Rusijos karas prieš Ukrainą. Maskva reikalauja skubaus JT Saugumo Tarybos posėdžio dėl Bučos, Kyjivo srityje aptikti 410 civilių palaikai

39-oji Rusijos pradėto karo Ukrainoje diena. Kone mėnesį laiko bandę užimti Kyjivą, Rusijos kariai ėmė trauktis. Savo ruožtu Ukraina priduria, jog šalį ginantys kariai jau atkovojo visą sostinės sritį. Visgi tokia pasikeitusi rusų kariuomenės taktika, anot ekspertų, gali reikšti, kad ji planuoja naujus smūgius kituose Ukrainos miestuose. NATO vadovas taip pat pareiškė, kad nereikia „pernelyg optimistiškai“ nusiteikti dėl Rusijos pareiškimo, jog ji atitraukia karius iš Ukrainos sostinės Kyjivo. Ukrainos generalinė prokurorė pranešė, kad Kyjivo regione aptikta 410 civilių gyventojų kūnų.

Portalas 15min šeštadienio vakarą paskelbė, kad nuo raketos smūgio žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, bandęs evakuotis iš Mariupolio. Apie šeštadienio ir sekmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Vietos valdžios duomenimis, Mariupolyje per Rusijos atakas žuvo mažiausiai 5 tūkstančiai žmonių. Mieste yra likę apie 160 tūkstančių gyventojų. Jiems trūksta maisto, vandens, nėra elektros.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė esąs sukrėstas „žiaurių karo nusikaltimų“, kuriuos rusų pajėgos vykdė Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje. V. Klyčko, paminėjęs pranešimus apie sušaudytus civilius, vokiečių dienraščiui „Bild“ sekmadienį pareiškė, jog „tai, kas įvyko Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, galima apibūdinti tik kaip genocidą“. Tai, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vykdo genocidą, interviu, JAV televizijai CBS sakė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Sekmadienio rytą Odesoje pasirodė juodų dūmų kamuoliai. Kaip pranešė užsienio žiniasklaida, čia rusai surengė ataką prieš degalų saugyklą, tačiau ši informacija nėra oficialiai patvirtinta. Savo ruožtu Ukraina skelbia, kad Rusijos antskrydis smogė „kritinei infrastruktūrai“. Dalį raketų spėjo numušti ukrainiečių pajėgos.

Kiek vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė sunaikinusi naftos perdirbimo gamyklą ir tris degalų ir tepalų saugyklas Odesos regione. Tačiau nėra aišku, ar tai patikimi duomenys.

Ukrainoje žuvo Lietuvoje ir pasaulyje žinomas režisierius

Ukrainoje žuvo Lietuvoje ir pasaulyje žinomas režisierius Mantas Kvedaravičius, šeštadienio vėlų vakarą pranešė portalas 15min. Vyrui buvo 45-eri. Anot 15min, režisierius žuvo Mariupolyje, tačiau oficialiai tai dar nepatvirtinta. Aplinkybės, kuriomis jis žuvo, tikslinamos.

Atnaujinta 04.33

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk teigia, kad per sekmadienį iš Mariupolio ir šalia esančio Luhansko regiono evakuoti beveik 3000 gyventojų.

Pasak I. Vereščiuk, deramasi su Rusija, kad į Mariupolį galėtų atvykti Raudonojo kryžiaus misija. Organizacija dėl nuolatinių apšaudymų vis dar negali pasiekti maždaug 100 tūkstančių be maisto ir vandens likusių žmonių.

Atnaujinta 03.17

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht teigia, kad Europos Sąjunga turėtų svarstyti uždrausti rusiškų dujų importą. Kalbėdama per visuomeninį Vokietijos transliuotoją ARD, Lambrecht pabrėžė, kad "būtina atsakyti į įvykdytus nusikaltimus". Jos pareiškimas pasirodė po to, kai ėmė aiškėti civilių nužudymų skaičius Bučoje, netoli Kyjivo esančiame mieste.

Rusija tenkina apie 40 procentų ES dujų poreikio. Apie visišką rusiškų dujų atsisakymą nuo balandžio pranešė Lietuva, Latvija ir Estija.

Atnaujinta 01.04

Rusija reikalauja skubaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio dėl kaltinimų Bučoje vykdžius karo nusikaltimus

BBC skelbia, kad Maskva reikalauja skubaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio pirmadienį, balandžio 4 dieną, dėl kaltinimų karo nusikaltimais Bučoje.

Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose apkaltino Ukrainą provokacija, kurią sukėlė Ukrainos radikalai.

Atnaujinta 00.46

Sumų valdžios atstovas Dmitrijus Živitskis informavo apie aktyvų Rusijos kariuomenės išvedimą iš regiono teritorijos, praneša UNIAN.

„Turime gerų naujienų iš Sumų regiono. Nuo vakar Rusijos kariai pradėjo aktyviai palikti mūsų regiono teritoriją. Pastarosiomis dienomis stebėjome Rusijos kariuomenės telkimąsi nuo Belopolio iki paties Konotopo. Įžengė naujos kolonos, jie vykdė terorą regiono teritorijose, bendruomenėse, šaudė į civilius, šaudė į miškus, namus, gatvėse iš tankų, granatsvaidžių“, – sakė D. Živitskis.

Pasak jo, šiandien dar per anksti kalbėti apie regiono išlaisvinimą, nes valymas tęsiasi, tačiau priešo technika paliko teritoriją.

„Mūsų artilerija juos pasivijo. Jie tempė sudaužytus tankus, sudužusią techniką“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 00.39

Europoje vis daugėja raginimų uždrausti rusiškas dujas, kylant kaltinimams genocidu

Sekmadienį keisdami politiką Vokietijos politikai nurodė, kad Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę uždrausti rusiškas dujas dėl žiaurumų Ukrainoje, praneša „The Guardian“.

Gynybos ministrė Christine Lambrecht paragino skelbti sankcijas Rusijai sekmadienį duodama interviu Vokietijos televizijai, jis buvo paskelbtas oficialioje Gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje.

Šis žingsnis žymi nukrypimą nuo ankstesnės Vokietijos politikos, kuri buvo linkusi priešintis tokioms sankcijoms. Panašią nuomonę išsakė ir kiti Europos pareigūnai, o italų politikas Enrico Letta tviteryje taip pat paklausė: „Kiek bučų bus prieš pereinant prie visiško naftos ir dujų embargo Rusijai? Laikas baigėsi.“

JK taip pat buvo diskutuojama apie rusiškų dujų normavimą, tačiau iki šiol tai buvo atmesta.

Atnaujinta 00.34

D. Kuleba sako, kad penktasis sankcijų paketas Rusijai neatitinka jų nusikaltimų lygio

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba skelbia, kad penktasis sankcijų paketas Rusijai yra per švelnus ir neatitinka jų daromų nusikaltimų Ukrainoje lygio.

„Pastarosiomis savaitėmis galbūt pastebėjote, kad Europos Sąjunga vis dar sunkiai tvirtina penktąjį sankcijų paketą. Žinau, kad šis paketas pasirodys, bet noriu pasiųsti aiškią žinią ir darau tai oficialiais kanalais, bet noriu tai padaryti ir viešai. Penktasis paketas, kuris yra dabar svarstomas, nėra tinkamas reaguoti į Rusijos nusikalstamumą ir agresiją“, – tikina ministras.

Jis teigia, kad žino, kas yra numatyta penktajame sankcijų pakete, todėl jo priėmimas būtų neadekvati reakcija. Ministras sako, kad reikalingas embargas Rusijos naftai, dujoms, anglims, visų Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT.

https://t.co/gUJHLLjIkS

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) April 3, 2022

Atnaujinta 00.27

Jokia Kremliaus dezinformacija negali nuslėpti tiesos apie civilių žudymą Ukrainoje, pareiškė JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, praneša BBC.

Nuo Rusijos pajėgų išvedimo Bučos miesto vaizdai rodo didžiulį sunaikinimą ir gatvėje gulinčius kūnus, kai kurių rankos surištos už nugaros.

Panašios nuotraukos atsirado ir iš kaimyninio Irpinės miesto. Rusijos gynybos ministerija neigia, kad dėl jų pajėgų Bučoje žuvo civiliai, ir pavadino nuotraukas „dar viena Kyjivo režimo produkcija Vakarų žiniasklaidai“.

Rašydamas socialiniame tinkle „Twitter“, JK ministras pirmininkas pareiškė: „Niekingi Rusijos išpuoliai prieš nekaltus civilius Irpinėje ir Bučoje yra dar vienas įrodymas, kad Putinas ir jo armija vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje. Joks Kremliaus neigimas ar dezinformacija negali nuslėpti to, ką mes visi žinome kaip tiesą – Putinas yra beviltiškas, jo invazija žlunga, o Ukrainos ryžtas niekada nebuvo stipresnis.“

Atnaujinta 00.18

Socialiniame tinkle „Telegram“ pranešama, kad Odesoje girdimi sprogimai. Vietos gyventojai socialiname tinkle rašo apie kelis sprogimus įvairiose miesto vietose.

Apie gaunamus gyventojų pranešimus informuoja ir BBC. Visgi šio strateginio miesto Juodosios jūros pakrantėje valdžia dar nepatvirtino vietos žiniasklaidos ir „Reuters“ liudininko pranešimų.

Į Odesą, kurioje gyvena apie milijonas žmonių, sekmadienio rytą buvo pataikyta Rusijos raketų. Ukrainos pareigūnas sakė, kad šios raketos smogė „kritinei infrastruktūrai“, o aukų nebuvo.

Rusija vėliau pareiškė, kad taikėsi į naftos objektus regione, kuriuos Ukraina naudojo aprūpindama savo karius.

Kaip praneša „Kyiv Independent“, Pietų Ukrainos regiono sostinėje Chersone taip pat buvo pranešta apie sprogimus.

Atnaujinta 00.14

Moldovos prezidentė Maia Sandu savo „Twitter“ paskyroje sekmadienį vakare pranešė, kad šalyje rytoj skelbiama gedulo diena už visas Ukrainoje prarastas gyvybes.

„Neįmanoma žiūrėti į žiaurumus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. Esu sukrėsta žiaurumo prieš civilius gyventojus. Moldova griežtai smerkia šiuos nusikaltimus žmoniškumui, šį neteisėtą ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą“, – rašo ji.

Impossible to look at atrocities in #Bucha & other 🇺🇦 cities. Shocked at the brutality against civilians.

Moldova strongly condemns these crimes against humanity, this illegal & unprovoked war against #Ukraine.

🇲🇩 declares tomorrow a day of mourning for all lives lost in 🇺🇦.

— Maia Sandu (@sandumaiamd) April 3, 2022

Atnaujinta 00.08

JK žvalgyba: ukrainiečiai išlaiko kontrolę Mariupolio „centrinėse vietovėse“, nes demonstruoja stiprų pasipriešinimą

Mariupolyje tęsiasi įnirtingos kautynės, Rusijos pajėgoms bandant užimti apgultą miestą, skelbia JK žvalgyba naujausioje apžvalgoje, praneša „Sky News“.

Gynybos ministerija nurodė, kad Mariupolį ir toliau smogia „intensyvūs, beatodairiški antskrydžiai“, bet pridūrė, kad Ukrainos pajėgos „išlaiko tvirtą pasipriešinimą“ ir išlaiko kontrolę centrinėse srityse.

Teigiama, kad Mariupolis beveik neabejotinai yra pagrindinis Rusijos invazijos tikslas, nes jis užtikrins sausumos koridorių iš Rusijos į okupuotą Krymą.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 3 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/6U2qEmdx0T

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/tn99P8tmbg

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 3, 2022

Atnaujinta 00.02

Mažiausiai 7 žmonės žuvo, 34 buvo sužeisti per balandžio 3 d. apšaudymą Charkive, praneša „Kyiv Independent“.

Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo Slobidskio rajoną apie 18 val., apgadindamos 10 gyvenamųjų pastatų ir troleibusų depą, pranešė regiono prokuratūra. Tarp sužeistųjų yra trys vaikai.

Atnaujinta 23.44

Ukrainos parlamento narė Inna Sovsun tikina, kad Vakarų dėmesys Bučai yra teisingas ir ji jį palaiko visame širdimi, tačiau kviečia šalių lyderius atkreipti dėmesį ir į kitas Ukrainos teritorijas, kuriose, kaip rodo liudijimai, taip pat vyksta panašūs karo nusikaltimai, praneša „The Guardian“. „Vienintelis būdas išvengti tūkstančių žmogžudysčių ir išprievartavimų yra padėti Ukrainos kariuomenei įgyti kontrolę visose šalies teritorijose, kitaip per mėnesį bus prašoma teisingumo jau kitoms žudynių aukoms“, – teigė I. Sovsun.

The world leaders are calling for an investigation of the #BuchaMassacre. I support this with my whole heart.

Yet, I also want everyone to remember that #russians still control large territories in #Ukraine. I am afraid the same massacres are happening there right now.

— Inna Sovsun (@InnaSovsun) April 3, 2022

Atnaujinta 23.40

Šimonytės interviu Vokietijos žiniasklaidai: Rusija nustojo būti civilizuota šalimi ir nežinau, ar jie kada nors ja buvo

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė davė interviu Vokietijos žiniasklaidos priemonei „Frankfurter Algemeine“, kuriame teigė, kad visą Europos Sąjunga privalo mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos ir išsakė kritiką Vokietijai dėl jos plėtoto „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto.

Plačiau skaitykite čia:

Atnaujinta 23.36

Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad šiandien humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 2694 žmonės, praneša NEXTA.

Atnaujinta 23.25

Ukrainos Donecko srities vadovas liepia žmonėms išvykti dėl karinės eskalacijos grėsmės

Ukrainos rytinės Donecko srities vadovas kreipėsi į žmones, prašydamas palikti teritoriją dėl karinio eskalavimo grėsmės, rašo „Sky News“. Anksčiau šiandien Pavlo Kyrylenko sakė, kad apšaudymas tęsėsi visą dieną ir naktį, ir apibūdino situaciją regione kaip „audringą“.

Ukrainos kariuomenė pareiškė mananti, kad Rusija iš Kyjivo ir Černihivo patraukė pajėgas, kad perkeltų jas į Donbasą naujam puolimui, kuriuo siekiama užimti visus Donecko ir Luhansko regionus.

⚡️Donetsk Oblast governor urges residents to leave amid threats of military escalation.

Pavlo Kyrylenko said that the authorities “strongly recommend” residents to leave Donetsk Oblast, explaining that all the necessary transport and instructions will be provided.

— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 3, 2022

Atnaujinta 23.23

Gynybos ministerija: Rusijos karas prieš Ukrainą yra barbarizmo karas prieš civilizaciją

Ukrainos gynybos viceministrė Hannah Malaryar sako, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra barbarizmo karas prieš civilizaciją, praneša UNIAN. Taip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Jau antrą mėnesį įveikiame plataus masto Maskvos ordos invaziją. Per tą laiką turbūt kiekvienas iš jūsų susimąstėte, kodėl taip yra? Kodėl šis karas toks žiaurus, ciniškas ir laukinis? 21 amžiuje, – sakė H. Malaryar. – Tai ne dviejų valstybių ir ne tautų karas. Tai civilizacijos ir laukinio viduramžių barbarizmo karas“.

Anot jos, tai liudija mažiausiai 5 ženklai.

„Pirma, didžioji Rusijos visuomenės dauguma palaiko šį karą. Tai yra, ji palaiko civilių gyventojų žudynes. Tačiau Ukrainos visuomenė, Ukrainos kariuomenė, humaniškai elgiasi net su paimtu priešu. Suteikiame jiems galimybę susisiekti su artimaisiais, laikyti juos įprastomis sąlygomis pagal visas tarptautines teises

Antra, kodėl žmonės nori ištverti sunkumus? Didžioji Rusijos visuomenės dalis, remiantis apklausomis, yra pasirengusi ekonominei krizei ir sunkumams, kad mus sunaikintų ir užkariautų mūsų žemę. Tačiau ukrainiečiai yra pasirengę ištverti nepriteklių vardan laisvės. Chersono gyventojai atsisakė vadinamosios Rusijos humanitarinės pagalbos, buvo pasirengę mirti, bet netapti vergais, nebūti užkariauti“, – pažymėjo viceministrė.

Kaip teigiama socialinio tinklo įraše, trečia, plėšikavimas yra būdingas rusų karių bruožas. „Jie iš mūsų namų išgrobia net buitinius daiktus, iš žuvusių civilių nuima papuošalus ir visa tai parsineša namo. Įsivaizduokite, koks yra žmogaus, kuris gali visa tai panaudoti. Tačiau mūsų žmonės atiduoda paskutinį savo daiktą kaimynui, jei jis dėl karo liko be būsto ar pragyvenimo šaltinio“, – sakė H. Malaryar.

„Ketvirta. Žiaurumas su gyvūnais. Dabar, kai Kyjivo srityje tęsiasi išlaisvintų miestų valymas ir išminavimas, mūsų kariškiai susiduria su žiauriai priešo nužudytais gyvūnais. Ar tarp jų Rusijos kariuomenė taip pat ieškojo „fašistų“? Ir prisiminkite, priešingai nei mūsų žmonės, palikę savo miestus dėl raketų atakų, išgelbėjo gyvūnus“, – sakė ji.

Atnaujinta 23.03

Pranešama, kad Černihivo srityje Ukraina išlaisvino kelias gyvenvietes. Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos operatyvinės pajėgos.

„Kolyčivka, Jahidnė, Ivanivka... Šios Černihivo srities gyvenvietės dar ilgai prisimins karo baisumus. (...). Šiuo metu gyvenvietės yra išlaisvintos“, – rašoma feisbuko įraše.

Atnaujinta 22.57

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius: netolimoje ateityje Donbase laukia sunkios kovos su rusais

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad Ukrainos gynėjai artimiausiomis dienomis tikisi intensyvių kovų su okupantais Donecko, Luhansko ir Charkivo sričių kryptimis, praneša pravda.com.ua. Tai jis teigė Ukrainos televizijai.

„Donecko, Luhansko, Charkivo sričių kryptimi yra didelė Rusijos Federacijos karių grupė. Jie nesiruošia sustoti. Uždaviniai, kuriuos Putinas kelia savo kariams, yra sugriauti mūsų valstybę, jie niekur nedingsta. Jie persigrupuos. Šia kryptimi jie nori sukelti didelių problemų mūsų ginkluotosioms pajėgoms, taip pat tikimės, kad artimiausiu metu ten vyks įnirtingi mūšiai dėl mūsų teritorijos“, – įspėja jis.

Atnaujinta 22.50

Ukrainos žurnalistas pagrobtas Chersono srities okupuotoje Nova Kachovkoje, praneša Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga, kurią cituoja „Kyiv Independent“.

Oleksandras Gunko yra žiniasklaidos „Nova Kakhovka City“, gavusios Rusijos okupantų pasiūlymą „teisingai“ nušviesti įvykius, vyriausiasis redaktorius.

Atnaujinta 22.45

Pranešta apie sprogimą Ternopilyje, regiono sostinėje Vakarų Ukrainoje, informuoja „Kyiv Independent“.

⚡️Explosion reported in Ternopil, a regional capital in western Ukraine.

— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 3, 2022

Kaip teigiama kanale NEXTA, pranešama, kad daugelyje Vakarų Ukrainos miestų nugriaudėjo sprogimai.

Atnaujinta 22.34

Tarptautinė Raudonojo kryžiaus komanda vis dar negali pasiekti Mariupolio ir evakuoti gyventojų, praneša „Sky News“.

Devynių darbuotojų komanda ir trys Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus automobiliai, kurie šiandien tikėjosi pasiekti Mariupolį ir evakuoti gyventojus iš apgulto miesto, nespėjo ten patekti.

Šeštadienio rytą iš Zaporižios komanda praleidžia antrą naktį pakeliui į miestą. Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusija prieš kelias dienas sutiko leisti saugiai išvažiuoti iš civiliams miesto, kuriame įvyko kai kurių baisiausių išpuolių ir didžiausių kančių vieta, tačiau panašūs susitarimai ne kartą žlugo dėl besitęsiančių apšaudymų.

Manoma, kad apie 100 tūkst. civilių – mažiau nei ketvirtadalis visų prieškarinių 430 tūkst. gyventojų – ten yra įstrigę, beveik neturėdami maisto, vandens, degalų ir vaistų, primena „Sky News“.

Zaporižia – miestas, vis dar kontroliuojamas Ukrainos, į kurį dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo iš Mariupolio.

Raudonajam Kryžiui dar kartą pabandžius pasiekti civilius, vakar iš Mariupolio buvo evakuota apie 700 žmonių.

Dieną prieš tai komanda turėjo suktis atgal, nes tai buvo per daug pavojinga.

TRK atstovas spaudai sakė: „TRK komanda išvyko iš Zaporižios šeštadienio rytą. Jie praleidžia antrą naktį pakeliui į Mariupolį ir dar nepasieks miesto.“

Atnaujinta 22.23

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad prezidento Vladimiro Putino mokėjimų rubliais schema už gamtines dujas yra tik prototipas, kurį didžiausia pasaulio šalis išplės ir kitoms svarbioms eksporto rūšims, nes Vakarai užblokavo JAV dolerio nuosmukį, įšaldydami Rusijos turtą, praneša „Reuters“.

Pagrindinis V. Putino ekonominis atsakas iki šiol buvo įsakymas kovo 23 d. už Rusijos dujų eksportą atsiskaityti rubliais, tačiau pagal schemą pirkėjai gali atsiskaityti sutartyje numatyta valiuta, kurią „Gazprombank“ iškeičia į rublius.

„Tai yra sistemos prototipas“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas, kalbėdamas apie atsiskaitymo už dujas sistemą rublį.

„Neabejoju, kad jis bus išplėstas ir naujoms prekių grupėms“, – sakė D. Peskovas. Jis nenurodė laiko tokiam žingsniui.

Atnaujinta 22.07

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė sukūręs specialų mechanizmą Rusijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

„Nusprendžiau Ukrainoje sukurti specialų teisingumo mechanizmą, kad būtų ištirti visi okupantų nusikaltimai mūsų šalyje ir kaltieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – vaizdo žinutėje sakė prezidentas.

Pasak jo, į šį mechanizmą bus įtraukti „vietiniai ir tarptautiniai ekspertai, tyrėjai, prokurorai bei teisėjai“.

Naujausiame savo paskelbtame video įraše Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos vadovybė yra atsakinga už civilių žudynes Bučoje, esančioje už Kyjivo, kur gatvėje buvo rasti gulintys kūnai po to, kai miestą iš Rusijos okupacinių pajėgų atkovojo Ukrainos kariai.

„Noriu, kad visi Rusijos Federacijos vadovai pamatytų, kaip vykdomi jų įsakymai. Tokie įsakymai. Toks įvykdymas. Ir tai yra bendra atsakomybė. Už šias žudynes, už kankinimus, už rankas, numuštus sprogimų. (...) Už šūvius pakaušyje“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis, jį cituoja AFP.

„Pasaulis jau matė daug karo nusikaltimų. Skirtingu laiku. Skirtinguose žemynuose. Tačiau laikas padaryti viską, kad Rusijos kariuomenės karo nusikaltimai taptų paskutine tokio blogio apraiška žemėje. Kiekvienas kaltas dėl tokių nusikaltimų bus įrašytas į specialią Budelių knygą. Bus surastas ir nubaustas“, – įspėja jis.

Ukrainos prezidentas taip pat pareiškė, kad Vakarai paskelbs Rusijai naują sankcijų paketą dėl civilių žudymo Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose, tačiau, jo teigimu, tai nėra pakankamas atsakas, rašo „Reuters“.

Jis sakė, kad Bučoje ir kituose miestuose žuvo šimtai žmonių, įskaitant civilius, kurie buvo sušaudyti.

Plačiau skaitykite čia:

Atnaujinta 21.49

Pranešama, kad Rusijos kariai baigė atsitraukimą iš Ukrainos šiaurės. Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad Rusijos daliniai pasitraukė iš rajonų šiaurėje į kaimyninę Baltarusiją, kuri buvo Rusijos invazijos sustojimo vieta, skelbia „Sky News“.

Rusijos pasitraukimas buvo dalis šalies įsipareigojimo apriboti savo karinę veiklą šiaurinėse Kyjivo ir Černihivo srityse, kurią ji apibūdino kaip pasitikėjimo stiprinimo gestą.

Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis yra tarp tų, kurie sakė, kad Rusija perkėlė savo kariuomenę tam, jog sutelktų pastangas į pietinės ir rytinės šalies dalių užėmimą.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos oro desantinės pajėgos visiškai perėmė Pripetės miesto kontrolę prie pat uždarytos Černobylio atominės elektrinės ir sienos su Baltarusija ruožo.

„Twitter“ pasyroje paskelbta nuotrauka, joje Ukrainos kareivis iškėlęs šalies vėliavą. Nuotraukos fone matomas ir 1986 m. per katastrofą sprogęs Černobylio reaktorius.

🔥Командування ДШВ ЗСУ повідомляє, що сьогодні,3 квітня, підрозділи ДШВ взяли під контроль район міста Прип’ять та ділянку Державного кордону України з республікою білорусь.

Продовжуємо далі виконувати бойові завдання! Разом до перемоги! Слава ДШВ! Слава Україні!🇺🇦#stoprussia pic.twitter.com/0t2rwnCwnZ

— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 3, 2022

Atnaujinta 21.30

JT vadovas ragina atlikti žudynių Bučoje tyrimą

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas paragino atlikti nepriklausomą tyrimą dėl žudynių Bučoje, kur kelyje buvo rasti išmesti kūnai, rašo BBC.

Sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ jis pareiškė: „Esu labai sukrėstas vaizdų, kuriuose užfiksuoti Bučoje, Ukrainoje, žuvę civiliai. Labai svarbu, kad nepriklausomas tyrimas užtikrintų veiksmingą atskaitomybę“.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro išplatintame pareiškime taip pat buvo iškelta galimybė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimus.

„Tai, kas iki šiol žinoma, aiškiai kelia rimtų ir nerimą keliančių klausimų apie galimus karo nusikaltimus ir sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – rašoma jame.

Jame teigiama, kad svarbu, jog visi palaikai būtų ekshumuoti ir identifikuoti, „kad būtų galima informuoti artimuosius ir nustatyti tikslią mirties priežastį, kuri padėtų užtikrinti atskaitomybę ir teisingumą“.

I am deeply shocked by the images of civilians killed in Bucha, Ukraine.

It is essential that an independent investigation leads to effective accountability.

— António Guterres (@antonioguterres) April 3, 2022

Atnaujinta 20.56

Sekmadienį Charkive įvykus apšaudymui buvo „aukomis tapo 23 žmonės“, jie buvo sužeisti arba žuvo, pranša pravda.com.ua.

Charkivo OVA pirmininkas Olegas Sinegubovas teletono eteryje paskelbė, kad neseniai buvo apšaudyta Charkive, kur šiuo metu yra 23 aukos. „Tarp jų yra vaikai, kurių būklė kritinė“, – dėstė jis. Per naktį užfiksuota apie 50 šūvių.

O. Sinegubovas taip pat perspėjo apie „raketų smūgių grėsmes“ į pietus nuo Charkivo Lozovos bendruomenėje, rašo CNN.

„Rekomenduojame evakuoti gyventojus. Rytoj planuojame traukiniu vežti Lozovos gyventojus Poltavos srities kryptimi“, – sakė jis. Karinis gubernatorius sakė, kad intensyviausios kovos vyko Iziumo apylinkėse. Jis tvirtino, kad Ukrainos oro pajėgos Iziumo rajone numušė Rusijos naikintuvą bombonešį Su-34 ir paėmė į nelaisvę pilotą. Teiginio, pasak CNN, nebuvo galima iš karto patikrinti.

Paskelbtose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotraukose matyti Rusijos naikintuvo Su-35 nuolaužos, kurias Charkivo srityje pataikė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Atnaujinta 20.34

Vokietijos kancleris žada naujas sankcijas Rusijai dėl „karo nusikaltimų“

Vokietija kartu su sąjungininkėmis parengs naujas sankcijas Rusijai dėl „karo nusikaltimų“, kuriuos jos kariai įvykdė Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje, sekmadienį vakare pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas, ir mes turime nedvejodami ištirti šiuos Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus nusikaltimus“, – sakė jis.

„Artimiausiomis dienomis kartu su savo sąjungininkėmis spręsime dėl tolesnių priemonių. (Rusijos) prezidentas (Vladimiras) Putinas ir jo šalininkai pajus pasekmes“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.

Atnaujinta 20.22

JT: masinės kapavietės netoli Kyjivo kelia rimtų įtarimų dėl galimų karo nusikaltimų

Jungtinės Tautos sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Bučoje aptiktos masinės kapavietės kelia rimtų įtarimų dėl galimų karo nusikaltimų, ir pabrėžė, kad svarbu išsaugoti visus įrodymus.

Atnaujinta 20.16

Buvęs bokso čempionas ir Kyjivo mero Vitalijaus Kličko brolis Vladimiras Kličko savo socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos civilių žudynės Bučos mieste.

Vaizdo įraše jis sako: „Būtent tai daro Rusijos režimas, Putino režimas, Rusijos kariuomenė. Civilių žmonių žudymas surištomis rankomis už nugaros ir šūviu į galvą“, – kalba jis, rodydamas, kaip galima spėti, į žuvusiojo žmogaus kūną gulintį ant žemės jam už nugaros.

This is Genocide.#Genocide #FreeUkraine #StandWithUkraine #StopTheWar #Ukraine pic.twitter.com/NfLePlWhIl

— Klitschko (@Klitschko) April 3, 2022

Liberated Bucha near Kyiv. Horrible evidence of russian war crimes committed during the occupation of the city.
Never forget.
Never forgive.#BuchaMassacre#RussianWarCrimes pic.twitter.com/ec03jui5AH

— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 3, 2022

Atnaujinta 20.12

Mykolaivo srities regiono karinis gubernatorius Vitalijus Kimas sakė, kad po Mykolajivo miesto apšaudymo į ligoninę buvo nuvežta 14 žmonių, praneša CNN.

„Dėl miesto apšaudymo: 14 buvo išvežti į ligoninę. 11 paguldyta į ligoninę, tarp jų 15 metų vaikas su vidutinio sunkumo sužalojimais. Operacija rytoj, – sakė jis per „Telegram“ paskyroje. – Vienas mirė, neišgelbėtas“.

Iš pareiškimo nebuvo aišku, ar žuvęs asmuo buvo tarp pristatytų į ligoninę.

Jis pridūrė, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų yra ir Okačiove – mieste prie Juodosios jūros.

Pasak Mykolajivo mero Oleksandro Senkevičiaus, rusų okupantai sekmadienį sudavė kelis raketinius smūgius miestui.

Atnaujinta 20.08

Zelenskis: JAV atsisako suteikti saugumo garantijas, kurių prašo Ukraina

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV nesutinka suteikti saugumo garantijų tokia forma, kokios prašo Ukraina, praneša UNIAN. Tai jis tai pasakė interviu CBS.

Paklaustas, ar JAV lyderis Joe Bidenas davė kokių nors tvirtų pažadų, kad JAV ir NATO neleis karui Ukrainoje pasikartoti, V. Zelenskis sakė: „Norėčiau padėkoti Jungtinėms Valstijoms ir J. Bideno administracijai už jų paramą, už viską, ką jie daro mūsų labui. Tačiau JAV nesuteikė mums saugumo garantijų. Tai reikia suprasti.“

Be to, prezidentas teigė, kad Ukraina dar negavo garantijų iš kitų šalių.

Kaip pranešė UNIAN, Ukrainos delegacijos vadovas pokalbyje su Rusijos Federacija Davidas Arakhamia teigė, kad Ukrainai svarbu, jog NATO dalyvaujančios didžiosios šalys susiburtų aplink ją, o prireikus būtų veiksmingai suteikiama parama.

„Norime sukurti savo NATO. Mums svarbu, kad didžiausios ir efektyviausios NATO šalys suteiktų paramą agresijos atveju. Turkija mums labai svarbi, ji yra didžiausia NATO kariuomenė Europoje. JAV ir Didžioji Britanija taip pat labai svarbios. Šiuo metu vyksta labai aktyvios konsultacijos. Jau oficialiai paskelbta, kad trys NATO valstybės narės yra pasirengusios suteikti garantijas būtent tokiu formatu, kokį ir įvardijau. Iš tikrųjų tai yra NATO 5 straipsnis, bet su griežtesniu aktyvavimu. Toks mechanizmas – jie turi pasitarti ir suteikti pagalbą per 72 valandas“, – sakė jis.

Atnaujinta 19.59

Ataskaitoje – Rusijos karių žiaurumas prieš Ukrainos civilius: prievartavimai, žmogžudystės ir kiti karo nusikaltimai

„Human Rights Watch“ savo naujausioje ataskaitoje praneša užfiksavę atvejus, kai Rusijos karinės pajėgos pažeidžia karo įstatymus prieš civilius okupuotuose Ukrainos Černihivo, Charkivo ir Kyjivo regionų rajonuose.

Tai apima pakartotinio išžaginimo atvejį; du skubios mirties bausmės vykdymo atvejai – vienas šešių vyrų, kitas – vieno vyro; kiti neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejai nuo 2022 m. vasario 27 d. iki kovo 14 d. Kariai taip pat buvo susiję su civilinio turto, įskaitant maistą, drabužius ir malkas, grobstymu. Tie, kurie įvykdė šiuos veiksmus, yra atsakingi už karo nusikaltimus, praneša „Human Rights Watch“.

Plačiau apie tai čia:

Atnaujinta 19.45

Johnsonas: „Padarysiu viską, ką galiu, kad numarinčiau Putino karo mašiną“

Borisas Johnsonas sekmadienį teigė, kad „niekingi Rusijos išpuoliai prieš nekaltus civilius Irpinėje ir Bučoje“ yra „dar didesni įrodymai, kad Putinas ir jo armija vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje“, skelbia „Sky News“.

Sekmadienį vakare buvo paskelbtas ministro pirmininko pareiškimas, kuriame jis pažadėjo „numarinti“ tai, ką jis vadino Vladimiro Putino „karo mašina“, ir priduria, kad jo invazija „žlugo“.

B. Johnsonas sakė: „Joks neigimas ar dezinformacija iš Kremliaus negali nuslėpti to, ką mes visi žinome kaip tiesą – Putinas yra beviltiškas, jo invazija žlunga, o Ukrainos ryžtas niekada nebuvo stipresnis. Padarysiu viską, ką galiu, kad numarinčiau Putino karo mašiną. Didiname sankcijas ir karinę paramą, taip pat stipriname humanitarinės paramos paketą, kad padėtume tiems, kuriems to reikia. JK buvo priešakyje, remiant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų žiaurumų. Teisingumo sekretorius leido papildomai finansuoti ir dislokuoti specialistus tyrėjus – nenurimsime, kol nebus įvykdytas teisingumas“.

Atnaujinta 19.37

Kyjivo regione rasta 410 civilių gyventojų kūnų

Sekmadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad neseniai iš Rusijos kariuomenės perimtame Kyjivo regione aptikta 410 civilių gyventojų kūnų.

„Iš išlaisvintų Kyjivo srities teritorijų išvežta 410 žuvusių civilių kūnų. Teismo medicinos ekspertai jau ištyrė 140 palaikų“, – I. Venediktova sakė Ukrainos nacionalinei televizijai.

Atnaujinta 19.25

Apie 70 proc. Černihivo miesto po Rusijos kariuomenės puolimo sunaikinta

Apie 70 proc. Šiaurės Ukrainos Černihivo miesto po Rusijos kariuomenės puolimo sunaikinta, sekmadienį sakė miesto meras Vladyslavas Atrošenko, kurį cituoja CNN.

Rusijos atakos Černihive „pasekmės“ yra „sunkios“, panašios į pasekmes kituose smarkiai apgadintuose miestuose ir miesteliuose, tokiuose kaip Buča, kur gatvėse buvo rasti civilių kūnai, taip pat Charkive ir Mariupolyje, sakė jis.

V. Atrošenko pridūrė, kad didžiausia problema, su kuria susiduria gyventojai, yra „Rusijos kariuomenės sutelkimas prie Baltarusijos sienos“ ir nerimas, kad į miestą bus smogta daugiau raketų ir oro bombų.

