Putino karas Ukrainoje: naktį puolamas Ochtyrkos miestas, įspėjama, kad Rusija gali naudoti biologinius ir cheminius ginklus

14-oji Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos kariuomenė teigia, kad praėjusią parą Rusija sulėtino savo puolimą, tačiau pabrėžiama, kad toliau supami svarbūs miestai. Pavakarę pranešta, kad Rusijos pajėgos sutrikdė taikių civilių evakuaciją Bučos ir Hostomelio miestuose. Pranešta apie oro smūgius į gimdymo namus Mariupolyje. Vakare informuota apie Ukrainos pajėgų perimtą Derhačų miesto kontrolę. Naktį į ketvirtadienį pranešama apie Ochtyrkos miesto bombardavimą Sumų regione.

Pavakarę pranešta, kad evakuacija humanitariniais koridoriais iš Bučos ir Hostomelio miestų buvo sutrikdyta.

„Evakuacija sutrikdyta! Šiandien neįmanoma evakuoti gyventojų iš Bučos ir Hostomelio. Nepavyko susitarti su okupantais: 50 autobusų tebėra užblokuoti“, – pažymėjo Bučos meras.

Pavakarę pranešta ir apie atakas prieš Mariupolio gimdymo namus.

Šią ataką pasmerkė ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mariupolis. Tiesioginis Rusijos kariuomenės smūgis į gimdymo namus. Žmonės po griuvėsiais. Vaikai po griuvėsiais. Tai žiaurumas! Kiek dar pasaulis bus prisidėjęs prie teroro ignoravimo? Nedelsdami uždarykite oro erdvę! Sustabdykite žudynes dabar! Tai turi galią. Bet atrodo, kad prarandate žmogiškumą“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Kovo 9 d. Rusijos kariuomenė paleido ugnį (įskaitant artilerijos ugnį) į Mariupolio miestą. Buvo sunaikinta gimdymo palata, vaikų ligoninė, vaikų ir gydomosios medicinos skyriai, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pabrėžia, kad Rusijos kariuomenė toliau patiria rimtų nuostolių ir bando sustiprinti degalų tiekimo grandines. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, jog derybose su Rusija Kyjivas siekia, kad būtų nutraukti karo veiksmai ir Rusijos ginkluotosios pajėgos būtų išvestos.

Ukraina ir Rusija susitarė dėl visą dieną truksiančio ugnies nutraukimo aplink keletą evakuacijos koridorių, kad civiliai galėtų pasitraukti iš kautynių zonos, trečiadienį pranešė ukrainiečių premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

I. Vereščuk sakė, kad Maskva pažadėjo laikytis paliaubų nuo 9 val. iki 21 val. valandos. Civiliai gali evakuotis iš Enerhodaro (į Zaporižią), Sumų (į Poltavą), Mariupolio (į Zaporižią), Volnovachos (į Pokrovską), Iziumo (į Lozovą), iš Vorzelio, Bučos, Borodiankos, Irpinės, Hostomelio (į Kyjivą).

JT duomenimis, iš Ukrainos pasitraukė jau iki 2,2 mln. pabėgėlių.

Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimų naikintuvų „MiG-29“ į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.

Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšteine.

Lankydamasis Vienoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad sprendimą perduoti naikintuvų Ukrainai visos NATO narės turi priimti vieningai.

Ukrainos kariuomenės žiniomis, Rusijos pajėgos sulaikė per 400 civilių Chersone, kur ukrainiečiai protestuoja prieš Rusijos pajėgų vykdomą okupaciją.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Ukrainos pajėgos iš viso nukovė daugiau kaip 12 tūkst. rusų karių, sunaikino 317 tankų, 1070 šarvuotųjų kovos mašinų, 120 artilerijos sistemų, 56 raketų sistemas (MLRS), 28 oro gynybos sistemas, 49 lėktuvus, 81 sraigtasparnį, 482 mašinas, 3 karinius laivus, 60 tankų, 7 bepiločius orlaivius.

Apie antradienio dienos ir trečiadienio nakties įvykius skaityti čia.

Atnaujinta 06.13

Anot BBC, apie 6 val. ryto Kijyve girdisi oro pavojaus sirenos.

Atnaujinta 05.50

JAV Kongreso Atstovų Rūmai pritarė 13,6 mlrd. dolerių paramai Ukrainai, praneša CNN.

Atnaujinta 05.34

BBC skelbia, kad Rusijos automobilių gamintoja „Lada“ pristabdo gamybą. Pasak bendrovės, dėl sankcijų ji nebegali gauti reikiamų dalių.

Atnaujinta 05.31

Sumų srities gubernatorius Dmitro Živinickis feisbuke ketvirtadienį ryte paskelbė, kad Trostianeco kaime apšaudžius buvusią elektrinės technikos gamyklą žuvo trys gyventojai, tarp jų ir mažametis berniukas. Jis pridūrė, kad keliai į Sumus bei Trostianecą yra nepravažiuojami dėl rusų technikos kolonos judėjimo.

Anot jo, Boromlios miestas yra užimtas, ten stinga duonos – verslininkai bijo ją atvežti į okupuotą teritoriją.

Bombardavimą, pasak D. Živinickio, patyrė ir Velika Pisarivka. Trūko elektros linijos, dėl apšaudymų žuvo dvi moterys bei 13 metų berniukas.

Mala Pavlivkoje Rusijos aviacija smogė naftos rezervuarui.

Atnaujinta 05.17

Kovo 10 d. Ukrainoje planuojami šeši humanitariniai koridoriai, kuriais bus evakuojami gyventojai, praneša UNIAN. Anot naujienų tarnybos, ketinama evakuoti gyventojus iš Sumų miesto, Kijyvo srities, Enerhodaro, Mariupolio, Iziumo ir Volnovachos. Apie tai dar išvakarėse buvo pranešęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Žemiau – ukrainiečiai pabėgėliai pasienyje su Slovakija.

Atnaujinta 05.09

JTO generalinis sekretorius Antonio Guterresas „Twitter“ paskelbė, kad ataka prieš Mariupolio vaikų ligoninę ir gimdymo namus yra „siaubinga“ ir paragino tuoj pat sustabdyti kraujo liejimą.

Today's attack on a hospital in Mariupol, Ukraine, where maternity & children's wards are located, is horrific.

Civilians are paying the highest price for a war that has nothing to do with them.

This senseless violence must stop.

End the bloodshed now.

— António Guterres (@antonioguterres) March 9, 2022

Atnaujinta 04.50

NEXTA praneša, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) peržiūrės klausimą dėl 1,4 mlrd. dolerių vertės paramos Ukrainą, kad būtų sumažintas šokas nuo karo nukentėjusiai šalies ekonomikai.

Atnaujinta 04.30

„CBS News“ skelbia, kad per dvi Ukrainos karo savaites, remiantis JAV duomenimis, žuvo iki 6 tūkst. Rusijos karių. Anot neįvardinto pareigūno, Rusija patyrė „labai labai reikšmingus nuostolius“ ir palygino juos su žūtimis kai kuriuose Antrojo pasaulinio karo mūšiuose. Nors nenurodoma, kad kareivių galėtų būti sužeista, tačiau manoma, kad šis skaičius yra trigubai didesnis nei žuvusiųjų – tarp 15 tūkst. ir 18 tūkst. Ukraina skelbia, kad nukovė apie 12 tūkst. rusų karių.

Atnaujinta 03.53

„Skynews“ skelbia, kad Ukrainos interneto tiekėjas „Triolan“ patyrė kibernetinę ataką iš Rusijos. 10 miestų laikinai liko be interneto ryšio.

Atnaujinta 03.30

Ukrainos Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba feisbuke pranešė, kad Rusija neatsisako planų apsupti Kijyvą. Ten pat nurodoma, kad jos gynyba bene visur „atsilaiko ir priešinasi“ Rusijoms atakoms. Minima, kad kai kuriose srityje okupantai nebepajėgus toliau kovoti, todėl yra pasitelkiami rezervai. Taip pat rašoma, kad Baltarusija tiekia Rusijai degalus.

Atnaujinta 03.08

UNIAN praneša, kad naktį vykstančio Ochtyrkos apšaudymo metu liepsnoja maisto prekių parduotuvė gyvenamojo kvartalo centre bei elektros jėgainė.

Atnaujinta 02.42

Britų gynybos ministerija „Twitter“ paskyroje pasidalino naujausia žvalgybos informacija. Anot jos, tikėtina, kad Rusijos samdiniai gali prisijungti prie karo Ukrainoje. Be to, nurodoma, kad Rusija, nors ir neigia, bet palaiko ryšius su privačiomis karinėmis kompanijomis.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 09 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/ISGJMcNVWO

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/dSUprQf7Vp

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 9, 2022

Atnaujinta 02.37

JAV prezidento atstovė spaudai Jen Psaki „Twitter“ įspėjo, kad Rusija gali panaudoti cheminius ar biologinius ginklus kare su Ukraina arba įvykdyti provokaciją su minėtomis priemonėmis. Be to, jos teigimu, Rusijos teiginiai, kad JAV gamina biologinį ginklą Ukrainoje yra melagingi.

Now that Russia has made these false claims, and China has seemingly endorsed this propaganda, we should all be on the lookout for Russia to possibly use chemical or biological weapons in Ukraine, or to create a false flag operation using them. It’s a clear pattern.

— Jen Psaki (@PressSec) March 9, 2022

Atnaujinta 02.21

UNIAN cituoja Sumų srities gubernatorių Dmitro Živickį, kuris pranešė, kad maždaug 00.30 val. vėl puolamas Ochtyrkos miestas. Jo teigimu, tikslinama informacija dėl dujotiekio atakos.

Apšaudytos Ochtyrkos vaizdai:

Atnaujinta 02.17

Pasak Zerkalio.io, elektros tiekimas klausimas Černobylio atominei elektreninei yra „išspręstas su Baltarusija“. Taip teigia Rusijos energetikos viceministras Pavelas Sorokinas.

„Labai svarbu pabrėžti, kad šiuo metu su Baltarusija operatyviai yra išspręstas klausimas dėl elektros energijos tiekimo pagal pastovią schemą iš baltarusiškos sistemos“, – sakė P. Sorokinas.

Atnaujinta 02.08

UNIAN skelbia, kad kovo 9 d. buvo bombarduota buvusi elektrinės technikos gamykla Trostianecio mieste (Sumų regionas). Gaisro ilgą laiką nepavyko užgesinti. Anot naujienų tarnybos, žuvo trys gyventojai, vienas iš jų – nepilnametis vaikinas.

Dar, pasak UNIAN, iš Sumų per dvi paras evakuavosi apie 50 tūkst. žmonių.

Atnaujinta 01.25

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ kanale išplatintame vaizdo įraše pasmerkė Rusijos pajėgų įvykdytą Mariupolio gimdymo namų ir vaikų ligoninės bombardavimą.

„Vaikų ligoninės ataka iš oro – galutinis įrodymas, kad vyksta ukrainiečių genocidas“, – teigė V. Zelenskis.

