų Rusijai po jos pajėgų žiaurumų Ukrainoje

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose.

ES „skubiai tęs darbą dėl tolesnių sankcijų Rusijai“, Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime nurodė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Visiškai solidariai palaikome Ukrainą ir Ukrainos žmones šiomis visam pasauliui sielvartingomis valandomis“, – sakė jis.

Vienas ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujų priemonių prieš Rusiją paketas bus aptartas šią savaitę. Tuomet jį galės apsvarstyti ES užsienio reikalų ministrai – arba per NATO diplomatijos vadovų susitikimą trečiadienį ir ketvirtadienį, arba per įprastą jų susitikimą kitos savaitės pradžioje.

J. Borrellio pranešime sakoma, kad ES „griežčiausiai įmanomais terminais smerkia“ žiaurumus, kaip pranešama, vykdytus Rusijos pajėgų okupuotuose Ukrainos miestuose. Viename jų, Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Bučoje, buvo rasta daug lavonų surištomis rankomis.

„Žudynės Bučos mieste ir kituose Ukrainos miestuose bus įrašytos į Europos teritorijoje įvykdytų žiaurumų sąrašą“, – pabrėžė J. Borrellis.

Pasak jo, „Rusijos valdžia atsakinga už šiuos žiaurumus, įvykdytus, kai jie faktiškai kontroliavo tą teritoriją“.

Pranešime pabrėžiama, kad ES teiks pagalbą Ukrainos prokurorams, „sutelktą į į karo nusikaltimų įrodymų rinkimą ir išsaugojimą“, taip pat palaikys tyrimus, pradėtus Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės.

Atnaujinta 12.03

Ukrainos valstybinę sieną Sumų srityje vėl kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, paskelbė regiono karinio štabo vadovas Serhijus Bračukas, remdamasis šalies Generaliniu štabu.

Atnaujinta 12.00

Ispanijos premjeras sako matąs Ukrainoje genocido požymių

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį sakė matąs galimo genocido Ukrainoje požymių, paaiškėjus, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo esančioje Bučoje.

„Padarysime viską, kad tie, kas įvykdė šiuos karo nusikaltimus, neliktų nenubausti ir stotų prieš teismus... už šiuos nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir, kodėl gi nepasakius, genocidą“, – sakė jis.

„Neteisėta [Vladimiro] Putino agresija sugrąžino karą prie Europos Sąjungos vartų“, – sakė premjeras per ekonomikos forumą Madride.

P. Sanchezas vienas pirmųjų tarp ES lyderių pavadino Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu.

Lenkijos Vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pirmadienį taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje.

Ukraina ir Vakarų lyderiai pratrūko pykčiu, kai nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis.

„Tai genocidas. Tai visos tautos ir žmonių naikinimas“, – sakė V. Zelenskis televizijos CBS laidai „Face the Nation“. Jo kalbos stenogramą televizija paskelbė sekmadienį.

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje.

Ispanijos generalinė prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo tyrimą dėl „rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos pajėgos.

Atnaujinta 11.39

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Rusijos įsibrovėlių įvykdytą tragediją Bučoje palygino su civilių Kroatijos gyventojų žudynėmis Vukovare.

Apie tai jis pranešė „Facebook“ tinkle paskelbtoje žinutėje.

„Tai nepaneigiamas įrodymas, kad Kremliaus planai žlugo. Tuo pačiu metu mūsų širdis apima skausmas dėl šimtų civilių, kuriuos žiauriai kankino Rusijos kariai. Tik Bučoje žuvusiųjų skaičius jau didesnis nei Vukovare (miestas Kroatijoje, kurio apgultis serbų karių per Jugoslavijos karus (1991–1995 m.) baigėsi serbų karių užgrobimu ir civilių Kroatijos gyventojų žudynėmis)“, – sakė O. Reznikovas.

„Šaudyti moteris ir vyrus surištomis rankomis yra absoliutus nežmoniškumas. Šios žmogžudystės nėra suvokiamos kaip karo dalis. Net sunku jas kvalifikuoti kaip terorizmą ar nusikaltimą. Tokia yra esmė, prigimtis tų pasiutusių budelių, kurie įsiveržė į mūsų kraštą. Paskutinį kartą tai padarė SS“, – sakė ministras.

Atnaujinta 11.26

Rusijos pajėgos ruošiasi padaryti didžiulį proveržį Luhansko srityje, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos vakar vakare atrėmė priešo ataką prie Rubižnės, pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša „Ukrinform“.

