Nors ES išreiškė žodinę paramą Lietuvai dėl Kinijos spaudimo, kokių konkrečių veiksmų imsis – tik aiškinasi. Bendrą laišką pasirašę europarlamentarai teigia, kad tai – ataka prieš visą Europą, ir ragina Pekinui atsakyti kuo greičiau. Bet analitikai pastebi, kad Bendrijai dėl atsako sutarti sunku – greitai reaguoti neleidžia europiniai įstatymai, o su Kinija prekiaujančios valstybės sulaukia verslo spaudimo.
Jau beveik du mėnesius Lietuvos verslininkai kalba apie sunkumus prekiaujant su Kinija. Europos Sąjungos pareigūnai bent kelis kartus išreiškė palaikymą Lietuvai, bet ką darys konkrečiai – atsakymo neturi nei už prekybą atsakingo ES komisaro kabinetas, nei Bendrijos valstybės.
Daugiau nei 40 europarlamentarų iš keliolikos šalių ragina ES imtis bendrų veiksmų dėl Kinijos spaudimo. Sako, Pekinas, nors oficialiai ir nepranešė, Lietuvai taiko sankcijas. O tai ne tik nepriimtina, bet ir neteisėta.
Iniciatyvos autorė – europarlamentarė iš Slovakijos Miriam Lexmann. Interviu LRT ji sako, kad Europa puolė į Kinijos glėbį nepagalvojusi, kad vėliau tuo bus bandoma pasinaudoti. Anot M. Lexmann, tai – ataka prieš visą Europos Sąjungą.
„Manau, kad išreikšti solidarumą yra svarbu, bet solidarumu sotus nebūsi. Jeigu yra ekonominių problemų, reikia ekonominių veiksmų. Mums reikia skubiai imtis priemonių, kurios parodys, kad mes esame vieningi ir pasirengę apginti bendrą rinką“, – tvirtina ji.
Europai reikia imtis atsakomųjų sankcijų ir pagalvoti apie europinius pinigus nukentėjusioms įmonėms, sako europarlamentarė. Taip pat – daugiau bendradarbiauti su demokratiškomis šalimis, o ne autoritarine Kinija.
Parašus po laišku Europos Sąjungos vadovams padėjo nariai iš skirtingų politinių grupių. Bet pasirašiusiųjų – tik 40 iš 700.
„Tai rodo, kad tas sprendimas Lietuvoj buvo neparengtas. Jeigu būtų tartasi, ieškota galimybių, ta parama galbūt būtų žymiai stipresnė. Dabar eini, kalbiesi, kartais žmonės ir pasako – tai ką prisidarėt?“ – sako Lietuvos europarlamentaras Juozas Olekas.
Profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Europos atsakas vangus dėl dviejų priežasčių. Tai – ir su Kinija dirbančių korporacijų spaudimas, ir Europos Sąjungos teisinė sistema – prieš imantis konkrečių veiksmų, reikia surinkti tvirtus įrodymus. O Pekinas oficialiai teigia, kad sankcijų netaiko.
„Dabar jau Kinija yra tapusi viena iš pagrindinių prekybos ir investicijų partnerių ES. Ir ypač kai kurioms atskiroms valstybėms ji labai svarbi. Tiek Vokietijai, tiek Graikijai ar Vidurio Europos šalims“, – sako VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas.
Kai tiek daug kliūčių imtis veiksmų, vienintelis kelias – diplomatinis, sako profesorius. Europos Sąjunga jau yra paskelbusi apie planus kovą rengti susitikimą su Kinijos vadovais.
Anot europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, Lietuvos tikslas turėtų būti kuo daugiau kalbėti apie Kinijos spaudimą, kad klausimas atsidurtų oficialioje darbotvarkėje.
„Kad jis nėra aptarinėjamas ES lygiu – tai yra tiesa. Nemanau, kad tai yra mums pranašumas. Reikia išvengti šios situacijos ir kelti jį plačiau į ES lygmenį – tada ir Europos parlamentarai pradės kalbėti, jei tai taps europiniu klausimu“, – sako politikas.
Pirmadienį Briuselyje vyks dar vienas Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Darbotvarkėje – Rusija, Malis ir Sudanas, o klausimo dėl Kinijos spaudimo nėra.
