Prieš savaitę Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą ir kovos dėl miestų tęsiasi. Pranešama, kad Rusijos pajėgoms Ukrainos pietuose pavyko perimti Chersono kontrolę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad per savaitę žuvo beveik 9 tūkst. Rusijos karių.
Ketvirtadienio popietę Ukrainos ir Rusijos delegacijos vėl susirinko Baltarusijos teritorijoje į antrąjį derybų raundą, joms pavyko susitarti dėl komunikacijos kanalų ir humanitarinių koridorių sukūrimo. Kitą savaitę žadama surengti trečią derybų raundą.
Europos Sąjunga skirs 500 milijonų eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai ir sukurs humanitarinį centrą Rumunijoje, paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
We will deploy at least €500 million from the EU budget in humanitarian assistance.
— Ursula von der Leyen (@vonderleyen) March 3, 2022
More will come.
We are setting up a humanitarian hub for Ukraine in Romania.
Thank you for directing aid received from all over Europe to border crossing points towards Ukraine. pic.twitter.com/z0Q9RwJ3Cw
„Iš ES biudžeto humanitarinei pagalbai skirsime mažiausiai 500 milijonų eurų. Vėliau suma didės. Rumunijoje įrengiame humanitarinį centrą Ukrainai. Dėkojame, kad iš visos Europos gautą pagalbą nukreipėte į Ukrainos sienos kirtimo punktus“, – „Twitter“ tinkle rašė U. von der Leyen.
Aštuntoji Rusijos agresijos Ukrainoje diena
- Rusija toliau vykdo atakas prieš pagrindinius Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą;
- Ukrainos delegacija paskelbė, kad vyksta į derybų vietą su Rusija, pranešama, kad derybų tema gali būti humanitarinio koridoriaus atvėrimas;
- Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos pietinį Chersono miestą;
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad per savaitę žuvo beveik 9 000 Rusijos karių. Rusija trečiadienį pranešė, kad žuvo 498 jos kariai;
- Informuota apie dar vieną Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambutį Vladimirui Putinui;
- ES paskelbė apie 500 milijonų eurų humanitarinės pagalbos paramą Ukrainai, manoma, kad ši suma ateityje augs;
- JAV žvalgyba skelbia, kad Kinijos valdžia paprašė Rusijos invaziją į Ukrainą atidėti bent iki olimpinių žaidynių pabaigos;
- Ukrainos tarnybos turi signalų, kad Baltarusijos pajėgos gali veikti šalies teritorijoje;
- Vakarų kompanijos toliau nutraukia bendradarbiavimą su Rusija;
- Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad daugiau nei 500 užsienio kolegų medikų pasiruošę teikti medicininę pagalbą Ukrainoje;
Apie trečiadienio dienos ir ketvirtadienio nakties įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 05.55
Į Ukrainą atvyksta Hagos tribunolo ekspertai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos deputatas Oleksijus Gončarenko.
Anksčiau Hagos teismas pareiškė, jog imsis tirti, ar Rusijos kariuomenė Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus.
Atnaujinta 05.17
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ketina šaukti skubų JT Saugumo Tarybos susitikimą po to, kai Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje per apšaudymą kilo gaisras.
Situacija stabilizavosi, apie padidėjusį radiacinį foną nepranešama, tačiau Ukrainos pareigūnai įspėja, kad į elektrinę neįleidžiami ugniagesiai, jiems grasinama ginklu.
„Paiki prezidento Putino veiksmai dabar kelia tiesioginę grėsmę visos Europos saugumui“, – britų žiniasklaidoje cituojamas premjero pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodimyru Zelenskiu.
Atnaujinta 04.58
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) penktadienį pranešė, kad spinduliuotės lygis prie Rusijos pajėgų užpultos Zaporižios atominės jėgainės Ukrainos pietuose išlieka „nepakitęs“.
Atnaujinta 04.31
Ukrainos pareigūnai anksti penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų atakuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje dabar jau saugi, nors per šturmą komplekse buvo kilęs gaisras.
„Jėgainės direktorius sako, kad branduolinis saugumas dabar garantuotas. Pasak atsakingųjų už elektrinę, gaisras paveikė mokymų pastatą ir laboratoriją“, – per „Facebook“ parašė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.
Ukrainos Aukščiausioji Rada pranešė, kad ugnis tebeplinta, o ugniagesiai neįleidžiami į įvykio vietą.
Atnaujinta 03.56
„Europai reikia pabusti: Europos didžiausia atominė elektrinė dega“, – ankstų penktadienio rytą išplatintame vaizdo įraše skelbė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir pridūrė, kad į per ataką užsidegusią Zaporižės atominę elektrinę šaudo ir Rusijos tankai.
Atnaujinta 03.20
Ukrainos vyriausybės atstovas naujienų agentūrai AP praneša, kad netoli po apšaudymo užsidegusios Zaporižės elektrinės užfiksuotas padidėjęs spinduliuotės lygis.
Atnaujinta 02.51
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pasmerkė Rusijos vykdomą Zaporižės atominės elektrinės apšaudymą, kurio metu kilo gaisras. Radiacinis lygis elektrinėje neviršija normos.
„Rusijos kariuomenė apšaudo Zaporižės atominę elektrinę, didžiausią Europoje. Jau kilo gaisras. Jei kils sprogimas, jo mastas bus 10 kartų didesnis nei Černobylio!“, – „Twitteryje“ skelbė ministras.
Tiesioginėje vaizdo transliacijoje matyti jėgainės prieigose judanti sunkioji karinė technika.
Atnaujinta 02.42
Ukrainos kariuomenė „kaunasi itin narsiai“, interviu CNN sakė Pentagono atstovas spaudai John Kirby.
„Jie drąsiai kovoja gatvėse, užmiesčiuose, jie kaunasi labai kūrybingai“, – sakė jis.
Jis pranešė, kad Rusijos pajėgos yra vos 25 kilometrai nuo Kijevo centro ir artėja.
„Jų tikslas yra apsupti Kyjivą ir galiausiai jį okupuoti“, – pranešė pareigūnas ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenei sekasi prasčiau, nei tvirtinama, ją smarkiai sulėtino Ukrainos gynyba.
Atnaujinta 02.35
Rusijos kariuomenė įsiveržė į Zaporižės atominės elektrinės pirmąjį bloką. Čia dėl šaudymo kilo gaisras, elektrinės atstovas spaudai tvirtina, kad šaudoma ir į gaisro gesinti atvykusius ugniagesius.
⚡️⚡️⚡️Surveillance cameras captured moments of the shelling of the #Zaporizhzhia NPP pic.twitter.com/ZNLX4pZeXI
— NEXTA (@nexta_tv) March 4, 2022
Atnaujinta 02.27
Rusijos kariuomenė po vidurnakčio vėl veržiasi prie Zaporižės atominės elektrinės, kova vyksta daugiau nei valandą, elektrinė apšaudoma. Čia taip pat kilo gaisras, o Enerhodaro mieste nėra vandens ir elektros, prie gaisro vietos negali patekti ugniagesiai.
„Yra aukų, tačiau negalime įvardyti jų skaičiaus ir kitų aplinkybių“, – UANIAN sakė Enerhodaro miesto meras Dmitrijus Orlovas. Jis paragino nedelsiant nutraukti ugnį.
Zaporožės atominė elektrinė yra didžiausia Europoje branduolinė jėgainė. Jau anksčiau prie jos besiveržiančius Rusijos karius sustabdė taikūs gyventojai, praneša UNIAN.
Tarptautinės atominės agentūros generalinis direktorius Rafael Grossi šiandien paragino susilaikyti nuo karinių veiksmų prie Enerhodaro.
Atnaujinta 00.59
Šalyje besitęsiant protestams prieš pradėtą karą Ukrainoje, Rusijoje blokuojami užsienio žiniasklaidos kanalai, tokie kaip BBC, „Laisvės radijas“ ir „Deutche Welle“, Rygoje kuriamas naujienų portalas „Meduza“, taip pat sutriko „Facebook“ ir „Twitter“ veikla, praneša NEXTA.
Atnaujinta 00.53
Chersono mieste penktadienį tikimasi didelio masto kampanijos, kurios metu bus bandoma skleisti žinią, esą regionas atsiskiria nuo Ukrainos, praneša UNIAN.
„Kovo 4 dieną Chersono Laisvės aikštėje Rusijos okupantai mojuos Rusijos vėliavomis ir šauks, kad Chersonas priklauso Chersono liaudies respublikai“, – įspėja Ukrainos tarnybos.
Tam į Rusijos užimtą didmiestį esą gabenamas ir specialus transportas, gyventojai iš Rusijos okupuoto Krymo.
Atnaujinta 00.11
Čekijos piliečiams, išvykusiems į Ukrainą ir padedantiems gintis nuo Rusijos invazijos, tėvynėje atsakomybė nebegrės, ketvirtadienį nutarė lyderiai Prahoje.
Prezidentūra iki šiol užregistravo apie 300 tokių prašymų. Dar 100 žmonių pateikė prašymus Gynybos ministerijai.
Ukrainos kariuomenė sekmadienį paragino užsieniečius stoti į naujai steigiamą Užsieniečių legioną ir prisidėti prie provakarietiškos šalies kovos su vasario 24 dieną prasidėjusia Rusijos invazija.
Atnaujinta 00.00
Ukrainos prezidento patarėjas: dieną baigiame optimistiškai
Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius apibendrino 8-osios kovos su Rusijos invazija dienos rezultatus. Anot jo, diena buvo sunki, bet ukrainiečiai ją baigia „optimistiškai“, rašo UNIAN.
Anot A. Arestovičiaus, Ukrainos kariuomenė visą dieną atmušinėjo Rusijos pajėgų atakas prie Mykolaijevų, vakare Rusijos pajėgos būriavosi prie Peskų kaimo, bet ukrainiečiai juos atakavo „Grad“ raketomis. Chersono oro uostą taip pat kontroliavo Rusijos pajėgos, bet ukrainiečiai juos smarkiai atakavo, tikslinama, kiek rusų karių išgyveno.
Atnaujinta 23.38
Porošenka: visa tauta nugali Putiną
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tebėra Kyjive ir interviu BBC sakė, kad „visa ukrainiečių tauta nugali Putiną“.
„Jis gali išjungti šviesas, gali išjungti šildymą, bet jis negali nužudyti ukrainiečių sielos“ – sakė P. Porošenka.
Atnaujinta 23.35
Rusijoje, per protestus nukreiptus prieš Maskvos vykdomą karą Ukrainoje, buvo suimta apie 8100 žmonių, praneša žmogaus teisių stebėjimo centras „OVD Info“.
Atnaujinta 23.12
Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras: tai barbariškas poelgis
Rusijos karas prieš Ukrainą yra „barbariškas veiksmas“, interviu CNN televizijai sakė buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 23.00
Kanados oro uoste buvo sulaikytas užsakytu skrydžiu turėjęs skristi lėktuvas, kurio keleiviai yra Rusijos Federacijos piliečiai.
„Mes ir toliau laikysime Rusiją atsakinga už jos invaziją Ukrainoje“, – tviteryje pranešė Kanados transporto ministras Omaras Alghabra.