„Iš tiesų, yra didžiulis karių, karinių mašinų kaupimas. Jie ruošiasi didžiuliam proveržiui. Vakar jie bandė pralaužti gynybos linijas prie Rubižnės, bet Ukrainos gynėjai ataką atrėmė, apgadino kelis tankus ir nukovė dešimtis priešų“, – pasakojo S. Haidajus.

Atnaujinta 11.16

Charkivo srities valdžia pranešė, kad per nakties apšaudymą Slobodos rajone žuvo septyni žmonės, 34 žmonės, tarp jų trys vaikai, buvo sužeisti.

Teritoriniai karo veiksmų Ukrainoje pokyčiai nuo kovo 28 iki balandžio 4 dienos:

Atnaujinta 11.01

Rusijos kariai neatsisako ketinimų užimti Ukrainą, o dabartinis Rusijos kariuomenės išvedimas skirtas pajėgoms kitomis kryptimis sutelkti.

Tai pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė H. Maljar, pranešė „Ukrinform“.

„Karas tęsiasi. Nepaisant to, kad mes stipriai priešinamės, nepaisant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų didvyriškumo, nepaisant Kyjivo srities išlaisvinimo, svarbu suprasti, kad eskalavimo rizika, raketų smūgių tikimybė, įskaitant ir didmiesčius, išlieka. Net kalbėdami apie išlaisvintus miestus, taip pat turime suprasti, kad karas tęsiasi. Šiandien priešas neatsisako ketinimų užimti Ukrainą. Dabar vyksta įnirtingas karas, nuožmi kova dėl kiekvieno mūsų žemės centimetro ir kiekvienos gyvenvietės“, – pabrėžė H. Maljar.

Atnaujinta 10.54

Lenkija siūlo sukurti specialią tarptautinę komisiją įvykiams Ukrainos mieste Bučoje tirti, pranešė šios šalies premjero kanceliarija.

Atnaujinta 10.52

Iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė beveik 2,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė 2 481 000 žmonių, Lenkijos sienos apsaugos tarnybą cituoja BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo. Sekmadienį sieną kirto 22 300 žmonių – 6 proc. mažiau nei šeštadienį ir gerokai mažiau nei kovo 6-ąją, kai atvyko 142 300 pabėgėlių. Prieš karo pradžią Lenkijos sieną kasdien kirsdavo vidutiniškai po 16 800 žmonių.

Taip pat pranešama apie didėjančius į Ukrainą vykstančių žmonių skaičius. Pasak Lenkijos pasieniečių, nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvyko 457 tūkst. žmonių, o vien sekmadienį tai padarė 15 tūkst. žmonių.

Kai kurie iš Ukrainos pasitraukę žmonės jau išvyko iš Lenkijos. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,3–1,4 mln. žmonių iš Ukrainos.

Atnaujinta 10.43

Bendri Rusijos pajėgų personalo koviniai nuostoliai siekia apie 18,3 tūkst., pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos Rusijos pajėgos neteko 647 tankų, 1844 šarvuotųjų kovinių mašinų, 330 artilerijos sistemų, 147 orlaivių ir 134 sraigtasparnių, taip pat 107 raketų daugkartinio paleidimo sistemų MLRS, 54 oro gynybos sistemų, 1273 transporto priemonių, 7 laivų bei valčių, 76 talpyklų su kuru ir tepalais, 92 dronų.

Atnaujinta 10.21

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad sankcijos Rusijai turėtų būti sugriežtintos dėl civilių žudymo Ukrainos Bučos mieste.

Sankcijos, pasak E. Macrono, turėtų paveikti rusiškų anglių ir naftos produktų eksportą.

Atnaujinta 10.17

Pirmadienį atidaromas Kyjivą ir Černihivą jungiantis greitkelis

Nuo pirmadienio ryto veikiausiai vėl bus galima gabenti pagalbos krovinius tarp Ukrainos Kyjivo ir Černihivo miestų.

10 val. vietos laiku abiem kryptimis atidaromas šiuos miestus jungiantis greitkelis, socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. Pasak jo, bus taikomas penkių tonų svorio limitas, o kai kur galimos spūstys.

