Putino karas Ukrainoje: ukrainiečiai teigia sustabdę Rusijos karius visomis kryptimis, pranešta apie apšaudytą Iziumo koridorių

15-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ketvirtadienį įvyko Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba, tačiau jos jokių apčiuopiamų rezultatų neatnešė. Rusijos pajėgos įvykdė oro antskrydį žmonių evakuacijos metu Iziumo mieste Charkivo srityje, o Ukraina paskelbė, kad pristabdė Rusijos karių judėjimą šalyje visomis kryptimis.

Tai pranešė Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba.

„Klastingas priešas pradėjo aviacijos smūgį evakuojant žmones Iziumo mieste. Laimė, niekas iš civilių gyventojų ir Iziumo rajono policijos skyriaus personalo nebuvo sužeistas“, – sakoma pranešime.

Nacionalinė policija patikslino, kad iš viso buvo evakuota 40 autobusų su piliečiais.

Įvairiuose Ukrainos miestuose toliau tęsiasi Rusijos bombardavimai. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pabrėžia, kad Rusijos kariuomenė toliau patiria rimtų nuostolių ir bando sustiprinti degalų tiekimo grandines.

Ketvirtadienį atveriami humanitariniai koridoriai: iš Trostianecio, Krasnopolio, Sumų (į Poltavą), iš Mariupolio (į Zaporižią), iš Volnovachos (į Pokrovską), Iziumo (į Lozovą), Bučos, Borodiankos, Irpinės ir Hostomelio (į Kyjivą).

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Ukrainos kariuomenė nukovė daugiau kaip 12 tūkstančių rusų karių, sunaikino 335 tankus, 1105 šarvuotąsias kovos mašinas, 123 artilerijos sistemas, 56 raketų paleidimo sistemas (MLRS), 29 priešlėktuvines sistemas, 49 lėktuvus, 81 sraigtasparnį, 526 mašinas, 3 karo laivus, 60 kuro talpyklų, 7 bepiločius lėktuvus.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad lėtina ir stabdo Rusijos puolimą, kuris tęsiasi jau dvi savaites. Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad kai kuriose teritorijose rusų daliniai prarado kovinę jėgą ir pasitelkia rezervus.

Kovo 9 d. Rusijos kariuomenė paleido ugnį (įskaitant artilerijos ugnį) į Mariupolio miestą. Buvo sunaikinta gimdymo palata, vaikų ligoninė, vaikų ir gydomosios medicinos skyriai, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas.

Apie trečiadienio dienos ir ketvirtadienio nakties įvykius skaityti čia.

Atnaujinta 05.44

Pasaulio sveikatos organizacija pataria Ukrainai sunaikinti visuomenės sveikatos laboratorijose laikomus „didelės grėsmės patogenus“. Baiminamasi, kad, tęsiantis Rusijos pradėtam karui, gali nukentėti laboratorijos, o išsilieję patogenai išplisti tarp gyventojų ir sukelti ligų protrūkius.

Organizacija naujienų agentūrai „Reuters“ teigia, kad kelerius metus bendradarbiavo su Ukrainos visuomenės sveikatos laboratorijomis, siekdama skatinti saugumo praktikas. PSO nedetalizuoja Ukrainos laboratorijose laikomų patogenų tipų.

Atnaujinta 03.45

Naujausi palydoviniai duomenys rodo, kad Kyjivo link judančio Rusijos karinio konvojaus pajėgos persiskirsto į netoliese esančias vietoves. Bendrovės „Maxar“ duomenimis, vilkstinės, kuri paskutinį kartą buvo matyta į šiaurės vakarus nuo netoliese esančio Antonovo oro uosto, elementai nukreipti į aplinkinius miestus.

Kitos vilkstinės dalys į šiaurę buvo išsidėsčiusios netoli Lubjankos ir netoliese įrengė artilerijos pozicijas. Pentagonas teigia, kad Rusijos pajėgos, besiveržiančios Kyjivo link, per pastarąją parą pajudėjo apie 5 km ir yra 15 km nuo sostinės.

Atnaujinta 03.38

Ukraina kaltina Rusiją „branduoliniu terorizmu“, praneša BBC. Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija skelbia, kad rusų pajėgų užpultame Charkivo fizikos ir technologijos institute dingo elektra ir buvo padaryta paviršinė žala.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško ragina PSO atstovus pasmerkti Rusijos platinamas melagienas, neva Ukraina ketina panaudoti cheminius ir biologinius ginklus.

Kiek anksčiau Maskva pasiūlė surengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir aptarti tariamą Jungtinių Valstijų „karinę ir biologinę veiklą“ Ukrainoje. Apie tai Tviteryje pranešė Rusijos nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas atmeta Rusijos kaltinimus ir sako, kad tai yra ženklas, jog Maskva netrukus gali panaudoti tokius ginklus pati.

Atnaujinta 02.20

Aukštas JAV gynybos pareigūnas skelbia, kad Rusijos pajėgos per pastarąją parą priartėjo dar maždaug 5 km prie Kyjivo. Apie tai skelbia BBC. Tai reiškia, kad rusų kariai, besiveržiantys iš sostinės šiaurės vakarų, dabar yra už 15 km nuo miesto centro. Pareigūnas priduria, kad pajėgos, besiveržiančios iš šiaurės rytų, yra už maždaug 40 km nuo miesto.

Šiaurinis Černihivo miestas dabar yra „izoliuotas“, sakė pareigūnas.

Kiek anksčiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad tęsiasi pasirengimas Ukrainos sostinės gynybai. Facebooke paskelbtame vaizdo įraše jis teigia, kad miestas yra įtvirtinamas.

Atnaujinta 01.02

Ukrainos ministrų kabinetas iš biudžeto skyrė daugiau lėšų saugumo ir gynybos sektorių poreikių patenkinimui. Skelbiama, kad finansavimas bus skirtas iš turimo rezervo.

Taip pat ministrų kabinetas išsikėlė uždavinį paspartinti sėją regionuose, kuriuose nevyksta aktyvūs karo veiksmai. Prioritetas teikiamas maistiniams augalams tam, kad šalis galėtų aprūpinti savo gyventojus maistu.

Atnaujinta 00.32

Zelenskis perspėja Rusiją dėl cheminių ir kitų masinio naikinimo ginklų naudojimo – sulauksite griežčiausių sankcijų. Jis taip pat patvirtino, kad Ukraina negamino ir negamina tokių ginklų.

Atnaujinta 00.22

Ukrainos užsienio reikalų ministras įspėja, kad Rusija ruošia dar vieną „baisią operaciją“.

Dmytro Kuleba teigia, kad Rusijos atstovai fantazuoja apie neegzistuojantį Ukrainoje biologinį ar cheminį ginklą, o tai kelia susirūpinimą, kad Rusija ruošia ataką, kurioje galėtų būti panaudoti šie ginklai ir dėl jų naudojimo apkaltinta Ukraina.

The manic obsession with which various Russian officials fantasize about non-existent biological or chemical weapons or hazards in Ukraine is deeply troubling and may actually point at Russia preparing another horrific false flag operation. This tweet is for the record.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 10, 2022

Atnaujinta 00.10

Be 2,3 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos, dar apie 1,9 mln. yra palikę savo namus šalies viduje, teigia Jungtinių Tautų (JT) atstovai.

JT atstovas spaudai Stephane`as Dujarricas ketvirtadienį pranešė, kad dauguma viduje perkeltų žmonių juda tolyn nuo fronto linijos į vakarus,, Lvivo link. Pasak jo, „humanitarinė situacija blogėja nerimą keliančiu greičiu“.

„Humanitarinės organizacijos į skirtingas šalies vietas perkelia papildomą personalą ir stengiasi perkelti atsargas į sandėlius skirtingose vietose Ukrainoje ir už jos ribų“, – sakė S. Dujarricas.

„Iki šiol mes drauge su partneriais suteikėme humanitarinę pagalbą, tokią kaip gyvybę gelbstintį maistą, pastogę, antklodes ir medicinos priemones, daugiau nei 500 tūkst. žmonių", - pridūrė jis.

Pasak pareigūno, iki trečiadienio JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR į priėmimo ir tranzito centrus centrinės Ukrainos mieste Vinycioje, kur glaudžiasi nuo karo veiksmų rytuose pabėgę žmonės, pristatė 85 metrines tonas humanitarinės pagalbos.

JT Pasaulio maisto programa planuoja suteikti pagalbą iki 3,1 mln. žmonių, teikdama prioritetą nefasuotų maisto produktų, duonos ir kitų maisto atsargų kaupimui miestuose ir vietovėse, kuriose, kaip manoma, įsiplieks kovos, sakė S. Dujarricas.

Pasak jo, JT Maisto ir žemės ūkio organizacija įspėja, kad tarp vasario ir kovo ūkininkai turi pradėti ruošti žemę kviečių, miežių, kukurūzų ir saulėgrąžų sėjai, o viduryje kovo – įdirbti laukus daržovėms. Organizacija, pasak jo, taip pat pabrėžia, jog turėtų būti stengiamasi išsaugoti derlių ir gyvulius.

Atnaujinta 00.02

Prezidentūros vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius apibendrino 15-osios karo dienos rezultatus, pranešė jis „Facebook“ tinkle.

„Priešas praktiškai neturi pažangos, išskyrus atskirų karių ir ištisų dalinių veržimąsi į pomirtinį gyvenimą“, – rašė jis.

Kartu jis atkreipė dėmesį į sunkią situaciją Mariupolyje.

„Mariupolis buvo apgultas. Priešas neturi jėgų į jį patekti“, – rašė O. Arestovičius.

Atnaujinta 23.58

Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAZK) pirmininkas Oleksandras Novikovas išsiuntė padėkos laišką Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu už korupciją jo šalies kariuomenėje, padedančią ukrainiečių pajėgoms kovoti su Maskvos pradėta invazija.

Remiantis pranešimu agentūros tinklapyje, O. Novikovas padėkojo „už neįkainojamą indėlį į tai, kad Rusijos lėšos ir ištekliai, skirti puolimui prieš Ukrainą, buvo pavogti dar jų telkimo pasienyje etapu“.

„Dalyvaudamas sistemingose pastangose pasisavinti biudžeto lėšas, Šoigu padėjo paspartinti okupantų likvidavimą suverenios Ukrainos valstybės žemėse“, – rašoma pranešime.

Agentūros teigimu, apie korupciją liudija tai, kad įsiveržusių tankų T-72 ir T-80 šoninių apsauginių skydų užpildas buvo pagamintas iš kiaušinių pakuočių, o į nelaisvę paimtų Rusijos karių neperšaunamosios liemenės – iš kartono.

Anot NAZK, dalis Maskvos atsiųstų karių gabenami ryškiai mėlynos ir baltos spalvos sunkvežimiais ZIL-130, leidžiančiais į jas besitaikančioms Ukrainos pajėgoms „efektyviai mokytis naudotis šiuolaikiniais ginklais“.

„Kaip institucija, atsakinga už interesų konfliktų nustatymą ir prevenciją, negalėjome ignoruoti fakto, kad kartoninėse neperšaunamose liemenėse buvo paslėptos atmintinės „Dėl korupcijos ir kitų pažeidimų nustatymo tvarkos nustatant interesų konfliktus kariniuose daliniuose“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 23.52

Rusija pateikė šešių punktų sąrašą Ukrainai, kuriuos įgyvendinus, Maskvos organizuota invazija būtų nutraukta, rašo portalas Zn.ua, remdamasis diplomatiniais šaltiniais.

Atnaujinta 23.35

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė savo JAV kolegai Joe Bidenui, kad Ankarai svarbu atlikti tarpininkės vaidmenį derybose dėl Ukrainos ir Rusijos karo nutraukimo.

Tokį pareiškimą R. T. Erdoganas padarė, konflikto šalių užsienio reikalų ministrams susitikus Turkijoje.

Ankara, palaikanti glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ketvirtadienį pietiniame Antalijos kurorte surengė svarbų ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ir rusų diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo susitikimą.

Per derybas nepavyko pasiekti proveržio dėl paliaubų ar humanitarinių klausimų, tačiau buvo išryškintas Turkijos vaidmuo tarpininkaujant pastangoms užbaigti prieš dvi savaites prasidėjusį karą.

Pasak turkų prezidentūros, R. T. Erdoganas per 45 minutes trukusį pokalbį telefonu su J. Bidenu pabrėžė, kad Ankarai svarbu gebėti kalbėtis su abiem pusėmis ir būti „koordinatore“ ieškant konflikto sprendinio.

Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad prezidentas J. Bidenas „palankiai įvertino“ Turkijos tarpininkavimo pastangas ir kad abu lyderiai „dar kartą patvirtino tvirtą paramą“ Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

Remiantis turkų prezidentūros pareiškimu, R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo panaikinti „neteisingas sankcijas“, kurias Vašingtonas 2019 metais įvedė NATO priklausančiai Turkijai, šiai įsigijus rusiškų gynybos kompleksų.

Ankara siekia įsigyti 40 naikintuvų F-16 ir atsarginių dalių, reikalingų turimai F-16 flotilei prižiūrėti ir modernizuoti.

Turkija išleido 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) užsisakydama sunkiai susekamus naikintuvus F-35, tačiau orlaiviai taip ir nebuvo pristatyti, nes Vašingtonas 2019 metais įšaldė sutartį Ankarai iš Rusijos įsigijus oro erdvės gynybos sistemų S-400.

Ši ginkluotė laikoma grėsme F-35 naikintuvams, todėl JAV nusprendė pašalinti Turkiją iš savo pažangių karinių orlaivių programos.

Ankara yra perdavusi kovinių bepiločių lėktuvų savo sąjungininkei Ukrainai, bet tuo pat metu nori palaikyti gerus santykius su Maskva. Turkija yra labai priklausoma nuo rusų turistų ir rusiškų kviečių bei energijos išteklių tiekimo.

Atnaujinta 23.32

Šiąnakt Rusijos pajėgos užpuolė Charkivo fizikos ir technologijos institutą.

Ten dislokuotas eksperimentinis branduolinis reaktorius. Per apšaudymą taip pat kilo gaisras kaimyniniame nakvynės namuose. Apšaudymas tęsiasi, o branduolinis įrenginys visiškai išjungtas.

Atnaujinta 23.22

Pentagonas pareiškė, kad apie oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimą Ukrainoje nediskutuojama.

Atnaujinta 23.18

TATENA nepatvirtino informacijos apie Černobylio atominės elektrinės prijungimą prie Baltarusijos elektros tinklų.

Apie tai pranešė „Energoatom“, remdamasi TATENA generalinio direktoriaus žodžiais.

„Negalime patvirtinti informacijos apie Černobylio atominės elektrinės prijungimą prie Baltarusijos elektros tinklų“, – kalbėjo TATENA atstovas per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

Atnaujinta 23.08

Ukrainos vidaus reikalų ministerija miestų gynybai stiprinti kuria konsoliduotą Nacionalinės policijos batalioną.

Tai interviu radijui NV pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenijus Jeninas.

„Buvo priimtas sprendimas sukurti jungtinį nacionalinės policijos batalioną, ypač Kyjive, kuris sustiprins miesto gynybines pajėgas“, – sakė jis.

Pasak viceministro, batalionas vykdys Kyjivo gynybos vadovybės užduotis.

Atnaujinta 23.05

Rusijos kariškiai iškėlė Iziumo miesto merui ultimatumą, reikalaudami, kad jų įranga būtų laisvai praleidžiama važiuoti Charkivo kryptimi, tačiau jis tai padaryti atsisakė.

Atnaujinta 23.00

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis paragino Europos lyderius ir ES valstybių narių piliečius palaikyti Ukrainos siekius įstoti į ES.

Kaip savo vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos Vyriausybės vadovas, ES valstybių narių atstovai artimiausiomis dienomis svarstys galimybę Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Jo nuomone, šis klausimas daugelį metų bus vienas iš lemiamų Europos ir Europos Sąjungos istorijoje.

„Žinoma, mes to tikimės iš savo Europos partnerių. Todėl kreipiamės ne tik į Europos lyderius, bet ir į visus Europos piliečius: palaikykite Ukrainą dabar. Ukraina tikrai užsitarnavo teisę tapti Europos Sąjungos nare“, – sakė D. Šmyhalis.

Atnaujinta 22.48

Maskva ir Kijevas yra „pasirengę dirbti“ su Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros institucija, kad būtų garantuota branduolinė sauga, ketvirtadienį pareiškė jos vadovas, Rusijai perėmus didžiausios Europoje elektrinės Ukrainoje kontrolę.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) reiškia susirūpinimą dėl branduolinės saugos ir saugumo, Rusijos pajėgoms užėmus Zaporožios elektrinę, taip pat Černobylį, kur įvyko baisiausia pasaulyje branduolinė avarija. Siekdamas tai išspręsti, TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Antalijoje, Turkijoje.

„Turėjome gerų susitikimų, nelengvų, bet rimtų susitikimų“, – sakė jis žurnalistams grįžęs į Vieną, kur įsikūrusi TATENA. „Abi šalys sutinka (...) kad reikia ką nors daryti. Jos abi pasirengusios dirbti ir bendradarbiauti su TATENA“. Jis sakė pasistengsiąs artimiausiomis dienomis „turėti ką nors konkretesnio“. „Padėtis labai baisi, turime veikti greitai“, – sakė jis.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad Černobylio atominėje elektrinėje nutrauktas elektros tiekimas, tačiau TATENA sakė, kad „jokio kritinio poveikio saugumui nėra“. TATENA nurodė, kad duomenų perdavimas prarastas iš Zaporožios atominės elektrinės, didžiausios Europoje.

Rusijos pajėgos kovo 4 d. apšaudė ir užėmė Zaporožios elektrinę, sukeldamos gaisrą, kuris Europoje sukėlė nerimą dėl galimos branduolinės katastrofos. Anksčiau, tą dieną, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jos kariai užėmė nebeveikiančią Černobylio elektrinę, kurioje 1986 metais įvyko katastrofa, nusinešusi šimtus gyvybių ir paskleidusi radioaktyvią taršą į vakarus visoje Europoje.

Antradienį TATENA pareiškė susirūpinimą dėl personalo, dirbančio Rusijos kariuomenei prižiūrint, elektrinėje, kurioje yra išmontuoti reaktoriai ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos. Daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų vis dar dirba elektrinėje, nes joje reikalingas nuolatinis valdymas, kad neįvyktų dar viena branduolinė katastrofa.

Ukrainoje yra keturios veikiančios atominės elektrinės, tiekiančios maždaug pusę šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklos, tokios kaip Černobylio.

Atnaujinta 22.48

Ukrainos pabėgėlių krizė yra „didelis iššūkis“ Europos Sąjungai, ir padėtis dar blogės, įspėjo už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė Ylva Johansson, bet pabrėžė, jog 27 šalys rodo „beprecedentę“ vienybę.

„Deja, reikalai blogėja, bombos krenta, daugiau žmonių nužudoma, matysime daugiau ir daugiau bėgančių žmonių. Nežinome, kiek tiksliai, tačiau spėčiau, jog atvyks dar daug milijonų“, – žurnalistams sakė Y. Johansson.

„Tad tai bus tikrai, tikrai didelis, didelis iššūkis. Tai jau yra didelis iššūkis, bet tai dar pablogės, turime tam ruoštis“, – teigė ji.

Daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių plūstelėjo į ES per dvi savaites nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios.

Blokas suskubo suteikti bėgantiesiems laikinąją apsaugą, mėgindamas susidoroti su viena didžiausiai augančių žemyno krizių nuo Antrojo pasaulinio karo.

Y. Johansson sakė, kad dauguma tų, kurie atvyko su pirmąja banga, galėjo apsistoti su draugais ir giminaičiais ES, tačiau įspėjo, jog situacija gali pasikeisti atvykstant daugiau pabėgėlių.

Ji sakė, jog „didelį susirūpinimą“ kelia dideli skaičiai atvykstančių vaikų, sudarančių apie pusę visų sieną kertančių žmonių.

„Labai svarbu, kad mes suteiktume šiems vaikams kažkokį normalumą, leistume juos į mokyklą ar darželį, tai taip pat sudarytų galimybę tėvams dirbti ir tapti visuomenės dalimi“, – sakė ji.

Pasak komisarės, ES ėmėsi veiksmų apsaugoti nelydimus mažamečius nuo prekybos žmonėmis gaujų.

Greita ES reakcija kontrastuoja su vidiniu susiskaldymu bloke, kai 2015-aisiais ir 2016-aisiais į plūstelėjo didelė pabėgėlių iš Sirijos ir Afganistano banga.

„Dabar tarp valstybių narių matome beprecedenčius veiksmus ir solidarumą viena kitai ir Ukrainos pabėgėliams“, – sakė komisarė.

Jos teigimu, kol kas ES šalys bendradarbiauja priimdamos pabėgėlius, tad nereikėjo pradėti formalaus paskirstymo proceso, tačiau neatmetė, kad jo dar gali prireikti.

Briuselis paskelbė skiriantis apie 500 mln. eurų pagalbai sprendžiant humanitarines karo pasekmes.

Taip pat rengiamasi paskelbti papildomų 420 mln. eurų integracijos paramai, o pabėgėlių integracijai bus skiriami milijardai.

Atnaujinta 22.36

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija gali įvykti vėliau nei norėta.

„Tarptautinės sankcijos turi labai didelį poveikį situacijai Rusijoje. Mūsų kariuomenė daro puikų darbą, kad karas taptų vis nepopuliaresnis tarp rusų. Tačiau turime realiai įvertinti situaciją. Visomis jėgomis artiname pergalę, tačiau tai gali įvykti vėliau, nei norėtume“, – „Facebook“ įraše rašė O. Reznikovas.

„Turime būti pasirengę. Turime ne išgyventi, o išmokti gyventi naujomis sąlygomis. Iš naujo perkrauti gynybos sektorių ir visą šalį“, – pabrėžė jis.

Atnaujinta 22.34

Ketvirtadienio dieną Rusijos pajėgos apšaudė Černihivo srities Nižyno miestą.

„Yra žinoma apie 8 sužeistus ir 2 žuvusius“, – sakė miesto meras Aleksandras Kodola.

Atnaujinta 22.27

Poltavos srityje Ukrainos pajėgos perėmė 3 Rusijos pajėgų tankus:

Atnaujinta 22.22

Borisas Johnsonas pareiškė, kad baiminasi, kad Vladimiras Putinas gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje, nes tai būtų „tiesiog iš Rusijos žaidimų knygos“.

Kalbėdamas „Sky News“ laidoje, Jungtinės Karalystės premjeras sakė, kad vienintelis būdas karui Ukrainoje užbaigti atsirastų tuomet, jei Rusijos prezidentas suprastų, kad padarė „katastrofišką klaidą“.

Atnaujinta 22.18

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „leis Ukrainos remonto komandai prieiti prie elektros linijų aplink Černobylio atominę elektrinę“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Didelis susirūpinimas kilo tiek dėl Černobylio atominės elektrinės šiaurės Ukrainoje, tiek dėl Zaporožios AE šalies pietuose.

Atnaujinta 22.16

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ragina visus, atliekančius karinę tarnybą, bet persikėlusius į kitus regionus, pranešti apie save vietos centruose.

Apie tai Krašto apsaugos ministras pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Noriu kreiptis į visus ukrainiečius, atsakingus už karinę tarnybą. Valstybėje paskelbta karo padėtis, mobilizacija tęsiasi. Ginkluotųjų pajėgų vadovybė prašo nenutraukti ryšio. Palaikykite ryšį, nepasiklyskite. Šaliai jūsų reikia!“, – pabrėžė O. Reznikovas.

Atnaujinta 22.06

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Rusijos pajėgos nuo karo pradžios nužudė daugiau ukrainiečių civilių nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas.

Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį (per Krokuvą) ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Vasario 24-ąją prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir didelei bangai pabėgėlių užplūdus Lenkiją, PKP paleido daugiau traukinių nuo Ukrainos pasienio ir leido bėgantiems žmonėms jais naudotis nemokamai.

Skaičiuojama, kad nuo vasario 26-osios tokiu būdu į Lenkiją pateko apie 300 tūkst. ukrainiečių.

Užsienio reikalų viceministras Pawelas Szefernakeris valstybinei televizijai ketvirtadienį sakė, kad daug pabėgėlių nakvoja Lenkijos traukinių stotyse, vildamiesi išvykti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Dirbame su savo ES partneriais, kad tai palengvintume“, – sakė P. Szefernakeris.

Jis teigė, jog planas apims ir „antrąją bangą“ pabėgėlių, kurie, kitaip nei žmonės iš pirmojo antplūdžio, neturi draugų ir šeimos narių Lenkijoje.

Lenkijos pasienio tarnyba ketvirtadienį pranešė, jog nuo karo pradžios į šalį iš Ukrainos pateko 1,43 mln. žmonių.

Iki Rusijos invazijos Lenkijoje gyveno apie pusantro milijono ukrainiečių.

Atnaujinta 21.53

Rusija teigia, kad paliaubų „laikysis kiekvieną dieną“, praneša naujienų agentūra „Interfax“.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „atidarys humanitarinius koridorius kiekvieną dieną 10 val. Maskvos laiku (9 val. Kyjivo laiku)“.

Tai leistų Ukrainos civiliams apgultuose miestuose palikti karo zoną. Maskva jau kelis kartus pažeidė paliaubų susitarimus ir apšaudė humanitarinius koridorius skirtingose Ukrainos vietose.

Atnaujinta 21.45

JAV piliečiai aktyviai kreipiasi į Ukrainos ambasadą, išreikšdami norą kariauti šios šalies pusėje, skelbia „Global News“ portalas.

Nuo vasario 24 d. mažiausiai 6000 JAV piliečių kreipėsi į Ukrainos ambasadą, išreikšdami norą kariauti Ukrainoje.

Atnaujinta 21.29

Ukrainos valdžia žinojo, kad Rusija puls, ir pradėjo ruoštis jau 2021 metų lapkritį.

Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Tačiau, anot jo, Ukraina nesitikėjo, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas taip pat bus įtrauktas į agresiją.

„Nesitikėjome tokio smūgio į nugarą. Nesitikėjome, kad jie žengs į visus frontus. Tai buvo staigmena“, – kalbėjo O. Danilovas.

Anot jo, valdžia suprato, kad invazija įvyks, tačiau apie tai nepranešė.

„Nes tai buvo viena iš Rusijos Federacijos taktikų pradėti čia chaosą“, – sakė O. Danilovas.

Atnaujinta 21.23

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenko skaičiuoja, kad invazija Ukrainai jau padarė daugiau nei 100 mlrd. dolerių (91 mlrd. eurų) nuostolių.

Kaip rašo „The New York Times“, prezidento patarėjas žalą įvertino per virtualią Petersono tarptautinės ekonomikos instituto konferenciją.

O. Ustenka teigė: „Padėtis yra katastrofiška, ji iš tikrųjų yra daug blogesnė, nei kas nors gali įsivaizduoti. Ką iš tikrųjų reikia padaryti, tai visame pasaulyje įvesti visišką Rusijos naftos ir dujų embargą. Tai yra kruvini pinigai.“

O. Ustenka taip pat pridūrė, kad dėl karo Ukrainoje 50 proc. šalies įmonių buvo uždarytos, o likusios dirba ties savo pajėgumų riba.

Atnaujinta 21.17

Jungtinis pasieniečių ir ginkluotųjų pajėgų karių būrys sulaikė Rusijos pėstininkų puolimą Luhansko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba „Facebook“ pranešime.

„Priešo pėstininkai sulaukė stipraus pasipriešinimo ir neteko mažiausiai dešimties žmonių. Du vyrai iš priešo gretų pasidavė. Jie sakė, kad yra laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos gyventojai, kurie buvo mobilizuoti jėga“, – pažymi Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Atnaujinta 21.15

ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis ir už krizių valdymą atsakingas ES komisaras Janezas Lenarčičius pasmerkė Rusijos išpuolį prieš gimdymo namus Mariupolyje ir pareiškė, kad kalti dėl šio ir kitų Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų bus patraukti atsakomybėn.

Taip teigiama ketvirtadienį Europos išorės veiksmų tarnybos svetainėje paskelbtame pranešime.

„Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytą Mariupolio gimdymo namų apšaudymą. Esame pasibaisėję matydami, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos daro vis didesnius žiaurumus ir taikosi į labiausiai neapsaugotus ir pažeidžiamiausius. Toks įsiveržusių pajėgų elgesys yra gėdingas, smerktinas ir visiškai nepriimtinas. Atsakingi asmenys Rusijos Federacijoje bus patraukti atsakomybėn už šį siaubingą nusikaltimą“, – sakoma bendrame pareiškime.

Atnaujinta 21.02

Rusijos prezidento Vladimiro Putino planai ir skaičiavimai dėl karo Ukrainoje žlugo, sako Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Nebandykite įkalti pleišto. Esame vieningesni nei bet kada. Aš niekada nemačiau, kad valstybės narės būtų tokios vieningos ir kartu su mūsų transatlantiniais partneriais. Putinas tikėjo, kad gali užkariauti Ukrainą, jam nepavyko. Jis tikėjo, kad jam pavyks suskaldyti mus, jam nepavyko to padaryti. Jis manė, kad susilpnins transatlantinius santykius, jam to irgi nepavyko padaryti. Dabar jis turi sustabdyti karą“, – sakė J. Borrellis.

Jis priminė, kad Rusija be jokios priežasties pradėjo agresijos karą su Ukraina.

„Ar tai mūsų kaltė? Du milijonai pabėgėlių... Ne. Rusija kariauja taip, kaip kariavo Sirijoje, kaip kariavo Čečėnijoje, bombarduoja ir naikina šalį“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

Atnaujinta 20.52

Per pastarąsias dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau nei 80 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos Vyriausybė, Rusijos pajėgoms priartėjus prie sostinės.

„Per dvi dienas evakavome daugiau nei 60 tūkst. žmonių iš šiaurės rytinio Sumų miesto ir gretimų vietovių“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram“ pranešimų programoje. Apie 20 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš rajonų į šiaurės vakarus nuo sostinės Kyjivo, dar 3 tūkst. žmonių buvo „sunkiai išvežti“ iš Iziumo miesto Rytų Ukrainoje.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame „Telegram“ vaizdo įraše pareiškė, kad iš įvairių šalies miestų buvo evakuota apie 60 tūkst. žmonių.

Jungtinių Tautų duomenimis, per pastarąsias dvi savaites iš Ukrainos pabėgo apie 2,3 mln. žmonių, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 d. pradėjus karą prieš provakarietišką kaimynę Ukrainą.

Jungtinių Tautų agentūra ketvirtadienį pranešė, kad prieš trečiadienį Rusijos pajėgų surengtą Mariupolio ligoninės bombardavimą buvo sugriauti dar dveji gimdymo namai Ukrainoje.

Kad Mariupolio ligoninė „nėra vienintelė“, nukentėjusi per ataką, sakė už reprodukcinę sveikatą atsakingo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) atstovas Ukrainoje Jaime Nadalis.

„Žytomyre gimdymo namai buvo visiškai sugriauti. Saltivkoje gimdymo namai taip pat sugriauti“, – sakė pareigūnas, su žurnalistais Niujorke kalbėjęs vaizdo ryšiu.

JT pareigūnas tiksliai nenurodė, kas atsakingas už šias atakas ir kiek per jas nukentėjo žmonių.

„Ukrainoje yra 300 ligoninių ir 69 gimdymo, perinataliniai centrai“, – sakė jis. Pasak jo, agentūros duomenimis, „per ateinančius tris mėnesius šalyje gimdys apie 80 tūkst. moterų“.

J. Nadalio teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra 240 tūkst. besilaukiančių moterų, o nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą, iki kovo 7 d. pagimdė daugiau nei 4,3 tūkst. moterų.

Pasak miesto mero, Mariupolyje, sprogdinant gimdymo namus, žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką. Anksčiau paskelbtoje Ukrainos pareigūnų ataskaitoje buvo sakoma, kad dar 17 žmonių buvo sužeista.

Rusijos pajėgų surengtą ligoninės ataką pasmerkė Ukraina ir Vakarų valstybės.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas ketvirtadienį dėl ligoninės apšaudymo apkaltino Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“.

Atnaujinta 20.46

Vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka neatmeta galimybės, kad Charkivo srities valstybės administracijos vadovo Oleho Sinegubovo aplinkoje gali veikti šnipas iš Rusijos.

Apie tai jis kalbėjo televizijos „Ukraina 24“ eteryje.

„Neatmetu, kad gubernatoriaus Sinegubovo aplinkoje yra šnipas, kuris nutaikė raketą“, – sakė A. Heraščenka.

Atnaujinta 20.37

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko išreiškė solidarumą su Mariupolio, Mykolajivo, Charkivo, Chersono, Černihivo, Žytomyro ir kitų šalies miestų bei miestelių gyventojais. Vaizdo įrašą jis paskelbė savo paskyroje „Facebook“ tinkle.

„Šiandien visi kaip niekad vieningi. Turime vieną galvos skausmą. Ir vieną tikslą – išvaduoti Ukrainą nuo orkų invazijos. Turime ginti savo ateitį. Kyjivo širdis yra kartu su Mariupolio, Mykolajivo, Charkivo, Chersono, Černihivo, Žytomyro, kitų Ukrainos miestų ir miestelių gyventojais. Kartu mes stiprūs! Mūsų kariškiai yra drąsūs didvyriai! Ukrainiečiai yra laisva tauta. Ir mes stovėsime iki galo“, – sakė V. Klyčko.

Kyjivo meras pažymėjo, kad pasirengimas Ukrainos sostinės gynybai tęsiasi.

„Sostinė gyvena invazijos grėsme. Todėl ir toliau kartu su karinėmis gynybos pajėgomis rūpinamės Kyjivo įtvirtinimu. Aprūpiname savo gynėjus maistu, įranga, kuri atkeliauja iš Kyjivo ir Ukrainos draugų. Ruošiamės atremti agresorių, kuris veržiasi į šalies širdį“, – pažymėjo V. Klyčko.

Atnaujinta 20.08

Slovėnija turi pakankamai maisto atsargų, o šalies gyventojai nebadaus. Tai ketvirtadienį pareiškė Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša, atvykęs į ES viršūnių susitikimą Versalyje.

„Maisto produktų kainų augimas iš dalies yra karo padarinys. Prie to prisideda ir energijos išteklių brangimas, prasidėjęs dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. Slovėnija turi pakankamai maisto atsargų. Mes nebadausime“, – teigė J. Janša, žurnalistų paklaustas, kaip maisto produktų kainų augimas atsilieps Slovėnijai.

Kaip anksčiau pareiškė Tarptautinis valiutos fondas, Ukrainos krizės ir Vakarų sankcijų Rusijai ekonominiai padariniai jau dabar labai rimti.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 20.04

Per pastarąsias 15 dienų į nelaisvę pateko daugiau nei pusė tūkstančio prieš Ukrainą kovojusių Rusijos karių, pranešė „Ukrainska Pravda“, remdamasi Prezidento kanceliarijos informacija.

„Statistika labai kebli, kadangi tiesioginių kovinių susirėmimų centrų yra labai daug ir kaliniai atsiduria skirtinguose mūsų padaliniuose. Dabar to neįmanoma greitai apibendrinti vienoje lentelėje“, – pažymėjo Ukrainos prezidento kanceliarija.

Pranešama, kad iki šiol yra sulaikyta apie 500–700 kalinių iš Rusijos.

Trečiadienį Ukrainos prezidento kanceliarijos viršininko patarėjas Oleksejus Arestovičius kalbėjo, kad per karą į nelaisvę buvo paimta apie 250–300 rusų šauktinių.

Atnaujinta 19.58

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 2,3 mln. žmonių, tarp kurių yra daugiau nei 1 mln. vaikų.

Atnaujinta 19.54

Kovo 10 d. Donecko srityje rusų pajėgos pažeidė aukšto slėgio dujotiekį. Pagalbos tarnybos aiškinasi, kaip greitai bus galima atkurti jo veiklą.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities vadovas Pavelas Kirilenka.

Atnaujinta 19.49

Portugalijos valdžia pareiškė netaikysianti sankcijų Rusijos oligarchui ir Anglijos futbolo klubo „Chelsea“ savininkui Romanui Abramovičiui, kuriuos jam įvedė JK, nes po „Brexit“ Jungtinės Karalystės vadovybės sprendimai netaikomi Europai.

Portugalijos teisingumo ministerija taip pat nurodė, kad ES sankcijos Rusijos oligarchams dėl Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje nėra susijusios su pilietybės atėmimu. R. Abramovičiui nuo 2021 m. yra suteikta Portugalijos pilietybė.

Atnaujinta 19.34

Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos vicepremjerė Irina Vereščuk pareiškė, kad ir vėl nepavyko evakuoti gyventojų iš Donecko srities Volnovachos ir Mariupolio miestų.

Atnaujinta 19.29

Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi pirmą kartą pripažino, kad Rusija Ukrainoje vykdo karą, rašo „The Guardian“.

„Tikimės, kad karo veiksmai kuo greičiau baigsis“, – sakė Kinijos diplomatas per vaizdo pokalbį su savo kolega prancūzu Jeanu-Yvesu Le Drianu.

Tuo pat metu Wangas Yi taip pat paragino šalis imtis daugiau veiksmų siekiant užkirsti kelią eskalacijai Ukrainoje.

Atnaujinta 19.26

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje.

„Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje.

Atnaujinta 19.13

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Vakarų demokratines valstybes sugriežtinti sankcijas baltarusių autoritariniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Lukašenkai tenka visa atsakomybė už šį išpuolį prieš Ukrainą“, – sakė S. Cichanouskaja per renginį Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“.

„Manau, kad atėjo laikas demokratijai parodyti savo dantis, todėl labai svarbu daryti diplomatinį, ekonominį ir politinį spaudimą Baltarusijos režimui“, – pridūrė ji.

Buvusi kandidatė į prezidentus pareiškė, jog baltarusių kariuomenę faktiškai kontroliuoja Maskva.

S. Cichanouskaja taip pat paragino sustabdyti A. Lukašenkos režimo narystę visose tarptautinėse organizacijose, atsieti Baltarusijos valstybinius bankus nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT bei uždrausti importą iš valstybinių įmonių.

Daugelis šalių jau paskelbė sankcijas Minskui, tačiau opozicijos lyderė pabrėžė, kad to nepakanka.

„Pusinės priemonės neveikia, jos tik pablogina padėtį“, – kalbėjo ji.

Atnaujinta 19.11

Per 14 karo dienų per Rusijos aviacijos antskrydžius ir artilerijos smūgius Charkive buvo sunaikinta 400 daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų, pranešė šio miesto meras.

Atnaujinta 19.09

Ukrainos naikintuvai Černihivo srityje iš Rusijos užpuolikų atkovojo 10 veikiančių tankų, priešlėktuvinių raketų sistemą ir šarvuotą evakuacinę mašiną.

Apie tai feisbuke pranešė Operatyvinė vadovybė „Šiaurė“.

„Operatyvinės vadovybės kariniai daliniai ir daliniai toliau gina savo kraštą, gimines ir draugus“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 19.07

Vladimiras Putinas padarytų „didelę klaidą“, jei panaudotų cheminius ginklus, puldamas Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Vakarų vyriausybės baiminasi, kad Rusijos lyderis gali panaudoti uždraustus ginklus, nes jam nepavyksta pasiekti pažangos, kurios tikėjosi užkariaujant kaimynę. L. Truss komentarai nuskambėjo Jungtinei Karalystei sugriežtinus sankcijas oligarchams, laikomiems artimais V. Putino režimui, įskaitant „Chelsea“ savininką Romaną Abramovičių. JK jau apkaltino Rusijos vyriausybę karo nusikaltimais, o Mariupolio gimdymo namų subombardavimas yra naujausias Maskvos karinės kampanijos žiaurumas. „Esame visiškai įsitikinę, kad vykdomi karo nusikaltimai“, – per vizitą JAV sakė L.Truss.

JK ir JAV baiminasi, kad Rusija gali žengti toliau ir surengti cheminę ataką, galbūt prisidengusi „klaidinančios vėliavos“ operacija. Paklausta, ar tokių ginklų panaudojimas būtų „raudonoji linija“ Jungtinei Karalystei ir kaip ji reaguotų tokioje situacijoje, užsienio reikalų ministrė CNN sakė: „Esame labai susirūpinę dėl galimo cheminių ginklų panaudojimo. Žinoma, ir anksčiu esame matę Rusiją panaudojant šiuos ginklus konflikto zonose, bet tai būtų rimta Rusijos klaida, kuri prisidėtų prie jau V. Putino padarytų rimtų klaidų.“

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad pasaulis turėtų būti „budrus“ dėl Rusijos cheminių ir biologinių ginklų panaudojimo. Ji sakė, kad „melagingi Rusijos teiginiai“ apie tariamas JAV biologinių ginklų laboratorijas ir cheminių ginklų kūrimą Ukrainoje gali būti „akivaizdus Kremliaus triukas“ mėginant „pateisinti tolesnį iš anksto apgalvotą, neišprovokuotą ir nepateisinamą Ukrainos puolimą“.

Atnaujinta 19.06

„Anonymous“ programišiai skelbia įsilaužę ir nutekinę informaciją iš Rusijos „Roskomnadzor“ duomenų bazės.

Atnaujinta 18.59

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis ketvirtadienį atvyksta į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip norėdamas prisidėti prie karo užbaigimo Ukrainoje, „Politico“ sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės.

G. Schröderis, kuris turi susitikti su Putinu vėlyvą ketvirtadienio popietę, sulaukė aršios kritikos tiek savo šalyje, tiek užsienyje, nes atsisakė nutraukti artimus ryšius su Maskva po V. Putino pradėtos invazijos į Ukrainą. Keli jo biuro darbuotojai praėjusią savaitę atsistatydino po to, kai jis reikalavo išlaikyti savo vadovaujamas pareigas su Kremliumi susijusiose energetikos gigantėse „Rosneft“ ir „Gazprom“.

G. Schröderis, socialdemokratas, ėjo Vokietijos kanclerio pareigas 1998–2005 m. Nuo to laiko jis mėgavosi pelninga verslo karjera dėl savo vaidmenų Rusijos energetikos srityje.

Atnaujinta 18.53

Berlyno valdžia kreipėsi į Vokietijos federalinę vyriausybę ir Bundesverą, prašydama padėti priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

Tai ketvirtadienį pranešė VFR sostinės valdančioji burmistrė Franziska Giffey.

Pasak miesto vadovės, Berlynas vienas neįstengs susidoroti su pabėgėlių ukrainiečių antplūdžiu ir tikisi federalinės valdžios ir Bundesvero pagalbos. „Tai reiškia, kad VFR vyriausybės parama artimiausiomis dienomis yra būtina, – pabrėžė F. Giffey. – Manau, kad Berlynas kaip miestas, šios situacijos paveiktas labiau negu bet kuri kita federalinė žemė, irgi turi teisę prašyti federalinės pagalbos.“

Pranešama, kad iki šiol Vokietijos sostinėje įkurdinta daugiau kaip 8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Savo ruožtu Iris Spranger, vidaus reikalų, skaitmenizavimo ir sporto ministrė Berlyno žemės vyriausybėje, pabrėžė, kad jau ketvirtadienį oficialiai paprašys federalinės Gynybos ministerijos ir Bundesvero pagalbos.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Vokietijos federalinė policija oficialiai užregistravo šalyje 95 913 pabėgėlių ukrainiečių, bet tikrasis jų skaičius veikiausiai yra kur kas didesnis.

Atnaujinta 18.49

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos kariuomenė Mariupolio vaikų ligoninės ir gimdymo namų „nebombardavo“. Ministerija tvirtino, kad tai yra „surengta Ukrainos valdžios provokacija“.

Prieš kelias valandas po derybų Turkijoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad apšaudyti gimdymo namai buvo laikomi „Azovo bataliono baze“ ir iš tikrųjų pripažino Rusijos įvykdytą apšaudymą.

„JT Saugumo Tarybos posėdyje mūsų delegacija pristatė faktus, kad šie gimdymo namai jau seniai buvo užgrobti Azovo bataliono ir kitų radikalų, visos gimdančios moterys, visas medicinos personalas buvo iš ten išvaryti. Tai buvo itin radikalaus Azovo bataliono bazė. Šie duomenys buvo pateikti prieš tris dienas. Todėl išvadas darykite patys“, – sakė S. Lavrovas.

Atnaujinta 18.37

Ukrainos vadovybė ir toliau dirba iš savo biurų, o Rusijos pajėgos turėtų apsvarstyti galimybę pasiduoti Ukrainos pajėgoms, sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Šalies vadovybė, vadovaujama prezidento ir vyriausybės narių – visi dirba savo vietoje, kad ir kaip tai būtų liūdna Rusijai! Raginu kiekvieną Rusijos karį arba padaryti taip, kaip buvo liepta Rusijos karo laivui, arba pasiduoti Ukrainai, kol dar ne vėlu. Taip pat dėl ​​kapituliacijos: Ukraina supras Rusijos kapituliaciją. Toliau laikomės savo linijos!“, – „Facebook“ paskyroje rašė O. Reznikovas.

Atnaujinta 18.34

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje, kurį pradėjo įsiverždamas į Ukrainą.

„Vladimiras Putinas padarė siaubingą klaidą. Jis pralaimės šį karą, nes Ukrainos žmonių, ginančių savo teritoriją, nuožmumas, stiprybė ir ryžtas įkvepia mus visus“, – sakė J. Trudeau žurnalistams Varšuvoje, stovėdamas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Atnaujinta 18.24

Daugėjant ženklų, kad Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos civilius, JAV ir jų sąjungininkės Europoje gali skirti Maskvai papildomų bausmių, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

„Atrodo, kad žiaurumai, kuriuos jie vykdo prieš civilius, stiprėja, todėl tikrai derėtų dirbti su sąjungininkėmis apsvarstant tolesnes sankcijas“, – sakė J. Yellen.

Tačiau sankcijos, kurių jau imtasi, „žlugdo“ Rusijos ekonomiką, sakė ji.

Švedijos valdžios institucijos toliau vartos švedų kalboje istoriškai nusistovėjusį Ukrainos sostinės pavadinimą „Kiev“.

Tai ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Ann Linde, atsakydama į Švedijos demokratų partijai atstovaujančio parlamento nario Björno Söderio paklausimą.

„Švediškas Ukrainos sostinės pavadinimas yra „Kiev“. Jis yra gerai žinomas ir nusistovėjęs. Iš ukrainiečių kalbos miesto pavadinimas transliteruojamas kaip Kyjivas, iš rusų – kaip Kijevas“, – paaiškino ministrė.

Pasak Švedijos diplomatijos vadovės, ši pozicija remiasi nustatytomis rašybos taisyklėmis. Kartu ji pabrėžė, kad šalies institucijos atsižvelgia į bendrinės kalbos vartojimo raidą.

Pastaruoju metu Švedijoje plačiai diskutuojama apie būtinybę pakeisti Ukrainos sostinės pavadinimo transliteraciją į švedų kalbą ir taip simboliškai paremti Rusijos agresijos auka tapusią šalį.

Atnaujinta 18.20

Rusijos pajėgos įvykdė oro antskrydį žmonių evakuacijos metu Iziumo mieste Charkivo srityje.

Tai pranešė Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba.

„Klastingas priešas pradėjo aviacijos smūgį evakuojant žmones Iziumo mieste. Laimei, niekas iš civilių gyventojų ir Iziumo rajono policijos skyriaus personalo nebuvo sužeistas“, – sakoma pranešime.

Nacionalinė policija patikslino, kad iš viso buvo evakuota 40 autobusų su piliečiais.

Atnaujinta 18.15

Rusijos pajėgos gali susprogdinti amoniako saugyklas Charkivo srityje ir apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

„Teroristinė valstybė kuria klaidingus faktus, norėdama pateisinti savo žiaurumus ir jais apkaltinti Ukrainą. Pavyzdžiui, Rusijos okupantai rimtai svarsto galimybę susprogdinti amoniako sandėlius Charkivo srityje, kad apkaltintų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, svarstomi ir kitų provokacijų variantai.

„Bet, okupantai, kad ir ką sugalvotumėte, niekas jumis nepatikės. Nei ukrainiečiai, nei visas civilizuotas pasaulis, nei net jūsų tautiečiai. Jūs tikrai sergate, jei darote tokius nusikaltimus. Taigi mes jus gydysime. Mūsų kariuomenė tai darė gerai 15 dienų. Ir tai tęsis iki Ukrainos pergalės“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 18.02

Naktį iš kovo 9-osios į 10-ąją per Korostenio apšaudymą žuvo trys žmonės. Tarp žuvusiųjų buvo du Baltarusijos piliečiai.

Tai paskelbė Korostenio meras Vladimiras Moskalenka.

Atnaujinta 17.54

Jungtinės Tautos paskelbė atnaujintus duomenis apie civilių aukas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Nuo 2022 m. vasario 24 d. 4:00 ryto, kai prasidėjo Rusijos ginkluotas puolimas prieš Ukrainą, iki kovo 9 d. vidurnakčio (vietos laiku), Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (UNHCHR) užfiksavo 1506 mirties atvejus arba civilių sužeidimus Ukrainoje: 549 žmonės žuvo ir 957 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.

Tarp 549 žuvusiųjų – 101 vyras, 67 moterys, 6 mergaitės ir 9 berniukai, taip pat 26 vaikai ir 340 suaugusiųjų, kurių lyties nustatyti nepavyko.

Taip pat tarp 957 sužeistųjų: 81 vyras, 64 moterys, 14 mergaičių ir 4 berniukai, taip pat 34 vaikai ir 760 suaugusiųjų, kurių lyties nepavyko nustatyti.

Atnaujinta 17.49

Lenkija, Prancūzija ir Vokietija vidaus reikalų ministerijų lygiu įkūrė štabą darbui su pabėgėliais iš Ukrainos.

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją Lenkijos pasienio kaime Korčovoje (Pakarpatės vaivadija), kur įvyko trijų šalių ministrų susitikimas, pranešė Lenkijos VRM vadovas Mariuszas Kamińskis.

„Mes įsteigėme neformalų štabą tarp Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos vidaus reikalų ministerijų, į kurį įtrauksime kitų ES šalių vidaus reikalų ministrus, kad susidorotume su šia didžiule problema – karo pabėgėlių banga Europoje“, – sakė M. Kamińskis.

„Mes čia atvažiavome, kad parodytume, jog esame solidarūs ir pasirengę padėti“, – savo ruožtu pareiškė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas. Pasak jo, Prancūzija pasirengusi priimti daugiau pabėgėlių, „kad palengvintų Lenkijos naštą“, teikti finansinę pagalbą.

VFR vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser patikino, kad Berlynas pasiruošęs padėti Lenkijai praktinėmis ir logistinėmis priemonėmis. „Mes susitarėme palaikyti ryšį, taip pat ir pabėgėlių perkėlimo iš Lenkijos į kitas šalis klausimu. Tai visos Europos problema, o ne problema, kurią Lenkija turi spręsti viena“, – pabrėžė ji.

Nuo vasario 24 d. į Lenkiją iš Ukrainos atvyko apie 1,5 mln. pabėgėlių.

Atnaujinta 17.34

Rusijos kariuomenės okupuotame Chersone protestai prieš Rusijos pajėgas tęsiasi.

Žmonės su Ukrainos vėliavomis ir plakatais rinkosi „Svobodos“ aikštėje priešais ginkluotą Rusijos kariuomenę.

Protestuotojai skelbė patriotinius ir prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nukreiptus šūkius.

Žmonės šaukė: „Krymas – tai Ukraina!“, „Chersonas – tai Ukraina!“, „Doneckas – tai Ukraina!“, „Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms!“.

Atnaujinta 17.31

92 proc. ukrainiečių mano, kad Ukraina sugebės atremti Rusijos puolimą, skelbiama socialinės grupės „Rating“ apklausoje.

Atnaujinta 17.23

Ukrainos pajėgos skelbia numušusios dar vieną Rusijos „Su-25“ lėktuvą.

Atnaujinta 17.12

Luhansko srityje per rusų apšaudymą žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, iš Rubižnės miesto buvo rasti ir evakuoti trys sužeisti žmonės, o Severodonecke rastas vienas žuvęs asmuo po Rusijos pajėgų įvykdyto apšaudymo.

Atnaujinta 17.07

Rusijos kariuomenė apšaudė „Coca-Cola“ gamyklą Kyjivo srityje.

Tai „Telegram“ paskelbė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Kol kas informacijos apie žuvusius ar sužeistuosius nėra.

Atnaujinta 17.03

Rusijos pajėgos, užėmusio Zaporižios atominę elektrinę, užminavo rezervuaro pakrantę, besiribojančią su atomine elektrine, skelbia „Energoatom“.

Atnaujinta 17.00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva ir toliau eksportuoja naftą ir dujas, taip pat ir per Ukrainą, į kurią Kremlius prieš tris savaites pasiuntė kariuomenę ir tuo sukėlė brangiai Rusijai atsieinančių Vakarų sankcijų bangą.

„Mes laikomės visų savo įsipareigojimų, susijusių su energijos tiekimu“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį dėl sankcijų padarinių. Jis pridūrė, kad „netgi dujų transportavimo sistema Ukrainoje yra užpildyta 100 proc., kaip numato sutartys“.

Atnaujinta 16.59

Buvęs Ukrainos premjeras Volodymyras Groysmanas, per holokaustą netekęs beveik visos savo šeimos, palygino Rusijos invaziją į jo šalį su nacizmu ir teigė, kad Vakarai bei Izraelis turi imtis daugiau atsakomųjų veiksmų.

V. Groysmanas buvo pirmasis žydų kilmės Ukrainos ministras pirmininkas, jis ėjo pareigas 2016–2019 metais.

„Dalis mano šeimos išgyveno holokaustą (...) kita dalis – ne“, – sakė 44 metų V. Groysmanas naujienų agentūrai AFP Jeruzalėje iš savo gimtojo Vinycios miesto į pietvakarius nuo Kyjivo. „Tai, kas dabar vyksta, ir aš neperdedu, yra nacių politikos tęsinys nacionaliniu pagrindu“, – sakė jis. „Hitlerio nesustabdė ekonominės sankcijos... Mums reikia daugiau ginklų, turime uždaryti dangų“, – pridūrė jis, pakartodamas Kyjivo vyriausybės raginimus nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną – NATO kol kas tai atmeta būgštaudama sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.

Ukrainos pareigūnai, įskaitant V. Zelenskį, tiesiogiai kreipėsi į tarptautinę žydų bendruomenę, kad ši imtųsi veiksmų reaguodama į Rusijos invaziją, ypač po praėjusios savaitės Rusijos smūgio į Babij Jaro holokausto memorialą prie Kyjivo. Tačiau V. Zelenskis ir jo pasiuntiniai dar daugiau dėmesio skyrė Izraelio atsakui į krizę. Ministras pirmininkas Naftali Bennettas iki šiol vengė griežto Rusijos invazijos pasmerkimo, siekdamas išlaikyti subtilius saugumo ryšius su Maskva, ypač kaimyninės Sirijos atžvilgiu. N. Bennettas taip pat bandė atlikti tarpininko vaidmenį, atskirai kalbėdamasis su V. Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įskaitant trijų valandų susitikimą šeštadienį Kremliuje.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis išreiškė dėkingumą, kai pasirodė nuotraukos, ​​kuriose buvo matyti, kaip žydai meldžiasi prie Jeruzalės Vakarų sienos, apsisiautę Ukrainos vėliavomis, bet sakė žurnalistams nejaučiantis, „kad ir Izraelio vyriausybė būtų apsisiautusi Ukrainos vėliava“.

Šią savaitę kalbėdamas su žurnalistais Ukrainos pasiuntinys Izraelyje Jevgenas Kornijčiukas padėkojo N. Bennettui už jo pastangas tarpininkauti, tačiau emocingai reiškė nusivylimą, kad Izraelis dar nepatvirtino gynybinės įrangos, ypač šalmų ir neperšaunamų liemenių, eksporto į Ukrainą. „Nežinau, ko šie žmonės (Izraelio pareigūnai) bijo, kad užtikrintų asmeninį ukrainiečių saugumą“, – sakė J. Kornijčiukas, užsidėjęs tokio tipo šalmą, kokius, pasak jo, nori gauti ukrainiečiai.

V. Groysmanas, sulaukęs pagyrimų, kai eidamas pareigas atvirai kalbėjo apie savo žydišką kilmę šalyje, turinčioje antisemitizmo istoriją, taip pat dėkojo N. Bennettui už pastangas tarpininkauti, tačiau teigė, kad Izraeliui reikia patvirtinti nehumanitarinės pagalbos formas. „Jūsų antklodės neapsaugos ukrainiečių nuo raketų ir bombų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pasak Izraelio žiniasklaidos, N. Bennettas ne kartą atmetė V. Zelenskio prašymus suteikti karinę pagalbą.

V. Groysmanas sakė, kad karas suteikė Vakarams „istorinį šansą“ nugalėti V. Putiną ir „apvalyti Rusiją nuo šio totalaus blogio“. Atmesdamas mintis, kad V. Putiną gali „iš vidaus sustabdyti“ jo artimo rato varžovai, jis sakė, kad karinis Rusijos pralaimėjimas yra būtinas, norint garantuoti „tvarią taiką“.

„Rusija yra potenciali grėsmė Izraeliui, Europai ir kitoms demokratinėms šalims“, – sakė jis. „Atėjo laikas padaryti tam galą – tai puiki galimybė“.

Atnaujinta 16.49

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios į Prancūziją atvyko apie 7,5 tūkst. šios šalies gyventojų, o iš viso laukiama atvykstant iki 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai buvo pranešta ketvirtadienį per specialią spaudos konferenciją Prancūzijos vidaus reikalų ministerijoje.

„Iki šiol užregistravome 7,5 tūkst. žmonių, atvykusių iš Ukrainos į Prancūzijos teritoriją“, – pareiškė šalies vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas. Jis patikslino, kad 3 tūkst. pabėgėlių atvyko per dvi pastarąsias dienas. Pasak ministro, šiuo metu Prancūzijos valdžia gali įkurdinti 25 tūkst. žmonių.

Tačiau jis pažymėjo, kad Il de Franse, administracinis regione aplink Paryžių, „padėtis yra šiek tiek įtempta“. Jo žodžius patvirtino tarpžinybinio krizių centro vadovas Josephas Zimetas, kuris taip pat pranešė, kad dauguma pabėgėlių atvyksta į Prancūzijos sostinę. Pasak J. Zimeto, kai kurie pabėgėliai atvažiuoja pažįstamų ar giminių kvietimu. Valdžios duomenimis, Prancūzijoje gyvena apie 18 tūkst. ukrainiečių. Pirmąją pabėgėlių bangą sudarė žmonės, kurie turėjo pažįstamų Prancūzijoje arba buvo lankęsi Europoje, bet jau antrojoje ir ypač trečiojoje bangoje bus kur kas labiau pažeidžiamų žmonių, teigė pareigūnas.

„Mes stengiamės sudaryti sąlygas dideliam žmonių skaičiui, – sakė J. Zimetas. – Mes turime būti pasirengę priimti 50 tūkst., o gal net 100 tūkst. pabėgėlių“.

Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, per dvi pastarąsias savaites iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 2,2 mln. žmonių, įskaitant 109 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 16.46

Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos pagrindinį direktoratą Donecko srityje, kuris yra Mariupolyje. Pastatas iš dalies apgriautas.

Apie tai praneša Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba.

„Šiukšlės pasiekė ir Ukrainos Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos Vyriausiosios direkcijos pastatą Donecko srityje... Prakeikti išvaduotojai šaudo Mariupolyje į viską – gimdymo namus, ligonines, civilių namus, mokyklas ir darželius“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 16.44

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną apie naujus Rusijos nusikaltimus ukrainiečiams.

„Tęsiamas dialogas su JK ir Prancūzijos lyderiais. Informuota apie naujus Rusijos nusikaltimus prieš Ukrainos žmones. Tolesnė parama Ukrainai buvo aptarta su JK premjeru Borisu Johnsonu. Taip pat daug dėmesio skyrėme taikos deryboms ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Turime sustabdyti karą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė V. Zelenskis.

Continued dialogue with the leaders of the UK & France. Informed about new crimes of Russia against 🇺🇦 people. Further support for 🇺🇦 was discussed with 🇬🇧 PM @BorisJohnson. We also focused on peace talks with 🇫🇷 President @EmmanuelMacron. We must stop the war. #StopRussia

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 10, 2022

Atnaujinta 16.32

Susitikime su TATENA generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossi Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba primygtinai reikalavo, kad Rusija nedelsiant išvestų karius iš Černobylio ir Zaporožios atominių elektrinių, kad būtų išvengta branduolinės nelaimės Europoje.

„Antalijoje susitikome su TATENA generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossi ir aptarėme būdus, kaip užtikrinti Ukrainos branduolinių objektų saugą ir saugumą Rusijos invazijos metu. Primygtinai reikalauju: Rusija turi nedelsdama išvesti pajėgas iš Černobylio ir Zaporožios AE, kad išvengtume nelaimės Europoje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė D. Kuleba.

Atnaujinta 16.30

Buvęs Sakartvelo prezidentas ir opozicijos lyderis Michailas Saakašvilis ketvirtadienį atšaukė antrąjį nuo įkalinimo praėjusiais metais paskelbtą bado streiką, motyvuodamas konfliktu Ukrainoje. „Baigiu savo bado streiką 20-ąją jo dieną“, – feisbuke parašė jis. „Dabar mums reikia turėti visus savo gebėjimus, sveikatą, susikaupimą ir jėgas“.

54 metų provakarietiškas reformatorius sakė, kad jo sprendimas priimtas po kartvelų, kovojančių su Rusijos kariuomene Ukrainoje, ir „Ukrainos aukštosios kariuomenės vadovybės atstovų, su kuriais aš nuolat palaikau ryšį“, kreipimosi.

2017 metais Ukrainos piliečiu tapęs M. Saakašvilis aktyviai dalyvavo Ukrainos politikoje, kai ten persikėlė 2013 m., pasibaigus jo antrai ir paskutinei prezidento kadencijai. 2020 m. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė M. Saakašvilį savo vyresniuoju patarėju reformų klausimais. Anksčiau jis ėjo Ukrainos strateginio Odesos regiono gubernatoriaus pareigas.

„Rusijos imperija veikia prie pat mano numylėto Kyjivo, didvyriškiems ukrainiečiams ir jų vyriausiajam vadui Volodymyrui Zelenskiui laimint šį epochinį karą“, – savo įraše feisbuke teigė M. Saakašvilis. „Šioje situacijoje mums visiems reikia vienybės ir pasirengimo tiesos akimirkai“.

2008 m. M. Saakašvilis pats susidūrė su Rusijos invazija į jo šalį prie Juodosios jūros, kurioje gyvena maždaug 4 mln. žmonių. Po 2008 metų karo Rusija pripažino du separatistinius Sakartvelo regionus nepriklausomomis valstybėmis ir dislokavo juose karines bazes. Kai kurie kartvelai lygina M. Saakašvilį su V. Zelenskiu, nes abu atsisakė Vakarų pasiūlymo evakuotis Rusijos atakų akivaizdoje.

M. Saakašvilis buvo įkalintas pernai spalį, kai slapta grįžo į Tbilisį iš tremties Ukrainoje. Jis pasmerkė savo įkalinimą už tariamą piktnaudžiavimą tarnyba kaip politiškai motyvuotą ir anksčiau 50 dienų tęsė bado streiką, tai kėlė susirūpinimą jo sveikata. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pavadino elgesį su juo „ne tik selektyviu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.

Atnaujinta 16.26

Per dvi karo savaites daugiau nei 300 Ukrainoje gyvenančių rusų oficialiai pareiškė norintys atsisakyti Rusijos pilietybės.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

„Nuo vasario 24 dienos Migracijos tarnyba gavo daugiau nei 300 prašymų iš Ukrainoje gyvenančių ir Rusijos pilietybės atsisakyti norinčių rusų. Jie gėdijasi dėl to, kuo dabar tapo Rusija“, – rašė A. Heraščenka.

Atnaujinta 16.16

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą gimdymo namų bombardavimą Ukrainos Mariupolio mieste ir pareikalavo, kad Maskva įleistų humanitarinę pagalbą į šį apgultą miestą.

„Rusijos įvykdytas gimdymo namų apšaudymas yra baisus karo nusikaltimas. Rusijos pajėgų smūgiai iš oro į gyvenamuosius rajonus ir pagalbą vežančių vilkstinių blokavimas turi būti nedelsiant nutraukti. Dabar reikia saugaus praėjimo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Atnaujinta 16.13

Šešiasdešimt trys Ukrainos ligoninės jau buvo apšaudytos Rusijos kariuomenės, o penki sveikatos priežiūros darbuotojai žuvo nuo karo Ukrainoje pradžios.

„Jau 63 ligonines apšaudė Rusijos teroristai Ukrainoje. Deja, netekome penkių sveikatos darbuotojų, daugiau nei 10 buvo sunkiai sužeisti ir dabar negali dirbti. Yra nesunkiai sužeistų sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie pradėjo eiti savo pareigas“, – sakė Ukrainos sveikatos atstovas Viktoras Liaško.

Atnaujinta 16.07

Daugiau kaip 760 Charkivo aukštųjų mokyklų studentų užsieniečių traukiniu evakuota iš Ukrainos į Lenkiją. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Tarp 768 evakuotų studentų – Afganistano, Armėnijos, Baltarusijos, Egipto, Ekvadoro, Indijos, Italijos, Pakistano, Prancūzijos ir daugelio kitų šalių piliečiai.

Anksčiau Lenkijos sienos apsaugos tarnyba informavo, kad nuo vasario 24 d. į šalį iš Ukrainos atvyko 1,43 mln. pabėgėlių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 16.06

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė Ukrainos įstatymą „Dėl pagrindinių Rusijos Federacijos ir jos gyventojų Ukrainoje nuosavybės teisių objektų priverstinio arešto principų“, rašoma Aukščiausiosios Rados svetainėje.

Remiantis įstatymu, Rusijos ir jos gyventojų nuosavybės teisių perėmimas Ukrainoje vykdomas be jokios jų vertės kompensacijos, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos vykdomą plataus masto agresyvų karą prieš Ukrainą ir jos žmones.

Atnaujinta 16.03

Kryvyj Riho oro uostas šiandien buvo apšaudytas Rusijos pajėgų raketomis.

Tai pranešė miesto karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkulas.

„Trumpai tariant. Tiems, kam „Oro antskrydžio“ signalas nėra rimtas. Į oro uostą ką tik du kartus atskriejo raketos. Žmonės nenukentėjo. Noriu priminti, kad „Oro antskrydžio“ signalas duodamas iš anksto ir jūs visada turite 5–10 minučių (priklausomai nuo to, iš kur atkeliavo raketos) nuvykti iki slėptuvės“, – „Facebook“ paskyroje rašė jis.

Atnaujinta 15.57

Ukrainos gynybos viceministrė Ana Maljar teigė, kad kiekybinį Rusijos pajėgų pranašumą atsveria kokybinis Ukrainos kariuomenės pranašumas.

„Jei analizuosime situaciją fronte kaip visumą, tai priešas sulėtino veržimosi gilyn į teritoriją tempą, bet neapleidžia minčių vykdyti puolimo operaciją. Todėl neturėtume atsipalaiduoti, turime spausti priešą ir būti galingu savo armijos užnugariu“, – sakė A. Maljar.

Ji sakė, kad šiuo metu vyksta žiedinė Mariupolio gynyba, o priešas visais įmanomais būdais sulaikomas nuo veržimosi pietrytinėje operatyvinėje apygardoje.

„Šiandien Ukrainos pajėgos dar dalyvauja veiksmuose, siekiant suvaldyti priešą Kyjivo pakraščiuose. Tai yra visose srityse, kuriose, remiantis įvairiais šaltiniais, gali būti vykdoma gilus įsiveržimas, visos jėgos yra naudojamos priešui suvaldyti, įskaitant ir Baltarusijos kryptimi“, – pridūrė Ukrainos gynybos viceministrė.

Atnaujinta 15.54

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau pridaryta mažiausiai 100 mlrd. dolerių (90 mlrd. eurų) vertės žalos.

Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenko, kurį cituoja portalas „Sky News“.

Atnaujinta 15.49

Rusijos laivas virš Odesos paleido 5 šūvius į orą, pranešė Odesos regioninės srities administracija.

Atnaujinta 15.46

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą Antalijoje nebuvo įgaliotas priimti jokių sprendimų, ypač dėl humanitarinių koridorių, nes tik atvyko į derybas „paklausyti“ Ukrainos pusės, kalbėjo Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba.

„Susitikime pasiūliau paprastą dalyką: „Turime su savimi išmaniuosius telefonus. Galiu dabar paskambinti prezidentui, Ukrainos ministrui pirmininkui, vyriausiajam vadui ir esu 100 procentų tikras, kad jie viską suteiks: garantijas, kad humanitariniai koridoriai veiks ir esame pasirengę tai padaryti dabar, jūsų akivaizdoje. Ir jūs tai taip pat galėsite daryti. Esu tikras, kad turite visus reikiamus kontaktus.“ Jis į tai neatsakė“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Atnaujinta 15.42

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorai atvyko į Lenkiją rinkti Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymų. Tai ketvirtadienį Varšuvoje per bendrą su JAV viceprezidente Kamala Harris spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Lenkijos valstybės vadovas pabrėžė, kad „rusai Ukrainoje daro karo nusikaltimus“. „Tikiuosi, kad ateityje tribunolui, nagrinėsiančiam šiuos klausimus, nekils abejonių, kam tenka atsakomybė už tai“, – sakė A. Duda. Jis pažymėjo, kad pabėgėliai iš Ukrainos masiškai plūsta į Lenkiją su Rusijos nusikaltimų įrodymais, užfiksuotais išmaniuosiuose telefonuose.

„Pas mus atvyko grupė TBT prokurorų. Jie renka įrodymus. Mes stengiamės sudaryti jiems kuo geresnes darbo sąlygas“, – pareiškė A. Duda.

„Liudytojai Lenkijoje. Mes turime daug įrodymų. Visa tai renkama. Darbas atliekamas, ir aš tikiu, kad jis baigsis rimtomis kaltinamosiomis išvadomis ir karo nusikaltėlių nubaudimu“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 71 vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios iki kovo 10 dienos 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) žuvo 71 vaikas, o dar daugiau kaip 100 sužeista“, – programėlėje „Telegram“ nurodė L. Denisova.

Atnaujinta 15.40

Trys didžiausi Šiaurės Europos laikraščiai ketvirtadienį pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą, siekdami pasiekti Rusijos visuomenę ir atsverti Kremliaus propagandą.

„Mūsų tikslas – pateikti rusams nešališkas ir patikimas naujienas“, – bendrame vedamajame rašė danų „Politiken“, švedų „Dagens Nyheter“ ir suomių „Helsingin Sanomat“ vyriausieji redaktoriai.

„Apie Ukrainos tragediją Rusijos visuomenei negali būti pranešama propagandiniais kanalais“, – rašė jie, kritikuodami Maskvą už praėjusią savaitę paskelbtą nurodymą nutraukti veiklą „paskutiniams nepriklausomiems TV ir radijo transliuotojams – televizijai „Dožd“ ir radijui „Echo Moskvy“.

Virtinė tarptautinių žiniasklaidos priemonių sustabdė veiklą Rusijoje, šaliai priėmus naujas drakoniškas taisykles, draudžiančias Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje vadinti invazija ar skleisti „melagienas“ apie juos.

Rusijoje taip pat buvo blokuota prieiga prie socialinio tinklo „Facebook“. Anot ekspertų, tai liudija Kremliaus pastangas nuslopinti bet kokį nepritarimą Maskvos invazijai Ukrainoje.

„Rusės motinos turi žinoti, kad jų sūnūs siunčiami į nežinomybę, kad žudomi ir žalojami nekalti civiliai, kad milijonai ukrainiečių priversti palikti savo šalį, kad sugriauta milijonų ukrainiečių vaikų vaikystė“, – rašė vyriausieji redaktoriai.

Kremlius karą Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“, kurios tikslas – apsaugoti rusakalbius ukrainiečius nuo „genocido“.

Atnaujinta 15.37

Trečiadienį viename iš Žytomyro srities kaimų apšaudžius patikros postą, žuvo penki kariai.

Tai vaizdo žinutėje pareiškė Žytomyro regiono valstybės administracijos pirmininkas Vitalijus Bunečka.

„Vakar tęsėsi Žytomyro srities apšaudymas iš oro, faktiškai oro karas su Žytomyro sritimi. Vakar Korostene buvo apšaudyta UPG naftos bazė, vienas žmogus žuvo, naftos produktų sprogimo nebuvo. Be to, buvo apšaudytas patikros punkta. Penki kariai žuvo, du sužeisti“, – sakė jis.

Atnaujinta 15.33

Tyrimų grupė „Conflict Intelligence Team“ teigia, kad Rusijos lėktuvai bombarduoja Černihivą padegamomis bombomis, kurias draudžia tarptautinė teisė.

Atnaujinta 15.21

Mykolajivo meras teigia, kad netoli miesto esantys rusų kariai nebenori kautis su Ukrainos pajėgomis, tačiau negali atsitraukti, nes užnugaryje esanti vadovybė jiems grasina, kad pasitraukę kariai bus nušauti. Meras teigia, kad kreipsis į vadovybę su pasiūlymu sukurti žaliąjį koridorių kariams, kurie nedalyvavo tiesioginėse atakose ir neprisidėjo prie ukrainiečių žūčių.

Atnaujinta 15.03

Melitopolio ir Berdiansko gyventojai toliau priešinasi Rusijos okupacijai, ketvirtadienį gyventojai miestų centruose vėl rengė protestus, nešė Ukrainos vėliavas.

Atnaujinta 14.44

Ispanijos premjeras po atakos prieš ligoninę Ukrainoje kaltina Rusiją karo nusikaltimais

Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas ketvirtadienį apkaltino Rusiją „karo nusikaltimais“ po ankstesnę dieną rusų aviacijos surengto smūgio apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio vaikų ligoninei ir gimdymo namams.

Per sukrečiančią trečiadienio ataką Ukrainos pietuose esančiame uostamiestyje žuvo du suaugę žmonės ir mergaitė, informavo Mariupolio pareigūnai.

„Matome, kaip bombarduojamos ligoninės. Jie nesirinktinai atakuoja civilius žmones, todėl akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises ir veikiausiai vykdo karo nusikaltimus“, – sakė P. Sanchezas per apsilankymą netoli Madrido esančiame ukrainiečių karo pabėgėlių centre.

„Tokių karo nusikaltimų vykdytojai negali likti nenubausti“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 14.40

Iš Iziumo humanitariniu koridoriumi išvyko 44 autobusai, išgabenę apie 2 tūkst. civilių gyventojų.

Atnaujinta 14.26

Scholzas ir Macronas pasikalbėjo su Putinu

Ketvirtadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Vladimiru Putinu ir pareikalavo „nedelsiant įvesti paliaubas“, rašoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Atnaujinta 13.49

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies pajėgos sustabdė rusų veržimasi visose kryptyse. Rusijos pajėgos ir toliau kontroliuoja Poliskę, Kukcharę, Borodianką, Andrijivką, Motyžymą, Goreničius, Bučą, Demidivą.

Neatmetama, kad į Kyjivą gali bandyti prasiveržti sabotažo ar žvalgybiniai daliniai.

Ukrainos pajėgos atkovojo Moščūnų gyvenvietę, į Krymą Rusija permetę Baltijos jūros flotilės jūrų pėstininkus.

Kai kur Rusijos kariai ėmė žymėti savo rankas geltona juosta, kad suklaidintų ukrainiečius.

Mariupolis tebėra blokuotas, evakuacija nevykdoma, o humanitarinė pagalba nepristatoma, nurodė Ukrainos ministerija.

Mieste Rusija toliau vykdo artilerijos atakas.

Mariupolio miestą pasiekti mėginusi humanitarinė vilkstinė dėl kautynių buvo priversta apsisukti, Ukrainos vicepremjerę cituoja portalas „Sky News“.

Apie tai pranešta, kai Mariupolio miesto taryba nurodė, kad apsuptas Ukrainos miestas puolamas iš oro. „Bombos krinta ant gyvenamųjų namų“, – teigė taryba.

Atnaujinta 13.25

Iš Kyjivo išvyko apie pusė miesto gyventojų, dabar mieste liko apie 2 mln. žmonių, teigia sostinės meras Vitalijus Klyčko.

Ukrainos pajėgos skelbia numušusios dar vieną Rusijos naikintuvą, pagal nuotraukoje užfiksuotą numerį RF-91969, tai Su-25CM naikintuvas.

Atnaujinta 13.15

Į Ukrainą per pastarąsias 2 savaites grįžo apie 190 tūkst. šalies piliečių, dauguma jų – vyrai, – kurie ketina prisidėti prie šalies gynybos.

Atnaujinta 12.39

Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi Rusijos „Iskander-M“ raketų diviziją Černihivo apskrityje, taip pat nukovusi tankų kuopos vadą plk. Andrejų Zacharovą, kurį V. Putinas 2016 metais apdovanojo medaliu už narsą.

Atnaujinta 12.11

Baigėsi Ukrainos ir Rusijos ministrų susitikimas – progreso dėl paliaubų nėra

Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiko Turkijoje. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje D. Kuleba sakė, kad derybos su S. Lavrovu buvo sudėtingos, jokio progreso dėl paliaubų nepavyko pasiekti. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi tęsti derybas, tačiau būtina išvengti nepagrįstų naratyvų, sklindančių iš Maskvos pusės.

Rusija kaltina JAV finansuojant biologinių ginklų tyrimus Ukrainoje

Rusija, intensyvinanti savo karinį puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas finansuojant Ukrainoje biologinio ginklo kūrimo tyrimus.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas per televizijos transliuotą trumpą spaudos konferenciją pareiškė, kad „to ir kitų Pentagono finansuojamų biologinių tyrimų Ukrainoje tikslas – sukurti mechanizmą mirtiniems patogenams slapta skleisti“.

I. Konašenkovas teigė, kad ministerija gavo dokumentų, esą atskleidžiančių JAV karinę biologinę veiklą Ukrainoje, įskaitant Ukrainos biologinių medžiagų perdavimą į užsienį.

Ir Vašingtonas, ir Kyjivas neigia, kad Ukrainoje esama laboratorijų, kur siekiama gaminti biologinį ginklą.

2018 metais Rusija apkaltino Jungtines Valstijas slapta vykdant biologinius eksperimentus vienoje laboratorijoje Sakartvele – kitoje buvusioje sovietinėje respublikoje, kaip ir Ukraina norinčioje įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

Atnaujinta 11.47

Zelenskio interviu „Zeit“: Kremlius nesitikėjo, kad tai bus mūsų Didysis Tėvynės karas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Vokietijos dienraščiui „Zeit“ sakė, kad rengdamasis invazijai Vladimiras Putinas nesitikėjo, jog visi ukrainiečiai gins savo valstybę.

„Ne keli, bet visa tauta. Kremlius nesitikėjo, kad tai bus mūsų Didysis Tėvynės karas, taip, kaip Sovietų Sąjungai buvo kova prieš Hitlerį“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.

Mykolajive esančio vaikų darželio kieme nukrito nesprogęs Rusijos artilerijos sviedinys.

Ukrainos pajėgos praneša sėkmingai smūgiuojančios rusų pozicijoms Luhansko ir Kyjivo kryptyse.

Atnaujinta 11.00

Iš Kyjivo nesitraukiantis Lenkijos ambasadorius Ukrainoje pareiškė, kad neskraidymo zonos sukūrimas Ukrainoje padėtų priartinti konflikto pabaigą ir apsaugotų žmonių gyvybes.

„Kasdienis delsimas kainuoja žmonių gyvybes. Tai vienas konflikto padarinių, jis (konfliktas) galėtų būti užbaigtas greičiau būtent uždarius oro erdvę“, – televizijai „TVN24“ sakė Bartoszas Cichockis.

Atnaujinta 10.55

TATENA patvirtina: elektros tiekimas Černobyliui nutrūkęs, Lukašenka liepia baltarusiams jį atkurti

Ukraina trečiadienį pranešė apie nutrūkusį elektros tiekimą Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Černobylio atominėje elektrinėje, bet Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros agentūra nurodė, kad „jokio kritinio poveikio saugai“ nėra.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsakė baltarusių specialistams atkurti elektros tiekimą Černobylio AE, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

JT: Ukrainoje per Rusijos invaziją žuvo 516 civilių, dar 908 sužeisti

Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 516 civilių, o dar 908 buvo sužeisti, rodo naujienų agentūros „Unian“ gauta Jungtinių Tautų stebėjimo misijos informacija.

„Nuo 2022 metų vasario 24 dienos 4 val. ryto, kai prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotas puolimas Ukrainoje, iki 2022 metų kovo 8-osios vidurnakčio (vietos laiku), JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) užfiksavo 1 424 civilių žūties ar sužeidimo atvejus Ukrainoje: 516 žuvusiųjų ir 908 sužeistuosius“, – sakoma ataskaitoje.

Nurodoma, kad tarp žuvusių civilių yra 98 vyrai, 60 moterų, devyni berniukai ir penkios mergaitės. Kitų 23 žuvusių vaikų ir 321 žuvusio suaugusio žmogaus lytis nenurodoma.

Tarp sužeistųjų yra 78 vyrai, 57 moterys, 12 mergaičių, keturi berniukai, o kitų 34 vaikų ir 723 suaugusiųjų lytis nenurodoma.

Donecko ir Luhansko srityse užregistruota 111 žuvusiųjų ir 462 sužeistieji.

Kituose Ukrainos regionuose (Kyjive, Čerkasų, Černihivo, Charkivo, Chersono, Kyjivo, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Zaporižios ir Žytomyro srityse) žuvo 405 civiliai, dar 446 buvo sužeisti.

„Dauguma užfiksuotų civilių netekčių yra susijusios su didelės veikimo zonos sprogstamųjų ginklų panaudojimu, įskaitant apšaudymus iš sunkiosios artilerijos pabūklų ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, taip pat raketinius ir aviacijos smūgius“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 10.33

Turkijoje prasidėjo Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Tai pirmas tokio aukšto rango šių šalių atstovų susitikimas nuo tada, kai prieš dvi savaites Maskva pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė, kad Rusija neketina dalyvauti Europos Tarybos veikloje, ši organizacija suspendavo Maskvos narystę, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Atnaujinta 10.22

Rusijos kariai sunaikino virš 2,9 tūkst. Ukrainos karinės infrastruktūros vienetų, praneša Rusijos naujienų agentūros. Anot Rusijos gynybos ministerijos, rusų kariai kontroliuoja dalį Mariupolio rajonų. Šios informacijos Ukraina nepatvirtino.

Atnaujinta 09.35

JK ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey pabrėžė, kad per televizijas transliuojami karo Ukrainoje vaizdai yra Rusijos karo nusikaltimų padariniai.

„Vakarų šalys bendradarbiauja, kad užtikrintume įrodymų surinkimą geriausiu būdu, o atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – „Sky News“ sakė J. Heappey.

„Bet būkime atviri – Putino veiksmai nėra karas tarp dviejų kariuomenių. Jis apsiautė ne vieną Ukrainos miestą, vykdo karą prieš Ukrainos civilius“, – sakė J. Heappey.

Jis taip pat nurodė, kad JK perduos papildomos karinės pagalbos Ukrainai, ir paragino JK karius savavališkai nevykti kautis į Ukrainą.

Atnaujinta 09.17

Per Rusijos pajėgų smūgį Mariupolio gimdymo namams žuvo 3 žmonės (iš jų vienas vaikas), dar 17 žmonių buvo sužeisti, praneša Mariupolio miesto taryba.

Atnaujinta 08.56

Ukrainos duomenimis, per Rusijos artilerijos atakas Charkive buvo sunaikinta virš 280 civilių namų, 26 mokyklos, 23 darželiai, nurodo Aukščiausioji Rada.

Atnaujinta 08.49

Per Rusijos artilerijos ataką gyvenamajam namui Slobožanskėje (netoli Charkivo) žuvo 4 civiliai, iš jų du – vaikai. Dar vienas 5 metų vaikas buvo nugabentas į ligoninę dėl sužeidimų. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai, po griuvėsiais gali būti įstrigę daugiau žmonių.

Atnaujinta 08.36

JAV valstybės sekretoriaus Antony`io Blinkeno vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje.

„Esu giliai įsitikinęs, kad V. Putinui nepasiseks, ir Rusija patirs strateginį pralaimėjimą, – visiškai nesvarbu, kokių trumpalaikių taktinių laimėjimų jis gali pasiekti Ukrainoje, – sakė A. Blinkenas trečiadienį Vašingtone bendroje spaudos konferencijoje su britų kolege Lis Truss. – Galima laimėti mūšį, bet tai nereiškia, kad laimėjai karą. Priešingai. Galima užkariauti miestą, tačiau ne žmonių širdis ir galvas.“

Atnaujinta 08.31

JK žvalgybos duomenimis, netoli Kyjivo įstrigusi Rusijos karinė kolona per savaitę beveik nepasistūmėjo, ją toliau naikina ukrainiečių pajėgos. Rusijos veikla Ukrainos oro erdvėje sumenkusi dėl Rusijai netikėto Ukrainos oro gynybos pajėgų efektyvumo, nurodo žvalgyba.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 10 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/uGIai2vjg2

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/kUN8pCzuT4

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 10, 2022

Ji taip pat pabrėžia, kad Rusija į karą Ukrainoje permetė šauktinius, nors V. Putinas viešai pabrėžė, kad tai nebus daroma. Tęsiantis nuostoliams, V. Putinas bus priverstas permesti karius ir iš kitų dalinių.

Atnaujinta 08.09

Ukrainos oro gynyba sėkmingai užkerta kelią Rusijos pajėgoms veikti oro erdvėje, CNN sakė neįvardytas JAV pareigūnas. Tačiau jis perspėjo, kad Rusija tebeturi galimybę jėga įveikti ukrainiečių sistemas. Pareigūnas sakė, kad Rusija kasdien vykdo apie 150–200 skrydžių, bet beveik visi jie vyksta virš Rusijos teritorijos, o lėktuvai vengia vykti giliau į Ukrainos teritoriją dėl efektyvios šios šalies oro gynybos, „Stinger“ raketų, kitų Vakarų perduotų sistemų.

Ukraina tebeturi naikintuvų, bet jie nedažnai dalyvauja kovinėse misijose, sakė pareigūnas. Anot jo, ukrainiečių gynyba prieš Rusijos pajėgas yra itin efektyvi, vykdomos nedidelių lengvai ginkluotų pėstininkų vienetų atakos prieš aprūpinimo konvojus sutrikdo rusų pajėgų judėjimą.

Atnaujinta 08.03

Ukrainos kariuomenė skelbia naktį surengusi kontrataką netoli Kyjivo, vakarinėje miesto pusėje buvo sunaikinti 5 Rusijos tankai.

Odesos regiono karinės administracijos operacijų štabas praneša, kad Rusijos karo laivai persikėlė į Krymą, tai esą rodo, kad kol kas rusų desanto išsilaipinimas Odesoje, veikiausiai, neplanuojamas.

Atnaujinta 07.50

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo daugiau kaip milijonas ukrainiečių vaikų. Tai pranešė JT Vaikų fondas (UNICEF). Jo duomenimis, mažiausiai 37 vaikai žuvo, 50 buvo sužeisti.

UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell pabrėžė, kad vaikai Ukrainoje nusipelno taikos – „besąlygiškai ir nedelsiant“. Šiame kontekste ji pasmerkė gimdymo klinikos Mariupolyje bombardavimą. „Maži vaikai ir gimdančios motinos buvo palaidoti po griuvėsiais – esu pasibaisėjusi“, – pabrėžė C. Russell.

„Atakos prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą – ligonines, mokyklas ir vandentiekio sistemas – yra nedovanotinos ir turi nedelsiant liautis“, – reikalavo UNICEF vadovė. Ji kreipėsi į visas konflikto šalis, ragindama vykdyti savo įsipareigojimus pagal humanitarinę tarptautinę teisę ir nedelsiant nutildyti ginklus.

Atnaujinta 07.49

Rusijos sunkvežimių gamintoja „Kamaz“ praneša susidurianti su dalių trūkumu dėl Vakarų įvestų sankcijų.

Kanada skiria Ukrainai ginkluotės ir neletalinės pagalbos už 50 mln. JAV dolerių.

TATENA išreiškė susirūpinimą dėl branduolinių jėgainių padėties Ukrainoje, kai dvi Rusijos pajėgų kontroliuojamos jėgainės – Černobylio ir Zaporižios – buvo atjungtos nuo elektros tinklų. TATENA pabrėžia, kad kol kas avarijų ar nuotėkių grėsmės nėra, nes elektrines energija aprūpins generatoriai, tačiau padėtis gali blogėti.

Atnaujinta 07.26

Planuojami trys evakuaciniai koridoriai iš Sumų

Šį ketvirtadienį, Ukrainos duomenimis, planuojami trys humanitariniai koridoriai žmonėms evakuoti iš Sumų regiono šalies šiaurės rytuose. Jie ves iš Trostianecio, Krasnopilios ir Sumų miestų Centrinės Ukrainos Poltavos miesto link, naktį į ketvirtadienį „Telegram“ tinkle pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis. Paliaubos palei minėtus maršrutus numatytos nuo 9.00 val. Lietuvos laiku.

Pareigūno duomenimis, evakuacijos koridoriai parengti ir kitose regiono vietose, tačiau jie dar nepatvirtinti. Humanitariniai koridoriai yra maršrutai, kuriais civiliai gali saugiai evakuotis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakarą pranešė, kad ketvirtadienį planuojami iš viso šeši evakuacijos koridoriai.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad ankstyvą ketvirtadienio rytą Rusijos kariai apšaudė kelis miestus. Rusijos lėktuvai bombardavo šiaurės rytų Ukrainos Sumų miesto apylinkes, „Telegram“ parašė Sumų regiono administracijos vadovas D. Žyvyckis.

Gyvenamieji rajonai taip pat buvo apšaudomi Ochtyrkos mieste į pietus nuo Sumų. D. Žyvyckis teigė, kad buvo gauta pranešimų, jog ten taip pat nukentėjo dujotiekis. Pietų Ukrainos Mykolajivo miesto meras taip pat pranešė apie raketas, paleistas iš šiaurės. „Arba jie tikrina mūsų kontrolės punktų stiprumą, arba ruošiasi puolimui“, – „Facebook“ tinkle sakė meras Oleksandras Senkevičius.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Atnaujinta 07.13

Ukrainos pajėgos skelbia ir toliau atremiančios Rusijos atakas Donecko, Slobožiansko, Tavrijsko operaciniuose rajonuose, gina Charkivą, Ochtyrką, Mariupolį, Černihivą, rengiamasi ginti Kyjivą.

Pietų Ukrainoje rusai nepasistūmėja iki Kryvyj Riho, Mykolajivo, Voznesensko, Novovoroncovkos. Ukrainos oro gynyba ir aviacija taip pat toliau vykdo atakas, per pastarąsias dvi dienas buvo sunaikinti keturi rusiški Su-25 atakos lėktuvai ir du sraigtasparniai, skelbia Ukrainos generalinis štabas.

Atnaujinta 06.13

Anot BBC, apie 6 val. ryto Kyjive girdimos oro pavojaus sirenos.

Atnaujinta 05.50

JAV Kongreso Atstovų Rūmai pritarė 13,6 mlrd. dolerių paramai Ukrainai, praneša „The Guardian“.

Atnaujinta 05.34

BBC skelbia, kad Rusijos automobilių gamintoja „Lada“ pristabdo gamybą. Pasak bendrovės, dėl sankcijų ji nebegali gauti reikiamų dalių.

Atnaujinta 05.31

Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis feisbuke ketvirtadienį ryte paskelbė, kad Trostianecio kaime per buvusios elektrinės technikos gamyklos apšaudymą žuvo trys gyventojai, tarp jų ir mažametis berniukas. D. Žyvyckio teigimu, keliai į Sumus ir Trostianecį yra neišvažiuojami dėl rusų technikos kolonos judėjimo.

Anot jo, Boromlios miestas yra užimtas, ten stinga duonos – verslininkai bijo ją atvežti į okupuotą teritoriją.

Bombardavimą, pasak D. Žyvyckio, patyrė ir Velyka Pysarivka. Trūko elektros linijos, dėl apšaudymų žuvo dvi moterys ir 13 metų berniukas.

Mala Pavlivkoje Rusijos aviacija smogė naftos rezervuarui.

Atnaujinta 05.17

Kovo 10 d. Ukrainoje planuojami šeši žalieji koridoriai, jais bus evakuojami gyventojai, praneša UNIAN. Anot naujienų tarnybos, ketinama evakuoti gyventojus iš Sumų miesto, Kyjivo srities, Enerhodaro, Mariupolio, Iziumo ir Volnovachos. Apie tai dar išvakarėse buvo pranešęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Atnaujinta 05.09

JTO generalinis sekretorius Antonio Guterresas „Twitter“ paskelbė, kad ataka prieš Mariupolio vaikų ligoninę ir gimdymo namus yra „siaubinga“, ir paragino tuoj pat sustabdyti kraujo liejimą.

Atnaujinta 04.50

NEXTA praneša, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) peržiūrės klausimą dėl 1,4 mlrd. dolerių vertės paramos Ukrainai, kad būtų sumažintas šokas nuo karo nukentėjusiai šalies ekonomikai.

Atnaujinta 04.30

„CBS News“ skelbia, kad per dvi Ukrainos karo savaites, remiantis JAV duomenimis, žuvo iki 6 tūkst. Rusijos karių. Neįvardytas pareigūnas teigė, kad Rusija patyrė „labai labai reikšmingus nuostolius“, ir palygino juos su žūtimis kai kuriuose Antrojo pasaulinio karo mūšiuose. Nors nenurodoma, kad kareivių galėtų būti sužeista, tačiau manoma, kad šis skaičius yra trigubai didesnis nei žuvusiųjų – tarp 15 tūkst. ir 18 tūkst. Ukraina skelbia, kad nukovė apie 12 tūkst. rusų karių.

Atnaujinta 03.53

„Skynews“ skelbia, kad Ukrainos interneto tiekėjas „Triolan“ patyrė kibernetinę ataką iš Rusijos. 10 miestų laikinai liko be interneto ryšio.

Atnaujinta 03.30

Ukrainos Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba feisbuke pranešė, kad Rusija neatsisako planų apsupti Kyjivą. Ten pat nurodoma, kad jos gynyba bene visur „atsilaiko ir priešinasi“ Rusijos atakoms. Minima, kad kai kuriose srityse okupantai nebepajėgūs toliau kovoti, todėl yra pasitelkiami rezervai. Taip pat rašoma, kad Baltarusija tiekia Rusijai degalus.

Atnaujinta 03.08

UNIAN praneša, kad naktį vyksta Ochtyrkos apšaudymas, liepsnoja maisto prekių parduotuvė gyvenamojo kvartalo centre ir elektros jėgainė.

Atnaujinta 02.42

Britų gynybos ministerija „Twitter“ paskyroje pasidalijo naujausia žvalgybos informacija. Anot jos, tikėtina, kad Rusijos samdiniai gali prisijungti prie karo Ukrainoje. Be to, nurodoma, kad Rusija, nors tai ir neigia, bet palaiko ryšius su privačiomis karinėmis kompanijomis.

Atnaujinta 02.37

JAV prezidento atstovė spaudai Jen Psaki „Twitter“ įspėjo, kad Rusija gali panaudoti cheminius ar biologinius ginklus kare su Ukraina arba įvykdyti provokaciją su minėtomis priemonėmis. Be to, jos teigimu, Rusijos teiginiai, kad JAV gamina biologinį ginklą Ukrainoje, yra melagingi.

Atnaujinta 02.21

UNIAN cituoja Sumų srities gubernatorių Dmytro Žyvyckį, kuris pranešė, kad maždaug 00.30 val. vėl puolamas Ochtyrkos miestas. Jo teigimu, tikslinama informacija dėl dujotiekio atakos.

Atnaujinta 02.17

Pasak Zerkalo.io, elektros tiekimo klausimas Černobylio atominei elektrinei yra „išspręstas su Baltarusija“. Taip teigia Rusijos energetikos viceministras Pavelas Sorokinas.

„Labai svarbu pabrėžti, kad šiuo metu su Baltarusija operatyviai yra išspręstas klausimas dėl elektros energijos tiekimo pagal pastovią schemą iš baltarusiškos sistemos“, – sakė P. Sorokinas.

Atnaujinta 02.08

UNIAN skelbia, kad kovo 9 d. buvo bombarduota buvusi elektrinės technikos gamykla Trostianecio mieste (Sumų regionas). Gaisro ilgą laiką nepavyko užgesinti. Anot naujienų tarnybos, žuvo trys gyventojai, vienas iš jų – nepilnametis vaikinas.

Pasak UNIAN, iš Sumų per dvi paras evakavosi apie 50 tūkst. žmonių.

Atnaujinta 01.25

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ kanale išplatintame vaizdo įraše pasmerkė Rusijos pajėgų įvykdytą Mariupolio gimdymo namų ir vaikų ligoninės bombardavimą.

„Vaikų ligoninės ataka iš oro – galutinis įrodymas, kad vyksta ukrainiečių genocidas“, – teigė V. Zelenskis.

„Vaikų ligoninė, gimdymo namai. Kaip tai kėlė pavojų Rusijai? Kas tai per šalis Rusijos Federacija, kad bijo ligonių, gimdymo namų ir naikina juos? Ar ten buvo maži „banderovcai“? Ar nėščios moterys ketino šaudyti į Rostovą? Ar kas nors gimdymo namuose žemino rusakalbius? Ar tai buvo ligoninės „denacifikacija?“ – piktai rusų kalba rėžė Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 01.17

Ukrainos Rada „Telegram“ kanale skelbia informaciją apie gyventojų evakuaciją. Pirmoji išvykusiųjų iš Sumų miesto kolona saugiai atvyko į Lvivą ir įsėdo į Lenkijos Peremyšlio miestą. Antroji kolona – apie 1 200 žmonių – autobusais atvyko į Poltavą, o iš ten – traukiniu į Lvivą. Trečioji kolona, kurią sudaro apie 2 000 gyventojų, taip pat autobusais bei traukiniais keliauja į Lvivą.

Zaporižioje traukiniai ir automobiliai yra paruošti gyventojams iš Mariupolio, bet, anot Rados, Rusijos kariai neleidžia žmonėms išvykti.

„Mes smarkiai dirbame, kad būtų evakuojami piliečiai iš sunkiai pasiekiamų miestų. Mes tą darome drauge su vietinės ir centrinės valdžios koordinavimu, Tačiau Rusijos kareiviai kišasi ir trikdo žaliuosius koridorius, kuriais būtų galima išvykti iš miestų“, – skelbia Rada.

Atnaujinta 01.00

Kaip „Telegram“ kanale skelbia NEXTA, Rusijoje gali būti nacionalizuojamas „McDonald`s“, IKEA, „Apple“, „Volkswagen“, „Microsoft“, „Toyota“ ir dar apie 50 Vakarų įmonių turtas.

Antradienį greito maisto restoranas „McDonald`s“ skelbė, kad laikinai uždaro visus 850 savo restoranų Rusijoje. Tiesa, „McDonald`s“ ir toliau mokės savo darbuotojams, kurių Rusijoje yra apie 62 tūkst.

LRT.lt primena, kad savo veiklą Rusijoje sustabdė „Zara“, „Samsung“, „Apple“, „Paulig“ ir daugelis kitų Vakarų įmonių.

Atnaujinta 00.55

Turkijoje ketvirtadienį vyks Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba.

Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Tačiau analitikai perspėja, kad pasiekti proveržį Antalijoje šansai labai maži.

Atnaujinta 00.36

Ukrainos „Telegram“ kanale viešinamos nuotraukos, kuriose ukrainiečiai laidoja savo artimuosius į vieną bendrą kapą Mariupolio pakraštyje, nes negali jų deramai palaidoti dėl Rusijos vykdomų apšaudymų.

Atnaujinta 00.30

Prieš vidurnaktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Pasak jo, buvo aptartos gausėjančios sankcijos Rusijai, palaikymas Ukrainai kovojant su agresoriumi, užsiminta ir apie gynybinę pagalbą.

„Vertinu Jungtinės Karalystės lyderystę atremiant nusikaltimus, kuriuos Rusija daro Ukrainos žemėse“, – pridūrė V. Zelenskis.

Atnaujinta 00.25

Ukrainos prezidento kanceliarijos viršininko patarėjas Oleksijus Arestovičius, kaip skelbia UNIAN, sakė, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos informatoriai perduoda ukrainiečiams čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo pajėgų buvimo vietas.

Atnaujinta 00.19

Ukrainos premjero Denyso Šmyhalio teigimu, kiekvienas ukrainietis, kuris neteko savo būsto dėl karo, gali pateikti specialų prašymą. Apie tai praneša naujienų tarnyba UNIAN. Pasak D. Šmyhalio, Ukrainoje jau sukurtas fondas, skirtas sugriautam turtui ir infrastruktūrai atkurti.

„Kai tik karas pasibaigs, mes atstatysime viską, ką sugriovė priešas“, – cituojamas Ukrainos premjeras.