Gyventojų apklausa parodė, kad lietuviai svarbiausius šalies užsienio politikos klausimus vertina nevienodai – šalies politikai Baltarusijos atžvilgiu pritaria beveik pusė apklaustųjų, tačiau pozicijai dėl Kinijos palaikymą išreiškė vos trečdalis. Portalo LRT.lt kalbinti politologai teigia, kad tai susiję ir su politikos tęstinumu, ir su aktualumu šalies gyventojams.
Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT“ lapkričio 3–24 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, per ją apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Respondentų prašyta įvertinti šiuo metu svarbiausius Lietuvos užsienio politikos klausimus. Jiems užduoti klausimai „Ar palaikote Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu?“ ir „Ar palaikote Lietuvos politiką Kinijos / Taivano atžvilgiu?“.
Respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Proporcijos apskaičiuotos remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis. Iš 1000 respondentų 772 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 228 – internetu.
Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaiko 49 proc. šalies gyventojų, o nepalaiko – 37 proc. Dar 15 proc. apklaustųjų sakė nuomonės šiuo klausimu neturintys.
Labiausiai Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaikė Vilniaus (62 proc.) ir Kauno (57 proc.) gyventojai. Klaipėdoje 51 proc. apklaustųjų išreiškė pritarimą šalies pozicijai kaimyninės šalies atžvilgiu. Kituose miestuose palaikymas nesiekė 50 proc., o kaimo vietovėse buvo 41 proc.
Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų 60 proc. sakė pritariantys Lietuvos politikai Baltarusijos atžvilgiu, o tarp įgijusių vidurinį išsilavinimą palaikymą išreiškė 35 proc.
Labiausiai Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaikė aukščiausio ar vidurinio lygio vadovai (61 proc.) ir specialistų pareigas einantys šalies gyventojai (62 proc.). Darbininkų pritarimas šiai politikai siekė 35 proc., o bedarbių – 33 proc.
Apklausos duomenys rodo ir koreliaciją tarp gyventojų pajamų bei jų pritarimo Lietuvos politikai Baltarusijos atžvilgiu – daugiausia uždirbantys šią politiką palaikė labiausiai.
Visai kitokia situacija, vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu. Šiuo klausimu dabartinę Lietuvos poziciją palaikė vos 34 proc. apklaustųjų, nepalaikė – 41 proc., o dar 26 proc. neturėjo nuomonės.
Vilniuje šiai politikai pritarė 47 proc. gyventojų, o kituose miestuose palaikymas nesiekė 40 proc. Tarp auštąjį išsilavinimą turinčių asmenų 40 proc. palaikė Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, o tarp žemesnį išsilavinimą įgijusiųjų palaikymas buvo apie 25 proc.
Baltarusijos klausimas – tęstinis, Kinijos – naujas
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė portalui LRT.lt teigė, kad apklausos rezultatai nestebina, nes „ir viešojoje erdvėje matyti, kad Lietuvos visuomenėje yra tiek ryškus palaikymas, tiek nepalaikymas“ šalies užsienio politikai.
Visgi, pasak jos, visuomenės pritarimas Lietuvos politikai Baltarusijos atžvilgiu yra reikšmingas.
„Turime aukštą procentą žmonių, kurie pritaria Lietuvos vertybinei politikai Baltarusijos atžvilgiu. 49 proc. palaikymas tikrai yra didelis, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartinė Vyriausybė nėra tokia populiari“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Tam pritarė ir politologas Mažvydas Jastramskis. Pasak jo, politikos Baltarusijos atžvilgiu klausimai yra „tęstiniai“, todėl mažiau priklauso nuo konkrečių politinių simpatijų.
„Politika Baltarusijos atžvilgiu apima ne tik dabartinę, bet ir prieš tai buvusią Vyriausybę. Griežtesnė pozicija Baltarusijos atžvilgiu, Lukašenkos, prezidento rinkimų rezultatų nepripažinimas bei sankcijų klausimai prasidėjo dar esant Skvernelio Vyriausybei ir tęsiasi konservatorių Vyriausybėje“, – portalui LRT.lt sakė M. Jastramskis.
„Tad mes galime tikėtis didesnio sutarimo tarp visuomenės dėl to, kad šis klausimas peržengia politinių stovyklų ribas“, – pridūrė politologas.
Visgi, pasak M. Jastramskio, sunku konkrečiai vertinti visuomenės požiūrį į Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu, nes tai – daug aspektų apimantis klausimas.
„Į klausimą apie politiką Baltarusijos atžvilgiu atsakantis žmogus galvoje gali turėti ir sankcijas Lukašenkai, ir derėjimąsi ar nesiderėjimą su juo, ir migrantų stūmimą nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Tad iki galo nėra aišku, apie kokią politiką kalbama“, – sakė politologas.
„Bet, žinoma, tai yra labai opus nacionalinio saugumo klausimas, tad nieko keisto, kad yra daugiau palaikančių nei nepalaikančių Lietuvos politiką jo atžvilgiu“, – aiškino M. Jastramskis.
Kalbėdami apie Lietuvos politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu vertinimą, politologai išskyrė didelį visuomenės neapsisprendimą šiuo klausimu.
„Jei klaustume apie partnerystės įstatymą, tai vos keli procentai neturėtų nuomonės, o čia neturinčių nuomonės yra 26 proc. – tai labai daug“, – sakė M. Jastramskis.
Pasak politologo, Kinijos ir Taivano klausimas yra naujas Lietuvos užsienio politikoje, tad dėl jo žmonės dar tik susidaro nuomonę.
„Tai yra naujai atsiradęs klausimas. Daug žmonių dėl to neturės nuomonės arba dažniau žiūrės į tai pagal tam tikrus antrinius dalykus, pavyzdžiui, pagal tai, ką jie apskritai galvoja apie Rytų politiką ar Vyriausybę. Čia tęstinumo tarp dviejų Vyriausybių nėra, tad žmonės nuomonę dažniau susidaro pagal savo politines preferencijas“, – aiškino M. Jastramskis.
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, natūralu, kad Lietuvos visuomenė yra mažiau apsisprendusi dėl politikos Kinijos atžvilgiu.
„Tai nėra kasdienė, įprasta tematika Lietuvoje. Tai gana nauja problema ir daug kas, galbūt, dar nesusigaudė, iki galo neįsigilino į situaciją, o tie, kurie yra susipažinę, nebūtinai jau yra suradę savo poziciją“, – sakė politologė.
Pasak M. Jastramskio, skirtingą apsisprendimą dėl politikos Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu lemia ir problemų aktualumas šalies gyventojams. Baltarusijos krizė vyksta čia pat už Lietuvos sienos, o Kinijos klausimas yra daug tolimesnis.
Sociodemografiniai skirtumai
Politologai išskyrė ir sociodemografinius aspektus, lemiančius požiūrį į šalies užsienio politiką. Pasak jų, įdomu tai, kad, vertinant Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu, palaikymas jai koreliavo su didesnėmis uždirbamomis pajamomis.
„Susidaro įspūdis, kad iš dalies tai yra Rusijos propagandos naratyvas, suneriantis santykių ir ekonominės naudos klausimus ir sakantis, kad neva Lietuvai tai atsilieps finansiškai“, – sakė M. Jastramskis.
„Pasitikėdamas šiais duomenimis, sakyčiau, kad žmonės, kurie uždirba mažiau, galbūt, bijo, kad politika Baltarusijos atžvilgiu, kad ir ką jie apie ją galvoja, atsilieps jiems finansiškai. Galbūt uždirbantieji mažiau galvoja apie ekonominį aspektą, o uždirbantieji daugiau – apie saugumo aspektą“, – pridūrė jis.
I. Petronytė-Urbonavičienė taip pat pastebėjo, kad didžiausius palaikymo ir nepalaikymo Lietuvos politikai Baltarusijos atžvilgiu skirtumus lėmė apklaustųjų pajamos ir užimamos pareigos. Tačiau šios tendencijos išnyko vertinant Kinijos klausimą.
„Politikos Kinijos atžvilgiu palaikymas yra įvairesnis. Apibendrinant galima teigti, kad nepalaikymo yra daugiau negu palaikymo, bet, žiūrint į atskiras grupes, nėra tokio didelio nuoseklumo, lyginant su požiūriu į politiką Baltarusijos atžvilgiu“, – sakė politologė.
Kalbant apie skirtingas amžiaus kategorijas, I. Petronytė-Urbonavičienė pažymėjo, kad tai nėra pagrindinis veiksnys, nulemiantis žmonių požiūrį į užsienio politiką.
Visgi, kalbėdama apie Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu vertinimą, ji išskyrė 24–35 metų grupę, kurioje buvo daugiausia palaikančių ir mažiausiai nepalaikančių šį klausimą.
„Visų pirma, mes tyrimuose dažnai matome, kad vyresnės amžiaus grupės yra linkusios švelniau žiūrėti į Rytų politiką. Kitas dalykas yra tai, kad 24–35 metų amžiaus žmonės gyvena kitame informaciniame lauke ir turi mažiau ryšio su rusiškais kanalais“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Daugiausia neapsisprendusiųjų Lietuvos užsienio politikos klausimais buvo 18–24 metų grupėje.
„Tai yra natūralu. Dalis žmonių susidaro nuomonę pagal savo polinkį remti tam tikrus politikus ar partijas, o jaunesni žmonės dar neturi tvirtesnių politinių pažiūrų ir gali mažiau domėtis politika negu vidutinio amžiaus rinkėjai“, – sakė M. Jastramskis.
Tam pritarė ir I. Petronytė-Urbonavičienė. Visgi ji pastebėjo, kad tarp apsisprendusio jaunimo buvo daugiau palaikančiųjų Lietuvos politiką tiek Baltarusijos, tiek Kinijos ir Taivano atžvilgiu nei jos nepalaikančiųjų.
„Jaunimo neapsisprendimas yra dėsningas, bet, iš kitos pusės, mes matom, kad tiems, kurie yra apsisprendę, Lietuvos vertybinė užsienio politika atrodo artima ir priimtina“, – sakė politologė.
