Rusijos kalinys, pasiskundęs žmogaus teisių gynimo grupei, kad kalėjimo prižiūrėtojai jį kankino, prievartavo ir žemino, teigė sulaukęs keršto ir, kaip praneša jo advokatas ir artimieji, protestuodamas surengė 22 dienas trukusį bado streiką.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/ L) originalus kūrinys.
14 metų bausmę už žmogžudystę atliekančio Marselio Amirovo liudijimas – tai dar vienas įrodymas pastaruoju metu pasipylusių pasakojimų ir kaltinimų dėl Rusijos kalėjimų sistemoje paplitusių kankinimų ir kitokio pobūdžio netinkamo elgesio lavinoje.
Šių metų pradžioje žmogaus teisių grupė pradėjo viešinti vaizdo įrašus, kuriuos buvęs kitos įkalinimo įstaigos kalinys slapta nutekino iš kalėjimo kompiuterinio tinklo. Rusijos visuomenę sukrėtę vaizdo įrašai atkreipė dėmesį į kankinimus kalėjimuose ir izoliatoriuose – problemą, kurią valdžia iš esmės ignoruoja.
Lapkritį Kirovo srityje kalintis M. Amirovas susitiko su Vyriausybės sankcionuota visuomenine komisija, kuriai pavesta stebėti žmogaus teises.
Vienam jos nariui kalinys prisipažino buvęs kankintas – jis teigė, kad jo galva buvo ne kartą nardinama į kibirą su žmogaus išmatomis, kad jis buvo mušamas, smaugiamas ir išprievartautas šluotos kotu. Visa tai jis patvirtino rašytiniame pareiškime, kurį vėliau pateikė savo teisininkui.
Po komisijos apsilankymo M. Amirovas buvo perkeltas į netoliese esančią kalėjimo gydymo įstaigą, tačiau po 11 dienų, lapkričio 30 d., buvo grąžintas į pagrindinį Kirovo kalėjimo korpusą, kuriame laikomas nuo 2018 m. gegužės. Vėliau jis advokatui teigė vėl buvęs prižiūrėtojų kankintas, reikalaujant atsižadėti ankstesnių liudijimų.
Po to M. Amirovas paskelbė bado streiką ir gruodžio 13 d. vėl buvo perkeltas į gydymo įstaigą.
Po dešimties dienų, vis dar būdamas kalėjimo ligoninėje, M. Amirovas atnaujino bado streiką. Vėliau jis advokatui sakė, kad vėl buvo nubaustas už savo veiksmus – patalpintas į specialią žiurkėmis knibždančią nešildomą kamerą.
Gruodžio 23 d. jis susitiko su advokate Tatjana Šabanova ir pateikė jai rašytinį pareiškimą, patvirtinantį patirtą smurtą.
„Kai pirmą kartą jį pamačiau, jis buvo kaip sužeistas gyvūnas, – RFE / RL sakė T. Šabanova. – Jis žvalgėsi aplinkui, drebėjo, visko bijojo, akys buvo it paklaikusios. Tačiau supratęs, kad nebus paliktas [pavojuje], šiek tiek aprimo.“
Savo laiškuose artimiesiems M. Amirovas jau anksčiau pasakojo apie nežmonišką elgesį su kaliniais. „Pasakysiu vieną dalyką: [kalėjimo prižiūrėtojams] kaliniai yra ne žmonės, o gyvuliai, su kuriais galima daryti, ką nori. Ir nėra kam pasiskųsti“, – RFE / RL sakė M. Amirovo sesuo Lilia.
Regioninis federalinės kalėjimų tarnybos padalinys į RFE / RL prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.
Dėl įtariamų prievartos prieš kalinius naudojimu regioninis Tyrimų komitetas jau tyrė Kirovo kalėjimo administraciją ir jos taikomą praktiką. Tačiau tyrimo metu netinkamo elgesio su kaliniais įrodymų nerasta.
Lapkritį su M. Amirovu susitikęs Vyriausybės komisijos narys Andrejus Babuškinas viešai paragino užtikrinti M. Amirovui tinkamą gydymą ir ištirti kalėjimo pareigūnų elgesį.
Ne vienerius metus žmogaus teisių aktyvistai kelia ir dokumentuoja kankinimų ir teisių pažeidimų Rusijos kalėjimuose problemą.
Tačiau reformos kelią skinasi sunkiai, o kalėjimo prižiūrėtojai ir pareigūnai retai baudžiami ar patraukiami baudžiamojon atsakomybėn už savo veiksmus. Praėjusią savaitę vykusioje metinėje spaudos konferencijoje prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kankinimai kalėjimuose yra „viso pasaulio problema“, ir niekuo nepagrįsdamas teigė, kad Rusijoje situacija nėra blogesnė nei JAV ar Prancūzijoje.
Nutekinti vaizdo įrašai, kuriuos paviešino žmogaus teisių grupė „Gulagu.net“, paskatino federalinius tyrėjus pradėti tyrimą vienoje įstaigoje Saratovo regione.
Nors kalėjimų pareigūnai atpildo sulaukia retai, spalį Federalinė kalėjimų tarnyba paskelbė atleidusi penkis aukštesnio rango kalėjimo pareigūnus, įskaitant kalėjimo, kuriame vyko vaizdo įrašuose užfiksuoti kankinimai, viršininką.
