Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje.
„Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje.
Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.
„Noriu sutelkti dėmesį į tai, ką galime padaryti [Ukrainos Prezidentui] Volodymyrui Zelenskiui šį vakarą, rytoj. Ukrainos įstojimas į ES yra ilgojo laikotarpio klausimas, jei jis apskritai svarstytinas“, – pridūrė premjeras.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis įspėjo, jog nederėtų sukurti Kyjivui įspūdžio, jog „viskas gali įvykti per naktį“.
Panašios nuomonės laikėsi ir Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas.
„Ar galime pradėti stojimo procedūrą su šalimi, kuri kariauja? Nemanau“, – sakė Emmanuelis Macronas.
Tačiau jis teigė norintis pasiųsti „stiprų signalą“ Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai, kurios neseniai pateikė paraiškas dėl narystės.
E. Macronas Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltus reikalavimus, kurie leistų užbaigti karą Ukrainoje, pavadino nepriimtinais.
Tai jis pasakė prieš EVT lyderių susitikimą Versalyje.
„Turiu būti realistas. Mes nuolat dalyvaujame derybose su prezidentu Putinu. Iki paskutinių minučių prieš karą ir jam paskelbus karą stengiamės derėtis ir pasiekti paliaubas. Tačiau turiu pripažinti, kad sąlygos iškėlė Putinas, niekam nepriimtinas“, – sakė E. Macronas.
Anot jo, šiandien kyla klausimas, ar V. Putinas iš principo pasirengęs atviroms deryboms ir ką nors pasiūlyti.
Svarbesnis klausimas
Dar prieš prasidedant karui E. Macrono siekė, kad per šį viršūnių susitikimą buvo nutiestas kelią į stipresnę Europos laikyseną pasaulio scenoje.
Šis klausimas tapo dar svarbesnis Rusijai pradėjus karą Bendrijos rytiniame pakraštyje, kai lyderiai dar labiau spaudžiami ieškoti būdų sustiprinti Europos savarankiškumą – ypač energetinį – nestabiliame pasaulyje.
Dėl konflikto energijos kainos šovė į neregėtas aukštumas, sukėlė grėsmę ekonomikai ir įžiebė diskusijas, iš kur europiečiai gaus dujų ir naftos. Problema tapo dar opesnė, Vakarams ėmusis bangomis skelbti sankcijas Rusijai, padidinusias spaudimą energijos rinkoms.
„Turime reaguoti ir padėti išlaikyti šeimų perkamąją galią taip pat greitai, kaip reagavome į Rusijos veiksmus“, – sakė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.
ES iš Rusijos importuoja apie 40 procentų savo gamtinių dujų, o Vokietija, Europos didžiausia ekonomika, drauge su Italija ir keliomis Vidurio Europos šalimis, yra ypač priklausoma nuo šio energijos srauto.
Rusiška nafta taip pat sudaro apie ketvirtį ES importo.
Europos priklausomybė nuo rusiškos energijos net sukėlė pirmąjį įtrūkimą Vakarų vieningame atsake į V. Putino agresiją, ES šią savaitę neišdrįsus uždrausti rusiškos naftos importo, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos ir Britanija.
Kaip teigiama susitikimo pabaigos deklaracijos juodraštyje, 27 lyderiai atsargiai sutiks „palaipsniui mažinti“ Bloko priklausomybę nuo Rusijos dujų naftos ir anglies.
„Turime ryžtingai investuoti“
ES lyderiai taip pat mėgins pasistūmėti ieškant kelių į nepriklausomumą itin jautriuose sektoriuose, tokiuose kaip puslaidininkiai, maisto gamyba ir, svarbiausia, gynyba.
Kolektyvinis saugumas Europos Sąjungoje yra didžiąja dalimi užtikrinamas NATO aljanso, vadovaujamo Jungtinių Valstijų, tačiau Prancūzija, didžiausia ES karinė galia, siekia stiprinti bloko vaidmenį.
Nuo Rusijos invazijos į savo proeuropietišką kaimynę pradžios, bloko narės patvirtino iš viso pusės milijardo vertės gynybos paramą Ukrainai.
Berlynas dramatiškai sulaužė savo ilgametę doktriną, pranešdamas, kad įlies į savo nacionalinė gynybą papildomus 100 mlrd. eurų.
Iššūkių akivaizdoje, „turime ryžtingai investuoti į didesnius ir geresnius gynybos pajėgumus bei inovatyvias technologijas“, teigiama planuojamame lyderių pareiškime.