Iziumas ir Charkivas yra atakuojamas Rusijos artilerijos, praneša šų miestų gyventojai.
Atnaujinta 22.24
Chersone rusų pajėgos yra užėmusios televizijos bokštą ir transliuoja propagandines žinutes apie tariamą ukrainiečių pajėgų pasidavimą, praneša Aukščiausioji Rada. Anot Ukrainos parlamento, Rusija ketina čia atgabenti humanitarinį konvojų ir propagandinės žiniasklaidos atstovus, filmuoti, kaip vietos gyentojams dalijamas maistas, kiti reikmenys, ir taip skleisti propagandą.
Aukščiausioji Rada ragina Ukrainos gyventojus netikėti skleidžiamu melu.
Atnaujinta 22.20
Ukraina išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip atrodo netoli Kyjivo esantis Borodiankos miestas po intensyvių Rusijos artilerijos atakų.
Atnaujinta 22.09
„Kaip jūs galite miegoti, kai bombos krenta ant vaikų“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Vakarų partnerius ragindamas skelbti Ukrainą neskraidymo zona.
„Mūsų asai heroiškai gina mūsų dangų. Bet Rusija turi pranašumą. Mielieji partneriai, kurie vis dar neperdavėte Ukrainai karinių lėktuvų: kaip galite miegoti, kai ukrainiečių vaikai Mariupolyje, Chersone, Charkive ir kituose miestuose yra bombarduojami? Jūs galite dabar priimti šį sprendimą. Padarykite tai!“ – tviteryje parašė D. Kuleba.
Our aces heroically defend our skies. But Russia has advantage. Dear partners who still have not provided Ukraine with military aircraft: how can you sleep when Ukrainian children are under bombs in Mariupol, Kherson, Kharkiv, other cities? You can take this decision now. Do it!
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 3, 2022
Atnaujinta 21.59
Rusija sudavė Ukrainai mažiausiai 480 raketų smūgius, 70 iš jų buvo paleistos iš Baltarusijos teritorijos, 160 iš Rusijos Federacijos teritorijos.
Pentagonas kovo 1-ąją įkūrė komunikacijos kanalą su Rusijos gynybos ministerija, kad būtų galima išvengti galimų karinių incidentų, agentūrai „Reuters“ sakė neįvardytas JAV pareigūnas.
Atnaujinta 21.50
Čekijos piliečai galės prisijungti prie Ukrainoje buriamo užsieniečių legiono ir kovoti prieš Maskvos agresiją Ukrainoje.
Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams kovoti užsienio kariuomenės, išskyrus kai šalies prezidentas suteikia išimtį. Čekijos premjeras Petras Fiala pranešė, kad su prezidentu Milošu Zemanu sutarė, jog išimtis bus taikoma visiems Čekijos piliečiams, kurie siekia kovoti Kyjivo pusėje.
Šią savaitę buvo pranešta, kad bent jau 300 čekų išreiškė norą prisijungti prie Ukrainos užsieniečių legiono.
Atnaujinta 21.40
JAV įvedė sankcijas grupei Rusijos oligarchų, įšaldė jų turtą ir uždraudė atvykti į šalį.
Situacija Mariupolyje tebėra sudėtinga: Rusijos pajėgos nuolat vykdo artilerijos atakas prieš civilinius taikinius, mieste sužeista mažiausiai 200 žmonių.
Černihive per Rusijos artilerijos smūgį į daugiabutį namą žuvo mažiausiai 33 civiliai, dar 18 buvo sužeisti.
Atnaujinta 21.15
JK gynybos sekretorius: Rusija itin atsilieka nuo savo planų
Nors Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą aiškino, kad jo invazija Ukrainoje neva vyksta pagal planą, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace`as BBC sakė, kad Rusijos kariuomenė smarkiai atsilieka nuo savo planų.
„Nepaisant siaubingo kasdien vykstančio naikinimo ir civilių vietų bombardavimų daugelyje miestų, ukrainiečiai dieną išeina į gatves, kaupia pajėgas, kai kur atstumia juos (rusus) atgal ir toliau kaunasi. (...) Rusija sukaupė ryškų skaičių ne tik mirčių bet ir dezertyrų, pasidavusių karių, daug ginkluotės ir šarvuotų mašinų buvo sunaikinta“ ,– sakė B. Wallace`as.
Jis pabrėžė, kad V. Putinas yra „apsuptas savo paties susikurtų sankcijų. Jis sulaužė kiekvieną tarptautinį įstatymą. Jis yra vis labiau izoliuotas.“
Atnaujinta 20.55
Ukrainos generalinis štabas skelbė turintis informacijos, kad Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms buvo duotas įsakymas dalyvauti invazijoje Ukrainoje, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta.
Pranešime, paskelbtame Generalinio štabo patvirtintoje „Facebook“ paskyroje, sakoma, kad Baltarusijoje prie sienos su Ukraina sutelkti baltarusių 38-osios atskirosios desanto-šturmo brigados padaliniai.
Ukrainos kariškiai nurodė gavę informacijos, kad ši brigada gavo įsakymą kirsti sieną ir veržtis į Ukrainą.
„Kovinis įsakymas bus perduotas kirtus sieną, – sakoma pranešime, kurį citavo naujienų agentūra „Unian“. – Desantininkų moralinė ir psichologinė būsena itin prasta. Karininkai ir kareiviai nenori vykdyti Rusijos samdinių vaidmens. Reikšmingas skaičius pasisakė, kad būtų nutrauktos [profesionaliosios karinės tarnybos] sutartys, kurių daugumos terminas sukanka gegužę.“
Anot Baltarusijos opozicinės žiniasklaidos, yra informacijos, kad baltarusių kariai atsisako dalyvauti kovos veiksmuose ir net judėti iš savo dalinių link pasienio su Ukraina, nors jiems sakoma, kad ten jie sustos. Ši informacija taip pat nebuvo patvirtinta.
Atnaujinta 20.48
JAV nesvarsto įvesti neskraidymo zonos virš Ukrainos, nes tai vestų prie karo su Rusija, ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. Tačiau JAV realiu laiku dalijasi su Ukraina žvalgybine informacija apie rusų karių judėjimą.
Atnaujinta 20.37
Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininkas Charles`is Michelis interviu CNN televizijai sakė, kad, nors sprendimas priklauso NATO, neskraidymo zonos paskelbimas virš Ukrainos būtų „vienu žingsniu per daug“.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 20.22
Rusijos pajėgos įžengė į Enerhodarą, kur yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, pranešė miesto administracija. Šią vietovę aktyviai atakavo Rusijos artilerija, vietos gyventojai rentė barikadas, kitas užtvaras.
Atnaujinta 19.55
Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies karinės pramonės gamyklos jau pradeda perimtų rusų karinės technikos vienetų remontą, tikimasi, kad netrukus juos galės naudoti Ukrainos kariuomenė.
Atnaujinta 19.44
Baigėsi antrasis Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų raundas, jo metu buvo susitarta įkurti komunikacijos kanalus ir humanitarinius koridorius civilių evakuacijai bei maisto produktų, kitų išteklių pristatymui.
Taip pat skaitykite
Skelbiama, kad artimiausiomis dienomis vyks ir trečiasis derybų raundas.
Atnaujinta 19.30
Kanada perduos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 7,5 tūkst. rankinių granatų ir 4,5 tūkst. M-72 NLAW granatsvaidžių.
Atnaujinta 19.10
Putinas pareiškė, neva „operacija“ Ukrainoje vyksta pagal planą ir grafiką
Vladimiras Putinas ketvirtadienį Rusijos televizijų transliuotame nuotoliniame Saugumo tarybos posėdyje pareiškė, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, bet neva ukrainiečiams „kyla grėsmė, jiems plaunamos smegenys“. Anot jo, Rusijos invazija Ukrainoje vyksta pagal išankstinį planą ir grafiką.
Jis kartojo ankstesnius kaltinimus, kad Ukrainoje yra daug neonacių ir fašistų.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 18.50
JAV ir JK žvalgyba perspėja, kad Rusija netoli pasienio su Ukraina perkelia termobarinę ginkluotę, kurią draudžia Ženevos konvencija.
JAV duomenimis, pagarsėjusi 60 km ilgio rusų pajėgų kolona į šiaurę nuo Kyjivo tebėra įstrigusi, jos judėjimą paralyžiavo ir ukrainiečių atakos, rašo CNN. Rusijos pajėgos yra už 25 km nuo Kyjivo.
Rusijos pajėgos tebėra apsupusios Mariupolį, tačiau jo kontrolės neperėmė. JAV gynybos pareigūnų vertinimu, V. Putinas prieš Ukrainą jau naudoja apie 90 proc. pajėgų, kurias buvo sukaupęs prieš ataką
Atnaujinta 18.36
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paragino V. Putiną susitikti deryboms akis į akį.
Taip pat skaitykite
Per Rusijos pajėgų smūgį Achtyrkos kogeneracinei elektrinei, čia dirba gelbėtojai, rasti 2 žuvusių žmonių kūnai, yra sužeistų.
Rusija jau sudavė Ukrainai mažiausiai 480 smūgių raketomis, CNN sakė neįvardytas JAV gynybos pareigūnas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžia, kad Rusija turės atsakyti už vykdomus karo nusikaltimus.
Anot Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo, vyksta nebe Šaltasis karas, o „karštasis karas tarp Rusijos ir Vakarų“, rašo „Sky News“.
Zelenskis: jei Ukraina kris, Rusija atsigręš į Baltijos šalis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Vakarų padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes.
„Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.“
Žiniasklaida: Bidenas įves sankcijas Rusijos oligarchams
JAV prezidentas Joe Bidenas įves sankcijas Rusijos oligarchams ir įšaldys jų turtą, leidiniui „Bloomberg“ nurodė su informacija susipažinę asmenys.
Vašingtono sprendimas atitiks priemones, kurių ėmėsi Europos Sąjunga.
Kuriems oligarchams bus taikomos sankcijos, dar nenuspręsta. Tokiu būdu Vašingtonas siekia paveikti oligarchus, kad jie didintų spaudimą Kremliui nutraukti karą prieš Ukrainą.
ES įvedė sankcijas oligarchams Ališeriui Usmanovui, Michailui Fridmanui, Petrui Avenui, Aleksejui Mordašovui, buvo sulaikyta Igorio Sečino prašmatni superjachta.
ES sutiko suteikti pabėgėliams iš Ukrainos laikiną apsaugą
Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 17.26
Rusija grasina užsienio kovotojams Ukrainos kare baudžiamosiomis bylomis, jei jie bus paimti į nelaisvę, jie neturės teisės į karo belaisvio statusą, ketvirtadienį sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, cituoja agentūra „Interfax“. Jie esą „prieš išvykdami turėtų septynis kartus pagalvoti“. Rusija „patrauks juos baudžiamojon atsakomybėn, jei jie bus sulaikyti“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino užsieniečius kovoti su Rusija Ukrainoje. Jis ketvirtadienį sakė, kad planuojamas tarptautinis legionas turės 16 000 kovotojų. Pirmieji savanoriai iš užsienio esą jau atvyko. „Jie atvyksta, kad gintų laisvę, gyvybę. Dėl mūsų, dėl mūsų visų“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis dekretu garantavo bevizį atvykimą visiems savanoriams kovotojams iš užsienio.
Atnaujinta 17.14
Baltarusijoje jau prasidėjo antrasis Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas.
Taip pat skaitykite
Prie Enerhodaro priartėjo Rusijos pajėgos, ukrainiečiai su jomis kaunasi miesto prieigose, prie čia esančios atominės elektrinės siaučia gaisras. Enerhodaro meras perspėja gyventojus likti namuose ir nesiartinti prie langų, nes Rusija naudoja sunkiąją techniką ir apšaudo miestą.
Rusijos artilerijai apšaudžius daugiabutį Černihive, žuvo mažiausiai 33 civiliai, 18 žmonių buvo sužeisti, gelbėtojai toliau ieško dingusių žmonių.
Atnaujinta 16.47
Mariupolio meras įspėja dėl apsiausties „kaip Leningrade“
Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras įspėjo dėl miesto apsiausties „kaip Leningrade“. „Jie mėgina čia įvykdyti blokadą, visai kaip Leningrade“, – sakė Vadymas Boičenka ketvirtadienį apie Rusijos dalinius. Jie esą mėgina atkirsti Mariupolį nuo elektros, maisto produktų, vandens, šildymo ir infrastruktūros.
„Šitie bjaurybės nerado būdų mus palaužti. Dabar jie mėgina neleisti mums atkurti elektros, vandens tiekimo ir šildymo, – kalbėjo meras. – Jie sunaikino traukinius, kad negalėtume išvežti iš miesto savo moterų, vaikų ir senyvų žmonių.“ Nacių per Antrąjį pasaulinį karą vykdyta Leningrado blokada pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių.
Mariupolis, svarbus uostamiestis su 400 000 gyventojų Ukrainos pietryčiuose, šiuo metu spaudžiant šalčiui neturi vandens ir elektros.
Žiniasklaida: Mozyriaus morge nebeliko vietos, kūnai kraunami į Rusijos traukinius
Baltarusijos Mozyriaus miesto morgai yra perpildyti, todėl nukautų rusų karių kūnai yra kraunami tiesiai į iš Rusijos atvykstančius traukinius, praneša „Radio Svoboda“.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 16.21
Rusijos invazija toliau lėtėja, vis daugiau rusų karių pasiduoda, skelbia Ukrainos žvalgybos tarnyba (SBU).
Anot žvalgybos, pasiduoda ištisi rusų kariuomenės daliniai, Mykolajivo apylinkėse pasidavė dalis vos išsilaipinusio desanto. Anot SBU, pasidavę kariai skambina savo motinoms ir ragina jas protestuoti ir reikalauti atitraukti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.
Ukrainoje pradėjo veikti Rusijos okupantų artimųjų jungtinis centras, į kurį gali kreiptis karių motinos, siekdamos susigrąžinti į nelaisvę paimtus sūnus.
Rusija šios informacijos nepatvirtina.
Atnaujinta 16.00
Aukščiausioji Rada kreipėsi į Jungtines Tautas prašydama dislokuoti šalyje JT taikdarių misiją, o JT vadovą – tapti tarpininku derybose dėl taikos.
Atnaujinta 15.53
Ukrainos delegacija jau atvyko į derybų vietą, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS.
Tuo tarpu pokalbyje su Emmanueliu Macronu V. Putinas pabrėžė, kad tęs karą Ukrainoje ir neatsisako savo tikslų.
Taip pat skaitykite
Prie Ukrainos krantų nuskendo Estijos prekybinis laivas, jis veikiausiai užplaukė ant minos. 4 žmonės laikomi dingusiais, dar 2 pastebėti plūduriuojantys vandens paviršiuje.
Atnaujinta 15.40
Ukrainos pajėgos skelbia nukovusios Rusijos 41-osios armijos vadą, generolą majorą Andrejų Suchoveckį. Rusijos gynybos ministerija šios informacijos nepatvirtino.
Apie jo mirtį socialiniame tinkle „Vkontakte“, generolui priklausančioje paskyroje, pranešė ir jo kolega Sergejus Čipilevas, rašo „lenta.ru“.
Ukrainos nacionalinio banko vadovas skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina jau gavo 15 mlrd. JAV dolerių paramos iš užsienio.
Aukščiausioji Rada patvirtino V. Zelenskio dekretus dėl visuotinės mobilizacijos, Rusijos piliečių turto Ukrainoje nacionalizavimo ir sugriežtintų bausmių už plėšikavimą, sabotažą bei valstybės išdavimą.
Atnaujinta 15.29
Estijos Vyriausybė nusprendė laikinai grąžinti sienų kontrolę pasienyje su Latvija, siekdama padėti ukrainiečių pabėgėliams.
Vyriausybės nutarimu sienų kontrolė pasienyje su Latvija laikinai atkurta siekiant geriau organizuoti žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje, patekimą į šalį, nurodė Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Vidaus reikalų ministras Kristianas Jaani sakė, kad, laikinai grąžinus sienų kontrolę, valstybė galės jau pasienyje teikti pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms.
„Dėl kontrolės sienos kirtimas gali užtrukti, už tai iš anksto atsiprašome, tačiau tikrai nesiekiame parodyti nepagarbos Ukrainos piliečiams. Priešingai, dėl to susidarysime geresnį vaizdą apie atvykstančius asmenis, jau pasienyje galėsime suteikti jiems reikalingą informaciją ir nusiųsti juos ten, kur jiems bus suteiktos būtinos paslaugos. Pastarosiomis savaitėmis daug nuveikėme, kad pas mus atvykstantys ukrainiečiai jaustųsi čia laukiami ir saugūs“, – kalbėjo K. Jaani.
Ministras pridūrė, kad Vyriausybės nutarimas liečia tiek Ukrainos piliečius, tiek jų šeimų narius.
„Čia svarbu pabrėžti, kad, remdamiesi įstatymu, šeimų nariais mes laikome Ukrainos piliečių sutuoktinius, jų tėvus ir vaikus, nepriklausomai nuo jų pilietybės“, – sakė K. Jaani.
Pasak ministro, pasienio kontrolės punkte karo pabėgėliams bus rekomenduojama kreiptis išsamesnės informacijos į neseniai atidarytą pabėgėlių priėmimo centrą Taline.
„Ten teikiamos įvairios paslaugos, pagalba ir informacija, reikalingos į Estiją atvykusiems pabėgėliams“, – sakė K. Jaani.
Latvija dar šiandien blokuos visą interneto turinį, susijusį su Rusijos propagandos kanalu „Sputnik“, ketvirtadienį BNS pranešė Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEŽP).
NEŽP priėmė sprendimą blokuoti su „Sputnik“ susijusius internetinius išteklius visoje Latvijos teritorijoje, įskaitant portalą Baltnews.com.
Netrukus apie šį sprendimą bus informuoti operatoriai ir prieiga prie šių šaltinių šiandien bus užblokuota.
NEŽP taip pat nusprendė apriboti kanalo „Bel Ros“ retransliavimą Latvijos teritorijoje. Šis kanalas turėtų išnykti iš retransliuojamų kanalų sąrašo po oficialaus pranešimo penktadienį arba pirmadienį, nurodė NEŽP vadovas Ivaras Abolinis.
Pasak jo, reaguodamas į NEŽP draudimą, rusakalbiams skirtas socialinis tinklas Odnoklassniki.ru pašalino šalyje uždraustus televizijos kanalus iš Latvijoje prieinamo tiesioginių transliacijų sąrašo.
„Mūsų veiksmai pasiekė savo tikslą“, – pabrėžiama tarnybos pranešime.
Atnaujinta 15.17
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Sergejų Lavrovą Rusijos taktika keliant kančias civiliams žmonėms.
„Barbariška Rusijos karinė taktika yra manipuliuoti civilių kančiomis, kurias ji sukelia. Dabar Lavrovas kaltina Ukrainą užkertant kelią civilių gyventojų evakuacijai. Pasakykite savo viršininkui, kad sustabdytumėte beatodairišką Ukrainos miestų apšaudymą. Parodykite pasauliui, kad Rusija rimtai žiūri į derybas“, – „Twitter“ tinkle į Rusiją kreipėsi D. Kuleba.
Atnaujinta 15.14
Rusijos pajėgos pradėjo minuoti Chersoną, sakė regiono valstybės administracijos vadovas Henadijus Lahuta.
Anot jo, minas rusai įmontavo miesto centre prie prekybos centro „Skifiya“ pastato.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje, įspėjo dėl „didžiulio poveikio“ milijonų žmonių teisėms ir sakė padidėjusią branduolinę grėsmę rodant, kad pavojus iškilo visai žmonijai.
Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje M. Bachelet perspėjo, kad prieš savaitę pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą „daro didžiulį poveikį milijonų žmonių visoje Ukrainoje žmogaus teisėms“.
„Išaugęs grėsmės lygis branduolinėms pajėgoms akcentuoja pavojaus visai žmonijai rimtumą“, – pridūrė ji.
Atnaujinta 14.55
Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos valdytojų taryba ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina į Ukrainą įsiveržusią Rusiją „tuojau pat nutraukti visus veiksmus“ savo provakarietiškos kaimynės branduoliniuose objektuose.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rezoliucijoje taip pat „smerkiami Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant branduolinių objektų kontrolės perėmimą jėga ir kitus smurtinius veiksmus“, rodo naujienų agentūrai AFP atsiųsta teksto kopija.
Atnaujinta 14.51
Rusijos kariai bando tęsti puolimą Charkivo ir Lozovos kryptimi, tačiau puolimo tempai lėtėja, o Rusijos pajėgos patiria nuostolių.
„Priešas bando tęsti puolimą Charkivo mieste, Lozovos mieste, žengdamas į priekį ir mėgindamas užimti Charkivą iš vakarų, tuo pat metu patiria katastrofiškų ginkluotės, karinės technikos, darbo jėgos nuostolių. Šiuo metu šio puolimo tempas lėtėja“, – per instruktažą sakė prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovičius, praneša „Ukrinform“.
Charkivo apylinkėse per Rusijos atakas trečiadienį ir ketvirtadienį žuvo mažiausiai 34 žmonės, pranešė Ukrainos tarnybos.
Regiono civilinės saugos tarnybos duomenimis, sužeisti dar 285 žmonės, tarp jų – 10 vaikų. Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Kaip tikino O. Arestovičius, Mariupolyje padėtis išlieka stabili.
Atnaujinta 14.37
Rusijos lėktuvai raketomis apšaudė daugiabučius Černihivo miesto centre.
„Miesto centre rusų okupantai užpuolė gyvenamuosius namus. Daug apgadintų daugiabučių, išdaužyti langai, apgriuvusios sienos, stogai, balkonai, kartais apgriautos sienos ir lubos. Netoliese nėra karinių objektų. Ligoninės, kelios mokyklos ir darželiai, ten yra dešimtys daugiaaukščių daugiabučių“, – feisbuke paskelbė Teritorijos gynybos regiono departamentas „Šiaurė“.
Įvykio vietoje dirba gelbėtojai. Informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius tikslinama.
Atnaujinta 14.34
Charkive pranešama apie oro atakų pavojų.