„Vaikų ligoninė, gimdymo namai. Kaip tai kėlė pavojų Rusijai? Kas tai per šalis, Rusijos Federacija, kad bijo ligonių, gimdymo namų ir naikina juos? Ar ten buvo maži „banderovcai“? Ar nėščios moterys ketino šaudyti į Rostovą? Ar kas nors gimdymo namuose žemino rusakalbius? Ar tai buvo ligoninės „denacifikacija?“, – piktai rusų kalba rėžė Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 01.17

Ukrainos Rada „Telegram“ kanale skelbia informaciją apie gyventojų evakuaciją. Pirmoji kolona išvykusiųjų iš Sumų miesto saugiai atvyko į Lvivą ir įsėdo į Lenkijos Peremyšlio miestą. Antroji kolona – apie 1 200 žmonių – autobusais atvyko į Poltavą, o iš ten – traukinių į Lvivą. Trečioji kolona, kurią sudaro apie 2 000 gyventojų, taip pat autobusais bei traukiniais keliauja į Lvivą.

Zaporižyje traukiniai ir automobiliai yra paruošti gyventojams iš Mariupolio, bet, anot Rados, Rusijos kariai neleidžia žmonėms išvykti.

„Mes smarkiai dirbame, kad būtų evakuojami piliečiai iš sunkiai pasiekiamų miestų. Mes tą darome drauge su vietinės ir centrinės valdžios koordinavimu, Tačiau Rusijos kareiviai kišasi ir trikdo „žaliuosius koridorius“, kuriais būtų galima išvykti iš miestų“, – skelbia Rada.

Atnaujinta 01.00

Kaip „Telegram“ kanale skelbia NEXTA, Rusijoje gali būti nacionalizuojamas „McDonald's“, IKEA, „Apple“, „Volkswagen“, „Microsoft“, „Toyota“ ir dar apie 50 vakarų įmonių turtas.

Antradienį greito maisto restoranas „McDonald`s“ skelbia, kad laikinai uždaro visus 850 savo restoranų Rusijoje. Tiesa, „McDonald`s“ ir toliau mokės savo darbuotojams, kurių Rusijoje yra apie 62 tūkst.

LRT.lt primena, kad savo veiklą Rusijoje sustabdė „Zara“, „Samsung“, „Apple“, „Paulig“ ir daugelis kitų Vakarų įmonių.

Atnaujinta 00.55

Turkijoje ketvirtadienį vyks Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba.

Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Tačiau analitikai perspėja, kad pasiekti proveržį Antalijoje šansai labai maži.

Atnaujinta 00.36

Ukrainos „Telegram“ kanale viešinamos nuotraukos, kuriose ukrainiečiai laidoja savo artimuosius į vieną bendrą kapą Mariupolio pakraštyje, nes negali deramai palaidoti dėl Rusijos vykdomų apšaudymų.

Atnaujinta 00.30

Prieš vidurnaktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Twitter“ pranešė, kad kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Pasak jo, buvo aptartos gausėjančios sankcijos Rusijai, palaikymas Ukrainai kovojant su agresoriumi, užsiminta ir apie gynybinę pagalbą.

„Vertinu Jungtinės Karalystės lyderystę atremiant nusikaltimus, kuriuos Rusija daro Ukrainos žemėse“, – pridūrė V. Zelenskis.

Had another conversation with 🇬🇧 PM @BorisJohnson. Discussed increasing sanctions pressure on Russia, further support for 🇺🇦 in fighting the aggressor, including defense assistance. Appreciate 🇬🇧 leadership in countering the crime Russia is committing on 🇺🇦 land. #StopRussia

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 9, 2022

Atnaujinta 00.25

Ukrainos prezidento kanceliarijos viršininko patarėjas Oleksijus Arestovičius, kaip skelbia UNIAN, sakė, kad Rusijos federalinė saugumo tarnybos informatoriai perduoda ukrainiečiams čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo pajėgų lokacijas.

Atnaujinta 00.19

Ukrainos premjero Denyso Šmyhalio teigimu, kiekvienas ukrainietis, kuris neteko savo būsto dėl karo, gali pateikti specialų prašymą. Apie tai praneša naujienų tarnyba UNIAN. Pasak D. Šmyhalio, Ukrainoje jau sukurtas fondas, kuris skirtas sugriauto turto bei infrastruktūros atstatymui.

„Kai tik karas pasibaigs, mes atstatysime viską, ką sugriovė priešas“, – cituojamas Ukrainos premjeras.

Atnaujinta 23.57

Per devynias dienas trunkančią Rusijos pajėgų vykdomą Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apgultį iš viso žuvo 1 207 civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė jo meras.

Per pirmąsias devynias Rusijos apgulties dienas „žuvo 1 207 taikūs Mariupolio gyventojai“, paskelbė miesto valdžia platformoje „Telegram“ kartu su mero Vadymo Boičenkos vaizdo kreipimusi.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Rusijos aviacijos smūgis anksčiau trečiadienį sunaikino miesto vaikų ligoninę.

Atnaujinta 23.55

Rusijos pajėgos apšaudo ukrainiečių pozicijas Mykolajivo mieste iš šiaurės ir šiaurės rytų krypčių, pareiškė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Mūsų pozicijos apšaudomos iš šiaurės ir šiaurės rytų krypčių. Šiuo metu gilinamės į situaciją. Priešas nemiega ir stebi mūsų judėjimą. Jie rengia įvairias informacines atakas. Prašau į jas nereaguoti. Kalbant apie karinius veiksmus, yra pokyčių mūsų naudai. Žinome, kad priešas turi tiekimo problemų“, – skelbė V. Kimas.

Atnaujinta 23.51

Prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad dėl Vakarų šalių neveiklumo Ukrainoje gali žūti milijonai žmonių. Jis tai pareiškė trečiadienį parodytame interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalo „Sky News“ specialiajai korespondentei Alex Crawford.

Paklaustas apie Vakarų būgštavimus, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimas gali padidinti įtampą ir sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusija, jis atsakė: „Kam (nuo to) būtų blogiau? Mūsų šeimoms? Ne. Jiems? Kas žino? Niekas nežino. Bet mes žinome, kad dabar yra labai blogai, o ateityje bus per vėlu. Jeigu viskas tęsis, tai jos (Vakarų šalys) uždarys dangų, bet mes jau būsime praradę milijonus žmonių. Prasidės trečiasis pasaulinis karas, ir tik tada jūs įvesite neskraidymo zoną, bet bus jau per vėlu“.

V. Zelenskis apkaltino NATO šalis dedant nepakankamas pastangas sureguliuoti konfliktą. „Mes vieni negalime viso šito nutraukti. Pasaulis turi susivienyti su Ukraina, bet tai vis dar vyksta labai lėtai“, – sakė jis. Ukrainos prezidento nuomone, JAV ir Europos gyventojams sunku suvokti tragedijos jo šalyje mastą.

V. Zelenskis vėl pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos prezidento Vladimiru Putinu.

Atnaujinta 23.40

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė trečiadienį įvykdytą Rusijos ataką prieš Mariupolio gimdymo namus ir paragino Europoje taip pat pasmerkti tokį karo nusikaltimą.

Atnaujinta 23.28

Per Rusijos karių oro smūgį Kyjivo srities Piskivkos kaime žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti, pranešė šalies nacionalinė policija.

„2022 m. kovo 8 d., 21.30 val., Rusijos kariuomenė pradėjo oro smūgį Piskivkos kaime, Bučos rajone. [...] Žuvo 20 metų mergina. Dar du žmonės buvo sužeisti. Sugriauti devyni gyvenamieji namai“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 23.22

Daugiau nei 60 vaikų žuvo ir daugiau nei 100 buvo sužeisti dėl Rusijos veiksmų. „Tai Rusijos karas prieš Ukrainos vaikus“, – sakė generalinė prokurorė Iryna Venedyktova.

Atnaujinta 23.10

Pentagonas skelbia, kad Rusija į Ukrainą nuo karo pradžios paleido 710 raketų.

Pentagono atstovai paatikino, kad galima alternatyva lenkiškų MiG-29 perdavimui Ukrainai galėtų būti oro gynybos sistemų aprūpinimas. JAV mano, kad sprendimas dėl lėktuvų perkėlimo iš Varšuvos Ukrainos oro pajėgų efektyvumo reikšmingai nepakeis.

Atnaujinta 23.07

Tarp savanorių, išvykusių ginti Ukrainos, yra ir Didžiosios Britanijos parlamento narės sūnus. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Evening Standard“.

30 metų Benas Grantas – buvęs jūrų pėstininkas, daugiau kaip penkerius metus tarnavęs Jungtinės Karalystės ginkluotosiose pajėgose. Jo motina – Helen Grant, Konservatorių partijai atstovaujanti parlamento narė, premjero Boriso Johnsono patarėja, praeityje – sporto ministrė.

Kalbėdamasis su žurnalistais Lvive, B. Grantas papasakojo, kad nusprendė vykti į Ukrainą, pamatęs filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuotas Rusijos kariuomenės subombarduotas gyvenamasis namas ir buvo girdėti vaikų klyksmas.

„Pagalvojau, kad esu trijų vaikų tėvas, ir jei ten būtų mano vaikai, žinau, ką daryčiau, eičiau ir kovočiau“, – pareiškė jis.

Su grupe tarnybos draugų į Ukrainą atvykęs vyras prisipažino neatskleidęs motinai savo planų.

Atnaujinta 23.04

Vaizdas iš apgriauto Charkivo prekybos centro:

Atnaujinta 23.02

Didžioji Britanija ir JAV baiminasi, kad Rusija gali pasiruošti panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje, Kremliaus pareigūnams be tvirtų įrodymų pareiškus, kad JAV neva rėmė „biologinio ginklo programą šalyje“, rašo „The Guardian“.

Atnaujinta 22.49

Pranešama apie naujus sprogimus ir atakas Charkivo mieste. Skelbiama, kad dega vienas iš mieste esančių prekybos centrų.

Atnaujinta 22.43

2022 m. kovo 9 d. vakare Rusijos kariuomenė pradėjo apšaudyti Mykolajivo miestą daugkartinėmis raketų paleidimo sistemomis „Grad“ ir „Uragan“, paskelbė Mykolajivo meras Oleksandras Sienkevyčius.

„Šiuo metu Mykolajivas apšaudomas „Grad“ ir „Uragan“ sistemomis. Jie arba išbando mūsų patikros punktus, arba ruošiasi pulti. Manau, kad apšaudymas tęsis ir naktį“, – sakė O. Sienkevičius.

Atnaujinta 22.29

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atvyko į Turkijos miestą Antaliją, kur rytoj turėtų įvykti jo ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos.

Atnaujinta 22.24

Karas Ukrainoje neigiamai atsilieps Čekijai, ir šalis artimiausiais mėnesiais jaus šį poveikį. Tai trečiadienį pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, kurį cituoja naujienų agentūra ČTK.

„Be abejo, šis neigiamas poveikis bus juntamas artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – pripažino vyriausybės vadovas.

Pasak P. Fialos, Rusijos karas prieš Ukrainą yra ir Kremliaus „ekonominis karas“ prieš Čekiją ir visą Europos Sąjungą. Jo padarinius jau pajuto Čekijos gyventojai ir bendrovės. Šalyje sparčiai auga kainos, pirmiausia – energetikos srityje.

„Vienintelis ekonominio karo tikslas – išklibinti visuomenės stabilumą Europoje, sužlugdyti demokratines struktūras, sužlugdyti Vakarus“, – pabrėžė Čekijos premjeras. Jis paragino duoti atkirtį „populistams ir ekstremistams“, mėginantiems nuteikti visuomenę prieš pabėgėlius iš Ukrainos.

Iki šiol į Čekiją atvyko mažiausiai 150 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių, 55 proc. jų – vaikai. Pasak P. Fialos, šalis ir ateityje priims pabėgėlius ir teiks jiems pagalbą.

Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leidžia pabėgėliams iš Ukrainos įsidarbinti neturint darbo vizos. Dabar dokumentas skubos tvarka turi būti patvirtintas parlamente. Jis kol kas galios iki 2023 metų kovo pabaigos.

Ministrų kabinetas taip pat pritarė pasiūlymui išmokėti šalyje įsiregistravusiems pabėgėliams iš Ukrainos 5 tūkst. kronų (maždaug 200 eurų) pašalpą.

Siekdama stabilizuoti degalų kainas Čekijos degalinėse, valdžia kruopščiai tikrins šių kainų pagrįstumą. Nesąžiningiems tiekėjams ir prekiautojams, mėginantiems pasipelnyti iš sunkios ekonominės situacijos, bus taikomos griežtos administracinės poveikio priemonės.

„Čekija turi pakankamai naftos atsargų. Nėra jokių priežasčių kelti paniką“, – pabrėžė P. Fiala.

Atnaujinta 22.15

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos per pastarąsias dvi dienas sunaikino mažiausiai aštuonis oro taikinius Jungtinių pajėgų operacijos (JFO) rajone.

Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„2022 m. kovo 8 d. ir 2022 m. kovo 9 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų priešlėktuvinės gynybos daliniai JFO teritorijoje sunaikino mažiausiai aštuonis taikinius. Naikintuvai ir žemė-oras raketų sistemos S-300 ir Buk-M1 sunaikino keturis Rusijos atakos lėktuvus Su-25 ir du sraigtasparnius. Taip pat yra įrodymų apie dvi numuštas sparnuotąsias raketas“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 21.56

Šiandien iš Rusijos pajėgų perimtų Irpinės ir Vorzelio miestų Kyjivo regione evakuota daugiau nei 3000 žmonių. Tarp išgelbėtų piliečių yra keli šimtai vaikų, pagyvenusių žmonių ir sunkiai sergančių žmonių, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija „Facebook“ puslapyje.

„Šiandien, kovo 9 d., bendromis Kyjivo srities policijos, Raudonojo Kryžiaus, Valstybinės pagalbos tarnybos ir vietos valdžios pastangomis iš okupuotų Irpinės ir Vorzelio miestų buvo išvežta daugiau nei 3 tūkstančiai žmonių, tarp kurių yra keli šimtai vaikų, pagyvenusių žmonių, sunkiai sergančių žmonių“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 21.49

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia atgavusios Derhačų miesto kontrolę Charkivo srityje.

Atnaujinta 21.44

Kovo 9-osios vakarą Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos gelbėtojai pranešė, kad į Zaporožią iš skirtingų šalies miestų atvyko 100 automobilių ir 12 autobusų.

Apie tai pranešė ir prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Atnaujinta 21.33

Baltieji rūmai trečiadienį pasmerkė „barbarišką“ jėgos naudojimą prieš civilius po Rusijos pajėgų į vaikų ligoninę Ukrainoje nukreipto oro smūgio.

„Siaubinga matyti kaip barbariškai naudojama karinė jėga nukreipta prieš nekaltus civilius suverenioje valstybėje“, – paklausta apie Rusijos ataką žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Atnaujinta 21.31

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu aptarė tolesnius žingsnius stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus.

„Turėjau pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Blinkenu apie tolesnius žingsnius stiprinant Ukrainos gynybinį pajėgumą“, – rašė jis.

D. Kuleba padėkojo Jungtinėms Valstijoms už naują griežtų sankcijų Rusijai paketą.

„Turi didėti spaudimas, kol Rusija nesustabdys savo žiaurios agresijos ir barbariškų karo nusikaltimų prieš ukrainiečius“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Atnaujinta 21.21

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Turkiją, kur kitą dieną vyks jo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu, pranešė vienas turkų pareigūnas.

Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ketvirtadienio rytą pietiniame Antalijos mieste numatytos derybos vyks Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant, kad Ankara tarpininkautų Rusijos ir Ukrainos deryboms, ir ne kartą siūlius jas surengti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

Continue dialogue with @EU_Commission President @vonderleyen. Grateful for another sanctions package against the Russian aggressor. We agree on the need to ensure effective humanitarian corridors for civilians. Raised the issue of 🇪🇺 membership, which is key for 🇺🇦. #stoprussia

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 9, 2022

Atnaujinta 21.18

Rusijos kariškiai apšaudė civilius, kurie bandė pėsčiomis palikti Černihivo srities Koriukivkos miestą, pranešė meras Ratanas Ahmedovas.

„Šiandien orkai apšaudė civilius gyventojus (daugiausia moteris su vaikais), kurie iš Černhivo išvyko pėsčiomis. Yra žuvusių ir sužeistų, o tarp tautiečių turime nuostolių. Žuvo jaunuolis, einantis į Koriukivką su mama,“ – rašė R. Ahmedovas.

Atnaujinta 21.12

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie Rusijos karinių pajėgų pralaimėjimą prie Makarovės ir Borodiankos.

„Borodiankos ir Makarovės gyvenviečių rajone per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių puolimo operacijas priešas patyrė didelių nuostolių“, – nurodė Generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė taip pat pranešė, kad tarp Baltarusijos karių buvo atlikta anoniminė apklausa apie norą dalyvauti kare RF ginkluotųjų pajėgų pusėje. Didžioji dalis personalo atsisakė prie jų prisijungti.

Atnaujinta 21.09

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad tik po tiesioginių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pavyks užbaigti karą, rašoma naujausiame interviu leidiniui „Bild“.

Atnaujinta 21.01

Rusijos pajėgų vykdomas bombardavimas Žytomyre:

Atnaujinta 20.53

Kelios Karibų jūros valstybės atšaukia programas, pagal kurias asmenys iš Rusijos ir Baltarusijos galėjo įsigyti pilietybę už dideles sumas, sužinojo AFP. Taip vis daugiau šalių baudžia Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

Tarp šių šalių yra Dominika bei Antigva ir Barbuda, kai kuriais atvejais net ukrainiečiams draudžiama pasinaudoti šiomis pilietybės įgijimo už investicijas programomis (CBI). Pagal jas žmonės gali gauti pasus, sumokėję vyriausybei mažiausiai 100 tūkst. JAV dolerių arba investavę apie 200 tūkst. dolerių į vyriausybės vykdomus nekilnojamojo turto plėtros projektus.

Atnaujinta 20.47

JAV Centrinės žvalgybos agentūra netiki, kad Rusijos prezidentas „išprotėjo“. Tačiau, CŽA teigimu, su juo derėtis pastaruoju metu tampa vis sunkiau, skelbia „New York Times“.

„Prezidentas Putinas nėra pamišęs, bet jo pažiūros tapo dar kietesnės. Dėl didėjančios izoliacijos ir susvetimėjimo su juo susitvarkyti tapo labai sunku. Putino veiksmai turėtų išsklaidyti bet kokias abejones dėl jo ketinimų užvaldyti Ukrainą. Tačiau praėjusios savaitės įvykiai sužlugdė jo planus“, – kalbėjo CŽA vadovas Willas Burnsas.

„Manau, kad jį taip pat suglumino žemas jo paties kariuomenės kovinis pajėgumas“, – sakė W. Burnsas.

Atnaujinta 20.36

Ukrainos prezidento kanceliarijos viršininko patarėjas Oleksijus Arestovičius vaizdo žinute kreipėsi į Rusijos pajėgas, kurios šiandien įvykdė ataką prieš vaikų ligoninę ir gimdymo namus Mariupolyje.

„Tai, ką pamatėtė prieš atakuodami Mariupolio gimdymo namus, buvo „tik gėlytės“. Dabar, padarai, prasidės visiškai kitoks karas“, – į Rusijos karius kreipėsi O. Arestovičius.

Atnaujinta 20.25

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pranešė, kad jokios pažangos Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje nepasiekia.

Tai jis pareiškė informacinio teletono eteryje.

O. Danilovas pabrėžė, kad užsienio žvalgyba prognozuoja Ukrainos pergalę kare su Rusijos Federacija.

„Ar bus sunku? Taip, bus sunku, nes nereikėtų nuvertinti priešo. Mes, atsiprašau už žargoną, daužome juos į visas puses, bet jie šliaužia kaip skėriai... Tikrai žinau, kad mes tai padarysime. Stovime, nes tai yra mūsų žemė ir mes neturime kur trauktis, todėl ją saugosime“, – sakė jis.

Atnaujinta 20.21

Vokietijos ministrų kabinetas praneša, kad kancleris Olafas Scholzas derasi su visomis šalimis dėl galimo V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo.

Atnaujinta 20.15

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti atsakomybę už valstybės išdavimą ir plėšikavimą galiojant karinei padėčiai. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra UNIAN.

Dabar Ukrainoje maksimali bausmė už valstybės išdavimą – įkalinimas iki gyvos galvos konfiskuojant turtą. Už plėšikavimą bus skiriamos laisvės atėmimo iki 15 metų bausmės.

Anksčiau griežčiausios bausmės pagal šiuos straipsnius buvo atitinkamai 15 metų ir 10 metų.

Ukrainos parlamentas įvedė karinę padėtį šalies teritorijoje vasario 24 d.

Atnaujinta 20.06

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pasmerkė aviacijos smūgį į ligoninę Mariupolyje, žadėdamas patraukti Rusijos prezidentą atsakomybėn „už jo siaubingus nusikaltimus“.

„Mažai kas gali būti žiauriau negu taikymasis į pažeidžiamus ir beginklius žmones“, – „Twitter“ parašė B. Johnsonas.

Jungtinių Tautų atstovas Stephane`as Dujarricas savo ruožtu pabrėžė, kad jokia sveikatos apsaugos įstaiga „niekada neturėtų tapti taikiniu“.

JT ir Pasaulio sveikatos organizacija paragino „nedelsiant nutraukti išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, ligonines, sveikatos priežiūros darbuotojus, greitosios pagalbos automobilius“, spaudos konferencijoje sakė S. Dujarricas.

Atnaujinta 20.00

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tikisi, kad artimiausiu metu bus išspręstas klausimas dėl Rusijos vykdomo apšaudymo humanitariniuose koridoriuose.

O. Danilovo teigimu, Rusijos pajėgos daugelyje Ukrainos miestų nesudaro galimybės evakuoti gyventojų ir pristatyti humanitarinių prekių.

„Tai yra gėdinga praktika. Jei kolonos pradeda judėti, jie pradeda šaudyti. Manau, kad artimiausiu metu galėsime išspręsti šią problemą. Bet tai, deja, priklauso ne tik nuo mūsų. Tai priklauso nuo agresoriaus, atėjusio užimti mūsų krašto“, – sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Atnaujinta 19.58

Davydas Arachamija paskelbė, kad per pastarąsias 24 valandas iš visos Ukrainos buvo evakuota 40 tūkst. moterų ir vaikų.

Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 516 civilių.

Atnaujinta 19.55

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tarptautinius partnerius aprūpinti Ukrainą orlaiviais po to, kai Rusijos pajėgos smogė į gimdymo namus Mariupolyje.

„Didelis karo nusikaltimas Mariupolyje. Rusijos aviacijos smūgis buvo nukreiptas į ligoninę ir gimdymo namus. Apsaugodami savo oro erdvę galėtume sustabdyti šį barbarizmą. Žmonijos labui suteikite mums lėktuvų dabar! Prarandamos gyvybės, kol apie tai vėl ir vėl svarstoma“, – rašė jis.

Petrifying war crime in Mariupol. Russian air strike targeted a hospital and a maternity house. We could stop this barbarism by protecting our skies. For the sake of humanity, provide us with aircraft, now! Lives are being lost while this is being considered over and over again. pic.twitter.com/CkacLlF0ZQ

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 9, 2022

Atnaujinta 19.43

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss trečiadienį paragino visas Didžiojo septyneto (G7) šalis uždrausti Rusijos naftos importą, sakydama, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turėtų „eiti toliau ir greičiau“, bausdamos Maskvą ir prezidentą Vladimirą Putiną už įsiveržimą į Ukrainą.

„Turime padvigubinti savo sankcijas. G7 turi liautis naudoti rusišką naftą ir dujas ir uždrausti Rusijos bankams naudoti SWIFT pranešimų sistemą“, – JAV valstybės departamente per bendrą spaudos konferenciją su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu sakė L. Truss.

„Dabar ne laikas nuolaidžiauti. Putinas turi žlugti“, – pridūrė ji.

Atnaujinta 19.42

Iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 2,2 mln. pabėgėlių. Tai trečiadienį pranešė Tarptautinė migracijos organizacija.

„Nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip 2,2 mln. žmonių, įskaitant 109 tūkst. trečiųjų šalių piliečių“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 19.30

Charkivo miesto meras Igoris Terechovas kreipėsi į miestiečius po dvi savaites trukusių įnirtingų kovų su Rusijos okupantais.

„Dvi savaites Charkive ir Ukrainoje vyksta karas. Bet mes tikrai laimėsime. Patyrėme siaubingas dvi savaites. Mūsų miestas pasikeitė, mums, Charkivo gyventojams, tapo nebeatpažįstamas. Sugriuvę namai, mokyklos, vaikų darželiai. Tai baisu“, – savo kreipimesi pažymėjo jis.

„Bet priešas negali palaužti mūsų dvasios!... Mūsų negalima palaužti. Mes tikrai laimėsime, stovėsime, atstatysime savo miestą, jis prisikels iš pelenų. Bus geriau, nei buvo“, – sakė I. Terechovas.

Atnaujinta 19.31

Jungtinės Amerikos Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas.

Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

Išvakarėse JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland Amerikos įstatymų leidėjams sakė, kad Lenkijai, kuri ribojasi su Ukraina, trumpuoju laikotarpiu labai svarbu, kad ji „naudotųsi visišku NATO aljanso oro erdvės saugumu“.

Atsižvelgdamos į tai, kad Lenkija yra arti šalies, kur vyksta karas, Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat „svarsto galimybę Lenkijoje dislokuoti kelias (raketų kompleksų) „Patriot“ baterijas“, sakė ji.

Atnaujinta 19.19

Ginklų savininkų sąjungos pasiūlymas anuliuoti Estijoje gyvenančių Rusijos piliečių licencijas yra svarstytinas. Tai trečiadienį radijo stoties „Vikerraadio“ laidoje „Uudis+“ pareiškė Saugumo policijos biuro direktorius Harrysas Puuseppas.

Ginklų savininkų sąjunga paragino tučtuojau panaikinti leidimus turėti ginklą, išduotus Rusijos arba jos sąjungininkių piliečiams, kurie gyvena Estijoje arba turi teisę joje gyventi. 2020 m. duomenimis, Estijoje gyvena 1 300 RF piliečių, gavusių leidimą turėti ginklą ir turinčių šaunamąjį ginklą.

Pasak H. Puuseppo, šį pasiūlymą vertėtų apsvarstyti.

„Žmogus turi būti lojalus savo valstybei. Riboti žmonių teises galima tik tuo atveju, jeigu tai pagrįsta. Bet tai nėra diskriminacija dėl tautinės priklausomybės. Mes kalbame apie pilietybę, o ne tautybę. Jeigu tai būtina ir pagrįsta, ribojimai nešiotis ginklą ir gauti jam licenciją visiškai galimi“, – pareiškė pareigūnas.

Atnaujinta 19.16

Rusijos kariuomenė apšaudė gamyklą Trostianecyje, Sumų srityje. Nuo smūgio žuvo trys žmonės, tarp jų ir paauglys.

Atnaujinta 19.03

Mariupolio valdžia pranešė, kad 17 žmonių buvo sužeisti per Rusijos įvykdytą gimdymo namų apšaudymą.

Atnaujinta 18.58

Latvijos sostinėje Rygoje esantis Medicinos istorijos muziejus ant savo fasado iškabino didžiulį plakatą su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu, tačiau jo galva vaizduojama kaip kaukolė. Tai – protestas prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, parodant solidarumą su Ukrainos žmonėmis.

Vaizdo įraše, kurį muziejus paskelbė tviteryje, matyti milžiniško plakato atidengimo akimirkos. Iš pradžių šis atvaizdas pasirodė naujienų savaitraštyje „Ir“, jį sukūrė Latvijos menininkas.

In #Riga, a poster of Putin appeared on the building of the Museum of Medicine.

The museum is located directly in front of the #Russian embassy, writes Delfi. pic.twitter.com/BXpKB5M6a1

— NEXTA (@nexta_tv) March 8, 2022

Plakatas pakabintas ant muziejaus fasado neatsitiktinai, nes kaip tik kitoje gatvės pusėje yra Rusijos ambasada. Neseniai, protestuodama prieš karą, Rygos miesto taryba šią gatvės dalį pervadino „Ukrainos nepriklausomybės gatve“.

Atnaujinta 18.52

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo 18 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas per spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pristatė 81 toną atsargų į Ukrainą ir šiuo metu ruošia logistiką papildomai įrangai tiekti.

Pasak PSO vadovo, iki šiol organizacija išsiuntė pakankamai chirurgijos reikmenų 150 traumuotų pacientų gydyti, taip pat kitų reikmenų 45 tūkst. skirtingos būklės žmonių gydymui.

PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas dr. Michaelas Ryanas pripažino, kad siunčiami medicinos reikmenys į Ukrainą vargu ar iš esmės pakeis sudėtingą situaciją.

„Šiuo metu tai tarsi mirtinų žaizdų tvarstymas“, – pridūrė jis.

Anot Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, tarp pagrindinių sveikatos problemų, su kuriomis pareigūnai susiduria Ukrainoje, yra hipotermija ir nušalimai, kvėpavimo takų ligos, širdies ligos, vėžys ir psichikos sveikatos sutrikimai.

Jis pridūrė, kad kai kurie PSO darbuotojai buvo nusiųsti į su Ukraina besiribojančias šalis teikti psichologinės pagalbos pabėgėliams, daugiausia moterims ir vaikams.

Tuo metu Ukrainos nacionalinės policijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Abroskinas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį iš artilerijos pabūklų apšaudė gimdymo namus Mariupolyje.

„Rusijos okupantai sudavė artilerijos smūgį į Mariupolio 2-uosius gimdymo namus. Anot liudininkų, gimdymo namų nebėra, yra daug sužeistų ir žuvusių moterų“, – V. Abroskiną citavo naujienų agentūra „Unian“.

Tuo metu Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba pranešė, kad įsiveržusios pajėgos numetė kelias bombas ant vaikų ligoninės.

Atnaujinta 18.44

Mariupolyje, kuris nuo pirmųjų karo dienų buvo apšaudytas, žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Apie tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Anksčiau per blokadinį Rusijos Federacijos genocidą jau žuvo 1300 mariupoliečių. Kovosime už visus“, – sakė jis.

Atnaujinta 18.40

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietijos piliečius ir valdžią suvokti, kad Rusija jų akivaizdoje daro karo nusikaltimus, ir padėti ukrainiečiams sustabdyti Vladimirą Putiną.

Ukrainos diplomatijos vadovas tai rašo autoriniame straipsnyje Vokietijos leidiniui „Die Welt“.

D. Kuleba pažymi, kad Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą trunka jau beveik dvi savaites. Rusijos kariuomenės vykdomi barbariški karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui yra tokio masto, kokio Europa neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Atnaujinta 18.34

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį aptarė diplomatinius būdus karui Ukrainoje nutraukti ir humanitarinius koridorius civiliams evakuoti, pranešė Kremlius.

„Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, susijusią su specialia karine operacija Donbasui apsaugoti, buvo aptartos įvairios politinės ir diplomatinės pastangos, visų pirma trečiasis Rusijos delegacijos ir Kyjivo valdžios atstovų derybų raundas“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

V. Putinas informavo O. Scholzą apie priemones, kurių imamasi siekiant evakuoti civilius gyventojus, ir tariamus „nacionalistinių grupuočių kovotojų bandymus“ sužlugdyti šiuos planus.

Pastarosiomis dienomis keli bandymai išvežti žmones iš Mariupolio uostamiesčio buvo nesėkmingi. Ugnies nutraukimai žlugo, o Maskva ir Kyjivas dėl to kaltino vienas kitą.

Atnaujinta 18.32

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenko teigė, kad rusai užimtose teritorijose gąsdina ir šaudo vietinius gyventojus. Tai jis pareiškė informacinio teletono eteryje, skelbia „UNIAN“.

„Turime informacijos apie daugybę vietinių gyventojų bauginimo, vietinių šaudymo atvejų.(...) Tai yra bandymas įvykdyti civilių gyventojų genocidą visose okupuotose teritorijose“, – sakė ministro patarėjas.

Atnaujinta 18.29

Iziumo miesto meras Volodymyras Matsokinas informavo, kad nepaisant Rusijos pajėgų apšaudymo, įvyko 250 gyventojų evakuacija.

„Maždaug 250 Iziumo gyventojų buvo evakuoti. Šiandien padarėme viską, kas įmanoma, su įspėjimu. Po apšaudymo žmones išvežė teritorinės gynybos pajėgos. Teritorinės gynybos pajėgų kariai yra tikrieji herojai. Tiesą sakant, „žaliojo koridoriaus“ nebuvo. Rusija ciniškai apgavo ir mus, ir visą pasaulį“, – „Facebook“ tinkle rašė jis.

Atnaujinta 18.24

Kosovo premjeras Albinas Kurti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą akivaizdoje pateikė naujų argumentų, kodėl jo šalis turėtų būti priimta į Europos Sąjungą ir NATO, ragindamas abi organizacijas leisti lengviau ir greičiau įstoti valstybėms kandidatėms.

„Tai šokiruoja“, – pabrėžė A. Kurti, šią savaitę sostinėje Kosovo sostinėje Prištinoje duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.

„Sunku patikėti tuo, ką matai, bet niekas negali apsimesti esąs nustebęs“, – pridūrė jis.

A. Kurti kadaise išgarsėjo kaip vienas iš studentų aktyvistų, protestavusių prieš serbų vykdytas represijas prieškariniu laikotarpiu, ir buvo tapęs politiniu kaliniu; jis visuomet buvo linkęs nevynioti žodžių į vatą.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, A. Kurti paragino ES ir NATO supaprastinti įstojimo procedūras ir tokiu būdu sustiprinti savo pietinį flangą Vakarų Balkanuose.

„Esant šiai nepaprastai situacijai negalime elgtis įprastai, – kalbėjo A. Kurti. – Todėl negali būti senais būdais sprendžiamas tiek narystės ES, tiek narystės NATO klausimas.“

„Būtina, kad Briuselis, kaip NATO ir ES sostinė, iš naujo apsvarstytų būdą plėstis Vakarų Balkanuose“, – nurodė Kosovo premjeras.

A. Kurti jau ilgą laiką siekia, kad jo šalis įstotų į abi organizacijas, bet susidūrė su kelių ES ir NATO narių pasipriešinimu.

Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Albanija ir Serbija šiuo metu yra įvairiuose stojimo į ES etapuose.

Tačiau kai kurios bloko narės, įskaitant Ispaniją ir Graikiją, nepripažįsta Kosovo suvereniteto, todėl Prištinai faktiškai uždarytos narystės durys.

Tas pats klausimas stabdo ir Kosovo siekį įstoti į NATO.

Atnaujinta 18.21

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau kvietimą kalbėti Kanados parlamente.

„Pakviečiau prezidentą Zelenskį kalbėti Kanados parlamente. Kanadiečiai buvo įkvėpti ukrainiečių drąsos ir atsparumo bei prezidento parodytos lyderystės, ir aš žinau, kad jie nekantrauja išgirsti jį tiesiogiai“, – rašė J. Trudeau „Twitter“ paskyroje.

Atnaujinta 17.54

Informuojama, kad iš Sumų miesto išvyko 25 autobusai ir 6 tūkst. civilių automobilių ir šie keliauja humanitariniu koridoriumi.

Tai patvirtino ir prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka „Telegram“ kanale.

„Humanitariniu koridoriumi juda 6 tūkst. civilių automobilių su daugiau nei 20 tūkst. žmonių“, – sakoma pareiškime.

Atnaujinta 17.38

Rusijos kariai šį rytą paleido „Iskander“ raketą Kramatorsko miesto link, per „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo. Įvykio vietoje dirba bombų likvidavimo ekspertai.

Atnaujinta 17.20

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Rusijos kariai užgrobė SBU pastatą Chersone:

Atnaujinta 17.18

Skelbiama, kad evakuacijos vilkstinė su civiliais iš Enerhodaro, po trijų valandų laukimo pradėjo judėti į Zaporožią, pranešė Enerhodaro meras Dmitrijus Orlovas.

Atnaujinta 17.14

Volodymyro Zelenskio biuras kreipėsi į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kad šis padėtų organizuoti susitikimą tarp V. Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino.

Atnaujinta 17.10

Vaizdai iš Rusijos pajėgų subombarduotos vaikų ligoninės Mariupolio mieste:

Į Italiją atvyko beveik 24 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios į Italiją atvyko daugiau kaip 23,8 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių. Tai trečiadienį Italijos parlamento žemuosiuose rūmuose pranešė šalies ministras pirmininkas Mario Draghis.

„Iki šiol į Italiją atvyko 23 872 žmonės, daugiau kaip 90 proc. jų – moterys ir vaikai, – pareiškė jis. – Žmonių srautas, be abejo, didės“.

M. Draghis patikslino, kad pabėgėliai ukrainiečiai atvyksta į šalį daugiausiai per Slovėniją.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 16.57

Didžioji Britanija toliau tieks Ukrainai prieštankinių raketų, taip pat išnagrinės galimybę nusiųsti jai nešiojamųjų zenitinių raketų kompleksų „Starstreak“.

Tai trečiadienį Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių Rūmuose pranešė šalies gynybos sekretorius Benas Wallace`as.

„Pirmajame etape mes patiekėme 2 tūkst. prieštankinių raketų NLAW, šaulių ginklų ir šaudmenų. Vėliau mes padidinome siuntas, ir aš galiu pasakyti Bendruomenių Rūmams, kad iki šiol patiekėme 3 615 raketų NLAW ir jas tebetiekiame. Netrukus mes taip pat pradėsime tiekti prieštankinius kompleksus „Javelin“, – sakė Gynybos ministerijos vadovas.

Anot B. Wallace`o, Londonas svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai nešiojamųjų zenitinių raketų kompleksų „Starstreak“. „Atsakydama į Ukrainos prašymus, vyriausybė priėmė sprendimą aptarti raketų „Starstreak“ perdavimo klausimą. Manome, kad šiems kompleksams bus galima taikyti gynybinės ginkluotės apibrėžimą, bet mes padėsime Ukrainos pajėgoms geriau ginti savo dangų“, – teigė jis.

Savo ruožtu Kanada nusiųs papildomos 50 milijonų dolerių vertės karinės įrangos, kad padėtų Ukrainai kovoje su Rusija, trečiadienį Berlyne sakė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Jis sakė anksčiau tą pačią dieną kalbėjęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pasakęs jam, kad Kanada netrukus jiems atsiųs labai specializuotą įrangą“.

Kanada vasario 14 d. jau pareiškė, kad pristatys 7,8 mln. Kanados dolerių (5,5 mln. eurų) vertės letalinės įrangos ir amunicijos, o po to pažadėjo dar 25 mln. dolerių vertės neletalinės apsaugos priemonių.

Be to, J. Trudeau sakė, kad trys milijonai dolerių bus skirti kovai su Rusijos dezinformacija apie Ukrainą. „Turime ginti tiesą ir būti budrūs prieš dezinformaciją, kuri bando mus suklaidinti ir dar labiau suskaldyti“, – sakė jis.

Kanada prisijungė prie Vakarų sąjungininkių, įvesdama griežtas sankcijas Rusijai, įskaitant Rusijos naftos importo draudimą ir tiesioginius embargus, nukreiptus į prezidentą Vladimirą Putiną. Kanadoje gyvena didelė – daugiau nei 1,3 mln. – ukrainiečių diaspora.

Atnaujinta 16.43

Sumuose susidarė didžiulės vietinių gyventojų ir automobilių, bandančių evakuotis iš miesto žaliuoju koridoriumi, eilės.

Kaip praneša „UNIAN“ korespondentas, tūkstančiai žmonių susirinko prie išvažiavimo iš Sumų, numatytoje evakuacijos vietoje.

Atnaujinta 16.40

Rusijos gynybos ministerija prasitarė, kad šauktiniai dalyvauja karo veiksmuose Ukrainoje, nors anksčiau šalies vadovas Vladimiras Putinas bandė neigti šį faktą.

„Deja, aptikti keli faktai apie šauktinių buvimą tam tikrose Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalyse, dalyvaujančiose specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje. Beveik visi tokie kariai jau buvo išvesti į Rusijos teritoriją“, – oficialiai paskelbė Gynybos ministerija.

Atnaujinta 16.35

Rusijos pajėgos sutrikdė evakuaciją iš Kyjivo srities miestų, blokuodamos autobusų eismą. Apie tai buvo pranešta Bučos miesto tarybos „Facebook“ paskyroje.

„Dabar 50 autobusų yra užblokuota Stojankoje: jie neleidžia pravažiuoti kolonai. Vyksta derybos, kad būtų atblokuotas eismas“, – pažymėjo Bučos miesto taryba, primindama, kad buvo susitarta dėl „žaliojo koridoriaus“ įvedimo aukščiausiu lygiu.

Černihivo srityje vyksta mūšiai tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos pajėgų. Operatyvinė vadovybė „Šiaurė“ socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad situaciją kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir saugumo pajėgos.

„Okupantai paniškai griebiasi žiaurių metodų – apšaudo civilius, plėšia ir naikina jų namus artilerijos ir tankų ugnimi. Rusų dalinius apsupo mūsų kariškiai“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 16.27

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) trečiadienį pranešė, kad įšaldo santykius su Rusijos atstovais ir neleis sankcijų sąraše esantiems subjektams dalyvauti Davose kasmet vykstančiame pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikime.

„Pasmerkęs Rusijos vykdomą ataką prieš Ukrainą forumas laikosi įvedamų tarptautinių sankcijų ir seka greitai kintančią situaciją“, – sakoma PEF pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

„Todėl forumas įšaldo visus savo santykius su Rusijos subjektais ir nebendradarbiaus vykdydamas savo veiklą, įskaitant metinį susitikimą Davose, su jokiu asmeniu ar institucija, kuriems taikomos sankcijos“, – priduriama pranešime.

Šis pranešimas paskelbtas augant tarptautiniam pasipiktinimui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Dėl jos per dvi savaites į kaimynines šalis pabėgo beveik 2,2 mln. žmonių.

Atsakydami Vakarai ėmėsi drausminamųjų sankcijų prieš Rusiją. Jungtinės Valstijos uždraudė iš Rusijos importuoti naftą – tai vienas pagrindinių Maskvos pajamų šaltinių.

Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį idiliškai snieguotame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos jis vyks vėliau – gegužės 22–26 dienomis.

Atnaujinta 16.25

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą ginklais ir amunicija remiančių sąjungininkų šalių tiekimo linijas būtų pavojingas Rytų Europoje siaučiančio karo eskalavimas.

Anot jo, yra aiškus skirtumas tarp tiekimo linijų Ukrainoje ir tų, kurios veikia už jos sienų.

„Ukrainoje vyksta karas ir, žinoma, gali būti atakuojamos tiekimo linijos Ukrainos viduje. [...] Ataka prieš NATO teritoriją, NATO pajėgas, NATO pajėgumus, tai būtų ataka prieš NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

Atnaujinta 16.06

Europos Taryba pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje.

„Mes griežčiausiai smerkiame Rusijos Federacijos neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą, nepagrįstą vienos Europos Tarybos valstybės narės karinį puolimą prieš kitą valstybę narę. Pakartojame savo nepajudinamą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui dėl jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų“, – rašoma bendrame Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministro bei Europos Tarybos Ministrų komiteto pirmininko Luigi Di Maio, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininko Tiny Koxo ir Europos Tarybos generalinės sekretorės Marijos Pejčinovič Burič pareiškime.

Atnaujinta 15.58

Reaguodama į plataus masto Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taryba nusprendė nedelsiant sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą EBPO struktūrose.

Pasak Ukrainos finansų ministerijos spaudos tarnybos, toks pareiškimas buvo paskelbtas oficialiame šaltinyje EBPO generalinio sekretoriaus vardu.

Organizacijos nariai taip pat nurodė generaliniam sekretoriui parengti pasiūlymus dėl tolesnės paramos demokratiškai išrinktai Ukrainos Vyriausybei stiprinimo, įskaitant priemones ekonomikai palaikyti ir atkurti.

Atnaujinta 15.55

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad jo šalis nesiruošia perduoti Kyjivui kovinių lėktuvų.

Atnaujinta 15.49

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tarptautinę bendruomenę daryti įtaką Rusijai, kad ji kuo greičiau atkurtų elektros tiekimą Černobylio atominėje elektrinėje.

„Pažeistas vienintelis elektros tinklas, aprūpinantis Černobylio AE ir visus jos branduolinius objektus, užimtus Rusijos kariuomenės. Ji neteko elektros energijos tiekimo. Raginu tarptautinę bendruomenę skubiai reikalauti Rusijos nutraukti ugnį ir leisti tarnyboms atkurti elektros tiekimą“, – rašė jis.

Atnaujinta 15.46

Čekija pasirengusi pasiųsti 650 karių į kaimyninę Slovakiją, didėjant nerimui dėl NATO rytinio flango saugumo, taip pat dėl didėjančios pabėgėlių iš Ukrainos krizės po Rusijos invazijos.

Dauguma karių priklausys daugianacionalinėms pajėgoms, kuriose taip pat bus Nyderlandų ir Vokietijos karių, o kiti prisidės prie pagalbos teikimo pabėgėliams, trečiadienį pranešė Čekijos Vyriausybė.

Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova sakė, kad nėra laiko gaišti, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą. Ji sakė, kad jos šalis siūlo vadovauti naujajai NATO kovinei grupei. Vyriausybės mandatas kariams galiotų iki 2023 metų birželio 30 dienos.

Pasiūlymui dar turi pritarti Čekijos parlamentas, nors tai laikoma tik formalumu, nes Vyriausybė turi ten daugumą. Manoma, kad misija Čekijai atsieis 21 mln. kronų (22,9 mln. JAV dolerių).

Atnaujinta 15.45

JK išdavė vizas 957 ukrainiečiams, kurie bėga nuo Rusijos invazijos, praneša „Sky News“.

Oficialus JK premjero Boriso Johnsono atstovas sakė: „Paskutinis skaičius, kurį mačiau, buvo 957.“

Šis skaičius auga lėtai, nepaisant kritikos dėl JK atsako į krizę Ukrainoje, kurioje karas tęsiasi jau 14 dienų.

Atnaujinta 15.37

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymo projektą, kuriuo didinama atsakomybė dėl nacionalinio saugumo interesus pažeidžiančios nusikalstamos veikos.

Atnaujinta 15.35

Tarptautinė atominės energetikos agentūra „Twitter“ tinkle paskelbė, kad neįžvelgia jokių kritinių saugos pažeidimų Černobylio atominėje elektrinėje.

Atnaujinta 15.26

ES lyderiai nesutaria, ar suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą.

Prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ES valstybių vadovai nesutaria, ar Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą, leidiniui „Sky News“ sakė neįvardytas Bendrijos pareigūnas.

Anot jo, visi lyderiai palaiko ryšių su Kyjivu stiprinimą, bet „klausimas, ar jie ras sutarimą dėl (ES) plėtimosi, kartais tai padaryti sudėtingiau“.

Ukraina yra pateikusi raštišką prašymą pradėti narystės ES procesą, šį klausimą ES lyderiai aptars ketvirtadienį ir penktadienį.

Anot jo, kai kurios ES narės palaiko sprendimą palaipsniui iki 2027-ųjų atsisakyti rusiškų dujų importo.

Atnaujinta 15.21

Rusijos pajėgų užimto Berdiansko gyventojai trečiadienį surengė masinį protestą miesto centre, proteste jie reiškia nepasitenkinimą Rusijos veiksmais ir palaiko Kyjivą.

Atnaujinta 15.09

JK gynybos sekretorius Benas Wallace`as teigia, kad Rusijai pavyko tik vienas iš jos planuotų agresijos tikslų – rusų pajėgos kontroliuoja Chersono miestą. Nors Rusijos pajėgos yra apsupusios kitas vietoves, pavyzdžiui, Mariupolį, tačiau neperima jo kontrolės ir nedominuoja Ukrainos oro erdvėje.

„Situacija ant žemės yra pavojinga“, sakė B. Wallace`as. Anot jo, JK siunčia papildomos ginkluotės Ukrainai bei humanitarinės pagalbos siuntas.

Ukraina praneša, kad Rusijos pajėgų kariai perėmė gelbėtojų laivo „Safir“ kontrolę ir transportuoja laivą į okupuotą Sevastopolio uostą. Į laivą patekę „žalieji žmogeliukai“ nukreipė ginklus į įgulą ir perėmė laivo kontrolę, skelbia Ukrainos laivynas.

Atnaujinta 14.40

Kremlius: JAV kariauja „ekonominį karą“ su Rusija

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą, įvesdamos jai ekonominių sankcijų dėl karinio įsiveržimo į jos provakarietišką kaimynę Ukrainą.

„Jungtinės Valstijos paskelbė ekonominį karą Rusijai ir de facto kariauja šį karą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Rusijos vyriausybei bandant imtis priemonių, kurios apribotų sankcijų poveikį šalies ekonomikai.

Atnaujinta 14.38

Černobylio jėgainė atjungta nuo elektros tinklo, generatoriams kuro pakaks tik 48 valandoms

Popiet Ukrainos tarnybos paskelbė, kad jėgainė yra visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklų, todėl jėgainė negauna elektros, o elektros tiekimo neįmanoma atkurti dėl apylinkėse vykstančių kovų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad jėgainėje esantiems generatoriams kuro užteks tik 48 val. Jam pasibaigus, nustos veikti panaudoto kuro saugyklų vėsinimo sistemos ir radiacijos nuotėkiai įvyks nedelsiant.

Atnaujinta 13.36

Praėjusiomis dienomis į Ukrainą atvyko apie 14 500 žmonių, kad prisijungtų prie karo su Rusija, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. 12 000 jų yra į gimtinę grįžę ukrainiečiai, norintys dalyvauti šalies gynyboje. Vyriausybė Kijeve, be to, tikisi daug užsieniečių, kurie galėtų sudaryti vadinamąjį tarptautinį legioną.

Generalinio štabo pranešime sakoma, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko daugiau kaip 12 000 kareivių. Maskva prieš kelias dienas kalbėjo tik apie beveik 500 kritusių karių, tačiau po to naujesnių duomenų nepateikė. Kyjivas iki šiol neįvardijo žuvusių aukų skaičiaus savo gretose.

Atnaujinta 13.28

Ukrainos karinė žvalgyba teigia turinti sąrašą Rusijos karių, kurie priklauso 26-ajam Rusijos specialiųjų pajėgų „Leopard“ daliniui, kuris okupuotose teritorijose vykdė baudžiamąsias akcijas prieš civilius gyvenojus.

Anot Ukrainos žvalgybos, šie kariai žudė civilius puikiai suvokdami, ką daro, todėl jų laukia atsakomybė už padarytus nusikaltimus.

Atnaujinta 13.13

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad ketvirtadienį Turkijoje susitiks su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu. Tai bus pirmas tokio aukšto rango Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimas nuo tada, kai Maskva pradėjo karą prieš Ukrainą.

Atnaujinta 12.30

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje „vyksta pagal planą“, bet esą Maskva „nori pasiekti sprendimą taikiai“.

Ji taip pat paneigė, kad Maskva siekia nuversti valdžią Kyjive, ir nurodė, kad artimiausiame derybų raunde tikimasi didesnio proveržio.

Atnaujinta 12.20

Situacija pasienyje su apsišaukėliška Padniestrės „respublika“ yra stabili ir kontroliuojama, regione pastebimas karinių dalinių judėjimas, bet jis nekelia grėsmės Ukrainos saugumui, nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

„Mūsų supratimu Rusija bando pritraukti visus kovai pasirengusius dalinius, ar jie būtų iš Baltarusijos ar iš vadinamosios Padniestrės kad galėtų įveikti Ukrainos valstybingumą. Bet kai į karą stoja ne vien kariuomenė, bet ir visa tauta, to neįmanoma padaryti“, – apie ukrainiečių gynybą kalbėjo ministras.

Jis nurodė, kad Aukščiausioji Rada jau rengia įstatymą, kuris leis apginkluoti visus Ukrainos civilius.

„Visi, kurie manęs klausote: organizuokitės, kreipkitės į karinę vadovybę ir gaukite ginklus. Ginkite savo kaimus ir miestus“, – ragino D. Monastyrskis.

Atnaujinta 12.14

Ukraina ir Rusija susitarė dėl tolesnės gyventojų evakuacijos iš kovos veiksmų zonų

Ukraina ir Rusija susitarė dėl visą dieną truksiančio ugnies nutraukimo aplink keletą evakuacijos koridorių, kad civiliai galėtų pasitraukti iš kautynių zonos, trečiadienį pranešė ukrainiečių premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

I. Vereščuk sakė, kad Maskva pažadėjo laikytis paliaubų nuo 9 val. iki 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku aplink šešias teritorijas, kuriose vyko įnirtingos kautynės, įskaitant Kyjivo priemiesčius, pietinę Zaporižios sritį ir kai kurias vietas Ukrainos šiaurės rytuose.

Civiliai iš sostinės priemiesčių, įskaitant Irpinę ir Bučą šiaurės vakaruose, bus evakuoti į Kyjivą, kad išvengtų Rusijos pajėgų intensyvių bombardavimų.

Nepaisydami artilerijos ir aviacijos smūgių, taikūs gyventojai stengėsi ištrūkti iš virtinės miestelių į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, patenkančių į teritoriją, iš dalies kontroliuojamą Rusijos pajėgų.

Sekmadienį sprogęs sviedinys užmušė keturi žmonės, mėginusius pėsčiomis pasiekti sostinę.

Atnaujinta 11.43

ES susitarė dar sugriežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl invazijos Ukrainoje

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai. Trys Baltarusijos bankai bus atjungiami nuo SWIFT sistemos.

Atnaujinta 11.40

Charkivas po rusų pajėgų smūgių civilių gyvenamiesiems namams:

Atnaujinta 11.35

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vadymas Prystaiko teigia, kad Kyjivui reikia daugiau oro gynybos sistemų, nes dabar turimų nepakankama, siekiant apsisaugoti nuo Rusijos pajėgų atakų iš oro.

„Turime jų ir patys, bet nepakankamai, kad atlaikytume rusų lėktuvų, sraigtasparnių ir sparnuotųjų raketų smūgius, kurie nutaikyti į mūsų miestus. Galime įsivaizduoti ir ribotą (neskraidymo zonos – LRT.lt) operacijos sukūrimą humanitarinių koridorių, branduolinių objektų vietovėse“, – „Sky News“ kalbėjo diplomatas.

Ukrainian Ambassador to the UK Vadym Prystaiko says 'we need control over our skies' we have 'our own anti-aircraft missiles but it is not enough to withstand the pressure we are dealing with'.https://t.co/X3flQUBL0r

📺 Sky 501, Virgin 602, Freeview 233 and YouTube pic.twitter.com/xXFTUxRner

— Sky News (@SkyNews) March 9, 2022

Atnaujinta 11.27

Kinija apkaltino NATO, kad įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos atvedė prie lūžio

NATO veiksmai įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos „priartino prie lūžio taško“, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

Atnaujinta 10.26

Žiniasklaida: artėjantys šalčiai Ukrainoje pavers Rusijos įrangą „40 tonų šaldikliais“

Orų prognozės rodo, kad per Rusiją link Ukrainos judantys arktiniai oro srautai artimiausiomis dienomis atvėsins temperatūrą prie Kyjivo iki 10 laipsnių šalčio. Dėl vėjo jutiminė temperatūra sieks iki 20 laipsnių šalčio, tad čia sutelkta Rusijos karinė įranga virs „40 tonų sveriančiais šaldikliais“, rašo „The Times“.

Atnaujinta 10.09

Ukrainos pajėgos skelbia nukovusios Rusijos 33-iojo motorizuotojo pėstininkų pulko vadą plk. ltn. Jurijų Agarkovą. Rusija šios informacijos nepatvirtino.

Atnaujinta 10.03

Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios rusų bazę, iš kurios jie apšaudė vieną Charkivo rajonų. Anot regiono administracijos vadovo Olego Sinegubovo, visos rusų pajėgos iš čia atsitraukė į Rusijos teritoriją.

Atnaujinta 09.48

„Bild“: Ukrainoje kovoja šimtai vokiečių savanorių

Ukrainos kariuomenės gretose, anot žiniasklaidos, kovoja šimtai Vokietijos piliečių. Šiuo metu Ukrainoje kariauja beveik 1 000 vokiečių, rašo laikraštis „Bild“, remdamasis Ukrainos Vyriausybės šaltinių duomenimis.

Vien tik pirmąją karo savaitę esą užsiregistravo 500 vokiečių. Kyjivo duomenimis, iš viso Ukrainos kariuomenės gretose dabar kovoja apie 22 000 užsieniečių. Daugiausia tai jauni vyrai iš Rytų Europos, tačiau yra ir, pavyzdžiui, amerikiečių.

Atnaujinta 09.12

TATENA: padėtis Černobylyje blogėja

Buvusi Ukrainos Černobylio atominė jėgainė, ją užėmus rusų daliniams, vis labiau atkertama nuo išorinio pasaulio.

Atnaujinta 09.06

Rusijos pajėgos antradienį apšaudė Severodonecką (Luhansko apskrityje), artilerijos ugnis pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo 10 civilių, dar 9 buvo sužeisti.

Atnaujinta 08.30

Rusijos gynybos ministerija išplatino atstovo komentarą, kad Maskva gavo „slaptus Ukrainos nacionalinės gvardijos dokumentus“, kuriuose esą atskleistas Kyjivo pasirengimas pulti Donbasą 2022-ųjų kovą.

Rusija jau anksčiau kaltino Ukrainos valdžią tariamai ketinant jėga susigrąžinti apsišaukėliškų Donbaso „respublikų“ kontrolę, tačiau Kyjivas pabrėžė, kad yra įsipareigojęs diplomatiniams sprendimams ir laikosi Minsko susitarimų.

Pradėdama karinę agresiją prieš Ukrainą, Maskva aiškino, kad Donbase tariamai vykdomas gyventojų genocidas, tačiau jokių to įrodymų nėra.

Atnaujinta 08.25

JK žvalgybos vertinimu, nors Rusijos pajėgos toliau vykdo atakas į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, tačiau joms nepavyksta prasiveržti. Rusijos pajėgos ir toliau yra apsupusios Charkivą, Černihivą, Sumus ir Mariupolį, miestus intensyviai atakuoja Rusijos artilerija.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 09 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/DjAjI4vbCk

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/eAqudcHW05

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 9, 2022

Ukrainos oro gynyba sėkmingai veikia prieš Rusijos orlaivius ir neleidžia jiems kontroliuoti oro erdvės.

JT: per Rusijos invaziją Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai ir dar 861 buvo sužeistas.

Vis dėlto JT Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras (UNHCR) pažymėjo, kad šie duomenys yra neišsamūs ir kad tikrieji aukų skaičiai tikriausiai yra daug didesni.

„OHCRH mano, kad tikrieji skaičiai yra reikšmingai didesni, ypač [Kyjivo] vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, nes daug pranešimų iš vietų, kur buvo tokių [žmonių žūties] atvejų, turi būti papildomai patvirtinti, o gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur tęsiasi kovos veiksmai, vėluojama“, – nurodė agentūra.

Pranešime sakoma, kad papildomų aukų gali būti tokiuose miestuose kaip Volnovacha, Iziumas ar Mariupolis, kur vyko intensyvūs bombardavimai.

„Daugumos civilių asmenų žūties arba sužalojimų atvejų priežastis buvo Rusijos pajėgų plataus poveikio sprogstamųjų ginklų naudojimas, įskaitant artilerijos ir salvinių raketų ugnies sistemų apšaudymus, taip pat raketų ir aviacijos smūgius“, – pažymėjo UNHCR atstovė Liz Throssell.

„Dėl šios priežasties šimtai gyvenamųjų pastatų daugelyje miestų, įskaitant Černihivą, Charkivą, Chersoną, Mariupolį ir Kyjivą, buvo apgadinti arba sugriauti“, – pridūrė ji.

Atnaujinta 07.57

Malyno mieste Žytomyro srityje žuvo trys suaugusieji ir du vaikai, kai bombos sugriovė septynis namus, naktį į trečiadienį pranešė Civilinė apsauga. Achtyrkoje prie Sumų žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 14 buvo sužeisti. Rusų pajėgos dvi valandas apšaudė miesto civilines infrastruktūras, sakė srities administracijos vadovas Dmytras Šyvyckis. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.

Netoli Charkivo žuvo du žmonės, tarp jų – septynerių metų vaikas, kai sviedinys, anot Civilinės apsaugos, pataikė į gyvenamąjį namą.

Atnaujinta 07.39

„Bellingcat“ tyrėjo Christo Grozevo teigimu, Rusija buvo sukaupusi aprūpinimą tik 7–8 dienas trunkančiai karinei kampanijai Ukrainoje, todėl dabar vis ryškiau matomi kuro, raketų, amunicijos trūkumai.

Anot tyrėjo, dabar Rusijai itin sudėtinga permesti tankus, kurie sustiprintų didelėje teritorijoje išsisklaidžiusias rusų karių pajėgas, tad tankų judėjimas sulėtės.

Atnaujinta 07.30

Izraelis ketina laikinai priimti 25 tūkst. žmonių iš Ukrainos, į kurią prieš beveik dvi savaites įsiveržė Rusija.

Šalis iš pradžių suteiks apsaugą 20 tūkst. Izraelyje dar prieš karą gyvenusių Ukrainos piliečių, antradienio vakarą pranešė vidaus reikalų ministrė Ayelet Shaked. Pasak jos, dar 5 tūkst. karo pabėgėlių bus suteiktos vizos. Šie žmonės esą galės likti Izraelyje, kol jų šalyje tęsis karas.

Ukrainiečiai galės kreiptis dėl vizų naudodamiesi Izraelio vidaus reikalų ministerijos tinklalapiu. Izraeliečiai taip pat galės rekomenduoti ukrainiečių šeimas, kurioms vizų išdavimo procese galėtų būti teikiama pirmenybė.

Atnaujinta 07.24

Sumuose trečiadienį bus tęsiama civilių gyventojų evakuacija humanitariniu koridoriumi, ji prasidės 9 val. ryto vietos laiku ir tęsis iki 21 val., nurodė miesto meras. Gyventojai evakuojami į Poltavą. Antradienį iš Sumų buvo evakuoti keli tūkstančiai civilių gyventojų.

Atnaujinta 07.22

Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse šiek tiek po 6 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku pasigirdo sprogimai, praneša BBC.

Vietoje esantys žurnalistai pranešė apie sprogimų seriją.

Mieste vėl pradėjo gausti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.

Atnaujinta 07.16

Ukrainos generalinio štabo duomenys: tęsiasi kovos Nižyno, Ivanyčų, Trostianecio miestų šiaurės vakaruose apylinkėse; toliau ginamas Černihivas, Kyjivas, ginama Juodosios jūros pakrantė, atremiami Rusijos pajėgų bombardavimai ir raketų smūgiai, Rusija toliau vykdo slaptą mobilizaciją, gali panaudoti iki 800 karių iš apsišaukėliškos Padniestrės „respublikos“; Chersone rusų pajėgos dėvi civilių drabužiais ir juda Mykolajivo kryptimi.

Atnaujinta 07.10

Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.

Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine.

Pagal siūlomą schemą šie lėktuvai vėliau galėtų būti perduoti Ukrainai, o Lenkijos oro pajėgos mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad sumanymas Jungtinėms Valstijoms perduotus lėktuvus nuskraidinti iš JAV ir NATO bazės „į oro erdvę virš Ukrainos, kuri yra ginčijama Rusijos, kelia rimtų nuogąstavimų visam NATO aljansui“.

Atnaujinta 06.34

Su naujausia žvalgybine informacija susipažinęs Jungtinių Valstijų pareigūnas CNN teigia, kad Rusija neteko maždaug iki dešimtadalio technikos, kurią buvo sutelkusi prie Ukrainos ir naudoja šaliai pulti. Tai apima sunaikintus Rusijos tankus, lėktuvus, artilerijos sistemas ir kitą techniką. Skaičius yra dvigubai didesnis nei praėjusią savaitę. Teigiama, kad Ukraina prarado panašų skaičių savo technikos.

Atnaujinta 06.10

„Ukrinform“ praneša, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) prarado ryšį su nuotoliniu duomenų perdavimu iš Černobylio atominės elektrinės saugumo kontrolės sistemų. Apie tai esą skelbiama Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro laiške „Telegram“.

Teigiama, kad Ukraina informavo TATENA, kad, Rusijos karinėms pajėgoms perėmus Černobylio atominės elektrinės kontrolę, tampa vis sunkiau rotuoti joje dirbančius darbuotojus. Jie, pasak Ukrainos atstovų, jau 13 dienų mažai valgė, gėrė, turėjo ribotą laiką pailsėti.

Atnaujinta 06.03

Japonija siunčia Ukrainai neperšaunamų liemenių, skelbia CNN. Tai pirmas kartas, kai Japonija tokį siuntinį siunčia vandens keliu. Šiuo sprendimu Japonija siekia paremti prieš Rusiją besiginančią Ukrainą.

Japonija taip pat planuoja į Ukrainą siųsti maisto produktų, higienos priemonių, kamerų, generatorių, palapinių, žieminių drabužių. Japonijos ministrų kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno sakė, kad pačiai Japonijai yra svarbu remti tautas, kovojančias prieš Rusijos agresiją. Anot jo, Japonija neketina Ukrainai siųsti ginkluotės.

Atnaujinta 05.29

Savanoriai iš užsienio valstybių, atvykę kovoti į Ukrainą prieš Rusiją, gali gauti Ukrainos pilietybę, „Ukrinform“ cituoja Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotoją Jevgenijų Jeniną.

„Jei tokie asmenys iš užsienio piliečių yra suinteresuoti gauti Ukrainos pilietybę, tai mūsų įstatymai jiems tokią galimybę numato“, – sakė jis.

Skelbiama, kad apie 20 tūkst. užsieniečių iš 52 šalių yra užsiregistravę savanoriauti kare prieš Rusiją.

Atnaujinta 05.16

CNN skelbia, kad JAV į Lenkiją siunčia dvi „Patriot“ raketų baterijas. Šį žingsnį JAV vadina „gynybos dislokavimu“, siekiant atremti bet kokią potencialią grėsmę JAV ir NATO sąjungininkėms, Rytų Europoje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.

CNN primena, kad „Patriot“ yra oro gynybos raketų sistemos, skirtos trumpojo nuotolio balistinėms raketoms, pažangiems orlaiviams ir sparnuotosioms raketoms atremti ir sunaikinti.

„Gynybos sekretoriaus nurodymu ir mūsų sąjungininkų lenkų kvietimu, JAV Europos kariuomenės vadas generolas Woltersas nurodė [...] perkelti dvi „Patriot“ baterijas į Lenkiją“, – teigė JAV kariuomenės atstovas Adamas Milleris.

Anot jo, tai yra įrodymas, kad JAV laikysis 4 NATO straipsnio ir kartu nerems puolamųjų operacijų.

Atnaujinta 05.09

Anot Ukrainos prezidentūros atstovo Kirilo Timošenkos, apie 5 tūkst. žmonių ir apie 1 tūkst. automobilių antradienį evakuota iš Rusijos pajėgų bombarduojamo Sumų miesto Ukrainoje, skelbia CNN.

K. Timošenka apie tai paskelbė „Telegram“ kanale.

Atnaujinta 04.53

Didžioji Britanija nutarė, kad Rusijos orlaivių patekimas į Jungtinės Karalystės (JK) oro erdvę ar į JK oro uostus taps nusikaltimu, paskelbė JK susisiekimo ministras Grantas Shappsas.

Jis apie tai paskelbė trečiadienį naktį tviteryje.

„Nutariau, kad nusikaltimu bus laikomas bet kokio Rusijos orlaivio patekimas į JK oro erdvę, ir kartu nutariau, kaip orlaiviai galėtų būti sulaikyti“, – skelbė ministras.

G. Shappsas tvirtino, kad toks sprendimas priimtas, siekiant plėsti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

„Mes atimsime iš V. Putino pakalikų galimybę gyventi normalų gyvenimą, kai miršta šimtai nekaltų žmonių“, – teigė jis.

Atnaujinta 04.33

BBC skelbia, kad Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby teigia, jog Lenkijos pasiūlymas perduoti savo naikintuvus „MiG-29“ JAV, kad šie perduotų juos Ukrainai, yra „nepagrįstas“.

„Mes tęsime konsultacijas su Lenkija ir kitomis NATO sąjungininkėmis šiuo klausimu ir dėl logistinio sudėtingumo, tačiau manome, kad Lenkijos pasiūlymas yra nepagrįstas“, – teigiama J. Kirby pranešime.

Atnaujinta 04.19

Kaip skelbia BBC, Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živitskis savo „Telegram“ kanale pranešė, kad per Rusijos pajėgų bombardavimą Sumų mieste žuvo 22 žmonės, tarp jų – trys vaikai.

D. Živitskis pranešė, kad Rusijos pajėgos atakuoja gyvenamuosius namus. Anot jo, per bombardavimą sunaikinti šeši namai, dar kelios dešimtys namų apgadinti.

Per antpuolius, D. Živitskio skaičiavimais, taip pat sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – penkerių metų mergaitė.

Atnaujinta 04.03

Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras užfiksavo 474 civilių aukas nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Apie tai skelbia „Ukrinform“.

Pranešama, kad per karą žuvo 474 civiliai, 861 buvo sužeisti.Tarp žuvusiųjų yra 97 vyrai, 54 moterys, 8 berniukai ir 4 mergaitės, taip pat 17 vaikų ir 294 suaugusieji, kurių lytis vis dar nežinoma.

Tarp sužeistų žmonių – 76 vyrai, 55 moterys, 11 mergaičių ir 3 berniukai, taip pat 30 vaikų ir 686 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

Skaičiuojama, kad Donecko ir Luhansko srityse Ukrainoje žuvo 96 žmonės, 449 buvo sužeisti.

JT teigia, kad realūs aukų skaičiai yra daug didesni, nes gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur tęsiasi kariniai veiksmai, yra sunku.

Atnaujinta 03.53

Ukrainos prezidento V. Zelenskio sutuoktinė Olena Zelenska kreipėsi į pasaulio žiniasklaidą, per ją prašydama Vakarų, kad būtų apginta Ukrainos oro erdvė.

„Uždarykite oro erdvę. Pagaliau nusimaukite baltas pirštines, vis tiek neutralumo išlaikyti nepavyks. Kitą kartą V. Putinas gali ateitis pas jus. Uždarykite oro erdvę, o ant žemės mes patys susitvarkysime“, – aiškino O. Zelenska.

Ji ragino suprasti, kad Rusijos agresiją būtina stabdyti kartu.

„Jei nesustabdysime V. Putino, grasinančio branduoliniu karu, pasaulyje nebebus saugios vietos“, – rašė V. Zelenskio žmona.

O. Zelenska pabrėžė liudysianti, kad Rusija ne vykdo specialią operaciją Ukrainoje, o kariauja ir žudo civilius.

„Nepaisant Kremliaus propagandos, kad ši invazija yra „specialioji operacija“, tai yra taikių civilių žmonių žudymas“, – teigia O. Zelenska.

Atnaujinta 03.23

Kaip skelbia „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad derybose su Rusija Ukraina siekia, kad būtų nutraukti karo veiksmai ir Rusijos ginkluotosios pajėgos būtų išvestas iš Ukrainos.

„Ant stalo – karo veiksmų nutraukimas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Ukrainos teritorijos“, – cituojamas D. Kuleba.

„Turime kalbėtis, nes karas tęsiasi, karas turi būti sustabdytas. Privalome išgelbėti ukrainiečių gyvybes, Ukrainos miestus. Bet kalbėti nereiškia pasiduoti, niekas neplanuoja pasiduoti. Kad ir ką ponas S. Lavrovas sakytų, mes jiems duosime atsakymą“, – aiškino Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Pasak D. Kulebos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba apie Ukrainos saugumo garantijas ir kartu pabrėžia, kad Ukraina turi siekti tapti NATO nare.

Atnaujinta 02.57

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė Rusijos kariuomenės pulko vadą iš Volgogrado srities pulkininką leitenantą Jurijų Agarkovą, tviteryje skelbia „Nexta“.

Atnaujinta 02.46

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Ukrainos kariuomenė nukovė dvi Rusijos kariuomenės taktines grupes ir sudavė stiprų smūgį trečiajai.

„Turimais duomenimis, 14-oji specialiosios paskirties brigada neteko daugiau nei 400 karių, 6-osios jungtinės ginkluotės armijos 25-osios motorizuotosios brigados šarvuočiai buvo išstumti į Rusijos teritoriją“, – teigiama štabo pranešime.

Atnaujinta 02.31

Sumų mieste Rusijos pajėgoms vykdant oro ataką žuvo 16-metis Ukrainos sambo čempionas Artiomas Pryjimenko ir visa jo šeima.

Apie tai „Facebook“ pranešė čempiono treneris Jevgenijus Leonenko.

„Šį vakarą per Rusijos kariuomenės oro atakas į civilių gyventojų gyvenamuosius rajonus Sumuose žuvo 2006 m. gimęs Artiomas Pryjimenko – keliskart Ukrainos sambo imtynių čempionas. Su juo kartu žuvo jo tėtis, mama, močiutė ir du jaunesni broliai Jegoras ir Kirilas“, – rašė J. Leonenko.

Atnaujinta 02.01

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigia, kad Vengrija smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau nepritaria naujoms Vakarų sankcijoms, nutaikytoms į Rusijos energetiką, skelbia „Ukrajinska pravda“.

Anot leidinio, apie tai V. Orbanas prabilo po derybų su Didžiosios Britanijos premjeru B. Johnsonu.

„Nors mes smerkiame Rusijos ginkluotą puolimą ir taip pat smerkiame karą, mes neleisime vengrų šeimoms mokėti karo kainos, sankcijos neturėtų būti taikomos naftai ir dujoms“, – cituojamas V. Orbanas.

Anot jo, sankcijos rusiškoms dujoms ir naftai Vengrijai taptų „neproporcinga našta“, nes, anot V. Orbano, didžioji dalis Vengrijos naftos ir gamtinių dujų importo atkeliauja iš Rusijos, 90 procentų vengrų šeimų namus šildo dujomis.

Atnaujinta 01.49

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka teigia, kad Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai yra paimti įkaitais, jie yra kankinami, tviteryje skelbia „Nexta“.

Anot jo, Rusijos pajėgų užimtos atominės elektrinės personalas bus naudojamas Kremliaus propagandoje.

Kaip skelbia „Ukrinform“, pasak H. Haluščenkos, rengiama provokacija Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Rusijos pajėgų užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai yra kankinami. Mūsų duomenimis, okupantai privertė elektrinės vadovybę įrašyti kreipimąsi, jį planuojama panaudoti propagandos tikslais“, – dėstė ministras.

Anot jo, Rusijos propaganda tokiu būdu sukurs klastotę, ją demonstruos savo visuomenei.

Ministro teigimu, Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai įkaitais laikomi jau keturias dienas.

„Elektrinėje yra apie 500 rusų karių ir 50 sunkiosios technikos vienetų. Elektrinės darbuotojai yra fiziškai ir psichologiškai pavargę“, – tikino H. Haluščenka.

Jis ragino tarptautinius partnerius imtis priemonių, kad Rusijos pajėgos būtų išvestos iš branduolinės jėgainės.

„Atominės elektrinės avarija dėl Rusijos naudojamų ginklų sukeltų europinio masto katastrofą. Visa atsakomybė dėl to tektų Rusijai. Jei taip atsitiks, europiečiai turės pakeisti savo namus į slėptuves nuo radiacijos. Privalome nutraukti Rusijos branduolinį terorizmą“, – kalbėjo ministras.

Atnaujinta 01.28

Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba „Telegram“ pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos užpuolė Žytomyro srityje esantį Malyno miestą. Pranešama, kad per ataką žuvo trys suaugusieji ir du vaikai.

„20.50 val. Žytomyro srities Malyno mieste [...] dėl oro smūgio buvo sunaikinti septyni privatūs vieno aukšto gyvenamieji pastatai, žuvo penki žmonės, tarp jų du yra vaikai (gimę 2021 m.)“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 01.22

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos pajėgos Kyjivo regione juda nuo Buzovo kaimo link Jasnohorodkos kaimo. Štabo duomenimis, vyksta mūšiai prie Iziumo miesto, Černihive, Sumų regione. Rusų kariai užgrobė Polohų miestą Zaporižios regione.