Šią savaitę Lietuvos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl neva neteisėto žmonių gabenimo, kuriame netiesiogiai įvardijami ir „Sienos grupės“ organizacijos savanoriai. Tai ne pirmas kartas Europoje, kai tokie žmonės dėl pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams atsiduria institucijų akiratyje.
„Atgrasymas vyksta etapais. Iš pradžių pradedamos šmeižto kampanijos, neigiamos nuomonės [apie savanorius] formavimas, ieškant pretekstų „ką jie čia veikia, kokios jų intencijos, iš kur ateina jų pinigai“, – portalui LRT.lt sakė Europos politikos studijų centro (CEPS) mokslo darbuotoja Lina Vosyliūtė.
„Paskui pereinama prie administracinių klausimų dėl leidimų neišdavimo ir nuobaudų kėlimo. Dar vėliau prasideda bauginimas, kai patys pareigūnai neformaliais būdais daro spaudimą savanoriams. Galiausiai visa tai nueina iki kriminalinių bylų.“
Pasak L. Vosyliūtės, šie žingsniai buvo pastebimi ir Lietuvoje, kai Vidaus reikalų ministerijos atstovai sakė, kad „savanorių postai yra antivalstybiniai ir antipasienietiški.“ Institucijos taip pat skyrė nuobaudas be leidimų pasienyje dirbusiems savanoriams ir pradėjo ikiteisminius tyrimus.
Tyrimas prieš lietuvius savanorius
Kaip rašoma organizacijos feisbuko paskyroje, „Sienos grupė“ – tai organizuota grupė žmonių, teikianti „tiesioginę humanitarinę pagalbą migrantams, esantiems gyvybei pavojingose situacijose“.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), tyrimas pradėtas „nustačius nusikalstamos veikos požymių“ ir paaiškėjus, „kad nuo teisėsaugos buvo slepiama informacija“ apie sieną kirtusius migrantus bei jų buvimo vietą Lietuvoje.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl neteisėto žmonių gabenimo. [Tyrimas pradėtas] ne prieš „Sienos grupę“, o dėl nustatytų atvejų, kai buvo slepiami galimai neteisėtai sieną kirtę migrantai“, – portalui LRT.lt sakė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Pasak jo, įtarimai konkretiems asmenims nėra pareikšti, o bylos detalės negali būti atskleistos tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Visgi jis nepaneigė, kad byloje figūruoja „Sienos grupės“ savanorių veikla.
Šios savaitės pradžioje LRT RADIJAS nušvietė istoriją, kai „Sienos grupės“ savanoriai keletą dienų palaikė kontaktą su Lietuvos teritorijoje buvusia keturių migrantų iš Pakistano grupe. Savanoriai jiems teikė šiltą maistą, rūbus, miegmaišius ir padėjo gauti Europos Žmogaus Teisių Teismo apsaugą, kad užsieniečiai nebūtų išsiųsti atgal į Baltarusiją.
Taip pat skaitykite
Pasak VSAT, toks „Sienos grupės“ elgesys buvo „neatsakingas“, nes organizacija iš anksto neinformavo pasieniečių apie migrantų buvimo vietą. Pasak savanorių, taip jie siekė apsaugoti pakistaniečius nuo išstūmimo į Baltarusiją.
Savo „Facebook“ paskyroje organizacija ketvirtadienį rašė, jog „kol kas patys neturime jokių žinių apie tai, su mumis teisėsaugos pareigūnai nesusisiekė, todėl nieko komentuoti negalime“.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, kad asmenims, neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenusiems užsieniečius arba juos slėpusiems šalies teritorijoje, skiriamos baudos arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Panašios istorijos, kai humanitarinę pagalbą migrantams teikę savanoriai buvo apkaltinti žmonių gabenimu ir už tai teisiami, jau nuskambėjo Italijoje, Graikijoje bei kitose su pabėgėlių srautais susiduriančiose Europos šalyse.
Teisiami už išgelbėtas gyvybes
Šių metų pavasarį Italijos prokurorai pateikė kaltinimus daugiau nei dvidešimčiai savanorių iš tokių tarptautinių humanitarinių organizacijų, kaip „Gelbėkit vaikus“ (angl. Save the Children) ir „Gydytojai be sienų“ (pranc. Médecins Sans Frontières).
Savanoriai, kurie gelbėjo pabėgėlius iš Viduržemio jūroje skęstančių perpildytų valčių ir plaustų, buvo apkaltinti bendradarbiavimu su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis. Pasak Italijos prokurorų, gelbėtojai organizavo tiesioginį pabėgėlių perdavimą iš kontrabandinių valčių ir padėjo jiems pasiekti Italijos krantus. Už tai jie buvo nubausti laisvės atėmimu iki 20 metų.
Šių metų lapkritį už pagalbą prieglobsčio prašytojams per 2015-ųjų metų Europos pabėgėlių krizę 23 savanoriai taip pat buvo teisiami Graikijoje. Kaip rašė portalas „The Guardian“, jie buvo kaltinami „priklausymu nusikalstamai organizacijai, kuri prisistatė kaip NVO, siekdama pasipelnyti iš neteisėto žmonių įvežimo į Graikiją.“
Be prekybos žmonėmis, jie taip pat buvo kaltinami pinigų plovimu, sukčiavimu ir šnipinėjimu, nes neva klausėsi Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos radijo kanalų, kad iš anksto sužinotų apie laivų su pabėgėliais buvimo vietą.
Visgi savanorių veiklos kriminalizavimas nėra nauja praktika.
Anot Europos prieglobsčio, integracijos ir migracijos politikos mokslinių tyrimų platformos (ReSOMA) atlikto tyrimo, 2015–2019 metais trylikoje Europos šalių buvo iškelta 171 byla prieš migrantams padėti bandžiusius savanorius.
L. Vosyliūtė, kuri taip pat prisidėjo prie ReSOMA tyrimo, teigė, jog dauguma šių asmenų priklausė įvairioms žmogaus teisių ir humanitarinėms organizacijoms.
Pasak jos, realūs skaičiai gali būti dar didesni, nes tyrimas įtraukė tik žiniasklaidoje paminėtas bylas: „Vien Danijoje radome tyrimą, kad daugiau nei 300 žmonių, pavėžėjusių ar kitaip pagelbėjusių pabėgėliams, buvo teisiami.“
Pasak ekspertų, savanorių veikla, padedant migrantams pavojingose situacijose, yra būtina, nes gelbėja valstybių likimo valioje paliktų žmonių gyvybes. Visgi jų kriminalizavimas rodo antiimigracinės politikos radikalėjimą visoje Europoje.
„Kalbėjausi su šimtais paprastų savanorių visoje Europoje, kurie ėmėsi veiksmų ten, kur šalys nesugebėjo to padaryti, pirmiausia tam, kad išgelbėtų žmonių gyvybes, o vis dažniau ir tam, kad matytų valstybių smurtą prieš migrantus“, – portalui „The Guardian“ sakė profesorė, knygos „Naujieji internacionalistai: Europos pabėgėlių krizės savanoriai“ autorė Sue Clayton.
„Dabar šių [migrantus] palaikančių savanorių veikla yra vis labiau kriminalizuojama. Vyriausybės nenori, kad būtų vykdomas šis darbas, ginantis žmonių teises, nes nori toliau įgyvendinti savo „Europos tvirtovės“ planą“, – pridūrė ji.
Savanoriai sako, kad pagalba desperatiškose situacijose atsidūrusiems migrantams, kai perduodama jiems šilto maisto, drabužių, vandens ar netgi kai jie ištraukiami iš skęstančių plaustų jūroje, nėra nusikaltimas, o pačios valstybės, vykdydamos apgręžimo politiką, pažeidžia tarptautinę teisę.
Ženevos konvencija numato, kad ją pasirašiusios šalys negali taikyti sankcijų žmonėms, atvykstantiems be oficialaus leidimo, jei jie bėga nuo persekiojimo, ir kad jiems turi būti sudaromos sąlygos prašyti prieglobsčio.
Visgi Italijos, Graikijos, Vengrijos bei Lietuvos valdžios vykdo atstūmimo politiką, dėl kurios pagalba apgręžtiems migrantams tampa neteisėta, nes neva palengvina patekimą į šalių teritorijas.
Gąsdinimas ir atgrasymas
Pasak CEPS mokslo darbuotojos L. Vosyliūtės, „dėl teisinės bazės neapibrėžtumo ir politinio spaudimo“ Europoje susidarė palanki terpė kriminalizuoti migrantams padedančių savanorių veiklą.
„Europos Sąjungos direktyvoje apibrėžiama, kad bet kokia pagalba nereguliariems migrantams kirsti valstybių sienas gali būti laikoma žmonių gabenimu ar nereguliarios migracijos skatinimu“, – sakė ji.
„Tai neatitinka tarptautinių standartų. Dėl to mes kalbame su [Europos] Komisija, nes Jungtinių Tautų migrantų gabenimo protokolas kalba apie tai, kad veikla su migrantais laikoma neteisėta, jei ji įtraukia finansinės arba kitokios materialinės naudos gavimą“, – pridūrė L. Vosyliūtė.
Kita vertus, ES šalys narės taiko ir politines priemones tam, kad pažabotų migraciją ir atgrasytų žmones nuo bandymų patekti į Europos teritoriją.
„Deja, matome, kad humanitarinė pagalba kai kurių politikų yra apibrėžiama kaip ramstis migrantų gabentojams“, – kalbėjo tyrėja.
Pasak jos, pagrindinis tokios politikos tikslas – atgrasyti organizacijas nuo humanitarinės pagalbos teikimo migrantams. Per ReSOMA tyrimą pastebėta, kad dauguma bylų prieš savanorius baigiasi išteisinimu, tačiau vien jų iškėlimas supriešina visuomenę, o kitas organizacijas priverčia permąstyti, ar tikrai verta užsiimti humanitarine veikla.
Teisininkas Laurynas Biekša pažymėjo, kad to galimai siekia ir Lietuvos institucijos. Jis atkreipė dėmesį, kad dar anksčiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl penkių afganistaniečių migrantų slėpimo vienoje Ignalinos rajono sodyboje.
Šią savaitę Panevėžio apygardos prokuratūra paskelbė šį tyrimą nutraukusi, nes „asmenų, kurių sodyboje kelias paras buvo apsistoję penki Afganistano piliečiai, veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs slėpimo veiksmai, padaryti veikiant tyčia“.
„Jei prokuratūra nutraukė bylą [dėl afganistaniečių slėpimo], tai panašu, kad ir šios bylos [dėl „Sienos grupės“ veiklos] net nereikėjo kelti. Tuo VSAT siekia organizacijoms sukelti nepatogumų ir pagrasinti, tačiau prokuratūra į tai žiūri protingai ir bylas nutraukia“, – portalui LRT.lt sakė L. Biekša.
Jo manymu, VSAT ikiteisminis tyrimas, kaltinant savanorius neteisėtu migrantų gabenimu, neturėjo būti pradėtas, nes jam nėra teisinio pagrindo ir „yra akivaizdu, kad šie žmonės nėra gabentojai ir nesiekia jokios finansinės naudos, o dirba iš humanistinių paskatų ir padeda šąlantiems žmonėms“, todėl nevykdo jokio nusikaltimo.
Anot CEPS mokslo darbuotojos L. Vosyliūtės, nors valdžios stengiasi įvairiais būdais pažaboti humanitarinių organizacijų pagalbą migrantams, jų veikla atskleidžia pačių valstybių nesugebėjimą apginti žmonių teises.
„Savanoriai veikia pasienyje, nes pati valstybė nepasirūpina tų žmonių teise į sveikatos priežiūrą, prieglobstį, nesuteikia jiems maisto, vandens, – sakė L. Vosyliūtė, – tad šių organizacijų buvimas pasienio zonoje dažnai yra suvokiamas kaip savotiška kritika valstybės neveiksnumui tokiose kritinėse situacijose.“
LRT.lt primena, kad nereguliarių migrantų, bandančių kirsti Lietuvos sieną su Baltarusija, skaičius išaugo šių metų vasaros pradžioje. Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka dėl Baltarusijai įvestų sankcijų. Rugpjūčio pradžioje VSAT pareigūnai įgijo teisę neįleisti draudžiamose vietose Lietuvos sieną kirsti bandančių migrantų.
