Pasaulyje

2021.11.23 14:45

Linkevičius apie Merkel skambučius Lukašenkai: tokie pokalbiai niekur neatveda

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.11.23 14:45

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, o dabar Vyriausybės atstovas migracijai Linas Linkevičius laidoje „LRT Forumas“ teigė, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučiai Baltarusijos autoritarui Aliaksandrui Lukašenkai yra tam tikros „pastangos“ pažaboti migrantų krizę, tačiau toks kalbėjimasis niekur neatveda.

„Konfliktuose nėra pažangos“

„Dialogas tiems, kurie nenori keistis, tarnauja kaip dūmų uždanga, kad nieko nekeistų, tačiau sudaro įspūdį, kad kažkas vyksta, kažkas kalbasi. Šiuo atveju tuo labai dažnai naudojasi Putinas, o dabar ir Lukašenka to siekia. Vakarai taip irgi bando prisidengti savo bejėgiškumą“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Pasak L. Linkevičiaus, nei viename konflikte nuo 2008 metų, jis nemato pažangos.

LRT forumas. Ką reiškia telefoninė diplomatija šalims, patiriančioms didžiausią migrantų spaudimą?

„Vadinasi tas kalbėjimasis niekur neatveda. Na, o pastangos, kaip visuomet, jos būna. (...) Įsivelti į tą politinę prekybą yra labai pavojinga su diktatūromis“, – pridūrė buvęs URM vadovas.

2000-2006 užsienio reikalų ministro postą užėmęs Antanas Valionis teigė, kad A. Merkel skambutis A. Lukašenkai išdavė ją kaip „spontanišką politikę“.

„Mes atsimename 2015 metus, kuomet jos emocingas pasisakymas išprovokavo milžinišką migrantų bangą iš Viduržemio jūros į Vokietiją. (...) Tai yra jos paskutinės dienos poste, ji dabar niekuo nerizikuoja, jos nuopelnai Vokietijai ir Europai išliks“, – aiškino A. Valionis.

Jis mano, kad „šiame mūšyje nėra aišku, ko siekia įvairios pusės“.

Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas A. Valionis sakė, kad Baltarusijos autoritaras A. Lukašenka „derybomis siekia ne savo valdžios pripažinimo, bet manevruoti tarp Europos Sąjungos ir Rusijos“.

„Šiuo metu nėra aišku kiek uodega vizgina šunį, t.y. kiek Lukašenka kontroliuoja Putiną ir nėra tokio tvirto ir galutinio atsakymo“, – pridūrė A. Valionis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) „Jean Monnet“ profesorius Ramūnas Vilpišauskas tikino, kad tokios kalbos tarp pusių turėtų būtų aptartos Europos Sąjungos (ES) rėmuose.

„Tuomet jau suderinus abiejų pusių pozicijas, išsakius savo matomas rizikas ir lūkesčius, būtų galima jau patikėti Europos Komisijai techniškai aptarti klausimus su Baltarusijos institucijomis, perkeliant žmones ar leidžiant jiems išvykti yra reikalingas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala tikino, kad Vokietijos kanclerės sprendimas paskambinti A. Lukašenkai pasitarnavo jo naudai, o jos sprendimai „nebuvo 27 ES valstybių konsensusas“.

„Krizė sukurta specialiai“

L. Linkevičius teigė, kad hibridinė ataka ir migrantų krizė buvo sukurta specialiai, žinant ES jautrumus.

„Ta sunki situacija prie sienos su Lenkija niekam nedaro garbės, bet Lukašenkai ta garbė nereikalinga, jis tai laiko šantažo instrumentu ir dabar bando tuo manipuliuoti. (...) Kremlius čia tikrai yra užkulisiuose, bet jie bando būti moderatoriais, tarpininkais, nors patys situaciją yra sukurstę. Tai yra irgi savotiškas testavimas mūsų atsparumo, gebėjimo laiku ir efektyviai reaguoti, nors jo kol kas nelabai yra“, – pridūrė buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vyriausybės atstovas migracijai pridūrė, kad gerai, kad ES sankcijų bazė Minskui yra išplėsta, bet pačios sankcijos yra „pusinės“.

„Jeigu mes įnešime dar papildomų trukdžių formuodami tą penktąjį sankcijų paketą, tai jos nebus efektyvios. Apie tai reikia kalbėti“, – aiškino L. Linkevičius.

Pasak jo, reikia atkreipti dėmesį ir į Rusijos veiksmus prie Ukrainos sienų, kur užsienio žvalgybos duomenimis, sutelkta kone 100 tūkstančių Rusijos karių.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Šarūnas Liekis teigė, kad „diplomatinėje praktikoje yra normalu šnekėtis“.

„Nereikia užsižaisti tais legitimumo, nelegitimumo terminais. Vyksta konkretūs dalykai, kurie kainuoja žmonių lėšas, pastangas, gyvybes. Tai yra dalykai, kurių politikams reikia išvengti“, – „LRT Forumo“ metu kalbėjo VDU politologas Š. Liekis.

RESC vadovas L. Kojala teigė, kad ES dar nepanaudojo visų savo ginklų potencialo prieš Baltarusijos autoritarą A. Lukašenką.

„Ne viskas yra daroma ir turbūt tai galima susieti su tuo, kad norima pasiekti 27 valstybių konsensusą, nes ES dažniausiai nepatinka vienašališki veiksmai, dėl to labai daug kritikos tenka JAV. Šis sprendimas iš Vokietijos buvo panašus į vienašališką veiksmą, net jei jis buvo derinamas, tai tikrai negalima sakyti, kad jis buvo derinamas visos ES formatu“, – dėstė L. Kojala.

Jis pridūrė, kad A. Merkel telefoninis pokalbis su A. Lukašenka „neatrodo kaip stiprinantis ES užsienio politiką veiksnys“.

„Užvažiavimai vieni kitiems“

VU TSPMI „Jean Monnet“ profesorius Ramūnas Vilpišauskas laidoje „LRT Forumas“ pabrėžė, kad jį stebina „įdomus Lietuvos vadovų bendravimas su Berlynu ir Varšuva“.

„Po to, kai prezidentas Nausėda išreiškė palaikymą tiems įvykusiems A. Merkel pokalbiams, mes matome, kaip visai nesenai Lietuvoje lankantis Lenkijos premjerui Morawieckiui jam palaikymą išreiškė mūsų premjerė. Toks pokytis gana įdomus. (...) Man iš tiesų nėra iki galo aišku, kokios pozicijos Lietuva laikosi šiais klausimais. Labai padėtų bendras prezidento ir užsienio reikalų ministro ar premjerės pasisakymas tais klausimais, kurie svarstomi pastarąją savaitę“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Viskas ir baigėsi skirtingomis interpretacijomis, tam tikrais „užvažiavimais“ vieni kitiems“, – pridūrė VU TSPMI politologas.

„Tai man labiau atrodo susiję su vidaus politikos aktualijomis, negu su užsienio politikos principų neatitikimu, tad galbūt būtent čia reikėtų ieškoti priežasčių, o ne svarstyti ar keičiasi Lietuvos principinė pozicija“, – savo nuomonę dėstė RESC vadovas L. Kojala.

Pasak jo, bent jau kol kas, „apčiuopiamo ir dokumentuoto pagrindo, kad yra skirtingi pasiūlymai kaip reikėtų spręsti šitą krizę, nėra“.

„Lietuva vieningai kalba Europos Vadovų Taryboje (EVT), kituose užsienio tarybos formatuose“, – pridūrė L. Kojala.

VDU politologijos ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Š. Liekis tikino, kad „nėra pariteto tarp prezidentūros ir užsienio reikalų ministerijos“.

„Labai dažnai atrodo, kad užsienio reikalų ministras vadovauja Lietuvos užsienio politikai, o ne prezidentas, vertindami iš pasisakymų, kuriuos mes girdime nuolatos“, – aiškino jis.

Pasak R. Vilpišausko, labai daug klausimų sukėlė pasikeitusi prezidento Gitano Nausėdos pozicija.

„Man tai atrodo kaip pozicijos pokytis. Ir dar vienas jautrus klausimas: ar visgi buvo derintas su ES išorės sieną saugančiomis šalimis Lenkija, Lietuva ir Latvija, A. Merkel pokalbis“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt