LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“ kalbinti politikai ir politikos apžvalgininkai teigia, kad artėjantis Baltarusijos referendumas dėl Konstitucijos pataisų yra tik „vykdoma režimo pokyčių imitacija“ ir rodo, kad Lietuvos kaimynė vis labiau stumiama į Rusijos glėbį.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad Baltarusijoje vyksiantis referendumas dėl Konstitucijos „neatitinka jokių normalių kriterijų“.
„Visiems akivaizdu, kad referendumo procesas nėra sąžiningas, nes tai suponuoja sąžiningą abiejų pusių konkurenciją. Reikia užduoti klausimą, ar galimas laisvas balsavimas tokiomis teroro sąlygomis. Aišku, kad tai imitacinė priemonė, skirta parodyti, kad režimas galimai nusileidžia, neva parodo tam tikras demokratines nuostatas ir tai yra neva legitimizavimo objektas“, – kalbėjo D. Žalimas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto lektorius Vytis Jurkonis tikina, kad Aliaksandro Lukašenkos veiksmai dėl referendumo skirti kalboms nuo tikrųjų įvykių Baltarusijoje nukreipti.
„Tai yra melas, parodija, tą reikia konstatuoti. Visa įžanga ir preliudija rodo, kad pagrindo kalbėti apie referendumą ir Konstituciją nėra“, – teigė V. Jurkonis.
D. Žalimas kalbėdamas LRT TELEVIZIJOS „Forumo“ laidoje teigė, kad net „Rusijoje konstitucinės pataisos yra paruošiamos kokybiškiau nei Baltarusijoje“.
„Baltarusijoje yra parodija bet kokio konstitucionalizmo. Pavyzdžiui, yra įvedamas naujas valdžios organas, kuris vadinsis „Baltarusijos liaudies susirinkimas“ ar kažkaip panašiai, kuris paneigia teisės ar valdžių suskirstymo supratimą“, – aiškino buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas.
„Įdedami tam tikri valstybinės ideologijos pagrindai ir čia akivaizdus pasirinkimas sovietinių partizanų naratyvo. (...) Tai bus panaudota tautinei saviraiškai, nors tai vyksta ir be minėtų pataisų“, – pridūrė D. Žalimas.
VU TSPMI „Jean Monnet“ profesorius dr. Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad tokiomis priemonėmis A. Lukašenka ir toliau siekia išlikti valdžioje ir „nebūti pasodintas į kalėjimą“.
„Jis nori įstatymiškai įtvirtinti savo neliečiamybę. Panašu, kad jis tiki, kad tų nuostatų bus laikomasi. Jam dabar atrodo tos fasadinės demokratijos reikia labiau nei anksčiau, dabar reikia tam tikrų maskuočių. Reakcija į tai, kas vyko nuo 2020 metų vasaros. Kitas aspektas – Rusijos vaidmuo, Rusija siekia, kad neliktų to vadinamojo neutraliteto“, – aiškino R. Vilpišauskas.
Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Andrikienė teigė, kad „už visų Baltarusijos konstitucinių pataisų stovi Kremlius“.
„Kai aš girdžiu iš savo kolegų užsienyje, kad jie gavo kvietimus atvykti į Minską stebėti referendumo, tai yra aiškus būdas įteisinti tai, ką jis neva turi“, – dėstė L. Andrikienė.
„Iš Konstitucijos dingsta nuostatos, kad Baltarusija yra neutrali valstybė ir kad ji nėra branduolinė. Taip atidaromos durys Rusijai dislokuoti branduolinį ginklą visai šalia mūsų sienų“, – aiškino Seimo URK pirmininkė.
Valdžia iki 2035 m.?
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius tikino, kad A. Lukašenka „valdžioje gali išlikti iki 2035 metų“.
„Be abejo, jam labai svarbus teisinio imuniteto klausimas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“ kalbėjo D. Kuliešius.
Seimo URK pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys tikino, kad „dar yra galimybių pabandyti atsukti situaciją derybomis, kad Lukašenka valdžioje neišliktų amžinai“.
D. Žalimas pridūrė, kad „suteikiama per daug garbės, kalbant apie šias Baltarusijos konstitucijos pataisas, nes jos realiai nieko nekeičia“.
VU TSPMI lektorius V. Jurkonis neslėpė, kad Baltarusija ilgą laiką buvo Rusijos sąjungininkė, priklausoma nuo jos ekonomiškai, energetiškai, kultūriškai.
„Išskyrus vienintelį dalyką, kurį mindo nuo 2020 m. – pilietinę visuomenę. Pilietinės visuomenės nuotaikos buvo gerokai kitokios, ji nenori Kremliaus įtakos, tačiau, deja, jie visi yra Lukašenkos politikos įkaitai“, – vertino situaciją V. Jurkonis.
VU TSPMI „Jean Monnet“ profesorius R. Vilpišauskas teigė, kad „bet koks Baltarusijos demokratizavimas yra nenaudingas Kremliui“.
„Baltarusijos opozicijos nariai galimai praranda demokratijos viltį. (...) Bijau, kad ši vizija žlugo“, – dėstė nuomonę R. Vilpišauskas.
„Lukašenka tapo Putino vasalu, o Baltarusija – Rusijos anklavu“, – kalbėjo Seimo URK pirmininkė L. Andrikienė.
Lietuvos prezidento G. Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais D. Kuliešius patikino, kad šiomis dienomis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra tik iš dalies pasiekęs pergalę dėl Baltarusijos.
„Šiandien Lukašenka yra be galo silpnas ir labai stipriai priklausomas nuo Kremliaus. Ekonominė ir politinė pusė ir toliau bus spaudžiama Rusijos, jai siekiant vykdyti tolesnę integraciją tarp valstybių“, – sakė D. Kuliešius.
V. Jurkonis teigė, kad dabar vyksta kova tarp autokratinių ir demokratijų valstybių.
„Mums kiekvienam reikia atsakyti, kiek mums yra svarbios demokratinės vertybės, ir mes esame pasiruošę jas ginti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse“, – kalbėdamas apie situaciją Baltarusijoje kalbėjo VU TSPMI lektorius.