Atnaujinta 14.30
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas išsiuntė kreipimąsi 27 ES valstybių parlamentų pirmininkams su prašymu priimti sprendimus, kad Ukrainai pagal specialią procedūrą nedelsiant būtų suteikta narystė ES.
„Ukraina sumokėjo didžiulę kainą už Europos pasirinkimą ir saugumą. Mūsų europinių siekių pripažinimas būtų geriausia parama Ukrainos žmonėms šiais mums kritiniais laikais. Prašau savo kolegų pranešėjų iš ES šalių pademonstruoti vienybę su Ukrainos žmonėmis Rusijos karo ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą civilizuotą pasaulį sąlygomis. Kviečiu solidarizuotis su Ukraina ir palaikyti jos narystę ES“, – rašė R. Stefančukas.
Atnaujinta 14.22
Pranešama apie didelį gaisrą Kyjive. Informuojama, kad yra apgadinti gyvenamieji pastatai.
Skelbiama apie oro pavojų Sumų mieste. Žmonės raginami slėptis.
Atnaujinta 14.11
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį dalyvavo dar viename 1,5 valandos trukusiame pokalbyje telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė Eliziejaus rūmai.
Abu lyderiai kalbėjosi jau trečią kartą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną.
Vienas E. Macrono padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Prancūzijos lyderis pasikalbėjo su V. Putinu, o paskui paskambino Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui.
Atnaujinta 14.10
V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle paskelbė, kad Ukrainos delegacija išvyko į būsimų derybų vietą.
Skelbiama, kad derybų metu gali būti aptariama galimybė atverti humanitarinius koridorius.
Atnaujinta 13.56
Kovų vaizdai iš Hostomelio:
Atnaujinta 13.53
Kovo 7 ir 8 dienomis Tarptautinis Teisingumo Teismas surengs pirmuosius posėdžius dėl Ukrainos ieškinio Rusijos Federacijai dėl vykdomų karo nusikaltimų.
Atnaujinta 13.49
Rusų pajėgos visiškai užėmė Chersono regioninės valstybės administracijos pastatą, feisbuke paskelbė Chersono regiono valstybės administracijos pirmininkas Henadijus Lahuta.
Jis nurodė, kad savo pareigas atlieka toliau.
„Jie visiškai užėmė Chersono regiono valstybės administracijos pastatą. Tačiau savo pareigų neapleidome. Regioninis operatyvinis štabas, kuriam vadovauju, toliau dirba ir sprendžia aktualius klausimus dėl pagalbos regiono gyventojams. Laukiame humanitarinės pagalbos“, – rašė G. Lahuta.
Atnaujinta 13.39
Baltarusijos neteisėtas lyderis Aliaksandras Lukašenka skundėsi, kad Baltarusiją norima „įstumti“ į karą Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad „baltarusiai kovos savo žemėje“.
Tai jis pareiškė kovo 3 dieną kalbėdamas Minske.
„Turėtumėte žinoti, kad vertingiausia esate jūs ir jūsų vaikai. Žinau, kad šie vaikai turėtų gyventi taikioje valstybėje po taikiu šviesiu dangumi. Matote, kad jie tiesiog nori tyčia mus įstumti į karą Ukrainoje, kad atidengiame kitas savo sienas. Tada su mumis greitai susidoros, mes net neturėsime laiko grįžti iš Ukrainos jūsų apsaugoti. Tai taktika“, – sakė A. Lukašenka.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius trečiadienį sakė, kad kol kas nėra ženklų, kad Baltarusija ruošiasi dalyvauti karo veiksmuose prieš Ukrainą, tačiau tam tikrų signalų ir pagrindo tam yra.
Atnaujinta 13.26
Į Latviją iš Rusijos atvyko ten dirbę Ukrainos diplomatai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė latvių užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Praėjusią naktį diplomatai išvyko iš Maskvos ir kirto Rusijos ir Latvijos sieną.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas praėjusią savaitę patvirtino, kad jo šalis rengiasi Ukrainos prašymu priimti jos ambasados Maskvoje darbuotojus.
Atnaujinta 13.23
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį paragino šalį išlikti ramią, kol sprendžiama, ar stoti į NATO siekiant apsisaugoti nuo potencialios Rusijos grėsmės.
„Aštrios krizės įkarštyje ypač svarbu išlaikyti šaltą protą ir atidžiai vertinti [Ukrainos krizės] poveikį mūsų saugumui“, – nurodė S. Niinisto pareiškime, išplatintame po susitikimo su aukšto rango parlamentarais ir gynybos vadais.
Rusijos invazija į Ukrainą pakurstė Suomijoje karštus debatus, ar ši karinio neprisijungimo politikos tradiciškai besilaikanti šalis turėtų stoti į NATO. Neseniai atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad pirmą kartą dauguma suomių pasisako už prisijungimą prie NATO.
Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, raginančią organizuoti referendumą dėl narystės Aljanse, todėl šis klausimas bus pateiktas svarstyti parlamentui.
Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, per Šaltąjį karą liko neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad sovietų kariai neįsiverš į šalį.
Ši Šiaurės Europos šalis, turinti 5,5 mln. gyventojų, 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą ir palaiko glaudžius ryšius su NATO, su ja dalijasi informacija ir ištekliais.
„Mūsų saugumo aplinka dabar sparčiai ir drastiškai keičiasi, – sakė S. Niinisto. – Visiškai suprantu suomių jaučiamą nerimą ir būtinybę reaguoti į situaciją.“
Ekspertai prognozuoja, kad Suomija savo sprendimą dėl narystės NATO derins su kaimyninės Švedijos pozicija.
Šioms šalims prisijungus prie Aljanso, dar padidėtų įtampa tarp Rusijos ir Vakarų, nes NATO plėtrą į Rytus Kremlius laiko pagrindine grėsme šalies saugumui.
Praėjusį penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO neapsieitų be „rimtų karinių ir politinių pasekmių“.
Helsinkis nesureikšmino šio pareiškimo ir nurodė, kad jau anksčiau nekart girdėjo tokių įspėjimų.
Atnaujinta 13.20
Ukrainos pajėgos skelbia pradėjusios kontrpuolimą prieš Rusijos karius atskirame sektoriuje Makarove.
„Septintą agresijos dieną pradėjome kontrpuolimą atskirame sektoriuje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsitvirtino Makarove ir vejasi priešą. Tai rimta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė. Nepaisant kiekybinio priešo pranašumo, išlaisvinome svarbią srities dalį. Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro stebuklus!“ – kalbėjo Ukrainos vadovo V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.
Atnaujinta 13.15
Perspėjama apie oro pavojų Kyjive.
Atnaujinta 13.06
Rusijos kariuomenė bombardavo gyvenamųjų namų kompleksą Černihive:
Atnaujinta 12.55
Ukrainos geležinkeliai aprūpino kariuomenę šaldomaisiais vagonais žuvusiems Rusijos kariams pervežti, tai pranešė jos spaudos tarnyba ir portalas „Hromadske“.
„Ukrzaliznicai“ buvo pavesta išsiųsti 20 automobilių, kad iš Fastivo, Odesos-Zastavos, Podilsko, Merefos ir Zaporožės stočių būtų išgabenta 200 Rusijos karių. Vieno automobilio šaldytuvo keliamoji galia yra 50 tonų, tai yra galėsime išvežti 10 000 žuvusių karių iš Rusijos okupacinės kariuomenės“, – rašoma pranešime.
Atnaujinta 12.52
Skelbiama apie oro atakų pavojų Černihive, gyventojai įspėjami, kad Rusijos pajėgos gali kėsintis į gyvenamuosius namus.
Oro pavojaus sirenos skamba ir Charkive.
Atnaujinta 12.43
Rusijos kariai surengė galingą oro smūgį Hatnės kaime Kyjivo srityje.
Kyjivo srities policijos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad dėl oro smūgio privatūs namai buvo smarkiai apgadinti.
Įvykio vietoje dirba policija ir gelbėtojai, padedantys piliečiams įveikti tragedijos padarinius. Apie aukų skaičių kol kas nepranešama.
Ukrainos kariai Buchos mieste skelbia atkovoję teritoriją ir pakabino šalies vėliavą:
Atnaujinta 12.36
Ukraina prašo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) paraginti NATO uždaryti prieigą prie oro erdvės virš šalies branduolinių objektų ir suintensyvinti pastangas užkirsti kelią branduolinio terorizmo aktams, tokiems kaip Černobylio atominės elektrinės ir draudžiamosios zonos užgrobimas.
„Siekdami atkurti teisinį branduolinių įrenginių saugos reguliavimą Černobylio AE aikštelėje ir išskirtinėje zonoje, reikalaujame nedelsiant imtis ryžtingų priemonių“, – rašoma kovo 2 dienos kreipimesi.
Atnaujinta 12.32
Informuojama apie didžiulį gaisrą Mariupolyje.
„Nesugebėję užkariauti Mariupolio, Rusijos įsibrovėliai ėmėsi blokados, sukeldami humanitarinę nelaimę. Jie trukdo tiekti maistą, vandenį, elektrą, stabdo moterų ir vaikų evakuaciją“, – taip Mariupolio meras apibūdino Rusijos pajėgų veiksmus, prilyginęs tai genocidui.
Mykolajivas jau atmušė du Rusijos kariuomenės išpuolius, žuvo 40 žmonių, pranešė miesto meras.
Atnaujinta 12.24
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad daugiau nei 500 užsienio kolegų medikų pasiruošę teikti medicinos pagalbą Ukrainoje. LRT.lt primena, kad vakar Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė, kad šalies medikai taip pat vyks į karo zona tapusia Ukrainą.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 12.14
Pranešama apie oro pavojų Mykolajive.
Atnaujinta 12.09
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė valstybinės sienos liniją Sumų srityje, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas Oleksijus Danilovas.
Anot jo, Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai puikiai atlieka savo darbą, „negailestingai naikindami Rusijos okupantus Ukrainos teritorijoje“.
Skelbiama ir apie netoli Volnovachos numuštą rusų naikintuvą Su-34. Ataskaitoje pažymima, kad šio lėktuvo pilotai barbariškai bombardavo civilius gyventojus ir miesto infrastruktūrą.
Atnaujinta 11.57
Derybos tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų Baltarusijoje galimai prasidės 14 valandą Kyjivo laiku, sakė Maskvos pusės atstovas Vladimiras Medinskis.
Atnaujinta 11.50
Latvijos kariuomenė skelbia Ukrainai nusiuntusi 90 dronų.
Atnaujinta 11.29
Latvijos Saeima ketvirtadienį deklaravo paramą tam, kad Ukrainai būtų suteiktas šalies kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir kad Ukraina ateityje taptų visateise bloko nare.
Anksčiau šį pareiškimą patvirtino parlamento Europos reikalų komitetas. Antradienį Vyriausybė taip pat patvirtino Latvijos paramą Ukrainos kandidatūrai ir šios šalies priėmimui į ES ateityje.
Atnaujinta 11.15
Ukrainos Aukščiausiosios Rados teisėsaugos komitetas ką tik vienbalsiai nubalsavo už reikšmingą baudžiamosios atsakomybės straipsnį, kuriuo bus pagriežtintos bausmės už grobstymą, ir panaikino visus apribojimus civiliams gyventojams naudoti šaunamuosius ginklus siekiant atremti Rusijos Federacijos ar kitos šalies ginkluotą agresiją karo atveju.
