Pasaulyje

2021.10.12 14:33

Estijos kraštutiniai dešinieji, latvių oligarchas ir Kepenis – populistai skleidžia dezinformaciją apie COVID-19

Nika Aleksejeva, Lukas Andriukaitis, „Atlanto Tarybos“ skaitmeninės kriminalistinių tyrimų laboratorija (DFRLab), LRT.lt2021.10.12 14:33

Estijos kraštutinių dešiniųjų populistinė partija, Latvijos oligarchas, kuriam gresia teismas, ir teistas lietuvių politikas populistas skleidžia su COVID-19 susijusią misinformaciją, kurios tikslas – pakenkti valdančiosioms šalių vyriausybėms. Tokiu būdu jie sulaukė rinkėjų palaikymo pastaruosiuose ir artėjančiuose nacionaliniuose rinkimuose, rašoma „Atlanto Tarybos“ skaitmeninės kriminalistinių tyrimų laboratorijos (DFRLab) tinklalapyje.

Geriausiu atveju populistai opozicijos politikai Baltijos šalyse tiesiog pasinaudoja visuomenės nepasitenkinimu valdančiųjų vyriausybių įvestomis taisyklėmis ir su skiepais susijusia politika, kuria siekiama užkirsti kelią COVID-19 plitimui. Blogiausiu atveju jie skleidžia savo šalininkams fantazijas apie tai, kad virusas nėra pavojingas, ir tokiu būdu kelia pavojų jų sveikatai.

Rengiantis 2020 m. spalį Lietuvoje vykusiems parlamento rinkimams ir rugpjūčio 30 d. surengtiems Estijos prezidento rinkimams, taip pat šiuo metu vykstant Latvijos prezidento rinkimų kampanijai, kraštutinių dešiniųjų kandidatai pasitelkė jausmingą, tačiau, iš esmės, jokiais faktais nepagrįstą retoriką, kurios tikslas – pakirsti pasitikėjimą valdančiąja koalicija. Nors nėra įrodymų, ar patys kandidatai tiki ta misinformacija, kurią skleidžia, pasekmės abiem atvejais tos pačios – geresni šansai rinkimuose, lyginant su dabartinės valdžios atstovais, ir toliau mažėjantis pasitikėjimas visuomeninėmis institucijomis, besistengiančiomis kontroliuoti viruso plitimą.

Estijos konservatyvioji liaudies partija

Estijos konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) – dažnai populistine, atstovaujančia kraštutinę dešinę ir nusistačiusia prieš imigrantus vadinamos politinės jėgos – nariai, siekdami susigrąžinti įtaką Estijos parlamente, pasinaudojo misinformacija apie COVID-19 ir visuomenės pykčiu dėl Estijos Vyriausybės pastangų pažaboti viruso plitimą. atsako Misinformacija buvo skleidžiama prezidento, kuris Estijoje kas penkerius metus renkamas netiesiogiai šalies parlamente ir kurio pareigos yra labiau simbolinės, rinkimų metu.

EKRE 2012 m. įkūrė Martas Helme, nuo 1995 iki 1999 metų ėjęs Estijos ambasadoriaus Rusijoje pareigas; 2015 metais partija iškovojo septynias vietas šalies parlamente. Tačiau tais metais ji nebuvo pakviesta į valdančiąją koaliciją iš dalies dėl prieštaringai vertinamo tinklaraščio įrašo, kuriame EKRE narys Jaakas Madisonas išreiškė simpatijas nacizmui ir autoritariniam valdymui. 2019 m., kai EKRE kaip koalicijos partneris prisijungė prie Centro partijos suformuotos Vyriausybės, kuriai vadovavo Juri Ratas, M. Helme davė interviu nepriklausomai žiniasklaidos priemonei „Ohtuleht“, kuriame atkartojo J. Madisono mintis, sakydamas, kad jo partijos tikslas yra „vieną dieną suformuoti vienos partijos Vyriausybę, mūsų partijos Vyriausybę“.

