Putino karas Ukrainoje: derybose skelbiama pertrauka iki antradienio, JAV perspėja – Putinas turbūt eskaluos karą

19-oji Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą diena. Pirmadienį vyko derybos tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų, tačiau jose paskelbta techninė pauzė, derybos nukeltos į antradienį. Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sako, kad viena iš užduočių derybose su Rusija yra suderinti jo susitikimą su Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas sako, kad per derybas bus siekiama gauti tvirtų garantijų. Rusija kiek anksčiau pareiškė, kad derybose dėl karo baigimo pasiekta pažangos.

Ukrainos prezidento komandos narys Mychailo Podoliakas skelbia, kad derybose įvesta techninė pauzė, jos bus tęsiamos antradienį.

„Iki rytojaus įvesta techninė pauzė. (Ji skirta) papildomam dirbančių (derybininkų) pogrupių darbui ir invidualių apibrėžimų nustatymui. Derybos tęsiasi...“, – tviteryje parašė M. Podoliakas.

A technical pause has been taken in the negotiations until tomorrow. For additional work in the working subgroups and clarification of individual definitions. Negotiations continue...

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 14, 2022

Rusijai užpuolus Ukrainą, abiejų šalių derybininkai jau kelis kartus buvo susitikę Baltarusijos pasienyje. Praėjusią savaitę vyko ir Rusijos bei Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas, tačiau kol kas pokalbiai rezultatų nedavė ir intensyvūs miestų bombardavimai Ukrainoje tęsiasi.

Iš Mariupolio pirmadienį humanitariniu koridoriumi išvyko 160 automobilių, gabenusių civilius miesto gyventojus, pranešė miesto mero patarėjas Petr Androščenko.

Ukrainos Černobylio atominei elektrinei, kur 1986 m. įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, vėl nutrauktas elektros tiekimas, pirmadienį pranešė Ukrainos energetikos operatorė „Ukrenergo“.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, iki kovo 13 d. Ukrainoje žuvo mažiausiai 636 civiliai, įskaitant 46 vaikus, praneša portalas „France 24“. Tačiau, pasak UNHCR, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni. Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 2,8 mln. žmonių.

Apie sekmadienio dienos ir pirmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 05.44

Kyjive esantys žurnalistai praneša apie didelius sprogimus. „The Washington Post“ korespondentai „Twitter“ dalijasi sostinėje girdėję tris sprogimus.

Atnaujinta 05.41

Tarptautinė atominės energijos agentūra praneša, kad Černobylio atominėje elektrinėje atkurtas elektros tiekimas. Visgi, pranešama, kad elektrinė yra nukentėjusi nuo Rusijos pajėgų apšaudymo.

Atnaujinta 05.15

NATO lyderiai kitą savaitę gali susirinkti į neeilinę sesiją. Apie tai praneša CNN, cituodami diplomatinį šaltinį. Tuo metu keli JAV pareigūnai patvirtino, kad JAV prezidentas Džo Baidenas galbūt kitą savaitę ruošiasi keliauti į Europą, nors jo kelionė dar nepatvirtinta, kaip ir NATO vadovų susitikimas.

Atnaujinta 05.12

Ukrainos kariuomenė praneša atrėmusi Rusijos bandymą perimti Mariupolio kontrolę. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos iš dalies atsitraukė. Uostamiestis apsiaustas jau daugiau nei pusantros savaitės. Nevyriausybininkai sako, kad 400 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste humanitarinė padėtis katastrofiška. Čia nėra šildymo, vandens, daugybė namų susprogdinti, trūksta maisto ir vaistų. Vakar iš miesto buvo leista išvykti kiek daugiau nei šimtui automobilių, tačiau rusų pajėgos ir toliau į Mariupolį nepraleidžia humanitarinės pagalbos.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad daroma viskas, jog Mariupolyje esančius žmones pasiektų pagalba. Jo teigimu, Rusija atsakys už visus nusikaltimus.

Atnaujinta 04.33

Ukrainos prezidentas sako, kad kol kas derybų su Maskva rezultatai neblogi. Šiandien turėtų tęstis ketvirtasis derybų raundas tarp Rusijos ir Ukrainos. Vakar vykusiose derybose buvo paskelbta trumpa techninė pertrauka. Naujausiame kreipimesi Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija ir didžiausiame košmare nesitikėjo tokios karo eigos.

„ 19 mūsų pasipriešinimo diena baigėsi. Istorinis karas. Dar viena sunki diena, kuria artėjama prie mūsų pergalės. Ukrainai artėja taika. Kaip ir anksčiau - priešas pasimetęs. Jis nesitikėjo tokio pasipriešinimo. Jie tikėjo savo propaganda, kuri melavo apie mus dešimtmečius. Tačiau jie pradeda suprasti, kad karu nieko nepasieks. Rusų kariai tą žino, jų pareigūnai tą žino. Jie bėga iš mūšio lauko pametę visą amuniciją. Mes pasiimam jų pamestus trofėjus ir naudojam juos Ukrainai ginti. Šiandien Rusijos kariuomenė yra viena iš karinės pagalbos tiekėjų mūsų kariuomenei. To jie negalėjo įsivaizduoti ir didžiausiame košmare“, – sakė V. Zelenskis.

Atnaujinta 03.14

Prezidentas sako, kad naujos sankcijos Maskvai dėl jos pradėto karo Ukrainoje turėtų dar labiau paliesti pačią Rusijos visuomenę. Šį klausimą Gitanas Nausėda aptarė Londone, kur dalyvauja Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikime. Anot prezidento, sankcijos, kurios smarkiai veiktų ir Rusijos gyventojus, gali būti vienas įrankių verčiantis pačią visuomenę atsitokėti ir daryti spaudimą Kremliui.

„ Ne paslaptis, kad parama Putinui <..> Rusijos visuomenėje yra padidėjusi. Tai reiškia, kad turbūt dar Rusijos visuomenė iki galo neįsisamonino kokio pobūdžio ir kokia baisi agresija Ukrainoje vykdoma. Tai kuo tokios sankcijos turės didesnės įtakos didesnei Rusijos visuomenės daliai, tuo greičiau mes galėtume tikėtis teigiamų pokyčių Rusijos visuomenėje ir iš apačios ateinančio spaudimo Kremliui keisti padėtį“, – sakė G. Nausėda.

Dvi diena vykstančiame Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikime aptariama humanitarinė ir materialinė pagalba Ukrainai, taip pat Europos saugumo situacija bei ekspedicinių pajėgų pasirengimas.

Atnaujinta 02.50

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako esantis „dėkingas“ rusams, kurie „nebijo protestuoti“ ir „sako tiesą“ apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Šis naujausias jo kreipimasis pasirodė po to, kai vakar vienos iš pagrindinių Rusijos valstybinių televizijų darbuotoja įsiveržė į studiją per vakaro žinių laidą, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“. Marina Ovsianikova pati dirbo „Pervyj kanal“ redaktore; po šio jos išstojimo ji nuvežta į nuovadą. Protestuotoja spėjo ištarti kelias frazes, įskaitant „Sustabdykite karą!“, tačiau netrukus kanalas perjungė vaizdą į reportažą.

Rusija yra priėmusi įstatymą, kuris draudžia skleisti tariamai melagingą informaciją apie Maskvos veiksmus Ukrainoje. Už neva melagienų skleidimą gresia įkalinimas, taip pat siekiant pažaboti informacija šalyje uždarytos Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, užblokuoti „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kiti socialiniai tinklai.

Atnaujinta 01.40

Zaporižios regiono karinė administracija praneša, kad Rusų pajėgų pagrobtas Melitopolio meras šiuo metu yra separatistų kontroliuojamame Luhanske. Anot Ukrainos pareigūnų, čia Ivanas Fiodorovas kaltinamas „terorizmu“.

Meras buvo pagrobtas penktadienį, kai miesto krizių centre sprendė aprūpinimo klausimus. Šeštadienį Melitopolyje į gatves reikalaudami paleisti merą išėjo per du tūkstančius gyventojų. Tuo metu Dniprorudnės mero Jevgenijaus Matvejevo buvimo vieta vis dar neaiški.

Atnaujinta 01.00

Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia, kad Rusija yra pasiruošusi Ukrainoje panaudoti cheminį ir biologinį ginklą, taip bandydama pateisinti savo invaziją vasario 24 dieną.

Kaip rašoma pranešime, žvalgyba mano, kad Rusija planuoja atlikti ataką apsimesdami ukrainiečiais ar implikuodami, kad tai atliko Ukrainos pajėgos. Tai gali būti suvaidintas atradimas tokios atakos planų, pasiruošimo ar pateikti suklastoti įrodymai, kad Ukraina ruošėsi įvykdyti tokią ataką. Pranešime pabrėžiama, kad šią operaciją tikėtina lydės didelė dezinformacijos akcija.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 14 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/wg3FhtrkiY

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/cJikRzwVpQ

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 14, 2022

Atnaujinta 00.52

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Rusijos dronai skrenda į NATO šalių – Rumunijos ir Lenkijos – oro erdvę.

Kaip skelbia „Unian“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos užfiksavo atvejus, kai Rusijos dronai kerta Ukrainos sieną ir įskrenda į NATO šalių teritorijas. Ginkluotosios pajėgos teigia turinčios duomenų, kad Rumunijoje nukrito Rusijos ginkluotojų pajėgų dronas „Orlan-10“. Nei Lenkija, nei Rumunija kol kas šios informacijos nepakomentavo.

Atnaujinta 00.27

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karo padėtie laikotarpiu įvedė bevizį rėžimą tarptautinių meicinos ir humanitarinių organzacijų darbuotojams. Tiesa, dekrete nurodyta, kad šie darbuotojai turi būti pakviesti ministrų kabineto.

Atnaujinta 00.22

Jungtinės Valstijos giliai susirūpinusios dėl Rusijos ir Kinijos „suartėjimo“, pirmadienį nurodė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

Šis komentaras buvo išsakytas po septynias valandas trukusio JAV ir Kinijos aukšto rango pareigūnų derybų dėl karo Ukrainoje ir kitų saugumo klausimų.

„Turime labai gilių nuogąstavimų dėl Kinijos suartėjimo su Rusija“, – žurnalistams sakė pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo.

Atnaujinta 00.03

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Charkivą, į miestą skrieja raketos.

Atnaujinta 23.56

Žiniasklaida: Rusija iš Kinijos prašo maisto davinių, kitos paramos

Rusija paprašė, kad Kinija persiųstų kariuomenės naudojamų parengtų maisto davinių, CNN sakė du informuoti šaltiniai. Tai rodo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje susiduria su logistiniais sunkumais, tačiau kitas šaltinis sakė, kad tokį prašymą Rusija galėjo išdėstyti dėl to, kad jį Kinija veikiausiai priims pozityviai.

Kiek anksčiau JAV žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas informavo sąjungininkus, jog Pekinas pozityviai sutiko Maskvos pagalbos prašymą.

Atnaujinta 23.31

Rusijos pajėgų sulaikytas Melitopolio meras yra laikomas Luhanske, kurį kontroliuoja Rusija, pranešė Zaporižios regiono administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

Atnaujinta 23.12

Iš susidurimų epicentre esančių Ukrainos miestų pirmadienį pasitraukė 4 tūkst. civilių, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Ji taip pat apkaltino Rusijos pajėgą apšaudžius iš Kyjivo bandančius ištrūkti žmones.

Į Zaporižią atvyko pirmieji iš Mariupolio humanitariniu koridoriumi pasitraukę civiliai, jiems suteikiama pagalba.

Atnaujinta 22.58

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pateikė Aukščiausiajai Radai nutarimą, kuris karo padėtį šalyje nuo kovo 24-osios pratęstų dar 30 dienų. Jį turi patvirtinti parlamentas.

Atnaujinta 22.31

Artimiausiomis savaitėmis Ukraina ir Rusija arba pasieks taikos susitarimą ir atitrauks karius, arba Rusija bandys naują agresiją ir jai naudos šauktinius bei samdinius iš Sirijos, prognozuoja V. Zelenskio patarėjas O. Arestovičius.

Anot jo, jei Rusija vėl rinksis agresiją, Ukrainos pajėgos atlaikys atakas ir gegužę bus pasiektas taikos susitarimas, nors lokaliniai susidūrimai galbūt tęsis iki metų. „Tačiau visi suvoks, kad Putinas pralaimėjo, o Rusiją ištiko sociopolitinė krizė“, – sakė O. Arestovičius.

Borrellis pasmerkė Putino „barbarišką“ invaziją į Ukrainą

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „barbarišką“ invaziją į Ukrainą ir patvirtino sankcijų Kremliui ketvirtąjį paketą.

J. Borrellis sakė, kad Maskva atakuoja ne vien Ukrainos kariuomenę, bet ir civilius gyventojus. Jis atkreipė dėmesį į padėtį apsiaustame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur nuo invazijos pradžios „žuvo daugiau kaip 2,4 tūkst. civilių“.

„Putino karas susijęs ne vien su Ukraina, jis susijęs su mūsų Europos žemyno saugumu ir stabilumu. Tai paveiks mus visus“, – per spaudos konferenciją Skopjėje pabrėžė J. Borrellis.

Dėl kautynių daugiau kaip 2,6 mln. ukrainiečių pasitraukė į užsienį, ir tai yra „didžiausias persikėlimas nuo Antrojo pasaulinio karo“, pridūrė jis.

J. Borrellis patvirtino ketvirtąjį sankcijų paketą, nukreiptą į Rusijos prekybą, prieigą prie rinkų, narystę tarptautinėse finansų institucijose ir prabangos prekių eksportą. Pagrindinės priemonės bus nutaikytos į plieno, anglių ir energetikos sektorius.

„Tai bus dar vienas smarkus smūgis ekonomikos ir logistikos pagrindui, ant kurio Kremlius stato šią invaziją ir ima išteklius jai finansuoti“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

Atnaujinta 22.14

Rusijos smūgiai objektams Ukrainos vakaruose rodo, kad Maskva, veikiausiai, plečia savo taikinių apimtį, sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Rusija sekmadienį atakavo karinį mokymo centrą netoli Lvovo, kur anksčiau dirbo užsienio instruktoriai. Anot J. Kirby, Rusija yra sudavusi dar du smūgius objektams Ukrainos vakaruose.

„Tikrai atrodo, kad rusai plečia taikinių apimtį“, CNN citavo J. Kirby.

Jis pabrėžė, kad JAV ir toliau teiks paramą Ukrainai, nepaisant Rusijos atakų.

Atnaujinta 21.29

Varšuva: Rusijos invazija į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė Jungtinėms Tautoms, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“.

Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą ministras Zbigniewas Rau sakė, kad per šią kampaniją Maskva pradėjo atakuoti civilius ir kad toks elgesys prilygsta „valstybiniam terorizmui“.

„Ši prastai parengta ir vykdoma operacija virto strategine ir taktine nesėkme, – sakė Z. Rau. – Tačiau užuot vengęs nebūtinų žūčių savo pačių pajėgose, Kremlius pakeitė taktiką.“

„Įsibrovėliai pradėjo taikytis į civilius gyventojus ir infrastruktūrą, mėgindami palaužti Ukrainos žmonių dvasią, – pridūrė jis. – Tai yra smerktina, gėdinga ir prilygsta valstybiniam terorizmui.“

Atnaujinta 21.03

Kremlius nėra gavęs prašymo surengti tiesioginį Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kiek anksčiau jis aiškino, esą neatmetamas tiesioginis valstybių vadovų susitikimas. V. Zelenskis jau kelis kartus ragino V. Putiną susitikti akis į akį deryboms, tačiau Kremlius į tai atsakymo nepateikė.

Neįvardinto JAV gynybos pareigūno teigimu, Rusijos veržimasis Ukrainoje buvo sustabdytas praktiškai visose kryptyse, rusų pajėgos neartėja ir prie Kyjivo. Taip pat esą kol kas nėra ženklų, kad Maskva permeta papildomas pajėgas ar amuniciją iš Rusijos teritorijos.

Atnaujinta 20.55

JAV pareigūnas: į Javorivo bazę pataikiusios raketos buvo paleistos iš Rusijos

Karinę bazę vakarų Ukrainoje nusiaubusios sparnuotosios raketos buvo paleistos iš Rusijos oro erdve skridusių orlaivių, pirmadienį sakė JAV gynybos pareigūnas, atkreipdamas dėmesį, kad neskraidymo zona nebūtų užkirtusi kelio šiai atakai.

Naktį į sekmadienį iš bombonešių, skrendančių virš Rusijos, į Javorivą buvo paleista „pora dešimčių“ sparnuotųjų raketų, per ataką žuvo 35 žmonės ir dar 134 buvo sužeisti.

Atnaujinta 20.49

Ukraina pirmadienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.

ET vykdomasis organas – Ministrų Komitetas – įšaldė visas Rusijos atstovavimo teises pirmąją invazijos dieną, bet iki šiol dar nė viena Europos Tarybos narė nėra visam laikui pašalinta iš šios organizacijos.

„Raginame jus priimti sprendimą dėl Rusijos nedelsiamo pašalinimo iš Europos Tarybos“, – vaizdo ryšiu ET Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Jis pridūrė, kad Rusijos invazija reiškia, kad ši šalis „negali likti Europos šeimoje“.

Atnaujinta 20.39

Odesos karinės apygardos vadas perspėja dėl Rusijos pajėgų planuojamo desanto išsilaipinimo iš jūros, tačiau pabrėžia, kad padėtis yra kontroliuojama.

Atnaujinta 20.36

Žiniasklaida: Kinija pozityviai sutiko Rusijos pagalbos prašymą

JAV informavo sąjungininkus Europoje ir Azijoje, kad Pekinas teigiamai sureagavo į Maskvos prašymą suteikti karinę pagalbą Rusijos invazijai Ukrainoje. Tai leidiniui „Financial Times“ sakė su informacija susipažinę pareigūnai.

Atnaujinta 20.09

Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzija pareiškė, kad visi pranešimai apie Rusijos vykdomus Ukrainos miestų bombardavimus yra melagingi.

Anot jo, vaizdo medžiagoje užfiksuoti civiliniai pastatai, į kuriuos smogė Rusija, buvo Ukrainos kariuomenės ir „nacionalistinių darinių“ objektai.

Rusija nuo pat invazijos pradžios teigia vykdanti atakas tik prieš karinius taikinius. Tačiau ukrainiečiai užfiksavo daugybę vaizdų, kuriuose matyti, kaip Rusija smogia į daugiabučius namus, ligonines, vaikų namus, mokyklas, darželius, parduotuves. Tarptautinis baudžiamasis teismas pradėjo tyrimą dėl įtariamų Rusijos karo nusikaltimų.

Atnaujinta 19.57

Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova pranešė, kad šalyje per Rusijos ataką buvo sužeistas Jungtinės Karalystės žurnalistas, jis patyrė kojų lūžius.

Atnaujinta 19.48

Rusijai nepavyko įtvirtinti dominavimo Ukrainos oro erdvėje, dėl jos toliau tęsiasi ukrainiečių ir rusų pajėgų grumtynės, CNN sakė neįvardintas JAV gynybos pareigūnas.

Skirtingu metu ir skirtingose vietose Ukrainos oro erdvėje dominuoja tiek rusų, tiek ukrainiečių pajėgos, tačiau Rusija turi didesnius pajėgumus, todėl per dieną vykdo daugiau antskrydžių, sakė pareigūnas. Anot jo, Ukraina savo oro pajėgas naudoja itin atsargiai, o Vladimiras Putinas į Ukrainą jau permetė 100 proc. sukauptų pajėgų.

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad kariuomenė nukovė Rusijos pulkininką Sergejų Porochnią.

Atnaujinta 19.41

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad pirmadienį šalies kariuomenė Donecko apskrityje nukovė 100 rusų karių, sunaikino 2 tankus, 3 pėstininkų kovos mašinas, 1 šarvuotą mašiną ir dar 12 transporto mašinų.

Atnaujinta 19.12

ES susitarė dėl ketvirtojo sankcijų Rusijai paketo. Agentūros „Reuters“ šaltinių žiniomis, Europos Sąjunga įves sankcijas Rusijos naftos gigantams „Rosneft“, „Transneft“ ir „Gazprom Neft“, tačiau neskelbs embargo – ir toliau iš jų pirks naftą.

Atnaujinta 18.53

Rusija perspėja ketinanti suduoti smūgius į Ukrainos karinės pramonės objektus, ragina darbuotojus palikti savo darbo vietas, netoli gyvenančius civilius išvykti iš savo namų. Tokių veiksmų Rusijos gynybos ministerija teigia besiimanti dėl tariamos Ukrainos raketos atakos Donbase, tačiau Kyjivas neigė šį incidentą.

Rusijos raketa pataikė į „Lavina Mall“ prekybos centrą Kyjive, pastatas buvo apgadintas, kol kas apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Atnaujinta 18.40

Rusijos pajėgoms atakavus Rivnės televizijos bokštą žuvo mažiausiai 9 ukrainiečiai, dar 9 žmonės buvo sužeisti. Įvykio vietoje toliau dirba gelbėtojai.

Rumunijos žiniasklaida praneša, kad šalies teritorijoje, netoli pasienio su Ukraina, nukrito žvalgybinis bepilotis orlaivis. Kol kas neaišku, kam priklausė šis lėktuvas.

Rusijos smūgiai Charkive sugriovė apie 600 gyvenamųjų namų, pranešė miesto meras Ihoris Terekovas.

Atnaujinta 18.22

Ukraina pranešė apie sprogimą netoli Zaporižios AE

Rusijos kariai susprogdino dalį šaudmenų sandėlio netoli užimtos Zaporižios atominės elektrinės, pranešė šaltiniai Ukrainoje.

Sprogimas įvyko netoli karinio mokymo centro griuvėsių, „Telegram“ pranešė Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Energoatom“. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, o iš Rusijos pusės kol kas komentarų nebuvo.

„Energoatom“ pridūrė, kad dėl sprogimo elektrinės darbuotojai laikinai nutraukė darbą. Kol kas nežinoma, ar dėl incidento pasikeitė radiacijos lygis.

Neseniai „Energoatom“ pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad atominę elektrinę „kontroliuoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas“. Kita vertus, Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, pasikeisdama informacija su TATENA, paneigė, kad perėmė veiklos kontrolę.

Atnaujinta 18.01

Ukrainos generalinis prokuroras praneša, kad greitu metu šalis su Rusija apsikeis karo belaisviais. Jis nedetalizavo, kada vyks ši operacija.

Pirmą kartą nuo karo pradžios Ukraina su Rusija karo belaisviais apsikeitė kovo 2 d.

Atnaujinta 17.07

Ukraina atmeta kaltinimus dėl esą į Donecką paleistos raketos

Ukraina atmetė Rusijos gynybos ministerijos kaltinimus, kad rytiniame Donecko mieste pataikius Ukrainos paleistai raketai žuvo 20 žmonių, praneša agentūra „Reuters“.

„Tai vienareikšmiškai rusiška raketa ar koks nors kitas sviedinys, – sakė Ukrainos karinis atstovas. – Nėra jokios prasmės apie tai iš viso kalbėti.“

Atnaujinta 17.04

Per Rusijos smūgį Kyjivo Kurenivkos rajone žuvo 1 civilis, dar 6 žmonės buvo sužeisti, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Atnaujinta 16.27

JAV: piktas ir nusivylęs V. Putinas tikriausiai eskaluos karą

Daugiau kaip dvi savaites tęsiantis karui, kuriame tikėjosi paimti viršų per dvi dienas, Vladimiras Putinas yra piktas ir nusivylęs dėl savo kariuomenės nesėkmių ir nori paskleisti Ukrainoje daugiau smurto ir griovimų, mano JAV žvalgybininkai.

Atnaujinta 16.19

Rusijos pajėgos, jau kelias dienas apsupusios Ukrainos pietrytinį uostamiestį Mariupolį, pirmadienį leido iš humanitarinės krizės apimto miesto išvažiuoti dešimtims privačių automobilių, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„13 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) gavome faktinį patvirtinimą, kad tylos režimo de facto yra laikomasi humanitariniame koridoriuje privačiam transportui“ iš Mariupolio maršrutu į Berdianską ir Zaporižią, sakė P. Andriuščenka.

„Šiuo metu pravažiavimas per kontrolės postus problemų nekelia“, – pridūrė jis. Jo duomenimis, iš Mariupolio išvyko 160 automobilių, gabenusių civilius.

P. Andriuščenka taip pat pranešė, kad Zaporižioje laukiama visų Mariupolio gyventojų, kuriems reikia pirmosios pagalbos.

Vis dėlto savivaldybės pareigūnas pabrėžė, kad miesto valdžia oficialiai negali užtikrinti saugumo šiuo humanitariniu koridoriumi besitraukiantiems žmonėms.

„Tačiau tai yra vienintelis oficialiai suderintas ir faktiškai veikiantis koridorius šiandien. Būtent todėl informuojame apie galimybę pasinaudoti šia informacija, savarankiškai priimant sprendimą dėl evakuacijos savo transportu“, – pridūrė jis.

Miesto administracija platformoje „Telegram“ vėliau paskelbė, kad „13 valandos vietos (ir Lietuvos) laiku duomenimis, į Berdianską vedančiu keliu iš Mariupolio pavyko išvažiuoti daugiau nei 160 privačių automobilių“.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, pastarosiomis dienomis Mariupolis buvo visiškai uždarytas tiek evakuacijai, tiek humanitariniams kroviniams.

Iš Berdiansko į Mariupolį kovo 13 d. pasiųsta humanitarinės pagalbos vilkstinė buvo priversta sugrįžti į Berdianską.

„Į miestą toliau judės humanitarinių krovinių ir evakuacijai skirtų autobusų vilkstinė“, – pranešė policija pirmadienio rytą.

Atnaujinta 15.55

Pirmadienį Ukraina surengė į nelaisvę paimtų Rusijos karių spaudos konferenciją, kurioje jie teigė, kad yra Rusijos kariuomenės šauktiniai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai neigė, kad kautis į Ukrainą yra siunčiami šauktiniai, bet kai pasirodė tokia informacija, esą pavedė situaciją ištirti.

„Putinas meluoja visam pasauliui, kad čia nėra šauktinių“, – sakė vienas karys. „Vien mano batalione buvo daugiau kaip 150 šauktinių“, – antrino kitas.

Jie taip pat pasakojo matę gausius Rusijos kariuomenės praradimus, daugybę sunaikintų tankų, nukautų karių kūnų, pasakojo besijaučiantys kaip „patrankų mėsa“.

Šios informacijos autentiškumo patvirtinti neįmanoma.

Atnaujinta 15.45

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos pajėgoms nepavyko įgyvendinti pagrindinių joms keltų užduočių: nugalėti Ukrainos kariuomenės, išplėsti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „respublikų“ teritorijų iki Donecko ir Luhansko apskričių ribų.

Rusijos pajėgos taip pat buvo sustabdytos Mykolajivo ir Krivoj Rogo kryptyse, tačiau Rusija toliau vykdo bombardavimus, naudoja didelio galingumo sprogmenis, smogia ir civiliniams taikiniams. Polesės regione rusų pajėgos bando prasiveržti pro kontaktinę liniją prie Irpenės, įsitvirtinti Irpenėje ir Bučoje, Rusijos kariai treniruojami apsimesti Ukrainos pajėgomis.

Rusija tęsia pasirengimą rengti atakas Kyjivo kryptimi, toliau telkia pajėgas Rusijos teritorijoje pasienyje su Ukraina, čia formuojami samdinių daliniai. Vien Sirijoje užverbuota apie 400 kovotojų, kurie jau atvyko į Rusijos Federaciją ir yra treniruojami kautis.

Ukrainos duomenimis, per Rusijos atakas Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 2,5 tūkst. civilių.

Atnaujinta 15.18

Rusijos antskrydis prieš karinę bazę netoli Lenkijos sienos kelia nerimą, tačiau tai neatgrasys Jungtinės Karalystės (JK) nuo tolesnio gynybinės ginkluotės tiekimo Ukrainai, JK premjero Boriso Johnsono atstovą spaudai cituoja portalas „France 24“.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, antskrydžio metu sunaikinti „užsienio samdiniai ir daug užsienietiškos ginkluotės“.

„Šios atakos kelia didelį nerimą“, – teigė B. Johnsono atstovas. Paklaustas, ar tai atgrasys JK nuo tolesnio ginkluotės tiekimo, jis pareiškė: „Ne. Tęsime šios gynybinės, letalinės ginkluotės tiekimą Ukrainos vyriausybei. Gyvybiškai svarbu, kad tai darytume ir toliau, žinome, jog tai buvo naudinga ir (ginkluotė) buvo sėkmingai dislokuota.“

Atnaujinta 15.16

Rusijos pajėgos subombardavo siurblinę Černihive. Skelbiama, kad per apšaudymą žuvo 4 žmonės.

Atnaujinta 15.10

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė valstybinius apdovanojimus beveik 247 Ukrainos kariams, 26 iš jų po mirties.

Tuo tikslu priimtas dekretas Nr. 131/2022, paskelbtas valstybės vadovo interneto svetainėje, praneša „Ukrinform“.

Kaip teigiama pranešime, apdovanojimai buvo įteikti „už asmeninę drąsą ir nesavanaudiškus veiksmus, parodytus ginant Ukrainos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ištikimybę karinei priesaikai“.

Atnaujinta 15.08

Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis pirmadienį sakė kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie „dramatiškas“ etninių graikų mažumos sąlygas karo apimtuose Ukrainos pietryčiuose.

Abu lyderiai aptarė „būtinybę atverti humanitarinį koridorių saugiam pasitraukimui ir galimybes teikti humanitarinę pagalbą“, sakoma graikų premjero biuro pareiškime.

Tarp Mariupolyje įstrigusių žmonių yra ir Graikijos generalinis konsulas šiame mieste, sakė K. Micotakis.

Atėnai praėjusį mėnesį paskelbė, kad dėl Rusijos atakų žuvo per dešimtį Ukrainos graikų mažumos narių. Daugiau kaip 100 tūkst. Ukrainos graikų bendruomenės istorija siekia XVIII amžių.

Sekmadienį graikų bendruomenės lyderė paskelbė atvirą laišką ir paprašė pagalbos, teigdama, kad Rusija vykdo „graikų Ukrainoje genocidą“.

„Bendruomenės... kur gyvena per 15 tūkst. etninių graikų, yra apsuptos priešo, be galimybių evakuotis“, – laiške rašė Aleksandra Procenko-Picadzi.

„Prašome pasaulinės bendruomenės, pasaulio graikų reaguoti“, – sakė ji.

Graikija tvirtai parėmė sankcijas Rusijai ir skyrė letalios ginkluotės bei vaistų Ukrainai.

Daugiau kaip 9,3 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, trečdalis jų – vaikai, atvyko pas draugus ir giminaičius Graikijoje.

Graikijos kairiųjų parlamentinė partija MeRA25 pareiškė, kad savanorių pulko „Azov“, bendradarbiaujančio su Ukrainos armija, „fašistai“ reikalauja „didžiulių“ kyšių už tai, kad nešaudytų į civilius, bandančius pabėgti į Rusiją.

„Graikai Mariupolyje bombarduojami ir terorizuojami abiejų kariaujančių šalių“, – pareiškė partija.

Atnaujinta 15.06

Rusijos Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas pripažino, kad karinė operacija Ukrainoje vyksta lėčiau nei planuota, praneša agentūra „Reuters“.

Šis prezidento Vladimiro Putino patikėtinio pripažinimas yra iki šiol stipriausias viešas patvirtinimas iš Rusijos vadovybės žiedo, kad įvykiai Ukrainoje klostosi ne pagal planą. „Noriu pasakyti, kad taip, ne viskas einasi taip greitai, kaip norėtųsi“, – pareiškė V. Zolotovas komentaruose Nacionalinės gvardijos portale.

Kiti aukšti Rusijos atstovai, pavyzdžiui, gynybos ministras Sergejus Šoigu, iki šiol visad pabrėžė, kad operacija vyksta pagal planą.

V. Zolotovas dėl lėtesnės pažangos kaltino kraštutines dešiniąsias jėgas Ukrainoje, kurios naudojasi civiliais kaip gyvuoju skydu. Šis kaltinimas iš Rusijos pusės jau skambėjo ne kartą ir buvo atmestas Ukrainos.

„Tačiau mes žingsnis po žingsnio einame savo tikslo link. Ir pergalė bus mūsų“, - pabrėžė V. Zolotovas.

JAV ir jų europietės sąjungininkės mano, kad Rusija neįvertino Ukrainos ryžto pasipriešinti agresijai. Rusijos vadovybė kalba ne apie karą Ukrainoje, o apie karinę specialiąją operaciją, kurios tikslas yra demilitarizuoti ir denacifikuoti kaimyninę šalį.

V. Zolotovas yra įtakingas saugumo pareigūnas. Jis yra buvęs V. Putino patarėjas saugumo klausimais. Dabar jis vadovauja Nacionalinei gvardijai. Tai savotiškos vidaus specialiosios pajėgos, kurioms priklauso ir riaušių policija bei kiti daliniai. Nacionalinė gvardija yra tiesiogiai pavaldi V. Putinui, jos dalinių yra Ukrainoje.

Atnaujinta 14.47

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį turėjo sakyti kalbą Europos Taryboje. Tačiau jis informavo Tarybą, kad dėl „neatidėliotinų reikalų“ negalės to daryti, tviteryje pranešė CNN reporterė Natasha Bertrand. Vietoj prezidento kalbės ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Kokie „neatidėliotini reikalai“ turimi galvoje, neaišku.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja neeiliniame posėdyje aptaria Rusijos karą prieš Ukrainą. Ir Ukraina, ir Rusija yra Europos Tarybos narės. Tiesa, organizacija pastaruoju metu Rusijos narystę sustabdė.

Atnaujinta 14.45

Rusų pajėgos nustojo blokuoti humanitarinių koridorių Mariupolyje veikimą. Iš miesto jau spėjo išvažiuoti kelios dešimtys automobilių, „Facebook“ tinkle paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petras Andruščenka.

„13 valandą turime de facto patvirtinimą, kad buvo laikomasi tylos režimo humanitarinio koridoriaus privačiam transportui Mariupolio maršrutų kryptimi. Šiuo metu daugiau nei 50 automobilių jau pervažiavo Berdianską ir važiuoja Zaporižios link. Šiuo metu dėl važiavimo per kontrolės punktus problemų nekyla“, – sakė P. Andruščenka.

Černihivo srityje dėl Rusijos kariuomenės sviedinio apgadinta metanolio tiekimo stotis požeminės dujų saugyklos teritorijoje, aukų išvengta.

Atnaujinta 14.24

Rusijos pajėgos netrukus planuoja susprogdinti amuniciją netoli Zaporižios atominės elektrinės esančioje teritorijoje, pranešė Ukrainos nacionalinė branduolinės energijos gamybos įmonė „Enerhoatom“.

„Artimiausią valandą Zaporižios atominę elektrinę užėmę okupantai planuoja pradėti amunicijos „naikinimą“ netoli ZNPP tyrimų centro griuvėsių“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 14.21

Į Rusiją jau atvyko pirmieji 400 karinių samdinių iš Sirijos, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Teigiama, kad netoli Ukrainos sienos Rostovo ir Gomelio regionuose buvo įrengtos stovyklos jiems apgyvendinti ir mokyti.

Kiek anksčiau buvo pranešama, kad Rusija gali kare pasitelkti ir privačių samdinių, parvykusių iš Afrikos žemyno.

Atnaujinta 14.10

Kremlius pirmadienį pareiškė tebegalintis nuspręsti perimti didelių Ukrainos miestų kontrolę, Maskvos kariuomenei artėjant prie kelių provakarietiškos kaimyninės šalies didmiesčių.

„[Prezidentas Vladimiras] Putinas davė nurodymą susilaikyti nuo bet kokio tiesioginio didžiųjų miestų puolimo, nes civilių gyventojų nuostoliai būtų dideli“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad „Gynybos ministerija neatmeta galimybės perimti visišką didelių miestų kontrolę“.

Atnaujinta 13.52

Rusija teigia neprašiusi „Kinijos karinės pagalbos“ ir kad ji „gali pati pasiekti savo tikslus Ukrainoje“, pirmadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, praneša „Sky News“.

Jis pridūrė, kad „visi Rusijos planai Ukrainoje bus įgyvendinti iki galo ir per numatytus terminus“.

Neįvardyti JAV pareigūnai teigė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės technikos, kuri padėtų įsiveržti į Ukrainos teritorijas.

Beveik 150 000 žmonių Ukrainoje jau pasinaudojo humanitariniais koridoriais ir dabar yra saugioje vietoje. Tai pirmadienį teigė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk, praneša „Ukrinform“.

„Humanitarinių koridorių proceso rezultatus galėsime pamatyti tik šiandien 20 val. Tačiau apskritai procesas yra labai sunkus. Okupantai nevykdo savo įsipareigojimų, nevykdo paliaubų režimo, o žmonėms dažnai išlieka pavojus humanitariniuose koridoriuose“, – sakė I. Vereščuk.

Atnaujinta 13.38

Iš Severodonecko pajudėjo apie 400 žmonių evakuacinė vilkstinė.

Apie tai „Telegram“ kanale informavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

„Apie 400 žmonių evakuacijos kolonoje išvyko iš Severodonecko“, – rašė jis.

Kaip pranešė UNIAN, vakar, kovo 13 d., iš Severodonecko buvo evakuota 600 žmonių.

Atnaujinta 13.34

Izraelis prisijungs prie tarptautinių sankcijų Rusijai, patvirtino Izraelio URM vadovas.

„Izraelis netaps Rusijai būdu apeiti sankcijas, kurias jai įvedė Vakarai“, – sakė Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas.

Atnaujinta 13.31

Čekijos užsieniečių reikalų policija nuo vasario 24 d. oficialiai užregistravo beveik 85 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai pirmadienį pranešė Čekijos naujienų agentūra ČTK.

Vien tik kovo 13 d. buvo užregistruotas 3 491 pabėgėlis ukrainietis. Užregistruotiesiems Čekijoje teikiama įvairių rūšių socialinė pagalba.

ČTK duomenimis, nuo vasario 24 d. Čekijoje išduodama kur kas daugiau specialiųjų vizų, suteikiančių teisę užsiregistruoti užsieniečių reikalų policijoje ir gauti pabėgėlio statusą. Nuo vasario pabaigos tokios vizos išduotos maždaug 150 tūkst. Ukrainos gyventojų, įskaitant šioje šalyje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, kuriuos karas privertė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Vien tik sekmadienį buvo išduota 7 513 tokių vizų.

Iš viso Čekijoje, pasak ČTK, yra daugiau kaip 200 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Daugelis jų kol kas nėra oficialiai užregistruoti. Jie rado prieglobstį pas šalyje gyvenančius draugus ir gimines.

Čekija jau kreipėsi į Europos Sąjungą, prašydama finansinės pagalbos. Šiomis lėšomis šalyje būtų sudarytos sąlygos apgyvendinti 50 tūkst. ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos sukelto karo.

Atnaujinta 13.30

Kyjive du žmonės žuvo, o 16 buvo sužeisti per smūgį į namą Obolonėje ir nukritus raketos skeveldroms Kurenivkoje.

Tai paskelbė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Šiandien Kyjivą užpuolė priešas. Anksti ryte sviedinys pataikė į 9 aukštų gyvenamąjį namą Obolonėje. Atnaujintais duomenimis, žuvo vienas žmogus. 10 buvo sužeista. Iš namo buvo evakuota apie 70 gyventojų“, – sakė jis.

Atnaujinta 13.19

Mažiausiai 58 proc. Japonijos gyventojų daugiau ar mažiau pritaria šalies vyriausybės veiksmams Rusijos atžvilgiu dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą, įskaitant sankcijas Maskvai.

Tai rodo sociologinio tyrimo rezultatai, kuriuos pirmadienį paskelbė televizijos kanalas NHK.

42 proc. apklaustųjų pareiškė, kad Rusijai taikomų sankcijų mastas yra protingas, 40 proc. yra už jų sugriežtinimą, o 7 proc. laiko ribojimus per griežtais.

82 proc. tyrimo dalyvių nerimauja dėl neigiamo Ukrainos krizės poveikio Japonijos ekonomikai. 85 proc. apklaustųjų pritarė valdžios sprendimui priimti pabėgėlius ukrainiečius.

Ministro pirmininko Fumio Kishidos vyriausybės veiklą teigiamai vertina 53 proc. šalies gyventojų. Ministrų kabineto politikai nepritaria 25 proc. japonų.

Apklausa buvo surengta telefonu, joje dalyvavo apie 1,2 tūkst. žmonių.

Anksčiau Japonija įvedė sankcijas 49 Rusijos kompanijoms ir organizacijoms, įšaldė septynių bankų aktyvus, paskelbė personalines sankcijas šalies vadovams, taip pat ir prezidentui Vladimirui Putinui.

Atnaujinta 13.14

Charkivo srities Derhačų mieste Rusijos pajėgoms apšaudžius civilių namą žuvo 15 metų mergina.

Apie tai feisbuke paskelbė Charkivo srities GUNP tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas.

„Dėl rusų pajėgų apšaudymo mirė vaikas, gimęs 2007 m. Daria nuėjo į kitą kambarį pasiimti žaislų mažiems vaikams, o tuo metu sviedinys atsitrenkė į jų pastatą Derhačuose“, – sakė jis.

S. Bolvinovo teigimu, name buvo tėvai ir dar du vaikai, jie nenukentėjo.

Atnaujinta 12.56

Rusijos pajėgos dar kartą pažeidė elektros linijas Černobylio atominėje elektrinėje. Greitosios pagalbos ekipažai yra priversti dar kartą patekti į priešų užimtą teritoriją jų remontuoti, pranešė Ukrainos nacionalinė branduolinės energijos įmonė „Enerhoatom“.

Atnaujinta 12.50

Rusijos įsibrovėliai toliau naikina Luhansko srities gyventojus ir gyvenvietes, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, apie tai jis parašė feisbuke ir paskelbė nuotrauką, kurioje matyti degantys daugiabučiai.

„Jie tampa miestais-vaiduokliais. Okupantai toliau naikina Luhansko srities gyventojus ir gyvenvietes. Per pastarąją dieną Luhansko srityje buvo apšaudomi apie 57 miestai ir kaimai. Taikūs gyventojai žuvo ir buvo sužeisti dėl „Rusijos išlaisvinimo“. Tiksliai juos suskaičiuoti yra be galo sunku, nes apšaudymas nesiliauja“, – rašė jis.

Atnaujinta 12.37

„Šalys aktyviai reiškia savo nurodytas pozicijas. Derybos ir bendravimas vyksta, tačiau tai yra sunku. Nesantaikos priežastis – pernelyg skirtingos politinės sistemos. Ukrainoje yra laisvas dialogas visuomenėje ir privalomas sutarimas. Rusijoje remiamasi ultimatumais ir savo visuomenės slopinimu“, – prasidėjusias derybas tarp Maskvos ir Kyjivo atstovų įvertino Ukrainos vadovo biuro vadovas Mychailo Podoliakas.

The parties actively express their specified positions. Communication is being held yet it’s hard. The reason for the discord is too different political systems. 🇺🇦 is a free dialogue within the society & an obligatory consensus. 🇷🇺 is an ultimatum suppression of its own society pic.twitter.com/O00fnCd1WP

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 14, 2022

Atnaujinta 12.25

Dėl numuštos Rusijos raketos Kyjivo Kurenivkos rajone žuvo mažiausiai vienas žmogus, šeši patyrė sužalojimų.

Atnaujinta 12.22

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms smogus lėktuvų gamyklai žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti.

Gamykla „Antonov“ yra didžiausia Ukrainoje ir garsėja tuo, kad gamina daugelį didžiausių pasaulyje krovininių lėktuvų.

Kyjivo miesto valdžios teigimu, po apšaudymo gamykloje kilo didelis gaisras, jis užgesintas.

Pasak Kyjivo miesto administracijos vadovo pavaduotojo Mykolos Povoroznyko, į gamyklą pataikė trys raketos. Jį cituoja portalas „Ukrainska pravda“.

Atnaujinta 12.21

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai įsakė neleisti padaryti humanitarinio koridoriaus Mariupolyje, tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka teletono eteryje.

„Mariupolyje turime sunkiausią situaciją. Tai yra mūsų skausmas, mūsų sielvartas. Ir mes turime suprasti, kad tai yra asmeninis Putino nurodymas neleisti humanitariniam koridoriui veikti. (...) Deja, tai asmeninis Rusijos Federacijos prezidento įsakymas“, – sakė V. Denisenka.

Atnaujinta 12.08

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad šiuo metu karščiausia padėtis šalyje yra prie uostamiesčio Mariupolio.

„Karščiausia situacija dabar yra Mariupolyje ir netoli jo. Ten rusai miestą tiesiog griauna nuo žemės paviršiaus. Mūsų kariuomenei ten sekasi. Vakar Mariupolyje pavyko įveikti dar vieną šarvuočio prasiveržimą, kariai buvo paimti į nelaisvę. Žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. civilių, kiek suprantu, tai skelbta pagal oficialius vietos valdžios pranešimus. Ir tai yra katastrofa, kurią pasaulis tinkamai įvertino“, – tiesioginėje televizijos „Rada“ transliacijoje sakė O. Arestovičius.

Atnaujinta 12.05

Rusijos kariškiai pradėjo rašyti atsisakymus dėl dalyvavimo kovos veiksmuose Ukrainoje:

Atnaujinta 11.57

Šiandien ugdymo procesas atnaujintas 13 Ukrainos regionų. Tai per „Telegram“ paskelbė Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas.

Ugdymo proceso forma priklauso nuo saugumo situacijos kiekviename regione ir teritorinėje bendruomenėje ir turi būti suderinta su karine administracija.

Aštuoniuose regionuose ugdymo procesas atnaujintas iš dalies. Kai kuriose teritorinėse bendruomenėse mokinių atostogų laikotarpis buvo pratęstas. Keturiuose regionuose saugumo sumetimais ugdymo procesas buvo sustabdytas.

Atnaujinta 11.54

Vaizdai iš Charkivo miesto:

Atnaujinta 11.47

Pranešama, kad Izraelis sutiko tapti mediatoriumi derybose tarp Ukrainos ir Rusijos.

Atnaujinta 11.42

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili, pirmadienį skaitydama metinį pranešimą parlamentui, paprašė Volodymyrą Zelenskį grąžinti Ukrainos ambasadorių į Tbilisį ir šitaip sustiprinti dviejų šalių sąjungą.

„Šiandien aš iš šios tribūnos kreipiuosi į savo kolegą ir draugą Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir prašau jį grąžinti ambasadorių, kad iš pagrindų sustiprintume mūsų tautų sąjungą šiomis sunkiomis minutėmis“, – sakė S. Zurabišvili.

V. Zelenskis kovo 1 d. atšaukė ambasadorių iš Sakartvelo „dėl kliūčių savanoriams“, norintiems padėti Ukrainai, ir „nemoralios pozicijos“ sankcijų Rusijai klausimu. Diena anksčiau grupė savanorių kartvelų pareiškė, kad ketina vykti į Ukrainą ir kovoti šios šalies armijos gretose, bet Sakartvelo vyriausybė neleidžia Ukrainos lėktuvui nutūpti Tbilisyje ir juos paimti. Vasario 25 d. Sakartvelo premjeras Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų prieš Rusiją.

Daugiau nei 20 vėžiu sergančių ukrainiečių vaikų buvo nuskraidinti į Jungtinę Karalystę, pirmadienį pranešė vyriausybė, pradėjusi raginti britus priimti pabėgėlius į savo namus.
Sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas sakė, kad 21 vaikas buvo gydomas Ukrainoje, tačiau dėl Rusijos invazijos turėjo palikti savo namus. Dabar jiems „gyvybę gelbstinčią“ priežiūrą teikia valstybinė Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS), o juos lydi jų globėjai, sakė jis televizijai „Sky News“.

Londono vyriausybė buvo kritikuojama už tai, kad reikalauja, jog tie, kurie bėga nuo konflikto ir nori prisijungti prie šeimos JK, turi prašyti vizų, kad galėtų keliauti. Primygtinai reikalaujamos saugumo patikros ir vizos užtraukė šaliai nepalankius palyginimus su Europos Sąjunga, leidusia ukrainiečiams iki trejų metų likti be vizų.

Šeštadienį pagal JK schemą šeimos nariams buvo išduota „šiek tiek daugiau nei 3000“ vizų, sakė S. Javidas „Times Radio“.

Pirmadienį vyriausybė pradeda savo programą „Namai Ukrainai“, jos tikslas – leisti „dešimtims tūkstančių“ ukrainiečių, neturinčių giminystės ryšių, likti JK. Šeimininkams bus skiriama 350 svarų (418 eurų) per mėnesį ir jie turės įsipareigoti apgyvendinti pabėgėlius mažiausiai šešiems mėnesiams, sekmadienį sakė vyresnysis ministras Michaelas Gove`as. Tačiau papildomos pridėtinės išlaidos gali būti problemiškos: britai kovoja su didžiausia per visą kartą gyvenimo išlaidų krize, nes auga sąskaitos už energiją ir infliacija.

S. Javidas sakė, kad sergantiems vaikams, kurie sekmadienio vakarą atvyko į JK iš Lenkijos, iš pradžių buvo išduotos šešių mėnesių vizos, tačiau jiems bus leista likti „kiek reikia“. Jie buvo atgabenti į JK padedant „St Jude Children's Research Hospital“ – JAV organizacijai, kurios specializacija – sunkiausios vaikų ligos.

Atnaujinta 11.39

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka šalies 24 kanalo eteryje sakė, kad artimiausios 2–3 savaitės karo savaitės bus lemiamos Ukrainai.

Jis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos „padarys viską, kas įmanoma, kad užimtų Mariupolį“. Ir tada jie gali persikelti į Ukrainos rytus.

„Mūsų pagrindinė užduotis yra sustabdyti šį judėjimą, neleisti jiems to daryti ir įtraukti juos į sunkią, įkyrią žemės kovą, kurioje jie pralaimi“, – sakė V. Denisenka.

Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainai dabar labai svarbu gauti pagalbą iš tarptautinių oro gynybos partnerių.

Atnaujinta 11.36

Pranešta apie Kyjive numuštą raketą, skelbiama, kad suveikė oro gynybos sistema.

Atnaujinta 11.28

Kyjivo regiono valstybės administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba kalbėjo apie pavojingiausias Kyjivo regiono vietas.

Apie tai jis pranešė „Telegram“ kanale.

„Šiuo metu pavojingiausios kryptys yra: Žytomyro plentas, Buča–Irpinė–Hostomelis, Makarovas, į šiaurę nuo Vyšhorodo srities“, – sakė O. Kuleba.

Atnaujinta 11.23

Rusijos kariuomenė raketomis smogė Kramatorsko miestui Donecko srityje, žuvo mažiausiai du žmonės.

Atitinkamą pareiškimą „Facebook“ paskelbė Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka.

„Raketos smūgis Kramatorske. Pirminiais duomenimis, du žmonės žuvo “, – rašė O. Hončarenka, paskelbdamas nuotrauką iš įvykio vietos.

Atnaujinta 11.14

Donecke pranešama apie sprogimą miesto centre. Skelbiama, kad jį galėjo sukelti OTR-21 Točka raketa, kuri nukrito šalia vienos iš miesto bibliotekų. Pranešama apie sužeistuosius.

Atnaujinta 11.08

Vokietija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą ir siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, planuoja įsigyti iki 35 JAV bendrovės „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 ir 15 naikintuvų „Eurofighter“, pirmadienį pranešė šaltinis parlamente.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuos patvirtino šaltinis, F-35 pakeistų kelių dešimtmečių senumo lėktuvus „Tornado“, kurie vieninteliai gali nešti JAV branduolinius ginklus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį mėnesį pažadėjo skirti 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Atnaujinta 11.07

Berlynas kreipėsi į Varšuvą, prašydamas kol kas nebesiųsti į Vokietiją traukinių su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pirmadienį televizijos kanalui TVN24 pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Pawełas Szefernakeris.

Pasak jo, „pabėgėlių iš Ukrainos srauto dydis buvo netikėtas visai Europai“. „Vakar vakare aš kalbėjausi su Vokietijos VRM, jie mus paprašė laikinai sustabdyti specialiuosius traukinius, kurie važiuoja į VFR, kadangi ten jau susidarė butelio kaklelio padėtis. Tai rodo, kad ES buvo visiškai nepasirengusi šiai situacijai“, – pažymėjo P. Szefernakeris.

„Ką reiškia siaura vieta? Per tris dienas specialiaisiais traukiniais iš Varšuvos, Krokuvos ir Katovicų išvažiavo 28 tūkst. žmonių. Pas mus jų yra 1,5 mln.“, – pabrėžė Lenkijos VRM vadovo pavaduotojas.

„Mes visi turime palaikyti vieni kitus, aš tikiuosi Europos solidarumo“, – pridūrė jis.

Naujausiais Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo vasario 24 d. į šalį iš Ukrainos atvyko 1,758 mln. žmonių. Savaitgalį Lenkijos vyriausybė išsiuntė apie 20 traukinių su pabėgėliais į Vokietiją, taip pat kelis papildomus traukinius į Čekiją.

Atnaujinta 11.05

Berdiansko mieste Rusijos pajėgos atliko kratas Ukrainos stačiatikių bažnyčios (OCU) kunigo Oleho Nikolajevo namuose, o patį kunigą sulaikė ir išsivežė nežinoma kryptimi.

Atitinkamą pareiškimą padarė bažnyčios tikintieji, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Ryte šautuvais ginkluoti žmonės apsupo kunigo namus. Jie atliko kratas, tačiau nieko nerado, kunigą sulaikė ir išsivežė nežinoma kryptimi.

Atnaujinta 10.47

Apgriautas Charkivo miesto centras.

Atnaujinta 10.38

Ukrainos prezidento komandos narys Mychailo Podoliakas skelbia, kad netrukus prasidės naujos Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos.

„Derybos. 4-as turas. Dėl taikos, paliaubų, skubaus kariuomenės išvedimo ir saugumo garantijų. Laukia sunki diskusija. Nors Rusija ir suvokia, kokia nesąmonė yra jos agresyvūs veiksmai, ji vis dar klysta manydama, kad 19 dienų smurtas prieš Ukrainos taikius miestus yra teisinga strategija“, – „Twitter“ skelbė M. Podoliakas.

Negotiations. 4th round. On peace, ceasefire, immediate withdrawal of troops & security guarantees. Hard discussion. Although Russia realizes the nonsense of its aggressive actions, it still has a delusion that 19 days of violence against 🇺🇦 peaceful cities is the right strategy pic.twitter.com/BhFLgBSKiu

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 14, 2022

Atnaujinta 10.34

Sprendimą dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimo, ko prašo šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, gali priimti tik Jungtinės Tautos, kitaip tai būtų „karinis veiksmas prieš Rusiją“.

Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Il Corriere della Sera“ pareiškė Europos Sąjungos Karinio komiteto pirmininkas generolas Claudio Grazianas.

„Sprendimą (dėl neskraidymo zonos) gali priimti tik JT, kaip buvo Libijoje. Šiuo atveju be JT pritarimo tai būtų karinis veiksmas prieš Rusiją“, – teigė italų generolas.

Pasak jo, susiklosčiusi padėtis padėjo ES šalims geriau suvokti būtinybę stiprinti savo gynybą, optimizuoti karines išlaidas.

Rusijai vasario 24 d. pradėjus agresiją prieš Ukrainą, prezidentas V. Zelenskis daugybę kartų prašė NATO paskelbti neskraidymo zoną virš savo šalies. Bet Aljansas nesiryžta žengti šio žingsnio.

Rusijos pajėgos nuo sekmadienio vakaro nesiliauja apšaudyti Avdijivkos miesto. Pajėgos daro didelę žalą civilinei infrastruktūrai.

Pasak Donecko srities valstybinės administracijos vadovo Pavelo Kirilenkos, Rusijos pajėgos apšaudo miestą iš daugkartinių raketų sistemų.

„Okupantai apšaudė Avdijivkos gamyklą. Be to, apgadino dujotiekį, mokyklą, privačius namus. Informacija apie civilių aukas tikslinama“, – rašė jis.

Atnaujinta 10.20

Per karą Ukrainoje jau žuvo 90 vaikų, o daugiau nei 100 buvo sužeista, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

Taip pat dėl ​​bombardavimo ir apšaudymo nukentėjo 379 mokymo įstaigos, iš jų 59 buvo visiškai sunaikintos. Dėl apšaudymo Ukrainoje be elektros liko 1003 gyvenvietės.

Atnaujinta 10.18

Pekinas pirmadienį apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje.

Šis pareiškimas pasirodė prieš kinų ir amerikiečių delegacijų derybas Romoje.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV žiniasklaidos pranešimų apie Rusijos prašymą padėti, sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“

Sekmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje.

JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.

Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos kovojant su didžiosios Vakarų pasaulio dalies jai įvestomis žlugdančiomis sankcijomis, teigė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.

Pasak pranešimų, pareigūnai nepaaiškino, ko tiksliai prašė Rusija ir ar Kinija sureagavo į jos prašymus.

Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai, paklaustas apie tai, atsakė: „Niekada apie tai negirdėjau.“

Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake`as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.

Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.

J. Sullivanas sekmadienio pokalbių laidose sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti sankcijų poveikio.

„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai dėl ekonominių sankcijų patirtų nuostolių“, – sakė jis CNN laidoje „State of the Union“.

J. Sullivanas sakė, kad, nors ir nenori „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai Pekinui pranešame, kad už pastangas apeiti didelio masto sankcijas tikrai bus pasekmių“.

Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti, kad karas būtų nutrauktas.

Atnaujinta 10.15

Pranešama, kad nuo karo pradžios Mariupolyje žuvo daugiau nei 2,5 tūkstančio civilių.

Atnaujinta 10.14

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dar sykį paragino Vakarus padėti Ukrainai sustabdyti Rusijos invaziją.

„Tie, kurie užsienyje bijo, kad jie bus įtraukti į „Trečiąjį pasaulinį karą“, galiu pasakyti, kad Ukraina sėkmingai priešinasi. Mums reikia, kad padėtumėte mums kovoti. Suteikite mums visus reikalingus ginklus. Įveskite Rusijai daugiau sankcijų, kad ji būtų visiškai izoliuota. Padėkite Ukrainai priversti Putiną žlugti ir užkirsite kelią dideliam karui“, – „Twitter“ rašė D. Kuleba.

Pasak Ukrainos vicepremjerės Irinos Vereščuk, pirmadienį, kovo 14 d., su Rusija buvo susitarta dėl 10 humanitarinių koridorių atvėrimo.

Atnaujinta 10.05

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras tradiciškai pranešė apie Rusijos pajėgų apytikslius kovinius nuostolius nuo vasario 24 d. iki kovo 14 d.:

▪️ personalas – apie 12 tūkstančių žmonių,
▪️ tankai – 389 vnt.,
▪ šarvuotosios kovos mašinos – 1249 vnt.,
▪️ artilerijos sistemos – 150 vnt.,
▪️ raketų paleidimo sistemos MLRS – 64 vnt.,
▪️ priešlėktuvinės karo sistemos – 34 vnt.,
▪️ lėktuvai – 77 vnt.,
▪️ sraigtasparniai – 90 vnt.,
▪️ motorinės transporto priemonės – 617 vnt.,
▪️ lengvieji kateriai – 3 vnt.,
▪️ kuro bakai – 60 vnt.,
▪️ bepiločiai orlaiviai – 8 vnt.

Atnaujinta 09.57

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai per pastarąją dieną atakavo keturis priešo lėktuvus, tris sraigtasparnius ir vieną nepilotuojamą orlaivį (UAV).

Atitinkamą pareiškimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paramos pajėgų vadovybė paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Rusijos pajėgų lėktuvų Su-35, Su-34 ir Su-25 grupė bandė įvykdyti raketų ir oro antskrydžius, nukreiptus prieš Ukrainos pajėgas. Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvams vykdant pozicinę oro konfrontaciją su Rusijos pajėgomis, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai į priešo oro taikinius paleido raketas „žemė–oras“.

Pirminiais duomenimis, į priešo taikinius pataikė trys raketos. Be to, buvo sunaikinti trys Rusijos sraigtasparniai ir vienas UAV.

Atnaujinta 09.54

Rusijos pajėgų apšaudyti Ukrainos miestai.

Atnaujinta 09.52

Rusija ir Ukraina pirmadienį ketina surengti trečiąjį derybų raundą, Maskvos invazinėms pajėgoms tęsiant pražūtingą puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Derybos rengiamos rusų kariams artėjant prie Ukrainos sostinės Kyjivo ir toliau nepaliaujamai bombarduojant apsiaustą pietinį Mariupolio uostamiestį, kur per puolimą, kaip skelbia vietos pareigūnai, jau žuvo beveik 2 200 žmonių.

Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmadienį surengs vaizdo konferenciją, informavo ukrainiečių prezidento patarėjas ir Kremliaus atstovas spaudai.

Pasak ukrainiečių derybininko Davydo Arachamijos, derybos prasidės 8 val. 20 min. Grinvičo (10 val. 20 min. Lietuvos) laiku.

„Mūsų tikslas – kad šioje kovoje, šiame sudėtingame derybiniame darbe Ukraina gautų reikalingą rezultatą... kad būtų užtikrinta taika ir saugumas“, – anksti pirmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, abi šalys kalbasi kasdien.

Ukrainos prezidentas teigia, kad derybų tikslas – „padaryti viską, kad būtų surengtas prezidentų susitikimas“.

„Sutikimas, kurio, esu tikras, laukia žmonės“, – sakė V. Zelenskis.

Rusų delegacijos narys, Valstybės Dūmos deputatas Leonidas Sluckis sekmadienį valstybinei televizijai RT sakė, kad matoma „reikšminga pažanga“.

Kyjivo ir Maskvos derybose kol kas nepavyko sutarti dėl paliaubų ir nematyti ženklų, kad Rusijos pajėgų puolimas silpnėtų.

Čekijos valdžia sustabdo visų vizų (išskyrus humanitarines) išdavimą Rusijos piliečiams.

Atnaujinta 09.50

Televizijos ir radijo transliacijos buvo nutrauktos Rivnės regione, nes Rusijos aviacija smogė Rivnės televizijos bokštui.

Atitinkamą pareiškimą per telegramą paskelbė Rivnės regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalis.

„Kadangi buvo sugriautas televizijos bokštas Rivnės regione, televizijos ir radijo transliacijos buvo nutrauktos“, – rašė V. Kovalis.

Jis taip pat paragino regiono gyventojus sekti alternatyvius informacijos šaltinius ir perspėjo dėl galimos Rusijos propagandos platinimo.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė kelis televizijos kanalus, susijusius su Rusijos banku „Gazprombank“.

Atitinkamas tarybos sprendimas paskelbtas šalies oficialiajame leidinyje „Latvijas Vestnesis“.

Draudimas paskelbtas, nes „Gazprombank“ ir žiniasklaidos įmonių grupė „Gazprom-Media“, kontroliuojami valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“, įtraukti į JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) sudarytą subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Tarp uždraustų kanalų yra „NTV Serial“, „NTV Stil“ ir „NTV Pravo“. Jie priklauso „Gazprom-Media“.

Draudimas galios, kol OFAC atšauks sankcijas „Gazprombank“.

Atnaujinta 09.38

Skelbiama, kad pirmadienio naktį buvo atakuotas Černihivo politechnikumas.

Atnaujinta 09.23

Rusijos pajėgos ir toliau apšaudo Ukrainos miestus. Pirmadienį pranešta apie didelio masto Severodonecko bombardavimą. Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Ką nori pasiekti okupantas? Rusai savo pareiškimuose neva atneša taiką, o realiai niokoja ištisus miestus. Severodonecke vakar degė namai ir senuosiuose, ir naujuosiuose rajonuose, mokykla, miškų urėdija ir daug kitų objektų. Apšaudymas tokio didelio masto,kad neužtenka gelbėtojų – tiesiog negali būti visur vienu metu. Žmonės bando išvykti, nes daugelis neturi kur gyventi“, – rašė S. Haidajus.

Atnaujinta 09.18

Rusijos pajėgų sulaikytas Chersono meras Ihoris Kolyčiajevas papasakojo, kas vyksta Rusijos kariuomenės užgrobtame mieste.

Savo „Facebook“ paskyroje meras rašė, kad rytoj Chersone atsidarys dengta Centrinio turgaus dalis.

„Tie, kurie parduoda savo gaminius, nemokės už vietas, verslininkams bus taikomas minimalus įnašas – už saugumą ir valymą. Ačiū turgaus vadovybei už galimybę Chersono gyventojams prekiauti ir pirkti. Pradžia jau pusė darbo“, – rašė jis.

I. Kolyčiajevo teigimu, mieste bandoma pradėti gaivinti viešojo transporto ir gatvių valymo paslaugas.

Atnaujinta 09.14

Kyjive toliau dega Antonovo lėktuvų gamykla.

Atnaujinta 09.10

„Roskomnadzor“ oficialiai įtraukė „Instagram“ į uždraustų svetainių registrą.

Atnaujinta 08.57

Rusijos stačiatikių bažnyčia Amsterdame pirmoji Vakaruose paskelbė atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, skelbia „The Guardian“.

Atnaujinta 08.44

Neteisėtai aneksuoto Krymo pusiasalio vadovo pavaduotojas tvirtina, kad sausumos koridorius dabar jungia teritoriją su separatistiniu Donbaso regionu Rytų Ukrainoje.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Georgijų Muradovą, sakiusį, kad Rusijos pajėgos perėmė kelią iš Krymo į Mariupolį. Iš Ukrainos patvirtinimo nebuvo. G. Muradovo teigimu, tai galėtų padėti aprūpinti Donecko srities žmones humanitarinėmis atsargomis.

Tuo pat metu Kyjivas pranešė, kad Rusijos kariuomenė blokuoja pagalbos vilkstinę apgultam Mariupolio uostui Donecke.

Stebėtojai mano, kad vienas iš Rusijos atakos prieš Ukrainą tikslų yra sukurti sausumos koridorių nuo separatistinių teritorijų, besiribojančių su Rusija Rytų Ukrainoje, iki Krymo pusiasalio. Rusija okupavo ir atplėšė Krymą nuo Ukrainos 2014 metais.

Atnaujinta 08.41

Pirmadienio rytą taip pat paskelbta apie Rusijos pajėgų ataką prieš Antonovo lėktuvų gamyklą. Žalos mastas dar nėra aiškus.

Atnaujinta 08.37

Sumų regione Ochtyrkos mieste per bombardavimus žuvo mažiausiai trys civiliai, „Telegram“ pranešė miesto meras Pavelas Kuzmenka.

Atnaujinta 08.30

Japonijos Vyriausybė planuoja sustiprinti šalies atominių objektų apsaugą, atsižvelgdama į Ukrainos atominių elektrinių situaciją. Tai pirmadienį parlamente pranešė Japonijos vyriausiosios policijos valdybos viršininkas Kenichis Sakurazawa.

„Mes visiškai užtikrinsime svarbių objektų, įskaitant atomines elektrines, saugumą“, – pareiškė jis. K. Sakurazawa taip pat papasakojo, kad šiuo metu visas šalies atomines jėgaines kiaurą parą saugo ginkluota apsauga, sudaryta iš policijos pareigūnų.

Savo ruožtu Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pažadėjo apsvarstyti galimybę plačiau taikyti Fukujo prefektūros policijos praktiką – šiame regione sudarytas būrys, kuris specializuojasi užtikrinti būtent atominių elektrinių ir kitų atominių objektų saugumą.

Japonija nerimauja dėl Rusijos niokojamos Ukrainos atominių objektų saugumo ir ne kartą ragino nutraukti visus karo veiksmus jų rajone.

Atnaujinta 08.26

Remiantis pranešimais, mažiausiai vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti, Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą Ukrainos sostinės Obolonės rajone, pranešė „Sky News“.

Gelbėtojai iš pastato evakavo 63 žmones. Gaisras užgesintas, tačiau žmonių ieškoma toliau.

Atnaujinta 08.14

Ukrainos Rados žmogaus teisių komisarė teigia, kad Rusijos pajėgų kariai vykdo laikinai okupuotų teritorijų gyventojų terorą.

„Rusijos kariai terorizuoja vietos gyventojus laikinai okupuotose teritorijose“, – „Telegram“ paskelbė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova.

„Enerhodaro mieste kareiviai muša ir kankina žmones tiesiog gatvėse, grobia praeivius, atima automobilius. Laikinai okupuotuose Kyjivo srities kaimuose Rusijos kovotojai plėšia ir daužo namus, atima gyventojų daiktus ir maistą,“ – rašė L. Denisova.

Atnaujinta 08.07

Rivnės regione per oro antskrydį buvo apgadintas televizijos bokštas.

Tai „Telegram“ paskelbė Rivnės regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalis.

„Dėl oro smūgio buvo apgadintas televizijos bokštas Rivnės regione. Atitinkamos tarnybos dirba vietoje. Detalės tikslinamos“, – sakė jis.

Atnaujinta 08.04

Sumų regiono vyriausybės vadovas Dmytro Žyvytskis patvirtino, kad šiandien civilių evakuacija iš šiaurės rytinio Ukrainos miesto bus sustabdyta.

Taip yra todėl, kad „šiandien nebuvo susitarta dėl nė vieno iš maršrutų“, sakė D. Žyvytskis, turėdamas omenyje Maskvos sukurtus humanitarinius koridorius, leidžiančius civiliams bėgti.

Tačiau jis sakė, kad „vyksta derybos“, kad jos būtų atnaujintos.

Mažiausiai 5 000 civilių, įskaitant 1 700 užsienio studentų, praėjusią savaitę sugebėjo pabėgti iš Sumų evakuacijos keliu link Poltavos.

Atnaujinta 07.58

Rusijos pajėgų apšaudymo padariniai Mykolajivo regione:

Skelbiama, kad po griuvėsiais ieškoma žmonių.

Atnaujinta 07.48

Ukraina primygtinai reikalauja atidaryti atskirą sąskaitą ES, kad Rusijos atlikti mokėjimai būtų naudojami Ukrainos ekonomikai atkurti.

„Mes stengiamės sukurti precedentą mokėjimams ir kaupti pinigus, kurie dabar mokami Rusijai už dujas ir naftą. Šie pinigai turi nustoti tekėti į Rusijos sąskaitas ir turi būti kaupiami specialioje sąskaitoje ES, kad Rusija jų negautų. Šie pinigai turi būti pervesti Ukrainai, kad būtų atgaivinta šalies ekonomika ir atlygintos reparacijos, taip pat kad Rusija visiškai atsiskaitytų už visus nusikaltimus, kuriuos ji daro Ukrainoje“, – kalbėjo Ukrainos delegacijos narė Lana Zerkal.

Atnaujinta 07.41

Vaizdai iš Kyjivo Obolonės rajono, kuriame rusų sviedinys pataikė į daugiabutį.

Atnaujinta 07.39

Slovakijos Vyriausybė sekmadienio vakarą sušauktame skubiame posėdyje nutarė neatlyginamai perduoti Ukrainai karinės įrangos už 2,155 mln. eurų. Tai pranešė Bratislavoje leidžiamas laikraštis „Pravda“.

Kaip pažymima pranešime, karinė įranga buvo parinkta atsižvelgiant į Kyjivo prašymą.

Praėjusią savaitę Slovakijos ministrų kabinetas du kartus pritarė pasiūlymui neatlyginamai nusiųsti Ukrainai karinį krovinį. Trečiadienį buvo nuspręsta neatlyginamai perduoti Rusijos pajėgų niokojamai Ukrainai karinės įrangos už 9,99 mln. eurų.

Atnaujinta 07.35

Kovo 14 dieną viename iš Žytomyro apskrities kaimų dėl raketos smūgio į administracinius pastatus buvo sužeisti 4 žmonės, o anksčiau buvo sunaikinti 7 pastatai, vykdoma paieška.

Atnaujinta 07.27

Pirmadienio rytą artilerijos sviedinys pataikė į devynių aukštų daugiabutį Obolonės gyvenamajame rajone Kyjive, pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Apie nukentėjusius informacijos kol kas nėra.

Atnaujinta 07.22

Ukrainos gynybos ministerija šeštadienį pradėjo naudoti „Clearview AI“ veido atpažinimo technologiją, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė bendrovės vadovas, kai JAV startuolis pasiūlė atskleisti Rusijos užpuolikus, kovoti su dezinformacija ir identifikuoti žuvusiuosius.

Ukraina gauna nemokamą prieigą prie galingos „Clearview AI“ veidų paieškos sistemos, leidžiančios valdžios institucijoms, be kita ko, patikrinti žmones patikros punktuose, pridūrė „Clearview“ patarėjas ir buvęs JAV prezidentų Baracko Obamos ir Joe Bideno komandų diplomatas Lee Wolosky.

Planai pradėti formuotis po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o „Clearview“ generalinis direktorius Hoanas Ton-Thatas išsiuntė laišką Kyjivui, siūlydamas pagalbą, rašo „Reuters“.

Ši duomenų bazė taip pat gali padėti Ukrainai lengviau atpažinti žuvusiuosius.

Atnaujinta 07.13

Mariupolyje žuvo viena nėščiųjų, Rusijos užpuolikų antskrydžio metu buvusių gimdymo namuose.

Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė „Voice of America“ žurnalistė Asia Dolina.

A. Dolina pažymėjo, kad šią informaciją patvirtino fotografas Jevhenijus Maloletka, tą dieną sukūręs fotoreportažą iš įvykio vietos.

Atnaujinta 07.11

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kovo 14-osios ryto santrauka. Svarbiausi dalykai:

– didelių pokyčių fronte nėra;

– Ukrainos pajėgos įvykdė artilerijos ir oro smūgius Rusijos okupuotose teritorijose;

– Rusijos kariams nepasisekė žengti į priekį;

– pagrindinės Rusijos pajėgų pastangos dabar sutelktos į jau užimtų linijų stiprinimą;

– Baltarusijos kariuomenė, anot žvalgybos, kariauti su Ukraina nesiruošia.

Atnaujinta 07.09

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo ataskaitoje pranešė, kad Rusijos kariai blokavo Ukrainos Juodosios jūros pakrantę, atkirsdami šalį nuo tarptautinės jūrų prekybos.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/cz8Q0vnsA5

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/o28zuSsk3K

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 13, 2022

Atnaujinta 07.06

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pirmadienį pareiškė esantis Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis, vykdančiomis puolimą šalyje.

R. Kadyrovas, kurį tarptautinės nevyriausybinės organizacijos kaltina rimtais žmogaus teisių pažeidimais griežtai kontroliuojamoje Kaukazo respublikoje, „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis, vilkėdamas karinę uniformą, kambaryje prie stalo su kareiviais studijuoja planus. Pranešime jis nurodė, kad vaizdo įrašas nufilmuotas Hostomelyje, netoli Kyjivo esančiame aerodrome, kurį Rusijos pajėgos užėmė pirmosiomis puolimo dienomis. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

„Buvome apie 20 km nuo jūsų, Kyjivo nacių, o dabar esame dar arčiau“, – parašė R. Kadyrovas. Jis paragino Ukrainos pajėgas pasiduoti, „kitaip jums galas“. „Mes jums parodysime, kad Rusijos praktika moko kariauti geriau nei užsienio teorija ir karinių patarėjų rekomendacijos“, – pridūrė jis.

R. Kadyrovas, geležiniu kumščiu valdantis Rusijos Čečėnijos Respubliką, yra buvęs maištininkas, tapęs Kremliaus sąjungininku. Prasidėjus Rusijos puolimui, socialiniuose tinkluose pasklido vaizdai, kuriuose matyti Čečėnijos sostinės Grozno aikštė pilna karių, teigiančių, kad vyksta į Ukrainą. R. Kadyrovo pajėgos kaltinamos daugybe piktnaudžiavimų Čečėnijoje.

Atnaujinta 07.04

Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.

Apie tai pranešta po to, kai Baltieji rūmai perspėjo Pekiną, kad jei jis padės Maskvai išvengti sankcijų, sulauks rimtų „pasekmių“.

JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.

Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos kovojant su didžiosios Vakarų pasaulio dalies jai įvestomis žlugdančiomis sankcijomis, teigė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.

Pasak pranešimų, pareigūnai nepaaiškino, ko tiksliai prašė Rusija ir ar Kinija sureagavo į jos prašymus.

Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai, paklaustas apie tai, atsakė: „Niekada apie tai negirdėjau.“

Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake`as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.

Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.

J. Sullivanas sekmadienio pokalbių laidose sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti sankcijų poveikio.

„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai dėl ekonominių sankcijų patirtų nuostolių“, – sakė jis CNN laidoje „State of the Union“.

J. Sullivanas sakė, kad, nors ir nenori „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai, asmeniškai Pekinui pranešame, kad už didelio masto sankcijų apeidinėjimo pastangas tikrai bus pasekmių“.

Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.

Atnaujinta 05.21

Australija skelbia naujas sankcijas 33 Rusijos oligarchams, stambiems verslininkams ir jų šeimos nariams.

Sąraše yra ir „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius, taip pat „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, banko „Rossija“ vadovas Dmitrijus Lebedevas, vienas artimiausių Vladimiro Putino aplinkos žmonių Sergejus Čemezovas, „Transneft“ vadovas Nikolajus Tokarevas ir kiti.

Australijos vyriausybė darkart pakartojo paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui ir šios šalies žmonėms.

Atnaujinta 04.35

Baltieji rūmai praneša, kad JAV ir Prancūzija sieks Rusijos atsakomybės už karą Ukrainoje. Apie tai prezidentai Joe Bidenas ir Emmanuelis Macronas kalbėjosi telefonu.

NATO valstybių lyderiai sulaukia vis daugiau spaudimo iš Ukrainos prezidento. Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi įspėjo, kad jei NATO virš Ukrainos neįves neskraidymo zonos, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos ims kristi į aljanso teritoriją.

Atnaujinta 03.43

Europos Sąjunga smerkia įtariamą dviejų Ukrainos miestų merų pagrobimą. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“ teigia, kad tai dar vienas išpuolis prieš demokratines institucijas Ukrainoje ir bandymas įsteigti neteisėtas alternatyvias valdžios struktūras suverenioje šalyje.

Kaip sekmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai, okupantai pagrobė šalies pietryčiuose esančio Dniprorudnės miesto merą Jevheną Matvejevą. Kiek anksčiau žiniasklaida parodė, kaip netoli esančiame Melitopolyje iš pastato išvedamas, kaip manoma, meras Ivanas Fedorovas.

Atnaujinta 02.41

Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė praneša, kad sekmadienį šalies kariuomenė sunaikinto keturis Rusijos lėktuvus, tris sraigtasparnius ir droną. Apie tai rašo unian.net.

Teigiama, kad sėkmingiausiai šalies oro gynyba suveikė okupantams vykdant puolimą prieš gynybines pozicijas Kyjivo srityje.

Mariupolio prieigose Ukrainos kariai taip pat sunaikino šešis tankus, du šarvuočius ir į nelaisvę paėmė dvylika priešiškų pajėgų karių.

Atnaujinta 01.51

Rusija užblokavo prieigą prie socialinio tinklo „Instagram“, praneša Londone įsikūrusi interneto sutrikimus stebinti organizacija „NetBlocks“. Naujausi jos duomenys rodo, kad keli Rusijos interneto tiekėjai uždarė šalies vartotojams prieigą prie „Instagram“.

Prieš porą dienų Rusijos vyriausybė pranešė nuo pirmadienio įvesianti apribojimus šiam socialiniam tinklui. Toks sprendimas priimtas, kai „Instagram“ valdanti kompanija „Meta“ nusprendė laikinai atlaisvinti taisykles ir leisti vartotojams rašyti prieš Rusiją nukreiptas žinutes. Maskva pranešė ketinanti paskelbti „Meta“ ekstremistine organizacija. Jau anksčiau Rusija buvo užblokavusi „Facebook“, tačiau „Instagram“ šalyje populiaresnis.

Atnaujinta 01.04

Kinijos ambasados atstovas Vašingtone teigia, kad nėra girdėjęs apie tai, kad Maskva prašytų karinės paramos iš Kinijos.

„Apie tai niekada negirdėjau“, – atsakyme „Reuters“ sakė ambasados atstovas Liu Pengyu.

Jis taip pat pridūrė, kad dabartinė situacija Ukrainoje kelia nerimą. Jis pabrėžė, kad dabar svarbiausia išvengti didesnės įvykių eskalacijos.

Atnaujinta 00.50

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusijos kariai masiškai atsisako „komandiruočių į Ukrainą“. Teigiama, kad kariai atsako kariauti, nors jiems siūlomas veterano statusas ar išmokos, padidintas atlyginimas.

Atnaujinta 00.41

V. Zelenskis teigė, kad derybose su Rusija viena iš užduočių – suderinti susitikimą su V. Putinu. Derybų metu bus taip pat siekiama gauti veiksmingas garantijas.

Atnaujinta 00.34

Zelenskis: mes išgyvename baisiausią testą mūsų istorijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino pranešimą, kuriame daugiausiai dėmesio skyrė Rusijos smūgiui šalia Lvivo esančiai karinei bazei bei JAV žurnalisto nužudymui.

Jis prašė uždaryti Ukrainos oro erdvę ir tikino, kad to nepadarius tik laiko klausimas, kada raketos ims kristi į NATO teritoriją.

„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – netrukus po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis tikina, kad dabar Ukraina išgyvena baisiausią testą Ukrainos istorijoje.

„Mes turime apginti pačius brangiausius dalykus, kuriuos turime. Mes turime laikytis, kovoti ir mes laimėsi. Aš tuo tikiu“, – teigia Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 00.10

Kyjivas patvirtino, kad pirmadienį vaizdo ryšio priemonėmis įvyks derybos su Maskva

Pirmadienį vaizdo ryšio priemonėmis įvyks Ukrainos ir Rusijos derybos, sekmadienį vakarą pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ir derybų grupės narys Mychailo Podoliakas.

Jo pranešimas, paskelbtas socialiniame tinkle „Twitter“, patvirtino ankstesnį Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimą.

Atnaujinta 00.09

Ukrainos nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto sekretorius Oleksijus Danilovas skelbia, kad Baltarusijos kariuomenė į Ukrainą bus siunčiama su Rusijos kariuomenės uniforma. Kaip teigia „Unian“, tokia akcija pradėta vykdyti sekmadienį.