Atnaujinta 11.12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausioje savo kalboje paragino Rusiją ginti rusakalbius ne kitose pasaulio šalyse, o pačioje Rusijoje.
Taip pat skaitykite
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paskelbė, kad smerkia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, tačiau nesiruošia nutraukti santykių su Maskva.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 10.53
Rusijos Juodosios jūros laivyno desantininkų grupė, lydima trijų desantinių laivų ir trijų raketinių katerių, iš Krymo pusiasalio juda Odesos kryptimi. Ukrainos kariuomenės daliniai pasiruošę priešą pasitikti ugnimi, skelbia „Ukrinform“.
„Priešiško Rusijos Juodosios jūros laivyno desantininkų grupė artėja prie Odesos. Desantininkų grupę sudaro keturi dideli desantiniai laivai, kuriuos lydi trys raketiniai kateriai“, – sakoma pranešime.
Anot Odesos regiono valstybinės administracijos Visuomeninės tarybos vadovo Serhijaus Bračiuko, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai yra pasirengę sutikti priešą ugnimi.
„Telegram“ vaizdo įrašuose užfiksuota, kad Rusijos pajėgos veža amuniciją greitosios pagalbos automobiliuose.
Atnaujinta 10.43
Ukrainos Primorsko mieste (Zaporožės sritis) gyventojai išėjo į mitingą prieš Rusijos pajėgų invaziją.
2022 m. kovo 3 d. 9 val. veikiančios Ukrainos atominės elektrinės dirba saugiai ir stabiliai, paskelbė Kovos su dezinformacija centras.
Dabartiniai visų keturių Ukrainos AE pajėgumai užtikrina reikiamas elektros gamybos apimtis šalies poreikiams.
Atnaujinta 10.24
Pranešama apie oro atakų pavojų Charkive.
Sprogdinimų ir apšaudymų padariniai Irpine:
Atnaujinta 10.20
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi informacija, kad esą į Ukrainą siunčiami Kazachstano kariškiai ir technika, neatitinka tikrovės. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtuose oficialiuose Kazachstano gynybos ministerijos komentaruose.
Žinybos atstovai paaiškino, kad sprendimą dėl šalies ginkluotųjų pajėgų siuntimo vykdyti tarptautinių įsipareigojimų priima parlamentas, remdamasis atitinkamu prezidento pasiūlymu. „Iki atitinkamo parlamento nutarimo Gynybos ministerija neturi įgaliojimų siųsti karinį kontingentą į kitas valstybes“, – teigė jie.
Vladimiras Putinas pateikė Rusijos Dūmai ratifikuoti KSSO taikos palaikymo susitarimo pataisas dėl „koordinuojančiosios valstybės“ sąvokos įvedimo, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.
„Koordinuojančiosios valstybės“ globoje bus kuriamos kolektyvinės Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos „taikos palaikymo pajėgos“, skirtos naudoti JT taikos palaikymo operacijose, skelbia Dūma.
Atnaujinta 10.04
Ukrainos armija sunaikino tiek Rusijos karinės įrangos, kad būtų galima apginkluoti kelių šalių armijas. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai auga. Tai savo kreipimesi į tautą pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša „Ukrinform“.
„Mūsų kariuomenė jau sunaikino tūkstančius įsibrovėlių ir tiek priešo technikos, kad būtų galima apginkluoti kelių šalių armijas. Mūsų ginkluotųjų pajėgų pajėgumai auga, pagalba ateina. Teritorijos gynybos kariai puikiai pasirodė daugelyje sričių. Mūsų oro kariai jau tapo legendomis. Parašiutininkai, pėstininkai, artilerija – visa tai įrodo, kad ukrainiečiai yra geriausi“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad Ukraina jau 168 valandas atmušė rusų pajėgų atakas.
Netoli Kyjivo tęsiasi mūšiai Ivankovo, Borodiankos ir Kozarovičių srityse.
„Preliminariais duomenimis, oro gynyba naktį virš Kyjivo numušė 2 Rusijos karių raketas. Greičiausiai jie bandė apšaudyti Gynybos ministerijos teritoriją“, – sakė Charitonas Starskis, Nacionalinės gvardijos greitojo reagavimo brigados spaudos pareigūnas.
Atnaujinta 09.43
Černihive dega naftos bazė, pranešama, kad Rusijos pajėgų apšaudymo metu sviedinys pažeidė bakus su dyzelinu.
Prancūzija ketvirtadienį pareiškė būgštavimus, kad blogiausias Rusijos karo prieš Ukrainą etapas dar tik prasidės, svarbiausiems Ukrainos miestams gresia Rusijos pajėgų apsuptis.
„Manau, kad gali būti, jog mūsų laukia blogiausia“, – televizijai „France 2“ sakė užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas. Jis teigė, kad Rusija perėjo į „apgulties logiką“, kai jos pirminiai lūkesčiai dėl greitos pergalės buvo Ukrainos pasipriešinimo sužlugdyti.
Atnaujinta 09.40
„Gazprom-Media“ holdingui priklausančio „Echo Moskvy“ direktorių valdyba balsų dauguma nusprendė radijo stotį likviduoti.
Taip pat skaitykite
JAV Vyriausybė apkaltino Maskvą susidorojimu su žiniasklaida per Rusijos karą su Ukraina.
„Namuose Kremlius visapusiškai puola žiniasklaidos laisvę ir tiesą, o Maskvos pastangos suklaidinti ir nuslopinti tiesą apie žiaurią invaziją stiprėja“, – trečiadienį sakoma JAV valstybės departamento atstovo Nedo Price`o pranešime.
Atnaujinta 09.26
Ukraina gali tapti oficialia kandidate į ES rytoj arba poryt, skelbia Lenkijos užsienio reikalų ministerija.
Atnaujinta 09.19
Ukraina tikisi aktyvios pagalbos iš tarptautinių organizacijų, įskaitant ESBO, kuriant humanitarinius koridorius, apie tai „Twitter“ parašė prezidentūros vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas.
„Kaimai ir miesteliai, kuriuose dislokuotos rusų kariuomenės kolonos, iš karto tampa plėšimų, žudynių vietomis. Reikia humanitarinių koridorių – maisto, vaistų, galimybės saugiai važiuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliams, vaikų evakuacijos. Tikimės aktyvios pagalbos iš tarptautinių organizacijų, t. y. ESBO ir kitų. Užteks žodžių!“ – kalbėjo M. Podoliakas.
Atnaujinta 09.15
Ukrainos ginkluotosios pajėgos prašo interneto bendruomenės narių ir piliečių neteikti priešui papildomos informacijos apie Ukrainos miestų apšaudymo tikslumą internetu, nes ši informacija gali padėti priešui pataisyti ir planuoti tolesnes raketų atakas.
Tai savo pranešime pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Atnaujinta 09.09
Vokietijos valdžia pasiruošusi atsiųsti Ukrainai 2700 priešlėktuvinių raketų sistemų „Strela“, praneša naujienų agentūra DPA.
Atnaujinta 09.07
Kyjive padėtis yra rami. Infrastruktūra veikia normaliai: šiluma, vanduo, elektra, susisiekimas yra visose srityse, pranešė Kyjivo miesto administracija.
„Oro gynybos pajėgos dirbo naktimis. O girdėtus sprogimus sukėlė priešo raketos“, – sakė Kyjivo miesto valstybinės administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Mykola Povoroznykas.
Vakar raketos nuolaužos apgadino šilumos trasą prie geležinkelio stoties. Skelbiama, kad šilumos tiekimui sostinėje grėsmės nėra. Ryte greitosios pagalbos ekipažai taiso tai, kas buvo sugadinta.
Atnaujinta 09.03
Vokietijos valdžia svarsto galimybę tiekti Ukrainai papildomų ginklų iš savo atsargų.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos NATO atsiuntė labai ilgą sąrašą – nuo medicinos reikmenų iki amunicijos ir transporto priemonių“, – sakė bundesvero generalinis inspektorius Eberardas Zornas, jį cituoja „European Pravda“.
„Pažiūrėsime, ką dar galime pasiūlyti“, – sakė jis.
E. Zornas pažymėjo karinės paramos Ukrainai svarbą. „Visi Vakarų partneriai tiekia ginklus, įrangą ir amuniciją. Tai yra svarbu. Jei bent pusė priešlėktuvinių ginklų pasieks Ukrainą, tai gali pakeisti įvykių eigą“, – sakė jis.
Atnaujinta 08.58
JAV svarsto galimybes mažinti Rusijos naftos vartojimą kartu išvengiant jos tiekimo pertrūkių pasaulyje. Tai trečiadienį televizijos kanalui CNN pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktoriaus pavaduotojas Daleepas Singhas.
„Mes ieškome galimybių mažinti rusiškos naftos vartojimą Jungtinėse Valstijose kartu užtikrinant energijos išteklių tiekimą pasaulyje“, – sakė jis. Anot D. Singho, naftos tiekimo mažėjimas pasaulyje „tik padidins [benzino] kainas Amerikos degalinėse ir prisidės prie Putino pajamų augimo“. Jis pabrėžė, kad JAV administracijos tikslas – „mažinti Rusijos kaip didelės energijos išteklių tiekėjos statusą“.
Pagal oficialią JAV energetikos departamento statistiką, Rusija yra pirmajame naftos tiekėjų Amerikos rinkai penkete. Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Rusija 2021 metais pakilo į antrąją vietą tarp jos importuotojų į JAV.
Anksčiau trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar gali būti uždraustas naftos importas iš Rusijos, JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad tokia galimybė neatmetama. Bet jis pastarosiomis dienomis kelis kartus patikino, kad Amerikos Vyriausybė stengsis sumažinti įvairių ribojamųjų priemonių, kurių imamasi prieš Rusiją, poveikį amerikiečiams.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Atnaujinta 08.52
Trečiadienį, kovo 2 d., Ukrainos pajėgos sunaikino tris Rusijos Federacijos lėktuvus ir du sraigtasparnius.
Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
„Kovo 2 d. kovinių lėktuvų Su-24m ir Su-25 įgulos vykdė oro paramą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų daliniams, sunaikindamos Rusijos karinės technikos ir darbo jėgos kolonas Kyjive, Sumuose, Černihive ir Charkivo regionuose“, – rašoma pranešime.
Atnaujinta 08.46
Kazachstanas paskelbė neutralumą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos neturi nieko bendra su Kazachstanu. Mes nepalaikome nei vienos pusės“, – sakė Kazachstano gynybos viceministras Sultanas Kamaletdinovas.
Atnaujinta 08.45
Naujasis Delis ketvirtadienį paneigė Rusijos pareiškimus, kad Ukraina Charkive laiko įkaitais indų studentų, ir padėkojo Ukrainai už jos pagalbą vykdant evakuaciją iš šio bombarduojamo miesto.
„Atkreipiame dėmesį, kad bendradarbiaujant Ukrainos pareigūnams daug studentų vakar išvyko iš Charkivo“, – sakė Indijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Arindamas Bagchi.
„Negavome jokių pranešimų apie jokias įkaitų situacijas, susijusias su kokiais nors studentais“, – priduriama jo pareiškime.
Naujojo Delio pareiškimas pasirodė po Maskvos pranešimo, kad Ukrainos saugumo pajėgos esą naudojasi indų studentais Charkive kaip „gyvaisiais skydais“.
Atnaujinta 08.43
JAV žvalgyba skelbia, kad Rusijos karių ir technikos kolona, keliaujanti link sostinės Kyjivo, yra sustojusi, teigiama, kad kariams stinga degalų ir maisto.
JAV žvalgyba taip pat informavo, kad Kinija galimai paprašė Rusijos atidėti invaziją į Ukrainą bent iki olimpinių žaidynių Pekine pabaigos.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 08.32
Ketvirtadienį, praėjus savaitei po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, tikimasi antrojo Maskvos ir Kyjivo pokalbių rato. Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sakė, kad Ukrainos pusė yra pakeliui, pranešė agentūra „Interfax“.
Abi šalys susitarė susitikti Bresto regione Vakarų Baltarusijoje, Rusijos kariuomenė planavo „saugumo koridorių“, kad Ukrainos delegacija galėtų atvykti. Ukraina patvirtino, kad sutinka surengti diskusijas, tačiau nieko daugiau nepaskelbė. Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragino Rusiją paskelbti paliaubas sunkiai nukentėjusiuose rytiniuose Charkivo ir Sumų regionuose, kad civiliai galėtų pasiekti saugias vietas.
Pirmadienį prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos įvykusios pirmos derybos apčiuopiamų rezultatų nedavė. Trečiadienį Rusijos puolimas tęsėsi, anksti ketvirtadienį Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai, įsijungė oro antskrydžių sirenos.
Pasak vietos valdžios, Ukrainos rytuose esančiame Iziumo mieste netoli Charkivo per aviacijos antskrydį žuvo aštuoni žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė Ukrainos žiniasklaida. Detalių nebuvo įmanoma patikrinti remiantis nepriklausomais šaltiniais.
Antrame pagal dydį Charkivo mieste dvi raketos pataikė į administracinį pastatą, apgadinta katedra. Apie sužalotus žmones žinių nebuvo.
Korostene, esančiame į šiaurę nuo Žitomiro miesto, pareigūnai pranešė, kad per oro antskrydį dideliame kontrolės punkte žuvo du žmonės, penki buvo sužeisti.
Atnaujinta 08.29
Priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 Triumf įgulų kariai per pratybas Rusijos Novosibirsko srityje pradėjo praktikuoti kovinio mokymo užduotis, leidžiančias aptikti ir sunaikinti tariamą priešą, pranešė Centrinės karinės apygardos spaudos tarnyba.
Atnaujinta 08.11
Baltarusijoje antradienio vakarą septynių autobuso dydžio Rusijos kariuomenės greitosios pagalbos automobilių kolona nusidriekė prie pagrindinės ligoninės, esančios už 48 km nuo sienos su Ukraina, galinio įėjimo.
Automobiliai, kurių langai buvo aklinai uždangstyti pilkomis užuolaidomis, atgabeno iš fronto sužeistuosius.
Vietos gyventojai ir gydytojai sakė, kad pastarosiomis dienomis čia nenutrūkstamu srautu važiuoja mašinos su rusų kariais, sužeistais per mūšius aplink Ukrainos sostinę Kyjivą, kur rusų puolimas įstrigo dėl įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo.
Ligoninės, esančios Baltarusijos pietrytinėje Gomelio srityje, kuri tapo vienu iš Rusijos puolimo placdarmų, medikė sakė, kad sužeistus rusų karius pradėta vežti pirmadienį.
„Tikiuosi, jie manęs neuždarys į kalėjimą už tai, kad tai pasakoju“, – sakė ji.
Atnaujinta 08.09
Apgriautas Charkivo miestas. Vaizdai iš miesto gatvių ir sugriauta mokykla.
Atnaujinta 08.00
Jungtinės Karalystės transliuotojų priežiūros institucija „Ofcom“ paskelbė apie dar tuziną tyrimų dėl Rusijos valstybės finansuojamos televizijos RT naujienų programų įtariamų nešališkumo pažeidimų.
„Ofcom“ trečiadienį nurodė, kad jau vykdo 27 tyrimus dėl RT ir svarsto, ar šis kanalas turėtų išsaugoti savo licenciją JK.
„Mes labai susirūpinę dėl RT programų, keliančių potencialių problemų pagal Transliavimo kodeksą, kiekio“, – sakoma „Ofcom“ pareiškime.
Apie pirmuosius savo tyrimus britų institucija paskelbė pirmadienį, nurodydama, kad Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje pastebėtas potencialių pažeidimų RT naujienų programose skaičiaus „reikšmingas padidėjimas“.
Pranešinėdamos tokiomis svarbiomis temomis kaip karas Ukrainoje, visos licencijas turinčios žiniasklaidos priemonės „privalo laikytis specialių nešališkumo reikalavimų pagal mūsų Kodeksą“, nurodė „Ofcom“.
„Pagal šias taisykles transliuotojai turi imtis papildomų žingsnių deramam nešališkumui išsaugoti, konkrečiai – įtraukti daug įvairių reikšmingų nuomonių ir suteikti joms deramą svorį“, – sakoma pranešime.
Vakarams ir jų sąjungininkams siekiant pažaboti dezinformaciją apie Maskvos puolimą Ukrainoje, Rusijos kontroliuojami televizijos kanalai sulaukia daug kritikos.
Europos Sąjunga trečiadienį uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, įgyvendindama plataus masto sankcijas prezidento V. Putino režimui už įsiveržimą į Ukrainą, nurodoma Bendrijos oficialiajame leidinyje.
Antradienį, dar prieš įsigaliojant Briuselio sprendimui, „YouTube“ nurodė užblokavusi RT ir „Sputnik“ Europoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
RT nebeleidžiama užsidirbti iš „Google“ ir „YouTube“ reklamų, paskelbė šios „Alphabet Inc“ priklausančios technologijų milžinės.
Socialinis tinklas „Facebook“ RT ir „Sputnik“ turinį Europos Sąjungoje padarė neprieinamą pirmadienį.
„Twitter“ ir „Apple“ taip pat apribojo galimybes matyti su Rusijos valstybe susijusias naujienas.
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad turint galvoje raiškos laisvę dėl RT licencijos turėtų spręsti „Ofcom“, o ne politikai.
Atnaujinta 07.54
Sumų srities Ochtyrkos miestas atsigauna po sunkių artilerijos smūgių, žuvo daug civilių ir sugriauta gyvenamųjų namų, „Facebook“ tinkle pranešė Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis.
„Ochtyrkos miestas atsigauna po sunkių artilerijos smūgių. Rusijos oro antskrydžiai visiškai sunaikino karinę bazę, žuvo mūsų kariškiai. Užtvaros vis dar demontuojamos! Sugriauti gyvenamieji namai, daug civilių aukų. Šios rusų „būtybės“ apšaudo miestelio gyvenamuosius rajonus, šaudo civilius kaimuose! Prisimename jų žiaurumus šią savaitę rajone: pakelėje apšaudė autobusą. Greitosios medicinos pagalbos nepavyko pasiekti, nes ji irgi buvo apšaudyta. Žuvo vaikai, gydytojai, civiliai, kariškiai. Mes neatleisime rusams šio genocido!“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Žyvytskis.
Atnaujinta 07.46
Pranešama, kad didžiuosiuose Ukrainos miestuose aidi pavojaus sirenos.
Atnaujinta 07.41
Didelis Japonijos prekybos centras „Don Quijote“ ketina sudaryti sąlygas gyventi šalyje maždaug šimtui pabėgėlių ukrainiečių šeimų. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
Tinklo vadovybė planuoja padėti ukrainiečiams apgyvendinimo ir įdarbinimo klausimais.
Atnaujinta 07.33
Trečiadienį rusų pajėgos lankėsi Chersono miesto taryboje ir kalbėjosi su teisėtos miesto valdžios atstovais.
Apie tai feisbuke informavo miesto meras Ihoris Kolychajevas.
Anot jo, nekviestiems svečiams buvo parodytos Rusijos invazijos pasekmės – problemos su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių išvežimu, avarijų likvidavimu ir kt.
„Viskas, kas dabar vyksta mūsų mieste, yra politika, jos nekenčiu. Atvykau atnaujinti infrastruktūros, investuoti į Chersoną, statyti namų, kelių, parkų ir kurti naujo gyvenimo gimtajam miestui. Vietoj to ieškau specialių maišų žuvusiesiems, apie tai kalbu visam pasauliui, prašydamas „žaliojo koridoriaus“, ir galvoju, kaip dabar turėčiau atkurti miestą po tankų ir šarvuočių atakų“, – rašė pareigūnas. Jis tikino nedavęs jokių pažadų miestą perėmusiems okupantams.
Atnaujinta 07.16
Sunaikinta karinė technika ir namai į pietus nuo Antonovo oro uosto Gostomelyje:
Palydovinį vaizdą paskelbė „Axios“, tačiau neįmanoma nustatyti, ar įranga priklauso kuriai nors karo pusei.
Atnaujinta 07.12
Rusijos įvykdyto naktinio antskrydžio Iziume, Charkivo srityje, pasekmės. Skelbiama, kad naktį mieste žuvo 8 žmonės, iš jų 2 vaikai.
Atnaujinta 07.09
Rusijos aviacijos smūgis Sumų mieste sužeidė penkis žmones, o apie tai informavo Sumų regiono karinės administracijos spaudos tarnyba „Telegram“ tinkle.
„Sumai. Šiandien pabudome po galingo antskrydžio mūsų 27-osios artilerijos brigados teritorijoje, Sumų srities universiteto kariniame skyriuje ir kariūnų korpuse. Penki dabar yra ligoninėje“, – sakoma pranešime.
Atnaujinta 07.06
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijos narė ukrainietė žuvo per bombardavimą Charkive, trečiadienį pranešė tarptautinė organizacija.
„Maryna Fenina, ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje (SMM) narė, žuvo per apšaudymą Charkive“ antradienį, sakoma ESBO pranešime.
Charkivas, antras pagal dydį šalies miestas, intensyviai apšaudytas Rusijos pajėgų – buvo bombarduojami policijos ir universitetų pastatai, o vyriausybinių įstaigų būstinės virto griuvėsiais.
„Maryna žuvo rūpindamasi atsargomis savo šeimai mieste, tapusiame karo zona. Charkive ir kituose Ukrainos miestuose bei miesteliuose sviediniai ir raketos smogia gyvenamiesiems pastatams ir miestų centrams, pražudo ir sužeidžia nekaltus civilius – moteris, vyrus ir vaikus“, – sakoma ESBO pranešime.
„Griežtai smerkiame padažnėjusį apšaudymą miestų teritorijose“, – priduriama jame. Organizacija taip pat pakartojo savo raginimą Rusijos Federacijai „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.
Atnaujinta 06.49
Ispanija nusiųs Ukrainai daugiau kaip tūkstantį granatsvaidžių ir kulkosvaidžių
Ispanijos Vyriausybė nusiųs Ukrainai puolamosios ginkluotės partiją, joje bus ir daugiau kaip tūkstantis granatsvaidžių bei kulkosvaidžių, ir šimtai tūkstančių šovinių šaulių ginklams.
Tai trečiadienio vakarą interviu televizijos kanalui „Antena 3“ pareiškė karalystės Gynybos ministerijos vadovė Margarita Robles.
Pasak jos, kovo 4 d. Ukrainos kryptimi išskris „du lėktuvai su puolamąja ginkluote: 1 370 granatsvaidžių, 700 tūkst. šovinių šautuvams ir kulkosvaidžiams, taip pat lengvaisiais kulkosvaidžiais“. Ministrė paaiškino, kad ginklų ir šovinių siunta bus nugabenta į Lenkijos pasienį su Ukraina, ten ją paims Ukrainos pareigūnai.
Trečiadienį Ispanijos Vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas pareiškė, kad šalis suteiks Ukrainai puolamosios ginkluotės.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Atnaujinta 06.26
Į Sankt Peterburgo – prezidento V. Putino gimtojo miesto – gatves išėjo nepaklusnūs Rusijos demonstrantai, protestuojantys prieš invaziją į Ukrainą, rašo BBC.
Kaip ir ankstesnėmis dienomis, juos pasitiko gausios policijos pajėgos – prieš riaušes kovojantys pareigūnai smurtu išvaikė protestuotojus ir suėmė dešimtis kitų. Per pastarąsias kelias dienas buvo suimta šimtai demonstrantų.
Nauja protestų banga kilo tuo metu, kai įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino rengti kasdienius mitingus prieš karinį puolimą, sakydamas, kad Rusija neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“.
Atnaujinta 06.21
Rusija planuoja naudoti „deepfake“ technologiją – dirbtiniu intelektu pagrįstą žmogaus atvaizdo sintezės metodą. Rusai gali pasinaudoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio veidu provokacijai.
Apie tai įspėjo Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
„Apie ką visa tai? Kai 2022 m. vasario pradžioje konfliktas su Rusija ėmė įgauti pagreitį, Rusija suaktyvino visas turimas hibridinio karo priemones, t. y. informacinę įtaką, ir pradėjo vieną po kito fabrikuoti labai „pigius“ vaizdo įrašus: Ukrainos kariai neva apšaudė vaikų darželį Stanyčno Luhanskėje, Ukrainos nariai neva rengia cheminę diversiją Donbaso teritorijoje, vadinamosios „LLR“ ir „DNR“ pradeda masinę gyventojų evakuaciją“, – priminė valdyba.
Dabar, pažymi Gynybos ministerija, Rusijos Federacija gali panaudoti šią technologiją, kai manys, kad Ukraina yra išsekusi ir pasirengusi pasiduoti.
„Tačiau, pirma, to niekada neįvyks, o antra, Gynybos ministerija turi žvalgybinės informacijos, kuri leidžia manyti, kad tokiame vaizdo įraše gali būti panaudotas Ukrainos prezidento V. Zelenskio veidas. Todėl žinokite: toks vaizdo įrašas bus klastotė, jos tikslas – pasėti paniką, dezorientuoti, palaužti, palenkti mūsų karius pasiduoti“, – pažymėjo žvalgyba.
Atnaujinta 06.15
Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos pietinį Chersono miestą, trečiadienį patvirtino vietos pareigūnai.
Tai yra pirmas didelis miestas, kritęs nuo Maskvos įsiveržimo pradžios prieš savaitę.
„[Rusų] okupantai yra visose miesto vietose ir yra labai pavojingi“, – vėlai trečiadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė regiono administracijos vadovas Henadijus Lachuta.
Strategiškai svarbus uostamiestis prie Juodosios jūros, kuriame gyvena 290 000 žmonių, buvo apgultas Rusijos pajėgoms puolant kitus miestus.
Chersono meras Ihoris Kolychajevas paskelbė apie diskusijas su „ginkluotais svečiais“ miesto administracijoje.
„Mes neturėjome ginklų ir nebuvome agresyvūs. Parodėme, jog dirbame, kad apsaugotume miestą, ir stengiamės susidoroti su invazijos pasekmėmis“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
„Turime didžiulių sunkumų su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių surinkimu, nelaimingų atsitikimų valdymu ir pan.“ – tęsė jis.
I. Kolychajevas sakė, kad jis „nieko nežadėjo“ įsiveržusioms pajėgoms, bet prašė jų „nešaudyti žmonių“, taip pat paskelbė naktinę komendanto valandą mieste ir automobilių eismo apribojimą.
„Kol kas viskas gerai. Virš mūsų plevėsuojanti vėliava yra Ukrainos. O kad ji tokia išliktų, reikia laikytis šių reikalavimų“, – pridūrė jis.
Rusijos kariuomenė dar trečiadienio rytą paskelbė užėmusi Chersoną, įsikūrusį netoli Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
Kitą svarbų Ukrainos uostą Berdianską jau užgrobė Rusijos kariai, o Mariupolis atakas „oriai atrėmė“, sakė šio miesto meras Vadymas Boičenka.
„Šiandien buvo sunkiausia ir žiauriausia diena per septynias dienas trunkantį karą. Šiandien jie tiesiog norėjo mus visus sunaikinti“, – sakė jis „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše, kaltindamas Rusijos pajėgas šaudant į gyvenamuosius pastatus.
V. Boičenka sakė, kad per puolimą buvo pažeista infrastruktūra, žmonės liko be šviesos, vandens, šildymo.
Rusijos pajėgos taip pat bombardavo antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą; įvykiai ten lyginami su civilių gyventojų žudynėmis Sarajeve praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
Atnaujinta 05.45
Iziumo miesto, esančio už dviejų valandų kelio į pietryčius nuo Charkivo, atstovas pranešė, kad per oro antskrydžius žuvo aštuoni civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus.
Mero pavaduotojas Volodymyras Matsokinas sakė, kad miesto centras patyrė didelę žalą, o pataikius į vyriausybinį pastatą buvo sužeisti policijos pareigūnai.
Anksčiau V. Matsokinas savo „Facebook“ puslapyje rašė, kad gyventojai žuvo, kai sviedinys pataikė į jų daugiabutį namą.
Atnaujinta 05.02
Rusijos kariai yra pietiniame Ukrainos Chersono mieste ir įsiveržė į tarybos pastatą, pranešė meras po dieną skelbtos prieštaringos informacijos apie tai, ar Maskva per aštuonias dienas trukusią invaziją pirmą kartą smarkiai įsiveržė į miestą, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Juodosios jūros uostas Chersonas, pietinės provincijos sostinė, kurioje gyvena apie 250 000 žmonių, yra strategiškai patogioje vietoje, kur Dniepro upė įteka į Juodąją jūrą, ir būtų pirmasis svarbus miestas, patekęs į Maskvos rankas.
Trečiadienio rytą Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad užėmė Chersoną, tačiau po kelių valandų prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas atsakė, kad Ukrainos pusė toliau gina šią vietovę.
Atnaujinta 04.14
Ukrainos Gynybos ministras Aleksejus Reznikovas pareiškė, kad šalies kariuomenė sėkmingai atremia frontalines Rusijos karių atakas ir kad atėjo laikas didinti spaudimą iniciatyvą praradusiam priešui, rašo „Unian“.
Apie tai pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
„Rusija neišlaikė ir pradėjo pripažinti nuostolius. Tai įvyko dėl mūsų gynėjų didvyriškumo. Taip pat dėkojame informacinio fronto kovotojams, kurie pralaužė informacinę blokadą. Laikas didinti spaudimą priešui, kuris prarado iniciatyvą. Laikas pereiti prie visiško pasipriešinimo. Mūsų kariuomenė sėkmingai atremia rusų okupantų frontalines atakas. Mūsų specialieji daliniai – specialiosios pajėgos ir Vyriausioji žvalgybos valdyba – veiksmingai naikina žygiuojančius Rusijos karius“, – sakė ministras.
Jis taip pat kreipėsi į piliečius, gyvenančius laikinai priešo okupuotose teritorijose: „Su jūsų pagalba mūsų kariuomenė greičiau nugalės ir išstums okupantus. Būtina atimti iš Rusijos karių užnugario paramą.“
„Nelieskite tankų. Tik jei tikrai norite. Sunaikinkite galines kolonas. Jos seka šarvuočių kolonas. Jei priešas liks be degalų, šaudmenų, maisto, inžinerinės ir remonto paramos, jis taps bejėgis. Medžiotojai. Miškininkai. Žinote visus savo vietovės takus ir griovius. Dabar jūsų laikas. Priešas turi jausti, kad kiekvienas nekviestas žingsnis į Ukrainos žemę gali būti paskutinis. Būtina, kad okupantas turėtų tik vieną motyvaciją – kuo greičiau pabėgti iš mūsų šalies“, – pabrėžė V. Reznikovas.
Atnaujinta 03.31
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad yra pasirengusios įvesti sankcijas Rusijos naftos ir dujų tiekimui. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Baltieji rūmai įvedė sankcijas technologijų eksportui į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti, praneša „Sky News“.
„Neturime strateginio intereso mažinti pasaulinį energijos tiekimą... Dėl to amerikiečiams pakiltų kainos prie dujų siurblių“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė atstovė spaudai Karine Jean-Pierre.
Tačiau J. Bideno administracija įspėjo, kad gali blokuoti rusišką naftą, jei Maskva padidins agresiją prieš Ukrainą.
„Tai labai svarstoma, tačiau turime pasverti, koks bus visas poveikis“, – trečiadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Ši žinia buvo paskelbta tuo metu, kai naftos kainos sparčiai augo, o ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo daugiau kaip 3 JAV doleriais – iki 116,83 svaro už barelį, tai aukščiausia kaina nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.
JAV žalios naftos ateities sandoriai pabrango daugiau kaip 2 doleriais – iki 112,78 svaro sterlingų už barelį.
Atnaujinta 03.22
Bankų sistema „Swift“ pranešė, kad kovo 12 d., šeštadienį, septynis Rusijos bankus atjungs nuo savo pasaulinio tinklo, „laikydamasi taikomų sankcijų įstatymų“.
„Mūsų giliausios mintys yra su tais, kurie kenčia nuo tragiškų žmogiškųjų Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių“, – sakoma organizacijos pareiškime.
Anksčiau šią savaitę Vakarų valstybės susitarė pašalinti kai kuriuos svarbiausius bankus iš tarptautinės mokėjimų sistemos.
„Swift“ sistema naudojasi tūkstančiai finansų įstaigų daugiau kaip 200 šalių, kad palengvintų tarptautinius pinigų srautus.
Atnaujinta 03.10
Per Rusijos antskrydžius Mariupolyje smarkiai sutrikdytas energijos ir vandens tiekimas, naujienų agentūrai „Unian“ trečiadienį sakė miesto meras Vadymas Boičenko.
Pasak jo, trečiadienis buvo sunkiausia karo diena iki šiol. Jis pažymėjo, kad daugelis iš 440 tūkst. miesto gyventojų šiuo metu neturi vandens, šildymo ar elektros tiekimo.
„Rytoj mūsų komunalinių paslaugų įmonės imsis kritinės infrastruktūros atstatymo darbų“, – pridūrė meras.
Remiantis valdžios institucijomis, per antskrydžius Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 130 žmonių. Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Mariupolis išsidėstęs netoli separatistinių teritorijų ir šiuo metu yra paskutinis Ukrainos Vyriausybės kontroliuojamas didelis uostas prie Azovo jūros.
Atnaujinta 02.56
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pabėgo milijonas žmonių, pranešė JT pabėgėlių agentūra.
Ji pridūrė, kad tai yra sparčiausias pabėgėlių išvykimas šiame šimtmetyje, skelbia „Sky News“.
Atnaujinta 02.27
Šią savaitę Jungtinės Valstijos pristatė Ukrainai šimtus raketų „Stinger“, įskaitant daugiau kaip 200 pirmadienį, praneša NBC. Pranešime cituojami du Kongreso pareigūnai, informuoti apie pristatymus.
Jie pridūrė, kad tai yra dalis 350 mln. dolerių pagalbos paketo, apie kurį Baltieji rūmai paskelbė vėlų penktadienio vakarą.
Į paketą taip pat įtrauktos prieštankinės raketos „Javelin“ ir šaudmenys, kurių, kaip teigė Ukrainos vyriausybė, jai reikia kovai su Rusijos kariuomene.
Raketomis „Stinger“ galima numušti lėktuvus.
Praėjusį savaitgalį Vokietija taip pat paskelbė, kad siunčia Ukrainai 500 raketų „Stinger“.
Atnaujinta 02.17
Balsavimas JT Generalinėje Asamblėjoje rodo, kad „pasaulinis pasipiktinimas yra didelis“, sako JAV prezidentas Joe Bidenas. Trečiadienį JT Generalinės Asamblėjos posėdyje buvo nubalsuota už Rusijos veiksmų Ukrainoje pasmerkimą.
Už rezoliuciją balsavo 141 narė, o prieš – penki. Susilaikė 35 narės.
Atnaujinta 02.13
Ukrainoje tęsiantis Rusijos puolimui, atakuojama Charkivo sritis. Smogta Izjumo miestui. Pranešama, kad žuvo mažiausiai trys civiliai. Kiek anksčiau oro antskrydis įvykdytas Merefoje. Atakuotas miesto centras, apgriauti namai. Pranešama apie žuvusiuosius, skelbia LRT RADIJAS.
Tęsiasi ir Charkivo apgultis. Pranešama kad dvi Rusijos pajėgų raketos pataikė į miesto teritorinės gynybos būstinę. Charkivo centras itin smarkiai sugriautas. Įtempta situacija ir Chersone. Nors Rusijos pajėgos tikina kontroliuojančios miestą, Chersono meras kiek anksčiau tvirtino, kad šis vis dar Ukrainos kontrolėje. Padėtis Mariupolyje taip pat įtempta. Čia gyvenamieji namai atakuoti ir raketomis, ir artilerija. Ukrainos pareigūnai praneša, kad per Kremliaus pradėtą karą žuvo daugiau nei 2000 civilių – iš jų – 21 vaikas. Jauniausia auka – 18 mėnesių.
Mažmeninės prekybos bendrovė „H&M“ pranešė stabdanti pardavimus Rusijoje. Įmonės teigimu, toks sprendimas priimtas dėl karo Ukrainoje. Švedijoje įsikūrusi H&M yra antra pagal dydį rūbų prekiautoja pasaulyje. Panašių veiksmų prieš Rusiją jau ėmėsi virtinė verslo milžinių.
Tuo metu įrašų klausymo platforma „Spotify“ nusprendė uždaryti savo biurą Rusijoje. Taip pat nebetalpinti Maskvos kontroliuojamos žiniasklaidos turinio.
Atnaujinta 01.53
Ukrainos sostinę sudrebino keli galingi sprogimai. Jie buvo girdimi įvairiuose Kyjivo rajonuose.
Liudininkai agentūrai „Unian“ pasakojo, kad sprogimai buvo girdimi Golosejevo ir Pečersko rajonuose. Sprogimai taip pat nugriaudėjo Družby Narodiv metro rajone.
Mieste paskelbtas oro pavojus. Visi sostinės gyventojai buvo paraginti nedelsiant pasislėpti.
Atnaujinta 01.28
Ukrainoje tęsiantis Rusijos puolimui, pranešama, kad oro antskrydis įvykdytas Merefoje, Charkivo srityje. Atakuotas miesto centras, apgriauti namai. Pranešama apie žuvusiuosius, skelbia LRT RADIJAS.
Tęsiasi ir antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apgultis. Pranešama kad dvi Rusijos pajėgų raketos pataikė į miesto teritorinės gynybos būstinę. Charkivo centras itin smarkiai sugriautas. Įtempta situacija ir Chersone.
Atnaujinta 01.19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo naują Rusijos kariuomenės nuostolių Ukrainoje skaičių. Prezidentas teigia, kad per savaitę žuvo beveik 9 000 Rusijos karių, rašo „Unian“.
Kovo 3 d. naktį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis įrašė naują kreipimąsi į Ukrainos žmones ir išsakė Rusijos nuostolius.
Vaizdo įrašas buvo paskelbtas Ukrainos valstybės vadovo „Telegram“ kanale.
„Per savaitę nužudyta beveik 9 tūkst. rusų. Mykolajivo kryptimi dešimtimis sraigtasparnių jie turi pasiimti savo 200 ir 300. Devyniolikmečiai, dvidešimtmečiai...“ – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad nuo Rusijos kariuomenės invazijos pradžios rusų kariai į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 180 raketų, o civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai apgyvendintose vietovėse patyrė didelių nuostolių.
Jis sakė, kad Ukrainos žmonės per savaitę sugriovė priešo planus: „mes juos sustabdėme ir nugalėjome“.
„Mes esame žmonės, kurie per savaitę sugriovė priešo planus. Planai, kurie buvo kuriami daugelį metų. Klastingai, apskaičiuotai, su neapykanta mūsų šaliai, mūsų žmonėms, visiems žmonėms, kurie turi laisvę ir širdį. Tačiau mes juos sustabdėme ir juos nugalėjome“, – pabrėžė prezidentas.
V. Zelenskis pridūrė, kad, be kariškių ir teisėsaugos institucijų, net ir paprasti ukrainiečiai kasdien paima rusų karinius belaisvius.
„Ir jie sako tik vieną dalyką. Jie nežino, ko čia atvyko“, – sakė jis.
Atnaujinta 01.10
Pranešama, kad Maskvos ir Sankt Peterburgo gatvėse vyksta protestai, žmonės yra suimami.
Skelbiama, kad Sankt Peterburge buvo sulaikyta Leningrado blokadą išgyvenusi Jelena Osipova, protestavusi prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Atnaujinta 01.06
Charkive žuvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė, praneša „Sky News“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija pranešė, kad per apšaudymą Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste žuvo jos specialiosios stebėjimo misijos narė.
Savo pareiškime ESBO įvardijo žuvusiąją Maryną Feniną ir teigė, kad ji žuvo „rūpindamasi atsargomis savo šeimai mieste, kuris tapo karo zona“.
ESBO yra didžiausia pasaulyje regioninė saugumo organizacija, jos veikloje dalyvauja 57 pasaulio šalys, įskaitant Ukrainą ir Rusiją.
Atnaujinta 00.54
Per raketos smūgį į Kyjivo televizijos bokštą žuvo žiniasklaidos atstovas – vieno televizijos kanalo operatorius. Kaip praneša „Unian“, šią informaciją paskelbė „Tautos tarno“ frakcijos pirmininko pavaduotoja Jevgenija Kravčiuk.
„Deja, tarp žurnalistų jau yra pirmoji auka. Vieno televizijos kanalo operatorius žuvo gatvėje, kai į televizijos bokštą įskriejo raketa – tai įvyko vakar Dorogožičiuose“, – sakė ji.
Kanalo „Live“ interneto svetainėje buvo paskelbta, kad per rusų karių ataką žuvo „Live“ operatorius Jevgenijus Sakunas.
Kovo 1 d. Rusijos kariai raketomis bandė numušti televizijos bokštą Kyjive, tačiau pataikė į Babin Jarą.
Pirminiais duomenimis, dvi raketos pataikė į Kyjivo televizijos bokštą, sakė miesto meras Vitalijus Kličko. Pasak jo, buvo apgadinta transformatorinė pastotė, iš kurios tiekiama elektra televizijos bokštui, ir valdymo patalpa pačiame televizijos bokšte.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, apšaudant Kyjivo televizijos bokštą preliminariai žuvo penki žmonės ir dar penki buvo sužeisti.
Atnaujinta 00.36
Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras paskelbė pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, kuriuos Rusija įvykdė įsiverždama į Ukrainą, praneša BBC.
Pirmadienį Karimas Khanas sakė, kad ketino prašyti teismo pirmininkaujančios valstybės leidimo pradėti tyrimą, tačiau Jungtinės Karalystės ir 37 kitų valstybių kreipimasis į teismą reiškia, kad dabar jis ketina pradėti tyrimą nedelsiant.
Jis rašė: „preliminariai nagrinėdamas situaciją Ukrainoje, mano biuras jau rado pagrįstą pagrindą manyti, kad buvo įvykdyti Teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai (...)“.
„Nė vienas asmuo naudodamasis susidariusia situacija Ukrainoje neturi leidimo daryti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausančių nusikaltimų“, – sakė Khanas.
Atnaujinta 00.23
Šiuo metu Baltarusijos kariuomenė tiesiogiai nedalyvauja Rusijos pradėtame kare, tačiau iš Baltarusijos kyla kariniai sraigtasparniai ir karo lėktuvai, jie smogs Ukrainos teritorijai, sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas Oleksijus Danilovas televizijos kanale „Rada“.
„Šiandien mes tiesiogiai nematome Baltarusijos karinių pajėgų mūsų teritorijoje, tačiau suprantame, kad jos vis dar ruošiasi. Šiandien galime pasakyti tik tiek, kad būtent iš Baltarusijos teritorijoje esančių bazių kyla sraigtasparniai ir karo lėktuvai, kurie skraidys į mūsų teritoriją. Tai mums labai pavojinga situacija... Šiandien to tiesiogiai nepastebime, bet tai gali įvykti bet kuriuo metu, nes šie kariai (baltarusių – red.) yra pasiruošę, beveik yra visiškos kovinės parengties“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.
Atnaujinta 00.14
Trečiadienį Viskonsine vykusiame renginyje JAV prezidentas Joe Bidenas savo kalbą pradėjo nuo tebesitęsiančio karo Ukrainoje aptarimo, rašo NBC.
„Mes, Jungtinės Amerikos Valstijos, palaikome Ukrainos žmones“, – sakė J. Bidenas.
J. Bidenas sakė, kad Ukrainos žmonių parodyta drąsa yra „nuostabi“, ir kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad jis mano galįs „suskaldyti“ NATO, Europą ir JAV.
„Naujausias V. Putino išpuolis prieš Ukrainą yra iš anksto apgalvotas ir neišprovokuotas. Jis atmetė daugkartines diplomatijos pastangas. Jis manė, kad Vakarai ir NATO nereaguos. Jis manė, kad gali suskaldyti mus, bet jis klydo. Mes esame pasirengę“, – sakė J. Bidenas.