„Rusai po Ukrainą juda kaip savo namuose. Ir tai, kad jie išvyko, nereiškia, kad rytoj jie negrįš. Kol jie atkeliauja pas mus, užtrunka apie pusantros valandos... Šiandien galima sakyti, kad tylu, vyksta valymas, išminavimas“, – sakė jis.

Atnaujinta 19.18

Nuo karo pradžios į Ukrainą sugrįžo daugiau nei pusė milijono žmonių

Daugiau nei pusė milijono žmonių sugrįžo į Ukrainą nuo ​​Rusijos invazijos pradžios vasari 24 dieną, sekmadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

„Per praėjusią savaitę 144 tūkst. žmonių išvyko iš Ukrainos, o atvyko 88 tūkstančiai. Iš viso <...> apie 537 tūkst. mūsų tautiečių grįžo į Ukrainą“, – nurodė ministerija, remdamasi sienos apsaugos tarnybos duomenimis.

Vyriausiasis pabėgėlių komisaras šeštadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko 4 176 401 ukrainietis.

Prasidėjus karui, kasdien iš šalies priversti bėgti dešimtys tūkstančių žmonių

Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

JT Tarptautinė migracijos organizacija pranešė, kad iš šalies pabėgo ir apie 205 tūkst. ne ukrainiečių.

Iš viso per šį laiką Ukrainoje daugiau nei 10 mln. žmonių paliko savo namus, išvyko į kaimynines šalis, arba buvo perkelti šalies viduje.

Prieš karą Kyjivo valdomose teritorijose gyveno 37 mln. gyventojų.

Į šį skaičių neįtrauktas Krymo pusiasalis, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, bei du rytiniai regionai, kontroliuojami promaskvietiškų separatistų.

Atnaujinta 18.51

Pranešama apie dar vieną sprogimą netoli Belgorodo

Praėjus kelioms dienoms po sprogimų Rusijos naftos saugykloje netoli pietuose esančio Belgorodo, sekmadienį pranešta apie dar vieną sprogimą toje pačioje teritorijoje prie Ukrainos sienos.

„Pasigirdo sprogimas, tada ant žemės pažiro nuolaužos“, – sekmadienį „Telegram“ kanale rašė rajono administracijos vadovas Olegas Medvedevas.

O. Medvedevas nepateikė daugiau informacijos apie Tomarovkos kaime įvykusio incidento priežastis, tik pridūrė, kad aukų nebuvo, o nuolaužos bus išvežtos ir ištirtos.

Penktadienį, Rusijos teigimu, du Ukrainos koviniai sraigtasparniai įskrido į Rusijos oro erdvę ir atakavo naftos saugyklą. Ukraina savo ruožtu nepatvirtino, kad ataką surengė jos kariai.

Atnaujinta 18.46

Italija: Rusija privalo atsakyti už tai, kas įvyko Bučoje

Italija sekmadienį pasmerkė kaip „pasibaisėtinus ir nepakeliamus“ civilių žudymus Ukrainos Bučos mieste, kuriuos, kaip įtariama, įvykdė Rusijos pajėgos, ir pareiškė, kad Maskva turi būti patraukta atsakomybėn.

„Nusikaltimų, įvykdytų Bučoje ir kitose Ukrainos kariuomenės išlaisvintose teritorijose, vaizdai yra pribloškiantys“, – sakoma premjero Mario Draghi pranešime.

„Neginkluotų civilių gyventojų žudynių žiaurumas yra pasibaisėtinas ir nepakeliamas. Rusijos valdžios atstovai turi nedelsdami nutraukti karo veiksmus, sustabdyti smurtą prieš civilius ir atsakyti už tai, kas įvyko“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 18.44

JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price`as užsiminė apie papildomus JAV veiksmus prieš Rusiją, kurie bus paskelbti „labai greitai“, praneša CNN. Tai jis teigė, kai buvo paklaustas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą sugriežtinti G-7 sankcijas, reaguojant į naujausius žiaurumus Bučoje.

„Kalbant apie mūsų sankcijas, mes visada sakydavome, kad ir toliau darysime spaudimą prezidentui Putinui, Kremliui, visiems aplinkiniams, įskaitant oligarchus ir bičiulius, kurie įgalina šį karą prieš Ukrainą. (...)Taigi įtariu, kad labai greitai pamatysite papildomą spaudimą“, – MSNBC sekmadienį sakė N. Price`as.

„Kalbant apie šiuos vaizdus iš Bučos, mes jau įvertinome, kad Rusijos pajėgos įvykdė karo nusikaltimus. Šiuo metu renkame informaciją. Viena, kad atkreiptume dėmesį į tai, ką jie daro. Taip pat antra, kad užtikrintume, jog visi, kurie įvykdė šiuos žiaurumus, ir visi, kurie įsakė vykdyti šiuos žiaurumus, būtų patraukti atsakomybėn. Tokia mūsų misija“, – tęsė jis.

Paklaustas apie taikos derybas, N. Price`as sakė: „Kol kas nematėme jokių požymių, kad rusai tikrai būtų rimtai nusiteikę deeskaluoti šį karą“.

N. Price`as taip pat atmetė pranešimus, kad Rusijos rublis atsigauna po sankcijų, sakydamas: „Rublis palaiko gyvybę drakoniškomis priemonėmis, kurių Kremlius buvo priverstas imtis, kad dirbtinai padidintų rublio vertę.“

„Kalbant apie Rusijos ekonomiką, vien per pastarąsias penkias savaites buvo panaikinta 30 metų trukusi ekonominė integracija“, – dėstė N. Price`as.

Atnaujinta 18.30

Raudonojo kryžiaus komanda vis dar pakeliui į Mariupolį

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas pateikė naujausią informaciją apie komandą, vykstančią į apgultą Mariupolio miestą, praneša „Sky News“.

Atstovas sakė, kad komanda vakar ryte išvyko iš Zaporižios ir antrą naktį praleidžia pakeliui į Mariupolį, tačiau „dar nepasieks miesto“.

Ankstesnis Raudonojo Kryžiaus bandymas pasiekti miestą turėjo būti atšauktas, kai situacija tapo pernelyg pavojinga.

Mariupolyje fiksuojama didžiausia humanitarinė krizė Ukrainoje, ir manoma, kad tūkstančiai žmonių yra įstrigę pietiniame mieste, yra beveik nuolatos apšaudomi.

Atnaujinta 18.10

Britų Slaptosios žvalgybos tarnybos (MI6) vadovas sako, kad Vladimiro Putino invazijos planas „apėmė trumpalaikes egzekucijas“, praneša „Sky News“. Apie tai jis paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.

JK slaptosios žvalgybos tarnybos vadovas pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas į savo planus įsiveržti į Ukrainą įtraukė trumpalaikes egzekucijas. Kaip patikslina „Sky News“, trumpalaikės egzekucijos yra tada, kai kas nors nužudomas be teisingo teismo.

M. Moore`as sakė, kad pranešimai apie „egzekucijos būdu įvykdytas civilių žudynes“ anksčiau okupuotuose miestuose, įskaitant Bučą, yra „siaubą keliantys ir šiurpinantys“.

We knew Putin’s invasion plans included summary executions by his military and intelligence services. The reports of execution-style killings of civilians emerging from liberated areas are horrifying and chilling. https://t.co/Yea1Lhsqe6

— Richard Moore (@ChiefMI6) April 3, 2022

Atnaujinta 18.03

Slovakijos ministras teigia, kad šalis pasiruošusi mokėti Rusijai už dujas rubliais

Slovakijos ekonomikos ministras tvirtina, kad negalima atsikratyti vienos energetinės priklausomybės nuo Rusijos, o paskui bėgti tiesiai į kitą, todėl departamentas stengiasi diversifikuoti energetinių žaliavų tiekimą, praneša aktuality.sk, cituodami RTVS televiziją.

Ministras Richardas Sulíkas interviu televizijai pripažino galimybę, kad Slovakija prisijungs prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino žaidimo ir sąskaitas už dujas mokėsime rubliais.

„Kad nenukryptume nuo dujų, atsiskaitysime Rusijos valiuta, nebent susitarsime kitaip“, – sakė S. Sulíkas. Tačiau S. Sulíkas teigia suprantantis, kad Europos Sąjungoje bus vykdomi bendri veiksmai perkant dujas.

Šiuo metu Slovakijos dujų pramonė už prekę atsiskaito eurais.

Sąskaita už kovo mėnesį vis dar buvo bendra Europos valiuta, kaip matyti iš abipusio susitarimo. Šie pinigai patenka į Rusijos „Gazprom“ banką, kuris juos iš karto keičia į rublį.

Atnaujinta 17.53

JAV skirs 50 milijonų dolerių Moldovai, kad padėtų Ukrainos pabėgėliams

JAV skirs 50 milijonų dolerių, kad padėtų Moldovai padėti įveikti Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius, įskaitant mokymų programų ir sienų valdymo įrangos rėmimą bei pastangas kovoti su prekyba žmonėmis, teigiama pranešime spaudai, kurį cituoja CNN.

JAV nurodė, kad finansavimas taip pat padės „gerinti atskaitomybę ir skaidrumą teisingumo sektoriuje bei kovoti su korupcija ir elektroniniais nusikaltimais“, sakoma pranešime.

JAV finansavimu taip pat bus remiamos „pagrindinės Moldovos paramos konferencijos, kuri vyks balandžio 5 d. Berlyne, pastangos, siekiant paskatinti tarptautinę paramą Moldovos atsparumo ir reformų darbotvarkei“, nurodė JAV.

Atnaujinta 17.49

Ukrainos prezidentas šalies pasieniečiams, kurie buvo sužeisti mūšiuose skirtinguose šalies miestuose, įteikė apdovanojimus. Jis aplankė Ukrainos gynėjus, kurie buvo sužeisti mūšiuose už Charkivą, Černigovą ir Gostomelį, taip pat susirėmimuose su priešo sabotažo ir žvalgybos grupėmis.

Atnaujinta 17.44

Raketos ataka pataikė į miestą netoli Kyjivo, pranešė vietos valdžia, kurią cituoja „Sky News“.

Rusijos raketa ataka pataikė į regiono būstinę Vasilkovo mieste netoli Kyjivo, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Kai kurie civiliai buvo sužeisti, tačiau daugiau informacijos kol kas nepateikiama.

Visą Kyjivo regioną dabar kontroliuoja Ukraina, anot jo pareigūnų, pradėjus trauktis Rusijos kariuomenei.

Atnaujinta 17.37

Rusų pajėgos iš Mariupolio jėga deportavo beveik 40 tūkst. žmonių, vaikai atskiriami nuo tėvų

Ukrainos žmogaus teisių pareigūnė Liudmila Denisova skelbia, kad Rusijos pajėgos ir toliau tęsia priverstinę Mariupolio gyventojų deportaciją į Rusiją ir nepripažintą „Donecko Liaudies Respubliką“. Vietos valdžia skelbia, kad tokių žmonių jau yra beveik 40 tūkst.

Kaip teigia L. Denisova, suskaičiuoti deportuotus asmenis sunku dėl to, kad iš jų atimami ukrainietiški dokumentai.

Yra duomenų, kad rusai deportuodami asmenis atskiria tėvus nuo vaikų.

Atnaujinta 17.08

Zelenskis: Rusijos pajėgos vykdo genocidą

Rusijos pajėgos Ukrainoje vykdo genocidą, interviu, kuris Jungtinėse Valstijose bus transliuojamas sekmadienį, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tai jis pareiškė praėjus dienai po to, kai Kyjivo priemiestyje Bučoje buvo aptikta masinių ir akivaizdžiai nužudytų civilių gyventojų.

„Tai yra genocidas. Visos tautos ir žmonių naikinimas“, – CBS laidai „Face the Nation“ sakė Ukrainos vadovas, kaip nurodoma televizijos pateiktoje stenogramoje.

„Mes esame Ukrainos piliečiai. Turime daugiau nei 100 tautybių. Kalbama apie visų šių tautybių sunaikinimą ir išnaikinimą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Praėjus trims dienoms po invazijos pradžios vasario 24 d., Ukraina pateikė skundą Tarptautiniam Teisingumo Teismui Hagoje, kaltindama Rusiją „genocido veiksmų planavimu“.

V. Zelnskio interviu transliuotas po to, kai visą pasaulį apskriejo vaizdai, kuriuose matomi civilių kūnai, besimėtantys Bučos gatvėse, o Ukrainos pareigūnas pareiškė, kad masinėje kapavietėje ten palaidota 280 kūnų.

„Esame Ukrainos piliečiai ir nenorime būti pajungti Rusijos Federacijos politikos. Dėl šios priežasties esame naikinami, – sakė V. Zelenskis. – Ir tai vyksta XXI a. Europoje. Taigi tai yra visos tautos kankinimas.“

Atnaujinta 17.03

Blinkenas: daugybės civilių kūnų Bučos gatvėse vaizdas yra „smūgis į paširdžius“

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad daugybės civilių kūnų Bučos gatvėse vaizdas yra „smūgis į paširdžius“.

„Šie vaizdai yra tarsi smūgis į paširdžius, – CNN sakė jis. – Tai yra realybė, kuri vyksta kiekvieną dieną, kol tęsiasi Rusijos brutalumas prieš Ukrainą.“

Tuo metu NATO generalinis Sekretoriius Jensas Stoltenbergas, taip pat kalbėdamas su CNN, civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje pavadino „siaubingomis“.

„Tai žiaurus elgesys su civiliais gyventojais, kokio Europoje nematėme dešimtmečius, siaubingas ir visiškai nepriimtinas“, – pareiškė jis.

Vokietija ragina tirti Rusijos nusikaltimus prieš civilius gyventojus

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad būtina tirti įtariamus Rusijos kariuomenės „nusikaltimus“ prieš civilius Ukrainos Bučos mieste netoli Kijevo, kur buvo aptikta masinė kapavietė.

„Turime išaiškinti šiuos Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus“, – pareiškė O. Scholzas ir pridūrė, kad kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, o tarptautinėms organizacijoms turi būti suteikta galimybė patekti į regioną, kad jos galėtų „užfiksuoti šiuos žiaurumus“.

Atnaujinta 16.53

Arestovičius: išlaisvinti miestai Ukrainoje reprezentuoja scenas iš siaubo filmų, postapokaliptines scenas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius sekmadienį popietę pateikė daugiau informacijos apie Rusijos karių veiksmus Ukrainoje, rašo „Sky News“.

„Šiandieninis pareiškimas bus skirtas pasauliui, kad jis atkreiptų dėmesį į tuos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos įvykdė Rusijos kariuomenė Bučoje, Irpinėje ir Hostomelyje“, – sakė O. Arestovičius, turėdamas omenyje sritis, kurios neseniai buvo išlaisvintos nuo Rusijos kontrolės.

„Šie išlaisvinti miestai reprezentuoja scenas iš siaubo filmų, postapokaliptines scenas. Tarp Rusijos nusikaltimų aukų yra išprievartautų moterų, kurias jie bandė sudeginti, žudė vietos valdžios pareigūnus, žudė vaikus, žudė pagyvenusius žmones, vyrus, kurių daugeliui buvo surištos rankos, matyti kankinimo pėdsakai ir šaudymas į nugarą, jų galvų. Net neverta minėti tokių faktų kaip apiplėšimas, aukso, vertybių, skalbimo mašinų pavogimas ir t.t.“, – „Sky News“ cituoja jį.

Atnaujinta 16.50

Johnsonas pasveikino Zelenskį su Rusijos pajėgų atstūmimu iš Kyjivo

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį su Rusijos pajėgų atstūmimu iš Kyjivo

Kalbėdamas telefonu su Ukrainos prezidentu, B. Johnsonas taip pat pabrėžė „didžiules civilių patiriamas kančias“. Ukraina teigia, kad jos pajėgos atsiėmė visą regioną aplink Kyjivą, Rusijai pasitraukus iš Hostomelio oro uosto ir svarbiausių mūšio miestų Irpinės ir Bučos.

V. Zelenskis tviteryje apie savo pokalbį su JK premjeru JK pavadino „galingu sąjungininku“.

Atnaujinta 16.45

NATO vadovas nesąs „pernelyg optimistiškas“ dėl Rusijos karinės deeskalacijos Ukrainoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad nėra „pernelyg optimistiškai“ nusiteikęs dėl dėl Rusijos pareiškimo, jog ji atitraukia karius iš Ukrainos sostinės Kyjivo.

„Tai, ką matome, nėra atitraukimas, bet matome, kad Rusija pergrupuoja savo karius,“ – televizijai CNN sakė jis.

„Jokiu būdu neturėtume būti pernelyg optimistiški, nes išpuoliai tęsis, taip pat esame susirūpinę dėl galimo išpuolių suintensyvėjimo“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretoriius J. Stoltenbergas, taip pat kalbėdamas su CNN, civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje pavadino „siaubingomis“.

„Tai žiaurus elgesys su civiliais gyventojais, kokio Europoje nematėme dešimtmečius, siaubingas ir visiškai nepriimtinas“, – pareiškė jis.

Atnaujinta 16.32

E. Macronas: Rusija „privalo atsakyti už nusikaltimus“ Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pasmerkė „nepakeliamus“ nužudytų civilių gyventojų vaizdus Ukrainos Bučos mieste ir pareiškė, kad Rusijos valdžia „turi atsakyti už šiuos nusikaltimus“.

„Gatvėse bailiai nužudyti šimtai civilių“, – tviteryje parašė jis, turėdamas omenyje Kyjivo priemiestį Bučą, iš kurio neseniai pasitraukė Rusijos pajėgos.

Les images qui nous parviennent de Boutcha, ville libérée près de Kiev, sont insoutenables. Dans les rues, des centaines de civils lâchement assassinés. Ma compassion pour les victimes, ma solidarité avec les Ukrainiens. Les autorités russes devront répondre de ces crimes.

— Emmanuel Macron (@EmmanuelMacron) April 3, 2022

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves`as Le Drianas „griežčiausiai pasmerkė“ Rusijos kariuomenės veiksmus, kurie, „jei pasitvirtins, gali būti įvardyti kaip karo nusikaltimai“.

„Gavau informacijos, rodančios didžiulius Rusijos pajėgų piktnaudžiavimus Ukrainos miestuose, kuriuos buvo okupavusios pastarąsias kelias savaites, ypač Bučoje“, – sakoma ministro pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Prancūzija gali patirti didesnį spaudimą paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai po akivaizdžiai įvykdytų civilių egzekucijų ir aptiktų masinių kapų Kyjivo priemiestyje, kurio kontrolę atsiėmė Ukrainos pajėgos.

E. Macronas ne kartą kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną ir siekė išlaikyti atsargumą vengdamas provokuoti Kremlių, o tankų ar lėktuvų pristatymą Ukrainai vadindamas „raudonomis linijomis“.

Sekmadienį paskelbtame interviu Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis apkaltino Prancūziją ir Vokietiją šališkumu Rusijos naudai.

Atnaujinta 16.30

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą vykti į Bučą surinkti Rusijos karo nusikaltimų įrodymų, praneša „Sky News“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau išsiuntė prašymą Teismui.

M. Kuleba pranešime, kurį cituoja „Sky News“ sakoma: „Mes vis dar renkamės ir ieškome kūnų, tačiau jų skaičius jau perkopė šimtus. Gatvėse guli lavonai. Jie žudė civilius gyventojus ten būdami ir išvykdami iš šių kaimų ir miestelių“.

Jis tvirtino, kad Rusija yra „blogesnė už ISIS“ ir pridūrė: „Jei anksčiau sakydavau, kad dėsiu visas pastangas, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn, dabar esu įsitikinęs, kad tai yra mano gyvenimo tikslas, kurį vykdysiu iki paskutinio atodūsio, kol jie visi bus patraukti atsakomybėn“.

Ukrainos Prezidentūros pareigūnas pareikalavo, kad Rusijai būtų įvesta nauja sankcijų, praneša „Sky News“.

Kiek anksčiau D. Kuleba paragino G-7 imtis „niokojančių“ priemonių, kai Bučoje buvo rasta daugybė Ukrainos civilių kūnų.

Tai apima uždraudimą Rusijos bankams naudotis SWIFT finansinių pranešimų sistema, visų uostų uždarymu Rusijos laivams ir prekėms bei Rusijos naftos, dujų ir anglies embargą.

Atnaujinta 16.19

Pareigūnas: Bučoje aptikta masinė kapavietė su 57 palaikais

Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurio kontrolę neseniai susigrąžino ukrainiečių pajėgos, aptikta masinė kapavietė su 57 žmonių palaikais, pranešė vietos pareigūnas, AFP agentūrai parodęs prakastą griovų, kuriame guli palaikai.

„Štai čia yra ilgas kapas, kuriame palaidoti 57 žmonės“, – pagalbos tarnybos Bučoje viršininku prisistatęs Sergijus Kaplyčnyjus, kuris organizuoja palaikų iškasimą.

Masinė kapavietė yra už cerkvės miestelio centre. Matėsi maždaug dešimt kūnų, kai kurie kūnai buvo neužkasti arba tik dalinai uždengti žemėmis. Kai kurie palaikai buvo juoduose maišuose su užtrauktukais. Ant kitų matėsi civiliai drabužiai.

Atnaujinta 16.16

Kaczynskis teigia, kad Varšuva atvira JAV branduolinių ginklų dislokavimui Lenkijoje

Jaroslawas Kaczynskis, Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, teigia, kad Varšuva yra pasirengusi dislokuoti JAV branduolinius ginklus savo teritorijoje. Kaip J. Kaczynskis sako interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“, dėl šio klausimo lenkai laukia Vašingtono iniciatyvos.

Plačiau apie tai:

Ukrainos Gynybos ministerija: du Rusijos kariai buvo nunuodyti vietinių gyventojų, davus jiems pyrago

Ukrainos Gynybos ministerijos teigimu, du Rusijos kariai mirė, o 28 buvo paguldyti į ligoninę, kai Ukrainos Charkivo regione vietiniai žmonės jiems davė pyragų, pabarstytų nuodais, praneša BBC.

Plačiau apie tai:

Atnaujinta 16.04

Kremlius tikina, kad Rusijos izoliuoti sankcijomis neįmanoma

Kremlius pareiškė, kad, nors Vakarai Maskvai įveda vis daugiau ir daugiau naujų sankcijų, visiškai izoliuoti Rusijos esą neįmanoma.

„Visiško vakuumo ar Rusijos izoliavimo negali būti, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai būtų technologiškai neįmanoma“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Anot jo, pasaulį sudaro ne tik Europa, tad „anksčiau ar vėliau turėsime užmegzti dialogą, nepriklausomai nuo to, ar kai kurie asmenys užjūryje to norėtų, ar ne“.

Kalbėdamas apie potencialų Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, D. Peskovas pareiškė, kad tai būtų „hipotetiškai įmanoma“, tačiau tam reikėtų rašytinio dokumento, dėl kurio abi pusės susitartų taikos derybose.

Kad toks susitikimas įvyktų, pasak D. Peskovo, delegacijos turėtų parengti „konkretų dokumentą“. „Ne kažkokį idėjų rinkinį, o konkretų rašytinį dokumentą“, – paaiškino Kremliaus atstovas.

Atnaujinta 16.00

Po Rusijos pajėgų oro antskrydžių Ukrainos uostamiesčiui Odesai, BBC teigia gaunantys pranešimų apie kito uostamiesčio – Mykolajivo – puolimą.

Ukrainos vidaus reikalų ministro padėjėjas Antonas Heraščenka sakė, kad vietos valdžia pranešė apie keletą raketų atakų prieš Mykoljivą, praneša „Reuters“.

Kiek anksčiau šią informaciją patvirtino ir Mykolajivo meras Aleksandras Senkevich.

Rusijos kariuomenė nusitaikė į pietinius Ukrainos uostus, įskaitant Odesą ir Mykolajivą, siekdama užblokuoti Ukrainą nuo Juodosios jūros ir sukurti sausumos koridorių iš Rusijos į Krymo pusiasalį, kurį Maskva okupavo pradėdama karą 2014 metais.

Atnaujinta 15.57

JT: iš Ukrainos pabėgo beveik 4,2 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo beveik 4,2 mln. žmonių ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų sekmadienį paskelbti duomenys.