Tačiau po dvejų metų EKRE liko už valdančiosios koalicijos ribų, nes nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2021 m. sausio Vyriausybei vadovavęs J. Ratas buvo priverstas atsistatydinti dėl korupcijos skandalo, susijusio su paskolomis nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Tuomet naują Vyriausybę suformavo Estijos reformų partijos pirmininkė Kaja Kallas, sudariusi koaliciją su J. Rato Centro partija. K. Kallas atsisakė kviesti EKRE į koaliciją „dėl skirtingos partijų vertybių sampratos“.

Tuo metu Martas Helme jau nebebuvo EKRE pirmininkas – šios pareigos 2020 m. liepą atiteko jo sūnui Martinui Helmei, buvusiam finansų ministrui. Jaunesnysis M. Helme Estijoje garsėja ksenofobiškais ir prieš migrantus nukreiptais pareiškimais. Neseniai jis paragino piliečius nepaklusti K. Kallas Vyriausybės įvestiems ribojimams, kuriais siekiama užkirsti kelią COVID-19 plitimui.

Kiti EKRE nariai, kritikuodami Vyriausybę, taip pat naudoja su COVID-19 susijusią misinformaciją. Pavyzdžiui, vienas aktyviausių EKRE narių, skleidžiančių klaidinančią informaciją apie COVID-19, yra Kalle Grunthalas.

2021 m. rugpjūčio 18 d. socialiniame tinkle „Facebook“ K. Grunthalas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame moteris teigia, kad Tamperėje, Suomijoje, nuo COVID-19 paskiepytiems vaikams neva pasireiškė šalutinis poveikis ir jie buvo hospitalizuoti. Remiantis naujienų agentūros AFP filialo Suomijoje atliktu faktų tikrinimu, ši istorija yra išgalvota. Nors nėra aišku, ar paskelbdamas šį vaizdo įrašą K. Grunthalas žinojo, kad jis yra sufabrikuotas, jis juo dalinosi kaip neginčijama tiesa ir pažėrė kritikos Estijos švietimo ministrei Liinai Kersnai, kuri pasisako už vaikų skiepijimą nuo COVID-19. Vėliau „Facebook“ K. Grunthalo paskelbtą vaizdo įrašą pažymėjo kaip „melagingą informaciją“, tačiau šio straipsnio rašymo metu politikas jo dar nebuvo ištrynęs ar redagavęs.

Kita EKRE narė, buvusi užsienio prekybos ir informacinių technologijų ministrė Kert Kingo taip pat aktyviai reiškia nepasitikėjimą vakcinomis, K. Kallas Vyriausybę kritikuojančiuose įrašuose socialinėje žiniasklaidoje. Ji ne tik platina klaidingą įsitikinimą, kad skiepyti žmonės COVID-19 platina labiau nei neskiepyti, bet ir išsakė abejones, ar K. Kallas iš tikrųjų buvo paskiepyta COVID-19 vakcina, o ne gavo „penicilino ar vitamino B“ injekciją, kaip kad paprastai teigiama sąmokslo teorijose.

Yra ir daugiau garsiai besireiškiančių aktyvistų, kurie remdami EKRE skleidžia dezinformaciją apie COVID-19. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių protestų prieš karantiną Estijoje organizatorių Danielis Ruutmannas palaiko EKRE ir dalinasi melaginga informacija, kurioje, pavyzdžiui, teigiama, kad nuo COVID-19 mirė 53 paskiepyti žmonės, kad COVID-19 neegzistuoja, o pneumoniją sukelia iš lėktuvų purškiami vadinamieji „chemtrailai“.

Panašiai ir Varro Vooglaidas, Šeimos ir tradicijų apsaugos fondo (SAPTK), kraštutinių dešiniųjų šeimos vertybių gynimo organizacijos, kurios vienas iš tikslų yra „Europos kultūros paveldo apsauga“, vadovas, taip pat tvirtai remia EKRE ir savo pasisakymuose atkartoja partijos retoriką. Savo „Facebook“ paskyroje jis nuolat kartoja įprastus COVID-19 misinformacijos naratyvus, pavyzdžiui, kad vakcinos yra „eksperimentinės“, kad jos sukelia nevaisingumą ir kad ivermektinas – arklių parazitinėms infekcijoms gydyti naudojamas žmonėms pavojingas preparatas – yra veiksmingas gydant COVID-19.