Praėjusią savaitę po derybų su Ukraina Rusija sutiko gerokai sumažinti savo karinį aktyvumą prie Kyjivo ir Černihivo. NATO ir Ukraina teigia, kad tai yra Rusijos karių pergrupavimo priedanga. Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Kyjivo priemiesčio Bučos, ten po rusų karinių pajėgų pasitraukimo buvo aptikta šimtai civilių lavonų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius genocidu.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją šalyje jau žuvo 1 417 civilių, tarp jų – 121 vaikas. Sužeisti dar mažiausiai 2 038 žmonės. Pasak JT, tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni, nes duomenų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Atnaujinta 10.02

Jahidnės kaime Černihivo srityje rusų kariai mokyklos rūsyje įkaitais laikė daugiau nei 150 civilių, daugiausia moterų ir vaikų.

Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Jo žodžiais, žmonės buvo laikomi perpildytoje patalpoje ir nehigieniškoje aplinkoje. Rusai neleisdavo išnešti žuvusiųjų kūnų, o žmonės turėjo likti prie lavonų.

Atnaujinta 09.43

Remiantis naujausiais JK Gynybos departamento žvalgybos duomenimis, Rusijos kariai toliau konsoliduoja ir pergrupuoja savo pajėgas, kad galėtų tęsti puolimą Donbase Rytų Ukrainoje.

Ten perkeliama daugiau karių, įskaitant samdinius iš „Wagner“ samdinių grupės.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 4 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/vU5ocGdpuw

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/b6zWoAJQ2e

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 4, 2022

Atnaujinta 09.31

Meras: sunaikinta 70 proc. Černihivo

Po Rusijos kariuomenės atakų sunaikinta 70 proc. Ukrainos Černihivo miesto, teigia jo meras Vladyslavas Atrošenka.

„Padariniai yra rimti, kaip ir Bučoje, Charkive ir galimai Mariupolyje“, – V. Atrošenką cituoja portalas „Ukrajinska pravda“. Jis nurodė dėl šildymo, miesto biudžeto ir vietos ekonomikos nerimaujantis tiek pat, kiek ir dėl oro antskrydžių.

Černihive esama daugybės viduramžių bažnyčių ir vienuolynų, Ukraina prieš karą siekė, kad miesto centras būtų įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Prieš Rusijos invaziją čia gyveno daugiau kaip 285 tūkst. žmonių.

Atnaujinta 09.29

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pristatė humanitarinių koridorių veikimą, numatytą balandžio 4 dieną.

Numatytas koridorius iš Mariupolio į Zaporižią, skirtas privačiam transportui. Evakuacija taip pat bus tęsiama iš Sjeverodonecko, Popasnos, Lysyčansko, Rubižnės miestų.

Atnaujinta 09.19

Egzekucijos buvo viena iš Vladimiro Putino plano Ukrainoje dalių, „Twitter“ tinkle teigė britų žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore`as.

„Mes žinojome, kad V. Putino planuose dėl invazijos buvo neteisminės kariuomenės ir žvalgybos agentūrų vykdomos egzekucijos. Pranešimai apie egzekucijas civiliams, atvykusiems iš išlaisvintų vietovių, yra siaubingi ir bauginantys“, – rašė Richardas Moore`as.

We knew Putin’s invasion plans included summary executions by his military and intelligence services. The reports of execution-style killings of civilians emerging from liberated areas are horrifying and chilling. https://t.co/Yea1Lhsqe6

— Richard Moore (@ChiefMI6) April 3, 2022

Atnaujinta 09.11

Europos Sąjunga trečiadienį aptars naują sankcijų Rusijai paketą, „Financial Times“ sakė šaltinis.

Laikraščio teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama asmeniniams apribojimams, draudimui naudotis uostais, eksporto apribojimams ir energijos išteklių embargui.

Atnaujinta 08.41

Vokietija šią savaitę priims sprendimą dėl „didelės dalies“ Rusijos diplomatų išsiuntimo, rašo laikraštis „Bild“.

Atnaujinta 08.38

Rusijos kariuomenė apiplėšė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vasarnamį Birjučių saloje, Kyrylivkos kurorte. Apie tai „RIA-Melitopol“ pranešė vietos gyventojai.

Atnaujinta 08.35

Ukrainos generalinė prokuratūra paskelbė, kad šalyje dėl vykdomos ginkluotos Rusijos agresijos žuvo 161 vaikas.

2022 metų balandžio 4 dienos ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos buvo sužeisti daugiau nei 425 vaikai. Tuo pačiu metu žuvo 161 vaikas ir 264 buvo sužeisti.

Šie duomenys nėra galutiniai, nes vyksta darbas juos tikrinant aktyvių karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Šiuo metu, oficialiais duomenimis, daugiausia žuvusių vaikų yra Kyjivo regione – 75, Donecko regione – 78, Charkive – 59, Černihive – 49, Mykolajive – 34, Luhanske – 31, Zaporižioje – 22, Chersone – 29, Kyjivo mieste – 16 , Sumuose – 16, Žytomyre – 15.

Atnaujinta 08.20

Balandžio 4-osios rytą Rusijos kariai surengė keletą raketų atakų prieš Mykolajivą, sakė meras Aleksandras Senkevičius.

Taip pat naktį Rusijos pajėgos apšaudė kelias gyvenvietes Dnipro ir Chersono sričių pakraščiuose.

Žmonės nenukentėjo, pranešė Odesos regiono tarybos vadovas Nikolajus Lukašukas.

Atnaujinta 08.08

„Human Rights Watch“ aptiko įrodymų apie karo nusikaltimus Ukrainoje

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) sekmadienį paskelbė, kad aptiko įrodymų apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius. Tai praneša portalas „Sky News“.

HRW nurodė, kad tokių atvejų užfiksuota Černihive, Charkive ir Kyjive. „Šie atvejai prilygsta nenusakomam tyčiniam žiaurumui ir smurtui prieš Ukrainos civilius“, – teigė HRW Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovas Hughas Williamsonas. Jis teigė, kad tokie atvejai turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai.

Pasak H. Williamsono, tarp jų – vienas pakartotinio išprievartavimo atvejis, du egzekucijos atvejai ir dar keli neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejai. „Kariai taip pat susiję su civilių turto plėšimu, įskaitant maistą, rūbus ir malkas. Tai įvykdę žmonės atsakingi už karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 08.03

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda mano, kad dėl rusų įsibrovėlių įvykdytų ukrainiečių žudynių Bučoje neįmanoma rasti kompromiso su agresoriumi, rašo UNIAN.

Apie tai Lenkijos vadovas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Jis pabrėžė, kad tragedijos kaltininkai turi būti nubausti.

„Nusikaltėlius reikia vadinti nusikaltėliais, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti. Nuotraukos iš Bučos paneigia įsitikinimą, kad kompromiso reikia ieškoti bet kokia kaina. Tiesą sakant, Ukrainos gynėjams pirmiausia reikia trijų dalykų: ginklų, ginklų ir dar kartą ginklų“, – rašė Lenkijos vadovas.

Atnaujinta 07.45

Naktį Ternopilyje pasigirdo sprogimas, priežastys tiriamos.

Ternopilio meras Serhijus Nadalis tai paskelbė savo „Telegram“ kanale.

„Mieste pasigirdo sprogimas. Tiriame priežastis. Vanduo, elektra, šiluma tiekiama įprastai. Laukiame oficialių duomenų apie raketų ataką Ternopilio srityje iš operatyvinės vadovybės „Zapad“. Raginu slėptis, kai pasigirs oro antskrydžio signalas“, – sakė jis.

Atnaujinta 07.38

Zelenskis: žiaurumai Bučoje dar gali būti pranokti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baiminasi, kad Rusijos karių vis dar kontroliuojamose srityse „gali įvykti dar baisesnių dalykų“ nei Bučoje.

„Nes toks yra į mūsų šalį įžengusios Rusijos kariuomenės būdas. Jie yra žvėrys, kurie nemoka elgtis kitaip“, – sekmadienio vakarą vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. Jis tikino norįs, kad kiekvieno rusų kario motina pamatytų nužudytųjų lavonus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose.

„Kuo jie nusikalto? Kodėl jie buvo nužudyti? Kuo nusikalto vyras, gatve važiavęs dviračiu? – klausė V. Zelenskis. – Kodėl buvo kankinami paprasti civiliai, gyvenę paprastame taikiame mieste? Kodėl moterys buvo smaugiamos, o iš jų ausų lupami auskarai? Kaip jie gali prievartauti moteris ir tada nužudyti jas jų vaikų akivaizdoje? Išniekinti jų kūnus net ir po jų mirties? Kodėl jie pervažiavo jų kūnus tankais? Ką Buča padarė Rusijai?“

Visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš netoli Kyjivo esančio nedidelio Bučos miestelio, čia po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasta daugybė civilių lavonų. Ukraina teigia, kad dėl to kalti miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi.

V. Zelenskis pridūrė, kad Bučoje turėtų apsilankyti buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir pažiūrėti į savo žlugusios politikos Rusijos atžvilgiu padarinius. „Kviečiu ponią A. Merkel ir poną N. Sarkozy atvykti į Bučą ir pažiūrėti, ką lėmė 14 metų vykdyta nuolaidžiavimo politika“, – teigė V. Zelenskis.

2008 metais NATO šalys svarstė priimti Ukrainą į Aljansą, tačiau dėl Rusijos tokio žingsnio atsisakė.

Atnaujinta 07.35

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas pareiškė esąs nusivylęs Tbilisio ir Kišiniovo pozicija dėl sankcijų Rusijai įvedimo. „Ukrinform“ duomenimis, R. Stefančukas tai pareiškė „Facebook“ tinkle.

„Anksčiau maniau, kad Ukrainą su Sakartvelu ir Moldova labiausiai sieja tai, kad mūsų šalis teritoriškai „įkando“ Rusiją. Tačiau šiandieninė Tbilisio ir Kišiniovo pozicija dėl neutralumo įvedant sankcijas Rusijai mane nuvylė“, – rašė R. Stefančukas.

Atnaujinta 07.31

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad artimiausiomis dienomis Vakarai pritars dėl naujų sankcijų Rusijai, susijusių su Bučoje įvykdytais žiaurumais.

Atnaujinta 07.21

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo balandžio 4-os dienos operatyvinė informacija:

Rusijos Federacijos karinė-politinė vadovybė ėmėsi priemonių rezervistams slaptai telkti, siekiant į karo laikų valstybes atgabenti karinius dalinius. Atrenkant kandidatus pirmenybė teikiama jau turintiems kovinės patirties asmenims. Eiliniai, seržantai ir karininkai yra mobilizuoti. Taip pat buvo nustatyti pagrindiniai mobilizacijos regionai: Krasnodaro kraštas, Permės kraštas, Dagestano, Ingušijos ir Kalmukijos respublikos.

Pagrindinis veiksnys atsargos kariams yra materialinis skatinimas. Be to, Rusijos gyventojai laikosi nuomonės, kad karo su Ukraina dalyviai savo finansinę padėtį gali pagerinti vadinamaisiais „trofėjais“, t. y. vykdydami plėšimus.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė į mobilizaciją tikisi įtraukti apie 60 000 žmonių.

Per pastarąją parą Ukrainos kariai atmušė septynias Rusijos pajėgų atakas Donecko ir Luhansko srityse, sunaikino du šarvuočių vienetus, keturiasdešimt tris mašinas.

Atnaujinta 07.08

Per „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją parodytas V. Zelenskio vaizdo kreipimasis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį netikėtai kreipėsi per „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją ir paragino palaikyti jo šalį, taip pat prašė įtakingiausius artistus savo muzika „užpildyti tylą“, atneštą karo.

Atnaujinta 07.06

Žiniasklaida: Odesoje nugriaudėjo dar keli sprogimai

Sekmadienio vakarą Ukrainos Odesos mieste nugriaudėjo dar keli sprogimai, praneša BBC.

Šio strategiškai svarbaus miesto vadovybė dar nepatvirtino šių vietos žiniasklaidos ir agentūros „Reuters“ liudininko pranešimų.

Odesa sekmadienio rytą buvo apšaudyta raketomis. Pasak vieno Ukrainos pareigūno, šios raketos pataikė į „kritinę infrastruktūrą“, tačiau žmonės nenukentėjo. Rusija vėliau pareiškė, kad šios atakos metu taikėsi į degalų talpyklas, kuriomis naudojosi Ukrainos karinės pajėgos.

Atnaujinta 06.44

JT: mažiausiai beveik 3,5 tūkst. nukentėjusiųjų Ukrainoje

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras (OHCHR) teigia, kad nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios nukentėjo 3 455 civiliai gyventojai.

Iš jų daugiau kaip 1 400 žmonių žuvo ir daugiau kaip 2 000 buvo sužeisti.

Realūs skaičiai gali būti gerokai didesni, skelbia BBC.

Atnaujinta 04.33

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk teigia, kad per sekmadienį iš Mariupolio ir šalia esančio Luhansko regiono evakuoti beveik 3000 gyventojų.

