Rusijos karas prieš Ukrainą: JK žvalgyba įspėja dėl „Wagner“ samdinių, Mariupolyje nuo invazijos pradžios žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų

Rusija ir toliau tęsia karą prieš Ukrainą. Naujas derybų raundas turėtų prasidėti antradienio rytą Stambule, pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Davidas Arachamija. Rusijos pajėgos atsitraukia iš kai kurių Ukrainos miestų, nurodo vietos pareigūnai.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba paneigė sekmadienį Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenės Liudmilos Denisovos išplatintus pranešimus, kad Černobylio uždarojoje zonoje siaučia per 30 miškų gaisrų, kurie kelia radiacinio užterštumo pavojų.

Irpinės meras paskelbė, kad miestą visiškai išvadavo Ukrainos kariuomenė.

„Suprantame, kad bus daugiau atakų prieš mūsų miestelį ir mes jį drąsiai ginsime“, – sakė Oleksandras Markušynas.

JT duomenimis, per pirmąjį Rusijos Ukrainoje sukelto karo mėnesį jau žuvo 1 035 civiliai ir dar 1 650 sužeista. Tikrasis žuvusių civilių skaičius veikiausiai yra didesnis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ą dieną Ukrainoje jau žuvo 143 vaikai ir dar 216 sužeista, remdamasis Ukrainos parlamento įgaliotine žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova, praneša portalas „Ukrinform“.

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies kariuomenė nukovė apie 17 tūkst. Rusijos karių, sunaikino 586 tankus, 1694 pėstininkų mašinas, 302 artilerijos sistemas, 95 raketų paleidimo sistemas (MLRS), 54 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 123 lėktuvus, 127 sraigtasparnius, 66 taktinius operacinius bepiločius orlaivius, 1150 kitų mašinų, 73 kuro talpyklas, 7 laivus, 21 spec. įrangos vienetą, 4 trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemas.

Apie sekmadienio dienos ir pirmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 05.16

Ukrainos Černobylio atominės elektrinės darbuotojai praneša, kad Rusijos kariai, užimdami jėgainę, galėjo gauti milžinišką radiacijos dozę. Anonimiškai duodami interviu agentūrai „Reuters“ darbuotojai teigia, kad kariai automobiliais važiavo per labiausiai užterštą zoną – Raudonąjį mišką – kur sukėlė radioaktyvių dulkių debesis, be to nedėvėjo jokios antiradiacinės įrangos. Anot jėgainės darbuotojų, tai – savižudybė.

Raudonasis miškas – greta Černobylio atominės elektrinės esanti teritorija, kuri yra gavusi daugiausia radiacijos. Milžiniškas radiacijos kiekis lėmė medžių nykimą, miškas tapo rusvai raudonos spalvos. Taip pat Černobylio personalas pasakoja, kad rusų kariai, su kuriais jie kalbėjosi, nežinojo nei jėgainės istorijos, nei kur jie yra.

Atnaujinta 04.17

Žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International kaltina Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainos Mariupolio mieste. Organizacija praneša, kad netrukus apie tai paskelbs nuodugnią ataskaitą. Nevyriausybininkų teigimu, Rusija kartoja tai, kas vyko Sirijoje. Anot organizacijos, Maksva humanitarinius koridorius paverčia "mirties spąstais".

Atnaujinta 03.53

Rivnės srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalis praneša, kad naftos bazės apšaudymas neturėjo įtakos cheminiam ar radiaciniam fonui. Pasak jo, įvykio vietoje dirba gelbėtojai. Rivnės naftos sandėlys Rusijos pajėgų atakuotas vakar.

Prieš kelias dienas Ukraina pranešė, kad pastaruoju metu Rusija taikosi į Ukrainos naftos ir maisto atsargas.

Atnaujinta 02.54

Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ragina neatsipalaiduoti. Prezidentas sako, kad nors Ukrainos pajėgos atgauna teritorijų kontrolę, džiaugtis dar per anksti. Jo teigimu, net jei Rusijos pajėgų nuostoliai siektų 90 procentų - jiems taip nebūtų argumentas sustoti. Anot Zelenskio, situacija išlieka labai sudėtinga, Ukrainai reikia ginklų ir kantrybės:

„Šiandien turime gerų žinių - mūsų gynėjams geriau sekasi Kyjivo regione, jie atgauna teritorijų kontrolę. Tačiau dar per anksti kalbėti apie saugumą. Rusijos pajėgos kontroliuoja Kyjivo šiaurę. Jie čia turi resursų, karių. Černihivo, Sumų, Charkivo regionuose, Donbase, pietų Ukrainoje - padėtis išlieka labai įtempa ir sudėtinga. Iki šiandienos žuvo 143 vaikai. Mariupolis apsiaustas. Todėl situaciją reikia vertinti išmintingai. Turime kovoti ir turime būti kantrūs. Šiuo metu negalime leisti emocijoms imti viršų. Kad neperdegtumėm.“

Jis taip pat teigia pirmadienį kalbėjęsis su šalių partnerių lyderiais ir pasakė, kad labai svarbu padidinti spaudimą sankcijomis Rusijai. Zelenskis pabrėžia, kad jei sankcijų paketai yra silpni arba neveikia pakankamai, jei juos pavyksta apeiti, tai Rusijos vadovybei sukuria pavojingą iliuziją, kad jie gali ir toliau sau leisti tai, ką daro dabar.

Prezidentas pabrėžia, kad už tai ukrainiečiai moka savo gyvybėmis. Jis teigia, kad šiuo metu buriama ekspertų grupė, kuri jau šią savaitę pradės analizuoti sankcijas. Anot Zelenskio, griežtos ir veikiančios sankcijos turėtų būti viso demokratinio pasaulio tikslas.

Atnaujinta 02.09

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Džonsonas kalbėdamasis telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyu Zelenskiu darsyk patikino visiškai remiantis Ukrainą. Džonsono atstovai teigia, kad per pokalbį aptarta humanitarinė padėtis Mariupolyje, didesnis pagalbos tiekimas.

Borisas Johnsonas pokalbio metu taip pat pakartojo, kad Jungtinė Karalystė ne tik išlaikys, bet ir stiprins ekonominį spaudimą Putino režimui.

Atnaujinta 01.42

Ukrainos parlamentarė Inna Sovsun sako, kad žmonės pesimistiškai vertina Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Šiandien, antradienį, dar vienas derybų raundas turėtų įvykti Stambule. Visgi, anot parlamentarės, situacija greičiausiai pavyks išspręsti tik karinėmis priemonėmis.

Jos teigimu, šiuo metu bet kokie sandoriai su Rusija „keltų pavojų Ukrainos teritoriniam vientisumui“. Ji pabrėžia, kad norint laimėti šį karą Ukrainai reikia daugiau ginklų.

Atnaujinta 00.28

Visoje Ukrainoje sutriko interneto ryšys. Daugiausiai problemų kyla „Ukrtelekom“ naudotojams. Mobiliojo ryšio problemų nebuvo fiksuojama. Vėliau Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad prieš Ukrainą vyko galinga kibernetinė ataka, kuri buvo nukreipta IT infrastruktūrą. „Nexta“ skelbia, kad kibernetinė ataka prieš „Ukrtelekom“ buvo neutralizuota.

Atnaujinta 00.15

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija išplatino kasdieninę savo žvalgybos ataskaitą apie karą Ukrainoje. Ten skelbiama, kad į Rytų Ukrainą Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“ siųs daugiau nei tūkstantį savo samdinių, tarp kurių bus ir organizacijos lyderių, kurie turėtų perimti kovines operacijas.

Kaip teigiama pateikiamoje informacijoje, dėl didelių praradimų ir Rusijos invazijos „įstrigimo“, „Wagner“ samdiniai perkeliami operacijų Sirijoje ir Afrikoje sąskaita.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 28 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/LGcaASzEkJ

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/qWJcREPqRN

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 28, 2022

Atnaujinta 00.10

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sako, kad Ukrainos delegacija derybų su Rusija metu nesvarstys referendumo rengimo klausimo, skelbia „Unian“. Jis pabrėžė, kad tai yra Ukrainos vidaus klausimas, kurio neturi svarstyti Rusija.

„Ukrainos prezidentas davė labai aiškius nurodymus mūsų delegacijai. Mes neprekiaujame žmonėmis, žemėmis ir suverenitetu. Mūsų pozicija yra gelžbetoninė. Ją remia tarptautinė teisė, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir tarptautinės sankcijos, kurios taikomos“, – pabrėžė D. Kuleba.

Jis tikino, kad Turkijoje vyksiančiose derybose bus kalbama apie humanitarinių problemų sprendimus, o jei pavyks, toliau dėmesys bus skiriamas paliauboms ir stabilių susitarimų siekimas šiuo klausimu.

Atnaujinta 00.04

JAV prezidnetas teigia neketinantis atsiprašyti dėl savo išreikštos minties apie Vladimirą Putiną ir teigia, kad taip jis išreiškė savo pasipiktinimą.

Atnaujinta 22.04

Rivnės regione po apšaudymo raketomis užsidegė naftos bazė, pranešė vietos specialiųjų tarnybų vadas. Ukrainos pareigūnai pažymi, kad Rusija tyčia taikosi į tokias bazes – naftos bazė šeštadienį po oro atakų degė ir Lvive.

Atnaujinta 21.51

Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuose pietiniuose šalies regionuose, pirmadienį pareiškė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Kasetinės bombos teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų, kai kurie jų gali iš karto nesprogti ir tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis grėsmę civiliams gyventojams dar ilgai po konflikto pabaigos. „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ teigė surinkusios įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą Ukrainos teritorijose, kuriose buvo civilių gyventojų.

1997 metais sudarytoje JT sutartyje uždrausta naudoti priešpėstines minas, tačiau nei Rusija, nei JAV jos nepasirašė, o Ukraina pasirašė.
Žurnalistų paklausta, ar rusai naudojo tokią amuniciją bombarduodami Ukrainos sostinę nuo tada, kai prasidėjo invazija, I. Venediktova sakė, kad neturi konkrečių įrodymų, bet vyksta tyrimai.

„Mes turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos regione ir Chersono apylinkėse“, – sakė ji.

Chersonas yra vienintelis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užėmė nuo invazijos pradžios, tačiau Ukrainos pajėgos siekia susigrąžinti vidutinio dydžio miestą, esantį pakeliui iš Rusijos okupuoto Krymo į Odesą. I. Venediktova sakė, kad žurnalistai atskleidžia galimo kasetinių bombų ir kitų uždraustų ginklų naudojimo atvejus.

„Tačiau ... galiu paminėti tik tuos atvejus, kai turiu labai konkrečių įrodymų, pavyzdžiui, ... kai turiu (bombų) fragmentų arba dirvožemio mėginių ir jų tyrimų duomenų“, – sakė ji, nepateikdama papildomų detalių.

Atnaujinta 21.25

Čečenijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas atvyko į Rusijos pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį pakelti savo regiono karių kovinės dvasios, pirmadienį pranešė rusų žiniasklaida.

Čečėnų kovotojai dalyvauja Rusijos kare prieš provakarietišką Ukrainą.

Ukraina sako, kad apie 160 tūkst. civilių tebėra Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje ir kad gyventojams beveik nebeliko maisto, vandens ar vaistų atsargų.

„Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas yra Mariupolyje, kad pakeltų mūsų kovotojų kovinę dvasią“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Čečėnijos nacionalinės politikos ministras Achmedas Dudajevas. Jis pridūrė, kad lyderis taip pat atgabeno kovotojams papildomų atsargų.

Naujienų agentūros paskelbtoje nuotraukoje R. Kadyrovas matyti su parlamento nariu Adamu Delimchanovu ir maždaug 20 čečėnų kovotojų ryškiai apšviestoje patalpoje, papuoštoje Rusijos vėliava.

A. Dudajevas sakė, kad 45 metų R. Kadyrovui Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

R. Kadyrovas oficialiai tarnauja Nacionalinėje gvardijoje („Rosgvardija“) ir anksčiau turėjo generolo majoro laipsnį.

Rusijos televizijos parodytoje filmuotoje medžiagoje R. Kadyrovas matomas, kaip teigiama, Mariupolyje susitinkantis su generolu leitenantu Andrejumi Mordvičevu, nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad šis kariškis yra vienas iš nukautų Rusijos generolų.

А. Dudajevаs „RIA Novosti“ sakė, kad R. Kadyrovas dalyvavo susitikime su A. Mordvičevu ir kitais vadais.

Pasak jo, R. Kadyrovas padės „pakoreguoti ir galutinai parengti tolesnių veiksmų strategiją porai dienų, kad būtų išvaduotas Mariupolis“.

Buvęs čečėnų islamistų kovotojų vadas R. Kadyrovas, tapęs vienu uoliausių Kremliaus sąjungininkų, per socialinį tinklą „Telegram“ parašė, kad „Mariupolio miesto valymas vyksta visu tempu“.

Atnaujinta 20.46

Rusijos verslininkas Romanas Abramovičius jautė apnuodijimo simptomus, BBC pirmadienį vakare patvirtino jo atstovas spaudai.

„Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais, pirmadienį pranešė, kad R. Abramovičiui ir dviems ukrainiečiams šį mėnesį po susitikimo Ukrainos sostinėje Kyjive pasireiškė „spėjamo apnuodijimo simptomai“.Tarp šių asmenų yra ukrainiečių pareigūnai ir Rusijos verslininkas R. Abramovičius, pastaruoju metu keliavęs Ukrainoje ir su kitu rusų verslininku dalyvavęs derybose. Pranešama, kad jie jautė odos ir akių sudirgimą, akių skausmą, jiems luposi oda. Šie simptomai pasireiškė vėliau vakare.

„The Guardian“ žurnalistas Shaun Walker tviteryje skelbė, kad R. Abramovičius kelias valandas buvo praradęs regėjimą ir gydėsi Turkijoje.

Manoma, jog tai gali būti cheminė, biologinė medžiaga arba apšvita radiacija. Nukeliauti į Ukrainą ir atlikti išsamios ekspertizės nepriklausomi užsienio ekspertai negalėjo. Apie nutikimą informuotas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The Wall Street Journal“.

„Tikslo nužudyti nebuvo, tai buvo įspėjimas“, – cituojamas „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozev. „The Wall Street Journal“ šaltiniai įtaria, kad su incidentu gali būti susieję griežto kurso šalininkai Maskvoje. Jie esą norėjo pakenkti deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos dėl karo nutraukimo.

Atnaujinta 20.15

Švedija priims ribotą skaičių pabėgėlių, nes, jos pareigūnų teigimu, Švedija nenori vėl būti viena pagrindinių karo pabėgėlius priimančių šalių, kaip tai buvo 2015 metais.

„Mes tada priėmėme 12 proc. į ES atvykusių pabėgėlių“, – Berlyne po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Anderson. „Mes negalime to pakartoti tokiu pat mastu“ – pridūrė ji, turėdama omenyje Ukrainos pabėgėlius.

„Žinoma, kad Švedija, prisidės prie sprendimo ir įneš savo indėlį“, – sakė premjerė. Tačiau „2015 metų situacija negali pasikartoti“.

O. Scholzas pasisakė už didesnį solidarumą tarp ES šalių. Kancleris priminė kitoms ES šalims jų pažadus priimti pabėgėlius iš Ukrainos. Iki šiol daugiausiai žmonių atvyko į su Ukraina besiribojančias šalis, taip pat Vokietiją, sakė O. Scholzas. Tačiau dabar, anot jo, ir kitos šalys turi priimti dalį pabėgėlių.

Pirmadienį už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė pareiškė, kad ES turi „paskatinti“ nuo karo savo šalyje pabėgusius ukrainiečius iš Lenkijos persikelti į kitas bloko šalis.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, Lenkija, didžiausia iš keturių ES šalių, besiribojančių su Ukraina, priėmė 2,3 mln. nuo karo bėgančių žmonių, arba apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, kurie paliko Ukrainą prasidėjus Rusijos invazijai.

„Svarbu paskatinti pabėgėlius palikti Lenkiją ir bandyti išvykti į kitas valstybes nares, nes priešingu atveju situacija nebūtų tvari“, – sakė EK narė Ylva Johansson.

Atnaujinta 19.21

Nuo praėjusio mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į apgultą Mariupolio uostamiestį pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 5 tūkstančiai žmonių, pirmadienį AFP sakė Ukrainos pareigūnė.

„Buvo palaidota apie 5 000 žmonių, tačiau laidojimas nutrauktas prieš 10 dienų dėl besitęsiančio apšaudymo“, – telefonu AFP sakė prezidento patarėja Tetjana Lomakina, šiuo metu atsakinga už humanitarinius koridorius, ir pridūrė, kad galėjo žūti iki 10 tūkst. žmonių.

Atnaujinta 18.40

Ukrainos pajėgos pirmadienį atkovojo nedidelį kaimą antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo pakraštyje, Kyjivo pajėgoms rengiant kontratakas prieš stringančią Rusijos invaziją. Ukrainos kariai, išstūmę Rusijos pajėgas, valė ir tvirtino sugriautus namus Mažosios Rohanės gyvenvietėje, esančioje maždaug už penkių kilometrų nuo Charkivo.

AFP žurnalistai matė dviejų rusų karių kūnus kaimo, iš esmės sugriauto per mūšius, gatvėse. Kitų dviejų karių palaikai buvo įmesti į netoliese esantį šulinį.

„Visur pilna rusų lavonų“, – AFP sakė vienas ukrainiečių karys, kuris teigė, kad kovose dėl kaimo žuvo daugiau kaip dvi dešimtys Maskvos į Ukrainą atsiųstų karių. AFP žurnalistai taip pat pastebėjo kelių rusiškų šarvuočių liekanas, paliktas kaime esančių namų kiemuose.

Ukraina pradėjo Rusijos kontroliuojamo kaimo puolimą praėjusios savaitės viduryje, tačiau prireikė kelių dienų, kad išvytų rūsiuose ir netoliese esančiuose miškuose pasislėpusius Maskvos karius, sakė ukrainietis.

„Mūsų kariai išvaduoja Mažąją Rohanę, ir tai labai svarbu, nes Rusijos kariai iš ten nuolat apšaudo Charkivo gyvenamuosius rajonus“, – anksčiau sakė antro pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto meras Igoris Terechovas.

Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos kariai jau kelias dienas kovoja dėl kaimyninio Vilchivkos miesto, esančio už kelių kilometrų į šiaurę, kontrolės.
Ukrainos pareigūnai kaltino Rusijos kariuomenę, kad ji ir šį miestą naudoja kaip bazę Charkivui apšaudyti. Mažojoje Rohanėje pirmadienį padėtis buvo palyginti rami, tik tolumoje girdėjosi duslūs apšaudymo garsai. Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad Ukrainos pajėgos atakuoja įsiveržusias Rusijos pajėgas šiaurės rytuose, turėdamas omenyje nedidelius taktinius puolimus.

Atnaujinta 18.37

Trys asmenys po Ukrainos derybų su Rusija kovo 3–4 dienomis Kyjive patyrė simptomus, būdingus apnuodijimui chemine medžiaga, praneša „Bellingcat“. Tarp šių asmenų yra ir Rusijos verslininkas Romanas Abramovičius. Pranešama, kad jie jautė odos ir akių sudirgimą, akių skausmą.

Atnaujinta 18.30

Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodoma pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme.

Šios lėšos taptų naujausiu Vašingtono indėliu į Ukrainos gynybą, Rusijai praeitą mėnesį pradėjus netikėtą invaziją. Dalis jų būtų skirta „sustiprinti JAV pajėgų, NATO sąjungininkių ir regioninių partnerių pajėgumams ir parengčiai sustiprinti Rusijos agresijos akivaizdoje“, nurodė Baltieji rūmai.

Atnaujinta 18.22

Veiklą stabdo Ukrainos prorusiška ir euroskeptiška partija „Opozicinė platforma – už gyvenimą“, praneša UNIAN.

„Mes visada kalbėjome apie taiką. Partija buvo sukurta kaip taikos partija! Bet dabar taikos nebėra. Partijos veikla stabdoma“, – UNIAN citavo trumpai internete pasirodžiusį partijos lyderio Vadimo Rabinovičiaus pareiškimą.

Atnaujinta 18.05

Ukrainos Vyriausybė pirmadienį paskaičiavo, kad dėl Rusijos invazijos, kuri tęsiasi kiek daugiau nei mėnesį, patirti ekonominiai nuostoliai siekia 565 mlrd. dolerių.

Ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko feisbuke teigė, kad į šią sumą įeina tiesioginiai nuostoliai ir numatomi prekybos bei ekonominės veiklos nuostoliai.

„Reikia pažymėti, kad kiekvieną dieną skaičiai keičiasi ir, deja, didėja“, – sakė J. Svyrydenko, kuri taip pat yra ministro pirmininko pavaduotoja.

Didžiausią žalą patyrė viešoji ir privati nuosavybė, nes Rusijos pajėgos griebėsi įnirtingų bombardavimų, kurie sulygino su žeme kai kuriuos miestus, įstrigus jų invazijai, prasidėjusiai vasario 24-ą dieną.

J. Svyrydenko sakė, kad viešosios infrastruktūros nuostoliai, įskaitant sugadintus kelius, geležinkelius ir oro uostus, siekia 119 mlrd. dolerių, o privačiai nuosavybei, įskaitant būstus, buvo padaryta iki 90,5 mlrd. dolerių žala. Privačių įmonių patirta žala ir nuostoliai įvertinti 80 mlrd. dolerių.
J. Svyrydenko apskaičiavo, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais sumažės 112 mlrd. dolerių, o tai būtų daugiau kaip 55 proc. praėjusių metų Ukrainos ekonominės veiklos sumažėjimas. Ukrainos Vyriausybė, tikėtina, negaus 48 mlrd. dolerių mokestinių pajamų, t. y. beveik visos sumos, kurią tikėjosi gauti šiais metais. Kartu nebus gauta ir 54 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų.

J. Svyrydenko sakė, kad Ukrainos Vyriausybė sieks konfiskuoti šalyje areštuotą Rusijos turtą kaip kompensaciją.

„Ukraina, nepaisydama visų kliūčių, sieks išsireikalauti iš agresoriaus atlyginti padarytą žalą“, – sakė ji.

Atnaujinta 17.55

Rusijos kariai atsitraukė iš Snovsko miestelio netoli Černihivo, kartu sunaikindami tiltą per upę. Šis miestas ir toliau blokuojamas, praneša UNIAN, cituodama Gynybos ministeriją.

Atnaujinta 16.40

Rusija nesiekia nuversti ir pakeisti valdžios Ukrainoje, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas.

Anot jo, Vakarų pranešimai apie tokius Maskvos tikslus yra netikslūs.

Tuo tarpu vienas V. Zelenskio patarėjų Aleksandras Rodnyjanskis BBC radijui sakė, kad Ukraina neketina atsisakyti savo šalies teritorijų.

„Jei paklaustumėte žmonių, kurie gyvena tose vietose, jie nenori gyventi Rusijoje. Kaip mes juos galime apleisti? Kas per idėja atsirėžti mūsų šalies“ – sakė A. Rodnyjanskis.

Anot jo, Ukraina turėtų derybose užsitikrinti konkrečias ir įpareigojančias tarptautines saugumo garantijas.

„Aišku, kad jie (Rusija) neišgali vykdyti šio karo metų metus, o jų moralė yra tokia žema, kad nė nesugeba palaikyti aprūpinimo ir logistikos“, – kalbėjo Kembridžo universiteto ekonomikos docentas.

Atnaujinta 16.25

Turkijos leidinys „Haber Global“, remdamasis šaltiniais žvalgyboje, pranešė, kad Armėnija kovo 25-ąją perdavė Rusijai keturis savo naikintuvus „Su-30“ kartu su pilotais, kurie naudojami Maskvos kare prieš Ukrainą. Tačiau Armėnijos ambasada Ukrainoje šią informaciją paneigė.

Atnaujinta 15.23

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad gali būti įvesti ribojimai į šalį patekti „nedraugiškų valstybių“ piliečiams. Rusija tokiomis valstybėmis yra paskelbusi daugumą Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvą.

Atnaujinta 14.16

Rusijos „Telegram“ kanalai praneša, kad Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas atvyko į Mariupolio apylinkes. Ukraina tokios informacijos patvirtinti nurodė kol kas negalinti.

Atnaujinta 13.25

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija permetė savo „Iskander“ raketų sistemas Baltarusijoje arčiau sienos su Ukraina. Taip pat rusų karo laivai įplaukė į blokuotas Juodosios jūros zonas, todėl įtariamas pasirengimas naujiems raketų smūgiams. Mariupolyje rusų pajėgos artėja prie miesto centro.

Ukrainos prezidentas praneša, kad Rusijos pajėgos ne tik pagrobė, bet ir nužudė kelis ukrainiečių miestų merus.

Ukrainiečiai praneša numušę dar vieną Rusijos karinį sraigtasparnį.

Atnaujinta 13.00

Kremlius pareiškė, kad pirmadienį per Maskvos ir Kyjivo derybininkų pokalbius kol kas nepasiekta jokių esminių proveržių dėl karo Ukrainoje, delegacijos rengiasi naujam pokalbių ratui Stambule.

Atnaujinta 12.55

Mariupolio meras nurodo, kad mieste yra įstrigę apie 160 tūkst. civilių gyventojų, jiems reikia pagalbos.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba paneigė sekmadienį Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenės Liudmilos Denisovos išplatintus pranešimus, kad Černobylio uždarojoje zonoje siaučia virš 30 miškų gaisrų, kurie kelia radiacinio užterštumo pavojų.

Daugumoje Ukrainos miestų aidi oro pavojaus sirenos.

Atnaujinta 12.33

Rusijos ir Ukrainos derybos Stambule turėtų prasidėti ne pirmadienį, kaip skelbta anksčiau, o antradienį.

Tai pareiškė Vladimiro Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas.

Atnaujinta 12.27

Mariupolio meras ragina visiškai evakuoti miestą

Ukrainos Mariupolio uostamiestis yra ant humanitarinės krizės slenksčio ir turi būti visiškai evakuotas, miesto merą Vadymą Boičenką cituoja transliuotojas BBC.

Pasak V. Boičenkos, mieste šiuo metu įstrigę apie 160 tūkst. civilių, jie neturi elektros tiekimo. Meras pridūrė, kad žmonių evakuacijai paruošti 26 autobusai, tačiau Rusijos pajėgos nesutinka užtikrinti jų saugaus judėjimo.

„Rusijos Federacija su mumis žaidžia“, – teigė V. Boičenka.

Rusijos pajėgos šiuo metu visiškai apsupusios Mariupolį. Vietos gyventojams tragiškai stinga vandens, maisto ir vaistų.

Atnaujinta 12.22

Ispanija siūlo 6 mlrd. eurų ekonomikos planą karo padariniams sušvelninti

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planus pasiūlyti 6 milijardų eurų tiesioginę pagalbą namų ūkiams ir įmonėms, kovojančioms su Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiu poveikiu.

Reagavimo į ekstremalias situacijas plane, kuris bus patvirtintas antradienį ministrų kabineto posėdyje ir galios iki birželio 30 d., „bus apytiksliai 6 milijardų eurų tiesioginė pagalba ir mokesčių nuolaidos, taip pat 10 milijardų eurų valstybės garantuojamos paskolos krizės poveikiui šeimoms ir verslui sušvelninti“, sakė P. Sanchezas.

Atnaujinta 12.13

JT: iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių

Dėl Rusijos sukelto karo iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių, remdamasis Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, praneša portalas „Sky News“.

Anot JT, dar 6,5 mln. ukrainiečių yra perkelti šalies viduje, o 13 mln. žmonių yra įstrigę karo veiksmų zonose ir negali iš ten išvykti. Iš jų apie 160 tūkst. yra Mariupolyje, teigė šio miesto meras.

Pirmadienį Ukraina pranešė, kad šiandien nebus atidaryta nė vieno humanitarinio koridoriaus, gavus informacijos apie galimas Rusijos „provokacijas“.

Atnaujinta 12.10

Charkivo srityje rusų kariai apšaudė civilių automobilį – žuvo šeima, tarp jų ir vaikas.

Charkivo apygardos prokuratūros spaudos tarnybos duomenimis, pirmadienį Iziumo rajone kelyje rastas automobilis „Honda CR-V“ su žuvusiųjų kūnais.

Automobilio salone buvo moteris, vyras ir trejų metų vaikas.

Žmonės galimai bandė evakuotis į saugią zoną, tačiau pateko į apšaudymą.

Atnaujinta 12.04

Ukrainos Kyjivo mieste ir regione keičiasi komendanto valandos laikas.

Tai paskelbė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Nuo šiandien, nuo kovo 28 d., komendanto valanda prasidės valanda vėliau ir baigsis valanda anksčiau. Ir truks nuo 21 iki 6 valandos ryto“, – sakė jis.

Atnaujinta 11.46

Prie Turkijos krantų aptikta dar viena mina

Turkijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Juodojoje jūroje, prie šalies krantų, aptikta dar viena mina.

Ministerija tviteryje parašė, kad neutralizuoti šio objekto į vietą atvyko specialieji daliniai.

Apie tai pranešta po to, kai šeštadienį po analogiškų radybų beveik keturioms valandoms buvo sustabdyta laivyba Bosforo sąsiauriu.

Kol kas neaišku, ar šios minos susijusios su karu Ukrainoje. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą Juodojoje jūroje išdėsčius minų.

Atnaujinta 11.43

Šaltiniai skelbia, kad naujas derybų tarp Maskvos ir Kyjivo raundas Turkijoje galimai gali prasidėti jau šįvakar.

Atnaujinta 11.31

Dr. Jackas Watlingas, Londone įsikūrusio gynybos instituto „Royal United Services Institute“ sausumos karo mokslo bendradarbis, pateikia naujausią Rusijos judėjimo Ukrainoje vertinimą, skelbia BBC.

Jis sako, kad rusai panaudojo daugumą sutelktų pajėgų ir kad dauguma šių pajėgų yra Ukrainos viduje; jie nesugeba perskirstyti pajėgų šalyje. „Taigi dabar jie daro pažangą ten, kur deda daugiausia pastangų sutelkti išteklius ir logistiką. Didžiausios pastangos šiuo metu dedamos pietuose, ten jie bando užbaigti mūšį dėl Mariupolio, o tada apsupti Ukrainos karinių dalinių flangą Donbase, bandydami juos atkirsti ir taip pasistūmėti į šiaurę nuo pietinės ašies.“

Tarp Chersono ir Mykolajivo jie tapo statiški, mažai tikėtina, kad jiems pavyks padaryti pažangą šiame fronte, pridūrė jis. Labiau tikėtina, kad jie veršis į šiaurę nuo Krymo palei Dnipro upę ir bandys apsupti jungtinių pajėgų operacijų zoną, kurioje yra daug geriausių Ukrainos padalinių.

Kadangi rusų moralė žema, nes jie neturi tiek karių, kad galėtų šturmuoti miestus, jie juos apsupa, tada badu marina žmones, o miestą tiesiog laipsniškai sulygina artilerija.

Rusai pradėjo puolimą daugiau krypčių, nei galėjo išlaikyti pirmoje konflikto dalyje, ir dabar yra tokioje padėtyje, kad vienu metu gali pulti tik viena ašimi. Atrodo, kad šiuo metu jų prioritetas yra sumušti Ukrainos pajėgas Donbase, jei tik galės. Kai užims Mariupolį, greičiausiai jie sustiprins ašį prieš Charkivą Donbaso šiaurėje.

Taigi, daro išvadą ekspertas, rusų tikslas – lėtai ir metodiškai užimti miestus vieną po kito.

Atnaujinta 11.24

Rusijos pajėgos atsitraukia iš kai kurių Ukrainos miestų, nurodo vietos pareigūnai. Slavutyčo, kur gyvena Černobylio AE darbininkai, meras informavo, kad pirmadienio rytą rusų kariai paliko miestą. „Dabar jų mieste nebeliko“, – sakė Jurijus Fomičevas.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad dalis Rusijos karių iš Kyjivo regiono atsitraukė į Baltarusiją, manoma, kad jie persigrupuoja, nes patyrė dideles netektis. Į Baltarusiją atsitraukė dvi Rusijos taktinės bataliono grupės iš 106-osios desanto divizijos, priklausančios Rytų karinei apygardai.

„Ukrainos pajėgos, ginančios Kyjivą, atgraso priešą iš Rusijos, kuris bando prasiveržti pro ukrainiečių gynybą iš šiaurės vakarų ir rytų, kad galėtų perimti svarbių kelių ir gyvenviečių kontrolę“, – „Sky News“ citavo Ukrainos kariuomenę.

Atnaujinta 10.37

Pirmadienį Ukrainoje neveiks jokie humanitariniai koridoriai, nes šalies žvalgyba turi duomenų, kad Rusijos pajėgos planuoja provokacijas prieš humanitarinius konvojus, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Atnaujinta 09.41

Zelenskis sako, kad Maskvą gąsdina jo interviu

Rusijos ryšių reguliavimo tarnyba sekmadienį uždraudė šalies žiniasklaidai dalytis Volodymyro Zelenskio interviu, kurį jis davė keliems Rusijos leidiniams, medžiaga. Anot V. Zelenskio, tai rodo, kad Maskvą gąsdina žurnalistai, kurie „gali sakyti tiesą“.

„Stiprūs mūsų stiprios šalies žmonės, šiandien yra ta diena, kai esu įsitikinęs, kaip toli mes esame nuo Rusijos Federacijos. Įsivaizduokite, Maskvoje jie jautė baimę dėl mano interviu Rusijos žurnalistams. Tiems, kurie gali kalbėti tiesą“, – sekmadienio vakarą išplatintame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Nepaisydami „Roskomnadzor“ draudimo, „Meduza“, „Kommersant“ ir „Dožd“ vis tiek publikavo interviu su V. Zelenskiu.

Atnaujinta 09.29

Raudonojo Kryžiaus Tarptautinis komitetas praneša vis dar negalintis pristatyti pagalbos Rusijos pajėgų apsiaustam Mariupoliui, nes esą Ukrainos ir Rusijos pusės nesusitaria dėl saugaus koridoriaus sukūrimo.

Ukraina kaltina Rusiją per prievartą išvežant tūkstančius miesto gyventojų į Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Maskva neigia prievartą, bet nurodė, kad Rusijos pajėgos iš tiesų palydi vietos gyventojus.

Raudonasis Kryžius teigia neprisidedantis prie prievartinio gyventojų iškeldinimo ir neigia, kad veiks Rusijos sukurtuose „filtravimo“ centruose, kur patenka deportuoti ukrainiečiai.

Atnaujinta 09.20

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenko teigia, kad Rusija keičia strategiją ir artimiausiu metu sieks suduoti daug raketų smūgių įvairiems taikiniams Ukrainoje. To tikslas – parodyti, kad jokia šalies vieta nėra saugi.

Atnaujinta 08.56

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė penkis Rusijos karių išpuolius Luhansko ir Donecko srityse kovo 27 d.

Tai sakė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešime, paskelbtame „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.

„Iš viso per pastarąją dieną atmušėme penkis didžiulius Rusijos armijos išpuolius Luhansko ir Donecko srityse – buvo sunaikinti priešo tankai, pėstininkų kovos automobiliai“, – sakė S. Haidajus.

„Šį rytą sužinojome dar vieną apmaudžią naujieną – rusai vėl apšaudė Rubižnę. Buvo apgadintas namas, rastas vienos aukos kūnas, vienas žmogus sužeistas ir paguldytas į ligoninę“, – sakė jis.

Atnaujinta 08.46

Ukrainos teritorijoje per ilgiau nei mėnesį trunkantį karą ​​žuvo 143 vaikai, o 216 buvo sužeisti. Labiausiai nukentėjo vaikai Kyjivo srityje – 67, Charkivo srityje – 49, Donecko srityje – 53, Černihivo srityje – 38, Mykolajivo srityje – 30, Luhansko srityje – 27, Zaporižios srityje – 21, Chersono srityje – 24, Sumuose – 14, Žytomyre – 16.

Atnaujinta 08.31

Pirmadienį Kyjive pradedama organizuoti nuotolinį švietimą

Nuo pirmadienio moksleiviai Ukrainos sostinėje Kyjive galės vėl dalyvauti pamokose – pradedama organizuoti nuotolinį švietimą. Tai praneša transliuotojas BBC.

Apie mokyklų atidarymą sekmadienį pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. Jis nurodė, kad pamokos bus „labiau pritaikytos prie dabartinių sąlygų... naudojant kitokias švietimo platformas“.

„Svarbi šiandienos užduotis – leisti miestui gyventi ir dirbti net ir sudėtingomis karo padėties sąlygomis, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Klyčko. – Jie bando mus įbauginti. Tai nesuveiks!“

Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimu, dėl Rusijos Ukrainoje sukelto karo iš šalies jau pasitraukė daugiau kaip pusė vaikų.

Atnaujinta 08.28

„Baltarusija į Lucko naftos bazę paleido sparnuotąją raketą. Ji skrido mažame aukštyje, todėl radaras negalėjo jo užfiksuoti“, – pranešė Voluinės karinio štabo pirmininkas.

„Šiuo metu raketos atakos vietoje dirba gelbėtojai. Pirminiais duomenimis, informacijos apie nukentėjusiuosius nėra“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 08.13

Ukrainos kariškiams sunaikinus didelį desantinį laivą „Saratov“, Rusijoje greičiausiai kils abejonių dėl galimybės vykdyti operacijas arti Ukrainos krantų.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tai pareiškė naujausioje žvalgybos naujienoje, paskelbtoje „Twitter“, praneša „Ukrinform“.

„Desantinio laivo Berdianske sunaikinimas greičiausiai pakenks Rusijos karinio jūrų laivyno pasitikėjimui ateityje vykdyti operacijas arti Ukrainos krantų“, – sakoma pranešime.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 27 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/uqSLD4dEuT

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/aQwtKrpBTy

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 27, 2022

Žvalgybos pareigūnai taip pat pažymėjo, kad agresorius palaiko tolimą Ukrainos Juodosios jūros pakrantės blokadą, „efektyviai izoliuodamas Ukrainą nuo tarptautinės jūrų prekybos“.

„Rusijos karinės jūrų pajėgos taip pat tęsia atsitiktinius raketų smūgius į taikinius visoje Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

Atnaujinta 07.40

Kyjivas ragina JT surengti Černobylio apsaugos misiją

Ukraina paragino Jungtinių Tautų Saugumo (JT) Tarybą paskelbti specialiąją saugumo zoną Černobylio atominei elektrinei. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pareiškė, kad specialioji JT misija turėtų perimti teritorijos kontrolę, sekmadienį pranešė „Ukrajinska pravda“.

„Kalbant apie branduolinį saugumą, neatsakingi ir neprofesionalūs Rusijos kariuomenės veiksmai kelia rimtą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir šimtams milijonų kitų europiečių“, – sakė ji. „Todėl raginame JT Saugumo Tarybą imtis skubių priemonių Černobylio atominės elektrinės išskirtinei zonai demilitarizuoti ir specialiai JT misijai dislokuoti“, – pažymėjo ji. Toks žingsnis turėtų sumažinti riziką, kad Rusijos okupacinės pajėgos sukels dar vieną Černobylio avariją.

I. Vereščuk sakė, kad Rusijos kariai reaktoriaus teritorijoje laiko didelius amunicijos kiekius, o aplink reaktorių kilo dideli miškų ir krūmų gaisrai, galintys sukelti rimtų padarinių. Ji sakė, kad pastangoms gesinti gaisrus trukdo Rusijos kareiviai, dėl gaisrų radioaktyviosios dalelės gali patekti į orą ir jas gali išsklaidyti vėjas. Dieną anksčiau Ukrainos aplinkos ministerija iš viso užregistravo 31 gaisro židinį Černobylio teritorijoje.

Rusija kontroliuoja jėgainės teritoriją maždaug mėnesį. Po pražūtingos branduolinės avarijos Černobylyje 1986 m. virš sunaikinto reaktoriaus buvo pastatytas didelis kupolas. Radioaktyviosios atliekos čia saugomos ir šiandien.

Atnaujinta 07.38

Kelis Ukrainos miestus supurtė sprogimai

Sekmadienio vakarą Rusijos antskrydžių taikiniais tapo keli Ukrainos miestai, praneša vietos žiniasklaida.

Galingi sprogimai, be kita ko, supurtė Kyjivą, Lucką, Rivnę ir Charkivą. Anot pranešimų, Lucke pataikyta į degalų saugyklą. Apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos gaudė visose šalies srityse.

Tuo metu Ukrainos vadovybė apkaltino Rusijos kariuomenę „nežmoniška taktika“, įskaitant „dalinę ar visišką humanitarinių koridorių ir apsiaustų miestų blokadą“, sekmadienio vakarą tviteryje parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Pasak jo, Rusija taip pat tęsia „totalines raketų atakas“ prieš Ukrainos miestus.

„(Rusija) nebeturi kalbos, žmoniškumo, civilizuotumo, – rašė M. Podoliakas. – Tik raketas ir bandymus nušluoti (Ukrainą) nuo žemės paviršiaus.“

Atnaujinta 07.30

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves`as Le Drianas per Dohos forumą, Katare vykusią politikos konferenciją, sakė, kad Rusijos „apgulties karas“ prieš Ukrainos miestus turėtų sukelti „kolektyvinę kaltę“, praneša „Ukrinform“, remdamasi „The Times of Israel“.

„Mariupolis yra antrasis Alepas. [...] Civiliai naikinami, jų kančios yra siaubingos. [...] Manau, kad mes esame lūžio taške, kur anapus Ukrainos krizės, stabilumo ir saugumo parametrams Europoje mestas iššūkis“, – sakė jis.

Atnaujinta 07.27

Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas, sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“.

Atnaujinta 07.18

Rusų kariai pateko į Ukrainos prezidento atstovybės Kryme biurą, dėl pusiasalio okupacijos biuras yra perkeltas į Chersoną.

Apie incidentą buvo pranešta atstovybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

„Neatmetame ir provokacijų, raginame piliečius būti atidžius ir kol kas nesilankyti biure“, – rašoma pranešime.

Dėl karo veiksmų ir Rusijos agresijos laikinai nedirba prezidentūros atstovybės biuras, o jo darbuotojai savo funkcijas atlieka nuotoliniu būdu.

„Rekomenduojame Rusijos kariškiams ir žvalgybos pareigūnams, nusikalstamai patekusiems į atstovybės biurą, nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir savo noru pasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai sušvelnins atsakomybę ir leis išgelbėti gyvybes“, – pažymėjo prezidentūros atstovybė.

Atnaujinta 07.14

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kovo 28 dienos ryto suvestinė:

1. Tebesitęsia kovos, jos vyksta į pietus nuo Iziumo.

2. Pietryčiuose priešas bando veržtis link Zaporižios.

3. Netoli Avdijivkos puolamas vietos kaimas.

4. Netoli Kyjivo Rusijos pajėgos bando pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą sostinės pietvakariuose ir rytuose, siekdamos pažeisti pagrindines transporto arterijas.

Atnaujinta 07.09

Zelenskis: Vakarams stinga ryžto

Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.

Tokius prezidento komentarus cituoja portalas „Sky News“.

Savo kreipimesi V. Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus“, kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.

Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Atnaujinta 07.07

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad buvo atremtos Rusijos pajėgų atakos prieš Mariupolį. Ukrainos pajėgos praneša čia nukovusios 150 rusų karių, sunaikinusios du tankus ir 7 pėstininkų kovos mašinas.

Atnaujinta 06.53

Ukrainos vicepremjerė: uždaroje zonoje aplink Černobylį vėl liepsnoja gaisrai

Rusijos karių okupuotoje uždaroje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę vėl liepsnoja gaisrai, praneša Ukrainos pareigūnai.

„Uždaroje zonoje įsiplieskė dideli gaisrai, jų padariniai gali būti labai rimti, – vėlų sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Telegram“ teigė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk. – Tačiau dėl Rusijos okupacijos uždaroje zonoje šiandien neįmanoma suvaldyti ir užgesinti šių gaisrų.“

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį teigė, kad, kalbant apie saugumui užtikrinti skirtas priemones Černobylyje ir kitose Ukrainos atominėse elektrinėse, „situacija išlieka nepakitusi“. Agentūra praėjusią savaitę nurodė, kad aplink Černobylį liepsnojantys miškų gaisrai didelės radiologinės grėsmės nekelia.

Nuo kovo 9-osios TATENA iš Černobylio negauna visų naujausių duomenų. Sekmadienį organizacija išreiškė nerimą dėl nepakankamos elektrinės darbuotojų rotacijos nuo kovo 20 dienos.

Rusijos kariai perėmė šio objekto kontrolę dar vasario 24-ąją – pirmąją karo dieną.

Atnaujinta 06.27

Kyjivas: Rusija gabena į Baltarusiją daugiau raketų

Rusijos kariuomenė ruošiasi naujoms raketų atakoms prieš Ukrainą ir į Baltarusiją gabena daugiau sviedinių, remdamasis karinės žvalgybos duomenimis, sekmadienio vakarą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak štabo, šios raketos skirtos naudoti su „Iskander“ sistemomis. Jas veikiausiai paleis daliniai, dislokuoti netoli Kalinkavičų miesto pietryčių Baltarusijoje.

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Savaitgalį Ukrainos miestai daugybę kartų tapo rusų raketų taikiniais.

„Iskander“ sistemos yra pajėgios paleisti trumpojo nuotolio balistines ir sparnuotąsias raketas. Ekspertai neseniai pažymėjo, kad po pagrindinės raketos paleidimo kartu paleidžiamas dar vienas sviedinys, kurio tikslas – suklaidinti radarus ar raketų perėmimo įrangą.

Atnaujinta 06.04

Britų karinė žvalgyba praneša, kad Rusija ir toliau blokuoja Ukrainos Juodosios jūros pakrantę. Dėl to Ukraina yra visiškai atkirsta nuo tarptautinės jūrų prekybos.

Agentūra „Reuters“ skelbia, kad, britų žvalgybos duomenimis, Juodojoje jūroje dislokuotas Rusijos laivynas tebevykdo raketų smūgius, atakuodamas taikinius visoje Ukrainoje.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 27 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/uqSLD4dEuT

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/aQwtKrpBTy

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 27, 2022

Atnaujinta 04.47

Programišių grupuotė „Anonymous“ įsilaužė į Rusijos valstybinę televizijos ir radijo bendrovę. Pagrindinis šios bendrovės televizijos kanalas yra „Rossija-1“, jame dirba žinomiausi Kremliaus propagandistai. Įvykdę kibernetinę ataką įsilaužėliai žada netrukus paviešinti gautus duomenis. Apie tai jie pranešė „Twitter“ paskyroje.

Anksčiau programišiai paskelbė didžiausios pasaulyje maisto bendrovės „Nestle“ duomenų bazę, bendrovė, nepaisydama karo Ukrainoje, atsisakė palikti Rusijos rinką.

Prieš kelias dienas buvo įsilaužta į Rusijos centrinio banko svetainę.

Atnaujinta 04.19

Greitai ir visiškai iš Rusijos rinkos pasitraukusias tarptautines korporacijas Ukrainos prezidento kanceliarija apdovanos specialiu Taikos ženklu. Apie tai paskelbė Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Pasak politiko, minėtos korporacijos nusipelno ukrainiečių ir viso pasaulio pagarbos už savo elgesį šiuo svarbiu Ukrainos istorijai momentu, nes abejingumas ir tylėjimas prilygsta bendrininkavimui.

Atnaujinta 03.31

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia per praėjusią parą sunaikinusios keturis Rusijos lėktuvus, vieną sraigtasparnį, du nepilotuojamus orlaivius ir dvi sparnuotąsias raketas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės „Facebook“ paskyroje pažymima, kad sekmadienį ryte Charkivo srityje buvo numuštas naikintuvas-bombonešis Su-34. Net tris lėktuvus rusai prarado sekmadienį vakare, kai bandė surengti didžiulį oro antskrydį Kyjivo srities šiaurėje.

Atnaujinta 02.15

Siekdama diskredituoti Ukrainos karines pajėgas, Rusija galimai platina surežisuotus vaizdo įrašus apie nežmonišką tariamai „Ukrainos kariškių“ elgesį su „rusų belaisviais“. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno „Facebook“ paskyroje.

Pabrėžiama, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų teisėtų karinių formuočių kariai griežtai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų. Taip pat raginama atsižvelgti į informacinio ir psichologinio karo realijas bei pasitikėti tik oficialiais šaltiniais.

Atnaujinta 00.40

CNN žurnalistai Kyjive praneša, kad po vidurnakčio mieste nugriaudėjo garsus sprogimas, po jo buvo įjungtos pavojaus sirenos.

Atnaujinta 00.25

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja tviteryje patvirtino, kad sekmadienį daugiau kaip 1100 žmonių pabėgo humanitariniais koridoriais, tačiau Olga Stefanišyna perspėjo, kad nors nemažai žmonių buvo saugiai išgabenti iš fronto linijų, dabar „labai aišku“, kad tai „karas prieš Ukrainos žmones“.

Socialiniame tinkle „Twitter“ politikė pridūrė: „Rusams nerūpi žmonių gyvybė ar saugumas.“