Putino karas Ukrainoje: derybose skelbiama pertrauka iki trečiadienio, tebėra „fundamentalių nesutarimų“

Rusijos ir Ukrainos atstovai baigė dar vieną derybų ratą. Ukrainos prezidentūra pranešė, kad pokalbiai buvo sunkūs, yra fundamentalių nesutarimų, tačiau užsiminė ir apie kompromiso galimybę. Nepaisant pastangų užbaigti karą, Rusijos pajėgos antradienį toliau bombardavo Ukrainos miestus, buvo tęsiama civilių evakuacija.

Pranešama, kad Kyjive paskelbta 35 valandų komendanto valanda. Komendanto valanda prasidės šiandien 20 valandą ir tęsis iki ketvirtadienio 7 valandos ryto. Apie tai paskelbė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Įvedamas draudimas judėti mieste be specialių leidimų. Galite išeiti tik pasiekti pastogę. Todėl prašau visų Kyjivo gyventojų pasiruošti tam, kad dvi dienas jie turės būti namuose arba, gavę pavojaus signalą, slėptuvėje“, – sakoma V. Klyčko pranešime.

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk nurodė, kad antradienį veikė 9 iš 9 suplanuotų humanitarinių koridorių, iš viso buvo evakuota virš 28 tūkst. civilių, 20 tūkst. – vien iš Mariupolio.

Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybose vėl paskelbta pertrauka, jos bus tęsiamos trečiadienį. Anot V. Zelenskio patarėjo Mychailo Podoliako, „yra fundamentalių nesutarimų, bet tikrai yra ir vietos kompromisams“. Derybų pakomitečiai tęsia darbą ir pauzių metu.

We'll continue tomorrow. A very difficult and viscous negotiation process. There are fundamental contradictions. But there is certainly room for compromise. During the break, work in subgroups will be continued...

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 15, 2022

Antradienį Rusija paskelbė oficialiai pasitraukianti iš Europos Tarybos.

Anot Ukrainos generalinio štabo, Rusijos invazija vis dar yra sustabdyta, nors Rusija atakuoja raketomis, bombarduoja civilinę Ukrainos infrastruktūrą, gyvenamuosius rajonus, grobia žmones ir maisto produktus.

Tęsiasi kovos dėl Mariupolio kontrolės, Azovo brigada nugalėjo Rusijos 22-ąją specialiąją brigadą, Luhansko rajone antradienį ukrainiečiai sunaikino 5 Rusijos raketų paleidimo sistemas (MLRS) BM-21 „Hradl“, kartu su amunicija, taip pat 3 tankus T-72, vieną šarvuotą kovos mašiną, virš 15 rusų karių, nors duomenys esą tebėra tikslinami.

Apie pirmadienio dienos ir antradienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 04.12

Vakariniame Lvivo mieste paryčiais gaudė apie pavojų pranešančios sirenos.

3am air raid siren in Lviv, western Ukraine. The last time sirens rang out was two nights ago when the Yaroviv base, just 15 miles from the Polish border, was targeted by 30 Russian cruise missiles.

— Imtiaz Tyab (@ImtiazTyab) March 16, 2022

Atnaujinta 03.13

Ukraina teigia antradienį atrėmusi dar vieną Charkivo puolimą. Pasak vietos administracijos atstovų, Rusijos pajėgos buvo priverstos atsitraukti toliau nei kad buvo įsitvirtinusios prieš tai. Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, netoli Rusijos sienos. Rusų pajėgos ne kartą bandė perimti jo kontrolę, tačiau iki šiol viskas baigėsi nesėkme.

Atnaujinta 03.08

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos Mariupolio ligoninėje įkaitais laiko apie 500 žmonių. Tarp jų maždaug 100 gydymo įstaigos darbuotojų ir pacientų. Likusieji esą yra aplinkinių namų gyventojai. Pasak pranešimų, ligoninės pastatas stipriai apgadintas po anksčiau čia vykusių apšaudymų, tačiau medikai nenutraukia darbo, pacientais rūpinasi rūsyje.

Atnaujinta 02.45

Rusijai ir Ukrainai tęsiant derybas dėl karo nutraukimo, prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio naktį paviešino vaizdo įrašą, kuriame sako, kad pokalbiai tampa labiau realistiški. Tačiau, jo teigimu, dar reikia laiko, kad būtų priimti sprendimai, atitinkantys Ukrainos interesus. Anksčiau Ukrainos derybininkai patvirtino, kad pokalbius su Rusijos atstovais tęs trečiadienį.

We'll continue tomorrow. A very difficult and viscous negotiation process. There are fundamental contradictions. But there is certainly room for compromise. During the break, work in subgroups will be continued...

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 15, 2022

Atnaujinta 02.08

Rusija pradėjo išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą. Apie šį sprendimą Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė didėjant spaudimui, kad Maskva būtų išmesta iš šios žmogaus teisių organizacijos dėl sukelto karo Ukrainoje. Europos Taryba įkurta 1949-ais metais, nuo to laiko iš organizacijos yra išstojusi vos viena valstybė – Graikija 1969 metais, kai jai kilo pašalinimo grėsmė dėl šalį valdžiusios chuntos veiksmų. Tačiau atkūrus demokratiją, Graikija į Europos Tarybą po keletos metų sugrįžo.

Slovakija pritarė, kad šalyje būtų dislokuota daugiau nei du tūkstančiai NATO karių. Jie sudarys dalį „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, reaguojant į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Anksčiau skelbta, kad Slovakijoje taip pat bus dislokuota gynybos sistema „Patriot“. Slovakija yra viena iš rytinių Europos šalių, į kurią atvyksta iš Ukrainos bėgantys žmonės. Ji jau priėmė apie 200-us tūkstančių karo pabėgėlių.

Atnaujinta 01.15

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai traukiniu atvažiavo į Kyjivą ir tapo pirmaisiais užsienio lyderiais, apsilankiusiais Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos pradžios. Jie čia atvyko kaip Europos Sąjungos atstovai, susitiko prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei kitais šalies pareigūnais. Tarp atvykusiųjų Kyjive yra ir Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, kuris paragino tarptautinę bendruomenę pasiųsti į Ukrainą taikdarių misiją.

#Ukraine In Kyiv, President @ZelenskyyUa met with the prime ministers of Poland, Czechia and Slovenia. This is an important gesture of solidarity and support from foreign leaders pic.twitter.com/H9Rzuv9TM3

— Hanna Liubakova (@HannaLiubakova) March 15, 2022

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas kitą savaitę viešės Europoje. Kaip pranešė Baltieji Rūmai, jis dalyvaus NATO viršūnių susitikime, skirtame aptarti Rusijos sukelto karo Ukrainoje.

Amerika taip pat antradienį patvirtino naują paramos paketą Ukrainai. Šaliai bus skirta daugiau nei 13-a milijardų dolerių.

I just signed the Bipartisan Government Funding Bill into law — keeping the government open and providing a historic $13.6 billion in funding to Ukraine.

— President Biden (@POTUS) March 15, 2022

Atnaujinta 00.42

Jungtinių Valstijų televizija „Fox News“ atskleidė, kad Ukrainoje per Rusijos pajėgų apšaudymą netoli Kyjivo žuvo ne vienas, o du jai dirbę žurnalistai. Patvirtinta, kad kartu su airių operatoriumi Pjeru Zakševskiu gyvybės neteko ir ukrainietė prodiuserė Oleksandra Kuvshynova.

Ukrainian journalist Oleksandra Kuvshynova and Fox News cameraman were killed by Russian artillery while reporting in Horenka (Kyiv Oblast). Fox News reporter Benjamin Hall was injured and has been hospitalized pic.twitter.com/cF5FD6bxmh

— Hromadske Int. (@Hromadske) March 15, 2022

Atnaujinta 00.00

Ukrainos pajėgos skelbia nukovusios dar vieną Rusijos generolą, 150-osios motorizuotosios pėstininkų divizijos vadą Olegą Mitiajevą. Rusija šios informacijos nepatvirtino.

Atnaujinta 23.51

Rusijos pajėgos antradienį sulaikė ir nežinoma kryptimi išvežė Berdiansko gyventoją, kuris miesto centre protestavo prieš rusų karių vykdomą miesto okupaciją.

Atnaujinta 23.13

Ukraina informavo TATENA, kad Černobylio atominė elektrinė vėl buvo prijungta prie elektros tinklo po to, kai praėjusį trečiadienį buvo sutrikdytas energijos tiekimas objektui.

TATENA praneša, kad ukrainiečių specialistai pataisė vieną iš dviejų elektros tiekimo linijų.

Rusijos pajėgos užėmė Černobylio AE kovo 9-ąją, nuo tada joje dirbantys specialistai ir apsaugos pareigūnai negalėjo palikti objekto.

TATENA taip pat praneša, kad Zaporižios AE darbuotojai patvirtino pranešimus – Rusijos pajėgos šalia jėgainės detonavo nesprogusią amuniciją. Jėgainę taip pat kontroliuoja Rusijos pajėgos, nors operacijas prižiūri ukrainiečių specialistai.

Atnaujinta 22.37

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienio vakarą susitiko su Kyjive besilankančiais Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos premjerais.

Atnaujinta 22.16

Rusija nuo karo pradžios paleido į taikinius Ukrainoje virš 950 raketų, CNN sakė neįvardintas JAV gynybos pareigūnas. Vašingtono vertinimu, Rusijos ir Ukrainos pajėgos šiuo metu tebeturi apie 90 proc. savo pajėgumų, tačiau rusų pajėgų progresas praktiškai nefiksuojamas.

Nuo Kyjivo Rusijos pajėgos tebėra nutolusios per 15–20 km šiaurės vakarų kryptimi ir per 20–30 km rytų kryptimi. Per pastarąją parą Ukrainą pasiekė Vakarų partnerių pagalba, taip pat ir ginklai.

Atnaujinta 21.48

Rusija sušvelnino savo toną, siekiant išspręsti padėtį Ukrainoje, sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žokovka. Anot jo, ukrainiečių ir rusų delegacijų derybos tampa „konstruktyvesnės“.

Anot I. Žokovkos, Rusija nustojo reikalauti, kad Ukraina pasiduotų. Antradienį tęsiasi nuotoliniu būdu surengtas ukrainiečių ir rusų delegacijų derybų raundas.

Atnaujinta 21.28

Baltieji rūmai: sankcijos bloškė Rusiją dešimtmečius atgal

Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl Ukrainos užpuolimo, anot JAV Vyriausybės, Rusijos ekonomiką bloškė dešimtmečius atgal. „Beprecedentės sankcijos, kurias paskelbėme su savo sąjungininkais ir partneriais, niekais pavertė 30 metų ekonominę pažangą“, – antradienį Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. Ir tai atsitiko per mažiau nei mėnesį. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas esą virto „strategine nesėkme“.

J. Psaki, be kita ko, paminėjo Rusijos rublio kurso smukimą, didelę infliaciją ir, anot ekspertų, galimai gręsiantį Rusijos ekonomikos žlugimą. Kartu atstovė pabrėžė, kad toliau bus didinamas spaudimas oligarchams iš V. Putino aplinkos.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai atvyko į Kyjivą

Į Kyjivą atvyko Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai, pranešė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Čia, karo nuniokotame Kyjive, kuriama istorija“, – rašė M. Morawieckis socialiniame tinkle „Twitter“, paskelbęs nuotraukas, kuriose jis kartu su savo pavaduotoju Jaroslawu Kaczynskiu, taip pat Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Slovėnijos premjeru Janezu Janša sėdi prie stalo, ant kurio guli Ukrainos žemėlapis.

The Prime Ministers of 🇵🇱 @MorawieckiM, 🇸🇮 @JJansaSDS and 🇨🇿 @P_Fiala arrived on the behalf of @EUCouncil to #Kyiv today. The courage of true friends of 🇺🇦! Discussing support of #Ukraine and strengthening sanctions against the Russian aggression.

— Denys Shmyhal (@Denys_Shmyhal) March 15, 2022

„ES remia Ukrainą ir ji gali tikėtis draugų pagalbos – tokią žinią šiandien atvežėme į Kyjivą“, – tęsė jis.

Keturi politikai į Kyjivą atvyko traukiniu. Jie nori susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.

Atnaujinta 21.04

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė „istorinį“ pagalbos Ukrainai paketą, kuris šaliai skirs 13,6 mlrd. JAV dolerių paramą.

I just signed the Bipartisan Government Funding Bill into law — keeping the government open and providing a historic $13.6 billion in funding to Ukraine.

— President Biden (@POTUS) March 15, 2022

Atnaujinta 20.37

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk nurodė, kad antradienį iš Mariupolio humanitariniu koridoriumi buvo evakuota 20 tūkst. civilių.

Atnaujinta 20.35

Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebendzia teigia, kad Rusija pateiks Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai balsuoti dėl Maskvos parengtos rezoliucijos, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl esą prastėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje, kurią puola Rusija. V. Nebendzios pavaduotojas Dmitrijus Polianskis nurodė, kad Rusija sieks, jog dėl rezoliucijos JT ST balsuotų trečiadienį.

Rezoliucijoje reikalaujama, kad kovų įkarštyje esantys civiliai būtų apsaugojami, tačiau jau anksčiau buvo pranešta, kad pačios Rusijos pajėgos apšaudo humanitariniais koridoriais Ukrainoje judančius civilius.

Atnaujinta 20.00

Putinas per pokalbį telefonu su Micheliu kritikavo Ukrainą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu kritikavo Ukrainos poziciją derybose su Rusija. V. Putinas pareiškė, „kad Kyjivas nerodo rimto požiūrio ieškant abiem pusėms priimtino sprendimo“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Kremliaus pranešime.

Be to, V. Putinas apkaltino ES ignoravus Ukrainos raketų ataką, pirmadienį surengtą prieš gyvenamąją teritoriją Rytų Ukrainos separatistiniame Donecko regione. Ukraina jau paneigė esanti susijusi su ataka.

Ch. Michelis po pokalbio tviteryje rašė, kad ES smerkia Rusijos agresiją. Jis, be to, pabrėžė, kad Maskva privalo nutraukti „brolžudišką karą“ Ukrainoje. Jis reikalavo neatidėliotinų paliaubų ir rusų pajėgų pasitraukimo. Ch. Michelis taip pat rašė, kad turi liautis Rusijos kariuomenės vykdomas beatodairiškas civilių gyventojų apšaudymas.

Stressed to President @KremlinRussia_E the urgent need to stop Russia’s fratricidal war against #Ukraine

The #EU is united in condemning Russia's aggression, responding with powerful sanctions and providing further support to Ukraine.

— Charles Michel (@eucopresident) March 15, 2022

Atnaujinta 19.49

Stoltenbergas: NATO suaktyvins oro erdvės gynybos sistemų tiekimą Ukrainai

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį nurodė, kad Aljansas suaktyvins modernių oro erdvės gynybos sistemos tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai, bet atsisakė pateikti daugiau detalių apie šiuos planus.

Ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“ korespondentas pranešė, kad J. Stoltenbergas šį pareiškimą išsakė per spaudos konferenciją Briuselyje, surengtą NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse.

Kai buvo paklaustas, kodėl NATO ir JAV teigia, kad Aljanso šalių turimų sovietinės gamybos naikintuvų perdavimas Ukrainai nebūtų naudingas, nors Kyjivas mano priešingai, J. Stoltenbergas atsakė: „NATO sąjungininkės teikia daug įvairios įrangos, įskaitant šiuolaikines oro erdvės gynybos sistemas, kurios iš tiesų padėjo ukrainiečiams numušti Rusijos lėktuvų ir raketų. Sąjungininkai toliau teikia pagalbą, kalbant apie įvairias oro erdvės gynybos sistemas.“

Vis dėlto Aljanso lyderis pažymėjo, kad išsamesnė informacija apie šią pagalbą nebus viešinama.

„Tačiau aš neketinu leistis į kiekvienos siuntos, kiekvieno paramos būdo detales, konkrečiai – kaip ir kur [tai bus daroma], nes manau, kad tai tik apsunkins tokio palaikymo teikimą. NATO narės didina [Ukrainos] aprūpinimą šiuolaikinėmis oro erdvės gynybos sistemomis“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.

Praeitą ketvirtadienį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje. Pentagonas argumentavo, kad Kyjivo pastangos atremti Rusijos invaziją būtų geriau remiamos tiekiant antžemines ginkluotės sistemas.

Vašingtonas praeitą rudenį leido perduoti Ukrainai 60 mln. dolerių (55 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, o gruodį buvo nutarta perduoti Kyjivui daugiau ginkluotės ir amunicijos, kurios vertė – 200 mln. dolerių.

J. Bidenas atmetė JAV pajėgų karinių veiksmų Ukrainoje galimybę ir perspėjo, kad NATO tiesioginis įsitraukimas į konfliktą su branduolinių ginklų turinčia Rusija vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Europos Sąjungos lyderiai savo ruožtu siekė dvigubai padidinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skirdami dar 500 mln. eurų.

Atnaujinta 19.14

Kovo 24-ąją Briuselyje vyks neeilinis NATO valstybių vadovų viršūnių susitikimas, jame dalyvaus ir JAV prezidentas Joe Bidenas. Lyderiai aptars vasario 24-ąją Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei kaip stiprinti Aljanso rytinį flangą reaguojant į grėsmes.

President Biden @POTUS comes to @NATO HQ next week to participate in an extraordinary meeting of the leaders of all #NATO Allies. #WeAreNATO pic.twitter.com/Pd08Tk2KTs

— US Mission to NATO (@USNATO) March 15, 2022

Europos Sąjunga (ES) antradienį paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo ribojamas prabangos prekių eksportas į Rusiją, prekyba geležimi ir plienu, taip pat – pritaikomos sankcijos Rusijos energetikos įmonėms. Bet ES kol kas nesiima taikyti tolesnių ribojimų Rusijos bankams ir gamtinių dujų, naftos importui.

Atnaujinta 19.01

JAV centrinės vadavietės vadas gen. Frankas McKenzie antradienį Kongreso nariams sakė, kad „labai mažos žmonių grupės“ bando iš Sirijos patekti į Ukrainą ir kautis Rusijos kariuomenės pusėje, rašo CNN.

Pentagono atstovas Johnas Kirby jau anksčiau sakė, kad JAV turi informacijos apie Rusijos pastangas verbuoti samdinius Artimuosiuose Rytuose, kad jie kautųsi Rusijos pusėje Maskvos kare prieš Ukrainą.

Atnaujinta 18.53

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą, didėjant spaudimui pašalinti Maskvą iš šios europinės žmogaus teisių organizacijos dėl karinės invazijos Ukrainoje.

Ministerijos „Telegram“ kanalu paskelbtame pranešime sakoma, kad Maskva „pradeda išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą“, ir nurodoma, kad atitinkamas perspėjimas buvo pateiktas organizacijos generalinei sekretorei Marijai Pejčinovič Burič.

Ukraina pirmadienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.

ET vykdomasis organas – Ministrų Komitetas – įšaldė visas Rusijos atstovavimo teises pirmąją invazijos dieną, bet iki šiol dar nė viena Europos Tarybos narė nėra visam laikui pašalinta iš šios organizacijos.

Rusijos parlamento narys Piotras Tolstojus, iki dabartinės krizės pirmininkavęs ETPA, anksčiau užsiminė, kad Maskva nori pasitraukti iš Europos Tarybos.

„Tegul jie verda savo sultyse be mūsų“, – parašė jis.

Atnaujinta 18.33

V. Zelenskis teigia, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios jau žuvo 97 ukrainiečių vaikai. Tai jis pabrėžė kalbėdamas vaizdo ryšiu Kanados parlamento posėdyje.

Atnaujinta 18.14

Iš Sumų regiono humanitariniu koridoriumi išvyko apie 100 autobusų, gabenančių civilius. Žmonės yra perkeliami į Poltavą.

Atnaujinta 17.57

Antradienį Ukrainos prezidentas nuotoliniu būdu kreipėsi į Kanados parlamentą. Savo kalboje jis pabrėžė, kad karas parodė, kas yra tikrieji Ukrainos draugai.

„Ar galite įsivaizduoti, kaip skambinate kitoms draugiškoms valstybėms, prašote, kad jie uždarytų (Ukrainos) oro erdvę, kad sustotų bombardavimai. O vietoj to jie reiškia didelį susirūpinimą visa situacija. Kalbame su partneriais, o jie mums sako: prašome, atsilaikykite dar kiek“, – kalbėjo Volodymyras Zelenskis.

Jis Ukrainos padėtį apibūdino kaip „sunkią“, bet esą šios 20 dienų parodė, kas yra tikrieji šalies draugai.

Atnaujinta 17.27

Ukrainoje žuvo „Fox News“ operatorius Pierre'as Zakrzewskis, kuris pirmadienį buvo sužeistas kartu su televizijos reporteriu.

P. Zakrzewskis žuvo, o jo bendradarbis Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo, sakoma bendrovės „Fox News Media“ vadovės Suzanne Scott pranešime.

Taip pat žuvo su operatoriumi buvusi ukrainiečių žurnalistė Oleksandra Kuvšinova. Britų žurnalistas Benjaminas Hallas išgyveno, tačiau neteko dalies kojos.

NATO yra susirūpinusi, kad Rusija gali Ukrainoje panaudoti cheminius ginklus „apgaulingos vėliavos“ operacijai, t. y. bandydama sukurti pretekstą savo kariniams veiksmams, antradienį sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Anot jo, Maskvos pareiškimai apie Ukrainoje neva veikusias cheminių ginklų laboratorijas yra „absurdas“ ir vieni iš „ilgos melų eilės“.

Atnaujinta 17.24

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, jų pačių duomenimis, atrėmė Rusijos atakas keliais frontais. Į šiaurę nuo Kyjivo rusų daliniams nepavyko pralaužti gynybinių pozicijų, antradienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Užpuolikams nepavyko užimti ir į vakarus nuo sostinės esančio Makarivo miesto.

Rytų Ukrainoje taip pat atremtas rusų veržimasis, pavyzdžiui, prie Lisičansko miesto. Priešas esą patyrė nuostolių ir atsitraukė. Apsuptas Pietų Ukrainos Mariupolio uostamiestis tuo tarpu iš kelių pusių nuolat atakuojamas artilerijos ir naikintuvų, sakoma pranešime.

Generalinis štabas apkaltino rusų pajėgas vis labiau atakuojant gyvenamąsias teritorijas ir kritinę infrastruktūrą. Rusų daliniai dėl lėto puolimo tempo esą yra demoralizuoti.

Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužinas gyrė savo dalinius. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlieka savo uždavinius. Mes sulaikėme užpuoliką, panaudojome dalį rezervo ir kai kuriose teritorijose perėjome į kontrataką, – rašė V. Zalužinas feisbuke. – Deja, turime nuostolių, tačiau jie daug kartų mažesni nei priešo nuostoliai.“

Ukrainos duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 13 500 rusų karių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Atnaujinta 16.30

Sumuose parengta 70 autobusų, kurie evakuos civilius humanitariniu koridoriumi, praneša Raudonasis Kryžius. Netrukus turėtų prasidėti civilių gelbėjimo operacija, tikimasi, kad ji vyks sėkmingai. Humanitariniai koridoriai iš apsiaustų Ukrainos miestų antradienį yra atviri 9–21 val.

Maždaug 2 tūkst. civilių automobilių pavyko išvažiuoti iš apsupto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi, antradienį pranešė miesto administracijos pareigūnai.

„Žinoma, kad 14 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) iš Mariupolio buvo išvažiavę 2 tūkst. automobilių“, – miesto administracija pranešė platformoje „Telegram“. Priduriama, kad dar 2 tūkst. automobilių laukia, kad galėtų išvažiuoti iš miesto.

Kiek žmonių evakavosi iš miesto privačiais automobiliais – nepranešama.

Dar 160 privačių automobilių iš Mariupolio išvažiavo pirmadienį, pranešė miesto administracija.

Atnaujinta 16.15

Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas Oleksijus Danilovas teigia, kad šaliai reikia sukurti karinį aljansą, kuriame būtų bent viena branduolinė valstybė, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį sakė, kad Kyjivui reikia naujų bendradarbiavimo su Vakarais formatų ir atskirų saugumo garantijų.

Anot O. Danilovo, Baltarusijos kariuomenės kariai vis dar atsisako kautis Rusijos pusėje, o Ukraina laimės šį Maskvos pradėtą karą, tam Kyjivas rengėsi jau nuo lapkričio.

Atnaujinta 15.57

Ukrainos generalinis štabas praneša turintis duomenų, kad Rusija įrengė samdinių mokymo centrus Babruiske ir Gomelyje (Baltarusijoje), čia bus rengiami kovotojai dalyvauti Maskvos agresijoje prieš Ukrainą. Toks centras įrengtas ir Smolenske Rusijoje.

Atnaujinta 15.34

Aukščiausioji Rada sutiko su prezidento V. Zelenskio argumentais ir pratęsė karo padėtį nuo kovo 26 dienos dar 30 dienų.

Atnaujinta 15.21

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka tikina, kad „Baltarusija niekuo negali padėti Rusijai kare prieš Ukrainą“, o Rusija Baltarusijos karių kariauti „nešaukia“, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.

„Noriu dar kartą pabrėžti (jūs tai žinote geriau nei kiti žmonės): mes neketiname įsitraukti į šią operaciją, kurią Rusija vykdo Ukrainoje. Mums, kaip kariškiams, to nereikia“, – sakė jis.

Atnaujinta 15.15

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Ukrainos norą tapti NATO karinio bloko nare. Anot jo, Kyjivui jau duota suprasti, kad atvirų durų politika Ukrainai negalioja.

Atnaujinta 15.00

Antradienį iš Mariupolio per humanitarinį koridorių išvyko 2 tūkst. lengvųjų automobilių, Ukrainos vicepremjerę cituoja portalas „Sky News“.

Tačiau netoli Berdiansko tebėra įstrigęs šiam miestui skirtas humanitarinis krovinys. Mariupolio gyventojai vis dar neturi elektros ir vandens tiekimo, čia taip pat trūksta maisto.

Skaičiuojama, kad iš miesto reikėtų evakuoti mažiausiai 200 tūkst. žmonių. Raudonasis Kryžius kiek anksčiau perspėjo, kad šis uostamiestis yra „dusinamas“.

Atnaujinta 14.47

Nuo Putino pradėto karo Ukrainoje pradžios Rusijos pajėgos sužeidė 35 žurnalistus, o trys iš jų žuvo, skelbia Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras.

Dnipro oro uoste sprogus raketai, buvo sužeistas vienas žmogus, praneša Ukrainos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Atnaujinta 14.35

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas teigė, kad į G20 forumo darbotvarkę neturėtų būti įtraukti politiniai ir saugumo klausimai, įskaitant pokalbius apie karą Ukrainoje, praneša CNN.

„G20 yra pagrindinis tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo forumas ir tai nėra tinkama vieta aptarti politinius ir saugumo klausimus, tokius kaip karas Ukrainoje“, – sakė Zhao Lijianas.

Atnaujinta 14.29

Beveik 89 tūkst. britų išreiškė norą priimti pabėgėlių iš Ukrainos pagal vyriausybės programą, raginančią gyventojus atverti savo namus nuo karo bėgantiems žmonėms.

Vidaus reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP sakė, kad iki antradienio ryto per mažiau nei parą nuo programos „Namai Ukrainai“ pristatymo norą priimti karo pabėgėlius išreiškė 88 172 žmonės.

Ši programa leidžia atskiriems asmenims, labdaros organizacijoms, bendruomeninėms grupėms ir įmonėms savanoriškai apgyvendinti pabėgėlius bent pusei metų.

Programa skirta Ukrainos piliečiams ir jų šeimų nariams. Jie galės trejus metus gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, čia jie galės gauti sveikatos priežiūros, švietimo paslaugas ir socialines išmokas.

Pabėgėlius priimantiems britams kas mėnesį bus mokama po 350 svarų (418 eurų). Jie turi pateikti pavardes asmenų, kuriuos nori remti, o nevyriausybinės ir labdaros organizacijos turi nustatyti, kam labiausiai reikia pagalbos.

Jungtinė Karalystė sulaukė kritikos dėl savo politikos bėgančiųjų nuo karo Ukrainoje atžvilgiu, nes ji sudaro galimybes atvykti tik tiems, kieno artimieji jau gyvena šalyje.

Atnaujinta 14.26

Daugiau nei pusė ukrainiečių mano, kad pagrindinis Rusijos invazijos tikslas yra „visiškai išnaikinti“ Ukrainos žmones.

Atitinkamus apklausos rezultatus paskelbė „Rating Sociological Group“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

56 procentai ukrainiečių mano, kad pagrindinis Rusijos invazijos tikslas yra nužudyti Ukrainos žmones. Tokia nuomonė vyrauja visuose Ukrainos regionuose. Kita pusė ukrainiečių mano, kad pagrindinis Rusijos invazijos tikslas yra okupuoti Ukrainą ir paversti ją Rusijos dalimi.

Atnaujinta 14.22

Aukų Kyjive skaičius po šios nakties Rusijos atakų išaugo iki keturių, skelbia „Sky News“.

Atnaujinta 14.13

Ukrainos ir Rusijos delegacijos atnaujino derybas. Šiuo metu tarp šalių vyksta gana įtemptos diskusijos. Tai „Ukrinform“ išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Derybos atnaujintos. Tarp šalių vyksta sunkios diskusijos“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 14.10

Šauktiniai į valstybės gynybos operacijas bus įtraukti tik prasidėjus karo veiksmams anksčiau buvusiose taikiose teritorijose, paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadovybės štabo personalo skyriaus viršininkas.

Atnaujinta 13.50

Dieną priešas nevykdė aktyvių puolimo operacijų, o buvo sutelkęs jėgas į savo patirtų nuostolių kompensavimą ir samdinių iš kitų šalių verbavimą – tai kovo 15 d. 12 val. operatyvinėje informacijoje apie Rusijos įsiveržimą praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Gynybos pajėgų būklė, padėtis, veiksmų pobūdis nepasikeitė. Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau sėkmingai priešinasi okupantams. Dieną priešas nevykdė aktyvių puolimo operacijų, buvo sutelkęs jėgas į pasipildymą, dabartinių nuostolių likvidavimą, samdinių iš kitų šalių verbavimą, probleminių Ukrainos teritorijoje veikiančių okupantų kariuomenės aprūpinimo logistikos klausimų sprendimą“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 13.47

Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui prognozavo, kada baigsis karas Ukrainoje.

„Turime du sprendimus. Pirma, derybose, kurios dabar sėkmingai vyksta, viskas gali būti išspręsta kuo greičiau, per 1–2 savaites. Tai yra visiškai išvedus Rusijos kariuomenę“, – teigė O. Arestovičius.

Jis numatė ir antrąjį scenarijų, jei Rusija „papirks rezervo karius ir vis tiek vėl bandys užgrobti Ukrainą“.

„Antras variantas: Rusija papirks rezervistus, reiškia, kad jie neva negalės su mumis derėtis. O tada bus dar vienas bandymas pulti Ukrainą. Tada reikės dar savaitės „juos sumalti“. Ir viskas, jie tuomet nebeturės jokių rezervų. Jei išsipildys antras variantas, tai visa tai gali užtrukti dar mėnesį – iki balandžio vidurio“, – pridūrė O. Arestovičius.

Atnaujinta 13.29

Šįryt tiesioginiame kreipimesi į Vakarų lyderius Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Ukrainai skirti daugiau paramos ir perspėjo, kad Rusija gali nusitaikyti į kitas Europos dalis, rašo „Sky News“.

„Mes vis dar galime sustabdyti Rusijos karo mašiną, vis dar galime sustabdyti žmonių žudymą“, – sakė jis ir tvirtino, kad tai „lengviau būtų padaryti kartu“.

V. Zelenskis pridūrė, kad jei Europa dabar neužims aiškios pozicijos, Rusija nusitaikys į kitas Europos šalis.

„Mes visi esame Rusijos taikiniai... Padėkite sau, padėdami mums“, – sakė jis.

Atnaujinta 13.25

Už neteisėtą karinių pareigų vengiančių asmenų gabenimą į užsienį numatyta iki 9 metų laisvės atėmimo bausmė, o transportas, kuriuo jie išvežami, bus konfiskuojamas, apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

Jis pažymėjo, kad kasdien pasieniečiai sulaiko vyrų, kurie bando išvengti karinių pareigų bėgdami į užsienį.

„Fantazijos lygis čia didelis: kai kas atsiduria automobilio bagažinėje, kai kas keliauja apsirengęs moteriškais drabužiais“, – sakė R. Stefančukas.

Atnaujinta 13.11

Kremlius antradienį pareiškė, kad dar per anksti daryti išvadas dėl derybų su Ukraina.

„Darbas yra sudėtingas, tačiau teigiamas pats faktas, kad darbas tęsiasi, – reporteriams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Nenorime skelbti jokių prognozių. Palaukime apčiuopiamų rezultatų.“

Maskvos ir Kyjivo delegacijos jau surengė keturis derybų ratus, siekdamos rasti diplomatinį krizės sprendimą. Prieš pirmadienį surengtą naujausią derybų ratą abi pusės išreiškė viltis, kad būtų galima pasirašyti kokį nors dokumentą, tačiau paskui buvo pranešta apie „techninę pauzę“.

D. Peskovas antradienį pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie bet kokių galimų dokumentų formatą, ir nurodė, jog tai yra tarp derybininkų vykstančių diskusijų dalis.

Abi pusės savaitgalį leido suprasti, kad derybose daroma pažanga.

Atnaujinta 13.08

Ukrainos delegacijos narys Davydas Arachamija paskelbė apie derybų tarp Maskvos ir Kyjivo atnaujinimą, rašo Ukrainos žiniasklaida.

Atnaujinta 13.01

Charkive vykstant civilių evakuacijai Rusijos pajėgos pradėjo apšaudymą.

Atnaujinta 12.56

Rusijos kariai apšaudė Rubižnės miesto ligoninę, visiškai sunaikintas gimdymo stacionaras, „Telegram“ kanale sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Neseniai Rusijos okupacinės pajėgos artilerija apšaudė Rubižnės miesto daugiadisciplininę ligoninę. Sunaikinimai siaubingi: akušerijos-ginekologijos skyrius buvo visiškai sugriautas. Dabar Luhansko srityje yra vienu gimdymo stacionaro skyriumi mažiau“, – rašė S. Haidajus.

Atnaujinta 12.46

Komendanto valanda nuo kovo 15 d. 20 valandos iki kovo 17 d. 7 valandos ryto galios visame Kyjivo regione.

Tai paskelbė regioninės srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Visame Kyjivo regione nuo kovo 15 iki kovo 17 dienos įvedama komendanto valanda nuo 20 iki 7 val.“, – sakė jis.

D. Kuleba ragino piliečius neiti į gatves ir kitas viešas vietas (išimtys galioja tik su specialiai išduotais leidimais ir asmens tapatybės kortelėmis).

Atnaujinta 12.43

Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalį paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių.

„Dabar peržengta trijų milijonų iš Ukrainos judančių žmonių riba“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovas Paulas Dillonas.

Daugiau kaip 1,4 mln. jų yra vaikai, nurodo JT vaikų fondas UNICEF, o 157 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai, skelbia TMO.

JT pabėgėlių agentūra UNHCR dar neatnaujino savo duomenų ir nurodė, kad pabėgėlių iki antradienio buvo 2,95 milijono.

Daugiau nei pusė jų – 1,7 mln. – pasitraukė į Lenkiją.

Daugiau kaip 450 000 pabėgėlių pasitraukė į Rumuniją, apie 350 000 – į Moldovą, beveik 265 000 – į Vengriją, dar kone 215 000 – į Slovakiją.

Be to, daugiau kaip 140 000 žmonių išvyko į Rusiją, per 1 200 – į Baltarusiją, rodo UNHCR skaičiai.

Atnaujinta 12.34

Rusų pajėgos šešiuose Ukrainos regionuose sugriovė ar apgadino mažiausiai 28 bažnyčias, mečetes, sinagogas.

Tai pranešė Ukrainos valstybinė etnopolitikos tarnyba.

Atnaujinta 12.23

Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretus dėl baudžiamosios atsakomybės už bendradarbiavimą su Rusijos junginiais karinėje, politinėje, informacinėje, administracinėje, ekonominėje ir darbo srityse.

Taip pat naujasis Baudžiamojo kodekso straipsnis numato draudimą eiti pareigas valstybės įstaigose ir savivaldybių institucijose, taip pat draudžiama būti kandidatais įvairaus lygio rinkimuose, stebėtojais, rinkimų komisijų nariais ir kandidatų į prezidentus įgaliotiniais.

Atnaujinta 12.20

Skelbiama, kad „Azov“ karinis būrys Mariupolyje sėkmingai kaunasi su Maskvos siųstomis pajėgomis.

Vaizdai iš Mariupolio:

Atnaujinta 12.16

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį paragino Vakarus atsikratyti „priklausomybės“ nuo rusiškų energijos išteklių, kurie, anot jo, leidžia prezidentui Vladimirui Putinui „šantažuoti“ pasaulį.

Vakarų lyderiai padarė „siaubingą klaidą“, kai leido V. Putinui „išsisukti“ po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir tapo dar labiau priklausomi nuo rusiškos energijos, rašė B. Johnsonas dienraštyje „The Daily Telegraph“.

Dėl to „kai jis galiausiai pradėjo savo baisų karą Ukrainoje, jis žinojo, kad pasauliui bus labai sunku jį nubausti“, rašė premjeras.

„Pasaulis negali pasiduoti šiam nuolatiniam šantažui“, – pabrėžė jis.

B. Johnsonas šiuos komentarus paskelbė prieš vizitą į Saudo Arabiją, kur susitiks derybų su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, degalų kainoms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą šoktelėjus į rekordines aukštumas.

„Kol Vakarai bus ekonomiškai priklausomi nuo Putino, jis darys viską, kad išnaudotų šią priklausomybę“, – rašė britų premjeras.

„Jei pasaulis atsikratytų priklausomybės nuo rusiškos naftos ir dujų, galėtume priversti jį pajausti pinigų stygių, sugriauti jo strategiją ir pastatyti jį į vietą“, – rašė B. Johnsonas.

Jungtinės Valstijos jau uždraudė rusiškos naftos importą, jų pavyzdžiu paseks ir Jungtinė Karalystė, o Europos Sąjunga sutarė tai padaryti „kiek įmanoma greičiau“, rašė premjeras.

Jis pripažino, kad Vakarams rusiškų energijos išteklių atsisakymas „bus skausmingas“.

B. Johnsono atstovas spaudai prieš premjero vizitą į Saudo Arabiją sakė, kad vyriausybė „nori sumažinti nestabilumą ir kainas JK verslui“.

JK vyriausybė vėliau šį mėnesį turi paskelbti šalies energetinio saugumo strategiją. B. Johnsonas sakė, kad būtina investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant jūros vėjo elektrinių parkus ir saulės energiją.

Pasak premjero, taip pat reikia „virtinės naujų statymų branduolinės energijos srityje“, įskaitant „mažus modulinius reaktorius ir dideles elektrines“.

Atnaujinta 12.11

Beveik trečdalis ukrainiečių mano, kad derybas su Rusija reikia nutraukti ir kovoti iki visų valstybės teritorijų išlaisvinimo.

Tai liudija sociologinių tyrimų grupės „Reitingas“ kovo 12–13 dienomis atliktos Ukrainos gyventojų apklausos karo sąlygomis rezultatai.

Dauguma apklaustųjų kaip realų būdą baigti karą mato kompromisų paieškas derybose su kitų šalių įsitraukimu (64 proc.).

Beveik trečdalis mano, kad derybas reikia nutraukti ir kovoti iki visų teritorijų išlaisvinimo, o tik 1 proc. apklaustųjų sutinka laikytis daugumos Rusijos Federacijos reikalavimų.

Atnaujinta 12.08

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pabėgo 1,4 mln. vaikų, o tai reiškia, kad kas minutę vienas vaikas tampa pabėgėliu, antradienį teigė Jungtinės Tautos (JT).

„Ukrainoje per pastarąsias 20 dienų kasdien pabėgėliais tapo vidutiniškai po 70 tūkst. vaikų... O tai iš esmės reiškia, kad nuo konflikto pradžios kas minutę vienas vaikas tapo pabėgėliu“, – reporteriams Ženevoje sakė JT Vaikų fondo (UNICEF) atstovas spaudai Jamesas Elderis.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paprašė iš sostinės išvykusių vyrų sugrįžti į miestą ir ginti jį nuo Rusijos pajėgų atakų.

Atnaujinta 11.53

Aštuoniasdešimt žmonių, tarp jų du vaikai, buvo sužeisti praėjusią parą per Rusijos atakas Mikolajivo srityje.

„Per pastarąją parą Mikolajivo srityje buvo sužeista aštuoniasdešimt žmonių, tarp jų du vaikai. Visi nukentėjusieji buvo nuvežti į mūsų sveikatos priežiūros įstaigas ir jiems suteikta reikiama pagalba“, – „Telegram“ paskelbė regiono tarybos vadovė Hana Zamazejeva.

Anot jos, 223 žmonės, nukentėję nuo Rusijos užpuolikų atakų Mikolajivo srityje, šį rytą dar gydėsi vietos ligoninėse.

Atnaujinta 11.51

Charkivo srities Iziumo miestas perskirtas per pusę, nėra galimybės gauti humanitarinės pagalbos. Tai paskelbė miesto mero pavaduotojas humanitariniams klausimams Vladimiras Macokinas.

„Iziumo miestas buvo apgultas dvi savaites. Be vandens, be šviesos, šilumos, maisto, vaistų, ryšių. Situacija ne ką geresnė nei Mariupolyje“, – rašo V. Macokinas.

Atnaujinta 11.49

Ukrainos regionuose skamba sirenos, perspėjančios apie oro pavojų.

Atnaujinta 11.37

Apie 20 Ukrainos liaudies deputatų šiuo metu yra užsienyje.

Apie tai per bendrą televizijos kanalų transliaciją paskelbė Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka.

„Yra skirtingi skaičiai, dabar jų labai tiksliai nepateiksiu, bet apie 20 deputatų išvyko iš Ukrainos. Sakykime, kad tai yra deputatai, kurie anksčiau turėjo nepatriotinių apraiškų“, – sakė O. Kornijenka.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius prognozuoja, kad Rusijos pajėgos padidins sparnuotųjų raketų atakų skaičių Ukrainos teritorijoje.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, jis tai pasakė informacinio teletono eteryje.

„Jie turi labai galingą raketų atsargą. Jie į mus taikys iki konflikto pabaigos, o konflikto pabaigoje tai gali padažnėti. Turime tam būti pasiruošę. Jie taip pat smogs miestams, Kyjivui, kai jiems nepavyks pasiekti rezultatų sausumoje“, – sakė O. Arestovičius.

Atnaujinta 11.23

Preliminarūs nuostoliai dėl karo veiksmų Ukrainos teritorijoje siekia mažiausiai 500 milijardų dolerių (454 mlrd. eurų), tačiau ši suma nėra galutinė, apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenko.

„Daugelis tiekimo grandinių yra visiškai nutrūkusios, daug įmonių sunaikinta, o kai kurios tiesiog negali dirbti, nes jų darbuotojai išvyko. Ministerija tikėjosi, kad karo kaštai sieks nuo trečdalio iki pusės šalies BVP. Pagal kitą apskaičiavimą kalbame apie 500 milijardų dolerių. Tačiau tiksli suma bus žinoma tik pasibaigus karui“, – pabrėžė S. Marčenko.

Atnaujinta 11.18

Pranešama, kad Kyjive paskelbta 35 valandų komendanto valanda. Komendanto valanda prasidės šiandien 20 valandą ir tęsis iki ketvirtadienio 7 valandos ryto. Apie tai paskelbė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

Atnaujinta 11.11

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos pajėgos paleido raketas į oro uostą Dnipro mieste, pranešė Dnipropetrovsko srities valstybės administracijos vadovas.

Skelbiama, kad nukentėjo kilimo ir tūpimo takas, apgadintas terminalas.

Atnaujinta 11.02

„Po Ukrainos pergalės kare valstybė atkurs visą priešo sunaikintą infrastruktūrą.“ Apie tai tiesiogiai informacinio teletono eteryje pareiškė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Jis pabrėžė, kad tokia užduotis yra vienas iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prioritetų.

„Kiekvieną dieną renkame atnaujintus duomenis apie visus paveiktus infrastruktūros objektus. Tai ir gyvenamieji namai, ir socialinė, ir kita infrastruktūra, ir keliai. Norime būti pasirengę nedelsiant atkurti infrastruktūrą, ir tai darome jau keletą dienų. Turime atskirą būstinę, kuri surenka visą informaciją ir pradeda ruoštis restauracijai“, – sakė K. Tymošenka.

„Visiems atstatysime namus, žmonės nebus palikti gatvėje, mes tai garantuojame, o prezidentas tai irgi garantuoja“, – pridūrė K. Tymošenka.

Atnaujinta 10.58

Skelbiama, kad Ukrainos batalionas „Azov“ nukovė Rusijos pajėgų majorą-generolą, jo vardas ir pavardė neatskleidžiami.

Atnaujinta 10.56

Iki Kovo 15-osios dienos ryto karo metu žuvo 97 ukrainiečių vaikai ir sužeidė daugiau nei 100.

Kaip „Telegram“ paskelbė Generalinė prokuratūra, remdamasi nepilnamečių prokurorų duomenimis, vaikai labiausiai nukenčia Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Sumų, Chersono, Mykolajivo ir Žytomyro regionuose. Kiekvieną dieną per apšaudymus žūva mažiausiai penki vaikai.

Atnaujinta 10.50

Evakuacijos kolonos pajudėjo iš dviejų Sumų regiono miestų.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

„Lebedynas. Kolona paliko miestą! Trostianecyje ji taip pat pajudėjo nuo išvykimo vietos“, – rašoma pranešime.

Anot jo, kolona iš Konotopo išvyks „bet kurią minutę“.

Tuo metu taip pat skelbiama, kad Rusijos pajėgos sutrikdė žmonių evakuaciją iš Luhansko srities.

Tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Haidajus.

„Nėra tylos režimo, o tai reiškia, kad šiandien nebus humanitarinio koridoriaus... Rusijos armija nori daugiau karo įkaitų tarp civilių gyventojų ir dėl to neįmanoma evakuotis. Apšaudymas nesiliauja“, – sakė jis.

Atnaujinta 10.42

Pietų Korėja paskelbė apie karinio krovinio išsiuntimą į Ukrainą.

Anot CNN, antradienį apie tai paskelbė Pietų Korėjos gynybos ministerija. Pranešime sakoma, kad į Ukrainą bus siunčiami neperšaunami šalmai, palapinės, antklodės, pirmosios pagalbos vaistinėlės, vaistai ir ilgalaikio saugojimo kariniai daviniai. Krovinių pristatymo logistikos klausimai dar sprendžiami. Krovinio vertė – 800 tūkst. JAV dolerių (727 tūkst. eurų).

Atnaujinta 10.37

Vaizdai iš Rusijos pajėgų suniokoto Ochtyrkos miesto.

Atnaujinta 10.28

Ukrainos Rivnės srities televizijos bokšto atakos aukų padaugėjo iki 19, skelbia „Sky News“.

Srities gubernatorius Vitalijus Kovalis pirmadienį pranešė, kad per ataką žuvo devyni žmonės, o po griuvėsiais vis dar yra įstrigusių žmonių.

Atnaujinta 10.12

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žada maksimalų verslo dereguliavimą ir ragina atnaujinti verslo veiklą ten, kur nėra kovų.

Atitinkamą pareiškimą valstybės vadovas padarė kovo 14 d. vakare, po 19 dienų trukusio pasipriešinimo Rusijos agresijai.

Anot jo, Ukrainos ministrų kabinetas susitarė dėl sprendimų paketo, kaip paremti Ukrainos ekonomiką, kad verslas veiktų, kad žmonės turėtų darbus ten, kur leidžia saugumo situacija ir kur žmonės tam pasiruošę.

Atnaujinta 10.10

Ukrainos prezidento biuro vadovas Mychailo Podoliakas priekaištavo Ukrainos partneriams už tai, kad „jie stovi nuošalyje, kol Ukrainos kariai kovoja“.

„20-oji didvyriškumo diena šalyje. Tikra laisvė visada kainuoja. Rusijos Federacija ir toliau kovoja tik su taikiais miestais, naikindama juos naktimis raketomis. Mūsų kariuomenė užtikrintai muša rusus į visas puses. Partneriai vis dar kukliai stovi nuošalyje“, – vaizdo įrašė kalbėjo M. Podoliakas.

Naujoji Zelandija pasiūlys 4 tūkst. specialiųjų vizų karo pabėgėliams iš Ukrainos, turintiems šeimos narių šioje Pietų pusrutulio valstybėje, antradienį pranešė jos vyriausybė.

Imigracijos ministras Krisas Faafoi sakė, kad tai yra didžiausias per kelis dešimtmečius specialiųjų vizų, išduodamų palaikant tarptautines pagalbos pastangas, skaičius.

Daugiau nei 2,8 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo vasario 24 dienos, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

„Tai dvejų metų trukmės viza, skirta padėti žmonėms pabėgti nuo šiuo metu vykstančio konflikto ir rasti čia prieglobstį viliantis, kad jie galės sugrįžti namo, kai baigsis karas“, – sakė K. Faafoi.

Maždaug 1 600 Ukrainoje gimusių Naujosios Zelandijos piliečių ir rezidentų galės vienus metus remti specialią vizą gavusius šeimos narius, tokia viza leidžia dirbti šalyje.

Ši schema apima tėvus, senelius, suaugusius brolius ir seseris ar suaugusius vaikus ir jų artimiausius gimines, pabėgusius iš Ukrainos.

„Naujoji Zelandija skubiai pasmerkė brutalią ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą“, – sakė K. Faafoi.

Šalis taip pat paskelbė papildomai skirsianti 4 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (2,5 mln. eurų) humanitarinei pagalbai.

„Kartu su kitomis diplomatinėmis priemonėmis mes skubiai reagavome į Rusijos karo veiksmus įvesdami kelionių draudimus, eksporto kontrolę, priimdami sankcijų Rusijai įstatymą ir skirdami lėšų pagalbai, kad paremtume gyvybiškai svarbią humanitarinę veiklą“, – sakė ministras.

Nuo vasario 24 d. į Čekiją iš Ukrainos atvyko apie 220 tūkst. pabėgėlių. Tai antradienį pranešė laikraštis „Právo“, remdamasis Čekijos pirmuoju vicepremjeru ir vidaus reikalų ministru Vítu Rakušanu.

Prahos meras Zdeněkas Hřibas savo tviteryje informavo, kad vien tik šalies sostinė nuo Rusijos agresijos pradžios priėmė 36 041 pabėgėlį ukrainietį. Pirmadienį municipalinės institucijos užregistravo 2 945 ukrainiečius. Pasak miesto vadovo, pabėgėlių skaičius toliau didėja.

Atnaujinta 10.01

Ukrainos pajėgos skelbia sustabdžiusios Rusijos atakas Charkivo pakraštyje, „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos spaudos tarnyba.

Atnaujinta 09.53

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai šiandien atvyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir premjeru Denysu Šmyhaliu.

Atnaujinta 09.51

Kinijos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad jo šalis nenori, jog Rusijai paskelbtos Vakarų ekonominės sankcijos darytų jai poveikį, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, augant spaudimui, kad Pekinas atsisakytų paramos izoliuotai Maskvai.

„Kinija nėra šios krizės dalyvė ir tuo labiau nenori, kad ji būtų paveikta sankcijų“, – sakė kinų diplomatijos vadovas Wangas Yi, rodo antradienį paskelbtas pranešimas apie telefoninį pokalbį su kolega iš Ispanijos Jose Manueliu Albaresu.

Atnaujinta 09.49

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas vėl informavo apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. iki kovo 15 d.

Lėktuvai – 81;
Sraigtasparniai – 95;
Tankai- 404;
Šarvuoti automobiliai – 1279;
Artilerijos sistemos – 150;
Oro gynybos sistemos – 36;
Daugkartinio paleidimo raketų sistemos – 64;
Autocisternos – 60;
Automobilinė įranga – 640;
Laivai (valtys) – 3;
Bepiločiai orlaiviai – 9;
Personalas – virš 13 500 žmonių.

Charkivo srityje buvo išgelbėti trys žmonės, o septynių aukų kūnai buvo ištraukti iš po pastatų, kuriuos per pastarąją dieną sugriovė Rusijos pajėgos, griuvėsių.

Atnaujinta 09.42

Baltieji rūmai teigė, kad JAV padėjo Ukrainai priešintis Rusijos pajėgoms daug ilgiau, nei tikėtasi Maskvoje.

Tai pareiškė JAV prezidento spaudos sekretorė Jen Psaki.

„Suteikėme karinę pagalbą, humanitarinę pagalbą ukrainiečiams, o tai leido jiems priešintis daug ilgiau, nei tikėjosi Rusijos vadovybė“, – sakė J. Psaki.

Atnaujinta 09.41

JAV žvalgyba pranešė, kad Rusijos į Ukrainą paleistose balistinėse raketose yra netikėtumų: oro gynybos radarus apgaunančios amunicijos.

Šios technologijos yra panaudotos balistinėse raketose „Iskander-M“, rašo „The New York Times“.

Pasak JAV žvalgybos pareigūno, kiekvienas iš prietaisų yra maždaug pėdos ilgio, smiginio formos, baltos spalvos su oranžine uodega.

So what does a transponder do and is it better described as a decoy: https://t.co/nIR016Mell pic.twitter.com/SS6VNIbO6Q

— CAT-UXO (@CAT_UXO) March 13, 2022

Juos šaudo trumpojo nuotolio balistinės raketos „Iskander-M“, kurias Rusija per sieną siunčia iš mobiliųjų paleidimo įrenginių.

„Kiekvienas yra pripildytas elektronikos ir skleidžia radijo signalus, kad trikdytų priešo radarus“, – nurodė žvalgyba.

Atnaujinta 09.28

Paleistas Rusijos pajėgų sviedinys pataikė į privatų dviejų aukštų gyvenamąjį namą Osokorkų rajone Kyjive, kilo gaisras.

„Kovo 15 d. Osokorkų rajone, Sadova gatvėje, sviedinys pataikė į dviejų aukštų privatų namą. Kilo gaisras“, – „Facebook“ tinkle paskelbė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba.

Atnaujinta 09.14

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk pranešė, kad šiandien Ukrainoje turėtų veikti 9 humanitariniai koridoriai.

Atnaujinta 09.11

Rusijos ginkluotosios pajėgos ir šios šalies gynybos ministerija skelbia, kad „visiškai perėmė visos Chersono srities teritorijos kontrolę“.

Atnaujinta 09.07

Rubižnėje, Luhansko srityje, priešas apšaudė vietos internatinę mokyklą, skirtą silpnaregiams vaikams, miesto ligoninę ir tris mokyklas.

Žuvo keturi žmonės.

Atnaujinta 09.00

Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas pranešė, kad miestas „pradeda priprasti prie Rusijos pajėgų apšaudymo ir jau ruošiamas geras miesto gynybos planas, kuris buvo būtinas net ir Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo atveju“.

Atnaujinta 08.53

Ryte Kyjive per Rusijos pajėgų vykdytą apšaudymą žuvo du žmonės, vienas paguldytas į ligoninę.

Apie tai feisbuke pranešė Valstybinės pagalbos tarnybos miesto vyriausiojo direktorato spaudai sekretorė Svetlana Vodolaga.

„Šį rytą, nuo 4.22 iki 5.51 val., priešo apšaudymo sviediniai pataikė į du daugiaaukščius gyvenamuosius namus Sviatošinskio rajone, vieną privatų namą Osokorkos rajone ir kitą daugiaaukštį pastatą Podilsko rajone! Dabar tikrai žinome apie du žuvusiuosius, 35 išgelbėtus žmones, vienas žmogus yra ligoninėje“, – rašė ji.

Atnaujinta 08.47

Kyjivo Sviatošinskio rajone apgadinti du gyvenamieji pastatai. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Tai pranešė Ukrainos liaudies deputatas Oleksijus Hončarenka.

Atnaujinta 08.44

Rusijos kariuomenė laikinai okupuotose teritorijose naudojasi Ukrainos ligoninėmis. Ten jie savo sužeistiems kariams teikia medicinos pagalbą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, rusai ir toliau ciniškai leidžia raketų ir bombų atakas prieš svarbiausią infrastruktūrą.

Atnaujinta 08.37

Pabėgėliams iš Ukrainos, kuriuos priims Japonija, bus išduota ilgalaikė metus galiosianti viza. Tai antradienį žurnalistams pranešė šalies teisingumo ministras Yoshihisa Furukawa.

Kaip informuoja naujienų agentūra „Kyodo“, ministras paaiškino, jog, stengiantis padėti pabėgėliams iš Ukrainos, buvo priimtas sprendimas pratęsti leidimo būti šalyje galiojimą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Ilgalaikė viza taip pat leis jiems dirbti.

Anksčiau šį mėnesį Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė, kad šalis artimiausiu metu pradės priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

Iki šiol Japonija suteikė pabėgėlio statusą 29 Ukrainos piliečiams, kurie paliko tėvynę prasidėjus Rusijos agresijai. Televizijos kanalo NHK surengtos apklausos duomenimis, 85 proc. japonų daugiau ar mažiau pritaria vyriausybės sprendimui priimti pabėgėlių ukrainiečių.

Atnaujinta 08.35

Per naktį Charkivo ir jo apskrities ugniagesiai 34 kartus vyko į iškvietimus. Apšaudymai ir sprogimai buvo pastebėti skirtinguose miesto rajonuose ir Iziume.

Po griuvėsiais rasti 7 žmonių kūnai, dar trys žmonės buvo išgelbėti.

Atnaujinta 08.13

Rusijos pajėgos bombardavo įmones Šostkoje, Sumų srityje. Manoma, kad pažeistų pajėgumų atkurti į eksploatacinę būklę neįmanoma. Apie tai „Telegram“ vaizdo reportaže paskelbė Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

„Šiandien buvo subombarduota Šostka. Nukentėjo pramonės objektai, gamybiniai pajėgumai. Sugriauti sandėliai. Laimei, nė viena iš tų įmonių tuo metu nedirbo, todėl tikimės, kad po griuvėsiais žmonių neliko. Bet jų atkurti į eksploatavimo būklę nebeįmanoma. Net ir esant tokiam poreikiui, jos negalės vėl pradėti dirbti“, – sakė D. Žyvyckis.

Atnaujinta 08.10

Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje iki šiol žuvo daugiau nei 2 tūkst. civilių, anksti antradienį pranešė vietos valdžia.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. žuvo 2357 žmonės, pranešė Mariupolio miesto taryba. Pietryčių Ukrainos miestas, kuriame gyvena maždaug 400 tūkst. gyventojų, jau kelias dienas apgultas Rusijos kariuomenės ir atskirtas nuo likusios šalies. Ukrainos valdžia pranešė apie stiprias oro atakas prieš miestą prie Azovo jūros. Rusija teigia ten puolanti tik karinius taikinius.

Daugelis laiko Mariupolį Ukrainos pasipriešinimo simboliu. Nuo karo Rytų Ukrainos Donbaso regione pradžios 2014 m. miestas atmušė kelis prorusiškų separatistų bandymus perimti valdžią. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka situaciją mieste pavadino „nežmoniška“. „Nei maisto, nei vandens, nei šviesos, nei šilumos“, – sakė jis. P. Andriuščenka sakė bijąs, kad mirčių bus daug daugiau. Jo teigimu, puolimui intensyvėjant mirčių skaičius gali pasiekti 20 tūkstančių. Aukų skaičiaus negalima patikrinti nepriklausomai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jau tris dienas į miestą neleidžiama patekti 100 tonų maisto, vandens ir vaistų. Kyjivo vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų žmonėms, sakė jis.

Atnaujinta 08.05

150 Rusijos karių žuvo bandydami užimti Mariupolį, pranešė Ukrainos pareigūnai, rašo „Sky News“.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad 150 Rusijos karių žuvo bandydami perimti pietinio uostamiesčio kontrolę.

Pareigūnai vakar pranešė atrėmę Rusijos pajėgų ataką.

Naujausiame atnaujinime teigiama, kad per mūšį taip pat buvo sunaikinti du Rusijos tankai, o kai kurie Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai atsisako vykdyti įsakymus.

Mariupolyje išgyvenama didžiausia humanitarinė krizė šalyje, gyventojams sunku gauti maisto ir svarbiausių atsargų, tačiau jis tebėra kontroliuojamas Ukrainos.

Atnaujinta 07.56

Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pavadino Rusijos atakas prieš civilius Ukrainoje valstybiniu terorizmu. Jis pareiškė, kad Rusijos kariai naudoja tarptautinių susitarimų draudžiamus ginklus.

Pasak Z. Rau, Rusijos kariai pradėjo smogti civiliams gyventojams ir infrastruktūrai, kad „palaužtų ukrainiečių dvasią“, rašo „Voice of America“.

„Tai apgailėtina, gėdinga ir prilygsta valstybiniam terorizmui. Mokyklos, ligoninės ir vaikų darželiai yra sąmoningai atakuojami tarptautiniu lygiu uždraustais ginklais“, – sakė ESBO vadovas.

Atnaujinta 07.48

Kyjive Rusijos pajėgų apšaudymo buvo sugriautas dar vienas daugiaaukštis pastatas.

„Kovo 15 d. Kyjivo Podilsko rajone, apšaudžius dešimties aukštų gyvenamąjį namą, kilo gaisras 1–5 jo aukštuose. 6.46 val. gaisras buvo lokalizuotas, o 6.51 val. jis buvo likviduotas. Valstybinės pagalbos tarnybos padalinys išgelbėjo 1 žmogų, jis buvo paguldytas į ligoninę. Operacijoje dalyvavo 10 Kyjivo Valstybinės pagalbos tarnybos Vyriausiosios direkcijos darbuotojų ir 2 mašinos “, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 07.37

Rusijos pajėgų apšaudymo pasekmės Kyjivo mieste. Gaisras apėmė kelis daugiaaukščio namo aukštus.

Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Atnaujinta 07.32

Nuo karo pradžios Ukraina gavo 50 milijonų dolerių (45,5 mln. eurų) vertės humanitarinę pagalbą medicinos reikmėms. Tai paskelbė vyriausybinė agentūra, atsakinga už medicininius pirkimus, praneša „Ukrinform“.

„Nuo karo pradžios tarptautinių partnerių teikiamos humanitarinės pagalbos išlaidos medicinos prekėms viršija 50 mln. USD“, – sakoma pareiškime.

Tarp pristatytų daiktų yra vaistų ir medicinos prietaisų, skirtų padėti sužeistiesiems ir civiliams; pirmosios pagalbos vaistinėlių kariuomenei; medicininės įrangos, tokios kaip defibriliatoriai, EKG aparatai, mobilieji rentgeno aparatai ir kt.

Atnaujinta 07.30

Slovakija nusprendė išsiųsti tris Rusijos ambasados ​​darbuotojus, jie dabar privalo palikti šalį per 72 valandas, pranešė Slovakijos užsienio reikalų ministerija ir naujienų agentūra „Reuters“.

Pažymima, kad toks sprendimas priimtas remiantis iš šalies saugumo tarnybos gauta informacija.

„Užsienio reikalų ministerija (...) primygtinai ragina Rusijos Federacijos ambasadą, kad jų atstovai vykdytų savo veiklą pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – sakoma ministerijos pranešime.

Atnaujinta 07.27

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pirmadienį pareiškė, kad privatusis sektorius skyrė „rekordines sumas“ jo pastangoms padėti milijonams perkeltųjų asmenų po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

„Vos per kiek daugiau nei dvi savaites įmonės, fondai ir filantropai UNHCR Ukrainai skyrė daugiau nei 200 mln. dolerių“ (182,1 mln. eurų), sakoma pranešime.

Agentūros skaičiavimais, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, daugiau kaip 2,8 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą kaip pabėgėliai, o dar mažiausiai du milijonai žmonių buvo perkelti užpultos šalies viduje.

„UNHCR baiminasi, kad jei karas tęsis, dar milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus“, – teigiama pranešime.

Agentūra paprašė skirti 510 mln. dolerių (464,4 mln. eurų) pradinei neatidėliotinai pagalbai tiek perkeltiesiems asmenims šalies viduje, tiek pabėgėliams visame regione ir įspėjo, kad lėšų poreikis „greičiausiai didės“.

UNHCR didžiąją dalį lėšų gauna iš vyriausybių, tačiau ji pasveikino privatųjį sektorių už tai, kad jis „tiesioginiais įnašais pademonstravo savo dosnumą ir solidarumą“.

Agentūra teigė, kad tokios aukos padėjo jai greitai reaguoti į krizę nuo jos pradžios, pavyzdžiui, organizuoti pagalbos perkeltiesiems asmenims gabenimą lėktuvais ir sunkvežimiais.

„Noriu padėkoti įmonėms, fondams ir filantropams iš viso pasaulio už gerumą ir dosnumą, kurį jie pademonstravo padėdami žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje“, – sakoma UNHCR vadovo Filippo Grandi pareiškime.

„Milijonams žmonių labai reikia skubios pagalbos. Krizei gilėjant, raginu privatųjį sektorių toliau teikti paramą“, – priduriama jame.

Atnaujinta 07.15

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė kovos veiksmų santrauką.

„Gynybos veiksmų būklė, padėtis ir pobūdis iš esmės nepasikeitė. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogia triuškinančius smūgius karių grupuotėms ir okupantų užnugario infrastruktūrai“, – rašoma pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Atnaujinta 07.12

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija ukrainiečiams išdavė keliasdešimt tūkstančių kulkosvaidžių, pranešė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

Anot jo, norint gauti ginklą, ukrainiečiams reikia kreiptis į policijos komisariatą, įrodyti, kad žmogus yra teritorinės gynybos, savanorių būrių ar teritorinių bendruomenių gretose.

Atnaujinta 07.08

Ukrainos sostinės Kyjivo centre antradienį ryte buvo girdimi mažiausiai trys galingi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, sprogimų priežastis kol kas nežinoma.

AFP žurnalistas taip pat matė tolumoje kylantį dūmų stulpą, tačiau negalėjo nuvykti į tą vietą dėl naktinės komendanto valandos, kuri galioja iki 7 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku.

Atnaujinta 07.07

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi mano, kad jo šalis „nėra dalyvė“ Ukrainos kare po Rusijos invazijos. Per pokalbį telefonu su Ispanijos kolega José Manueliu Albaresu jis sakė, kad jo vyriausybė „nenori, kad sankcijos paveiktų Kiniją“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pranešime.

Pekinas iš esmės atmeta sankcijas ir „Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus“, sakė jis. Ukrainos konfliktą jis pavadino „per daugelį metų besikaupiančių ir stiprėjančių Europos saugumo prieštaravimų produktu“.

Wang Yi nekomentavo JAV pranešimų, kad Rusija, prasidėjus karui Ukrainoje, paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, juos Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas anksčiau pavadino „piktybine“ JAV dezinformacija.

Ministerija mažai detalizavo, ką pirmadienį septynias valandas vyriausiasis Kinijos diplomatas Yang Jiechi aptarė su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake`u Sullivanu. Jiedu vedė „atviras, nuodugnias ir konstruktyvias“ derybas, per kurias kalbėjosi ir apie įtemptus Pekino ir Vašingtono santykius dėl Taivano. Yang Jiechi buvo cituojamas sakęs, kad JAV vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimo susilaikyti nuo Taivano nepriklausomybės palaikymo. Jis taip pat reikalavo, kad Vašingtonas pripažintų, koks jautrus yra Taivano klausimas, ir nežengtų toliau „labai pavojingu keliu“. Kinija laiko demokratinę salą Kinijos Liaudies Respublikos dalimi ir grasina ją atsiimti jėga, jei ji oficialiai paskelbs nepriklausomybę. JAV yra įsipareigojusios palaikyti Taivano gynybos pajėgumus ir aprūpina jį ginklais.

Atnaujinta 06.49

Pranešama, kad po girdėtų sprogimų Kyjive matomi degantys gyvenamieji pastatai.

У Києві - повітряна тривога, пролунали декілька вибухівhttps://t.co/bHi4gyer98 pic.twitter.com/UWnOEdP70E

— Ukrinform (@UKRINFORM) March 15, 2022

Atnaujinta 06.25

Kyjive esantys žurnalistai praneša apie didelius sprogimus. „The Washington Post“ korespondentai socialiniame tinkle „Twitter“ dalijasi sostinėje girdėję tris sprogimus. Vietos kanalas „Ukraine 24“ skelbė apie du didelius sprogimus Kyjive. Anot kanalo, raketos buvo paleistos iš Baltarusijos pusės, tačiau to kol kas patvirtinti negalima, rašo BBC.

Atnaujinta 05.41

Tarptautinė atominės energijos agentūra praneša, kad Černobylio atominėje elektrinėje atkurtas elektros tiekimas. Visgi pranešama, kad elektrinė yra nukentėjusi nuo Rusijos pajėgų apšaudymo.

Atnaujinta 05.15

NATO lyderiai kitą savaitę gali susirinkti į neeilinę sesiją. Apie tai praneša CNN, cituodami diplomatinį šaltinį. Keli JAV pareigūnai patvirtino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas galbūt kitą savaitę ruošiasi keliauti į Europą, nors jo kelionė dar nepatvirtinta, kaip ir NATO vadovų susitikimas.

Atnaujinta 05.12

Ukrainos kariuomenė praneša atrėmusi Rusijos bandymą perimti Mariupolio kontrolę. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos iš dalies atsitraukė. Uostamiestis apsiaustas jau daugiau nei pusantros savaitės. Nevyriausybininkai sako, kad 400 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste humanitarinė padėtis katastrofiška. Čia nėra šildymo, vandens, daugybė namų susprogdinti, trūksta maisto ir vaistų. Vakar iš miesto buvo leista išvykti kiek daugiau nei šimtui automobilių, tačiau rusų pajėgos ir toliau į Mariupolį nepraleidžia humanitarinės pagalbos.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sako, jog daroma viskas, kad Mariupolyje esančius žmones pasiektų pagalba. Jo teigimu, Rusija atsakys už visus nusikaltimus.

Atnaujinta 04.33

Ukrainos prezidentas sako, kad kol kas derybų su Maskva rezultatai neblogi. Šiandien turėtų tęstis ketvirtasis derybų raundas tarp Rusijos ir Ukrainos. Vakar vykusiose derybose buvo paskelbta trumpa techninė pertrauka. Naujausiame kreipimesi Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija ir didžiausiame košmare nesitikėjo tokios karo eigos.

„19 mūsų pasipriešinimo diena baigėsi. Istorinis karas. Dar viena sunki diena, kuria artėjama prie mūsų pergalės. Ukrainai artėja taika. Kaip ir anksčiau – priešas sutrikęs. Jis nesitikėjo tokio pasipriešinimo. Jie tikėjo savo propaganda, kuri melavo apie mus dešimtmečius. Tačiau jie pradeda suprasti, kad karu nieko nepasieks. Rusų kariai tą žino, jų pareigūnai tą žino. Jie bėga iš mūšio lauko pametę visą amuniciją. Mes pasiimam jų pamestus trofėjus ir naudojam juos Ukrainai ginti. Šiandien Rusijos kariuomenė yra viena iš karinės pagalbos tiekėjų mūsų kariuomenei. To jie negalėjo įsivaizduoti ir didžiausiame košmare“, – sakė V. Zelenskis.