Rusijos pradėta invazija į Ukrainą neatslūgsta. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio naktį dar kartą paragino nedelsiant pradėti prasmingas taikos ir saugumo derybas su Maskva. Šeštadienį gelbėtojai stengėsi išvaduoti įstrigusiuosius po griuvėsiais Mariupolyje, šiuos darbus trikdė nesiliaujantys Rusijos kariuomenės apšaudymai. Pranešta, kad per kareivinių Mykolajivo mieste ataką žuvo dešimtys Ukrainos karių, tačiau aukų skaičius vis didėja. Tuo metu JAV patvirtino, kad Rusija kare su Ukraina panaudojo hipergarsines raketas.
Šeštadienio naktį Ukrainos kariuomenė pripažino, kad šalis yra laikinai netekusi prieigos prie Azovo jūros. Tokia informacija pateikiama ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime. Tačiau kartu pabrėžiama, kad toliau sėkmingai užkertamas kelias Rusijai pasiekti pagrindinių tikslų, todėl priešas nesėkmes sausumoje bando kompensuoti leisdamas raketas ir rengdamas antskrydžius.
Ukrainos prezidentas šeštadienio naktį pranešime teigė, kad prasmingos derybos Rusijai yra vienintelis būdas sumažinti savo klaidų daromą žalą. „Telegram“ tinkle įkeltame vaizdo įraše jis teigia, kad atėjo laikas susitikti ir kalbėtis. Pasak V. Zelenskio, dabar laikas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisingumą.
„Reikšmingos derybos dėl taikos ir saugumo Ukrainoje yra vienintelė galimybė Rusijai sumažinti savo pačios klaidų žalą. Atėjo laikas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisingumą. Priešingu atveju Rusijos nuostoliai bus tokie, kad neliks pakankamai kartų, kurios galėtų pakilti“, – „Telegram“ tinkle įdėtame įraše teigė V. Zelenskis.
JAV patvirtino, kad Rusija Ukrainoje panaudojo hipergarsines raketas. Tai pirmas kartas, kai toks ginklas panaudotas kare.
Šeštadienį Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka paskelbė, kad dalis miesto gyventojų jėga išvežti į Rusiją. Apie daugelio jų likimą duomenų nėra.
DVIDEŠIMT KETVIRTOJI RUSIJOS AGRESIJOS UKRAINOJE DIENA
- Mariupolio miesto taryba paskelbė, kad Rusijos pajėgoms apšaudžius dramos teatrą nukentėjo vienas žmogus, žuvusiųjų nebuvo, tęsiama žmonių paieška po griuvėsiais;
- Ukrainos kariuomenė teigia, kad dabar šalis yra laikinai netekusi prieigos prie Azovo jūros;
- Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis teigia, kad prasmingos derybos Rusijai yra vienintelis būdas sumažinti savo klaidų daromą žalą;
- JAV patvirtino, kad Rusija Ukrainoje panaudojo hipergarsines raketas;
- Mykolajive per Rusijos ataką kareivinėms žuvo mažiausiai 80 žmonių;
- Pranešama, kad Mariupolio gyventojai per prievartą išvežami į Rusijos teritoriją. Daugelio jų likimas nežinomas;
- Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinken aptarė pastangas, kuriomis siekiama užbaigti karą su Rusija;
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos tikslas užkirsti kelia humanitarinei pagalbai į miestus – siekis palaužti gyventojų moralę;
- Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su JAV kolega Joe Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“.
Apie penktadienio dienos ir šeštadienio nakties įvykius skaitykite čia.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė nukovė apie 14,2 tūkst. rusų karių, sunaikino 450 tankų, 1448 šarvuotąsias pėstininkų mašinas, 205 artilerijos sistemas, 72 raketų sistemas (MLRS), 43 priešlėktuvines sistemas, 93 lėktuvus, 112 sraigtasparnių, 12 taktinių operacinių bepiločių orlaivių, 879 mašinas, 60 kuro talpyklų, 3 laivus, 11 specialiosios technikos vienetų.
Lenkiją jau pasiekė 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, JT atstovai baiminasi, kad šalis artėja prie lūžio taško, kai nebesugebės susitvarkyti su pabėgėlių srautais.
Pranešama apie penktą nukautą Rusijos armijos generolą. Tiesa, Rusija kol kas šios žinios nepatvirtina. Rusija pripažino panaudojusi hipergarsinius ginklus.
Atnaujinta 04.36
Jungtinės Tautos toliau registruoja karo Ukrainoje aukas. Skelbiama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 847 civiliai, 1339 buvo sužeisti. Tačiau pabrėžiama, jog tikrieji žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai didesni.
From 24 Feb—18 March, we recorded 2,246 civilian casualties in context of Russia’s armed attack against #Ukraine: 847 killed, incl 64 children; 1,399 injured, incl 78 children, mostly caused by shelling & airstrikes. Actual toll is much higher. Full update https://t.co/g7O1JLgmky pic.twitter.com/aN399jikz5
— UNHumanRightsUkraine (@UNHumanRightsUA) March 19, 2022
Atnaujinta 03.42
Britų žvalgyba teigia, kad Rusijai ir toliau nepavyksta įsitvirtinti Ukrainos oro erdvėje. Kaip rašoma naujausioje karo padėties apžvalgoje, tai padaryti buvo strateginis Rusijos tikslas, o dabar jos pajėgos taikinius Ukrainoje atakuoja daugiausia iš savo teritorijos.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 19 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 19, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/2whpSpRbwX
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/CcIp8qZg3w
Atnaujinta 03.35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino dar vieną kreipimąsi. Jis giria ukrainiečių pasiryžimą gintis, kaltina Rusiją karo nusikaltimais, taip pat pranešė, kad per šeštadienį humanitariniais koridoriais iš įvairių apsiaustų Ukrainos miestų evakuota daugiau nei 6 tūkstančiai civilių.
Atnaujinta 00.51
„Pravda.com.ua“ skelbia, kad Baltarusijos aktyvistai fiksuoja Baltarusijos karinę techniką, kuri pažymėta raudona spalva. Pasak aktyvistų, technika juda Baltarusijoje, tačiau Ukrainos link.
Skelbiama, kad Baltarusijos–Ukrainos pasienyje pastebimi ir Rusijos kariai, manoma, kad jie pradės naują puolimo bangą Ukrainoje.
„Tiesą sakant, Rusijos technika artėja prie Baltarusijos sienos. Iš tikrųjų rusai vėl bando su tam tikromis, ne tokiomis didelėmis pajėgomis, kaip buvo prieš tris dienas, bandys patekti į Ukrainos teritoriją. Apskritai mes suprantame, kur jie eina. Suprantame, kad rusai neatsisako minties dar kartą bandyti šturmuoti Kyjivo miestą“, – sakė Vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenko ir pridūrė, kad yra 60 proc. galimybė, kad Baltarusijos kariai įsitrauks į karą.
Kaip skelbia „Ukrinform“, V. Denisenko pažymėjo, kad Baltarusijos diplomatų pasitraukimas iš Ukrainos – nerimą keliantis signalas.
Atnaujinta 00.36
Ukrainos prezidento kanceliarija pareiškė, kad nesąžiningas vaistų ir maisto kainų kėlimas yra prilyginimas grobstymui. „Unian“ pabrėžia, kad piliečiai raginami pranešti apie tokius grobstymo atvejus. Dėl šios priežasties ministrų kabinetas paskelbė kai kurių maisto produktų kainas.
Atnaujinta 00.19
Rusijos pajėgos apšaudė Černihivo ligoninę. Kaip skelbia „Ukrinform“, dabar ligoninėje apie 10 laipsnių šilimos.
Kaip teigia miesto meras, šiuo metu operuoti pacientai guli koridoriuose, kur yra 10 laipsnių šilumos.
Atnaujinta 00.12
Ukrainos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad Donbaso gyventojai yra šaukiami į Rusijos kariuomenę. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas O. Nikolenko tikina, kad tai – tarptautinės teisės pažeidimas.
Tiesa, jau anksčiau buvo pranešimų, kad Donecko ir Luhansko „respublikose“ vykdoma visuotinė mobilizacija.
Atnaujinta 00.05
Kamianka Buzke, Lvivo regione, dega rotušė. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Atnaujinta 23.46
Būdamos Ukrainoje čečėnų pajėgos prarado šimtus karių ir kovo 13 d. grįžo į Grozną, pranešė Ukrainos kontržvalgyba.
Atnaujinta 23.36
Kyjive skelbiama apie oro pavojų, aidi sirenos.
Atnaujinta 23.28
Rusijos TG kanalai praneša, kad fašistinė Rusijos Federacijos armija Ukrainoje panaudojo sunkiąją liepsnosvaidžio sistemą TOS-1A „Solntsepek“.
Ši informacija kol kas nepatvirtinta.
Atnaujinta 23.24
„The Kyiv Independent“ skelbia, kad Rusija į karštąsias karo zonas siunčia neapmokytus civilius iš okupuoto Donbaso.
„Tie žmonės niekada nelaikė kulkosvaidžio savo rankose“, – portalui sakė liudininkas.
Jis sako, kad Rusijos remiami kovotojai jo bendradarbius anglies kasyklose pagrobė tiesiai iš jų darbo vietų ir jie buvo dislokuoti pietiniame fronte Mariupolyje.
Atnaujinta 23.17
Artimiausiomis dienomis Ukraina gaus oro gynybos sistemas ir kitą ginkluotę iš Jungtinių Amerikos Valstijų, – sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Atnaujinta 23.04
Italija šeštadienį itin griežtai sureagavo į „šlykščius ir nepriimtus“ Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūno grasinimus, susijusius su Vakarų Maskvai paskelbtomis sankcijomis dėl invazijos į Ukrainą.
Rusijos URM Europos departamento vadovas Aleksejus Paramonovas apkaltino Italija tapus „antirusiškos isterijos“ auka.
Naujienų agentūrai „RIA Novosti“ jis sakė, kad Italija „per sekundę“ pamiršo šimtmečius trukusius santykius ir dvišalius susitarimus su Rusija.
A. Paramonovas tvirtino besitikintis, kad Prancūzijos finansų ministro Bruno Le Maire'o pažadas „paskelbti totalinį ekonominį ir finansinį karą Rusijai“ nesulauks „pasekėjų Italijoje ir nesukels atitinkamų negrįžtamų pasekmių“.
Rusijos diplomatas tvirtino, kad Maskva suteikė Italijai reikšmingos paramos per pirmą koronaviruso bangą 2020 metais, kai to paprašė Italijos gynybos ministras Lorenzo Guerini.
Tačiau dabar jis tapo vienu pagrindiniu „antirusiškos kampanijos vanagų ir skatintojų“ Italijos Vyriausybėje, tvirtino A. Paramonovas.
Italijos užsienio reikalų ministerija pareiškė „griežtai atmetanti grasinančius (Maskvos) pareiškimus“.
Roma ir jos partneriai „toliau tęs visą įmanomą spaudimą“, kad sustabdytų Rusijos invaziją Ukrainoje“, pridūrė ji.
Italijos premjeras Mario Draghi pasmerkė „invazijos į Ukrainą ir pandemijos krizės Italijoje palyginimą“ kaip „ypač šlykštų ir nepriimtiną“.
Į Italijos parlamentą antradienį nuotoliniu būdu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Atnaujinta 22.28
Šeštadienį vakare Maskva apkaltino Kyjivą planuojant apgaulingą ataką prieš Vakarų diplomatų objektus vakariniame Ukrainos Lvivo mieste.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas teigė, kad Ukrainos vadovybė ketino išpuolius prieš JAV ir kitų Vakarų šalių diplomatinius objektus pavaizduoti kaip „tikslingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų ataką“.
Taip esą būtų daromas spaudimas NATO, kad ši suteiktų daugiau ginklų ir sutiktų dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos.
Vėliau Maskva taip pat pareiškė, kad Kyjivas planuoja chemines atakas prieš civilius Sumų ir Nikolajevo regionuose.
Atnaujinta 22.26
Šeštadienį, praėjus dienai po mirtino smūgio į kareivines pietiniame Ukrainos mieste, Rusijos oro pajėgų antskrydžiai Mykolajive vyko vienas po kito, pranešė regiono pareigūnas.
Regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas sakė, kad net nebuvo pakankamai laiko paskelbti aliarmą dėl antskrydžių, „nes kol mes paskelbiame apie šį tornadą, jis jau būna čia“.
„(Perspėjimo) pranešimas ir bombardavimai prasideda tuo pačiu metu“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje.
Jis nepateikė jokių detalių apie žalos dydį ar galimas aukas.
Ankstų penktadienio rytą Rusijos kariams smogus į kareivines Mykolajive, žuvo dešimtys karių, šeštadienį AFP pasakojo liudininkai, vykstant gelbėjimo operacijai.
Valdžios institucijos kol kas nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad Mykolajivas, kurį jos vadina „skydu“ svarbiam strateginiam kariniam Odesos uostui, esančiam maždaug už 130 km į vakarus, priešinasi Rusijos atakoms ir atremia okupantų puolimus.
Atnaujinta 22.22
Ukrainos ministrų kabinetas skelbia, kad šeštadienį humanitariniais koridoriais evakuoti 6623 žmonės, iš Mariupolio į Zaporižią išvyko 4128 žmonės, iš kurių 1172 buvo vaikai.
Atnaujinta 21.48
Okupantai kelis tūkstančius Mariupolio gyventojų jėga išvežė į Rusijos Federacijos teritoriją.
Filtracijos stovykloje Novoazovske iš jų buvo paimti ukrainietiški pasai. Kai kurie žmonės išvežti į miestus šalies gilumoje. Nieko nežinoma apie daugelio kitų kalinių likimą, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Atnaujinta 21.44
Laikinai Rusijos okupuotame Kryme atskiri jūrų pėstininkų korpuso padaliniai neteko iki 90 proc. personalo.
Taip rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.
Generalinis štabas pažymi, kad Rusijos kariai ir toliau patiria didelių nuostolių.
„Laikinai okupuotame Kryme atskiri jūrų pėstininkų korpuso daliniai prarado iki 90 procentų savo personalo, nėra rezervų nuostoliams kompensuoti“, – rašoma pranešime.
Atnaujinta 21.29
Popiežius Pranciškus šeštadienį Vaitkano pediatrinėje ligoninėje aplankė Ukrainos vaikus, pabėgusius iš šalies dėl Rusijos invazijos.
Besišypsantis pontifikas suėmė vaikų rankas, eidamas per palatą ligoninėje, šiuo metu priėmusioje 19 ukrainiečių.
Iš viso apie pusšimtis vaikų buvo laikinai įsikūrę Vatikano ligoninėje nuo karo pradžios.
Dalis jų sirgo onkologinėmis, neurologinėmis ir kitomis ligomis dar iki karo bei išvyko pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, nurodė „Bambino Gesu“ vaikų ligoninė.
Atnaujinta 21.18
Ukrainos Rada praneša, kad rusai tęsia terorą Černigovo srityje. Dieną okupantai apšaudė vakarinę Černigovo dalį.
Dėl apšaudymo kilo 3 gaisrai infrastruktūros objektuose: kuro ir tepalų sandėlyje, plastikinių gaminių gamykloje ir sandėliuose. Dėl gyvenamųjų pastatų apšaudymo gaisrai kilo 10 adresų.
Vykdomas gaisrų gesinimas ir žmonių gelbėjimas. Aukų skaičius šiuo metu nežinomas.
Atnaujinta 21.05
„Nexta“ skelbia, kad Zaporižios kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos pajėgų koloną.
Anot Ukrainos pajėgų, buvo sunaikinta apie 60 kariuomenės ir keletas kitų šarvuotų mašinų. Skelbiama, kad ginkluotosios pajėgos taip pat sunaikino Rusijos malūnsparnį KA-52.
In the #Zaporozhye direction, the Armed Forces of #Ukraine destroyed a column of occupying troops
— NEXTA (@nexta_tv) March 19, 2022
About 60 military and several armored vehicles were eliminated.
The Armed Forces of Ukraine also shot down a #Russian Ka-52 helicopter and damaged another one of the same kind. pic.twitter.com/ArWCFppdHk
Atnaujinta 20.58
Pranešama apie gaisrus ir atakas Charkivo srityje. Kaip skelbia vietos valdžia, vykstant apšaudymams netoli XT3 traktorių gamyklos žuvo vyras ir 9 metų vaikas.
Atnaujinta 20.52
Ukrainos kariškiai susprogdino geležinkelio tiltą pasienyje su Rusija. Kaip skelbia „Unian“, manoma, kad šį tiltą planavo naudoti Rusijos pajėgos.
Tiltą susprogdino žvalgai ir Azovo būrio nariai.
Atnaujinta 20.28
Pekine vykusiame saugumo forume kalbėdamas užsienio reikalų viceministras Le Yucheng sakė: „Sankcijos Rusijai darosi vis žiauresnės“.
Jis taip pat pridėjo, kad Rusijos piliečių turtas užsienyje atimamas „be jokios priežasties“.
„Istorija ne kartą įrodė, kad sankcijos negali išspręsti problemų. Sankcijos tik pakenks paprastiems žmonėms, paveiks ekonominę ir finansinę sistemą... ir pablogins globalią ekonomiką“, – Le Yucheng cituoja „Skynews“.
Jis taip pat pripažino Maskvos baimę NATO, sakydamas, kad alijansas nebeturėtų daugiau plėstis į Rytus, spausdamas Rusiją „į kampą“.
Kinija – vienintelė didelė šalis, kuri nesukritikavo Rusijos invazijos į Ukrainą.
Atnaujinta 20.11
Į Nyderlandus iš Ukrainos šeštadienį atgabenti du liūtai ir du tigrai, o pasak prie Lenkijos sienos gyvūnus perėmusių gelbėjusių, jie yra išsekę ir „smarkiai traumuoti“.
Manoma, kad gyvūnai be pašaro išbuvo vieną ar dvi savaites, naujienų agentūrai AFP teigė juos gelbėjusios asociacijos „Stiching Leeuw“ direktorius Robertas Kruijffas.
3,5 ir 1,5 metų liūtai, šešių mėnesių tigras ir 5 metų tigrė į Lenkijos pasienį atgabenti autobusu, kuriame buvo ir įvairių kitų gyvūnų iš karo niokojamos Ukrainos.
Nėra žinoma, iš kurių zoologijos sodų atgabenti gyvūnai.
Blogiausiai jaučiasi tigrė, o gelbėtojai negali garantuoti, kad „ji išgyvens“, pažymėjo R. Kruijffas.
Dabar gyvūnai bus mėnesį laikomi karantine prieglaudoje Anos Paulovnos miestelyje šalies šiaurėje.
Galiausiai jie turėtų būti perkelti į rezervą Pietų Afrikoje, tačiau tik kai atgaus jėgas, o tai gali užtrukti iki metų ar dvejų, pridūrė R. Kruijffas.
Gyvūnų perkėlimą organizavo Lenkijos Poznanės zoologijos sodas.
Kovo pradžioje dalis kitų stambiųjų kačių, išgelbėtų iš Ukrainos zoologijos sodų, rado prieglobstį Ispanijoje ir Belgijoje.
Atnaujinta 19.55
Paviešinta nauja palydovu daryta nuotrauka, vaizduojančios prieš tris dienas subombarduotą teatrą Mariupolyje.
Nuotrauka daryta šeštadienį, „Maxar Technologies“ palydovu. Joje matoma, kad du trečdaliai pastato visiškai sunaikinti, stovi tik vakarinis fasadas.
Teatras buvo naudojamas kaip slėptuvė ir pagrindinė miesto humanitarinė susirinkimo vieta. Skaičiuojama, kad atakos metu pastate buvo nuo 800 iki 1300 žmonių.
New #satellite imagery from this morning, March 19, 2022, of #Mariupol, #Ukraine, showing the aftermath of the airstrike on the Mariupol Drama Theater. pic.twitter.com/hgPOa9ABBE
— Maxar Technologies (@Maxar) March 19, 2022
Atnaujinta 19.25
Mykolajive kareivinėse miegojo daugiau nei 200 karių, kai į jas smogė Rusijos pajėgos. AFP skelbia, kad mirė mažiausiai 50 žmonių, tačiau Belgijos VTM žurnalistams nuvykus į įvykio vietą, morgo darbuotojai teigė, kad mažiausiai 80 žmonių mirė per ataką.
VTM duomenimis, mažiausiai dvi raketos smogė kareivinėms.
„SkyNews“ praneša, kad oficialus mirčių skaičius neskelbiamas dėl to, kad ataka įvyko kariuomenės objekte.
„Pirmiausia aš išgirdau sprogimą. Atsikėliau, pasiėmiau ginklą ir tada buvo pats stipriausias sprogimas“, – pasakoja ataką išgyvenęs Aleksandras.
Atnaujinta 19.20
Penktadienio duomenimis, nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios, žuvo mažiausiai 847 civiliai, įskaitant 64 vaikus, šeštadienį skelbia Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras.
Skaičiuojama, kad sužeisti 1399 civiliai, įskaitant 78 vaikus. Daugiausiai tai lėmė apšaudymai ir antskrydžiai. Priedama, kad tikrieji aukų skaičiai gali būti daug didesni.
Atnaujinta 19.10
Sumuose ugniagesiai gelbėtojai užgesino didelio masto gaisrą, kilusį sandėlyje po Rusijos pajėgų apšaudymo.
Kaip skelbia Ukrainos pareigūnai, kovo 18 dieną, apie 16 val., pastate kilo gaisras po Rusijos pajėgų apšaudymo.
Gaisro plotas siekė daugiau nei 6 tūkst. kvadratinių metrų, jį likviduojant dalyvavo daugiau nei 60 gelbėtojų. Užgesinti gaisrą pavyko tik šeštadienį.
Pranešama, kad ugnis nepersimetė į šalia esančius pastatus. Apie sužalotus ar žuvusius asmenis nepranešama.
Atnaujinta 19.09
V. Zelenskis paragino Šveicariją imtis griežtų veiksmų prieš Rusijos oligarchus, kurie, jo teigimu, padeda kariauti prieš jo šalį iš saugių „gražių Šveicarijos miestų“.
Jis dėkojo Šveicarijai už palaikymą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios, bet paragino daugiau veiksmų imtis finansinį sektorių.
„Jūsų bankai yra tai, kur slypi žmonių, kurie pradėjo šį karą, pinigai. Tai skaudu. Tai taip pat yra kova su blogiu, kad jų sąskaitos yra įšaldytos. Tai taip pat būtų kova, ir jūs galite tai padaryti.
Ukrainiečiai jaučia, ką reiškia naikinami miestai. Jie naikinami pagal žmonių, gyvenančių europietiškuose, gražiuose Šveicarijos miesuose, besidžiaugiančių nuosavybe jūsų miestuose, nurodymus. Būtų tikrai gerai atimti iš jų šią privilegiją“, – Ukrainos lyderį cituoja „Skynews“.
Atnaujinta 18.58
„Kartais geltona yra tiesiog geltona“, – teigia Rusijos kosmoso agentūra, taip paneigdama svarstymus, kad geltoni Rusijos astronautų kostiumai reiškia palaikymą Ukrainai, skelbia „SkyNews“
„Kartais geltona yra tiesiog geltona. Grupės skrydžio kostiumai tokios spalvos, atspindint Baumano Maskvos valstybinio technikos universiteto emblemą, kurį baigė visi trys astronautai“, – pareiškimą savo „Telegram“ kanale išplatino Rusijos kosmoso agentūra.
„Matyti visur Ukrainos vėliavą yra nesveika“, – priduriama oficialiame pareiškime.
Atnaujinta 18.57
Ukraina per humanitarinius koridorius evakavo 190 tūkst. civilių iš fronto zonų nuo Rusijos invazijos pradžios, sakė Ukrainos premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk.
Šetadienį televizijos interviu ji sakė, kad Kyjivo ir Luhansko regionuose koridoriai veikia, bet planuotas koridorius ir Mariupolio veikia tik dalinai.
Ji kaltino Rusijos karius, kad jie neįleidžia autobusų į uostamiestį. Mariupolis yra sudėtingiausia zona humanitarinei pagalbai pasiekti ir evakuacijai.
Atnaujinta 18.45
CNN skelbia atnaujintą Rusijos invazijos žemėlapį.
Atnaujinta 18.36
Kreipdamasis į Šveicarijos piliečius ir politikus, V. Zelenskis pasakė: dabar mes turime šansą.
„Šansą parodyti ne tik Rusijai, bet ir bet kuriam agresoriui, bet kuriai teroristinei valstybei, kad karas sužlugdys ne auką, o tą, kas karą pradėjo. Ir tai gali būti paskurtinis šansas žmonijai sustabdyti karus.“
Atnaujinta 18.32
Rusija šeštadienį perspėjo, kad minos, kurias ukrainiečiai išdėstė Juodojoje jūroje prieš Rusijos pradėtą karą, gali nukeliauti iki Bosforo sąsiaurio ir Viduržemio jūros.
„Prasidėjus Rusijos specialiajai karinei operacijai, Ukrainos karinės jūrų pajėgos aplink Odesos, Očakovo, Černomorsko ir Južno uostus įrengė minų užtvaras“, – sakoma saugumo tarnybos FSB pareiškime.
Pareiškime sakoma, kad audros nutraukė kai kurių minų kabelius ir dabar jos laisvai plūduriuoja vakarinėje Juodosios jūros dalyje, stumdomos vėjo ir srovių.
Atsižvelgiant į srovių kryptį, „neatmetama galimybė, kad minos plauks Bosforo jūros link, o vėliau – į Viduržemio jūrą“.
Atnaujinta 18.25
Rusijos kariuomenė traukiasi nuo Nikolajevo, praneša „Nexta“.
„Padėtis, kaip sakoma pastaruoju metu, yra „geresnė nei vakar“. Priešas ir toliau apšaudo gyvenamuosius rajonus raketų artilerija ir raketomis, darydamas tai iš 50–70 kilometrų atstumo“, – per televiziją sakė Nikolajevo regioninės valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. Detalių jis neatskleidė, motyvuodamas karine paslaptimi.
Atnaujinta 18.16
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida šeštadienį susitinka su indų premjeru Narendra Modi, o derybose pažadėjo paraginti savo kolegą iš Indijos laikytis griežtesnės linijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kitaip nei kitos vadinamojo Ketverto (Quad) aljanso narės – Japonija, Australija ir JAV – Indija susilaikė trijuose JT balsavimuose, skirtuose pasmerkti Maskvos veiksmus, tiesiog paragindama sustabdyti smurtą.
F. Kishidos biuras prieš susitikimą su N. Modi pacitavo Japonijos premjero žodžius, kad „Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia pasibaisėjimą; ji griauna ir tarptautinės bendruomenės, įskaitant Aziją, tvarkos pamatą“.
„Tokie vienašališki status quo pakeitimai taip pat visiškai nepriimtini Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Šios kelionės į užsienį [į Indiją ir Kambodžą] metu pasikeisiu nuomonėmis su kolegomis apie padėtį Ukrainoje ir kitus reikalus bei paraginsiu juos imtis veiksmų“, – tviteryje rašė F. Kishidos biuras.
Atnaujinta 18.14
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad ES turėtų parengti Ukrainos atkūrimo planą ir pavadino jį „Maršalo planu-2“. Morawieckis pažadėjo šį klausimą iškelti Europos Tarybos posėdyje.
Lenkija iš Ukrainos priėmė apie 2 mln. pabėgėlių.
Atnaujinta 18.11
Rusų okupantai neįleido sunkvežimių su humanitariniais kroviniais į Chersono sritį.
14-oje vilkikų buvo konservai, mėsa, pusgaminiai, kūdikių maistas ir higienos prekės. Rusai apsuko sunkvežimius pusiaukelėje, jiems teko grįžti atgal, rašo „Nexta“.
Atnaujinta 18.06
Bulgarija neatnaujins gamtinių dujų tiekimo sutarties su Rusijos koncernu „Gazprom PJSC“, kilus karui Ukrainoje, o siekdama išvengti dujų trūkumo, svarstys alternatyvius tiekimus ir būsimą bendrą Europos Sąjungos sutartį, ministro pirmininko pavaduotoją Asseną Vassilevą cituoja „Bloomberg“.
Bulgarija beveik visas savo dujas gauna pagal 10 metų sutartį su „Gazprom“, kurios galiojimas baigiasi 2022 m. Daugelį metų ji atidėliojo savo šaltinių įvairinimo projektus, įskaitant dujotiekio jungtį su kaimynine Graikija ir vienintelės šalies dujų saugyklos išplėtimą. Vyriausybė siekia paspartinti abu projektus, baimindamasi, kad karas Ukrainoje gali sutrukdyti.
Atnaujinta 18.00
Šeštadienį neliko traukinių susisiekimo tarp Baltarusijos ir Ukrainos, televizijos „Current Time“ („Nastojaščeje Vremia“) laidoje paskelbė Ukrainos geležinkelių valdybos vadovas Oleksandras Kamyšinas. Tai reiškia, kad Rusijos kariuomenė nebegalės gabenti įrangos ir karių traukiniais, paaiškino jis.
O. Kamyšinas dėkojo sąžiningiems Baltarusijos geležinkelių darbuotojams. Daugiau detalių jis neatskleidė.
Atnaujinta 17.51
JAV valdžios atstovai CNN patvirtino, kad Rusija panaudojo hipergarsines raketas Ukrainoje. Tai pirmas atvejis, kai kovose užfiksuotas tokių ginklų naudojimas.
Kaip CNN teigė su situacija susipažinę asmenys, JAV šių raketų panaudojimą užfiksavo realiu jų paleidimo metu.
JAV pareigūnai svarsto, kad tokie ginklai buvo panaudoti siekiant juos išbandyti, o kartu pasiųsti žinią Vakarams apie Rusijos karines galimybes.
LRT.lt primena, kad hipergarsines raketos pasižymi tuo, kad jas yra sunkiau užfiksuoti, o tai kelia iššūkių apsaugos sistemoms. Pentagonas, kaip ir Kinija su Rusija, plėtoja tokių raketų gamybą ir tai yra vienas iš jų prioritetų.
Atnaujinta 17.49
V. Putinas kalbėdamas telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pateikė, kokie klausimai turi būti išspręsti, kad būtų susitarta dėl Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimo, skelbia CNN.
Po dviejų lyderių pokalbio Turkijos prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas pabrėžė, kad R. T. Erdoganas pasiūlė Ukrainos ir Rusijos lyderiams susitikti Turkijoje, kad galėtų vykti lengvesnis derybų dėl karo užbaigimo procesas.
Kaip rašo Turkijos laikraštis „Huttiyet“, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasiruošęs susitikimui, tačiau V. Putinas išdėstė, kokie klausimai turi būti išspręsti prieš tai.
„Pirmiausia – Ukrainos neutralumas, jos atsisakymas narystės NATO. Antra – nusiginklavimas ir abipusio saugumo garantijos, austriškas modelis. Trečia – procesas, kurį Rusija vadina „denacifikacija“. Ketvirta – kliūčių, trukdančių Ukrainoje plačiai naudoti rusų kalbą, panaikinimas“, – tokius klausimus, anot I. Kalino, skambučio metu išdėstė Rusijos lyderis.
Anot Turkijos, V. Putinas išsakė du reikalavimus, kurie būtų sprendžiami vėliau ir yra sunkiausi, – Krymo aneksijos ir dviejų Donbaso „respublikų“ pripažinimas. I. Kalinas tikina, kad šie du reikalavimai nėra priimtini ne tik Kyjivui, bet ir visai tarptautinei bendruomenei.
Atnaujinta 17.44
Centrinės Ukrainos Zaporižios mieste paskelbta komendanto valanda, kuri tęsis pusantros paros – iki pirmadienio 6 val. ryto (4.00 val. Grinvičo laiku).
Miesto geležinkelio stotyje iki to laiko taip pat bus sustabdytas traukinių eismas, pranešė Ukrainos nacionalinis geležinkelių operatorius.
Pastarosiomis dienomis daug žmonių bėgo į Zaporižią iš kitų šalies dalių, pavyzdžiui, iš apgulto Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros.
Komendanto valanda Zaporižioje įvesta po panašios priemonės Kyjive. Nuo praėjusio antradienio iki ketvirtadienio ryto sostinės gyventojams buvo leista palikti savo namus tik ieškant saugumo slėptuvėse arba bunkeriuose.
Atnaujinta 17.43
Ukraina šeštadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų šalių ir pasmerkti „Rusijos barbarizmą“, JAV perspėjus Pekiną dėl pasekmių, jei jis apsispręstų paremti Maskvos puolimą.
„Kinija gali būti svarbiu pasaulinės saugumo sistemos elementu, jei priims teisingą sprendimą palaikyti civilizuotų šalių koaliciją ir pasmerkti Rusijos barbarizmą,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.
Kinija atsiribojo nuo tarptautinės reakcijos į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir atsisakė pasmerkti prezidento Vladimiro Putino invaziją.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį Kinijos lyderiui Xi Jinpingui pareiškė, kad bet kokia parama Rusijai kare Ukrainoje Kinijai brangiai brangiai.
Baltieji rūmai nurodė, kad J. Bidenas išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai „pasekmės ir padariniai, [lauksiantys], jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai, kuri vykdo žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus“.
Koks buvo Kinijos lyderio atsakymas, nepranešama.
Xi Jinpingas ir V. Putinas susitiko praėjusį mėnesį žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine, prieš pat Rusijos prezidentui pradedant invaziją į Ukrainą.
Atnaujinta 17.38
Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ šeštadienį pareikalavo, kad „YouTube“ platforma atblokuotų dešimtis valstybės finansuojamų žiniasklaidos kanalų.
„Roskomnadzor“ pagrasino „techniniais trukdžiais“, jei kanalai nebus atkurti, o tai buvo interpretuojama kaip užuomina, kad „YouTube“ gali būti pašalinta iš Rusijos interneto, jei Maskvos reikalavimai nebus įvykdyti.
Rusija jau anksčiau ėmėsi veiksmų prieš „Twitter“, „Instagram“ ir „Facebook“.
Atnaujinta 17.36
Ukrainos premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk sako, kad šiuo metu Ukrainoje yra 562 rusų karo belaisviai.
Pasak jos, su visais karo belaisviais elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę.
Atnaujinta 17.24
Lvivo meras Andrijus Sadovijus CNN sakė, kad pabėgėlių skaičius mieste išaugo iki daugiau nei 200 tūkst ir dvigubai viršijo anksčiau numatytą skaičių.
„Lvivo populiacija yra milijonas žmonių. Šiandien priimame dar vieną miestą. Išleidžiame po 1 mln. dolerių per dieną Ukrainos pabėgėliams Lvive“, – kalbėjo meras.
Jis sakė, kad tarptautinės organizacijos padeda su pabėgėlių sitaucija, be to, miestas atvėrė mokyklas, teatrus ir savo areną priglausti pabėgėliams. Taip pat daug gyventojų nuo karo bėgančius ukrainiečius priėmė į savo namus.
Atnaujinta 17.10
Šeštadienį Ukrainą paliko 11 Baltarusijos ambasados darbuotojų, vadovaujamų ambasadoriaus, savo „Twitter“ paskyroje pranešė baltarusių opozicionierius Pavelas Latuška.
❗️❗️❗️Urgent
— Pavel Latushka (@PavelLatushka) March 19, 2022
11 staff members of the #Belarusian embassy in Ukraine left the territory of #Ukraine today, led by the ambassador
What could this mean in diplomacy?
Atnaujinta 17.01
Paramos agentūros mėgina pasiekti žmones, įstrigusius Rusijos pajėgų apsiaustuose Ukrainos miestuose, šeštadienį pranešė JT Pasaulio maisto programa, o tarp apsiaustųjų yra šimtai tūkstančių moterų ir vaikų.
„Patekti į miestus, kurie yra apsupti arba netrukus bus apsupti, labai sudėtinga,“ – naujienų agentūrai AFP teigė JT Pasaulio maisto programos ekstremalių situacijų koordinatorius Jakobas Kernas, apibūdindamas situaciją kaip „baisią“.
Dėl prieigų trūkumo beveik neįmanoma pristatyti maisto atsargų į apgultą Mariupolį, Charkivą šiaurės rytuose ir Sumus šiaurės rytuose.
Tokia taktika „nepriimtina XXI amžiuje“, pabrėžė J. Kernas.
Romoje įsikūrusi organizacija planuoja pradėti Ukrainos sandėlių aprūpinimo misiją „nuo nulio“, tačiau nutrūkusių maisto tiekimo grandinių atnaujinimas vykstant įnirtingoms kovoms yra „itin sudėtinga užduotis“, teigė jis.
Agentūra tikisi pasiekti 3,1 mln. žmonių Ukrainoje, tačiau pastangas pristatyti tokių maisto produktų kaip makaronai, ryžiai ir mėsos konservai atsargas trukdo sunkumai ieškant pasirengusių krovinius pristatyti sunkvežimių vairuotojų.
„Kuo labiau artėjama prie šių miestų, tuo labiau jie nerimauja dėl savo saugumo“, – paaiškino J. Kernas.
„Ir tai reiškia, kad mes negalime pasiekti įstrigusių žmonių Mariupolyje, Sumuose, Charkive – miestuose, kurie yra beveik apsupti, arba visiškai apsupti, kaip Mariupolio atveju,“ – pridūrė jis.
Atnaujinta 16.55
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadovybė praneša, kad Ukrainos kariai Popasnos rajone numušė raketą „Tochka-U“ iš MANPADS (nešiojamosios priešlėktuvinės raketų sistemos).
Atnaujinta 16.44
Ukrainos policija Kyjivo regione pranešė, kad penktadienį per Rusijos apšaudymą Bučoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo sostinės, žuvo septyni civiliai gyventojai.
Ukrainos rytiniame Donecko regione regiono policijos vadovybė kalbėjo apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų taip pat per penktadienio atakas.
Ukrainos pusė teigė, kad praėjusią dieną vėl buvo apšaudomi gyvenamieji rajonai.
Atnaujinta 16.38
Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Liuksemburgo ministru pirmininku Xavier Betteliu apie karą, kurį Kremlius vykdo prieš Ukrainą.
Bandydamas pateisinti savo kariuomenės veiksmus, V. Putinas paminėjo „nesiliaujančias Ukrainos pajėgų raketų atakas prieš Donecką ir kitus Donecko liaudies respublikos bei Luhansko liaudies respublikos miestus, dėl kurių nukentėjo daug civilių gyventojų“, sakoma šeštadienį paskelbtame Kremliaus pranešime.
V. Putinas ir X. Bettelis jau kalbėjosi praėjusį pirmadienį.
Liuksemburgo valstybės ministerijos pranešime teigiama, kad X. Bettelio tikslas buvo prisidėti prie 24 dienas trunkančio konflikto deeskalacijos.
Pareiškime cituojamas X. Bettelis teigė, kad jį ypač neramina blogėjanti padėtis apsuptame Mariupolio uostamiestyje ir kad jį labai sukrėtė išpuoliai prieš civilinius objektus.
„Mus pasiekiantys vaizdai yra nepakeliami“, – sakė X. Bettelis. Jis ir V. Putinas susitarė palaikyti ryšį.
Atnaujinta 16.34
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pasiūlė Europos Sąjungai visiškai blokuoti sausumos ir jūrų keliais vykdomą prekybą su Rusija, pranešė CNN.
„Jei visiškai nutrauksime prekybą su Rusija, tai privers ją dar labiau susimąstyti, ar ne verčiau sustabdyti šį negailestingą karą,“ – pareiškė Lenkijos premjeras.
Jis pasiūlė šį klausimą apsvarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Atnaujinta 16.32
„Jei Rusija nebus sustabdyta dabar, jei Rusija nebus nubausta dabar, kiti agresoriai pasaulyje pradės kitus karus. Skirtinguose pasaulio regionuose. Skirtinguose žemynuose. Visur, kur valstybės svajoja užkariauti savo kaimynus“, – feisbuko įraše šeštadienį rašo V. Zelenskis, dalindamasis karo Ukrainoje nuotraukomis.
Atnaujinta 16.21
Pasak šaltinių, kuriuos cituoja „Unian“ naujienų agentūra, nuo karo pradžios Ukrainos sostinėje iš viso buvo sulaikyti 127 prorusiški diversantai.
Tai apima 14 infiltracijos grupių, sakė Kyjivo karinės administracijos vadovas Mykola Žirnovas.
Jis sakė, kad kelių užtvarų įrengimas aplink sostinę buvo gyvybiškai svarbus nustatant ir sulaikant šiuos diversantus, kurie kaltinami įsiskverbę į Kyjivą.
Ukraina teigia, kad šiandien veikia humanitariniai koridoriai Kyjivo regione.
Atnaujinta 16.10
JT: iš Ukrainos pabėgo per 3,3 mln. žmonių, apie 6,5 mln. pabėgėlių – pačioje šalyje
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko jau daugiau kaip 3,3 mln. pabėgėlių, o dar beveik 6,5 mln. pabėgėlių, manoma, yra šalies viduje, šeštadienį pranešė Jungtinės Tautos.
JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko 3 328 692 žmonės. Per praėjusią parą šis skaičius padidėjo 58 030 žmonių.
„Žmonės ir toliau bėga, nes bijo bombų, antskrydžių ir beatodairiško naikinimo,“ – pažymėjo UNHCR vadovas Filippo Grandi.
„Pagalba yra gyvybiškai svarbi, bet ji negali sustabdyti baimės. Tai gali padaryti tik karo pabaiga,“ – pridūrė jis.
90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.
JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad iki trečiadienio iš Ukrainos taip pat išvyko 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.
Milijonai kitų žmonių paliko savo namus ir pasitraukė į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.
Remiantis TMO tyrimu, trečiadienį pačioje Ukrainoje buvo apie 6,48 mln. pabėgėlių.
Iš pradžių UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. gyventojų, tačiau praėjusią savaitę organizacija perspėjo, kad skaičius gali išaugti.
Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.
Atnaujinta 16.06
Ukrainoje ženkliai supaprastintas reikalingų prekių tiekimas, skelbiama oficialiame Ukrainos Rados „Telegram“ kanale.
„Šiandien parlamentas kartu su vyriausybe siekia panaikinti muitų apribojimus ir Ukraina pradės gauti prekes be muitų. Priėmus įstatymą įmonės nemokės muitų, PVM, o tik pildys deklaraciją. Šiandien sulaukiame stiprios paramos iš įvairių šalių ir ji ateina per muitinę kaip įmanoma greičiau“, – rašoma pranešime.
Atnaujinta 15.59
Vakarai neturi bandyti „normalizuoti santykių“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po jo invazijos į Ukrainą, šeštadienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Dabartinę krizę jis pavadino „lūžio tašku pasauliui“.
„Pasaulyje yra žmonių, sakančių, kad mums geriau tartis su tironija... Manau, kad jie smarkiai klysta“, – sakė britų lyderis Konservatorių partijos suvažiavimui Blakpule Anglijos šiaurės vakaruose.
„Bandyti vėl normalizuoti santykius su Putinu po šito, kaip darėme 2014 metais, reikštų vėl daryti lygiai tą pačią klaidą... Tai lūžio taškas pasauliui ir pasirinkimo akimirka. Tai pasirinkimas tarp laisvės ir priespaudos“, – sakė jis.
Atnaujinta 15.57
„KORD kovotojai dirba identifikuodami sabotažo ir žvalgybos grupes, reaguoja į operatyvinę informaciją apie galimus priešo veiksmus, jungiasi prie valstybinės reikšmės administracinių pastatų apsaugos ir, esant reikalui, atmuša priešo pajėgas. Vaikinai, ačiū už jūsų darbą!“ – šeštadienį savo feisbuko paskyroje vaizdo įrašu su tokiu prierašu pasidalino V. Zelenskis.
Atnaujinta 15.50
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV sulaiko Kyjivą nuo sutikimo su Rusijos reikalavimais taikos derybose.
„Nuolat jaučiama, kad Ukrainos delegacija laikoma už rankos, labiausiai amerikiečių, kurie neleidžia jiems sutikti su reikalavimais, kurie, aš manau, yra absoliučiai minimalūs“, – sakė jis „Interfax“ naujienų agentūrai.
S. Lavrovas nepateikė jokių įrodymų dėl JAV įtakos Kyjivo pozicijai.
Vėliausiame savo vaizdo įraše V. Zelenskis paragino imtis prasmingų derybų dėl taikos.
„Laikas susitikti. Laikas kalbėti“, – sakė jis, numanomai, kviesdamas tiesiogiai kalbėti V. Putiną.
Atnaujinta 15.25
Rusijai ėmusis veiksmų apriboti prieigą prie virtinės socialinių tinklų, kelios pokalbių platformos, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Telegram“, išvengė panašių priemonių, nors ekspertai perspėja, kad šis tolerantiškas požiūris gali trukti neilgai.
Ilgus metus trukusi įtampa tarp Maskvos ir amerikiečių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ peraugo į konfrontaciją Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje. Šios platformos apribojo galimybę jomis naudotis Rusijos valstybinei žiniasklaidai, o Maskva į tai atsakė jas uždrausdama.
„YouTube“, visame pasaulyje uždraudusi prieigą su Rusijos valstybine žiniasklaida susijusiems kanalams, penktadienį taip pat susidūrė su tiesiogine blokavimo Rusijoje grėsme, šios šalies žiniasklaidos reguliavimo institucijai „Roskomnadzor“ apkaltinus svetainės savininkę „Google“ „antirusizmu“.
Atnaujinta 15.15
Šeštadienio popietę Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kreipėsi į sostinės gyventojus socialiniame tinkle.
„Toliau apvažiuokite sostinės įvažiavimams sustiprinti iškilusius postus“, – įspėjo meras.
Jis patikino, kad Kyjivas saugomas Ukrainos kariuomenės. „Kovotojai patyrę, ryžtingi, budrūs ir pasiruošę ginti mūsų sostinę!“, – pridūrė meras.
Atnaujinta 15.08
Rusijos kariuomenei smogus Ukrainos kareivinėms pietiniame Mykolajivo mieste, žuvo dešimtys karių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkai, kol vyko gelbėjimo operacija.
„Ne mažiau kaip 200 karių miegojo kareivinėse“, kai ankstyvą penktadienio rytą smogė Rusijos kariuomenė, AFP sakė vienas iš Ukrainos karių, 22 metų Maksymas, nenurodydamas savo pavardės.
„Surasta mažiausiai 50 kūnų, bet nežinome, kiek dar yra po griuvėsiais“, – sakė jis.
Kitas karys apskaičiavo, kad per bombardavimą galėjo žūti apie 100 žmonių.
Valdžios institucijos kol kas nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.
Miesto šiaurėje esantis karinis objektas buvo visiškai sugriautas po to, kai penktadienio rytą į jį pataikė kelios raketos.
Atnaujinta 14.57
Pulkas „Azov“, ginantis Rusijos kariuomenės apgultą Mariupolį, kovo 19-osios rytą surengė specialiąją operaciją, kurios metu sunaikino kelis rusiškos technikos vienetus.
„Šįryt specialiosios operacijos metu „Azov“ surengė reidą priešo vadavietėje ir užnugario vadavietėje, sunaikindamas amunicijos sandėlius, priešo karininkus, pėstininkų būrį. Pirminiais duomenimis, sunaikintas vienas tankas ir du šarvuočiai ir sunkvežimių“, – pranešė pulko spaudos tarnyba.
Atnaujinta 14.45
Makarove, kuris yra Kyjivo srityje, per Rusijos kariuomenės atakas septyni žmonės žuvo, penki sužeisti, praneša "Insider Ukraina". Taip pat sugriauti namai, apgadintas administracijos pastatas.
Atnaujinta 14.36
Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Rusijos santykiai su Kinija sustiprės dėl dabartinės politinės situacijos, skelbia BBC.
„Tuo metu, kai Vakarai akivaizdžiai griauna visus pagrindus, kuriais remiasi tarptautinė sistema, žinoma, mes, kaip dvi didžiausios jėgos, turime galvoti, kaip elgtis šiame pasaulyje“, – S. Lavrovą cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Atnaujinta 14.15
Gelbėtojai šįryt vis dar ropojo per milžiniškas griuvėsių krūvas Ukrainos kareivinėse šiauriniame Mykolajivo pakraštyje, rašo BBC.
Praėjus 30 valandų po to, kai į bazę pataikė trys raketos, gelbėtojų komandos po nuolaužomis aptiko gyvą žmogų. Jis išvežtas skubiosios pagalbos. Mykolajive praėjusią naktį spaudė 6 laipsnių šaltis.
Anot BBC, trijose vietos ligoninėse gydomi 57 sužeisti žmonės. BBC šaltinis teigė, kad išpuolio metu kareivinėse buvo 200 karių. Manoma, kad daugelis jų mirė.
Atnaujinta 13.35
Ukrainoje šeštadienį atverta 10 evakuacinių koridorių
Šeštadienį Ukrainos gyventojams, bandantiems pabėgti iš karo zonų, buvo atverta 10 evakuacinių koridorių, pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk.
Vienas iš jų veda iš Mariupolio, pietinio uostamiesčio, kuriame vyko aršiausi šalyje karo veiksmai.
Mariupolio pabėgėliai turėjo vykti į netoliese esantį Berdiansko miestą, kur jiems turi būti suteikta pagalba, o paskui jie bus susodinti į autobusus tolesnei kelionei.
I. Vereščiuk vaizdo pranešime sakė, kad iš smarkiai puolamo Luhansko regiono šalies rytuose veda keturi koridoriai.
Kiti pabėgimo keliai buvo atverti iš kaimų ir miestų aplink sostinę Kijevą.
Maršrutai yra derinami su Rusija ir kiekvieną dieną skelbiami iš naujo.
Atnaujinta 13.30
Šveicarijos prezidentas karą Ukrainoje pavadino "pražūtinga beprotybe"
Rusijos karą Ukrainoje skatina „pražūtinga beprotybė“, todėl Šveicarija yra pasirengusi sumokėti kainą už laisvės ir demokratijos gynimą, šeštadienį pareiškė Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas.
Šveicarija nusprendė Rusijai taikyti tokias pat sankcijas kaip ir Europos Sąjunga, tačiau I. Cassisas tvirtino, kad dėl to Šveicarijos neutralumui pavojus nekyla.
Pasak jo, Šveicarija negali tiesiog stovėti „demokratijos ir barbarizmo konfrontacijos“ nuošalyje ir yra pasirengusi prisiimti ekonominius nuostolius.
„Vasario 24 dieną pasaulio veidas pasikeitė, ir ne į gerąją pusę. Turime drąsiai ir nenuilstamai ginti laisvę ir demokratiją. Tai turi savo kainą. Kainą, kurią Šveicarija pasirengusi prisiimti, – rašė jis laikraštyje „Le Temps“. – Šį karą sukėlė pražūtinga beprotybė, griaunanti visus mūsų civilizacijos principus ir vertybes“.
Atnaujinta 13.04
Ukrainos vadovybė, pasitelkdama visus tarptautinius mechanizmus, stengiasi išlaisvinti Mariupolį. Tai per konferenciją žiniasklaidai sakė Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius.
Kovo 18-osios vakarą „Azov“ pulko kapitonas Sviatoslavas Palamaras pareiškė, kad kovos dėl Mariupolio tęsiasi. Anot jo, gynėjai laukia pagrindinių pajėgų atvykimo ir išvadavimo iš blokados.
Atnaujinta 12.45
Buvę Jungtinės Karalystės ministrai pirmininkai Gordonas Brownas ir seras Johnas Majoras ragina įsteigti naują tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo pavaldinių karo veiksmus Ukrainoje.
Buvę premjerai kartu su žymiausiais teisės, mokslo ir politikos pasaulio atstovais prisijungė prie kampanijos, kuria siekiama surengti teismą V. Putinui ir visiems jam padėjusiems suplanuoti bei įvykdyti Ukrainos užpuolimą vasario 24 dieną.
Kampanija, kurią jau parėmė 740 tūkst. žmonių visame pasaulyje ir kurios tikslas – surinkti du milijonus peticijos parašų, siekiama, kad visuomenė paremtų specialųjį tribunolą, sukurtą Niurnbergo proceso pavyzdžiu.
Atnaujinta 12.50
Rusijos karinės pajėgos apgadino 500 mokyklų Ukrainoje, visiškai sugriautos 69 mokyklos.
Atnaujinta 12.38
Tęsiasi gelbėjimo operacijos Mykolajive, kur, pranešama, per Ukrainos kareivinių ataką žuvo dešimtys žmonių, skelbia CNN. Tai patvirtino miesto meras Vitalijus Kimas.
Atnaujinta 12.26
Ukrainos žurnalistas Dmytro Gordonas socialiniame tinkle pasidalijo vaizdais iš Kijevo.
Atnaujinta 12.09
Kyjivo meras prašo ginklų, kuriais patys ukrainiečiai galėtų uždaryti savo oro erdvę
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Vakarų sąjungininkes toliau tiekti ginklus Ukrainai jos kare prieš Rusiją.
„Prašome, paremkite mus“, – sakė 50 metų buvęs profesionalus boksininkas šeštadienį interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“.
Išsamiau skaitykite ČIA.
Atnaujinta 11.59
Apgulto Ukrainos Mariupolio miesto meras sako, kad gatvių mūšiai miesto centre trukdo gelbėti šimtus žmonių, įstrigusių teatro, kurį trečiadienį susprogdino Rusija, rūsyje.
Meras Vadymas Boičenka pasakoja, kad važinėja tankai, miestą apšaudo artilerija.
„Mūsų pajėgos daro viską, ką gali, kad išlaikytų savo pozicijas mieste, bet priešo pajėgos, deja, didesnės nei mūsų“, – sakė meras.
Penktadienį pareigūnai pranešė, kad 130 žmonių sugebėjo išsivaduoti, o daugiau nei 1000 žmonių vis dar buvo rūsyje, kuris atlaikė išpuolį.
Rusija neigia apšaudžiusi pastatą, kuris buvo aiškiai pažymėtas kaip civilių prieglauda.
Strateginį uostamiestį apsupo Rusijos pajėgos, o apie 300 tūkst. žmonių įstrigo be elektros, vandens ir šildymo.
V. Boičenka taip pat sakė, kad per pastarąsias penkias dienas iš miesto pavyko palikti 40 tūkst. žmonių, o dar 20 tūkst. laukia, kol bus evakuoti.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 11.37
O. Zelenska pasidalijo, kaip bus padedama nukentėjusiems nuo karo
Šeštadienį įrašu socialiniame tinkle pasidalijo pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska.
„Daug ukrainiečių dėl karo neteko namų. Rusijos agresija iš šeimų atėmė viską, ką jos turėjo. Taikūs Charkivas, Černihovas, Irpinė, Buča, Kyjivas, Sumai, Ochtyrka, Mykolajivas, Hostomelis, Vorzelis, Iziumas, Volnovacha ir dar daugiau miestų patyrė naikinimą“, – rašo O. Zelenska.
Ji pabrėžė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ministrų kabinetui nurodė parengti išsamią programą, skirtą padėti Ukrainos piliečiams, netekusiems savo namų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pirmoji šalies ponia rašo, kad šios programos kontūrai jau yra. Ją turėtų sudaryti keli aspektai.
„Pirmasis yra finansinis. Valstybės parama turėtų būti teikiama visiems persikrausčiusiems kitur asmenims – suaugusiems ir vaikams. Vyriausybės parama darbo vietomis tokiems žmonėms.
Taip pat skaitykite
Antrasis bus susijęs su būstu. Vyriausybė šiuo metu rengia konkrečius pasiūlymus dėl šalies viduje perkeltų asmenų aprūpinimu būstu, taip pat organizuoja po karo sugriauto būsto atstatymą.
Trečiasis komponentas – suteikti valstybės paramą žmonėms, apgyvendinusiems atvykusiuosius iš karo veiksmų zonų ar laikinos okupacijos vietų.“
„Valstybė padarys viską, kad grįžtume į normalų, ramų gyvenimą. Kartu laimėsime!“, – savo įrašą užbaigė O. Zelenska.
Atnaujinta 11.00
Vicepremjerė Iryna Vereščiuk sakė, kad kovo 19 d. bus atidaryta 10 humanitarinių koridorių, įskaitant Mariupolį, apsuptą Rusijos karių ir kasdien apšaudomą bei bombarduojamą. Autobusai gyventojus veš į Zaporižią.
Atnaujinta 10.09
„Ukrainos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą iš Černihovo, tiksliau iš to, kas ten liko“, – rašo NEXTA.
Atnaujinta 10.00
Juodoji statistika: per Rusijos karą prieš Ukrainą žuvo jau 112 ukrainiečių vaikų
Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, iki šiol per plataus masto karą žuvo 112 vaikų, iš jų trys – penktadienį. Dar 140 vaikų yra sužeisti. Lvive penktadienį ukrainiečiai aikštėje sustatė 109 vaikiškus vežimėlius, taip simboliškai iliustruotos vaikų mirtys.
Kaip praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba, daugiausia aukų buvo Kyjivo – 57, Charkivo – 36, Donecko – 28, Černihovo – 30, Mykolajivo– 21, Žytomiro – 15, Sumų – 14 ir Chersono regione – 14 žuvusiųjų.
Atnaujinta 09.49
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė perspėjo, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos gali būti naudojamos kaip „dūmų uždanga“ Kremliui pergrupuoti karius naujam puolimui.
Liz Truss sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi pats nuspręsti, kaip jo šalis traktuoja tokias taikos derybas.
Tačiau interviu laikraščiui „The Times“ ji sakė, kad baiminasi, jog derybos, kuriose, kaip teigiama, padaryta tam tikra pažanga, yra „dūmų uždanga“.
Atnaujinta 09.48
Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienį Ukrainos vakaruose pirmą kartą panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“.
„Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija“ Deliatyno kaime Ivano Frankivsko regione, sakoma ministerijos šeštadienio pareiškime.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, jog tai pirmas „Kinžal“ panaudojimas per Maskvos „specialia karine operacija“ vadinamą karą provakarietiškoje Ukrainoje.
Atnaujinta 09.38
Rusijos Federacijos gynybos ministerija rytiniame instruktaže paskelbė apie raketų ataką prieš elektroninės žvalgybos centrus Odesos srityje, taip pat apie požeminės amunicijos sandėlio sunaikinimą Ivano Frankivsko srityje. Sandėlį, kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, sunaikino hipergarsinės raketos – tai pirmasis pranešimas apie tokio tipo ginklo panaudojimą, praneša „Current Time“.
Atnaujinta 09.33
Paryčiais Ukrainos sostinėje vėl kaukė sirenos. Šalies pareigūnai teigia, kad tikimybė, kad Rusijos pajėgos šturmuos Kyjivą, šiuo metu maža, praneša LRT TELEVIZIJA.
Skelbiama, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos kariams pavyko atkovoti kelias dešimtis gyvenviečių aplink sostinę ir nustumti Rusijos karius toliau miesto. Tačiau ekspertai įspėja – nepavykstant užimti strateginių miestų, intensyvinamos oro atakos. Skaičiuojama, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusijos pajėgos Ukrainoje paleido daugiau nei tūkstantį raketų.
Atnaujinta 09.30
Savaitgalį Zaporižioje įvesta komendanto valanda. Pasak regiono gubernatoriaus Aleksandro Starucho, ji galios nuo kovo 19 d. 16 val. iki kovo 21 d.
Atnaujinta 09.25
Lietuvoje registravosi per 22 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos
Lietuvoje jau registravosi 22 153 karo pabėgėliai iš Ukrainos, daugiau nei 9,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, šeštadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Jos duomenimis, daugiausiai, 8 523 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, dar 2 421 – Alytaus, 1 526 – Klaipėdos, 1 119 – Marijampolės migracijos centre, 915 pabėgėliai iš Ukrainos registravosi Kauno registracijos centre, 1 090 – Šiaulių centre, dar 6 559 asmenys registruoti 10-yje Migracijos departamento teritorinių skyrių.
Vien pastarąją parą registruoti 2 093 pabėgėliai, iš jų – 899 nepilnamečiai.
Didžioji dalis, per 21,6 tūkst. karo pabėgėlių pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, beveik 500 naudojasi beviziu režimu, taip pat 56 pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, dar devyni asmenys paprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Jungtinių tautų duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko apie 3,2 mln. piliečių.
Atnaujinta 09.01
Nuo kovo 19 d. 9 val. Kyjivo laiku Luhansko srityje turėtų įsigalioti tylos režimas ir pradėti veikti humanitarinis koridorius gyventojams. Tai pranešė regiono vadovas Serhijus Gaidajus. Anot jo, atidarius koridorių, bus pradėta Severodonecko, Rubežnės ir kitų Luhansko srities vietovių gyventojų evakuacija, praneša „Current Time“.
Atnaujinta 08.41
Mariupolyje vyksta kovos dėl „Azovstal“ teritorijos, skelbia "Current Time". Apie tai informavo vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka.
„Galime sakyti, kad praradome šį ekonomikos milžiną“, – sakė D. Denisenka.
Atnaujinta 08.16
Ukrainos ir Rusijos derybos gali trukti „kelias savaites ar ilgiau“, interviu televizijai „Bloomberg“ sakė prezidento administracijos vadovo patarėjas Mykhailas Podoliakas.
Taip pat jis pabrėžė, kad yra ženklų, jog Maskvos pozicija tapo adekvatesnė.
Atnaujinta 08.07
Du kadenciją baigę JAV prezidentai, demokratas Billas Clintonas ir respublikonas George‘as W. Bushas, penktadienį apsilankę Čikagoje esančioje ukrainiečių bažnyčioje išreiškė paramą Ukrainai.
Abu vyrai, nešini mėlynos ir geltonos spalvos kaspinais, atitinkančiais Ukrainos vėliavos spalvas, prie Šventųjų Volodymyro ir Olhos katalikų bažnyčios padėjo saulėgrąžų – šalies nacionalinio simbolio – puokštes, o po to minutėlę susikaupę pastovėjo.
Atnaujinta 07.58
Kyjive šįryt tvyro nepakeliamas degėsių kvapas, skelbia „Insider Ukraina“.
Atmosferos stebėsena rodo, kad Ukrainos sostinė šiuo metu yra trečia pagal užterštumą pasaulyje. Kaip rodo IQAir tarnybos žemėlapis, sunkiausia padėtis yra pietvakariniuose sostinės mikrorajonuose. Į vakarus nuo Kyjivo fiksuojamas didelis gaisrų skaičius – apie 15. Visi jie – vietose, kur vyksta intensyvūs mūšiai. Tai gali sukelti oro kokybės problemų.
Sostinės administracija prašo gyventojų neatidaryti langų ir be reikalo neišeiti iš namų.
Atnaujinta 07.52
Ukrainos vidaus reikalų ministerija teigia, kad prireiks daugybės metų, kol po Rusijos invazijos bus sunaikinti įvairūs nesprogę sviediniai ir minos. Ministerija teigia, kad daugybė tokių sprogmenų šiuo metu palaidoti po griuvėsiais, skelbia LRT RADIJAS. Ministro Deniso Monastyrskio teigimu, šalis viena su tuo nesusitvarkys, todėl jau paprašė tarptautinės pagalbos išminuojant sprogmenis. Anot ministro, be išminavimo etapo jokio objekto atstatymas nebus įmanomas.
Atnaujinta 07.48
Ukrainos kariuomenė Černobajevkoje nukovė rusų generolą Andrejų Mordvičevą. Tai paskelbė vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka.
Tai skelbia ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Rusija žūties iki šiol nepatvirtino. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, tai penktasis Rusijos generolas, nukautas Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metu.
Atnaujinta 07.38
Zelenskis: Rusijos pajėgoms griežtai įsakyta blokuoti humanitarinę pagalbą
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis naktiniame pranešime taip pat sakė, kad Ukrainos valdžios institucijoms pavyko išgelbėti daugiau kaip 9 000 žmonių iš Mariupolio uostamiesčio, kurį apsupo Rusijos pajėgos.
Pasak jo, vis dar nėra informacijos apie tai, kiek žmonių žuvo, kai mieste buvo subombarduotas civilius gyventojus priglaudęs teatras.
Humanitariniais koridoriais visoje šalyje buvo išgelbėta daugiau kaip 180 tūkst. Ukrainos piliečių, sakė V. Zelenskis.
Jis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos teikimą karštuosiuose taškuose, sakydamas, kad „joms griežtai įsakyta daryti viską, kad humanitarinė katastrofa Ukrainos miestuose taptų priežastimi ukrainiečiams bendradarbiauti su okupantais“.
„Tai karo nusikaltimas!“ – pridūrė jis.
Atnaujinta 07.32
„Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti lengvųjų automobilių kolona – miesto gyventojai mėgina palikti apgultą Mariupolį.
Atnaujinta 07.29
Praneša apie Rusijos kariuomenės praradimus
Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas neatmeta galimybės, kad Rusija skelbs atvirąją mobilizaciją, kad tęstų karą.
„Yra tikimybė, kad Rusijos Federacijos karinė ir politinė vadovybė nuspręs pakeisti galiojančius teisės aktus ir pradėti atvirą masinę mobilizaciją, kad tęstų alinantį karą“, – skelbiama Aukščiausiosios Rados pranešime.
Ukrainos Aukščiausioji Rada praneša, kad Ukrainos priešlėktuvinės raketų pajėgos ir naikintuvai penktadienį pataikė į 12 vienetų priešo karinės oro technikos – lėktuvų, sraigtasparnių, bepiločių įrenginių, raketų.
Atnaujinta 07.09
„Insider Ukraina“ praneša, kad Baltarusijoje, už poros kilometrų nuo sienos su Ukraina, iškraunama Rusijos karinė technika, statomas pontoninis tiltas per Pripetės upę.
Skelbiama, kad Baltarusijos Gomelio srities Petrikovskio rajone esančioje Muljarovkos geležinkelio stotyje iškraunami tankai, šarvuočiai ir savaeigės artilerijos daliniai.
Atnaujinta 06.55
Dėl Rusijos pradėto karo savo namus teko palikti daugiau nei penktadaliui ukrainiečių
Beveik 6,5 milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus Ukrainoje dėl Rusijos pradėto karo veiksmų.
Kaip skelbia UNIAN, dar 3,3 mln. išvyko į užsienį nuo vasario 24 d.
Tokie skaičiai pateikiami JT ataskaitoje.
Apskritai šalies viduje perkeltųjų ir į kitas šalis pabėgusių asmenų skaičius siekia beveik 9,8 mln. arba daugiau nei 23 proc. šalies gyventojų.
Atnaujinta 06.47
Ukraina: sunaikinta dar 12 Rusijos oro taikinių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad jos oro gynyba sunaikino mažiausiai 12 Rusijos oro taikinių – du lėktuvus, tris sraigtasparnius, tris bepiločius orlaivius ir keturias sparnuotąsias raketas.
Pasak prezidento V. Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjo, kuris cituojamas vietos pranešimuose, ginkluotosios pajėgos jau šeštą kartą smogė ir aerodromui, kuriame Rusija dislokavo dalį savo oro laivyno.
Tiesa, Vakarų žiniasklaida šios informacijos kol kas patvirtinti negalinti.
Atnaujinta 06.26
Rusijos oligarchų turtas bus panaudotas Ukrainos atstatymui?
„Bloomberg“ skelbia, jog Europos Sąjunga turi planą, jog Rusijos oligarchų, kurie patenka į sankcionuotų asmenų sąrašą turtas galėtų būti panaudojamas Ukrainos atstatymui po karo.
Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Idėja dar yra labai ankstyvoje stadijoje ir sprendimas nėra priimtas. Viena iš galimybių būtų panaudoti turtą karo reparacijai finansuoti, sako „Bloomberg“ šaltiniai.
Sprendimą, ką daryti su oligarchu, kurie yra patekę į sankcijų sąrašus, turtu sprendžia ES valstybės narės.
Šiuo metu šių asmenų turtas tik įšaldytas.