Pasak I. Vereščuk, deramasi su Rusija, kad į Mariupolį galėtų atvykti Raudonojo Kryžiaus misija. Organizacija dėl nuolatinių apšaudymų vis dar negali pasiekti maždaug 100 tūkstančių be maisto ir vandens likusių žmonių.

Atnaujinta 03.17

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht teigia, kad Europos Sąjunga turėtų svarstyti uždrausti rusiškų dujų importą. Kalbėdama per visuomeninį Vokietijos transliuotoją ARD, Lambrecht pabrėžė, kad „būtina atsakyti į įvykdytus nusikaltimus“. Jos pareiškimas pasirodė po to, kai ėmė aiškėti civilių nužudymų skaičius Bučoje, netoli Kyjivo esančiame mieste.

Rusija tenkina apie 40 procentų ES dujų poreikio. Apie visišką rusiškų dujų atsisakymą nuo balandžio pranešė Lietuva, Latvija ir Estija.

Atnaujinta 01.04

Rusija reikalauja skubaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio dėl kaltinimų Bučoje vykdžius karo nusikaltimus

BBC skelbia, kad Maskva reikalauja skubaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio pirmadienį, balandžio 4 dieną, dėl kaltinimų karo nusikaltimais Bučoje.

Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose apkaltino Ukrainą provokacija, kurią sukėlė Ukrainos radikalai.

Atnaujinta 00.46

Sumų valdžios atstovas Dmytro Žyvyckis informavo apie aktyvų Rusijos kariuomenės išvedimą iš regiono teritorijos, praneša UNIAN.

„Turime gerų naujienų iš Sumų regiono. Nuo vakar Rusijos kariai pradėjo aktyviai palikti mūsų regiono teritoriją. Pastarosiomis dienomis matėme Rusijos kariuomenės telkimąsi nuo Bilopilios iki paties Konotopo. Įžengė naujos kolonos, jie vykdė terorą regiono teritorijose, bendruomenėse, šaudė į civilius, šaudė į miškus, namus, gatvėse iš tankų, granatsvaidžių“, – sakė D. Žyvyckis.

Pasak jo, šiandien dar per anksti kalbėti apie regiono išlaisvinimą, nes valymas tęsiasi, tačiau priešo technika paliko teritoriją.

„Mūsų artilerija juos pasivijo. Jie tempė sudaužytus tankus, sugedusią techniką“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 00.39

Europoje vis daugėja raginimų uždrausti rusiškas dujas, kylant kaltinimams genocidu.

Sekmadienį keisdami savo poziciją Vokietijos politikai nurodė, kad Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę uždrausti rusiškas dujas dėl žiaurumų Ukrainoje, praneša „The Guardian“.

Gynybos ministrė Christine Lambrecht sekmadienį duodama interviu Vokietijos televizijai paragino skelbti sankcijas Rusijai, interviu buvo paskelbtas oficialioje Gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje.

Šis žingsnis žymi nukrypimą nuo ankstesnės Vokietijos politikos, kuri buvo linkusi priešintis tokioms sankcijoms. Panašią nuomonę išsakė ir kiti Europos pareigūnai, o italų politikas Enrico Letta tviteryje taip pat paklausė: „Kiek bučų bus prieš pereinant prie visiško naftos ir dujų embargo Rusijai? Laikas baigėsi.“

JK taip pat buvo diskutuojama apie rusiškų dujų ribojimą, tačiau iki šiol tai buvo atmesta.

Atnaujinta 00.34

D. Kuleba sako, kad penktasis sankcijų paketas Rusijai neatitinka jų nusikaltimų lygio

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba skelbia, kad penktasis sankcijų paketas Rusijai yra per švelnus ir neatitinka jų daromų nusikaltimų Ukrainoje lygio.

„Pastarosiomis savaitėmis galbūt pastebėjote, kad Europos Sąjunga vis dar sunkiai tvirtina penktąjį sankcijų paketą. Žinau, kad šis paketas pasirodys, noriu pasiųsti aiškią žinią ir darau tai oficialiais kanalais, bet noriu tai padaryti ir viešai. Penktasis paketas, kuris yra dabar svarstomas, nėra tinkamas reaguoti į Rusijos nusikalstamumą ir agresiją“, – tikina ministras.

Jis teigia, kad žino, kas yra numatyta penktajame sankcijų pakete, todėl jo priėmimas, ministro teigimu, būtų neadekvati reakcija. Ministras sako, kad reikalingas embargas Rusijos naftai, dujoms, anglims, visų Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT.