Putino karas Ukrainoje: Bidenas pakalbėjo su Xi Jinpingu, išdėstė „pasekmes“, jei Kinija remtų Rusiją

23-ioji Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą diena. Mariupolio miesto taryba paskelbė, kad Rusijos pajėgoms apšaudžius dramos teatrą nukentėjo vienas žmogus, žuvusiųjų nebuvo. Penktadienio dieną įvyko Kinijos ir JAV prezidentų pokalbis dėl karo Ukrainoje.

Apgultame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje per Rusijos smūgį į teatrą, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto taryba.

„Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Tačiau yra informacijos apie vieną sunkiai sužeistą asmenį“, – paskelbė merija platformoje „Telegram“, pateikdama pirmuosius duomenis apie nukentėjusiuosius nuo trečiadienį suduoto smūgio.

„Griuvėsių valymas tęsiamas“, – nurodoma pranešime.

Pasak merijos, „iki tūkstančio žmonių“ – daugiausia moterų ir vaikų – glaudėsi slėptuvėje po teatru, kai įvykdyta ataka.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova kiek anksčiau sakė, kad po Dramos teatru esanti slėptuvė atlaikė smūgį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad pavyko išgelbėti 130 žmonių, tačiau dar „šimtai“ tebėra įstrigę slėptuvėje po griuvėsiais.

Ukraina kaltina Rusiją tyčia smogus į teatrą, Maskva tai neigia.

Ataką pasmerkė tarptautinė bendrija.

Kelios dienos prieš ataką iš palydovų padarytose nuotraukose, kurias paskelbė privati kompanija „Maxar“, aiškiai matyti abiejose balto pastato pusėse ant žemės įrėžti žodžiai „Deti“ (rus. „vaikai“).

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su JAV kolega Joe Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“, ir pridūrė, kad Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti“ atsakomybę už taiką pasaulyje, pranešė kinų valstybinė televizija.

„Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. – Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.“

Xi Jinpingas sakė, kad „tarptautinė padėtis labai pasikeitė“ nuo vėliausio jo ir J. Bideno pokalbio lapkritį, praneša CCTV.

„Taikaus vystymosi eros tema susiduria su rimtais iššūkiais, o pasaulis nėra nei labai taikus, nei saugus“, – sakė Kinijos prezidentas ir pridūrė, kad karas Ukrainoje „nėra tai, ką mes norime matyti“.

Pasak jo, Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę ir dėti pastangas dėl taikos ir ramybės pasaulyje“.

Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai jos kare prieš kaimyninę Ukrainą „pasekmės“.

„Jis apibūdino pasekmes ir padarinius, [lauksiančius], jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai, kuri vykdo žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, paskelbtame po beveik dvi valandas trukusio lyderių pokalbio telefonu.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgoms sunku išlaikyti puolimą Ukrainoje. Naujausiame britų žvalgybos vertinime teigiama, kad Rusija ir toliau susiduria su logistinėmis problemomis. Esą dėl riboto mobilumo ir pranašumo ore neturėjimo priešakinių pajėgų kariams sudėtinga pristatyti būtiniausius dalykus, tokius kaip maistas ar kuras.

Rusija virš Donbaso sukūrė neskraidymo zoną, skelbia apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ atstovas Eduardas Basurinas.

Penktadienį atveriami 9 humanitariniai koridoriai: iš Mariupolio (į Zaporižią), miestą taip pat pasieks kuro mašinos ir autobusai; iš Sumų, Trostianecio, Lebedyno, Konotopo, Krasnopilio, Velika Pisarivkos (į Poltavą); Balaklijai ir Iziumui bus pristatyta humanitarinės pagalbos.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė nukovė apie 14,2 tūkst. rusų karių, sunaikino 450 tankų, 1448 šarvuotąsias pėstininkų mašinas, 205 artilerijos sistemas, 72 raketų sistemas (MLRS), 43 priešlėktuvines sistemas, 93 lėktuvus, 112 sraigtasparnių, 12 taktinių operacinių bepiločių orlaivių, 879 mašinas, 60 kuro talpyklų, 3 laivus, 11 specialiosios technikos vienetų.

Lenkiją jau pasiekė 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, JT atstovai baiminasi, kad šalis artėja prie lūžio taško, kai nebesugebės susitvarkyti su pabėgėlių srautais.

Apie ketvirtadienio dienos ir penktadienio nakties įvykius skaitykite čia.

Atnaujinta 04.31

Viena didžiausia pasaulyje automobilių dalių gamintoja, Vokietijos bendrovė „Bosch“ pranešė stabdanti gamybą Rusijoje. Nors nurodoma, kad dabar toks sprendimas priimtas dėl tiekimo sutrikimų, neatmetama, kad savo veiklą Rusijoje bendrovė gali stabdyti visam laikui. Šis žinia paskelbta neseniai Ukrainai pranešus, kad įmonė buvo viena pagrindinių dalių tiekėjų Rusijos karinėms transporto priemonėms. Pasak užsienio reikalų ministro D. Kulebos, „Bosch“ tuo užsiėmė ilgus metus. Teigiama, kad Vokietijoje pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar tokie veiksmai nepažeidžia dar anksčiau Europos Sąjungos įvestų sankcijų. Pati bendrovė teigia kaltinimus vertinanti labai rimtai ir tikina pati pradėjusi patikrinimą.

Atnaujinta 03.25

Ukrainos kariuomenė teigia, kad dabar šalis yra laikinai netekusi prieigos prie Azovo jūros. Tokia informacija pateikiama ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime. Tačiau kartu pabrėžiama, kad toliau sėkmingai užkertamas kelias Rusijai pasiekti pagrindinių tikslų, todėl priešas nesėkmes sausumoje bando kompensuoti leisdamas raketas ir rengdamas antskrydžius.

Atnaujinta 02.31

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigia, kad Rusija taikos derybas su Ukraina laiko galimybe pergrupuoti savo pajėgas. Leidiniui „The Times“ ji sako skeptiškai vertinanti Kremliaus tikslus. Pasak L. Truss, jeigu šalis yra rimtai nusiteikusi deryboms, ji tyčia nebombarduoja civilių. Britanijos užsienio reikalų sekretorė teigia, kad iki šiol nematoma jokio rimto Rusijos pajėgų atitraukimo ar rimtų pasiūlymų deryboms. Politikė „The Times“ sakė, kad Rusija jau daug kartų melavo, todėl ir dabar derybos gali būti dar viena dūmų uždanga siekiant nukreipti dėmesį.

Atnaujinta 01.31

Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis teigia, kad prasmingos derybos Rusijai yra vienintelis būdas sumažinti savo klaidų daromą žalą. Naujai naktį „Telegram“ tinkle įkeltame vaizdo įraše jis teigia, kad atėjo laikas susitikti ir kalbėtis. Pasak Zelenskio, dabar laikas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisingumą.

„Reikšmingos derybos dėl taikos ir saugumo Ukrainoje yra vienintelė galimybė Rusijai sumažinti savo pačios klaidų žalą. Atėjo laikas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisingumą. Priešingu atveju Rusijos nuostoliai bus tokie, kad neliks pakankamai kartų, kurios galėtų pakilti“, – „Telegram“ tinkle įdėtame įraše teigė V. Zelenskis.

Atnaujinta 01.15

Sumų miestą Ukrainoje pasiekė pirmoji Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vilkstinė. Tą praneša BBC. Siuntoje – 130 tonų būtinosios pagalbos, tokios kaip vanduo buteliuose, maistas skardinėse ir medicinos priemonės. Tikimasi, kad ši pagalba bus išdalyta maždaug 35 tūkst. gyventojų. Šiaurės rytinėje Ukrainoje dalyje esantį miestą pastarosiomis dienomis paliko tūkstančiai civilių. Tačiau dar daug gyventojų ten yra įstrigę ir negali pasitraukti. JT krizių koordinatorius Ukrainoje Aminas Awadas teigia, kad bus bandoma padėti visiems pažeidžiamiems civiliams, kad ir kurioje Ukrainos vietoje jie būtų.

Kiek anksčiau Ukrainos pareigūnai pranešė, kad penktadienį iš įvairių šalies vietų pavyko evakuoti daugiau nei 9 tūkst. žmonių. Jie pasitraukė per humanitarinius koridorius, kuriuos Rusijos pajėgos dažnai apšaudo. Pasak prezidento administracijos pareigūno, 5 tūkst. žmonių evakavosi iš Mariupolio, dar apie 4 tūkst. iš Sumų.

Atnaujinta 00.00

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinken aptarė pastangas, kuriomis siekiama užbaigti karą su Rusija.

„Kalbėjomės su JAV valstybės sekretoriumi Antonijumi Blinkenu apie pastangas nutraukti žiaurų Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir daugybę karo nusikaltimų. Šiuo tikslu itin svarbu toliau stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, daryti didesnį spaudimą Rusijai ir panaudoti visas turimas diplomatines priemones“, – „Twitter“ tinkle parašė D. Kuleba.

Spoke with @SecBlinken on efforts to bring an end to Russia’s brutal war of aggression against Ukraine and multiple war crimes. To this end, it is crucial to further strengthen Ukraine’s defense capabilities, apply more pressure on Russia, and use all available diplomatic tools.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 18, 2022

Atnaujinta 23.48

Kartu su ES kultūros ministrais Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministras Oleksandras Tkačenka paragino UNESCO pakeisti Pasaulio paveldo komiteto 45-osios sesijos vietą iš Rusijos Kazanės miesto į Lvivą.

Atitinkamą pareiškimą per „Telegram“ paskelbė Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministras Oleksandras Tkačenka.

„UNESCO remia Ukrainą išsaugant jos kultūros paveldą ir ragina Rusiją susilaikyti nuo kultūros vertybių naikinimo ir konfiskavimo. Atitinkama deklaracija dėl Ukrainos kultūros paveldo apsaugos buvo priimta antrajame neeiliniame UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju komiteto posėdyje 2022 m. kovo 18 d.“, – rašė O. Tkačenka.

Atnaujinta 23.45

Per 10-12 dienų Rusijos kariuomenė pasieks piką ir nebegalės tęsti puolimo Ukrainoje, teigia buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas.

Atnaujinta 23.39

Europos Sąjunga svarsto sukurti solidarumo fondą Ukrainai, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.

Ch. Michelis sakė, kad „fondas teiks pagrindines paslaugas šalyje ir tenkins neatidėliotinus piliečių poreikius“.

Jis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Fondas suteiktų likvidumo, kad būtų toliau teikiama pagalba valdžios institucijoms, o ilgalaikėje perspektyvoje būtų laisvos ir demokratinės Ukrainos atkūrimo pagrindas, kuomet karo veiksmai šalyje pasibaigs“.

The Fund would give liquidity for continued support to authorities and in longer term serve as backbone for reconstruction of a free and democratic #Ukraine once hostilities stop.

Partners could contribute to the #USF through an international donors conference.

— Charles Michel (@eucopresident) March 18, 2022

Jis pridūrė: „Ukrainiečių rodoma drąsa ir atsparumas yra stiprus. ES ir toliau palaikys jus Kremliaus agresijos akivaizdoje“.

Atnaujinta 23.10

Rusų pajėgos pradėjo statyti žeminius pylimus karinėms pozicijoms į šiaurės vakarus nuo Kyjivo apsaugoti.

Tai liudija atitinkamos „Maxar Industries“ palydovinės nuotraukos.

More pieces of evidence suggest Russia is shifting its tactics towards a long-term static war.
New Maxar pics show fresh Russian fortification works northwest of Kyiv between Hostomel and Ozera.
Good luck sustaining defense in a hostile terrain amid acute resource shortage. pic.twitter.com/Cu5v68IYqi

— Illia Ponomarenko 🇺🇦 (@IAPonomarenko) March 18, 2022

Naujose palydovinėse nuotraukose matyti apsauginiai pylimai aplink Rusijos karinę įrangą Ozero regione ir Antonovo oro bazėje.

Atnaujinta 22.59

Italijos policija areštavo rusų oligarcho Mordašovo vilą Sardinijoje

Italijos finansų policija, atsižvelgdama į ES sankcijas Rusijos oligarchams, areštavo milijoninės vertės plieno magnato Aleksejaus Mordašovo būstą. Gyvenamasis kompleksas, anot tyrėjų, vertinamas 105 mln. eurų, penktadienio vakarą pranešė Vyriausybė.

Jis stovi Portiske, turtuolių pamėgtoje šiaurės rytinėje Sardinijos dalyje.

Kovo 4-ąją italų policija jau areštavo prabangią A. Mordašovo jachtą „Lady M“, prisišvartavusią Imperijos uoste. Ji vertinama 65 mln. eurų.

Atnaujinta 22.52

Zaporižios atominės elektrinės elektros linijos buvo suremontuotos, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“.

Praėjusią savaitę toje vietoje įvyko smarkus apšaudymas, kai Rusijos pajėgos įsiveržė užimti didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Buvo nufilmuota, kad raketos pataikė į aplink gamyklą esančias vietas, tačiau neaišku, kas sukėlė žalą.

Savaitės pradžioje elektra buvo atkurta Černobylio AE, esančioje Ukrainos šiaurėje.

Atnaujinta 22.42

Rusija savo invaziją į Ukrainą bando pateisinti „vadinamaisiais naujais JAV karinio biologinio aktyvumo įrodymais“, „Telegram“ tinkle skelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Jo teigimu, „karas Rusijai reiškia tolesnius galingus teisinius ieškinius ir niokojančius ieškinius tarptautiniuose teismuose, o tai suprasdama Rusijos politinė vadovybė ieško bet kokios galimybės rasti ir tarptautinėse platformose užfiksuoti paaiškinimus dėl masinės ir kruvinos invazijos į Ukrainą“.

„Šiandien [2022 m. kovo 18 d.] Rusijos Federacijos prašymu įvyko neeilinis JT Saugumo Tarybos posėdis su itin ciniška ir netikra darbotvarke: „Apie naujus JAV karinės biologinės veiklos Ukrainoje įrodymus.“ Dabar visi pasaulyje supranta Rusijos viešųjų teiginių nepagrįstumą ir melagingumą (nepaisant milžiniškų išlaidų lobizmui ir propagandai), tačiau Rusija vis dar bando pateikti tariamai naujus įrodymus, susijusius su JAV karine biologine veikla Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo M. Podoliakas.

Atnaujinta 22.39

„Bellingcat“ tyrimų portalas paskelbė žemėlapį, kuriame užfiksuotos Rusijos atakos į civilinius objektus Ukrainos miestuose.

Atnaujinta 22.31

Černobajevkoje buvo nukautas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Pietų karinės apygardos 8-osios kombinuotųjų ginklų armijos vadas gvardijos generolas leitenantas Andrejus Mordvičevas, skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Atnaujinta 22.23

Rusų pajėgos apšaudė Zaporižios ugniagesių gelbėtojų grupę, kai jie vyko į iškvietimą. Apšaudymo metu žuvo ketvirtojo valstybinio priešgaisrinės gelbėjimo padalinio vyresnysis ugniagesys Jevhenijus Donecas.

Apie tai pranešė Ukrainos valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba Zaporižios srityje.

Atnaujinta 22.19

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk papasakojo apie humanitarinių koridorių darbo rezultatus kovo 18 dieną.

„Iš 9 humanitarinių koridorių dirbo 7. Iš viso šalyje buvo evakuoti 9145 žmonės. Iš Mariupolio į Zaporižią išvyko 4972 žmonės, iš jų 1124 vaikai“, – penktadienio vakare sakė I. Vereščuk.

Atnaujinta 22.14

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai virš Odesos miesto sunaikino kelis priešo bepiločius orlaivius.

Atitinkamą pareiškimą „Telegram“ kanale padarė Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Serhijus Bračukas.

„Priešlėktuvinės gynybos daliniai virš Odesos sunaikino priešo bepiločius orlaivius. Žvalgams nepavyko... Tie, kurie juos paleido, bus sekantys“, – rašė S. Bračukas.

Atnaujinta 22.07

Šiandien iš Mariupolio pavyko evakuoti 4972 žmones. Iš jų 1124 vaikai. Dauguma išvyko į Zaporižią. Iš Sumų srities buvo evakuoti 4173 žmonės. Iš viso šiandien per humanitarinius koridorius buvo evakuoti 9 145 žmonės. Tai paskelbė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Jis taip pat pranešė, kad iš Zaporižios į Berdianską atvykę autobusai išvežė 500 žmonių.

Atnaujinta 22.01

Teisėsaugos institucijos užsiima pabėgusio Ukrainos liaudies deputato Viktoro Medvedčuko buvimo vietos nustatymu.

Vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis tai pasakė „UArazom“ teletono eteryje.

Jis priminė, kad V. Medvedčukas yra kaltinamas šalies išdavyste.

„Šiandien visi Ukrainos saugumo tarnybos padaliniai, nacionalinė policija ir kitos teisėsaugos institucijos yra orientuotos į Medvedčuko buvimo vietos paieškas“, – kalbėjo D. Monastyrskis.

Atnaujinta 21.52

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas interviu CNN pareiškė, kad „Rusija padarė rimtų klaidų per invaziją į Ukrainą, o kariuomenės veržimasis vyko ne pagal planą“.

Pentagono vadovas pažymėjo, kad rusai „nepažengė taip greitai, kaip norėtų“.

„Jie turi logistikos problemų ir aš nematau įrodymų, kad taktinės žvalgybos ir aviacijos pajėgumų derinimas su manevru ant žemės yra tinkamai panaudotas. Yra keletas dalykų, kuriuos tikėjomės pamatyti, bet kurių nepastebėjome“, – sakė Ll. Austinas.

Pasak jo, Ukraina sugriovė rusų planus ir sugebėjo neleisti užimti didelę šalies teritoriją, įskaitant Kyjivą.

„Manau, kad Rusija manė, kad jie imsis veiksmų greitai ir labai greitai užims sostinę, tačiau to padaryti nepavyko“, – pridūrė Pentagono vadovas.

Atnaujinta 21.47

Kremlius ir toliau santūriai vertina Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą

Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovas Vladimiras Medinskis sako, kad abiejų šalių prezidentų susitikimas dėl krizės sprendimo tikėtinas tik tuomet, kai bus parengta galutinė sutartis. Pirmiausiai dėl teksto turi susitarti delegacijos, tada sutarčiai turi pritarti vyriausybės, penktadienį sakė V. Medinskis, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

„Tik tada yra prasmė kalbėti apie šalių vadovų viršūnių susitikimą“, – pabrėžė jis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą siūlė savo kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui susitikti. Maskva visad į tai reagavo santūriai.

Atnaujinta 21.35

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis aptarė antikarinės koalicijos stiprinimą ir atsvarą Rusijos agresijai.
Atitinkamą pareiškimą Ukrainos prezidentas paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Tęsiau derybas su Europos Sąjungos vadovybe. Su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu aptarėme tolesnę paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija, antikarinės koalicijos stiprinimą, taikos atkūrimo Ukrainoje perspektyvas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas mūsų pažangai siekiant narystės ES“, – rašė V. Zelenskis.

Discussed with President of the 🇪🇺 Council Charles Michel @eucopresident further support to 🇺🇦 in countering 🇷🇺 aggression, strengthening the anti-war coalition, prospects for restoring peace in 🇺🇦. Special attention was paid to our movement towards membership in the #EU.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 18, 2022

Atnaujinta 21.27

Ukrainos ministrų kabinetas priėmė nutarimą dėl maksimalaus muitinės procedūrų Ukrainoje supaprastinimo.

Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė savo vaizdo žinutėje.

Jis taip pat tikisi, kad Aukščiausioji Rada kuo greičiau netaikys visoms šiandien į Ukrainą vežamoms prekėms muitų ir PVM mokesčio.

Atnaujinta 21.23

ES surengs specialų susitikimą Ukrainos pabėgėlių klausimu

Europos Sąjunga (ES) šaukia specialų vidaus reikalų ministrų susitikimą dėl Ukrainos karo pabėgėlių priėmimo koordinavimo. Konsultacijos numatytos kovo 28 dieną Briuselyje. Remiantis preliminaria darbotvarke, susitikime bus kalbama apie materialinę ir finansinę pagalbą pabėgėlius priimančioms šalims.

Be to, bus diskutuojama apie išorės sienos apsaugos klausimus bei į Moldovą atvykstančių pabėgėlių priėmimą.

JT duomenimis, Ukrainą iki šiol paliko per 3,2 mln. žmonių. Daugiau kaip 2 mln. jų atvyko į Lenkiją

Atnaujinta 21.18

Kovo 18 dieną pranešta, kad Rusijos pajėgos pradėjo raketų ataką Kramatorske, Donecko srityje. Naujausiais duomenimis, žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti.

Oro smūgio pasekmes vaizdo įraše parodė Donecko srities policija.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad kai kurie gyventojai liko be butų – jų namuose ne tik išdužo langai, bet buvo apgriautos ir sienos.

„Buvo visiškai išmuštas langas, virtuvėje apsivertė šaldytuvas, buvo uždarytas praėjimas. Nežinau, iš kur atsirado ši jėga, bet kažkaip patraukiau šaldytuvą. O kai išėjau į buto koridorių, pamačiau, kad ten nebuvo nei miegamojo, nei prieškambario. Na, nieko nebuvo... ir įėjimo durys buvo išlaužtos“, – policijai pasakoja vienas iš aviacijos smūgio apgadinto namo vietinių gyventojų.

Atnaujinta 21.14

Ukrainos prezidentūros atstovas Andrijus Jermakas paragino tarptautinius investuotojus pirkti Ukrainos karo obligacijas ir perkelti savo verslą iš Rusijos teritorijos į Ukrainą.

„Surengiau internetinę konferenciją, kurioje dalyvavo pirmaujančių pasaulio investicinių bendrovių atstovai, dalyvavo beveik 300 atstovų, tarp jų „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“, „Franklin Templeton“ ir kt. Pasakiau mūsų tarptautiniams finansų partneriams, kad visas pasaulis mato, kad Ukraina nepasiduos ir neatisakys savo nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo“, – sakė A. Jermakas per instruktažą, kuris buvo transliuojamas prezidentūros „Telegram“ paskyroje.

A. Jermakas pridūrė, kad paragino tarptautinio verslo atstovus investuoti į Ukrainos Vyriausybės išleistų karo obligacijų pirkimą.

Atnaujinta 21.06

Rusija į Ukrainos teritoriją nuo karo pradžios paleido 1080 raketų, skelbia Pentagonas.

Atnaujinta 21.04

Baltieji rūmai: Bidenas Xi Jinpingui išdėstė „pasekmes“, jei Kinija remtų Rusijos karą

Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai jos kare prieš kaimyninę Ukrainą „pasekmės“.

„Jis apibūdino pasekmes ir padarinius, [lauksiančius], jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai, kuri vykdo žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, paskelbtame po beveik dvi valandas trukusio lyderių pokalbio telefonu.

Atnaujinta 21.00

Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas pažymi, kad rusų pajėgos bando persigrupuoti ir vėl bandys smogti Kyjivui.

Jis tai pasakė vaizdo žinutėje, paskelbtoje savo „Telegram“ kanale.

„Priešas bando įsitvirtinti, persigrupuoti, sukaupti jėgas ir vėl bando smogti mūsų sostinei. Tačiau mūsų kariai sužlugdo visus jų planus. Esame pasirengę oriai sutikti priešą ir pasiųsti jį į pragarą“, – kalbėjo O. Pavliukas.

Atnaujinta 20.56

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas visas šešias nelaisvės dienas praleido miesto kardomojo kalinimo centre.

Jis tai pasakė „UArazom“ teletono eteryje.

„Manęs neišvežė (į Luhanską). Visas šias dienas praleidau Melitopolio miesto teritorijoje, Melitopolio rajono policijos skyriaus tardymo izoliatoriuje. Ten praleidau visas 6 dienas“, – sakė I. Fiodorovas.

Anot jo, Rusijos pajėgos tikėjosi, kad po mero pagrobimo Melitopolyje žmonės nustos eiti į mitingus už Ukrainą, bet taip neatsitiko.

Paklaustas, ar Rusijos kariai jį kankino, miesto meras I. Fiodorovas atsakė, kad fizinio kankinimo nebuvo.

„Bet jei 15 kvadratinių metrų kameroje aplink jus yra 10 sunkiai ginkluotų rusų kareivių, tai nėra labai malonu. O jei žmonės kankinami kaimyninėje kameroje, tai irgi nemalonu“, – komentavo jis.

Atnaujinta 20.52

Lvive – akcija žuvusiems Ukrainos vaikams atminti

Ketvirtadienį vakarų Ukrainos Lvivo mieste buvo surengta akcija, pavadinta „Karo kaina“ – turgaus aikštėje eilėmis išrikiuoti 109 tušti vaikiški vežimėliai, automobilinės kėdutės ir vaikiški krepšiai.

Tiek vaikų, Ukrainos Vyriausybės teigimu, žuvo nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją.

109 strollers and car seats are displayed in front of Lviv City Hall to represent the kids who have been killed in this conflict. New ones will be added as the number grows. Words and pictures by @Sassovivente https://t.co/rR9X7lsOYh

— Edith Honan (@edithhonan) March 18, 2022

Ukrainos Vyriausybės organizuoto akcijos pakraštyje iškeltame plakate užrašyta, kad per karo veiksmus žuvo 108 vaikai. Tačiau netrukus aštuonetas buvo perbrauktas flomasteriu ir vietoje jo įrašytas devynetas. Žuvusių vaikų skaičių teko keisti netrukus po to, kai plakatas buvo išspausdintas.

Atnaujinta 20.50

Dėl karo Ukrainoje 6,5 mln. ukrainiečių buvo priversti persikelti šalies viduje, 3,2 mln. jų išvyko į užsienį, skelbia Jungtinės Tautos (JT).

Atnaujinta 20.48

Ukrainos ginkluotosios pajėgos susigrąžino daugiau nei 30 Rusijos kontroliuojamų gyvenviečių netoli Kyjivo, o kai kuriose vietovėse sugebėjo nustumti priešo kariuomenę 70 kilometrų nuo sostinės.

Atnaujinta 20.42

Italija ruošiasi priimti iki 175 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos.

„Reuters“ susipažino su pateiktu projektu, kuriam vėliau šiandien turėtų pritarti Italijos ministrų kabinetas.

Apie 53 000 ukrainiečių, tarp jų 27 000 moterų ir 21 600 vaikų, iki šiol atvyko į Italiją po Rusijos invazijos į jų šalį vasario 24 d.

Atnaujinta 20.38

Kovo 18 d. per Rusijos apšaudymą Donecko srities Avdijivkos mieste žuvo du civiliai ir dar trys buvo sužeisti.

„Rusai ir toliau šaudo į civilius. Šiandien Avdijivkoje buvo apšaudytas devynių aukštų pastatas, parduotuvė, administracinis pastatas. Pirminiais duomenimis, du civiliai žuvo, dar trys buvo sužeisti. Tiksliname detales“, – sakė Donecko srities karinės administracijos atstovas Pavlas Kyrylenka „Facebook“ tinkle.

„Mes atkeršysime už kiekvieną mirtį“, – pridūrė P. Kyrylenka.

Atnaujinta 20.25

Europos Sąjungos lyderiai turi „patikimų įrodymų“, kad Kinija svarsto galimybę teikti karinę pagalbą Rusijai, leidiniui „Politico“ sakė aukštas pareigas einantis ES pareigūnas.

Atnaujinta 20.07

„Vladimirui Putinui reikia, kad Mariupolis jau 17 dienų nuslėptų tikrąjį civilių aukų skaičių Rusijos įsibrovėlių apgultame mieste“, – taip teigė „Azov“ pulko vado pavaduotojas kapitonas Sviatoslavas Palamaras.

„Mieste vyksta gatvių mūšiai, be perstojo dirba priešo lėktuvai ir artilerija, miestas lyginamas su žeme... Pabrėžiu, kad Putinui reikia Mariupolio, kad parodytų mūsų valstybės silpnumą. Pabrėžiu, kad Putinui reikia Mariupolio, kad sukurtų sausumos koridorių į Krymą. Pabrėžiu, kad Putinui reikia Mariupolio, kad nuslėptų tikrąjį civilių aukų skaičių, nes tai, kas jums sakoma, labai skiriasi nuo tikrovės“, – sakė S. Palamaras ir pridūrė, kad „įsibrovėliai nušauna tuos, kurie yra susiję su Ukrainos kariuomene“.

Atnaujinta 19.56

Rusija naudojasi JT savo propagandai skleisti, teigia Vakarų valstybės

Rusija naudojasi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dezinformacijai ir propagandai apie savo invaziją į Ukrainą skleisti, penktadienį pareiškė šešios Vakarų valstybės narės.

Jos pareiškė šį kaltinimą Tarybos posėdyje, kuris buvo sušauktas Rusijos prašymu aptarti jos kaltinimus, esą Ukraina kuria biologinį ginklą.

„Rusija ir vėl bando pasinaudoti Taryba dezinformacijai platinti, propagandai skleisti ir savo neišprovokuotam ir brutaliam puolimui prieš Ukrainą pateisinti“, – sakoma šešių Taryboje esančių šalių pareiškime, kurį perskaitė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.

Prie jos prisijungė Prancūzijos, Norvegijos, Albanijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės atstovai.

Praėjusią savaitę Taryba surengė posėdį tuo pačiu klausimu, taip pat Rusijos prašymu.

Tuomet Vakarų šalys apkaltino Rusiją sąmokslo teorijų skleidimu po to, kai Maskvos pasiuntinys diplomatams pasakė, kad Amerika ir Ukraina atlieka tyrimus, kaip panaudoti šikšnosparnius biologiniam karui vykdyti.

Penktadienio posėdyje JAV pakartojo, kad Ukraina neturi biologinio ginklo programos.

Kritikai mano, kad Rusijos kaltinimai gali būti priedanga siekiant pačiai panaudoti tokius ginklus kare Ukrainoje.

„Mes ir toliau manome, kad yra tikimybė, jog Rusija planuoja panaudoti chemines ar biologines medžiagas prieš Ukrainos žmones“, – sakė L. Thomas Greenfield.

Vakarų valstybės teigė, kad būtent Rusija turi patirties cheminių ir biologinių ginklų srityje, Rusijai kartojant savo kaltinimus, kad Ukrainoje yra biologinių ginklų laboratorijos.

Kaip ir praėjusią savaitę, JT nusiginklavimo reikalų vyriausioji įgaliotinė Izumi Nakamitsu sakė, kad jos departamentas neturi nei jokių žinių apie Ukrainos biologinių ginklų laboratoriją, nei pavedimų atlikti tyrimą.

Atnaujinta 19.53

Kovo 18 d. iš Donecko srities Avdijivkos ir Vuhledaro miestų buvo evakuota dar 211 civilių, įskaitant 43 vaikus.

„Mes ir toliau evakuojame civilius iš priešakinių miestų. Šiandien iš Avdijivkos buvo paimti 28 žmonės, įskaitant 7 vaikus, o iš Vuhledaro paimti 183 žmonės, įskaitant 36 vaikus. Mes gelbėjame ukrainiečius nuo rusų žudikų“, – sakė Donecko srities karinė administracijos atstovas Pavlas Kyrylenka „Telegram“ kanale.

Atnaujinta 19.46

Zaporižios atominė elektrinė jau kelis kartus buvo apšaudyta Rusijos karių. Penktadienį pranešta apie apšaudytą branduolinių specialistų mokymo centre AE teritorijoje.

Atnaujinta 19.37

Macronas per pokalbį su Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Mariupolio

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos kolega Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto.

E. Macronas vaidina svarbų vaidmenį bandydamas numalšinti krizę ir deda diplomatines pastangas: nuo karo pradžios su V. Putinu asmeniškai arba telefonu jis kalbėjosi keliolika kartų.

Per naujausią pokalbį, kuris truko valandą ir 10 minučių, E. Macronas išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Mariupolio – pietinio uostamiesčio, kuris pastarosiomis dienomis buvo intensyviai bombarduojamas, – likimo.

E. Macrono biuras teigė, kad prezidentas paragino V. Putiną „nutraukti apgultį ir užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto bei imtis „konkrečių ir patikrinamų priemonių“ gyventojų saugumui užtikrinti.

E. Macronas taip pat „dar kartą pareikalavo nedelsiant laikytis paliaubų“ Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Tuo metu Kremlius pranešė, kad kalbėdamas su E. Macronu V. Putinas apkaltino Kyjivą dėl „karo nusikaltimų“ ir tvirtino, jog Maskva daro „viską, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių žūčių Ukrainoje.

„Buvo atkreiptas dėmesys į daugybę karo nusikaltimų, kuriuos kasdien vykdo Ukrainos saugumo pajėgos“, – sakė Kremlius apie pokalbį.

„Ypač masinės raketų ir artilerijos atakos prieš Donbaso miestus“, – pridūrė Kremlius, turėdamas omenyje Ukrainos rytinį regioną, kurių dalį kontroliuoja promaskvietiški separatistai.

V. Putinas sakė E. Macronui, kad Rusijos kariuomenė „daro viską, kas įmanoma, kad apsaugotų taikių civilių gyventojų gyvybes, be kita ko, organizuodama humanitarinius koridorius jų saugiai evakuacijai“, tvirtino Kremlius.

Kalbėdamiesi telefonu lyderiai taip pat aptarė tebesitęsiančias Maskvos ir Kyjivo derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pokalbis buvo surengtas „Prancūzijos iniciatyva“, sakoma Kremliaus pranešime.

Invazija pareikalavo jau šimtų gyvybių, privertė namus palikti daugiau kaip 3 mln. žmonių ir išprovokavo kaltinimus karo nusikaltimais.

Karo zonoje Ukraina kaltina Rusiją beatodairiškais aviacijos, artilerijos ir raketų bombardavimais.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

Trečiadienio vakarą Rusijos pajėgos bombardavo Mariupolio teatrą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.

Iš ten pavyko išgelbėti 130 žmonių, tačiau dar „šimtai“ tebėra įstrigę slėptuvėje po griuvėsiais, penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šis strategiškai svarbus Azovo jūros uostamiestis jau daug dienų intensyviai apšaudomas ir bombarduojamas; jo nebepasiekia maistas ir kitos gyvybiškai svarbios atsargos.

Iš Mariupolio įmanoma išvykti tik privačiais automobiliais. Pasak pareigūnų, per pastarąsias dienas jų iš miesto išvažiavo apie 6 500.

Daugeliui ištrūkti nepavyksta, nes bombarduojamame mieste gyventojus sunku informuoti apie evakuacijos pastangas.

Ukraina skelbia, kad Mariupolyje iki šiol žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.

Atnaujinta 19.35

Iš nelaisvės buvo paleistas Veliko Burluk bendruomenės pirmininkas Viktoras Tereščenka, kurį užpuolikai anksčiau pagrobė tiesiai iš jo darbovietės, pranešė Charkivo karinio štabo vadovas Olehas Sinegubovas.

Atnaujinta 19.30

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė suvestinę.

Joje teigiama, kad Rusijos Federacijos karinė vadovybė planuoja perkelti į Ukrainą dalį dalinių iš 102-osios Rusijos karinės bazės Armėnijoje

Taip pat pranešama, kad pasitvirtina pavienių Rusijos karių atsisakymo dalyvauti karo veiksmuose faktai, dažnėja savižudybių ir savęs žalojimo atvejai.

Priduriama, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų pulkininką Vadimą Pankovą planuojama nušalinti, nes jis kaltinamas neįvykdęs kovinės misijos Hostomelio aerodrome.

Atnaujinta 19.20

Mariupolio miesto taryba paskelbė, kad vienas žmogus buvo sužeistas po Rusijos įvykdytų bombardavimų prieš Mariupolio dramos teatrą. Skelbiama, kad žuvusiųjų po įvykio nėra.

Vladimiras Putinas naujausiame telefoniniame pokalbyje su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu tikino, kad „Ukraina vykdo karo nusikaltimus“.

Atnaujinta 19.11

Ukrainos prezidentūros biuro vadovas Mychailo Podoliakas teigė, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas yra tik „Maskvos pozicijos“.

„Derybų būsena. Rusijos pusės pareiškimai yra tik jų prašančios pozicijos. Visais tokiais pareiškimais siekiama sukelti įtampą žiniasklaidoje. Mūsų pozicijos nesikeičia. Paliaubos, kariuomenės išvedimas ir tvirtos saugumo garantijos konkrečiomis formuluotėmis“, – „Twitter“ rašė M. Podoliakas.

Negotiation status. The statements of the Russian side are only their requesting positions. All statements are intended, inter alia, to provoke tension in the media. Our positions are unchanged. Ceasefire, withdrawal of troops & strong security guarantees with concrete formulas.

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 18, 2022

Atnaujinta 19.08

Greitkelyje prie Makarovo Kyjivo srityje rusų tankai iš kulkosvaidžių apšaudė automobiliais keliaujančius civilius.

Pasak vaizdo įrašo autoriaus, automobilyje buvo 7 vaikai. Sužalotos dvi moterys.

Sprendžiant iš žymių, vaizdo įrašas buvo užfiksuotas kovo 1 dieną.

Atnaujinta 18.58

Užfiksuoti vaizdai, kaip Rusijos pajėgos Mariupolyje sunaikina „Azovstal“ ketaus gamyklą:

Atnaujinta 18.53

Lvivo apygardos teismas už akių suėmė vieną iš opozicinės platformos lyderių, artimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygį Viktorą Medvedčuką, skelbia „UNIAN“.

Apie tai informaciją paskelbė Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.

Pažymima, kad teismas V. Medvedčukui paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.

Biuras prašo ukrainiečių, kurie yra valstybės teritorijoje ir už jos sienų, suteikti bet kokios informacijos apie galimą Viktoro Medvedčiuko buvimo vietą, ir nedelsiant apie ją informuoti teisėsaugininkus.

Primenama, kad V. Medvedčukas yra įtariamas Ukrainos valstybės išdavyste.

Atnaujinta 18.42

Ukrainos kariuomenė stiprina trečiąjį Kyjivo gynybos žiedą, teigia šalies ginkluotųjų Sausumos pajėgų vadovybės štabo viršininko pavaduotojas Oleksandras Gruzevičius.

Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos pajėgos į miestą leidžia raketas iš Juodosios jūros ir Baltarusijos pusės, tačiau raketos numušamos efektyviomis gynybos sistemomis.

Atnaujinta 18.34

Keli Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai įvykdė sėkmingą operaciją, siekdami sunaikinti rusų karių grupę Charkive, kurią, be kita ko, sudarė Rusijos žvalgybos darbuotojai.

Tai pranešė „Ukrajinska Pravda“, remdamasi Ukrainos karinėmis ginkluotomis pajėgomis ir liudininkais.

Tai įvyko maždaug prieš savaitę. Informuojama, kad nukauta mažiausiai 15 Rusijos asmenų.

Atnaujinta 18.29

Prieigą prie „Starlink“ palydovinio interneto suteikianti įranga buvo įdiegta daugelyje ypatingos svarbos infrastruktūros objektų Odesoje, Ukrainos pietiniame Juodosios jūros uostamiestyje.
„Ukrinform“ cituoja Odesos miesto tarybos spaudos tarnybą.

„Odesa gavo rinkinius, užtikrinančius prieigą prie „Starlink“ palydovinio interneto. Daugelyje svarbių kritinės infrastruktūros objektų Odesoje yra įrengtos bazės, leidžiančios pasiekti „Starlink“ palydovinį internetą“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 18.23

Portalas „Hromadske“ paskelbė informaciją, kad portalo korespondentę Viktoriją Roščiną galimai sulaikė Rusijos tarnybos.

„Kovo 12 d. mums nepavyko susisiekti su Viktorija. Kaip sužinojome iš liudininkų, kurių saugumo sumetimais paviešinti negalime, žurnalistė tuo metu buvo laikinai užimtame Berdianske. Kovo 16 dieną sužinojome, kad išvakarėse (turbūt kovo 15 d.) ją sulaikė Rusijos FSB. Dabar apie jos buvimo vietą nieko nežinoma“, – „Facebook“ įrašė pranešė „Hromadske“.

Atnaujinta 18.08

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios „Anonymous“ programišiai įsilaužė į daugiau nei 2500 Rusijos ir Baltarusijos oficialių svetainių ir paskelbė apie tolesnius „precedento neturinčius“ išpuolius prieš Rusijos vyriausybės valdomas platformas.

„Rengiame precedento neturinčias atakas prieš Rusijos vyriausybės svetaines. Padidinus jų talpą piko metu nuo 500 GB anksčiau, dabar ji siekia 1 TB. Tai yra du ar tris kartus galingesnė ataka už rimčiausius incidentus“, – „Twitter“ tinkle rašė programišių grupė.

JUST IN: #Anonymous launching unprecedented attacks on the websites of Russian gov't. Increasing their capacity at peak times from 500 GB earlier, it is now up to 1 TB. That is, two to three times more powerful than the most serious incidents. #OpRussia #FreeUkraine pic.twitter.com/wLQEUWKWd0

— Anonymous TV 🇺🇦 (@YourAnonTV) March 17, 2022

Atnaujinta 18.04

Ukrainos žurnalistė Viktorija Roščina greičiausiai buvo paimta Rusijos FSB įkaite kovo 15 d. V. Roščina pranešdavo informaciją iš intensyvių kovų Rytų regione ir paskutinį kartą buvo žinoma, kad ji keliavo į Mariupolį, skelbia dienraštis „Novoje Vremia“.

Atnaujinta 17.54

Sumų regione Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino priešo technikos vilkstinę.

Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų spaudos centras.

„Netoli Trostianecio, Sumų regione, mūsų gynybos pajėgos sunaikino priešo technikos vilkstinę“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 17.52

„Rusija ir Ukraina glaudžiai kalbasi dėl neutralaus statuso“, teigia vienas iš Maskvos komandų derybininku, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Neįvardintas Rusijos derybininkas sakė, kad „Ukrainos neutralumo klausimas yra tas, dėl kurio abi šalys daugiausia sutaria savo taikos derybose“.

Šią popietę jis sakė, kad diskusijos tebevyksta, taip pat ir dėl saugumo garantijų niuansų, jeigu Ukraina atsisakytų prisijungti prie NATO.

Ukrainos demilitarizavimo klausimu derybininkas sakė, kad jie yra „pusiaukelėje“.

Atnaujinta 17.46

Ukrainos vicepremjerė ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk pažymi, kad Rusija ruošiasi provokacijai, kurių metu apkaltins panaudojus „biologines laboratorijas“.

Pasak ministerijos spaudos tarnybos, I. Vereščuk tai pareiškė britų televizijos kanalo „GB news“ eteryje.

I. Vereščuk pažymėjo, kad Ukrainos žvalgyba informuoja apie galimą Rusijos cheminio ginklo panaudojimo grėsmę.

„Rusijos Federacija ruošiasi baisiai provokacijai, kalba apie mitines „biologines laboratorijas“, kad vėliau turėtų dėl ko apkaltinti Vakarus. Tačiau visi dalykai, kuriuos darome kartu su amerikiečiais ar britais, yra oficialūs ir vieši. Vis dėlto Rusija nori panaudoti cheminį ginklą ir dabar mūsų gyventojai tiria, ką reikėtų daryti tokios atakos atveju“, – kalbėjo I. Vereščuk.

Atnaujinta 17.42

Sumuose dėl Rusijos pajėgų apšaudymo užsidegė sandėlio pastatas su dažų ir lako gaminiais.

Gaisras apėmė daugiau nei 6 tūkstančių kvadratinių metrų plotą. Apie aukas nėra pranešama.

Atnaujinta 17.38

Scholzas kitą savaitę šaukia G-7 susitikimą dėl Ukrainos

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, dabartinis Didžiojo septyneto (G-7) pirmininkas, pakvietė pasaulio labiausiai išsivysčiusių šalių lyderius į susitikimą dėl Ukrainos, vyksiantį kitą savaitę per ES ir NATO viršūnių susitikimus, penktadienį pranešė jo biuras.

Vokiečių vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann žurnalistams sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyksiančios derybos bus visų pirma skirtos padėčiai Ukrainoje aptarti ir bus „integruotos“ į anksčiau suplanuotus viršūnių susitikimus.

Vokietija šiemet rotacijos tvarka pirmininkauja G-7 valstybių grupei, kuriai taip pat priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir JAV.

O. Scholzas jau ruošiasi dalyvauti specialiame NATO vadovų susitikime, kuriame, pasak Ch. Hoffmann, „pagrindinė tema bus Rusijos puolimas prieš Ukrainą ir jo padariniai Aljansui“. Taip pat bus aptariamos priemonės NATO gynybiniam potencialui didinti.

Per ES susitikimą ketinama patvirtinti naują 27 narių bloko strateginę pertvarką, nukreiptą į didesnį karinį savarankiškumą, taip pat aptarti energijos kainas bei tiekimo grandinių saugumą invazijos į Ukrainą akivaizdoje, pridūrė Vokietijos vyriausybės atstovė.

ES ir NATO viršūnių susitikimuose ruošiasi dalyvauti ir JAV prezidentas Joe Bidenas, žadantis Vašingtono vardu pademonstruoti „tvirtą kaip geležis“ paramą Amerikos sąjungininkams.

Atnaujinta 17.35

Naujosios Kachovkos mieste Rusijos kariškiai galimai kankina miesto tarybos sekretorių.

Jis daugiau nei dvi dienas buvo laikomas konfiskuoto policijos pastato rūsyje. Apie tai praneša politiko žmona Liudmila Vasiljeva.

Įsibrovėlių reikalavimai Dmytrijui Vasiljevui – pakeisti jo „ūmiai neigiamą poziciją Rusijos atžvilgiu į lojalią“. Šiuo atveju taikomas standartinis fizinio ir moralinio spaudimo rinkinys, įskaitant kankinimo elementus.

Atnaujinta 17.27

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė ministrų kabinetui, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriui bei Aukščiausiosios Rados pirmininkui parengti sprendimą, kaip paspartinti tam tikrų prekių tiekimą iš užsienio. Apie tai jis pranešė vaizdo žinutėje.

„Ministrų kabinetui, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriui bei Aukščiausiosios Rados pirmininkui įpareigojau parengti tokį sprendimų formatą, kuris leistų kiek įmanoma paspartinti visų reikalingų prekių pristatymą iš užsienio“, – sakė jis.

Atnaujinta 17.23

Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maljar sako, kad Rusijos pajėgoms buvo užkirstas kelias padaryti pažangą judant šalies teritorijoje, rašo „Sky News“.

H. Maljar pridūrė, kad Rusijos pajėgos turi problemų dėl maisto ir kuro tiekimo, taip pat komunikacijos problemų.

Atnaujinta 17.08

Pagrindinės Ukrainos prezidentūros patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus penktadienio instruktažo mintys:

◾️Rusijos pajėgos bando stiprinti pozicijas Kyjivo, Sumų, Černihivo ir Charkivo kryptimis;
◾️Pagrindinės Rusijos pajėgų pastangų sutelkimo sritys yra JFO zona, Mariupolis ir Chersono-Mykolajivo kryptis;
◾️Iziume rusai metė į mūšį ginkluotųjų pajėgų mokomuosius dalinius ir buvo iš dalies sunaikinti, o kariai buvo paimti į nelaisvę arba išsklaidyti;
◾️Rusijos kariūnų ir jaunesniųjų specialistų panaudojimas reiškia šios šalies kariuomenės pasimetimą;
◾️Per dieną buvo numušta ne mažiau kaip 10 Rusijos pajėgų orlaivių;
◾️Preliminariais duomenimis, Černobajevkos oro uosto teritorijoje buvo sunaikinta Rusijos Federacijos 8-osios generalinės karinės armijos pažangioji vadavietė, žuvo kariuomenės vadas, galbūt dar keli generolai.

Atnaujinta 17.05

Zelenskis kitą savaitę kreipsis į Prancūzijos parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į Prancūzijos parlamentą, taip siekdamas užsitikrinti tarptautinę pagalbą stabdant Rusijos invaziją.

„Karas, smogęs Ukrainos žmonėms, daro įtaką visoms Europos tautoms ir jų parlamentams“, – sakoma penktadienį išplatintame žemųjų parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos pirmininko biuro pareiškime.

Šią savaitę V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į nacionalinius parlamentus, perspėdamas, kad ketvirtą savaitę vykstančiame kare žiaurumų prieš Ukrainos civilius gyventojus vis daugiau.

Trečiadienį, po V. Zelenskio kreipimosi į JAV Kongresą, prezidentas Joe Bidenas pažadėjo skirti 1 mlrd. dolerių vertės naujų ginklų kovai su invazija.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas kreipėsi į Vokietijos Bundestagą ir tiesiogiai paragino kanclerį Olafą Scholzą nutraukti glaudžius Berlyno energetikos ir verslo ryšius su Maskva.

V. Zelenskis taip pat kreipėsi į įstatymų leidėjus Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Europos Parlamente, o sekmadienį kalbės Izraelio parlamento nariams.

Po V. Zelenskio kreipimosi į Prancūzijos parlamento narius, ketvirtadienį, Briuselyje įvyks NATO neeilinis aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį atvyks ir J. Bidenas.

Atnaujinta 16.56

Norvegija prisijungė prie naujų ES sankcijų Rusijai.

Tai apima asmenines sankcijas, taip pat technologijų, prekių ir paslaugų eksporto apribojimus.

Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeld pavadino sankcijų paketą plačiausiu, kokį šalis kada nors priėmė.

Atnaujinta 16.54

Rusijos šalies gynybos ministerija skleidžia klaidingus faktus, kad Luhansko sritis neva jau yra visiškai jų kontroliuojama. Ši informacija nėra teisinga, pareiškė Luhansko karinio štabo vadovas Serhijus Haidajus.

„Aš, Lugansko srities karinės administracijos vadovas, esu Luhansko srityje ir tai yra atsakymas į tai, kad jie meluoja. Jie iš dalies pateko į Rubižnę ir iš dalies į Popasną. Tikiuosi, kad artimiausiu metu jie bus iš ten išvaryti“, – sakė S. Haidajus.

Atnaujinta 16.46

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis pareiškė, kad jo šalis pasiruošusi padėti atstatyti Rusijos pajėgų sugriautus gimdymo namus Mariupolyje.

Greece is ready to rebuild the maternity hospital in Mariupol, the center of the Greek minority in Ukraine, a city dear to our hearts and symbol of the barbarity of the war.

— Prime Minister GR (@PrimeministerGR) March 18, 2022

Atnaujinta 16.41

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pradėjusį karą prieš Ukrainą, nutraukti ugnį.

Tai teigiama pranešime Vokietijos vyriausybės svetainėje.

Beveik valandą trukusiame O. Scholzo ir V. Putino pokalbyje daugiausia dėmesio buvo skiriama karui Ukrainoje ir pastangoms jį sustabdyti.

Kancleris primygtinai paragino Rusijos prezidentą kuo greičiau sudaryti paliaubas, pagerinti humanitarinę situaciją ir siekti pažangos ieškant diplomatinio sprendimo.

Atnaujinta 16.30

Xi Jinpingas Bidenui: konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su JAV kolega Joe Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“, pranešė kinų valstybinė televizija.

„Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. – Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.“

Atnaujinta 16.26

JT: iš Ukrainos pabėgo per 3,27 mln. žmonių, daugiausia į Lenkiją

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, o iš jų daugiau kaip 2 mln. kirto Lenkijos sieną, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko jau 3 270 662 žmonės – tai yra 100 765 daugiau nei buvo užfiksuota ketvirtadienį.

„Stebime bendrą srauto sulėtėjimą“ palyginti su pirmosiomis konflikto dienomis, pažymėjo UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas.

Kalbant apie žmones, palikusius savo namus, bet tebesančius Ukrainoje, „galima drąsiai daryti prielaidą, kad jų skaičius yra gerokai didesnis nei du milijonai“, pridūrė agentūros atstovas.

Jis perspėjo, kad „vidinio persikėlimo ir pabėgėlių išvykimo iš Ukrainos tempas ir mastas, taip pat su tuo susiję humanitariniai poreikiai tik didės, jei padėtis blogės“.

Anot M. Saltmarsho, 90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo trečiadienio iš karo draskomos šalies pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Iš pradžių UNHCR apskaičiavo, kad iš Ukrainos gali išvykti iki 4 mln. žmonių, bet praėjusią savaitę pripažino, jog šis skaičius gali būti didesnis.

Prieš karą Ukrainos vyriausybės kontroliuotuose regionuose – neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų užimtų rytinių teritorijų – gyveno 37 mln. žmonių.

Atnaujinta 16.23

Lvivo meras prašo tarptautinės pagalbos karo pabėgėliams

Vakarų Ukrainos Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus prašo tarptautinės pagalbos šimtams tūkstančių karo pabėgėlių. Labiausiai reikia lėšų aprūpinti žmones maisto produktais ir medikamentais, taip pat konteinerinių namų, mobilių dušų ir tualetų statybai“, – vokiečių laikraščiui „Süddeutschen Zeitung“ sakė A. Sadovijus. „Mes juk negalime amžinai laikyti žmonių sporto salėje ar ant teatro scenos“, – pridūrė jis.

Lvivas ir to paties pavadinimo sritis, mero duomenimis, yra priglaudę po 200 000 savo namus palikusių žmonių.

A. Sadovijus teigė skeptiškai vertinąs taikos susitarimą su Rusija. „Sutartis su Rusija geriausiu atveju verta popieriaus, ant kurios surašyta“, – sakė jis. „Rusija buvo, yra ir bus mūsų kaimynė. Ir Rusija buvo, yra ir visad bus grėsmė mums“, – pabrėžė Lvivo meras.

Atnaujinta 16.22

„YouTube“ Rusijoje gali būti užblokuotas iki kitos savaitės pabaigos, galbūt net šiandien, Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė neįvardintas šaltinis.

Atnaujinta 16.19

Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovičius įsitikinęs, kad aktyvusis karo etapas turėtų baigtis po 2-3 savaičių. Apie tai jis rašė savo „Telegram“ kanale.

„Aktyvioji fazė beveik baigta prie Kyjivo, Charkivo, Sumų ir Černihivo. Net jei jie kur nors iškraus atsargų, bandys eiti į puolimą, tai vis tiek baigsis jų pralaimėjimu. Čia yra tik vienas galas, jie pralaimėjo strategiškai, pralaimės ir operatyviai. Manau, kad iki balandžio vidurio, balandžio pabaigos išvažiavę Kyjivo žmonės galės grįžti namo“, – sakė O. Arestovičius.

Atnaujinta 16.16

Ukrainoje niekas netiki Rusijos propaganda, teigė šalies kultūros ir informacijos politikos ministras Oleksandras Tkačenka, praneša „Ukrinform“.

„Rusų pasakojimai Ukrainoje griaunami. Visiškai. Prieš baigdamas pirmąjį karo etapą Kremlius, nors ir silpnas, perėjo prie antrojo. Tai gaudymas ir sunaikinimas. Pagal logiką turėjo būti paleistas propagandos komponentas tokiu atveju, jei Rusijos kariuomenė užimtų sostinę. Tačiau generolai neturi ką gero pranešti. Taigi jie pradėjo bombarduoti televizijos bokštus – iš bejėgiškumo. Iš valstybės pusės stengiamės kuo greičiau atkurti transliacijas visur, kur tik yra menkiausia galimybė“, – sakė ministras.

Atnaujinta 16.09

ES neigia besilaikanti „dvigubų standartų“ pabėgėlių politikos

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad netaiko dvigubų standartų pabėgėliams iš Ukrainos, lyginant su pabėgėliais iš Sirijos, Bendrijai susiduriant su didžiausia migracijos krize Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Bendrija sulaukė kritikos už tai, kad neva plačiau atveria duris pabėgėliams iš Ukrainos nei nebaltaodžiams, bėgantiems nuo konfliktų Vidurio Rytuose.

Tačiau Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas penktadienį patikino, kad bloko politika pabėgėlių atžvilgiu nepriklauso nuo jų kilmės šalies.

Jis pridūrė, kad dabartinė padėtis su pabėgėliais iš Ukrainos yra „unikali“, nes šalis, skirtingai nei Sirija, turi bendrų sienų su keliomis ES valstybėmis.

„Turime nemažai (ES) valstybių narių, kurios ribojasi su Ukraina, tad iš tikrųjų srautas ateina tiesiai į Europos Sąjungą“, – žurnalistams Stambule sakė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, Rusijos invazijos pradžios, iš Ukrainos išvyko daugiau nei 3 mln. pabėgėlių. Iš jų daugiau nei 2 mln. perėjo Lenkijos sieną.

ES suteikė pabėgėliams iš Ukrainos laikinos apsaugos statusą, leidžiantį jiems likti šalyje, naudotis sveikatos paslaugomis, lankyti mokyklą ir dirbti.

„Mes užtikrinsime, kad apsauga, kurią suteikėme šiems žmonėms, būtų taikoma kaip universalus principas visoje ES“, – sakė M. Schinas.

Tačiau 2015 metais, kai Europos Sąjungą pasiekė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, toks statusas jiems nebuvo suteiktas.

Pasak ES, 2015 ir 2016 metais jos valstybės narės suteikė prieglobstį daugiau nei 550 000 Sirijos pabėgėlių.

Daug pabėgėlių iš Sirijos apsistojo Turkijoje pagal 2016 metų ES susitarimą su Ankara, numatantį jai finansinę paramą už atvykėlių priėmimą.

M. Schino teigimu, ES įvykdė savo įsipareigojimus Sirijos pabėgėliams.

„Mes padarėme savo dalį ir nematyčiau, kad šiame ginče esama dvigubų standartų“, – sakė jis.

Nuo karo Sirijoje pabėgę sirai gali prašyti prieglobsčio Europoje, tačiau jie iš karto negauna apsaugos kaip ukrainiečiai.

Pasak M. Schino, tai yra susiję su geografija, nes Ukraina ribojasi su keturiomis ES narėmis.

„ES visada bus prieglobsčio vieta bėgantiems nuo karo ir persekiojimo“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 16.08

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad užpuldama Ukrainą Rusija sunaikins visus savo pasiekimus ir grįš į „pražūtingą 90-tųjų laikotarpį“.

Atnaujinta 15.58

Ukrainos prezidentūros biuro vadovo pavaduotojas Ondrijus Sybyha patikino, kad Ukraina derybose su Rusija gina valstybės interesus, o jokių kompromisų būti negali. Pareigūnas tai pasakė visos šalies teletono eteryje, praneša „Ukrinform“.

„Ukrainos delegacija tvirtai gina ir gins Ukrainos valstybės interesus. Šiais klausimais negali būti jokių kompromisų“, – sakė O. Sybyha.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos pareigūnai pasisako už paliaubas ir Rusijos karių išvedimą, Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, taip pat saugumo garantijas.

Atnaujinta 15.55

JT: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 816 civilių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 816 civilių, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), praneša portalas „Sky News“.

Tikėtina, kad šis skaičius yra netikslus ir gali būti didesnis, nes JT į savo statistiką įtraukia tik oficialiai patvirtintas mirtis.

Atnaujinta 15.53

ES pervedė Ukrainai dar dalį milijardinės paramos

Europos Sąjunga (ES) pervedė Ukrainai antrąją milijardinės paramos dalį. Europos Komisija penktadienį Briuselyje pranešė, kad išmokėta 289 mln. eurų. Jau praėjusią savaitę šaliai pervesta 300 mln. eurų.

Iš viso ES yra numačiusi 1,2 mlrd. vertės skubių kreditų. Likę 600 mln. eurų Ukrainą pasieks vėliau šiais metais.

Tikimasi, kad šios lėšos pirmiausiai padės užtikrinti Ukrainos ekonominį ir finansinį stabilumą.

Atnaujinta 15.51

Prieš karą pasisakęs Rusijos pareigūnas traukiasi iš posto

Buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, kuris yra vienas iš nedaugelio Rusijos karinį puolimą Ukrainoje sukritikavusių rusų pareigūnų, penktadienį atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų.

2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.

„Arkadijus Dvorkovičius nusprendė atsisakyti Skolkovo fondo pirmininko įgaliojimų ir sutelkti dėmesį į švietimo projektų vystymą“, – sakoma penktadienį paskelbtame fondo pareiškime.

49 metų A. Dvorkovičius ilgus metus dirbo Rusijos vyriausybėje, yra buvęs Kremliaus padėjėju, vicepremjeru. Minimam fondui jis vadovavo nuo 2018 metų.

Jis nesakė, kodėl traukiasi, bet gyrė fondą už paramą „daugybės sėkmingų startuolių“ plėtrai.

„Skolkovo [fondas] visuomet buvo inovacijų Rusijoje priešakyje, o šiandien, esu tikras, dės visas pastangas, kad mūsų šalis susikurtų savo konkurencingą ekonomiką“, – sakė jis.

Fondo direktorių tarybos pirmininkas Igoris Šuvalovas pažymėjo, jog A. Dvorkovičius taip pat vadovauja Tarptautinei šachmatų federacijai (FIDE) ir mano, kad „esamomis aplinkybėmis neįmanoma“ užimti abu postus.

A. Dvorkovičius yra vienas iš nedaugelio Rusijos pareigūnų, viešai pasmerkusių karą, Maskvos vadinamą „specialia karine operacija“ Ukrainoje.

Šios savaitės interviu JAV žurnalui „Mother Jones“ A. Dvorkovičius sakė: „Karai yra blogiausi dalykai... gyvenime. Taip pat ir šis karas.“

„Mintimis esu su Ukrainos civiliais“, – sakė A. Dvorkovičius.

Jis taip pat vadovauja vieno didžiausių Rusijos bankų „Rosselchozbank“ priežiūros tarybai.

Penktadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad dėl A. Dvorkovičiaus posto „Rosselchozbank“ turi spręsti jis pats ir bankas.

Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas anksčiau sakė, kad A. Dvorkovičius turėtų būti atleistas iš posto Skolkovo fonde.

Jis apkaltino A. Dvorkovičių veikiant „priešo naudai“.

Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarbioje kalboje gynė savo taktiką Ukrainoje ir smerkė „nacionalinius išdavikus“. Jis sakė, kad šalį sustiprins „natūralus ir būtinas visuomenės apsivalymas“.

Atnaujinta 15.34

Baltieji rūmai: prasidėjo J. Bideno ir Xi Jinpingo telefoninės derybos

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį pradėjo telefonines derybas, kuriose amerikiečių lyderis ragins kinų kolegą jungtis prie Vakarų spaudimo Rusijai dėl jos vykdomos invazijos į Ukrainą.

Baltieji rūmai nurodė, kad jųdviejų pokalbis prasidėjo kiek po 9 val. Vašingtono (15 val. Lietuvos) laiku. Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J. Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį.

Atnaujinta 14.33

Bidenas ragins Kinijos vadovą netiekti karinės pagalbos Rusijai

Penktadienį kalbėdamas telefonu Joe Bidenas ragins Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neperduoti karinės įrangos Rusijai, praneša BBC.

Kinija oficialiai nepasmerkė Rusijos agresijos prieš Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą.

JT: Mariupolyje baigiasi paskutinės maisto ir vandens atsargos

JT Pasaulio maisto programa penktadienį perspėjo, kad karo nuniokotame pietų Ukrainos Mariupolio mieste baigiasi „paskutinės maisto ir vandens atsargos“.

Mariupolyje, kurį yra apsupusi Rusijos kariuomenė, situacija – viena iš beviltiškiausių visame kare. Civiliai gyventojai yra nepaliaujamai bombarduojami, o nuo kovo pradžios jie beveik neturi elektros, šilumos ir vandentiekio vandens.

Humanitarinės pagalbos vilkstinė negali pasiekti miesto, pranešama, kad trūksta svarbiausių produktų ir vaistų.

Atnaujinta 14.03

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainos sostinėje Kyjive jau žuvo 222 žmonės, miesto administraciją cituoja portalas „Sky News“. Pasak administracijos, šis skaičius apima 60 civilių ir keturis vaikus.

Čia penktadienio rytą vėl surengtos atakos, žuvo vienas žmogus ir apgadinta dar daugiau pastatų.

Atnaujinta 13.56

Ukrainos oro gynybos sistemos Vinycios regione numušė 3 Rusijos sparnuotąsias raketas, praneša regiono administracijos vadovas Vitalijus Borzovas.

Atnaujinta 13.44

V. Zelenskis teigia pasikalbėjęs su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen, ji pažadėjo, kad per keletą ateinančių mėnesių EK pateiks savo vertinimą dėl Ukrainos prašymo įstoti į ES.

Had substantial conversation with EC President @vonderleyen.
EC opinion on UA application for #EU membership will be prepared within few months.
UA Government and EC are instructed. Moving to our strategic goal together.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 18, 2022

Atnaujinta 13.28

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su ES diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu aptarė galimybes rengti 5-ąjį Bendrijos sankcijų paketą Rusijai.

„Spaudimas didės tiek, kiek reikės, kad sustabdytų Rusijos barbarizmą“, tviteryje parašė D. Kuleba.

Spoke to @JosepBorrellF. We discussed the preparation of the 5th EU sanctions package on Russia. Pressure will keep mounting as long as it is needed to stop Russian barbarism. We also discussed protection and help for Ukrainians who fled from Russian bombs to the EU.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 18, 2022

Atnaujinta 12.58

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusija toliau telkia kariuomenę Kyjivo kryptimi, vis dar bando užimti Iziumo miestą Charkivo apskrityje, užimtame Chersone siekia sukurti griežtą policinį režimą, o „Calibr“ ir „Smerš“ raketas gaminančios gamyklos Rusijoje dirba visą parą, nes šalies amunicijos atsargos išseko.

Atnaujinta 12.28

Putinas toliau tvirtina, kad nori „denacifikuoti“ Ukrainą, kaltina Kyjivą derybų vilkinimu

Penktadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas telefonu pasikalbėjo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Pokalbiuose Kremliaus vadovas pabrėžė, kad neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir apkaltino Kyjivą derybų vilkinimu.

Atnaujinta 12.13

Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Lenkijoje viršijo 2 milijonus

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pranešė, kad jau daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių atvyko į šalį iš Ukrainos, nuo vasario 24 dienos kovojančios su Rusijos karine invazija.

„9 val. (vietos, 10 val. Lietuvos) laiku pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo du milijonus. Dauguma jų – moterys ir vaikai“, – sakoma pasieniečių „Twitter“ pranešime.

„Sienos apsaugos pareigūnai yra pirmieji lenkai, suteikiantys jiems pagalbą kirtus sieną. Dažnai paprasti palaikymo žodžiai reiškia daugiausia“, – pridūrė tarnyba.

Iš visų Ukrainą palikusių pabėgėlių daugiau kaip pusė pasitraukė į Lenkiją. Kiti pabėgo į kitas kaimynines šalis – Rumuniją, Vengriją, Slovakiją ar Moldovą.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR pranešė, kad nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 3,1 mln. žmonių.

„Valanda po valandos, minutė po minutės žmonės bėga nuo šiurpios smurto tikrovės Ukrainoje. Jeigu konfliktas nesibaigs, ši širdį draskanti krizė toliau augs. Mums reikia taikos dabar“, – rašė JT agentūra.

Ji pridūrė, kad daugiau kaip 2 mln. žmonių, palikusių savo namus Ukrainoje, yra persikėlę į kitas šalies vietas.

Pirminiai UNHCR vertinimai rodė, kad iš Ukrainos gali pasitraukti iki 4 mln. pabėgėlių, bet praeitą savaitę agentūra pripažino, kad šis skaičius gali būti dar didesnis.

Atnaujinta 11.54

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas bando „pateisinti savo neryžtingumą atskirdamas eilinius rusus nuo Putino (kaip karo iniciatoriaus)“.

Anot M. Podoliako, tai gali tapti neteisinga tendencija Europoje, nes oficialiai Rusija teigia, kad 71 proc. šalies gyventojų palaiko karą.

„Turėkite tai omenyje“, – rašo M. Podoliakas.

Chancellor @OlafScholz trying to justify his indecisiveness offers to divide ordinary Russians & Putin (as the author of the war). In Europe, this may become a false trend. Because officially 71% of Russians support the war & mass killings of Ukrainians. Keep this in mind.

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 18, 2022

„Radio Svoboda“ paskelbė dviejų Rusijos sociologų atliktų apklausų duomenis, kurie rodo, kad apie 71 proc. Rusijos gyventojų didžiuojasi Maskvos vykdomu karu prieš Ukrainą. „Radio Svoboda“ atkreipia dėmesį, kad negalima atmesti prielaidos, jog Rusijos gyventojai bijo per apklausas išsakyti savo tikrąją nuomonę dėl Maskvos įvestų represijų.

Atnaujinta 11.17

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėja, kad bet koks krovinys, kurį sudaro Ukrainai skirta ginkluotė, gali tapti Rusijos taikiniu.

Atnaujinta 11.13

Gubernatorius: Rusijos karių bombardavimai trukdo civilių evakuacijai iš Luhansko srities

Ukrainos rytuose esančios Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus teigia, kad dažni Rusijos karių bombardavimai trukdo saugiai čia gyvenančių civilių evakuacijai, praneša portalas „France 24“.

Pasak S. Haidajaus, nuo karo pradžios srityje jau žuvo 59 civiliai ir visiškai sunaikintos kai kurios gyvenamosios vietovės. „Nėra nė vienos bendruomenės, kuri dar nebuvo apšaudyta“, – sakė jis nacionalinei televizijai ir kaip karštuosius taškus įvardijo Severodonecko, Rubižnės ir Popasnos miestus.

Su Rusija besiribojanti Luhansko sritis išsidėsčiusi anglių turtingame Donbaso regione, kurį nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Rusijos remiami separatistai. S. Haidajus yra ukrainiečių administracijos vadovas regione.

Atnaujinta 10.28

Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Kramatorske, jame buvo civilių gyventojų, žuvo mažiausiai 2 žmonės, dar bent 6 buvo sužeisti.

Atnaujinta 10.15

Ukrainos Voznesensko mieste Mykolajivo srityje Rusijos kariai smogė į sandėlį, kuriame buvo laikomi ginklai, remdamasis portalu „Ukraine 24“, kuris savo ruožtu cituoja šio miesto merą, praneša transliuotojas BBC. Informacijos apie galimas aukas kol kas nėra.

Kovo 18-osios duomenimis, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje jau žuvo 109 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, daugiausia vaikų žuvo Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos daugiau kaip 439 švietimo įstaigos, iš jų 63 – visiškai sunaikintos.

Atnaujinta 10.01

Ukrainos pajėgos skelbia, kad Kyjivo srityje su „Stinger“ raketomis numušė Rusijos naikintuvą Su-24.

Atnaujinta 10.01

Rusijos pajėgos sudavė smūgį Charkivo Viešosios administracijos akademijai, buvo sunaikinta dalis pastato, žuvo mažiausiai 1 žmogus, 11 buvo sužeisti, dar 1 yra įstrigęs po griuvėsiais.

Atnaujinta 09.28

Rusijos artilerija smogė gyvenamajam namui Kyjivo Podolsko rajone, žuvo mažiausiai 1 žmogus, dar 4 yra sužeisti, evakuoti 98 gyventojai, 12 žmonių išgelbėjo gelbėtojai.

Subombarduoto Mariupolio teatro griuvėsiuose tebėra per 1 000 žmonių

Mariupolyje slėptuvėje po subombarduotu Dramos teatru liko ne mažiau nei 1 300 žmonių, teatro griuvėsių niekas nevalo, todėl žmonės negali iš jos išeiti, socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta.

Atnaujinta 09.05

Lvivo meras patvirtino, kad Rusijos pajėgos sudavė smūgių miesto oro uosto apylinkėms, tačiau pats oro uostas esą nebuvo apgadintas, išdužo gretimų pastatų langai.

Savo „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje Andrijus Sadovas patikslino, kad pataikyta į lėktuvų remonto angarus, jie buvo sunaikinti. Pirminiais duomenimis, per atakas žmonės nenukentėjo.

Preliminariais duomenimis, į Lvivą iš Juodosios jūros Rusijos pajėgos paleido 6 Ch-555 sparnuotąsias raketas, dvi iš jų numušė Ukrainos oro gynybos sistemos.

Į įvykio vietą nuskubėjo greitosios pagalbos ir policijos automobilių.

Atnaujinta 07.49

Luhansko regione Rusijos pajėgos naktį smarkiai apšaudė Severodonecką ir Rubižnę, čia sunaikino virš 20 gyvenamųjų namų, žuvo mažiausiai 2 žmonės, dar 4 buvo sužeisti, kituose namuose nutrauktas dujų ir vandens tiekimas.

Atnaujinta 07.29

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies kariuomenė nukovė Rusijos 331-ojo pulko vadą Sergejų Sucharevą. Pranešama, kad 2014 m. jis vadovavo tam pačiam pulkui, kai pulkas smarkiai apšaudė ukrainiečių karius prie Ilovaisko.

Ukrainos generalinis štabas taip pat praneša, kad ketvirtadienį šalies pajėgos ir kariai pamušė 14 Rusijos taikinių ore (7 lėktuvus, sraigtasparnį, 3 bepiločius ir 3 sparnuotąsias raketas). Anot Ukrainos kariuomenės, dalis rusų karių stengiasi susižaloti, kad išvengtų dalyvavimo kovos veiksmuose.

Okupuotose teritorijose Rusija bando kurti pozityvų įvaizdį, dalija civiliams maistą, bet ir sulaiko proukrainietiškus aktyvistus, tarnautojus, pareigūnus, kitus ukrainiečius, kurie gali organizuoti pasipriešinimą.

Per pastarąsias 24 val. Ukrainos pajėgos iš dalies sunaikino ir sustabdė Rusijos 437-osios pratybų divizijos ir 26-osios tankų divizijos veržimąsi, nurodo Ukrainos generalinis štabas.

Atnaujinta 07.00

Japonija, Australija ir Naujoji Zelandija įvedė naujas sankcijas Rusijai. Jos nukreiptos į oligarchus, gynybos ir finansų sektorius, skelbia „Unian“.

Japonija įveda sankcijas 15 Rusijos asmenų ir devyniems subjektams, įskaitant gynybos sektoriaus pareigūnus ir valstybinę ginklų eksportuotoją „Rosoboronexport“.

Apskritai po Rusijos invazijos į Ukrainą Japonija įvedė sankcijas 76 žmonėms, septyniems bankams ir 12 kitų organizacijų Rusijoje.

Atnaujinta 06.42

Niujorke šimtai neperšaunamų liemenių, kurios buvo surinktos kaip policijos pareigūnų labdara ir turėjo keliauti į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, buvo pavogtos, ketvirtadienį pranešė policija ir labdaros organizacija.

Vagystė įvyko nevyriausybinės organizacijos „Amerikos ukrainiečių kongreso komitetas“ (Ukrainian Congress Committee of America, UCCA) būstinėje. Trečiadienį ten iškviesta policija buvo informuota, kad „apie 400 neperšaunamų liemenių buvo paimtos iš tos vietos“, – nurodė Niujorko policijos departamento atstovė leitenantė Jessica McRorie.

Atnaujinta 06.34

Rusija atšaukė penktadienį planuotą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos balsavimą dėl „humanitarinės“ rezoliucijos Ukrainoje, nesulaukusi paramos iš artimiausių savo sąjungininkų, pranešė diplomatai.

Maskvai nepavyko sutelkti rezoliucijos projektui Kinijos ir Indijos paramos.

Rusijos pasiuntinys ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia patvirtino, jog penktadienį balsavimas neįvyks.

Rezoliucija bet kokiu atveju nebūtų priimta, nes Vakarų šalys ją vetuotų.

Vis dėlto Rusija tikėjosi, kad artimiausių jos sąjungininkių parama dokumentui būtų parodžiusi bent kokį globalaus palaikymo Maskvos, tęsiančios invaziją į Ukrainą, veiksmams ženklą.

Atnaujinta 05.53

Sostinėje Kyjive ankstų penktadienio rytą paskelbtas oro pavojaus signalas. Mieste buvo girdimos oro antskrydžių sirenos, raginančios gyventojus kuo greičiau slėptis.

Atnaujinta 04.43

Po Rusijos ir Turkijos prezidentų pokalbio telefonu BBC skelbia, kad dalis Vladimiro Putino reikalavimų Ukrainai gali būti nesunkiai įgyvendinami, o kai kurie – problemiški. Apie V. Putino reikalavimus BBC klausė Turkijos prezidento patarėjo Ibrahimo Kalino.

Jis kalbėjo, esą vienas svarbiausių yra Ukrainos neutralumas ir pažadas nestoti į NATO. Ukraina taip pat turėtų nusiginkluoti, rusų kalbai šalyje turėtų būti suteikta apsauga.

Pasak BBC, didžiausio pasipriešinimo iš Ukrainos gali sulaukti punktas dėl Donbaso ir Krymo statuso. Manoma, kad Rusija gali reikalauti atsisakyti teisių į Donbasą ir oficialiai pripažinti Krymą Rusijos teritorija.

V. Putinas sako, kad dėl šių punktų jis turės kalbėtis tiesiai su Ukrainos prezidentu. Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad yra pasiruošęs susitikti su Putinu.

Atnaujinta 04.08

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgoms sunku išlaikyti puolimą Ukrainoje. Naujausiame britų žvalgybos vertinime teigiama, kad Rusija ir toliau susiduria su logistinėmis problemomis. Esą dėl riboto mobilumo ir pranašumo ore neturėjimo priešakinių pajėgų kariams sudėtinga pristatyti būtiniausius dalykus, tokius kaip maistas ar kuras. Pasak britų žvalgybos, Ukrainos kontratakos verčia Rusiją siųsti daug karių ginti tiekimo linijų, o tai apriboja galimybes pulti.

Kiek anksčiau Pentagonas taip pat paskelbė, kad Rusijos puolimas yra įstrigęs visoje šalyje.

Atnaujinta 02.44

Gelbėtojai vis dar negali pradėti darbų Mariupolio teatro griuvėsiuose ir išlaisvinti ten įstrigusių žmonių, skelbia pravda.com.ua. Pranešama, kad Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai sulaukė apšaudymų iš Rusijos pajėgų.

Tinklalapis skelbia, kad teatre galėjo slėptis maždaug 800 žmonių.Tokį skaičių pateikė teatre prisiglaudusiems žmonėms maistą ruošusi moteris. Anot jos, maždaug 100 žmonių pabėgo, kiti liko po griuvėsiais.

Atnaujinta 01.50

JAV Atstovų rūmai balsavimu pritarė, kad Rusijai ir Baltarusijai būtų panaikintas vadinamasis „palankiausios valstybės“ prekybos statusas. Tokio statuso panaikinimas reiškia didesnius muito mokesčius iš šių šalių importuojamoms prekėms. Pvz., iš Rusijos importuojamam iškastiniam kurui, trąšoms ir metalams.

Tikimasi, kad netrukus šį žingsnį patvirtins ir Senatas.

Atnaujinta 00.33

Naujas V. Zelenskio vaizdo įrašas

Prezidentas Volodymyras Zelenskis feisbuko paskyroje pasidalijo nauju vaizdo įrašu, jame apžvelgiama esama situacija. V. Zelenskis paminėjo, kad nauji rusų šauktiniai pateko į nelaisvę, tarp jų yra ir tokių, kurie atsisako grįžti į Rusiją. Prezidentas kreipėsi ir į Rusijos žmones, ypač motinas, kurių sūnūs vyksta žūti kare prieš Ukrainą. Vaizdo įraše šalies vadovas taip pat užsiminė apie pokalbius su Vakarų šalių lyderiais.

Atnaujinta 00.17

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzya toliau kartoja, kad Rusijos pajėgos esą neatakavo Mariupolio teatro, kuriame esančioje slėptuvėje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, įskaitant vaikus. Kai „Sky News“ žurnalistė Niujorke ambasadoriui paminėjo Vakarų žurnalistų, esančių Ukrainoje, liudijimus, V. Nebenzya pareiškė matęs „daugybę melagienų“ ir kalbėjo apie informacinį karą. Įraše galima matyti jo atsakymus žurnalistams.

Russian ambassador to the UN continuing to peddle disinformation about Ukraine. Tells @SkyNews that Russia didn’t bomb theatre in Mariupol. pic.twitter.com/TQHiezq3PK

— Martha Kelner (@marthakelner) March 17, 2022