Putino karas Ukrainoje: Zelenskis sukritikavo NATO, savaitgalį gali vykti naujas derybų raundas

Daugiau nei prieš savaitę Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą tęsiasi toliau, o iš besiginančios šalies skrieja vis grėsmingesni pranešimai. Rusijos kariai anksti penktadienį vietos laiku užpuolė Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje. Naktį į šeštadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose pranešė apie prie antrojo pagal dydį branduolinio objekto Ukrainoje galimai artėjančius rusų karius.

NATO aljansas atmetė raginimus sukurti neskraidymo erdvę virš Ukrainos. Pranešama, kad trečiasis rusų ir ukrainiečių delegacijų derybų raundas gali vykti jau savaitgalį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neįves neskraidymo zonos virš Ukrainos po Kyjivo raginimų padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus.

„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume leisti NATO lėktuvams skraidyti virš Ukrainos oro erdvės ar NATO kariams būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.

Ukrainos prezidento komandas narys Mychailo Podoliakas informavo, kad dėl humanitarinių koridorių atvėrimo derasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Ukrainos pusei jose atstovauja Irina Vereščiuk ir Serhijus Trusovas.

Apie trečiadienio dienos ir ketvirtadienio nakties įvykius skaitykite čia.

The illegal and unprovoked invasion of Ukraine is continuing.

The map below is the latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 04 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/94E5eEDqiw

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/plOXiWOWvA

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 4, 2022

Atnaujinta 06.03

Iš Rusijos traukiasi ir Japonijos įmonės. Nacionalinis transliuotojas NHK stabdo savo transliacijas Rusijoje.

Taip pat savo produktų tiekimą į šią šalį stabo antras pagal dydį statybinės technikos ir įrangos gamintojas pasaulyje „Komatsu“.

Atnaujinta 05.38

Kaip skelbia Jungtinės Tautos, iki ketvirtadienio Ukrainą paliko daugiau nei 1,2 mln. pabėgėlių nuo tada, kai prasidėjo Rusijos invazija.

Daugiau nei pusė nuo karo bėgančių asmenų šalį paliko per Lenkijos sieną.

Atnaujinta 05.14

Tęsiasi Mariupolio apgultis. Miesto meras teigia, jog humanitarinė situacija čia yra kritinė. Mieste nėra elektros ir vandens tiekimo, o sužeistieji negali evakuotis.

Pasak britų gynybos eksperto Michaelo Clarko, Rusija artimiausiu metu gali panaudoti ir daugiau miesto apgulties taktikų kituose Ukrainos miestuose ir regionuose. Pasak gynybos eksperto, Rusija tokiu būdu gali siekti palaužti gyventojų moralę ir priversti juos pasiduoti.

Atnaujinta 05.07

Amerikiečių žvalgybos pareigūnai spėja, kad link Kyjivo juda gausios rusų pajėgos, tačiau jos susiduria su logistiniais sunkumais.

Pasak šaltinių Pentagone, dėl taktinių ukrainiečių pajėgų smūgių pavyko sustabdyti ilgą Rusijos vilkstinę. Ji šiuo metu yra maždaug už 25 km nuo sostinės.

Atnaujinta 04.54

JAV ambasada Ukrainoje pasmerkė atominės elektrinės užpuolimą. Pasak ambasados, toks užpuolimas buvo karo nusikaltimas.

Pranešime rašoma: „Putinui apšaudžius didžiausią Europos atominę elektrinę, jo teroro viešpatavimas žengia dar vieną žingsnį į priekį.“

Atnaujinta 04.49

Tarptautinė gimnastikos federacija nuo pirmadienio pašalina iš varžybų Baltarusijos ir Rusijos sportininkus, taip pat ir šių šalių teisėjus.

Šių dviejų federacijų sportininkai negalės dalyvauti akrobatinės gimnastikos pasaulio čempionate, kuris vyks Baku 2022 m. kovo 10–13 d.

Atnaujinta 04.33

Singapūro valdžia įveda sankcijas Rusijos bankams. Tarp sankcijų – ir operacijų su kriptovaliuta draudimas.

„Bloomberg“ teigimu, pirmą kartą per daugelį metų Singapūras įvedė sankcijas, kurioms anksčiau nebuvo pritarusi JT Saugumo Taryba.

Atnaujinta 03.20

Italijos policija penktadienį konfiskavo jachtas, priklausančias dviem turtingiausiems Rusijos oligarchams.

Konfiskuota 27 mln. dolerių vertės jachta, priklausiusi Aleksejui Mordašovui, artimam V. Putino sąjungininkui.

Antra jachta priklausė Genadijui Timčenko, taip pat turinčiam artimų ryšių su Rusijos prezidentu.

Atnaujinta 03.15

V. Zelenskis šeštadienį nuotolinėje vaizdo konferencijoje kalbės su JAV senatoriais. Į skambutį pakviesti visi senatoriai.

Atnaujinta 03.09

Jungtinės Valstijos skelbia, kad Rusijos pajėgos galimai artėja prie antrojo pagal dydį Ukrainos branduolinio objekto Južnukrainsko mieste.

Atnaujinta 02.56

Zaporižios AE valdymas perimtas į Ukrainos rankas, praneša Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenko. Tačiau, pasak jo, rusai kontroliuoja atominės elektrinės perimetrą.

Atnaujina 02.53

Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius sako, kad pasaulis „šokiruotas“ Ukrainos atsakymo į Rusijos invaziją. Savo feisbuko paskyroje jis pareiškė, kad „palaidos Putino armiją“.

Jis taip pat rašė, jog „Rusijos kariuomenė nėra stipri, tik didelė“.

„Tai užims laiko. Bet tai nebus atsitiktinė sėkmė“, – rašo A. Arestovičius.

Atnaujinta 02.43

Kyjive vėl paskelbtas oro pavojus. Charkive griaudi sprogimai. Gyventojų prašoma likti slėptuvėse.

Atnaujinta 02.31

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Jungtinių Valstijų viceprezidentė Kamala Harris kitą savaitę vyksta vizito į Lenkiją ir Rumuniją. Anot Baltųjų Rūmų, vizitu tikimasi parodyti paramą rytinio NATO flango sąjungininkėms. Kamala Harris planuoja aptarti, kaip Amerika galėtų toliau remti Ukrainos kaimynes, kurios šiuo metu priima ir rūpinasi nuo karo Ukrainoje bėgančiais žmonėmis.

Atnaujinta 01.33

„Samsung“ stabdo telefonų ir lustų tiekimą į Rusiją, skelbia „Bloomberg“.

„Mūsų mintys yra su kiekvienu, kuris buvo paveiktas, ir mūsų prioritetas yra užtikrinti visų mūsų darbuotojų ir jų šeimų saugumą“, – sakoma kompanijos pranešime.

„Samsung“ taip pat aukoja 6 milijonus dolerių humanitarinei pagalbai regione.

Atnaujinta 01.24

Kovo 6–11 dienomis Europoje lankysis Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Jis susitiks su sąjungininkais aptarti tolimesnės pagalbos Ukrainai. J. Trudeau lankysis Latvijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

Atnaujinta 01.08

Prabangos prekių įmonių grupė „Kering“ penktadienį paskelbė laikinai uždaranti savo butikus Rusijoje.

Kompanijai priklauso tokie prekių ženklai kaip „Gucci“, „Balenciaga“, „Bottega Veneta“, „Saint Laurent“ ir kt.

Atnaujinta 01.01

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad vakarai griežtins sankcijas Rusijai, kol agresija prieš Ukrainą nesiliaus, rašo „Zerkalo“.

Atnaujinta 00.51

Kyjive vėl aidi oro pavojaus sirenos.

Atnaujinta 00.43

Kinija planuoja netransliuoti „Premier“ lygos rungtynių šį savaitgalį dėl jos išreikšto palaikymo Ukrainai, praneša BBC.

Atnaujina 00.37

„Mes nesustosime kautis. Mes apsaugosime savo šalį. Mes išlaisvinsime savo žemę. Ačiū mūsų herojams“, – paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo Ukrainos vadovas V. Zelenskis.

Ukrainos ministras pirmininkas D. Šmyhalis savo kalboje penktadienį sakė, jog „vienintelis mūsų tikslas – išvaduoti Ukrainą nuo rusų įsibrovėlių. Ir mes tikrai laimėsime!“

Atnaujinta 00.25

Iš Rusijos traukiasi CNN ir „Bloomberg“

CNN nutraukia transliacijas Rusijoje po to, kai V. Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį žmonės gali būti įkalinti iki 15 metų, jei skleis „melagingą“ informaciją apie Rusijos karines pajėgas, praneša „Skynews“.

„Bloomberg News“ pranešė taip pat priėmę tokį sprendimą.

„Su dideliu apgailestavimu nutarėme laikinai sustabdyti naujienų rinkimą Rusijoje“, – penktadienį pareiškė „Bloomberg“ vyr. redaktorius.

Atnaujinta 00.00

Bidenas pasikalbėjo su Duda

JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu padėkojo savo kolegai iš Lenkijos Andrzejui Dudai už beveik 700 000 pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą. Baltieji rūmai pranešė, kad abu prezidentai 53 minutes kalbėjo apie „mūsų šalių reakciją į neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos invaziją į Ukrainą“.

Atnaujinta 23.57

Rusija nesiekia suskaldyti Ukrainos į regionus, bet nori užtikrinti savo saugumą ir išstumti iš Ukrainos NATO infrastruktūrą bei nacių ideologiją, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis taip pat nurodė, kad Maskva viliasi, jog ukrainiečių delegacija atsižvelgs į Rusijos reikalavimus derybose.

Atnaujinta 23.55

ES diplomatijos vadovas: sankcijomis nesiekiame pakeisti režimo

Vakarai, įvesdami sankcijas Rusijai, nesiekia pakeisti šalies režimo, pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Sankcijos įvestos ne tam, kad pakeistų režimą Rusijoje“, – sakė jis.

„Priešingai, sankcijas iššaukė karas. Ir jų tikslas – susilpninti Rusijos ekonomiką – kad ji pajustų pasekmių svorį, ir kartu sustiprinti ukrainiečių pozicijas artėjančiose derybose. Bet tai niekaip nesusiję su režimo pakeitimu“ – pabrėžė J. Borrellis, kurį citavo CNN.

Anot jo, sankcijos neužbaigs karo Ukrainoje pernakt.

„Tai Putino karas ir jį gali baigti tik Putinas“, – sakė ES diplomatijos vadovas. Anot jo, ES neprašys V. Zelenskio pasiduoti ar išvykti iš Kyjivo.

Atnaujinta 23.13

Zelenskis sukritikavo NATO

„Žinodami, kad nauji smūgiai ir aukos yra neišvengiami, NATO priėmė sąmoningą sprendimą neuždaryti Ukrainos oro erdvės“, – piktinosi šalies vadovas.

Anot jo, tai savihipnozė tų, kurie viduje yra silpni, nors ir turi galingus ginklus.

„Mes manome, kad NATO šalys pačios sukūrė naratyvą, kad Ukrainos oro erdvės uždarymas išprovokuos tiesioginę NATO ataką. Tai savihipnozė,“ – sakė V. Zelenskis.

„Visi žmonės, kurie mirs, nuo šiandien mirs dėl jūsų. Dėl jūsų silpnumo. Dėl jūsų nevieningumo“, – rėžė Ukrainos vadovas.

Kitame vaizdo įraše V. Zelenskis paneigė Rusijos propagandines žinutes ir politikų pareiškimus, kad jis neva pabėgo iš šalies.

Atnaujinta 22.57

Intensyvios kovos prie Mykolaivų nurimo, tiek ukrainiečių, tiek rusų beveik nebešaudo, pranešė miesto meras, kurį cituoja CNN. Ukrainiečiams pavyko rusus išstumi iš aerodromo, tačiau jie tebėra apylinkėse, rusų karių nėra ir pačiame mieste.

Paskelbta daugiau kadrų iš Mariupolio, kurį rusų pajėgos puola jau 9 dienas iš eilės.

Atnaujinta 22.41

Rusijos pajėgos užėmė Trostianecį Ukrainos Rytuose, miestas yra tarp Sumų ir Charkivo.

Atnaujinta 22.20

Kijeve aidi sirenos, perspėjančios apie oro pavojų.

Borrellis: atrodo, lyg Rusija norėtų sunaikinti Ukrainą

Rusijos kariuomenė Ukrainoje, ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio teigimu, atakuoja daug civilinių taikinių. „Atrodo, lyg jie norėtų sunaikinti Ukrainą“, – sakė J. Borrellis penktadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo. Rusai, anot jo, apšaudo gyvenamuosius namus, mokyklas, ligonines ir kitą civilinę infrastruktūrą.

Dėl besitęsiančio bombardavimo, kurį vykdo rusų pajėgos, humanitarinė padėtis vietoje vis blogėja, kalbėjo J. Borrellis. Kad būtų galima padėti žmonėms, esą reikalingi humanitariniai koridoriai. Šiuo metu Raudonasis Kryžius negali patekti į šalį. Žmonėms reikia maisto produktų ir kitų pagrindinių daiktų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi leisti teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai, pažymėjo ES diplomatijos vadovas.
Kartu J. Borrelis pareiškė, kad konfrontacija su Rusija nėra Šaltojo karo atsinaujinimas. „Tai nėra Rytų ir Vakarų priešprieša, tai nėra naujas Šaltasis karas“, – teigė jis. Čia kalba apie eina apie tokius principus, kaip visų šalių suverenumas ir teritorinis vientisumas. „Mes giname tarptautinę teisę“, - pabrėžė J. Borrellis.

Jis akcentavo, kad karas Ukrainoje yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas, ir tik jis gali jį nutraukti. J. Borrelis sakė, kad ES sankcijomis siekiama ne valdžios pasikeitimo Rusijoje. Jos paskelbtos dėl karo prieš Ukrainą.

Atnaujinta 21.59

Rusija visoje šalyje išjungė priėjimą prie „Facebook“ socialinio tinklo, nepasiekiamas ir „Twitter“ bei „Youtube“.

V. Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie kariuomenę, antrą savaitę tęsiantis Maskvos puolimui prieš Ukrainą.

V. Putinas taip pat pasirašė kitą įstatymą, kuris numato baudas arba įkalinimą už raginimą įvesti Rusijai sankcijas.

Atnaujinta 21.32

JAV svarsto įvesti embargą Rusijos naftos produktams, remdamasis šaltiniais praneša leidinys „Bloomberg“.

Šveicarija plečia sankcijas Rusijai ir įšaldys visą šalyje esantį Rusijos oligarchų turtą, kuriems sankcijas taiko ir ES. Bus įšaldyta ir jų kriptovaliuta.

Ukrainą pasiekė nauja NLAW ginklų siunta.

Pentagono duomenimis, į Ukrainą Rusija jau permetė 92 proc. savo anksčiau sutelktų pajėgų.

Rusijos gynybos ministras informavo JT vadovą apie tikslus

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Maskvos duomenimis, informavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą apie „karinės specialiosios operacijos“ Ukrainoje tikslus. Rusija naudoja didelio tikslumo ginklus, kad išvestų iš rikiuotės šalies karinę infrastruktūrą, per pokalbį penktadienį sakė S. Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Kartu jis atmetė kaltinimus, kad rusų pajėgos šaudo į civilinius objektus bei aiškino, neva ukrainiečiai militarizavo Ukrainos pietus, čia vykdė baudžiamąsias akcijas. Tai dažni Kremliaus kaltinimai Kyjivui, neturintys jokio pagrindo.

Rusijos agentūrų duomenimis, telefonu kalbėjosi ir Rusijos, Ukrainos bei Prancūzijos generalinių štabų vadai.

Atnaujinta 20.51

Europos Komisijos vadovė perspėjo, kad Bendrija Rusijai skelbs papildomas sankcijas, jei Maskva nenutrauks savo karinės agresijos prieš Ukrainą. Kalbėdamas susitikime su Ursula von der Leyen, JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad jei tokie Rusijos veiksmai liks nenubausti, tai atvers Pandoros skrynią ir tokie įvykiai kartosis kitose pasaulio vietose.

„Deja, tragiška, šiurpu, [bet] tai gali greit nepasibaigti“, – Briuselyje sakė jis.

„Turime palaikyti tai (spaudimą), kol karas baigsis“, – pabrėžė A. Blinkenas.

ES svarsto atjungti ir daugiau Rusijos bankų nuo SWIFT mokėjimų sistemos, pranešė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Atnaujinta 20.26

Pasauliui vos pavyko išvengti branduolinės katastrofos, kai Rusijos pajėgos atakavo branduolinę jėgainę Ukrainos pietuose, penktadienį pareiškė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose.

Rusija teigia kontroliuojanti šią elektrinę, bet Ukraina šios informacijos nepatvirtino.

G7 valstybės sutarė, kad būtina mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių, remti Ukrainą ir užtikrinti, kad V. Putinui nepavyks, pranešė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

A. Blinkenas „istorine“ vadina ES reakciją į karą Ukrainoje

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pareiškė didžiausią pagarbą Europos Sąjungai (ES) už jos reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Greitis, kuriuo veikėte, priemonės, kurių ėmėtės – ir dėl sankcijų, ir dėl paramos Ukrainai - manau, neperdėsiu sakydamas, kad tai istorinė reakcija“, – sakė jis penktadienį Briuselyje konsultacijų su kolegomis iš Kanados ir Europos kuluaruose.

A. Blinkenas, be to, atkreipė dėmesį į tai, jog dabartinė krizė rodo, kaip svarbu buvo tai, kad abi pusės pastaruoju metu vėl investavo į transatlantinius santykius. Visi veiksmai yra efektyvesni, kai veikiama išvien, pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.

Atnaujinta 19.45

Penktadienį Ukrainos prezidentas tiesioginėje transliacijoje kreipėsi į Vilniuje Boriso Nemcovo skvere akcijoje „Laisvė šviečia“ dalyvaujančius žmones ir pabrėžė, kad šiandien ukrainiečiai „gina Ukrainą, mūsų ir jūsų Europą“.

„Šiandien esame kariai, tarnaujame kariuomenėje, kiti yra gydytojai ir tarnauja su skalpeliais operacinėse, kiti dirba saugodami savo vaikus. Tai mūsų, tai Ukrainos širdis – stovėti prieš blogį“, – sakė Ukrainos vadovas.

Preliminariais duomenimis, per Rusijos ataką prieš Melitopolį čia žuvo 10 civilių, dar 50 žmonių buvo sužeisti. Miestą kontroliuoja rusų pajėgos.

Nepatvirtintais nepriklausomo tyrimų centro „Bellingcat“ tyrėjo Christo Grozevo duomenimis, Rusijai resursų vykdyti karą užteks tik iki sekmadienio.

Ukrainos žvalgyba sulaikė parlamentarą Nestorą Šufričių, kuris fotografavo ir filmavo ukrainiečių karių pozicijas, karinę įrangą. Jį sulaikant, parlamentaro apsauga apšaudė Ukrainos pareigūnus. Manoma, kad parlamentaras galėjo šnipinėti Rusijos naudai.

Atnaujinta 19.04

Enerhodare, kurį užėmė Rusijos pajėgos, nutrūko šildymo ir karšto vandens tiekimas gyvenamiesiems namams, praneša miesto meras Dmitrijus Orlovas.

Ispanijos Ukrainai perduodami koviniai ginklai jau gabenami į Lenkiją.

Atnaujinta 18.34

Ukrainiečiai skelbia pasiekę pergalę Hostomelyje prieš čečėnų dalinį, mažiausiai 50 Rusijos pajėgų čia buvo nukauta per dvi dienas vykusius mūšius.

Ukrainos kariuomenė taip pat perėmė Rusijos ginklų ir karinės technikos vienetų.

Atnaujinta 18.27

Per Rusijos pajėgų antskrydį Kyjivo Marchalivkos rajone žuvo mažiausiai 7 civiliai, du iš jų yra vaikai, pranešė ukrainiečių policija.

Į Ukrainos užsieniečių pajėgų gretas atvyko Izraelio spec. pajėgų veteranai, pranešė Ukrainos politikas Oleksijus Hončarenka.

Atnaujinta 18.17

Pagarsėjusį itin ilgą Rusijos karinį konvojų sustabdė tiesioginiai Ukrainos pajėgų smūgiai ir susprogdintas tiltas. Šis konvojus yra už maždaug 25 km nuo Ukrainos sostinės.

Ukraina vis dar tebeturi „daugumą“ savo karinių oro pajėgų, CNN sakė JAV gynybos pareigūnai.

Rusijos pajėgų konvojai susidūrė ir su logistinėmis, aprūpinimo problemomis. JAV vertinimu, konvojai persigrupuoja, bando keisti Kyjivo puolimo taktiką.

Atnaujinta 17.58

Buvo nukauti 3 rusų kariuomenės vadai

Ukrainiečių pajėgos nukovė 3 aukšto rango Rusijos kariuomenės vadus, „Sky News“ patvirtino Vakarų žvalgybos tarnybų atstovai.

Rusijos generolą Andrejų Suchoveckį nušovė snaiperis, taip pat buvo nukautas divizijos vadas ir pulko vadas.

„Mano vertinimu, vadai buvo nužudyti, nes turėjo vykti gilyn, arčiau fronto. Tai rodo tam tikrą suirzimą ir progreso trūkumą, jie bando parodyti savo asmenybę mūšio lauke ir kelia riziką sau patiems“, – sakė žvalgybos pareigūnas.

Apie A. Suchoveckio mirtį neoficiali informacija pasirodė jau ketvirtadienį.

Atnaujinta 17.50

Rusijos pajėgos ir toliau neartėja prie Kyjivo ir išlieka maždaug 25 km atstumu nuo Ukrainos sostinės, CNN sakė aukšto rango JAV pareigūnas. Jos taip pat yra už maždaug 10 km nuo Charkivo ir Černihivo miestų centro.

„Matėme prie Mariupolio artėjančias Rusijos pajėgas, bet, mūsų vertinimu, jos dar nepasiekė miesto, tačiau vyksta intensyvus jo bombardavimas“, – sakė pareigūnas.

Anot ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio, Rusija bombarduoja ir vykdo artilerijos atakas „prieš viską Ukrainoje“.

Ukrainos pajėgos susigrąžino Kulbakino oro uosto kontrolę, išstūmė Rusijos pajėgas iš Mykolajivo.

Savo oro erdvę Rusijos lėktuvams uždarė ir Juodkalnija.

Atnaujinta 17.45

Rusijos televizijos jau paviešino propagandinį reportažą, kuriame užfiksuoti tariamai humanitarinę pagalbą Heničesko (Chersono regione) gyventojams. Įraše teigiama, kad pavaizduoti įvykiai įvyko pačiame Chersone.

Ukraina jau ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija rengs suvaidintas humanitarines akcijas, jas filmuos propagandistai, o įrašai bus rodomi Rusijos televizijose, taip siekiant parodyti tariamą Maskvos invazijos humaniškumą.

Ukraina taip pat neigia, kad Rusijai pavyko perimti televizijos bokštus ir vykdyti propagandines transliacijas pačioje Ukrainoje.

Atnaujinta 17.08

Baltarusijos karinės pajėgos nedalyvauja Rusijos karinėje invazijoje ir Baltarusija nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai, pranešė V. Zelenskio patarėjas Myhailo Podoliakas.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paneigė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo niekuo nepagrįstus kaltinimus, neva Ukraina siekia sukurti branduolinį ginklą, ir pabrėžė, kad rusų pajėgos apšaudo Ukrainoje esančius branduolinius objektus, taip keldamos grėsmę.

Russian FM Lavrov spreads disinfo by falsely alleging Ukraine wants to restore its nuclear arsenal. Once again: This is a cynical, blatant lie by Russia who itself fires at nuclear facilities in Ukraine. Safe zones must be established around them to prevent disaster in Europe.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 4, 2022

Atnaujinta 16.47

Penktadienio pavakarę įvyko Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbis, nurodė Vokietijos Vyriausybės atstovai.

Per pokalbį O. Scholzas paragino Rusiją nedelsiant sustabdyti agresiją prieš Ukrainą, kad būtų galima suteikti humanitarinę pagalbą vietovėms, kur vyksta kautynės. V. Putinas informavo Vokietijos kanclerį, kad trečiasis derybų su ukrainiečiais raundas turėtų vykti dar šios savaitės pabaigoje.

Atnaujinta 16.38

Ukraina apkaltino Rusijos karius prievartavimais

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius prievartaujant moteris ir parėmė raginimą įsteigti specialų tribunolą Maskvos agresoriams teisti.

„Deja, turime daugybę atvejų, kai Rusijos kariai Ukrainos miestuose prievartauja moteris“, – sakė D. Kuleba Londono analitiniame centre „Chatham House“ surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje.

Atnaujinta 16.22

Rusija tikėjosi per invaziją Ukrainoje netekti daugiausia 100 karių, penktadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovai. V. Zelenskio patarėjas M. Podoliakas akcentavo, kad tiek Rusija, tiek Vakarai manė, kad ukrainiečių pajėgos prieš Rusijos invaziją atsilaikys ne daugiau kaip 3 dienas.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis neketina nusileisti Rusijos ultimatumams, kurie pakerta Ukrainos teritorinį vientisumą, akcentavo Myhailo Podoliakas. Anot jo, trečiasis derybų su Rusija raundas gali prasidėti dar šeštadienį arba sekmadienį.

Anot jo, trečiasis pasaulinis karas jau yra prasidėjęs.

M. Podoliakas taip pat informavo, kad elitinės čečėnų pajėgos kontroliuoja Zaporižios AE ir nužudė čia dirbusius branduolinės saugos ekspertus.

JT duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainą jau paliko apie 1,25 mln. pabėgėlių.

Atnaujinta 16.16

Kyjive savaitgalį 20–7 val. galios komendanto valanda, per ją gyventojai raginami nebūti miesto gatvėse. Anot miesto mero Vitalijaus Klyčko, sostinė yra stipriai įtvirtinta ir pasirengusi atremti rusų pajėgų atakas.

Atnaujinta 16.06

NATO: Rusija Ukrainoje naudoja kasetines bombas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad esama įrodymų, jog Rusija Ukrainoje naudoja kasetines bombas, praneša BBC.

„Pastebėjome, kad buvo panaudotos kasetinės bombos, ir mus taip pat pasiekė pranešimai apie kitokių rūšių ginkluotės naudojimą, o tai pažeistų tarptautinę teisę“, – per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas sakė žurnalistams.

Pasak jo, Aljansas neskelbs virš Ukrainos neskraidymo zonos ir nesiųs į Ukrainą savo karių, tačiau padės Kyjivui kitomis priemonėmis. Jis taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nedelsiant nutraukti invaziją.

Atnaujinta 15.22

JAV pasmerkė Rusijos Federacijos ataką prieš Zaporižios atominę elektrinę. Vašingtonas atominės elektrinės apšaudymą pavadino karo nusikaltimu.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JAV ambasados ​​Ukrainoje spaudos tarnyba.

„Atominės elektrinės užpuolimas yra karo nusikaltimas. Putino įvykdytas didžiausios Europos atominės elektrinės apšaudymas žengia dar vieną žingsnį į priekį per jo teroro viešpatavimą“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 15.09

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių.

Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

„Šio masinio išvykimo tempai yra gana fenomenalūs“, – sakė UNHCR komunikacijos vadovė Joung-ah Ghedini-Williams.

„Žinome, kad judančiųjų yra gerokai daugiau. Be to, šalyje gali būti tiek pat viduje perkeltų asmenų“, – pridūrė ji.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad per invaziją išvyko žmonės iš maždaug 138 valstybių. TMO duomenimis, Ukrainos sienas kirto 78,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, tarp jų – migrantai darbuotojai ir studentai.

Atnaujinta 15.07

Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir diplomatinių pastangų sąžiningumo svarbą“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„NATO nedalyvauja šiame konflikte. NATO yra gynybinis aljansas, nesiekiame karo ar konflikto su Rusija“, – kalbėjo jis.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves`as Le Drianas sakė, kad sąjungininkės „griežtai smerkia“ ataką prieš Zaporižios atominę elektrinę, ir paragino Rusiją nutraukti jos vykdomą „agresiją“.

Nuogąstavimai dėl didžiausios Europos atominės elektrinės dar padidino spaudimą prieš virtinę susitikimų, turinčių pademonstruoti Vakarų vienybę akistatoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

NATO narės pasiuntė į Rytų Europą tūkstančius karių sustiprinti Aljanso rytinio sparno ir siunčia Ukrainai ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos puolimą.

Tačiau NATO atmetė karinio įsikišimo Ukrainoje galimybę, nes nuogąstauja įsivelti į tiesioginį konfliktą su Rusija, kuris galėtų peraugti į branduolinį karą.

Dėl to kol kas atmetami raginimai skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

„NATO neturėtų būti įtraukta į šį konfliktą“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky.

„Neskraidymo zona reikštų, kad NATO dalyvauja konflikte, nes būtent NATO pajėgos užtikrintų tą neskraidymo zoną“, – kalbėjo jis.

„Žinome, kad mūsų raudonoji linija skirta užtikrinti, kad nekiltų tarptautinis konfliktas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

„Kartu norėčiau pasakyti, jog mes norime užtikrinti, kad scenarijai būtų svarstomi, norime užtikrinti, kad visame Aljanse, visose šalyse, palaikančiose Ukrainą, vyktų diskusijos, nes mums reikia sustabdyti šį karą“, – sakė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus įvesti Maskvai daugiau sankcijų po atominės jėgainės apšaudymo, sąjungininkėms vertinant jau paskelbtų baudžiamųjų priemonių ekonominį poveikį Rusijai.

„Svarstomos visos galimybės“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tvirtino, kad planuojama skelbti daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones.

„Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių mes jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Putino galios centrą“, – sakė ji.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sakė, kad atėjo laikas imtis priemonių prieš Rusijai itin svarbų energijos išteklių eksportą, nors pagrindinės Europos galios, tokios kaip Vokietija, vis dar nelinkusios to daryti.

„Suprantu, kaip tai būtų sunku mums visiems, tačiau... apsispręskite“, – sakė jis.

Atnaujinta 14.56

Tokijas penktadienį pranešė siunčiantis Ukrainai neperšaunamų liemenių, šalmų ir kitos gynybinės įrangos, siekdamas padėti šaliai priešintis Rusijos invazijai.

Japonijai, paprastai besilaikančiai principo nesiųsti gynybos reikmenų į konfliktų apimtas valstybes, toks žingsnis yra retas.

Vyriausybės vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno penktadienį žurnalistams sakė, kad, Nacionalinio saugumo tarybai priėmus tokį sprendimą, baigiamos derinti siuntimo ir kitos logistikos detalės.

Pasak pareigūno, neperšaunamas liemenes, šalmus, palapines, taip pat generatorius, maistą, žieminius drabužius ir medicinos reikmenis pristatys savigynos pajėgų lėktuvai.

Įrangą planuojama išsiųsti gavus atitinkamą Ukrainos prašymą. Japonija dėl savo pacifistinių principų tiekia tik gynybinę įrangą, paaiškino H. Matsuno.

„[Rusijos] vienašališkas, visiškai nepriimtinas status quo pakeitimas jėga yra tarptautinės tvarkos pamatus drebinantis aktas, – pabrėžė sekretorius. – Tarptautinė visuomenė laikosi išvien ir imasi beprecedenčių veiksmų Ukrainai paremti.“

Atnaujinta 14.46

Kremlius atsisakė suorganizuoti tiesioginį Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino pokalbį, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Atnaujinta 14.44

Ukrainos prezidentas pasveikino JT Žmogaus teisių tarybos sprendimą steigti komisiją, tirsiančią Rusijos agresijos faktus Ukrainoje.

„Sveikinu JT Žmogaus teisių tarybos įsteigtą Tarptautinę tyrimo komisiją, kuri tirs Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje faktus. Įrodymai bus dokumentuojami ir naudojami tarptautiniuose teismuose. Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn“, – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė Volodymyras Zelenskis.

I welcome the establishment by the #UN Human Rights Council of the International Commission of Inquiry to investigate facts of Russian war crimes against Ukraine. Evidence will be documented and used in international courts. Russian war criminals will be held accountable.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 4, 2022

Atnaujinta 14.32

Melitopolio gyventojai išėjo į gatves pareikšti protesto prieš Rusijos pajėgas.

Atnaujinta 14.21

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pranešė, kad dėl humanitarinių koridorių atvėrimo derasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Ukrainos derybų pusei atstovauja Irina Vereščiuk ir Serhijus Trusovas.

Right now, German Chancellor @OlafScholz is talking to the Russian President about humanitarian corridors. The world has finally realized the whole catastrophe organized by Russians. On our side, Iryna Vereshchuk and Serhiy Trusov are responsible for the humanitarian corridors.

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 4, 2022

Atnaujinta 13.53

Ukrainos karinės ir teritorinės gynybos pajėgos perėmė taktinę iniciatyvą, o Rusijos okupacinė vadovybė jau panaudojo ne mažiau kaip 95 proc. parengtų šarvuočių ir reikalauja skubiai patraukti rezervą, skelbė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

„Maskvos okupantai patiria didelių nuostolių visomis operatyvinėmis kryptimis – Polesko, Severskio, Slobožanskio, Tavričeskojės ir Jungtinių pajėgų operacijos zonoje“, – „Facebook“ paskyroje parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Ukrainos kariuomenė ir TRO pajėgos šiandien perėmė taktinę iniciatyvą, tačiau priešas nepalieka planų apjuosti Kyjivo, Charkivo miestų ir dėl priėjimo prie Luhansko ir Donecko sričių administracinių sienų“, – rašė O. Danilovas.

Atnaujinta 13.49

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį pareiškė, kad jos šalis prašo surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, į kaimyninę šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus atominę elektrinę Ukrainoje.

Ši ataka kėlė „grėsmę Europos saugumui ir stabilumui, mums reikia, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, sakė ji britų televizijai Briuselyje vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Atnaujinta 13.46

Pagal kitą Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, be kita ko, nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT bus atsieta dar daugiau Rusijos bankų, portalas „France 24“ cituoja Airijos užsienio reikalų ministrą.

„Nuo SWIFT sistemos bus atsieta dar daugiau Rusijos bankų. Manau, kad į ES uostus nebebus įleidžiami su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai. Taip pat manau, kad uždrausime daugiau importo, įskaitant plieną, medieną, aliuminį ir galbūt anglį“, – airių transliuotojui RTE sakė Simonas Coveney.

ES trečiadienį paskelbė, kad nuo SWIFT sistemos atsieja septynis Rusijos bankus, tačiau į šį sąrašą neįtraukė mokėjimus už energiją tvarkančių bankų, tarp jų – „Sberbank“ ir „Gazprombank“.

Atnaujinta 13.42

Baltarusijos autoritaras Aliaksandras Lukašenka kategoriškai neigia, kad jo šalis dalyvauja Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

„Baltarusijos kariuomenė specialiosiose operacijose nedalyvavo ir nedalyvaus, – penktadienį valstybinei žiniasklaidai pareiškė A. Lukašenka. – Nėra reikalo.“

Pasak jo, Baltarusija „net negavo prašymų įsitraukti“. „Jums nėra ko nerimauti“, – sakė jis, kreipdamasis į Baltarusijos žmones.

Kartu A. Lukašenka pabrėžė, kad bus stiprinama Baltarusijos siena su Ukraina. Jis taip pat kalbėjo apie tariamus „mėginimus įtraukti jo šalį į karinį konfliktą“.

A. Lukašenka kartais įvardijamas paskutiniu Europos diktatoriumi. Jis leido Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudotis savo šalies teritorija vykdant invaziją. Baltarusijos teritorijoje dislokuota Rusijos lėktuvų, sraigtasparnių ir raketų. Šalies teritorijoje taip pat vyksta Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybos.

Atnaujinta 13.34

Skelbiama apie oro atakų pavojų Kyjive.

Apšaudymo vaizdai iš Irpinės miesto:

Atnaujinta 13.15

Ukrainos Aukščiausiosios Rados kovos su korupcija politikos komiteto nariai išplatino viešą kreipimąsi į Europos Sąjungos Tarybą, Europos išorės veiksmų tarnybą, parlamentus ir užsienio šalių Vyriausybes dėl visapusiškų ir veiksmingų ribojančių priemonių (sankcijų) Rusijos Federacijai.

Atnaujinta 13.09

Rusijos pajėgos Chersono srityje išjungė mobiliojo ryšio tinklus „Vodafone“ ir „Kyivstar“.

Atnaujinta 13.00

JT Žmogaus teisių taryba balsavo už sprendimą pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijos sukelto karo Ukrainoje metu.

Atnaujinta 12.56

Ukrainos valdančiosios „Žmonių tarno“ frakcijos pirmininkas Davidas Arachamija pažymi, kad iš Rusijos kariuomenės paimta įranga ir ginklai turėtų būti nedelsiant panaudoti gynybai.

Apie tai jis parašė savo „Facebook“ paskyroje.

Parlamentaras pažymėjo, kad Ukrainos gynėjai gali panaudoti užgrobtą įrangą ir ginklus okupantams atremti.

„Šiuo klausimu mūsų valstybė laikosi nedviprasmiškos pozicijos: mūšyje gauta arba agresoriaus palikta technika ir ginklai karo padėties laikotarpiu gali būti naudojami ir turėtų būti naudojami mūsų gynybos pajėgų mūsų teritorijos ir piliečių apsaugai“, – pabrėžė D. Arachamija.

Atnaujinta 12.49

Ukraina paprašė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto skubiai padėti sukurti humanitarinius koridorius.

Atnaujinta 12.48

Charkivas vėl skęsta dūmuose. Skelbiama apie naujus apšaudymus.

Zaporižios srities karinė administracija patvirtina, kad okupantai Melitopolyje užgrobė televizijos bokštą ir per jį transliuoja propagandą.

Per aštuonias Rusijos karo Ukrainoje dienas per Rusijos atakas žuvo 28 vaikai ir 64 buvo sužeisti.

Tai pranešė Ukrainos prezidento patarėja vaikų teisių ir reabilitacijos klausimais Daria Herasymčiuk, praneša „Ukrinform“, remdamasi Valstybės vadovo biuru.

„Gimdymo ligoninės, vaikų darželiai ir mokyklos buvo sunaikintos. Apie pusantro milijono vaikų tebėra apšaudymo paveiktose ir apgultose vietovėse, įskaitant našlaičius ir neįgalius vaikus, kuriems reikia skubios pagalbos“, – sakė ji.

Atnaujinta 12.34

Italijos ir Norvegijos premjerai prisijungė prie kitų Vakarų valstybių lyderių pasmerkdami Rusijos įvykdytą atominės jėgainės apšaudymą Ukrainoje.

„Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi smerkia šlykštų Rusijos išpuolį prieš Zaporižios atominę elektrinę – išpuolį prieš visų saugumą“, – nurodoma Romos pareiškime.

Jame priduriama: „Europos Sąjunga kartu su savo sąjungininkais turėtų toliau reaguoti vieningai ir kuo ryžtingiau, kad paremtų Ukrainą ir apsaugotų Europos piliečius.“

„Tokio pobūdžio išpuolis yra beprotybė“, – pranešė norvegų premjeras Jonas Gahr Store, reikšdamas „griežtą pasmerkimą“.

Atnaujinta 12.29

Ukrainos gynybos ministerija skelbia, kad Rusija veža žmones iš neteisėtai okupuoto Krymo, kad surengtų netikrą protestą „Rusijos naudai“ Chersono mieste. Iki šiol buvo atvežta apie 80 asmenų. Taip pat yra pranešimų, kad Rusijos pajėgos pavogė Ukrainos kranto apsaugos uniformas. Ukrainos valdžia perspėja žmones reaguoti į propagandines atakas.

Atnaujinta 12.26

Jungtinių Tautų branduolinės energijos priežiūros tarnybos vadovas penktadienį pasisiūlė vykti į Černobylį, kad būtų galima derėtis su Ukraina ir Rusija dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.

„Tiek Rusijos Federacijai, tiek Ukrainai nurodžiau, kad esu pasirengęs (...) kuo greičiau keliauti į Černobylį“, – žurnalistams sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi. „Abi šalys svarsto“ tokią galimybę, pridūrė jis.

Ukrainos ambasada Briuselyje koordinuoja savanorių, norinčių ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos, siuntimą į šią šalį. Tai pranešė interneto leidinys „EUobserver“, remdamasis Ukrainos diplomatine atstovybe.

Jo žiniomis, pirmoji septynių vyrų grupė jau išvyko iš Briuselio į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, kad prisijungtų prie Tarptautinio teritorinės gynybos legiono. Pasak ambasados atstovų, artimiausiomis dienomis tuo pačiu maršrutu iškeliaus dar 18 žmonių.

Iki šiol Ukrainos diplomatinė atstovybė gavo 70 prašymų padėti prisijungti prie legiono. Kaip pažymi leidinys, „kartu su Belgijos piliečiais norą ginti Ukrainą pareiškė savanoriai iš Brazilijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Italijos, Latvijos, Liuksemburgo, Maroko ir Švedijos, kai kurie iš jų turi dalyvavimo karo veiksmuose patirties“.

Pasak Belgijos URM atstovo, tas faktas, kad savanoriams buvo suteikta galimybė keliauti, jokiu būdu negali būti suprasta kaip NATO pažado nedalyvauti karo veiksmuose pažeidimas.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad į raginimą jungtis prie Tarptautinio teritorinės gynybos legiono jau atsiliepė apie 16 tūkst. žmonių iš maždaug 20 šalių.

Atnaujinta 12.11

Rusijos policija penktadienį atliko kratą šalies žymiausio pagalbos migrantams centro biure, pranešė ši organizacija, teisėsaugos pareigūnams anksčiau surengus kratas uždraustos teisių gynimo grupės „Memorial“ biuruose.

Pilietinės pagalbos komitetas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jo biure neaiškiu pagrindu „atliekama krata“.

„Viduje esantiems darbuotojams draudžiama naudotis telefonais, su jais negalima susisiekti“, – pridūrė organizacijos atstovai.

Atnaujinta 12.09

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį per NATO šalių diplomatijos vadovų susitikimą teigė, kad jos šalis rengia tolesnes sankcijas Rusijai.

„Imsimės tolesnių priemonių, konkrečiai nukreiptų prieš [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino galios centrą“, – nurodė A. Baerbock, tačiau nedetalizavo.

Pasak ministrės, bus daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų galima sustabdyti Ukrainos žmonių kančias.

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borrellis, paklaustas apie galimas sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui, teigė, kad jos „tebėra diskutuotinos“.

Atnaujinta 12.07

Per Zaporižios atominės elektrinės šturmą žuvo trys Ukrainos kariai – taip teigiama „Energoatom“ tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „rizikuoja“ būti įkalintas už savo karių Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, teigia Jungtinės Karalystės (JK) teisingumo ministras Dominicas Raabas.

Vicepremjero pareigas taip pat einantis D. Raabas penktadienį radijo „Times Radio“ buvo paklaustas, ar mano, kad dabartinis konfliktas gali baigtis Rusijos prezidento „įkalinimu už karo nusikaltimus“. „Manau, kad esama labai realios rizikos, kurią jis dabar turi apsvarstyti“, – atsakė D. Raabas.

„Nekalbant apie jo asmeninę situaciją, kiekvienas Ukrainoje ar Maskvoje veikiantis generolas, sulaukęs neteisėtų nurodymų, pavyzdžiui, taikytis į civilius, dabar žino, kad tai tiria TBT (Tarptautinis baudžiamasis teismas), o vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas, mano žiniomis, vyksta į Ukrainą“, – teigė D. Raabas.

„Jie turi žinoti, kad susiduria su labai realia rizika atsidurti teisiamųjų suole ar kalėjime, jei toliau vykdys šiuos neteisėtus nurodymus“, – pridūrė ministras.

JK taip pat paskelbė, kad į šią šalį atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos bus apgyventi konfiskuotuose Rusijos oligarchų namuose.

Atnaujinta 11.46

Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas leidiniui „Financial Times“ teigė, kad NATO penktadienį tarsis dėl galimos neskraidymo zonos Ukrainoje.

Penktadienio viršūnių susitikime bus aptariamos visos galimos konflikto galimybės ir pasekmės, FT sakė aukštas NATO pareigūnas. Tačiau aljanso pareigūnai pastarosiomis dienomis nuolat pabrėždavo, kad neskraidymo zona ar kitokia intervencija, dėl kurios kiltų tiesioginių susirėmimų su Rusija rizika, nėra išeitis, nes gali kilti platesnis konfliktas.

Atnaujinta 11.40

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša apie dar vieną numuštą Rusijos pajėgų lėktuvą.

„Rusijos Federacijos oro pajėgos ir toliau patiria nuostolių. Šiandien danguje virš Volnovachos Jungtinių pajėgų oro gynybos daliniai numušė dar vieną priešo atakos lėktuvą Su-25. Lėktuvas bombardavo civilių namus ir civilinę infrastruktūrą. Pilotas buvo katapultuotas, vykdomos aktyvios jo paieškos“, – rašoma pranešime.

Vaizdai iš Žytomyro, čia buvo susprogdintas vietos licėjus:

Atnaujinta 11.30

Pranešama apie garsų sprogimą Enerhodare.

Atnaujinta 11.28

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pažymėjo, kad „Aljansas nėra Ukrainos konflikto šalis ir nesiekia karo su Rusija“.

„NATO nėra konflikto šalis. NATO yra gynybos aljansas. Nenorime karinio konflikto su Rusija, bet kartu turime užtikrinti, kad nekiltų nesusipratimų dėl mūsų pasiryžimo ginti visus sąjungininkus, todėl padidinome NATO pajėgų buvimą rytinėje aljanso dalyje“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

Atnaujinta 11.19

Dabartinė situacija Enerhodaro mieste, kuriame buvo pasikėsinta į Zaporižios AE:

Atnaujinta 11.14

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat Rusijos visų karių išvedimo ir diplomatinių pastangų sąžiningumo svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Atnaujinta 11.12

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienio rytą kreipėsi į Ukrainos gyventojus. Jis teigė, kad Rusijos pajėgų įvykdytas apšaudymas Zaporižios atominėje jėgainėje „galėjo sustabdyti ir užbaigti Ukrainos ir Europos istoriją“.

Atnaujinta 10.57

Kovo 3 d. per Rusijos aviacijos antskrydį Černihive, Šiaurės Ukrainoje, žuvo 47 žmonės.

„Remiantis atnaujinta sveikatos priežiūros įstaigų informacija, vakar, kovo 3 d., per Rusijos aviacijos antskrydį Černihive žuvo 47 žmonės – 38 vyrai ir 9 moterys“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Černihivo srities administracija.

Aštuoniolika žmonių buvo išgelbėti.

Atnaujinta 10.55

Ukrainos prezidento V. Zelenskio neetatinis patarėjas Oleksijus Arestovičius žiniasklaidai teigia, kad „Rusijos derybiniai reikalavimai Ukrainai nuo karo pradžios sumenko“.

Atnaujinta 10.36

Nepriklausomas Rusijos leidinys Znak.com stabdo savo darbą dėl valdžios spaudimo žiniasklaidai.

Apšaudytos Zaporižios elektrinės vaizdai:

Atnaujinta 10.22

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 670 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių. Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

„Nuo vasario 24 d. iš Ukrainos į Lenkiją atvažiavo 672,5 tūkst. žmonių“, – informavo tarnyba. Ketvirtadienį į šalį atvyko 99,2 tūkst. ukrainiečių, penktadienį iki 7 val. – 25,2 tūkst.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pavadino šalyje susiklosčiusią padėtį humanitarine krize. Kaip pabrėžia Lenkijos valdžia, pagalba teikiama visiems atvykstantiems pabėgėliams, nepriklausomai nuo jų tautybės.

Daugelis atvykstančiųjų naudojasi specialių pabėgėlių priėmimo punktų, kurie rūpinasi jų įkurdinimu įvairiuose šalies regionuose, paslaugomis. Lenkijos pasienyje veikia 27 tokie punktai. Kitus pabėgėlius pasitinka giminės ir artimieji. Lenkijoje renkama materialinė pagalba nuo Rusijos sukelto karo bėgantiems žmonėms.

Atnaujinta 10.20

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Jungtinių Tautų saugumo tarybą „įrodyti, kad ji veikia kaip prasminga institucija, nedelsiant susirinkusi ir sukurdama saugias zonas aplink Ukrainos atomines elektrines bei humanitarinius koridorius žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos žudikų skerdynių“.

The UN #SecurityCouncil can prove that it still exists as a meaningful institution by convening immediately and establishing safe zones around the nuclear power plants in #Ukraine & humanitarian corridors for people fleeing from #Russian murderous carnage

— Gabrielius Landsbergis (@GLandsbergis) March 4, 2022

Apie tai Lietuvos URM vadovas parašė „Twitter“ paskyroje.

Atnaujinta 10.07

Vaizdai iš Žytomyro, kuriame miesto meras paskelbė apie Rusijos pajėgų sprogdinimus vienoje iš miesto mokyklų:

Pranešama, kad žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ biure Maskvoje atliekama krata.

Atnaujinta 10.00

Lenkija dar kartą paragino nuo pasaulinės finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungti visus Rusijos bankus, skelbia Lenkijos radijas.

Lenkijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Andrzejus Sadosis sakė, jog šią temą jis kelia kiekviename kolegų iš ES susitikime, kuriame aptariamos sankcijos Rusijai dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą.

„Mes dirbame dėl sankcijų sąrašų pildymo, ruošiame argumentus ir motyvus, jei kalbame apie Rusijos oligarchus ir bankus, aptariame bankų atjungimą nuo SWIFT“, – paaiškino Lenkijos diplomatas.

Pasak jo, Lenkija mano, kad pirmiausia iš šios tarptautinės sistemos turi būti pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, taip pat „Gazprombank“.

Kaip jau buvo skelbta, ES trečiadienį nuo SWIFT atjungė septynis Rusijos bankus – antrą pagal dydį VTB, taip pat VEB, „Otkrytye“, „Novikombank“, „Promsviazbank“, „Rossija“, ir „Sovkombank“.

Į šį „juodąjį“ sąrašą nebuvo įtraukti „Sberbank“ ir „Gazprombank“, jiems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas bei naftą.

Atnaujinta 09.59

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir nurodė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas griauna savo šalį.

„Niekada nepaliksime Ukrainos žmonių likimo valiai“, – prieš susitikimą su NATO, Didžiojo septyneto (G7) grupės ir Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrais teigė A. Baerbock.

Pasak jos, ukrainiečiai sulauks humanitarinės ir kitokios pagalbos, o beprecedentės sankcijos Rusijai bus visiškai ir nuosekliai įgyvendintos. Ministrės teigimu, V. Putinas savo pradėtu karu tik sukėlė milžiniško masto kančias abiejose pusėse.

„(...) Mes toliau jam ekonomiškai ir politiškai rodysime, kad jei jis vis dėlto eis šiuo keliu, Rusija turi tikėtis uždaros prekybos ir pasaulinės izoliacijos. Jo karas prieš Ukrainą griauna jo paties šalį“, – tvirtino A. Baerbock.

Atnaujinta 09.52

Prieš vieną iš Žytomyro miesto mokyklų ką tik buvo surengta raketos arba bombos ataka. Tai paskelbė miesto meras Serhejus Suchomlinas. Informacija apie aukas ir sužeistuosius tikslinama.

Atnaujinta 09.41

Sunkiausia padėtis yra Sumų, Černihivo ir Charkivo regionuose, – sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Atnaujinta 09.37

Rusijos Dūma vienbalsiai patvirtino įstatymą dėl bausmės už neva „netikrų naujienų skleidimą apie karą“. Jis įsigalios šeštadienį.

Atnaujinta 09.24

Enerhodare situacija rami. Vietos gyventojams leidžiama palikti prieglaudas, pranešė miesto meras.

Dalis miesto dėl Rusijos pajėgų atakos prieš Zaporižios atominę elektrinę liko be šildymo.

Atnaujinta 09.19

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad dėl Rusijos invazijos savo namus Ukrainoje gali palikti dar iki 10 mln. žmonių.

Iš jų apie 4 mln. gali ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse, Niujorke teigė JT. Tačiau atstovas Stephane`as Dujarricas pabrėžė, kad tai yra tik apytiksliai skaičiavimai.

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Filippo Grandi, iš Ukrainos jau pasitraukė apie 1 mln. žmonių. Oficialiais duomenimis, 575 tūkst. ukrainiečių atvyko į Lenkiją, o dar 5 tūkst. – į Vokietiją.

Atnaujinta 09.13

Rusijos žiniasklaidos prievaizdas penktadienį paskelbė apribojęs prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto svetainių, Maskvai griežtinant interneto kontrolę, rusų pajėgų invazijai į Ukrainą įžengus į antrą savaitę.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ paskelbė, kad gavusi atitinkamą prašymą iš prokurorų „apribojo“ prieigą prie britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba, nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapio ir „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) interneto svetainės.

Atnaujinta 09.12

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė Rusijos nuostolius per ilgiau nei 8 paras trunkantį karą.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24-osios iki kovo 4-os atrodo maždaug taip:
Personalas – apytiksl. 9166 žmonės;
tankai – 251 vienetų;
Kovos šarvuočiai / APV – 939 vienetų,
Artilerijos sistemos – 105 vienetų,
Priešlėktuvinės karo sistemos – 18 vienetų;
Lėktuvai / orlaiviai – 33 vienetų,
Sraigtasparniai / malūnsparniai – 37 vienetų;
Automobiliai / transporto priemonės – 404 vienetų;
Lengvieji kateriai / lengvieji kateriai – 2 vienetai.

Atnaujinta 09.06

Ukrainos kariuomenė netoli Brovarų miesto Kyjivo srityje sunaikino keturias Rusijos pėstininkų kovos mašinas, du tankus ir užėmė vieną pėstininkų šarvuotį. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Generalinis štabas pridūrė, kad priešas slepia techniką tarp civilių namų, plėšia parduotuves.

„Jie siaučia, nes mato savo transporto priemones, kurios tapo metalo laužu, ir žino, kad jų laukia toks pat likimas“, – sakė Generalinis štabas.

Atnaujinta 09.01

Didėjant pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, Čekijoje nuo penktadienio galioja nepaprastoji padėtis. Atitinkamą sprendimą anksčiau priėmė premjero Petro Fialos Vyriausybė, praneša naujienų agentūra ČTK.

„Nepaprastąją padėtį skelbiame tik dėl techninių priežasčių, kad galėtume priimti ir aprūpinti viskuo, kas būtina, pabėgėlius iš Ukrainos. Ji niekaip nepaveiks Čekijos piliečių. Mes įvedame nepaprastąją padėtį tik pabėgėliams iš Ukrainos ir tiems piliečiams, kurie prisideda prie pagalbos teikimo“, – pareiškė ministras pirmininkas.

Nepaprastoji padėtis paskelbta 30 dienų, ji gali būti pratęsta. Valdžios duomenimis, į Čekiją kasdien atvyksta vidutiniškai po penkis tūkstančius žmonių iš Ukrainos, kurie bėga nuo karo veiksmų.

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 08.53

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas kreipėsi į Vakarų partnerius ir dar kartą paragino juos uždaryti oro erdvę virš Ukrainos.

The logic of this war is the build-up of missile and air strikes on civilian infrastructure, large cities and civilians. Only a “closed sky” will sharply stop the escalation. It's time for Western partners to take responsibility for ending the war...#EP #CNN #BBC

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 4, 2022

„Šio karo logika yra raketų ir oro antskrydžių kaupimasis civilinei infrastruktūrai, dideliems miestams ir civiliams. Tik „uždaras dangus“ smarkiai sustabdys eskalaciją. Atėjo laikas Vakarų partneriams prisiimti atsakomybę už karo pabaigą“, – „Twitter“ tinkle rašė M. Podoliakas.

Atnaujinta 08.42

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pastarąją savaitę išgyveno mažiausiai tris pasikėsinimus nužudyti, praneša britų leidinys „The Times“.

Atnaujinta 08.25

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir vicepremjerė Chrystia Freeland su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu aptarė gaisrą Zaporižios atominėje elektrinėje, sukeltą Rusijos apšaudymo, tai pranešė „Ukrinform“.

Pasak pareiškimo, „prezidentas Zelenskis išreiškė didelį susirūpinimą dėl galimų niokojančių pasekmių ukrainiečių ir europiečių sveikatai ir saugumui, jei šalia atominės elektrinės nebus nedelsiant nutraukta ugnis. Premjeras Trudeau paragino Rusiją nedelsiant nutraukti visus karo veiksmus regione ir įsipareigoti toliau palaikyti ryšį su partneriais ir sąjungininkais.“

Atnaujinta 08.21

Radiacinis fonas Zaporižios regione po Rusijos pajėgų apšaudymo sukelto gaisro atominėje elektrinėje išlieka normalus, pranešė Ukrainos karinė civilinė administracija.

Pranešama, kad šiąnakt nugriaudėjo mažiausiai 5 sprogimai Ukrainos sostinėje Kyjive.

Atnaujinta 08.11

Lenkijos užsienio reikalų ministerija paragino savo piliečius išvykti iš Baltarusijos ir Rusijos teritorijos.

Tai teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje.

„Rekomenduojame Lenkijos piliečiams, esantiems Baltarusijos Respublikos teritorijoje, išvykti iš jos teritorijos turimomis komercinėmis ir privačiomis priemonėmis“, – nurodė spaudos tarnyba.

Ministerija pabrėžė, kad, smarkiai pablogėjus saugumo situacijai, Lenkijos piliečių evakuacija iš Baltarusijos gali būti neįmanoma.

Atnaujinta 08.03

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas al-Saudas nori tarpininkauti derybose tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, skelbia BBC.

Atnaujinta 07.57

Rusų pajėgos veža kalinius iš neteisėtai aneksuoto Krymo teritorijų, kad destabilizuotų padėtį žemyninės Ukrainos pietuose, apie tai buvo pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, rašo UNIAN.

„Pažymėtas didelio skaičiaus transporto priemonių judėjimas iš laikinai okupuotos Krymo teritorijos, jomis okupantai veža nusikaltėlius iš bausmių vykdymo vietų organizuoti riaušes Mykolajivo srityje“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas teigė, kad Rusijos pajėgos bandė atlikti puolamuosius veiksmus, tačiau reikšmingų laimėjimų nepasiekė.

Atnaujinta 07.53

Perspėjama apie oro atakų pavojų Kyjive.

Atnaujinta 07.51

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba aptarė Ukrainos humanitarinius, ekonominius ir saugumo poreikius, praneša „Ukrajinska pravda“.

Pažymima, kad pokalbio metu A. Blinkenas ir D. Kuleba aptarė išskirtinį pasaulio valstybių ryžtą ir veiksmus remiant Ukrainos Vyriausybę ir Ukrainos žmones Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą kontekste.

„Jie taip pat aptarė papildomo saugumo, ekonominės ir humanitarinės paramos poreikį“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime.

Atnaujinta 07.38

Argentina informavo JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR), kad yra pasirengusi priimti pabėgėlius iš Ukrainos. Tai ketvirtadienį pranešė šalies URM vadovas Santiagas Cafieras.

„Argentina jau daug metų dalyvauja UNCHR programoje. Pagal šią programą mes jau priėmėme pabėgėlių iš daugelio vietų, kur vyksta konfliktai, ir dabar vėl pasiūlysime savo pagalbą, jeigu šiuo metu Europoje esantys pabėgėliai ukrainiečiai norės atvažiuoti į Argentiną“, - sakė ministras.

Kaip pareiškė ketvirtadienį JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet, per septynias pastarąsias dienas dėl Ukrainos krizės savo namus turėjo palikti daugiau kaip 2 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 1 mln. ieško prieglobsčio kaimyninėse šalyse. UNCHR vertinimu, „artimiausiomis savaitėmis Ukrainą gali palikti iki 4 mln. žmonių, jeigu konfliktas tęsis“.

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 07.28

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paragino NATO įsikišti, kai buvo paskelbta, kad Rusija apšaudė Zaporižios atominę elektrinę pietų Ukrainoje.

„Todėl reikalaujame ne tik profesionalaus to, kas vyksta, įvertinimo, bet ir tikro įsikišimo griežčiausiomis priemonėmis, įskaitant NATO ir šalių, kurios turi branduolinių ginklų“, – anksti penktadienį feisbuke parašė H. Haluščenka.

Jis tvirtino, kad didžiausia Europoje atominė elektrinė apšaudyta iš tankų ir iš oro. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

H. Haluščenka sakė, kad jau kalbėjosi telefonu su JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir paprašė uždaryti oro erdvę virš Ukrainos. „Mes esame ties vienos didžiausių technologinių katastrofų žmonijos istorijoje slenksčiu“, – sakė H. Haluščenka.

J. Granholm tviteryje patvirtino telefonu kalbėjusi su kolega iš Ukrainos. „Ką tik kalbėjausi su Ukrainos energetikos ministru apie situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje. Rusijos karinės operacijos prie atominės elektrinės yra beatodairiškos ir turi būti nutrauktos“, – tviteryje parašė J. Granholm. Ji sakė, kad elektrinės reaktoriai yra apsaugoti tvirtomis izoliacinėmis struktūromis, reaktoriai saugiai uždaryti.

Atnaujinta 07.25

Rytinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė santrauką apie situaciją Ukrainoje.

„Pagrindinės įsibrovėlių pastangos sutelktos į Kyjivo apsupimą ir pasipriešinimo susilpnėjimą blokuojamose gyvenvietėse. Ten Rusijos ginkluotosios pajėgos išnaudojo didžiąją dalį savo operatyvinių rezervų“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 07.19

Gaisras Zaporižios atominėje elektrinėje nepaveikė „pagrindinės“ įrangos, praneša TATENA, remdamasi Ukrainos valdžia.

Miesto meras teigia, kad padėtis išlieka sudėtinga.

Atnaujinta 07.13

Enerhodaro gyventojai šiuo metu nebus evakuoti dėl situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri buvo apšaudyta naktį, sakė regiono administracijos vadovas Aleksandras Staruchas.

Atnaujinta 07.09

Dėl rimtos padėties Zaporižios atominėje elektrinėje TATENA savo Incidentų ir ekstremalių situacijų centro veiklą perkelia į visą parą veikiantį reagavimą.

B. Johnsonas po atominės elektrinės atakos: V. Putinas kelia pavojų visai Europai

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną keliant pavojų visai Europai, kai į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios atominę elektrinę.

„Premjeras sakė, kad dėl neapgalvotų prezidento Putino veiksmų dabar gali kilti tiesioginė grėsmė visos Europos saugumui“, – teigiama Dauningo gatvės pareiškime, jame taip pat pabrėžiama, jog B. Johnsonas sieks, kad artimiausiomis valandomis būtų sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.