Latvių oligarcho sugrįžimas

2021 m. rugpjūčio 14 d. gerai žinomas latvių oligarchas ir buvęs Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šlesersas įkūrė naują politinę partiją „Latvija pirmajā vietā“ („Pirmiausia Latvija“), taip atkartodamas garsųjį buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo šūkį „Pirmiausia Amerika“. Ne vienas prie šios partijos prisijungti ir kartu su ja į parlamentą kandidatuoti panoręs asmuo yra viešai žinomas dėl siekio priešintis šalies valdančiajai Vyriausybei ir bandymų tuo tikslu pasitelkti su COVID-19 susijusią misinformaciją. Tiksliau tariant, A. Šlesersas ir jo bendraminčiai atmeta Vyriausybės taikomą pandemijos valdymo politiką, įskaitant ir vakcinaciją. Tačiau tai nėra pirmas kartas, kai A. Šlesersas patraukia į politiką.

2021 m. kovą, netrukus po to, kai sulaukė Latvijos generalinės prokuratūros kaltinimų sukčiavimu, panaudojant viešąsias lėšas vadinamojoje „skaitmeninės televizijos“ byloje, A. Šlesersas paskelbė grįžtąs į politiką. Remiantis kaltinimais, 2008–2009 m., eidamas susisiekimo ministro pareigas, A. Šlesersas susimokė su buvusiu ministru pirmininku, šiuo metu taip pat oligarchu Andrisu Škele ir dar septyniais asmenimis sukčiauti, Latvijoje diegiant skaitmeninės televizijos paslaugas.

2011 m. tuometis Latvijos prezidentas Valdis Zatlersas paleido Latvijos parlamentą, reaguodamas į jo balsavimą, užkirtusį kelią Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biurui (KNAB) atlikti kratas A. Šleserso namuose ar kituose objektuose ir konfiskuoti jam priklausantį turtą. Vykdydamas tyrimą, KNAB sekė A. Šlesersą ir buvo įrengęs pasiklausymo įrangą viešbučių kambariuose, kur A. Šlesersas susitikdavo su kitais oligarchais ir įtakingais asmenimis. 2017 m. birželį nepriklausomas Latvijos analitinis žurnalas „Ir“ paskelbė A. Šleserso pokalbių su kitais asmenimis, su kuriais buvo tariamasi, kaip susilpninti generalinę prokuratūrą ir sustiprinti jų politinę įtaką „kaip tai daroma Rusijoje su „Vieningąja Rusija“ [Vladimiro Putino partija]“, santrauką.

2011 m. po parlamento paleidimo surengtuose neeiliniuose rinkimuose A. Šlesersas prarado visuomenės paramą ir į parlamentą perrinktas nebuvo.

Dabar, įkūręs savo partiją „Pirmiausia Latvija“, A. Šlesersas ir jo partijos nariai, siekiantys susigrąžinti iššvaistytą visuomenės paramą, ryžosi pulti Vyriausybės taikomą COVID-19 valdymo politiką kaip pernelyg ribojančią. Pavyzdžiui, partijos kandidatė į kultūros ministro postą, buvusi Latvijos valstybės kontrolės atstovė spaudai Liga Krapane, atsistatydino po to, kai 2021 m. gegužę pasirašė viešą laišką aukštesniems valstybės pareigūnams, kuriame abejojama COVID-19 testų ir statistikos tikslumu, taip pat skiepų efektyvumu, taigi ir neskiepytiems asmenims taikomais apribojimais. Laiškas buvo grįstas visa virtine klaidingų teiginių, kuriuos paneigė nepriklausomi atestuoti faktų tikrintojai iš ne pelno siekiančios žurnalistų organizacijos „Re: Check“. Pavyzdžiui, laiške teigiama, kad skiepytis nerekomenduojama besilaukiančioms moterims ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, nors iš tiesų yra priešingai.

