Iki šiol pagalbą maistu ir drabužiais migrantams teikusi nevyriausybinė orgnizacija „Sienos grupė“ ėmėsi teisinių priemonių, kad keturi pasienyje aptikti migrantai nebūtų nedelsiant apgręžti ir grąžinti į Baltarusiją. Tokias laikinąsias apsaugos priemones Lietuvai skyrė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Pasieniečiai savanorių veiksmus vadina neatsakingais, tačiau teismo sprendimo žada laikytis.
Apsnigtas, slidus kelias veda į namą nedidelio miestelio pakraštyje, netoli sienos su Baltarusija. Adreso buvome paprašyti neatskleisti. Čia įsikūrusi humanitarinę pagalbą migrantams teikiančios savanorių organizacijos „Sienos grupė“. Pasitinka viena iš trisdešimties savanorių – Marija. Ji aprodo patalpą, prikrautą drabužių.
„Čia yra daiktai, kuriuos gavome iš partnerių. Juos reikia išrūšiuoti, pažiūrėti, kas tinka žiemai miške tokiu oru. Ne tik drabužiai, bet ir reikalingiausi medikamentai, miegmaišiai, palapinės. Žmonių suaukoti daiktai, kurių savanoriams gali prireikti bet kuriuo metu“, – aiškino savanorė.
Pasak jos, visą parą budi bent du žmonės su automobiliu. Apie „Sienos grupę“ migrantai įprastai sužino per socialines medijas, sako pašnekovė.
„Mes turime savo numerį telefono, kurį skelbiame viešai, kuriuo gali migrantai kreiptis, kai jiems reikia pagalbos. Dažniausiai kreipiasi netiesiogiai: kažkas iš jų brolių, kuris gyvena kažkur Vokietijoje. Sužino ir tada parašo mums, kad brolis pavojuje su dar pora žmonių“, – pasakojo Marija.
Dieną, kai būstinėje lankėsi LRT RADIJAS, kartu su Marija budėjo Mantautas.
„Žmogus iš mūsų grupės vaikščiojo su viena moterimi iš Dzūkijos, kuri gyvena miškuose. Vaikščiodama po mišką ir klausydamasi mūsų istorijų apie migrantus, ji pasakė frazę, kad „vilkai šią žiemą nebadaus“. Tokia dramatiška, bet, na, sąlygos žmonėms iš pietų kraštų yra mirtinos. Patys lietuviai sušąla miškuose nepasiruošę, tai aišku, kad situacija yra pavojinga. Viena iš grupių buvo tokioje situacijoje, kad sakė jau buvo prisidavę pareigūnams, bet nieko neįvyksta, juos tiesiog išstumia atgal į Baltarusiją, o Baltarusija išstumia atgal (į Lietuvą). Ta grupė teigia, kad jie penkis ar šešis kartus buvo stumdomi pirmyn-atgal. Tai net jeigu jau jie yra beviltiškoj padėty dėl sveikatos ar šalčio, kartais jie net ir norėdami ištrūkt iš miško jau nebegali. Galbūt tokių grupių yra ir šiuo metu stumdomų, mes nežinome“, – kalbėjo savanoris Mantautas.
Sužinome, kad jau penkias paras „Sienos grupė“ palaiko kontaktą su viena Lietuvoje esančia migrantų grupe.
„Kadangi pastarosiomis dienomis yra -10 ir jie stovyklauja miške, tai mūsų grupė padeda jiems mirtinai nesušalti – kasdien gauna iš mūsų šilto maisto ir naujų sausų drabužių, miegmaišių. Tai taip, šiuo metu mes žinome apie vieną tokią grupę“, – sakė Mantautas.
Paklaustas, ar pasieniečiai apie tokias grupes neprašė pranešti, pašnekovas atsako: „Visi Lietuvos piliečiai, mes neprivalome tikrinti žmonių dokumentų, kai sutinkame juos gatvėje ar miške. Mes negalime būti apkaltinti žmonių gabenimu, kai mes jų negabename ir iš to nesipelnome. Paduoti sušalusiam žmogui maisto, drabužių nėra nusikaltimas. Ir nebūtina pamačius tamsesnio gymio žmogų tikrinti jo dokumentus arba skambinti policijai. Tai yra labai pavojingas dalykas, jeigu mes pradėsime iš veido vertinti žmogaus legalumą arba nelegalumą. (...) Pamatę žmogų nelaimėje, sunkioje padėtyje, nesvarbu, kaip jis joje atsidūrė – ar dėl savo, ar dėl Lukašenkos kaltės, – pirma mūsų reakcija turi būti žmogui padėti“.
Besikalbant budinčius savanorius pasiekia žinia: gautas svarbus dokumentas iš EŽTT, anot savanorių, iki sausio 25-os dienos draudžiantis apgęžti jų globojamus, Pakistano piliečiais prisistatančius, migrantus.
„Sienos grupė“ turi planą: pristatyti teismo dokumentą migrantams į rankas ir tuomet apie juos pranešti pareigūnams. Iki vietos Varėnos rajono miške, kur jau penkias paras palapinėje įsikūrusi keturių migrantų grupė, yra daugiau nei šimtas kilometrų. Temsta. Vieta nepatenka į nepaprastosios padėties zoną, tačiau likus keliems kilometrams sustabdo policijos patruliai. Priežasties nenurodo, patikrina vairuotojo dokumentus ir leidžia važiuoti toliau. Pravažiavus duobėtu miško keliuku, navigacija praneša, kad kelionės tikslas – pasiektas.
Pėdsakai sniege nuveda prie migrantų palapinės.
„Prieglobstis“, „Lietuva“ – angliškai kartoja vienas iš keturių dvivietėje palapinėje besiglaudžiančių vyrų. Be kelių frazių daugiau anglų kalbos jis nemoka, tik urdu.
„Sienos grupės“ savanorė Ugnė Raščiūtė migrantams įteikia dokumentą, paaiškina, kad jį reikės perduoti pasieniečiams, kuriems netrukus paskambins.
„Jie nori prašytis prieglobsčio Lietuvoje, bet dažnai mes girdime, kad jie tiesiog yra apgręžiami. Mes kreipėmės į EŽTT, kad jiems būtų laikina apsauga suteikta. Pirmadienį gavome teismo sprendimą, kad jie galėtų prašytis prieglobsčio ir nebūtų apgręžti atgal į Baltarusiją, nes žmonės iš tiesų patyrė daug smurto. Šiandien kalbant, vienas jų apsiverkė“, – pasakojo savanorė.
Atvykę pasieniečiai klausia, kodėl nuo šeštadienio apie migrantų grupę žinoję savanoriai Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pranešė apie juos tik trečiadienį. „Pilietiška būtų informuoti“, – sako pasienietis.
„Taip, pilietiškai, žinokite, mes bendradarbiauti bandome, bet mums sunkiai sekasi. Tai dabar matome, kad pilietiška yra būt žmogišku ir padarėme, ką geriausio galėjome. Kad nebūtų žmonės nustumti į Baltarusiją, nepatirtų smurto ir turėtų galimybę prašytis prieglobsčio Lietuvoje“, – atsako U. Raščiūtė.
Netrukus migrantai bus išvežti į Kabelių pasienio užkardą.
„Bus išsiaiškinta užkardoje jų padėtis, ar jiems reikalinga medicininė pagalba. Dabar jie pasakė, kad jiems nereikalinga, visos bus ištirtos aplinkybės. (...) Jeigu reikės, mūsų institucijos (vertėju) pasirūpins. Žinote, netgi sulaikius sieną pažeidusį žmogų, jo teisės yra ginamos. Mes juos nusifotografuojame, nusifotografuojame tą popierių ir vežamės į užkardą tolimesniam aiškinimuisi“, – sakė vardu prisistatyti nesutikęs Kabelių užkardos jaunesnysis specialistas.
„Prieglobstis, Lietuva“, – pasieniečiams kartoja į automobilį vedami užsieniečiai. Penkias paras trukusi migrantų drama Varėnos rajono miške baigiasi.
Tai pirmas kartas, kuomet „Sienos grupės“ savanoriams pavyko suteikti ne tik humanitarinę, bet ir teisinę pagalbą migrantams. VSAT žada laikytis tarptautinio teismo įpareigojimo, tačiau „Sienos grupės“ savanorių veiksmus vertina kritiškai.
„Tikrai, sakyčiau, labai neatsakingas elgesys. Pirmiausia, tie žmonės buvo palikti ir tikrai gyveno labai sunkiomis žiemos sąlygomis. Apie tai nebuvo pranešta VSAT pareigūnams. Deklaruojamamas noras bendradarbiauti su VSAT atstovais kelia nuostabą. Kadangi viešai deklaruojama apie norą bendradarbiauti, bet to bendradarbiavimo kai kurios organizacijos nenori arba nerodo iniciatyvos. (...) Be jokios abejonės, teismo sprendimas ir laikinos priemonės kurios pritaikytos, bus vykdomos. Kol kas jų apgręžimas nebus vykdomas. Bent jau artimiausiu metu. Jeigu paaiškėtų, kad tie neteisėti migrantai kreipėsi prieglobsčio kitose Europos Sąjungos šalyse, tai bus sprendžiamas klausimas dėl jų grąžinimo pagal Dublino konvenciją. Klausimų yra daug“, – LRT RADIJUI sakė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai įsakius išvalyti Minską nuo migrantų, savanoriai šiomis dienomis gauna žinių apie galimą migrantų antplūdį.
„Kai kurie žmonės rašo mums, kad tuos, kurie norėjo grįžti į Iraką ar į Siriją, ir netgi jų dokumentai buvo tvarkingi – jie turėjo galiojančias Baltarusijos vizas, – areštavo Minske ir atvežė atgal prie sienos. Iš kitų žmonių girdime, kad jie tiesiog bijo vaikščioti po Minską, ypač tie, kurių vizų galiojimas pasibaigė. Šiomis dienomis visa tai vyksta, panašu, kad tarp švenčių bus suaktyvėjimas“, – sakė savanoris Mantautas.
Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