Plačiau skaitykite čia:

Atnaujinta 15.55

Oficialus Rusijos gynybos ministerijos kanalas „Telegram“ pasidalijo teiginiu, kad pranešimai apie civilių žūtis Bučos mieste yra „netikri“, sekmadienį praneša BBC.

Vaizdo įrašai iš miesto, kurį neseniai atkovojo Ukrainos pajėgos, rodo, kaip civiliai guli gatvėje, kai kurie iš jų – surištomis rankomis, jie sukrėtė visą pasaulį.

Pakartotinėje ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pajėgos paliko miestą kovo 30 d. „Kur šios nuotraukos buvo 4 dienas? Tai, kad jų nebuvo, tik patvirtina, kad tai netikra“, – dėsto Rusijos atstovai.

Tame pačiame įraše teigiama esą viename vaizdo įraše iš Bučos miesto matomi padirbimo požymiai, teigiama, neva per du taškus juda filmuotoje medžiagoje esantys lavonai.

BBC Maskvos žurnalistai stebėjo filmuotą medžiagą ir nematė jokių kūnų judėjimo požymių. Kaip pabrėžia BBC, žurnalistai taip pat stebėjo filmuotą medžiagą sulėtintai ir vėl nematė jokio kūnų judėjimo.

Rusijos gynybos ministerija kol kas oficialiai nekomentavo situacijos Bučoje. Ukrainiečiai kaltina Rusijos pajėgas karo nusikaltimais Bučoje, įskaitant civilių žudymą.

Atnaujinta 15.41

Berlynas pasmerkė „karo nusikaltimą“ Bučoje, nori skelbti daugiau sankcijų Rusijai

Vokietijos kanclerio pavaduotojas ir ekonomikos ministras sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje buvo įvykdytas „siaubingas karo nusikaltimas“, ir paragino paskelbti naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai.

„Šis siaubingas karo nusikaltimas negali likti be atsako“, – pareiškė Robertas Habeckas (Robertas Habekas) vokiečių laikraščiui „Bild“ praėjus dienai po to, kai Ukrainos vietos pareigūnai pranešė, kad po Rusijos pajėgų atsitraukimo masinėse kapavietėse buvo aptikti beveik 300 civilių kūnai.

„Manau, tai reikalauja sugriežtinti sankcijas. Būtent tai mes rengiame su savo ES partneriais“, – pridūrė jis.

Rusijos derybininkas: per anksti rengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos

Rusijos vyriausiasis derybininkas taikos derybose su Ukraina sekmadienį pareiškė, kad dar per anksti rengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl konflikto užbaigimo.

„Ukrainos pusė ėmė elgtis realistiškiau sprendžiant klausimus, susijusius su Ukrainos neutraliu ir nebranduoliniu statusu, tačiau susitarimo projektas dar nėra parengtas pateikti aukščiausiojo lygio susitikimui“, – „Telegram“ platformoje parašė Vladimiras Medinskis.

Jis teigė nepalaikąs Ukrainos derybininkų „optimizmo“ dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų galimybės.

Šeštadienį Ukrainos vyriausiasis derybininkas Davidas Arachamija sakė, kad Maskva „žodžiu“ sutiko su pagrindiniais Ukrainos pasiūlymais, ir tai teikia vilčių, kad derybos dėl karinių veiksmų nutraukimo pasistūmėjo į priekį.

Jis taip pat iškėlė galimybę, kad V. Putinas ir V. Zelenskis galėtų susitikti Turkijoje, tačiau nenurodė, kada tai galėtų įvykti.

Per taikos derybas Ukraina pasiūlė atsisakyti savo siekio įstoti į NATO ir paskelbti oficialų neutralitetą, jei gaus Vakarų šalių saugumo garantijas. Ji taip pat įsipareigotų neleisti šalyje įrengti jokių užsienio šalių karinių bazių.

Taip pat Kyjivas pasiūlė laikinai atidėti klausimą dėl 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo ir dviejų separatistinių teritorijų rytiniame Donbaso regione, kurias Rusija pripažino nepriklausomomis respublikomis.

A. Medinskis teigė, kad Rusijos pozicija dėl Krymo ir Donbaso „nesikeičia“ ir kad derybos bus atnaujintos pirmadienį vaizdo konferenciniu ryšiu.

Atnaujinta 15.36

Sekmadienį paaiškėjus apie atsitraukusių rusų karių Kyjivo priemiesčiuose įvykdytus žvėriškus išpuolius prieš Ukrainos civilius, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar sykį Europos Sąjungos nares paragino stabdyti rusiškų gamtinių dujų ir naftos importą.

„Rusijos serijinių žudikų armijos atsitraukimas iš Bučos atskleidė visą jų žiaurumą. Galima tik įsivaizduoti, kas dedasi kitose jų užimtose teritorijose. Nėra kitos išeities, nes rusiškų dujų ir naftos pirkimas finansuoja karo nusikaltimus. Brangūs draugai Europos Sąjungoje, atsitraukite ir užsisukite kranelius. Nebūkite bendrininkais“, – tviterio žinutėje rašė G. Landsbergis.

Russian army of mass murderers retreat from Bucha reveals full scale of atrocities. We can only imagine what is going on in other occupied territories. No other way arround - buying 🇷🇺 oil&gas is financing war crimes. Dear EU friends, pull the plug. Don't be an accomplice.

— Gabrielius Landsbergis (@GLandsbergis) April 3, 2022

Lietuva, Latvija ir Estija rusiškų dujų importą nutraukė balandžio 1 dieną.

Atnaujinta 15.20

Černihivo meras Vladislavas Atroshenko tikina, kad apie 70 proc. miesto yra visiškai sugriauta, rašo UNIAN.

„Mūsų miestas primena Bučą, o kai kuriose vietovėse jau tas pats, kas Mariupolyje. Žmonės domisi, kaip jiems pragyventi iki rytojaus“, – sakė jis.

Atnaujinta 15.08

Rusijos Federacija ruošiasi užsitęsusiam karui Ukrainoje, pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Kaip rašo UNIAN, dabar Rusijos propaganda aktyviai skleidžia tezę, kad „pirmasis specialiosios operacijos etapas davė rezultatų“, „denacifikacija vyksta pagal planą“, „Donbasas gali tikėtis saugumo“.

Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pažymi, kad vadinamasis karių išvedimas Kyjivo ir Černihivo regionuose yra ne kas kita kaip Rusijos karių perdislokavimas.

Atnaujinta 15.00

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo misiją atvykti į Bučą surinkti įrodymų apie Rusijos karių nusikaltimus. Taip pat ji paragino įvesti naujas sankcijas Rusijos Federacijai.

Tuo pat metu Didžiosios Britanijos ambasados Ukrainoje vadovė Melinda Simons apkaltino Rusijos kariuomenę tyčia panaudojus prievartavimą kaip karinį ginklą ir priminė, kad išžaginimas yra karo nusikaltimas, už kurį baudžiama pagal tarptautinę teisę.

Atnaujinta 14.50

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė „neapsakomus siaubumus“ Bučoje ir kituose Ukrainos regionuose, iš kurių pasitraukė Rusija.

Ji paragino atlikti nepriklausomą tyrimą, pakartodama panašius Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorės Liz Truss komentarus.

Appalled by reports of unspeakable horrors in areas from which Russia is withdrawing.

An independent investigation is urgently needed.

Perpetrators of war crimes will be held accountable.

— Ursula von der Leyen (@vonderleyen) April 3, 2022

Atnaujinta 14.47

Popiežius Pranciškus sekmadienio rytą, sakydamas žinią tikintiesiems baigiantis mišioms Maltoje, Ukrainos šalį pavadino „kankine“, o besitęsiančią Rusijos invaziją – „šventvagiška“.

Atnaujinta 14.37

Odesos karinės administracijos atstovas Sergejus Bračiukas sakė, kad smūgiai Odesos regionui buvo vykdomi iš Rusijos laivų Juodojoje jūroje, skelbia NEXTA.

Atnaujinta 14.34

JK: Rusijos išpuoliai prieš civilius turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai

Vis daugėjant Ukrainos sostinės Irpinės ir Bučos priemiesčiuose vykdytų „pasibaisėtinų veiksmų“ įrodymų, Rusijos išpuoliai prieš civilius turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai, sekmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė.

Liz Truss pareiškime nurodė, kad vyriausybė mato, jog „vis daugėja pasibaisėtinų veiksmų, kuriuos įsiveržusios pajėgos vykdė tokiuose miestuose kaip Irpinė ir Buča, įrodymų“.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė vienoje Bučos gatvėje šeštadienį matę mažiausiai 20 kūnų. Visi žmonės vilkėjo civilius rūbus.

Trys iš šių žmonių buvo rasti šalia dviračių, o kiti – šalia kulkų suvarpytų ir suknežintų automobilių. Vieno žmogaus rankos buvo balta medžiagos skiaute surištos už nugaros. Vyras buvo nušautas, o šalia jo kūno gulėjo atvertas ukrainietiškas pasas.

Pasak L. Truss, Rusijos pajėgų „beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius per neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos invaziją į Ukrainą turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai“.

„Neleisime Rusijai nuslėpti savo dalyvavimo šiuose žiaurumuose skleidžiant cinišką dezinformaciją“, – pareiškė L. Truss ir pridūrė, kad JK „visapusiškai parems bet kokius Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimus“.

Ji taip pat paragino Rusijai paskelbti griežtesnių sankcijų.

Pasak L. Truss, yra labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė „ir toliau teiktų Ukrainai jai taip reikalingą humanitarinę ir karinę pagalbą, ir kad mes griežtintume sankcijas, kad būtų nutrauktas Putino karo mašinos finansavimas“.

Atnaujinta 14.28

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad į šalį iš Ukrainos atvyko 2,461 mln. žmonių.

Remiantis naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 4,1 mln. gyventojų, rašo CNN.

Atnaujinta 14.24

Sekmadienį Rusijos Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina pasigirdo du sprogimai, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du liudininkai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos valdžia apkaltino Ukrainos pajėgas smogus ten esančiai kuro saugyklai.

Sprogimų priežastis nebuvo iš karto aiški. Viena liudininkė sakė, kad sprogimai buvo tokie stiprūs, kad išdaužė jos namų Belgorode langus.

Atnaujinta 14.18

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sureagavo į įvykius Bučoje.

„Kraupūs vaizdai iš išlaisvintų Ukrainos miestų Kyjivo srityje. Rusijos „išvaduotojų“ armija civiliams gyventojams atnešė kankinimus ir neregėtus žiaurumus... Už karo nusikaltimus teks atsakyti.

Tiek karių uniformas vilkintiems žudikams (jei jiems pavyks likti gyviems), tiek įsakymus davusiems arba pavaldinių elgesį ignoravusiems vadams (irgi su ta pačia sąlyga), tiek tiems, Kremliuje, kurie sugalvojo ir pradėjo šį beprasmį ir žiaurų karą prieš Ukrainą. Tarptautinis Hagos tribunolas yra ta vieta, kur atsako diktatoriai“, – „Facebook“ rašė prezidentas.

Atnaujinta 14.00

Mykolajivo meras Aleksandras Senkevich sekmadienį pranešė, Rusijos kariuomenė pradėjo raketų atakas prieš miestą. Daugiau informacijos nepateikta.

Atnaujinta 13.50

Sergejus Nikiforovas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, interviu BBC metu pakartojo Ukrainos teiginį, kad Rusijos kariai paliko Kyjivo sritį, ir pareiškė, kad Maskva perdislokuoja savo pajėgas į Baltarusiją ir ruošiasi atnaujintam puolimui Rytų Ukrainoje.

„Jie traukiasi iš šiaurės. Jie sutelkia savo pastangas smogti rytams, apsupti mūsų kariuomenę Donbase“, – sakė jis.

Ankstesnėje vaizdo kalboje prezidentas V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina stiprina savo gynybą šalies rytuose ir pietuose, ruošdamasi numatomiems Rusijos bandymams užgrobti šias teritorijas.

Atnaujinta 13.40

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį taip pat pareiškėjo, jog civilių žudymas Bučos priemiestyje buvo „tyčinės žudynės“.

Bucha massacre was deliberate. Russians aim to eliminate as many Ukrainians as they can. We must stop them and kick them out. I demand new devastating G7 sanctions NOW:

-Oil, gas, coal embargo
-Close all ports to Russian vessels and goods
-Disconnect all Russian banks from SWIFT pic.twitter.com/oZkCAETCQp

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) April 3, 2022

„Žudynės Bučoje buvo tyčinės. Rusai siekia sunaikinti tiek ukrainiečių, kiek tik gali. Privalome sustabdyti juos ir juos išspirti. Reikalauju naujų triuškinančių G-7 sankcijų DABAR“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Atnaujinta 13.24

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė esąs sukrėstas „žiaurių karo nusikaltimų“, kuriuos rusų pajėgos vykdė Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje.

V. Klyčko, paminėjęs pranešimus apie sušaudytus civilius, vokiečių dienraščiui „Bild“ sekmadienį pareiškė, jog „tai, kas įvyko Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, galima apibūdinti tik kaip genocidą“.

Atnaujinta 13.20

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sekmadienį pasmerkė Rusijos pajėgų prie Ukrainos sostinės Kyjivo vykdytus žiaurumus ir pažadėjo paskelbti Maskvai dar daugiau sankcijų.

„Esu sukrėstas pribloškiančių vaizdų, kuriuose matyti Rusijos kariuomenės vykdyti žiaurumai išlaisvintoje Kyjivo srityje. #BučaŽudynės“, – parašė jis tviteryje.

„Europos Sąjunga padeda Ukrainai ir nevyriausybinėms organizacijoms renkant būtinus įrodymus, kuriuos būtų galima panaudoti tarptautiniuose teismuose.“

Atnaujinta 13.06

Rusijos pajėgos nelaisvėje laiko 11 Ukrainos vietinių vietovių merų ir vieną nužudė, sekmadienį pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime I. Vereshchuk teigė, kad 11 vietinių merų iš Kyjivo, Chersono, Charkivo, Zaporožios, Nikolajivo ir Donecko sričių „yra Rusijos nelaisvėje“.

Ji taip pat pranešė, kad Motyžino – kaimo Kyjivo srityje – merė Olga Sukhenko mirė Rusijos pajėgų nelaisvėje. Ją ir jos vyrą nelaisvėje nužudė Rusijos kariškiai. Apie jų pagrobimą prokurorai buvo paskelbę kovo 26 d.

„Informuojame Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), JT, visas įmanomas organizacijas, kaip ir apie kitus dingusius civilius gyventojus“, – pridūrė ji.

I. Vereščuk paragino „visus padaryti viską, kas įmanoma, kad jie būtų sugrąžinti“.

Europos Sąjunga pasmerkė kelių merų pagrobimą Rusijos okupuotoje teritorijoje, įskaitant pietinio Melitopolio miesto merą, kuris buvo išlaisvintas mainais į kelis į nelaisvę paimtus rusus.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ sekmadienį pranešė, kad užfiksavo keletą atvejų, kai Rusijos kariai okupuotose Černihivo, Charkivo ir Kyjivo teritorijose galimai vykdė karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Tarp jų buvo pakartotinio išžaginimo atvejis ir du egzekucijos įvykdymo atvejai – vienas iš jų buvo įvykdytas šešiems vyrams, kitas - vienam. Be to, teisių grupė pridūrė, kad kareiviai įtariami maisto, drabužių ir malkų plėšikavimu.

Atnaujinta 12.59

Rusijos pajėgos gali palikti karo nusikaltimų įrodymų, traukdamosi iš teritorijų aplink Kyjivą, interviu BBC sakė Ukrainos prezidento Volodmyro Zelenskio patarėjas Sergejus Nikiforovas.

Jis vaizdus iš netoli Kyjivo esančių Bučos, Hostomelio ir Irpinės miestų apibūdino kaip „širdį veriančius“.

S. Nikiforovas teigė, kad Ukrainos pajėgos aptiko masines kapavietes, žmones surištomis rankomis ir kojomis bei civilių kūnus, kurie buvo nužudyti šūviais į pakaušį.

„Labai sunku suprasti, kodėl tai vyksta. Tai grynas žiaurumas. Visa tai daryti nėra jokios karinės būtinybės“, – sakė jis.

Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas įvykius Bučoje pavadino „21 amžiaus pragaru“.

„Baisiausi nacizmo nusikaltimai ir vėl Europoje. Rusija tai padarė būdama sąmoninga. Įveskite energijos išteklių embargą, uždarykite uostus. Sustabdykite žudynes dabar!“ – rašė jis.

Київська область. Пекло 21 сторіччя. Тіла розстріляних чоловіків та жінок зі зв‘язаними руками. Найжахливіші злочини нацизму знову у 🇪🇺. Це навмисно зробила 🇷🇺. Введіть ембарго на енергоресурси, закрийте порти. Зупиніть вбивства зараз! pic.twitter.com/LkNLbDWmAK

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) April 3, 2022

Atnaujinta 12.47

Anot Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereshchuk, sekmadienį vėl suaktyvės bandymai evakuoti žmones iš apgulto Mariupolio uostamiesčio.

I. Vereshchuk sakė, kad iš pietinio Berdiansko miesto iš viso pajudės 17 autobusų, kurių tikslas bus evakuoti žmones tiek iš paties Berdiansko, tiek iš kaimyninio Mariupolio.

Atnaujinta 12.40

UNIAN rašo, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desanto pajėgų padaliniai perėmė Pripetės miesto teritoriją ir Ukrainos valstybės sienos su Baltarusija ruožą.

Apie tai taip pat skelbia valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“, kuri remiasi atitinkamu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu feisbuke.

„Toliau vykdome kovines užduotis“, – sakoma armijos pranešime.

„Ukrinform“ taip pat informuoja, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 3 d. Rusija Ukrainoje prarado maždaug 18 tūkst. karių.

Atnaujinta 12.33

Irpinėje dėl plėšikavimo vietos valdžia nusprendė patikrinti visus automobilius, išvažiuojančius iš miesto. Tai paskelbė miesto meras Aleksandras Markušinas.

„Buvo priimtas sprendimas uždaryti miestą ir patikrinti absoliučiai visus automobilius, kurie išvažiuoja iš Irpinės“, – sakė jis.

Anot A. Markušino, miesto gatvėse visą parą dirba policija. „Beje, Stojankoje jau yra adresas, kuriame, pirmine informacija, buvo įsteigtas plėšikų grobio sandėlis. Esu tikras, kad šie daiktai greitai grįš teisėtiems savininkams“, – pridūrė meras.

Kaip UNIAN pranešė anksčiau, kovo 28 d. Irpinės miestas Kyjivo srityje buvo išlaisvintas nuo rusų įsibrovėlių.

Atnaujinta 12.20

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį patvirtino ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą ir kuro saugyklas pagrindiniame Ukrainos uostamiestyje Odesoje, rašo CNN.

„Šį rytą didelio tikslumo raketos netoli Odesos miesto sunaikino naftos perdirbimo gamyklą ir tris degalų ir tepalų saugyklas, iš kurių kuras buvo tiekiamas Ukrainos karių grupei Mykolajivo kryptimi“, – rašoma „Telegram“ pranešime.

Atnaujinta 12.09

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas paskelbė apie naujus rusų okupantų nuostolius po plataus masto karinės invazijos. Ukrainos kovotojai nukovė apie 18 000 įsibrovėlių.

Naujausi balandžio 3 d. duomenys skelbiami oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.

Iš viso jau sunaikinta: 644 tankai; 1830 šarvuotų kovinių mašinų; 325 artilerijos sistemos; 105 daugkartinio paleidimo raketų sistemos; 54 oro gynybos sistemos; 143 lėktuvai; 134 malūnsparniai; 1249 kitos transporto priemonės; 7 laivai.

Atnaujinta 11.49

Ukrainiečiai teigia, jog priešo paleistos raketos Odesoje pataikė į gyvenamuosius pastatus, rašo UNIAN.

Tai informacinio teletilto metu paskelbė Odesos meras Genadijus Trukhanovas.

„Šiandien įsibrovėliai pradėjo raketų ataką prieš Odesą. Jie pataikė į civilinės infrastruktūros objektus – daugiabučius ir privačius namus. Laimei, žuvusiųjų ar sužeistųjų nebuvo. Situacija šiuo metu kontroliuojama“, – sakė jis.

Atnaujinta 11.40

Lenkijos vicepremjeras sekmadienį paskelbtame interviu apkaltino Prancūziją ir Vokietiją esant pernelyg artimomis Rusijai ir taip pat pasmerkė Berlyno elgesį Maskvos požiūriu prieš Kremliaus invaziją į Ukrainą.

„Vokietija, kaip ir Prancūzija, yra labai šališka Maskvos naudai“, – interviu vokiečių dienraščiui „Die Welt“ pareiškė Jaroslawas Kaczynskis, Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis.

Ypač smerkiančiai J. Kaczynskis kalbėjo apie Berlyną.

Atnaujinta 11.17

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto misija vyksta į apgultą pietinį Mariupolio miestą, skelbia „Sky News“. Organizacijos atstovas sakė, kad komanda yra „pakeliui“, tačiau „situacija vietoje yra nepastovi ir greitai keičiasi“.

Raudonajam Kryžiui dar kartą pabandžius pasiekti civilius, vakar iš Mariupolio buvo evakuota apie 700 žmonių. Dieną prieš tai komanda turėjo suktis atgal, nes tai buvo per daug pavojinga.

Strategiškai svarbus uostamiestis Mariupolis tapo intensyviausio Rusijos bombardavimo taikiniu visoje Ukrainoje. Beveik nuolat apšaudant Rusijos pajėgoms, gyventojai sunkiai gali gauti pagrindinių atsargų, tokių kaip elektra, maistas ir tekantis vanduo.

Atnaujinta 11.11

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andriyus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.

„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų“, – ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“.

A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės. „Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta“, – pridūrė ambasadorius.

Atnaujinta 11.04

Iziumo mieste sunaikinta apie 80 proc. gyvenamųjų pastatų. Tai pareiškė mero pavaduotojas Vladimiras Matsokinas.

Miesto valdžios vertinimais, Iziumo mieste ir šalia miesto esančiuose kaimuose yra užblokuoti nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių. Jiems reikia humanitarinės pagalbos.

Atnaujinta 10.43

NEXTA „Telegram“ rašo apie tai, jog Rusijos gynybos ministerija paskelbė sunaikinusi naftos perdirbimo gamyklą ir tris degalų ir tepalų saugyklas Odesos regione.

Atnaujinta 10.30

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas planuoja tiekti Ukrainai ginklus, kuriais būtų sutrukdyta Rusijos planams okupuoti pietinę šalies dalį iš jūros.

Apie tai skelbia Ukrainos naujienų portalas „Ukrinform“, remdamasis „The Sunday Times“ informacija.

Jungtinė Karalystė nori aprūpinti Ukrainą priešlaivinėmis raketomis, kad būtų „atlaisvinti“ pakrantės miestai, kuriuos rusų kariai dabar bombarduoja iš jūros, teigia „Ukrinform“.

Anot B. Johnsono, planuojama tiekti ginklus Ukrainai tam, kad nebūtų leista okupantams toliau veržtis į Odesą.

Atnaujinta 10.23

UNIAN skelbia, jog Chersono srities Berislavo meras Aleksandras Šapovalovas buvo paleistas iš nelaisvės. Rusai jį laikė dvi savaites.

Šią informaciją jis patvirtino asmeniškai: „Praėjusį vakarą buvau paleistas, dabar esu namuose. Viskas gerai.“

Atnaujinta 10.08

Pasak Ukrainos, per raketų smūgius į infrastruktūrą Odesoje „nėra sužeistų ar žuvusių“.

Tuo metu gaisrai buvo „užregistruoti keliose miesto vietose“.

„Kai kurias raketas numušė priešlėktuvinė gynyba“, – sakė Ukrainos atstovai.

Atnaujinta 10.05

Rusijos policija per šeštadienį vykusius protestus prieš Maskvos invaziją į Ukrainą sulaikė 211 žmonių, pranešė sulaikymus per protestus stebinti nevyriausybinė organizacija.

„OVD-Info“ nurodė, kad per demonstracijas 17-oje Rusijos miestų policija sulaikė mažiausiai 211 žmonių.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas Maskvoje pranešė matęs, kaip gausiai sningant netoli Kremliaus esančiame Zariadjės parke riaušių policija sulaikė daugiau kaip 20 žmonių.

Pasak žurnalisto, pareigūnai išsivedė žmones, sėdėjusius ant suoliukų parke ar tiesiog ten stovėjusius, nepaaiškindami sulaikymo priežasčių.

Viena iš sulaikytų moterų laikė baltų tulpių puokštę, o kita kelis kartus šūktelėjo „Ne – karui Ukrainoje!“, kol buvo išvedama.

Atnaujinta 9.38

Ukrainos kariškiai pranešime rašo, kad praėjusią parą Rytų Ukrainoje buvo surengtos šešios Rusijos atakos.

„Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje Ukrainos gynėjai atmušė šešias priešo atakas, sunaikino keturis tankus, šešis vienetus šarvuočių ir septynis vienetus priešo mašinų“, – sakoma kariuomenės socialiniame tinkle „Facebook“.

Atnaujinta 9.30

Lietuvoje registruoti 39 tūkst. 347 karo pabėgėliai iš Ukrainos, 16,6 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre.

Beveik 4,5 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų.

Atnaujinta 9.23

Taikos sutarties projektas nėra paruoštas jokiam aukščiausio lygio susitikimui, o derybos turėtų būti atnaujintos pirmadienį, pranešė vyriausiasis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis.

Kaip rašo „Sky News“, iki šiol buvo tikimasi, kad derybų proveržis lems Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

V. Medinskis pridūrė, kad Rusijos pozicija dėl Krymo ir Donbaso nesikeičia.

Atnaujinta 9.20

Jau ne vieną savaitę tęsiantis Rusijos ir Ukrainos atstovų deryboms dėl karo nutraukimo, Kyjivas teigia, kad pasirodė pirmieji teigiami signalai.

Ukrainos ir Rusijos prezidentai Volodymyras Zelenskis bei Vladimiras Putinas gali jau netrukus susitikti, šeštadienį valstybinei televizijai pareiškė vyriausiasis Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija.

Pasak politiko, atitinkamų dokumentų rengimas jau pasistūmėjo į priekį tiek, kad „galimos tiesioginės abiejų valstybių vadovų derybos“. Tiesa, D. Arachamija nepateikė detalesnės informacijos apie derybų eigą.

Atnaujinta 9.13

Rusija smogė „kritinei infrastruktūrai“ pietiniame Odesos uostamiestyje, sekmadienį pranešė Serhii Bratchukas, Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas.

„Šį rytą nukentėjo vienas iš ypatingos svarbos infrastruktūros objektų“, – per nacionalinę televiziją sakė jis. „Šiuo metu situacija yra kontroliuojama, atitinkamos tarnybos dirba vietoje. Detalės bus paskelbtos vėliau.“

Atnaujinta 8.57

Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija paskelbė rytinę atnaujintą informaciją apie Rusijos karą Ukrainoje.

Pasak jos karinės žvalgybos, JK stebėjo Rusijos oro aktyvumo susitelkimą Ukrainos pietryčiuose, o tai, jos manymu, yra Maskvos strateginio perorientavimo į regioną dalis.

Nors Rusijos pajėgos vis dar gali nuleisti savo desantus Ukrainos teritorijoje, JK mano, kad tai būtų vis rizikingesnė operacija, atsižvelgiant į Ukrainos pajėgų pasiruošimo laiką.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 3 April 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/YYuVQArcF3

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/1Katetgz7q

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 3, 2022

Atnaujinta 8.54

Odesoje vienas iš priešo apšaudymo taikinių buvo infrastruktūros objektas, Rusijos puolimo detales pranešė Odesos miesto tarybos deputatas Petras Obuchovas.

„Priešas įvykdė raketų ataką prieš Odesą. Vienas iš taikinių buvo infrastruktūros objektas. Nieko nepamiršime ir neatleisime“, – sakė P. Obuchovas.

Šiuo metu Odesoje gelbėtojai toliau gesina gaisrus. Apie sužeistus ar žuvusius žmones informacijos nėra.

Atnaujinta 8.30

Odesos mieste sekmadienio rytą dega kuro saugykla, pranešė CNN įvykio vietoje dirbanti komanda. Ši informacija nėra patvirtinta.

Vienas liudininkas CNN pasakojo, kad prieš saulėtekį degalų sandėlyje išgirdo šešis sprogimus. Keli liudininkai sakė pastarosiomis dienomis šioje vietovėje matę dronus danguje.

Iš kuro saugyklos, esančios šalia geležinkelio bėgių, matomi į orą kylantys tirštų juodų dūmų stulpai.

Ugniagesiams bandant sutramdyti liepsną, pasigirdo mažiausiai vienas antrinis sprogimas. Ar buvo aukų, neaišku.

Atnaujinta 8.26

Mūšyje Luhansko srityje žuvo ukrainiečių rašytojas Jurijus Rufas. Prasidėjus karui, Lvive gyvenantis rašytojas įstojo į 24-osios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atskirosios mechanizuotosios brigados gretas.

Žmona ir dvi dukros liko be vyro ir tėvo.

Atnaujinta 8.14

Severodonetske rusai trečią kartą per savaitę atakavo vieną iš gyvenamųjų namų miesto centre. Tai paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos pirmininkas Serhiy Gaidai.

Per pastarąją parą Severodonetske užsiliepsnojo šeši aukštybiniai pastatai ir parduotuvė, Rubižnėje – penki gyvenamieji pastatai, o Lisichanske – du.

Mūšiai tęsiasi atskiruose Rubižnės ir Popasnos kvartaluose.

Atnaujinta 8.04

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorius šeštadienį pranešė, kad visos trys Baltijos valstybės nebeimportuoja rusiškų dujų.

„Nuo balandžio 1 d. į Latviją, Estiją ir Lietuvą rusiškos gamtinės dujos daugiau nebepatenka“, – Latvijos radijui sakė įmonės „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Bariss. Pasak jo, šiuo metu Baltijos šalių rinka aprūpinama iš požeminėje Latvijos saugykloje esančių dujų atsargų.

Tokio žingsnio Baltijos valstybės ėmėsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bandant spausti Europą energetikos srityje.

Atnaujinta 7.36

Teisių grupė „Human Rights Watch“ pranešė surinkusi įrodymų apie karo nusikaltimus Bučos mieste, iš kurio Rusijos kariai neseniai pasitraukė, Maskvai perkėlus savo karines operacijas į Ukrainos rytus, rašo „The Wall Street Journal“.

„Human Rights Watch“ atstovai teigė apklausę moterį, kuri matė, kaip Rusijos kariai sulaikė penkis vyrus ir vienam iš jų šovė į pakaušį.

„Mes užfiksavome neabejotiną atvejį, kai Rusijos Federacijos pajėgos kovo 4 d. Bučoje įvykdė greitą egzekuciją“, – sakė „Human Rights Watch“ atstovė.

Atnaujinta 7.23

Internete pasirodė nuotraukos, kaip šiuo metu atrodo Rusijos karių sunaikintas didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas Antonov An-225 Mriya. Ukrainos valdžia jį pasibaigus karui pažadėjo atkurti.

Atnaujinta 7.10

Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Odesa buvo užpulta iš oro. Kai kurios raketos buvo numuštos ukrainiečių oro gynybos.

Dalyje vietovių dėl sprogimų kilo gaisrai.

Vietos gyventojams rekomenduota uždaryti langus ir netrukdyti atitinkamoms tarnyboms atlikti savo darbą.

Atnaujinta 6.50

UNIAN dalijasi informacija apie sprogimus Odesoje. Virš miesto pasirodė juodų dūmų kamuoliai.

Odesos regiono karinės administracijos atstovas Serhiy Bratchukas paragino miesto gyventojus likti slėptuvėse.

„Mes juos įveiksime. Pragaras priešams!“ – rašė jis feisbuke.

Atnaujinta 6.44

Daugėja įrodymų apie civilių žudynes Bučoje.

Ukraina pareiškė, kad jos pajėgos atsiėmė visą regioną aplink sostinę Kyjivą, o Rusijos pajėgos traukiasi iš svarbiausių miestų. Rusijos kariuomenei besitraukiant, civilių žudynių – karo nusikaltimo – įrodymų daugėja, rašo BBC.

BBC žurnalistai Bučos miestelyje, esančiame prie pat Kyjivo, gatvėse aptiko mažiausiai 20 kūnų.

Atnaujinta 6.32

JAV žvalgyba mano, kad Rusija iki gegužės 9 d. norės visiškai perimti Donbaso ir kitų Rytų regiono teritorijų kontrolę. Apie tai pranešė CNN, remdamasi žvalgybos žiniomis.

Donbaso atveju, anot CNN, Rusija turi daugiau šansų. Televizijos šaltiniai teigia, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui svarbu pergalę pasiekti iki gegužės 9 d., nes Pergalės diena jam turi simbolinę reikšmę.

Atnaujinta 02.53

Ukrainos pareigūnai praneša, kad Rusijos pajėgoms apšaudžius Poltavos srityje esančią Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą, jos infrastruktūra visiškai sunaikinta. Pranešama, kad aukų išvengta, taip pat kol kas ekologinės katastrofos regione nėra.

Regiono administracija ragina žmones nesirikiuoti į eiles dėl kuro.

Kremenčuko naftos perdirbimo gamykla – didžiausia Ukrainoje.

⚡️ Russians destroyed Ukraine’s biggest oil refinery in Kremenchuk during the April 1 missile attack.

Russia has been conducting targeted attacks on oil depots around the country, including in Lviv and Dnipro.

— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 2, 2022

Atnaujinta 00.40

Svarbiausios mintys iš prezidento V. Zelenskio kreipimosi:

▪️ Ukrainiečiai toliau atgauna Kijevo ir Černihivo regionų bendruomenių kontrolę. Vis daugiau Ukrainos nacionalinių vėliavų laikinai užimtose teritorijose;
▪️ Stiprinama gynyba rytų kryptimi ir Donbase;
▪️ Mariupolis ir toliau sulaiko didelę priešo pajėgų dalį;
▪️ Ukraina dar negavo pakankamai modernių vakarietiškų priešraketinių sistemų, orlaivių, kuriuos galėtų pateikti partneriai;
▪️ Visa Europa bando sustabdyti karą, bet kodėl tuomet oficialusis Budapeštas priešinasi visai Europai, klausia V. Zelenskis;
▪️ V. Zelenskis dėkoja Kolumbijos prezidentui už paramą ir solidarumą su Ukraina;
▪️ Vyko derybos su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku B. Johnsonu. Sutarta dėl naujos gynybos paramos Ukrainai, dėl sankcijų Rusijai sustiprinimo;
▪️ Ekonominis frontas yra dar viena kovos už Ukrainą sritis. Su ministrų kabineto ekonominiu bloku ir prezidentūra aptarė situaciją dėl sėjos kampanijos, energetikos sektoriuje, pagrindinėse pramonės šakose, su ukrainiečių aprūpinimu maistu, kuru.

Atnaujinta 00.07

Vėlyvą šeštadienio vakarą V. Zelenskis tradiciškai paskelbė vaizdo įrašą feisbuko paskyroje.

Įraše šalies prezidentas pabrėžė besidžiaugiantis „visais, kurie išeina į gatves laikinai okupuotuose miestuose, visais, kurie nebijo ir išeina“.

„Kuo daugiau žmonių protestuoja, tuo okupantams sunkiau mus sunaikinti“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Atnaujinta 23.44

Suomijos premjerė: sprendimas dėl NATO turi būti priimtas šį pavasarį.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin šeštadienį pareiškė, kad bet koks galimas Suomijos pasiūlymas prisijungti prie NATO turi būti priimtas iki vasaros, skelbia suomių portalas Yle.fi.

S. Marin šeštadienį Helsinkyje susirinkusiems Socialdemokratų partijos delegatams sakė, kad Suomijai atėjo laikas rimtai persvarstyti savo poziciją dėl karinės ištikimybės.

Pasak S. Marin, Rusijos karinė agresija Ukrainoje privertė Suomiją peržiūrėti savo saugumo politiką.