Partijos „Pirmiausia Latvija“ kandidatė į teisingumo ministrus yra Ilze Jurca, buvusi KNAB viršininko pavaduotoja. 2020 m. gruodžio 3 d. tiesioginės transliacijos socialinėje žiniasklaidoje metu ji kaltino Vyriausybę savo sprendimus dėl COVID-19 prevencijos priemonių grindžiant klaidinga informacija apie užsikrėtusių žmonių skaičių. Didžiausios Latvijos internetinės žiniasklaidos priemonės „Delfi.lv“ faktų tikrintojai nustatė, kad „Facebook“ paskelbtame jos vaizdo įraše yra „iš dalies klaidingos informacijos“, nes Vyriausybės pareigūnai savo sprendimus grindė ne bendru žmonių, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas, skaičiumi. Nuo to laiko I. Jurca aktyviai kritikavo Vyriausybę, pasitelkdama netikslią informaciją apie COVID-19.

Sandris Tocas ir Raimondas Rublovskis taip pat yra naujosios A. Šleserso partijos nariai. DFRLab jau yra rašę apie tai, kaip 2020 m. gruodį jie politiniais tikslais pasinaudojo su COVID-19 susijusia misinformacija.

Keletas žinomų aktyvistų, kurie nuo pandemijos pradžios platino su COVID-19 susijusią dezinformaciją, dabar taip pat reiškia paramą A. Šlesersui. Pavyzdžiui, Janis Plavinsas dabar sakosi palaikąs A. Šlesersą, nors anksčiau rėmė populiarų opozicijos politiką Aldį Gobzemį, apie kurį DFRLab taip pat rašė. Savo „Telegram“ kanale „#MainamPasauli – News“ J. Plavinsas atkartojo A. Šleserso raginimą nuversti Vyriausybę.

Kitas žinomas aktyvistas, skleidžiantis sąmokslo teorijas apie COVID-19, Aivis Vasilevskis taip pat išsakė mintį, kad vertėtų pasinaudoti A. Šleserso politine jėga, „pašalinant JAV intarpus“, – užuomina apie dvigubą Latvijos ir JAV pilietybę turintį ministrą pirmininką Krišjanį Karinšą.

Lietuvos opozicija kursto pilietinius neramumus

Lietuvoje pastebimiausias politikas, siekiantis politinės naudos iš tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos, yra Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas. V. Uspaskichas yra Lietuvos oligarchas, vadovaujantis „Darbo partijai“, kuri, nepaisant niūrios praeities, pastaruoju metu grįžo į politiką. 2006 metais Lietuvos Vyriausybė dėl partijos veiklos iniciavo baudžiamąjį tyrimą, kurio metu buvo aptikta didelio masto finansinio sukčiavimo požymių. Netrukus po to V. Uspaskichas spruko į Rusiją. 2013 m. V. Uspaskichas už sukčiavimą buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau, apskundęs bylą aukštesnės instancijos teismui, realios kalėjimo bausmės išvengė. Visgi 2016 m. rinkimuose Darbo partija neperžengė numatyto barjero ir į parlamentą nepateko.

Tačiau 2020 m. rinkimuose, pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje, Darbo partija staiga grįžo su nauja jėga. Internete V. Uspaskichas ir oficialūs Darbo partijos kanalai greitai pasigavo vakcinacijos ir apskritai pandemijos atžvilgiu skeptišką naratyvą, atmiežtą griežta kritika dabartinei Vyriausybei. Sveiko gyvenimo būdo propagavimu garsėjantis V. Uspaskichas aktyviai priešinasi vakcinacijai ir su COVID-19 susijusiems ribojimams, be to, siūlo alternatyvius būdus, kaip įgyti imunitetą nuo viruso. Pavyzdžiui, jis kalba apie tariamo „natūralaus imuniteto“ nuo viruso naudą, kuris, anot jo, gali būti įgytas vartojant 2020 m. gruodį jo pristatytą „energija įkrautą vandenį“. Tačiau tiriamosios žurnalistikos atstovai netruko išsiaiškinti, kad „energija įkrautą vandenį“, kuris parduodamas penkis kartus brangiau nei įprastas į butelius išpilstytas vanduo, gamina bendrovė, iš dalies priklausanti V. Uspaskicho vaikams.

2021 m. rugpjūčio 10 d. priešais Lietuvos parlamentą vykusiame proteste be kita ko buvo reikalaujama visos virtinės su pandemijos valdymu susijusių pakeitimų, kaip antai, atšaukti galimybių pasą, nutraukti tariamą neskiepytų žmonių diskriminaciją, Vyriausybė buvo raginama atsistatydinti. Tarp protesto organizatorių ir dalyvių buvo liūdnai pagarsėjusių propagandistų (Antanas Kandrotas-Celofanas), bent vienas už šnipinėjimą nuteistas asmuo (Algirdas Paleckis), teistų nusikaltėlių (Tadeušas Vasilevskis-Gibonas, Andrius Lobovas). Protestai prasidėjo taikiai, tačiau baigėsi riaušėmis, kurių metu nukentėjo 16 policijos pareigūnų. V. Uspaskichas taip pat dalyvavo protesto akcijoje, sakė kalbą, kurioje ragino nutraukti „segregaciją“ ir išpeikė priemones, numatančias griežtesnius ribojimus neskiepytiems asmenims. Tą pačią dieną žurnalistai apkaltino V. Uspaskichą finansiškai rėmus protesto organizatorius.

Rugpjūčio 13 d. reaguojant į riaušes Darbo partijos paskelbtame pareiškime V. Uspaskichas neigė aktyviai dalyvavęs proteste ir smerkė smurtą. Tačiau jis taip pat pasinaudojo šiuo pareiškimu, kad dar kartą paskleistų vakcinacijai priešišką naratyvą – jis viešai prašė Lietuvos prezidento, ministrės pirmininkės ir Seimo pirmininkės nustoti „diskriminuoti neskiepytus asmenis“ ir nustoti naudoti „eksperimentines vakcinas“, pateikė nuorodas į tariamus mokslininkus, kuriuos dažnai cituoja skiepų skeptikai.

Riaušėmis pasibaigusiame proteste dalyvavo dar vienas Lietuvos parlamento narys – Dainius Kepenis, nuo scenos kritikavęs galimybių pasus, kovos su COVID-19 priemones ir Vyriausybę. D. Kepenis Lietuvoje gerai žinomas kaip sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, skeptiškai vertinęs vakcinas dar iki COVID-19 protrūkio. Pavyzdžiui, 2019 metais D. Kepenis pasisakė už lytinio susilaikymo skatinimą, užuot skiepijus mergaites nuo žmogaus papilomos viruso.

2020 m. D. Kepenio socialinės žiniasklaidos paskyros, kur jis, be kita ko, dalijosi teiginiais neva COVID-19 yra pasaulinis mafijos projektas, vakcinos nuo COVID-19 neigiamai veikia moterų vaisingumą, o pačiose vakcinose yra beždžionių ląstelių ir abortuotų kūdikių pėdsakų, tapo vakcinų priešininkų konspiracijos teorijų kūrimo platforma. D. Kepenis ir toliau griežtai kritikuoja Vyriausybės taikomus su COVID-19 susijusius ribojimus ir pačią Vyriausybę.

Nors propaganda ir dezinformacija jau seniai yra pakankamai populiarios ciniškų politikų, siekiančių pelnyti pigių politinių taškų, naudojamos priemonės, COVID-19 pandemija suteikė jiems dar vieną pakankamai klastingą galimybę, nes prieš skiepus nukreipti naratyvai ir bandymai sumenkinti Vyriausybės pastangas užkirsti kelią viruso plitimui, iš tiesų atsiliepia jos galimybėms pasiekti apčiuopiamų rezultatų šioje srityje. Tiek Baltijos šalyse, tiek ir kitose valstybėse oportunistai politikai ėmėsi skleisti melagingą ar klaidinančią informaciją apie pandemiją. Nors kiekvienu atveju nėra žinoma, ar jie patys tiki skleidžiamu melu, ar jų motyvas kur kas ciniškesnis, jo poveikis gali būti labai rimtas ir net mirtinas.

Publikaciją anglų kalba galite skaityti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt